Civilinė byla Nr. e3K-3-193-421/2024

                Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02267-2023-5 

   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2;

   2.6.29.1; 3.1.14.1; 3.2.4.4; 3.2.4.5; 3.2.4.11

  (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. T., S. J., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą J. S., N. J. (N. J.), atstovaujamo atstovės pagal įstatymą J. D., ieškinį atsakovei V. J. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Stanema“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių paskolos sutartį, taip pat draudimą peržengti ieškinio ir apeliacinio skundo ribas, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovai A. T., S. J., atstovaujama atstovės pagal įstatymą J. S., N. J., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą J. D., prašė teismo priteisti iš atsakovės V. J. 65 000 Eur skolą, grąžinant ją lygiomis dalimis kiekvienam iš ieškovų; priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Ieškovai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas A. J. (A. J.) (toliau – palikėjas). (duomenys neskelbtini) ieškovai, kaip įpėdiniai pagal įstatymą, sudarė paveldėto turto pasidalijimo sutartį, kuria, atsižvelgdami į antstolės Vidos Daugirdienės (duomenys neskelbtini) sudarytą palikėjo turto apyrašą vykdomojoje byloje Nr. 0004/23/00260, susitarė apyrašo 8–20 punktuose nurodytą turtą pasidalyti po lygiai (po 1/3 dalį). Apyrašo 16 punkte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) palikėjas suteikė atsakovei (savo motinai) 65 000 Eur paskolą, pervesdamas lėšas iš asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, į atsakovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Lietuvoje. Atsakovė suteiktos paskolos palikėjui negrąžino, todėl, ieškovams perėmus visas palikėjo teises, atsakovė privalo skolą grąžinti ieškovams sutartyje nustatytomis dalimis (po 1/3 dalį skolos sumos).

4.       Atsakovė nurodė, kad ji Lietuvoje negyvena, neturi čia deklaruotos gyvenamosios vietos, todėl buvo įgaliojusi savo sūnų A. J. tvarkyti jos turimą Lietuvoje turtą ir atstovauti jai visose Lietuvos įstaigose, įmonėse ir institucijose. (duomenys neskelbtini) atsakovė kartu su savo sūnumi ir sūnaus kolega nuvyko į Klaipėdoje esantį Šiaulių banko padalinį ir atidarė banko sąskaitą, jai buvo išduota banko kortelė ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenys. Tą pačią dieną atsakovė banko kortelę ir prisijungimus prie elektroninės bankininkystės atidavė savo sūnui ir daugiau nebesidomėjo lėšų judėjimu minėtoje banko sąskaitoje. Atsakovė buvo trumpam grįžusi į Lietuvą, (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytas dokumentas (skolos raštelis), kuriame nurodoma, kad A. J. yra grąžinti 65 000 Eur ir šį faktą jis patvirtino savo parašu. Atsakovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į AB Šiaulių banką, kad jai būtų išduotas banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo banko sąskaitos atidarymo dienos iki išrašo formavimo dienos ((duomenys neskelbtini)). Iš minėto banko išrašo matyti, kad banko sąskaita, kuri atidaryta atsakovės vardu, naudojosi ne ji pati, o jos sūnus, pinigų pervedimo, išgryninimo ar pirkimų atlikimo metu atsakovės Lietuvoje nebuvo, todėl akivaizdu, kad ji negalėjo atlikti jokių su banko operacijomis susijusių veiksmų, juolab kad interneto bankininkystės duomenys buvo atiduoti sūnui. Atsakovės teigimu, aplinkybės dėl banko sąskaitos atidarymo, banko kortelės ir elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų atidavimo sūnui, paskolos suteikimas sūnaus draugui, pinigų išgryninimas ir kitų pirkinių įsigijimas tuo metu, kai atsakovės Lietuvoje nebuvo, sudaro pagrindą teigti, kad tarp atsakovės ir A. J. nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės V. J. ieškovams A. T., S. J., N. J. 65 000 Eur skolą, grąžinant ją lygiomis dalimis kiekvienam iš ieškovų (po 21 666,66 Eur), 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistų 65 000 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovai yra (duomenys neskelbtini) mirusio jų tėvo A. J. pirmosios eilės turto paveldėtojai, jie (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Klaipėdos miesto 5-ąjį notaro biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo pagal įstatymą. Tą pačią dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), ieškovai, kaip įpėdiniai pagal įstatymą, sudarė paveldėto turto pasidalijimo sutartį, ši buvo patvirtinta Klaipėdos miesto 5-ojo notaro biuro notarės. Šia sutartimi, atsižvelgiant į antstolės (duomenys neskelbtini) sudarytą palikėjo turto apyrašą vykdomojoje byloje Nr. 0004/23/00260, įpėdiniai susitarė palikimą, priimtą po palikėjo mirties, pasidalyti. Be kitų sąlygų, sutartyje nustatyta, jog palikėjo turtas, nurodytas apyrašo 8–20 punktuose, atitenka lygiomis dalimis visiems ieškovams (po 1/3 dalį). Apyrašo 16 punkte nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) palikėjas suteikė atsakovei V. J. 65 000 Eur paskolą, pervesdamas šias lėšas iš asmeninės sąskaitos į atsakovės banko sąskaitą. Byloje pateikti įrodymai – (duomenys neskelbtini) paskolos sutartis tarp trečiojo asmens UAB „Stanema“ ir A. J. – patvirtino, kad pastarajam buvo suteikta 230 000 Eur paskola. Dalį iš UAB „Stanema“ gautos paskolos A. J. iš karto perskolino atsakovei, kai (duomenys neskelbtini) pavedimu, kurio paskirtyje nurodyta „paskola“, 65 000 Eur pervedė į atsakovės vardu atidarytą sąskaitą AB Šiaulių banke. Už šiuos pinigus atsakovės vardu buvo įsigyta 1/2 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), taip pat tuo pačiu adresu buvo pradėti vykdyti gyvenamojo namo statybos darbai. Nebaigtą statinį – gyvenamąjį namą – kartu su žemės sklypu atsakovė (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi už 40 000 Eur pardavė R. A. Gautus pinigus atsakovė panaudojo savo reikmėms.

