Administracinė
byla Nr. I-3400-04/2007
Procesinio sprendimo kategorija – 1.2, 6.5, 61

S P R E N D I M A S
(S)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. balandžio
6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio
Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko, Rūtos Miliuvienės
(pranešėja),
sekretoriaujant Eglei
Pajarskienei,
dalyvaujant pareiškėjui A. J., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus atstovei Irminai
Junevičiūtei, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Irinai Lemeševai,
viešame teismo
posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J.
skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų
panaikinimo.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas A. J. patikslintu skundu (b. l. 55-56)
prašo:
1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – Vilniaus
skyrius) 2006 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. N1444;
2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba) 2006 m. lapkričio
6 d. raštą Nr. (11.1) I-6477;
3) priteisti iš atsakovo 106 Lt už sumokėtą žyminį ir komisinį mokestį.
Teigia,
kad maršrutas iš geležinkelio stoties į nakvynės vietą yra kelio atkarpa iš
užduoties vykdymo vietos į nakvynės vietą, todėl, pareiškėjo manymu,
ginčijamais sprendimais atsakovai nepagrįstai jo sužalojimą pripažino
nedraudiminiu įvykiu.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius su pareiškėjo skundu nesutinka,
prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus skyriaus nuomone, išdėstyta atsiliepime į patikslintą skundą, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu patvirtintų Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau
– Nuostatai) 10.3 p. taikomas įvertinant, ar asmuo, kuriam įvyko nelaimingas
atsitikimas, į gyvenamąją vietą vyko tiesiogiai iš užduoties vykdymo vietos ar
dar buvo užsukęs į kitus objektus. Tai reiškia, kad nelaimingas atsitikimas
vertinamas atsižvelgiant į jo ryšį su darbu. Kadangi pareiškėjo pateiktame
paaiškinime nurodyta, kad, grįždamas iš užduoties vykdymo vietos, jis dar buvo
užsukęs į geležinkelio stotį įsigyti bilietą į oro uostą, darytina išvada, jog A. J. nelaimingas atsitikimas įvyko ne kelyje iš užduoties
vykdymo vietos, o iš geležinkelio stoties, t. y. kito jo aplankyto objekto. Apdraustasis
į gyvenamąją vietą vyko netiesioginiu maršrutu.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime
paaiškino, kad Vilniaus Gedimino technikos universiteto Termoizoliacijos
instituto direktoriaus 2006 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 22-55 A. J. buvo komandiruotas į Briuselį nuo 2006 m. birželio 11 d. iki 2006 m. birželio 14 d. dalyvauti Europos Komisijos koordinaciniame
pasitarime. Nelaimingas atsitikimas įvyko 2006 m. birželio 13 d. apie 19 val. A. J. vykstant į poilsio (nakvynės) vietą ne
iš užduoties vykdymo vietos, o iš geležinkelio stoties, kur jis vyko
asmeniniais reikalais, nesusijusiais su darbu. Pareiškėjo kelionė iš
komandiruotės vietos turėjo prasidėti 2006 m. birželio 14 d., jam išvykus iš viešbučio į oro uostą. Nelaimingas atsitikimas įvyko 2006 m. birželio 13 d., dar esant komandiruotėje. Todėl A. J. įvykęs
nelaimingas atsitikimas neatitinka draudiminio įvykio sąlygų, nes įvyko kelyje
į poilsio (nakvynės) vietą ne iš užduoties vykdymo vietos.
Teismo
posėdyje pareiškėjas skundą palaikė jame nurodytais motyvais.
Atsakovų
atstovės teisminio nagrinėjimo metu prašė skundo netenkinti.
Skundas
tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J.,
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Termoizoliacijos instituto
darbuotojas, 2006 m. birželio 11-14 d. buvo išvykęs į komandiruotę Briuselyje
dalyvauti Europos Komisijos koordinaciniame pasitarime. 2006 m. birželio 13 d., einant iš geležinkelio stoties į viešbutį, užpuolė ir sužalojo du asmenys.
Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs 2006 m. rugpjūčio 25 d. Nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo aktą Nr. 9 bei tyrimo medžiagą, 2006 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. N1444 nepripažino nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo, kurio
metu nukentėjo A. J., draudiminiu įvykiu, kadangi šis
įvykis neatitiko Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio
draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 str. 4 d. 2 p. Pareiškėjas minėtą
sprendimą apskundė Valdybai. Ši 2006 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. (11.) I-6477
iš esmės atsisakė tenkinti paaiškėjo 2006 m. spalio 10 d. skundą.
Nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo pripažinimą
draudiminiais įvykiais bei išmokų skyrimo klausimus reglamentuoja Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu patvirtinti Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai Nr.
