Baudžiamoji byla Nr. 1-455-298/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46744-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.1.8.13.; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.2.3.; 2.1.4.4.1.; 2.1.4.6.1.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.3.4.2.; 2.3.4.3.; 2.3.4.8.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.7.

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei V. Ž.,

dalyvaujant prokurorui J. S.,

kaltinamajam S. B.,

nukentėjusiajai R. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B. (S. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis ir registruotas Užimtumo tarnyboje (ieškantis darbo), teistas:

1. 2018-12-21 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, BK 281 straipsnio 7 dalį, galutinė bausmė - 32 MGL dydžio bauda, baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise teisė vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 1 metus 6 mėnesius, konfiskuoti automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4 mėnesiai viešųjų darbų;

2. 2019-07-31 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 metai,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte,

n u s t a t ė :

Šiais savo veiksmais S. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.

 K. S. B. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, kaltu prisipažįsta visiškai. Parodė, jog gyvena kartu su nukentėjusiąja 5 metus nurodytu adresu; kartu gyvena sugyventinės sūnus. Santykiai buvo puikūs, viskas buvo gerai. 2018 m. buvo teistas už vairavimą esant neblaiviam ir už smurtą prieš nukentėjusiąją. 2019 m. taip pat buvo sumušęs sugyventinę. Alkoholio vartojimas yra jo problema. Gydymasis padeda jam, nevartoja nuo 2019 m. lapkričio mėn.; mano, jog galima gyventi be alkoholio. Parodė, kad grįžo namo iš darbo ir įvyko konfliktas, prašė pinigų R. S., kad išvažiuotų ir nekiltų konfliktas. Sugyventinė R. S. jam pinigų nedavė, nuėjo į virtuvę pavalgyti, paėmė peilį ir jai dūrė į koją. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino kaltinamojo S. B. ikiteisminio tyrimo metu (2019-11-02) duotus parodymus (b.l. 108-111). Prisipažino, kad tyčia sužalojo nukentėjusiąją peiliu. Nepamena ar daug buvo išgėręs, bet tikriausiai tiek kiek parašyta. Gėrė degtinę, pirma kartą, kai atvažiavo su taksi automobiliu, išlipęs išgėrė. Turėjo su savimi alkoholio. Alkoholis turėjo įtakos jo poelgiui. Labai gailisi, atsiprašė R. S., ji atleido. Galvoja gyventi kartu, nevartoti alkoholio. Neprisilies prie jos daugiau. Viską supranta ir labai gailisi. Gyvena dabar kartu, kai negeria nėra ir problemų. Gailisi dėl savo padarytos veikos. Daugiau taip nebus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. B. parodė, kad kaltu prisipažįsta. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), jo sugyventinė R. S. nuomoja iš valstybės. Su R. S. gyvena kaip šeima apie 4 metus. Bute kartu su jais vaikai negyvena. 2019-11-02 ryte, tiksliai laiko nurodyti negali, tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas. Konflikto priežasties jis nurodyti negali, kadangi tiesiog neatsimena. Tuo metu jie abu buvo neblaivūs. Tam, kad išvengtų tolimesnio konfliktavimo su sugyventine, jis iškvietė taksi ir išvažiavo iš namų, tačiau R. S. jam skambino ir ragino grįžti į namus. Jis sutiko ir apie 4 val. ryto grįžo į namus. Tačiau R. S. vėl ėmė konfliktuoti su juo. Jis neiškentęs vėl ruošėsi išeiti iš namų, tuo metu buvo koridoriuje, tačiau R. S. pradėjo jį žeminti. Jis neišlaikė, griebė pirmą papuolusį peilį ir nuėjęs į kambarį, kur tuo metu buvo R. S., vieną kartą peiliu dūrė šiai į kairią koją. Šiuo metu jis apibūdinti peilio negali, kadangi griebė pirmą papuolusį po ranka. Sudavęs smūgį peiliu, jis suprato ką padarė ir išsigando. Jis bandė R. S. suteikti pirmąją medicininę pagalbą, suveržė šiai žaizdą, kad nebėgtų kraujas. Iškvietė medikus ir tik tada išėjo iš namų. Prie namų jį sulaikė policijos pareigūnai ir pristatė į policijos įstaigą (b.l. 108-111).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas S. B. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. R. S. yra jo sugyventinė. Kartu gyvena 5 metus, adresu (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. 2019-11-02 kažkur apie 00.00 val., naktį (tikslaus laiko nepamena) tarp jo ir R. S. kilo žodinis konfliktas. Jie konflikto metu abu buvo neblaivūs. Jis tada išsikvietė taksi, kad su savo sugyventine R. S. išvengtų tolimesnio konflikto. Atvažiavus taksi, jis išvažiavo iš namų. Bevažiuojant taksi į viešbutį, jam kelis kartus skambino R. S. ir prašė, kad jis grįžtų. Jis sutiko grįžti atgal namo ir taksi vėl jį atvežė atgal į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Apie 4 val. jis grįžo namo, sugyventinės namie nebuvo. Jis atsigulė, tada grįžo R. S. iš kaimynės ir iškart pradėjo sakyti: „va, grįžai, gerai gulėti šiltoje lovoje“. Tada jis vėl susirinko daiktus ir norėjo išvažiuoti. R. S. pradėjo jį žeminti, keikti necenzūriniais žodžiais, jis neišlaikęs griebė pirmą pasitaikiusi peilį ir R. S. perpjovė kairę koją. Tada labai išsigando, jam buvo šokas, jis nežinojo ką daryti. Sugyventinė R. S. jam pasakė, kad kviestų greitąją, jis iškvietė. Savo sugyventinei (duomenys neskelbtini), kol važiavo greitoji, suteikė pirmą pagalbą, suveržė žaizdą, kad nebėgtų kraujas. Peilio, su kuriuo perpjovė kairę koją, negali nurodyti, nes nepamena. Sutvarstęs žaizdą sugyventinei (duomenys neskelbtini), jis išėjo į lauką parūkyti, greitosios palaukti. Berūkant atvažiavo pareigūnai su greitąja. Medikai suteikė jo sugyventinei pirmąją pagalbą, o jį policijos pareigūnai pristatė į policijos įstaigą. Dėl savo poelgio labai gailisi. Jis skambino R. S. ir šios atsiprašė, sugyventinė jam atleido (b.l. 129-131).