7.       Teismas konstatavo, kad atsakovės sąskaitos išrašai, pačios atsakovės paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, jog iš šios gautos paskolos atsakovės vardu buvo nupirkta 1/2 dalis žemės sklypo, taip pat buvo vykdyti gyvenamojo namo statybos darbai.

8.       Teismas padarė išvadą, kad paskolos atsakovė palikėjui A. J. negrąžino, o skolintomis lėšomis jos vardu sukurtą turtą – nebaigtą statyti gyvenamąjį namą kartu su žemės sklypu – už 40 000 Eur pardavė R. A.. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė į bylą buvo pateikusi 2022 m. gruodžio 14 d. skolos raštelį, kuriame nurodyta, jog atsakovė 65 000 Eur A. J. grąžino grynaisiais pinigais. Pati atsakovė, duodama paaiškinimus teisme, patvirtino, kad tokios grynųjų pinigų sumos niekada neturėjo ir negalėjo turėti. 65 000 Eur grynaisiais pinigais, priešingai nei nurodyta (duomenys neskelbtini) skolos raštelyje, A. J. niekada neperdavusi. Bylos duomenimis, taip pat nustatyta, kad jokių mokėjimų negrynaisiais pinigais atsakovė A. J. nebuvo atlikusi. Atsakovė byloje nurodė, kad A. J. turėjo idėjų ir tikslų plėtoti gyvenamųjų namų statybą, todėl tokio pobūdžio raštelio pasirašymas turėjo būti atliekamas tam, kad ateityje nekiltų problemų, susijusių su mokesčių deklaravimu.

9.       Teismo vertinimu, paskolos sutarties sudarymą patvirtino ir įrodė į bylą pateiktas turto apyrašas ir palikėjo banko sąskaitos išrašas. Palikėjui aiškiai įvardijus lėšų pervedimo paskirtį kaip paskolą, yra akivaizdus faktas, kad atliktos finansinės operacijos dalykas yra paskola, t. y. raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo – palikėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjai (atsakovei) egzistavimas. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu reiškia ir įsipareigojimą jas grąžinti paskolos davėjui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Dėl to net ir nesant raštu atskirai išreikšto atsakovės įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą palikėjo jai pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas yra numanomas iš šių lėšų priėmimo ir disponavimo jomis fakto. Faktas, kad atsakovė gavo pinigus iš palikėjo, patvirtina kitą neginčijamą faktą, jog atsakovė žinojo, kad sudarė paskolos sutartį su palikėju, o sutikdama su paskolos lėšų pervedimu, ji išreiškė savo įsipareigojimą gautą paskolos sumą grąžinti.