309. Įstatymo 6 str. 4 d. 2 p. nustatyta, kad draudiminiais įvykiais
pripažįstami 4 straipsnyje nurodytiems apdraustiesiems įvykę nelaimingi
atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę pakeliui į darbą ar
iš darbo. Nuostatų 10.2 p. nustatyta, kad draudiminiais įvykiais taip pat
pripažįstami nelaimingi atsitikimai, įvykę apdraustajam pakeliui į darbą ar iš
darbo darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir: 1) gyvenamosios
vietos, 2) ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo
užmokestis, 3) vietos ne darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali
būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu. Pagal Nuostatų 10.3 p., nelaimingi
atsitikimai pakeliui iš darbo taip pat pripažįstami draudiminiais įvykiais,
jeigu jie įvyko apdraustajam kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo iš jos
metu, taip pat esant komandiruotėje - kelyje iš užduoties vykdymo vietos į
poilsio (nakvynės) vietą ir iš jos.
Pareiškėjas, gavęs pirminius Vilniaus skyriaus ir Valdybos
atsiliepimus, pateikė teismui paaiškinimą (b. l. 43-44), kuriame nurodė, kad
nelaimingo atsitikinimo laikas sutapo su grįžimo iš komandiruotės laikotarpiu.
Tokia jo pozicija nėra pagrįsta. Kaip matyti iš Termoizoliacijos instituto
direktoriaus 2006 m. birželio 5 d. įsakymo (b. l. 21), pareiškėjas buvo
komandiruotas į Briuselį laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 11 d. iki 2006 m. birželio 14 d. Šių aplinkybių pareiškėjas neginčija. Kaip jau minėta, jis buvo
sužalotas 2006 m. birželio 13 d., vykdamas iš Europos Komisijos koordinacinio
pasitarimo (b.l.16-18), gi paskutinė komandiruotės diena buvo 2006 m. birželio 14 d., t. y. kita diena po įvykusio nelaimingo atsitikimo.
Pareiškėjo sužalojimas pripažintas nedraudiminiu įvykiu dėl to, kad,
atsakovų manymu, A. J. į nakvynės vietą vyko po
apsilankymo kitame objekte – Briuselio geležinkelio stotyje. Kolegija,
įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, tvirtina, kad atsakovai nepagrįstai
A. J. sužalojimą traktavo kaip nedraudiminį įvykį.
Pirminiame skunde pareiškėjas nurodė, kad vykstant iš užduoties vykdymo
vietos į poilsio (nakvynės) vietą, jis, kaip ir kiti pasitarimo dalyviai,
naudojosi visuomeninio transporto paslaugomis. Jo manymu, geležinkelio stotis
yra neatsiejama maršruto dalis vykstant iš užduoties vykdymo vietos į nakvynės
vietą – viešbutį. Teismo posėdyje, įvykusiame 2007 m. vasario 13 d.,
pareiškėjas patvirtino, kad ir iki nelaimingo atsitikimo dienos į viešbutį ėjo
iš geležinkelio stoties, į kurią atvyko po pasitarimo. Proceso metu jis
aiškino, jog kelionės bilietą į oro uostą jis įsigijo tos pačios geležinkelio
stoties teritorijoje, jam nereikėjo keisti grįžimo į nakvynės vietą krypties ir
maršruto. Tiek Vilniaus skyrius, tiek Valdyba nepateikė teismui įrodymų, kurie
patvirtintų, kad užsukimas į geležinkelio stotį yra naujojo objekto aplankymas.
Tai, kad pareiškėjas, būnant tam pačiam objekte – geležinkelio stotyje,
nusipirko bilietą į oro uostą, negali būti pagrindu išvadai, kad jis lankėsi
kitame objekte, nukrypdamas nuo įprasto maršruto, nes prieštarauja pateiktiems
įrodymams (b.l. 8,9).
Darytina išvada, kad Vilniaus skyrius ir Valdyba nepagrįstai pripažino
nelaimingą atsitikimą nedraudiminiu įvykiu, todėl atsakovų priimti sprendimai naikinami.
Kaip rodo byloje esantys mokėjimo nurodymas ir kvitas
(b. l. 2-3), pareiškėjas, teikdamas skundą, turėjo 106 Lt realių bylinėjimosi
išlaidų; ši suma priteisiama iš abiejų atsakovų po lygiai, t. y. po 53 Lt
(Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 straipsnio
1 dalies 2 punktu, 127 straipsniu,
n u s p r e n d ė :
pareiškėjo A. J. skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 2006 m. rugsėjo 14
d. sprendimą Nr. N1444 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006 m. lapkričio 6 d. raštą Nr.
(11.1) I-6477.
Priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus pareiškėjo A. J. naudai 53 Lt bylinėjosi išlaidų.
Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjo A. J. naudai
53 Lt bylinėjosi išlaidų.
Sprendimas per
14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per
Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Laimutis
Alechnavičius
Audrius
Bakaveckas
Rūta Miliuvienė