N. R. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad S. B. buvo išgėręs, jai sėdint ant lovos S. B. peiliu dūrė. Jis išsigando, iškvietė greitąją ir policijos pareigūnus. Davė diržą ir ji persirišo koją, kad sustabdyti kraujavimą. Tai ne pirmas kartas, kai jis naudojo prieš ją smurtą. Apie 1 mėn. su ja negyveno, bet ji pati S. B. pasikvietė vėl kartu gyventi. Dabar viskas gerai, ji dirba, S. B. darbo ieško. Kai jis negeria, viskas su santykiais gerai, šiuo metu S. B. negeria. Jei nepatikėtų, kad jis pasikeitė, su juo negyventų. Nenori, kad jį pasodintų, nemano, kad jis vėl padarys kažką blogą. Jokių konfliktų nebuvo po to įvykio, kai pradėjo gyventi kartu. Nežino, kodėl jis nedirba toje įmonėje. Sutinka su prokuroro pozicija.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodoma:

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. S. parodė, kad su savo sugyventiniu S. B. gyvena (duomenys neskelbtini), apie 4 metus ir veda bendrą ūkį. S. B. dirba statybose, periodiškai duoda jai pinigų. 2019-11-02 naktį jie su S. B. kartu vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Naktį S. B. buvo kažkur išėjęs, grįžo namo apie 4 val. ir pradėjo konfliktuoti bei reikalauti, kad atiduotų šiam kažkokius pinigus. Ji atsisakė ir tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu šis iš pykčio sudaužė kompiuterį, kuris stovėjo kambaryje ant stalo. Po to konflikto metu, sugyventinis virtuvėje paėmė peilį ir nieko nesakydamas priėjo prie jos. Ji tuo metu sėdėjo kambaryje ant lovos. Šis dar kartą pakartojo, kad duotų pinigų. Ji pasakė, kad šis girtas, jau rytas ir prašė šio niekur nevažiuoti. T. S. peiliu perbraukė jei per kairės kojos šlaunį, aukščiau kelio. Po to S. B. pats išsigando ir pabėgo iš buto, o ji paskambino ir iškvietė greitąją pagalbą. Atvykusiems policijos pareigūnams parodė kuriuo peiliu ją sužalojo S. B. ir šie peilį pasiėmė. Po to atvykę pareigūnai pasakė, kad netoliese sulaikė S. B., o ją iš manų į ligoninę išvežė atvykę medikai. Ligoninėje jai susiuvo žaizdą ir paleido namo. Sudaužytą kompiuterį ji jau išmetė, todėl pateikti negali, o kraują, kuris buvo ant grindų ji išplovė. Dėl S. B. veiksmų ji policijai pareiškimo rašyti nenori, nors šis smurtauja prieš ją ne pirmą kartą, ankščiau jau buvo kreipusi į policiją. Ji nenori, kad (duomenys neskelbtini) būtų nuteistas, todėl pretenzijų jam nereikš (b.l. 49-52).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu nukentėjusioji R. S. parodė, kad S. B. yra jos sugyventinis, gyvena 4 metus kartu, veda bendrą ūkį. Su S. B. gyvena (duomenys neskelbtini). 2019-11-02 ji atėjo apie 23 val., iš darbo namo ir S. B. jau buvo išgėręs ir kažkur apie 2 val., (tikslaus laiko nepamena) tarp jos ir S. B. prasidėjo žodinis konfliktas, nes (duomenys neskelbtini) prašė pinigų, kad išvažiuotų ir toliau gertų, bet ji pasakė, jog šis niekur nevažiuos ir ji pinigų neduos, tačiau sugyventinis vis tiek jos reikalavo. Ji sėdėjo ant lovos ir prie jos atėjo (duomenys neskelbtini), kuris paklausė ar ji duos pinigų. Ji pasakė, kad ne. Tada sugyventinis jai su peiliu vieną kartą perbraukė per kairės pusės šlaunį. K. S. padėjo peilį, ji nežino, nes nekreipė dėmesio. (duomenys neskelbtini) išsigando