10.       Kadangi ieškovai yra (duomenys neskelbtini) mirusio savo tėvo A. J. pirmosios eilės turto paveldėtojai, tai jie turi teisę reikalauti, o atsakovė turi pareigą grąžinti paskolą.

11.       Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą.

12.       Kolegija, įvertinusi atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovai neįrodė, jog ginčo suma atsakovei buvo pervesta kaip paskola, sutiko su atsakovės argumentais, kad mokėjimas iš esmės pagrindė tik patį pinigų perdavimo faktą, bet ne sudarymą paskolos sutarties, kurioje būtų išreikšta tiek abiejų šalių valia tokią sutartį sudaryti, tiek atsakovo įsipareigojimas grąžinti pinigus kaip paskolos dalyką palikėjui, t. y. mokėjimas nepatvirtina esminių paskolos sutarties elementų. Dėl to kolegija konstatavo, kad byloje esančių rašytinių įrodymų visumos nepakako išvadai, jog tarp ginčo šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, padaryti.

13.       Tačiau kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisinį pagrindą gauti ginčo lėšas, byloje faktines aplinkybes vertino pagal nepagrįsto praturtėjimo institutą (CK 6.237 straipsnį). Kolegija nurodė, kad palikėjas, pervedęs 65 000 Eur atsakovei, šia suma savo turtą sumažino, o atsakovė šia suma praturtėjo, todėl byloje vertino, ar buvo nustatytos visos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos, ir padarė išvadą, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir nepagrįstai nusprendė tarp šalių buvus sudarytą paskolos sutartį, tačiau šio teismo sprendimas priteisti iš atsakovės ieškovams ginčo sumą iš esmės yra teisėtas.

14.       Kolegija konstatavo, kad nors ieškovai neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų (CK 6.870 straipsnis), tačiau byloje nustatytas lėšų pervedimo atsakovei faktas, todėl nusprendė, kad, atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių teisinį pagrindą gauti ginčo lėšas, yra pagrindas taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto sąlygas (CK 6.237 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 18 d. nutarties dalį, kuria ginčas kvalifikuotas remiantis nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymu, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų, taip pat vertindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes neteisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Nagrinėjamu atveju nepagrįsto praturtėjimo institutas negalėjo būti taikomas, nes nebuvo šio instituto taikymo sąlygų, nebuvo nustatyta, ar atsakovė praturtėjo dėl ieškovų veiksmų, nebuvo nustatytas ieškovų turto sumažėjimas dėl atsakovės praturtėjimo, nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp ieškovų turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo, taip pat byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovė praturtėjo be teisinio pagrindo, nebuvo vertinta, ar ieškovai savo pažeistų teisių negalėjo apginti kitais gynybos būdais. Norint taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, būtina nustatyti visas šias išvardytas sąlygas.

15.2.                      Nors apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, ir konstatavo, kad kasacinio skundo argumentai yra pagrįsti, nes tarp bylos šalių susiklostę teisiniai santykiai negali būti kvalifikuojami kaip paskolos teisiniai santykiai, tačiau bylos negrąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pakeitė teisinio santykio kvalifikaciją nesudarydamas bylos šalims galimybės pateikti argumentus dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų pagrįstumo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pažeidė šalių dispozityvumo, rungimosi civiliniame procese principus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 13 straipsniai), peržengė ieškinio ir apeliacinio skundo ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 2 dalis).

16.       Ieškovai atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1.                      Nepaisant to, kokias teisės normas taikė apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teisme buvo tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, susijusios su lėšų gavimo faktu. Atsakovei neigiant buvos paskolos teisinius santykius tarp jos ir sūnaus, pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu tyrė ir vertino, kokiu teisiniu pagrindu atsakovė gavo pinigus ir kaip jie buvo naudojami, taip pat buvo vertinamas ir A. J. (duomenys neskelbtini) surašytas skolos raštelis, pagal kurį A. J. patvirtino, jog skola atsakovės buvo jam grąžinta. Atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės dėstė tuos pačius argumentus ir aplinkybes, kurie buvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teismo proceso metu.