ir klausė jos ką daryti. Ji šiam pasakė, kad kviestų greitąją. Kol greitoji važiavo, jai (duomenys neskelbtini) padėjo tvarstyti su rankšluosčiais koją, bandė sustabdyti kraujavimą. Po to sugyventinis kažkur išėjo, šio jo nebuvo apie 5 min. (duomenys neskelbtini) sėdėjo namie ant kėdės, kai atvažiavo policija su greitąja. Jai greitoji suteikė pirmąją pagalbą, o Stanislav bendravo su policijos pareigūnais ir šiems prisipažino, kad jai su peiliu sužalojo koją. Taip pat parodė policijos pareigūnams su kokiu peiliu sužalojo jai koją. Greitoji išvežė ją į Lazdynų ligoninę, kur jai siuvo koją, o (duomenys neskelbtini) išsivežė policija. Ji S. B. pretenzijų neturi, norėtų gyventi kartu su (duomenys neskelbtini), nes šis jai daug padeda pinigine prasme. Šis jos telefonu atsiprašė ir ji sugyventiniui atleido. Nori dar papildyti, kad ji su (duomenys neskelbtini) negėrė degtinės, ji taip pasakė, nes norėjo (duomenys neskelbtini) padėti, kad šis neturėtų daugiau problemų. Sudaužytas kompiuteris nėra jos, o (duomenys neskelbtini). Civilinio ieškinio nereikš. Į medicininę ekspertizę nevažiavo ir nevažiuos. Šiuo metu lankosi Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje (b.l. 56-58).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. Š. parodymais, kad dirba VA VPK patrulių rinktinės 2 kuopos 5 būrio vyr. patruliu. 2019-11-02 dirbo kartu su vyr. patruliu O. G.. Apie 5 val. iš VA VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis sužalojo koją peiliu savo sugyventinei. Atvykus minėtu adresu, jie pastebėjo einantį vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo S. B., kuris jiems prisipažino, jog su peiliu sužalojo savo sugyventinei koją. Nuėjus į butą pamatė, kad ant lovos sėdi moteris su kairės kojos šlaunies pjautine žaizda. Sužalota buvo R. S., kuri jiems paaiškino, kad susipyko su savo sugyventiniu, bet dėl ko - nepaaiškino. R. S. jiems parodė peilį, kuris buvo su krauju. S. B. jiems nieko nepaaiškino dėl ko kilo konfliktas, nes šis buvo labai neblaivus. Atvykusi greitoji suteikė R. S. pirmąją pagalbą ir šią išsivežė į Lazdynų ligoninę. J. S. B. pristatė į OVS. Iš įvykio vietos paėmė peilį, su kuriuo buvo durta į koją (b.l. 61, 62).

2019-11-02 apžiūrėtos įvykio vietos duomenimis, t. y. dviejų kambarių butas, esantis daugiabučio namo 2 aukšte, adresu (duomenys neskelbtini). Bute bendra tvarka nepažeista, nusikalstamos veikos pėdsakų nėra (b.l. 9-14).

2019-12-03 gautu garso iš BPC ir padarytas garso įrašo aprašymu. Garso įraše girdima, kaip paskambinęs vyras, kurio kalba nerišli, nurodo, kad tyčia perpjovė žmonai koją, reikia greitosios (b.l. 27-29).

Daiktų apžiūros protokolu, kad apžiūrėtas peilis, paimtas iš įvykio vietos 2019-11-02 ir aprašytas (b.l. 40-44).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 4271/2019(01), kad R. S. nustatyta pjautinė kairės šlaunies distalinio trečdalio priekinio paviršiaus žaizda, kuri padaryta aštriu pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, galimai peiliu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Žaizda padaryta vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes žaizdos gijimas užtruko ir sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (b.l. 75-76).