16.2.                      Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas materialiosios teisės normą, kurios pagrindu buvo tenkintas ieškinys, teisingai nurodė, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų įvykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo kitomis faktinėmis aplinkybėmis, negu buvo tirtos ir vertintos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl, ieškovams neįrodžius esminių paskolos sutarties sąlygų buvimo (CK 6.870 straipsnis), tačiau byloje nustačius lėšų pervedimo atsakovei faktą, byloje pagrįstai buvo vertinami atsakovės argumentai dėl lėšų gavimo aplinkybių. Tokiu atveju atsakovei kilo pareiga įrodyti, kokiu teisėtu pagrindu ji gavo ginčo lėšas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo ribų, kai ieškinys grindžiamas paskolos suteikimo faktinėmis aplinkybėmis

17.       Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodyta, inter alia (be kita ko), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Taigi bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

18.       Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, taip pat sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

19.       Nagrinėjamoje byloje ieškovų ieškinio dalykas buvo suformuluotas kaip prašymas priteisti iš atsakovės jiems jų tėvo atsakovei paskolintus 65 000 Eur, kurių, ieškovų teigimu, atsakovė negrąžino, o kaip ieškinio faktinis pagrindas nurodytos aplinkybės, kad ieškovų tėvas (duomenys neskelbtini) suteikė atsakovei (savo motinai) 65 000 Eur paskolą, pervesdamas šias lėšas iš asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, į atsakovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Lietuvoje. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, byloje teigė, kad tarp jos ir sūnaus (ieškovų tėvo) paskolos teisiniai santykiai nesusiklostė, nes ji Lietuvoje negyvena, buvo įgaliojusi savo sūnų tvarkyti jos turimą Lietuvoje turtą ir atstovauti jai visose Lietuvos įstaigose, įmonėse ir institucijose, visus elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis buvo atidavusi sūnui, be to, byloje atsakovė pateikė (duomenys neskelbtini) pasirašytą dokumentą, kuriame nurodyta, kad ieškovų tėvui 65 000 Eur buvo grąžinti ir šis faktas patvirtintas ieškovų tėvo parašu. Ieškovai pozicijos, kad atsakovė skolos nėra grąžinusi, nuosekliai laikėsi viso teisminio proceso metu, tiek pareikšdami ieškinį, tiek jį nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, reikalavimą grindė paskolos sutartinių teisinių santykių faktu, ieškinio netikslino, nenurodė naujų aplinkybių.

20.       Teisiniame paskolos santykių reglamentavime nurodoma, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 14 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21.       Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovui, reiškiančiam reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, kyla pareiga įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta.

22.       Nagrinėjamoje byloje ieškovams pareiškus reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, įrodinėjimo dalyką sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar pinigai ieškovų tėvo buvo perduoti atsakovei kaip paskola ir ar atsakovė įsipareigojo gautus pinigus ieškovų tėvui grąžinti. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ieškovai, vykdydami jiems tenkančią įrodinėjimo pareigą, turėjo įrodyti, kad pinigai atsakovei buvo perduoti kaip paskola ir kad atsakovė įsipareigojo juos grąžinti.

23.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovų nurodytą faktinį ieškinio pagrindą, padarė išvadą, kad paskolos atsakovė ieškovų tėvui negrąžino, o skolintomis lėšomis jos vardu sukurtą turtą, t. y. nebaigtą statyti gyvenamąjį namą kartu su žemės sklypu, už 40 000 Eur pardavė R. A.. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė į bylą buvo pateikusi (duomenys neskelbtini) skolos raštelį, kuriame nurodyta, jog atsakovė 65 000 Eur grąžino ieškovų tėvui grynaisiais pinigais, nors pati atsakovė, duodama paaiškinimus teisme, patvirtino, kad tokios grynųjų pinigų sumos niekada neturėjo ir negalėjo turėti, o 65 000 Eur grynaisiais pinigais, priešingai nei nurodyta (duomenys neskelbtini) skolos raštelyje, ieškovų tėvui niekada neperdavusi. Dėl to pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo turinį, nusprendė, kad ieškovai neįrodė, jog ginčo suma atsakovei buvo pervesta kaip paskola, konstatavo, kad byloje esančių rašytinių įrodymų visumos nepakako išvadai, jog tarp ginčo šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, padaryti. Tačiau kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisinį pagrindą gauti ginčo lėšas, byloje faktines aplinkybes vertino pagal nepagrįsto praturtėjimo institutą (CK 6.237 straipsnį).

24.       Kasacinio teismo praktika dėl nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo yra nuosekliai išplėtota, joje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016 67 punktą).

25.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad paskolos sutarties sudarymas ir kito asmens nepagrįstas praturtėjimas įrodinėjami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, nes savo esme tai skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, jiems konstatuoti būtina įvertinti konkrečias atitinkamų teisės normų taikymo sąlygas, nustatyti šių sąlygų buvimą patvirtinančias aplinkybes. Bylose dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalykas yra aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo paskolą grąžinti, tačiau atsakovui nekyla pareiga įrodyti pinigų gavimo teisinį pagrindą. Bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). 

26.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal CPK 2 straipsnį, tinkamas įstatymų taikymas teismui nagrinėjant civilines bylas yra vienas iš civilinio proceso tikslų. Šis tikslas yra pasiekiamas tik tuo atveju, jeigu teismai tinkamai teisiškai kvalifikuoja tarp proceso šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Teisinė šalių santykių kvalifikacija ir įstatymo taikymas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021 22 punktą; 2024 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-378/2024 33 punktą). Tačiau kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga neapima teismo teisės modifikuoti ar papildyti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), keisti ieškinio dalyką, įskaitant ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, taip peržengiant pareikštus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-823/2024 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27.       Teismas gali teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius tik tuomet, kai, laikantis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės taisyklių, yra konstatuojamos įrodinėjimo dalyką byloje sudarančios faktinės aplinkybės. CPK įtvirtintos šalies naštos įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, įgyvendinimas yra esminė prielaida teismo pareigai teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 25 punktas).

28.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259/2021 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

29.       Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovai nuo ieškinio pareiškimo dienos nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ginčo šalis sieja paskolos teisiniai santykiai, kurių pagrindu perduoti pinigai turėtų būti priteisti ieškovams, savo reikalavimo negrindė faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovė pinigus gavo be teisinio pagrindo, tai tokios aplinkybės nesudarė įrodinėjimo byloje dalyko ir teismams nekilo pareiga tokių aplinkybių tirti ir vertinti. Pažymėtina, kad ir atsakovės teiktame apeliaciniame skunde bei ieškovų pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą jokių argumentų, susijusių su nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymu nagrinėjamoje byloje, nebuvo pateikta. Nagrinėjamu atveju ieškovai aiškiai pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalauti pinigų kaip paskolos grąžinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti kito ieškovų neįrodinėto teisių gynimo būdo – be pagrindo įgyto turto grąžinimo. 

30.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

31.       Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Pagal CPK 320 straipsnį, apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006). Išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).

32.       Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nesant šalies reikalavimo grąžinti be teisinio pagrindo gautą turtą bei ieškovams apeliaciniame procese nekeliant klausimo dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo, konstatavęs, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisinį pagrindą gauti ginčo lėšas, neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo, remdamasis tiek ieškinyje, tiek visuose bylos dokumentuose nenurodytomis aplinkybėmis dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259/2021 22 punktas).

33.       Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra pateikta byloje nustatytų ir pirmosios instancijos teismo įvertintų aplinkybių analizės kasacinio teismo praktikoje suformuotų paskolos teisinių sąlygų taikymo aspektu, nepateikta motyvų šiais teisiškai reikšmingais klausimais. Nors pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl paskolos teisinių sąlygų buvimo išsamiai neanalizavo. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo neatitinka ieškovų įrodinėto faktinio ieškinio pagrindo.

34.       Dėl to sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą tenkinti ieškinį jame nenurodytu faktiniu pagrindu, pažeidė šalių dispozityvumo, rungimosi civiliniame procese principus (CPK 12, 13 straipsniai), draudimą peržengti ieškinio ir apeliacinio skundo ribas reglamentuojančias teisės normas (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 2 dalis) ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą. Šie nustatyti apeliacinės instancijos teismo pažeidimai laikytini esminiais proceso teisės normų pažeidimais (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti šiam teismui iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pripažinusi byloje padarytą proceso teisės normų pažeidimą esminiu, teisėjų kolegija dėl kitų kasacinio skundo argumentų kaip neturinčių reikšmės priimamam procesiniam sprendimui nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

35.       Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas išspręstinas šio teismo iš naujo išnagrinėjus bylą.

36.       Pažymėtina, kad kasacinis teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi atsakovei V. J. atidėtas 1200 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas, iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Donatas Šernas