Byloje pareikštu Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniu dėl žalos atlyginimo 35,44 Eur sumai. 2020-01-15 gautu raštu Vilniaus teritorinės ligonių kasa pareikšto ieškinio atsisakė, nes S. B. atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą (b.l. 83-84, 91-93).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką, bet ir padarinius (artimo giminaičio ar šeimos narių nesunkų sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių.

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta jo paties paaiškinimais apie įvykį. Teisminio nagrinėjimo metu S. B. pripažino, kad 2019 m. lapkričio 2 d. ryte, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu (sugyventinei R. S. jam neduodant pinigų), nuėjęs į virtuvę pavalgyti, paėmęs peilį ir nukentėjusiajai dūręs į koją. Kaltinamasis neginčija nukentėjusiajai nustatyto sužalojimo - pjautinės kairės šlaunies distalinio trečdalio priekinio paviršiaus žaizdos, pripažįsta, kad šis sužalojimas nukentėjusiajai padarytas jo smurtiniais veiksmais. Šiuos kaltinamojo paaiškinimus patvirtina kiti teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei ištirti įrodymai: įvykio vietos, daiktų apžiūrų protokolai, specialisto išvada, medicininių dokumentų išrašas, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai ir kiti rašytiniai įrodymai. Įrodymai byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti. Teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja faktą, kad S. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo sugyventinę R. S. ir peiliu perpjovė šiai kairę koją, taip padarydamas nukentėjusiajai R. S. pjautinę kairės šlaunies distalinio trečdalio priekinio paviršiaus žaizdą, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta R. S. sveikata.

Aptartos faktinės bylos aplinkybės rodo, kad tarp S. B. tyčinių smurtinių veiksmų ir kilusių pasekmių – nesunkaus R. S. sveikatos sutrikdymo, yra priežastinis ryšys. Taigi atsižvelgiant į nustatytus padarinius, kaltinamojo ir nukentėjusiosios faktinius šeiminius santykius, S. B. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam skiriama bausmė.

Bausmės skyrimas, kitų klausimų išsprendimas

K. S. B. atsakomybę lengvina tai, kad kaltinamasis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir gailėjosi bei atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino žalą Vilniaus teritorinės ligonių kasai (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis). 

Nagrinėjamoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu – skirtina 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 2 d. 5.30 val. iki 2019 m. lapkričio 2 d. 16.39 val. (1 diena).

Paskirta bausmė subendrinama iš dalies sudedant su 2019-07-31 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir skirtina galutinė bausmė - 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, į tai, kad nusikalstama veika padaryta žala yra atlyginta, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, į tai, kad ieško darbo ir registruojasi Užimtumo tarnyboje, padeda nukentėjusiajai buityje bei kaltinamasis nurodęs, jog šiuo metu atsisakęs alkoholio vartojimo, padaręs išvadas dėl savo netinkamo elgesio, į tai, kad nors kaltinamasis ir charakterizuojamas ne itin teigiamai, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju dar nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog S. B. elgesys negali būti koreguojamas neizoliavus jo nuo visuomenės. Duomenų visuma, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumas ir kaltininko asmenybė, teismo įsitikinimu leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti pritaikant kaltinamajam BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas prokuroro siūlomam laikotarpiui, taikant atitinkamus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje - registruotis Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam nevykdant teismo jam skirtų įpareigojimų, jis bet kada galės būti pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje esantis CD-R diskas (vaizdo ir garso įrašai) – 1 vnt (b.l. 31), nuosprendžiui įsiteisėjus saugotinas byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, peilis, paimtas iš įvykio vietos 2019-11-02, perduotas saugojimui į VA VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (b.l. 46-47), kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, konfiskuotinas ir sunaikintinas (BK 72 straipsnio 1-3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

S. B. (

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. B. paskirti sumažintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į S. B. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. lapkričio 2 d. 5.30 val. iki 2019 m. lapkričio 2 d. 16.39 val. (1 diena).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2019-07-31 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu skirta bausme ir S. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1-2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį registruotis Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Byloje esantį CD-R diską (su vaizdo ir garso įrašais) – 1 vnt, nuosprendžiui įsiteisėjus saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nusikalstamos veikos padarymo įrankį - peilį, paimtą iš įvykio vietos 2019-11-02, perduotą saugojimui į VA VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą - nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti (BK 72 straipsnio 1-3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose.

Teisėjas                                                                            Vaclavas Karšulis