Baudžiamoji byla Nr. 1-155-675/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-22315-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.6.3; 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.2

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 13 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Regina Nenortienė,

sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei, Jolantai Maleronkienei, 

dalyvaujant prokurorui Dariui Žvirbliui,

kaltinamajai E. Š.,

nukentėjusiajam A. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis ištekėjusi, bedarbė, neteista

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

      E. Š. 2021-07-06, apie 12.24 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Kia Carnival“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 p. (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.), reikalavimus, t. y. važiuodama link Ukmergės, būdama neatidi ir neatsargi, posūkyje į dešinę, nepasirinkusi saugaus važiavimo greičio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, prieš atvažiuojantį automobilį „Mercedes – Benz Vito“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, dėl ko įvykus eismo įvykiui, automobilio „Mercedes – Benz Vito“ keleiviui nukentėjusiajam A. S. nustatyta muštinė žaizda kaktos dešinėje ir XI šonkaulio lūžis, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais savo veiksmais E. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

I. Byloje ištirti įrodymai

Kaltinamoji E. Š., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažįsta pilnai. Parodė, kad 2021-07-06 dieną apie 12.30 val. ji vairavo automobilį KIA CARNIVAL, v/n (duomenys neskelbtini) Ji važiavo viena. Buvo blaivi, pailsėjusi, jokių medikamentų nevartojusi.  Kai ji važiavo oro sąlygos buvo blogos, nes lijo lietus. Ji važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo į Ukmergės miestą. Tame kelio ruože buvo leistinas 90 km/h greitis. Ji važiavo tiesiai apie 80 km/h, tačiau prieš sankryžą, kur įvyko eismo įvykis, ji pristabdė automobilį, žinodama, kad ten yra posūkis, tai jos greitis tikrai nebuvo didesnis nei 50 km/h. Buvo prisisegusi saugos diržus. Buvo įsijungusi trumpąsias šviesas. Kai įsisuko į posūkį, tada ji pamatė priešais  atvažiuojantį automobilį su priekaba, tai buvo Mercedes autobusiukas, juodos spalvos. Negali nurodyti jo greičio. Kai ji įvažiavo į sankryžą tai važiavo savo eismo juosta, kadangi jai kelias buvo pagrindinis. Daugiau tuo momentu automobilių nebuvo. Ir prieš pat posūkį dar norėjo automobilį stabdyti, tačiau jos automobilis važiavo stabiliai, tačiau jai stabdant automobilis pradėjo slysti, ji suko vairą į dešinę pusę, kad tik nusuktų savo automobilį nuo priešais važiavusio Mercedes autobusiuko, tačiau jos automobilis slydo ir važiavo tiesiai į priešingą eismo juostą ir ji atsitrenkė savo automobiliu kairia puse, priekine dalimi į Mercedes automobilio galinį ratą bei dureles. Ji nepastebėjo to automobilio manevrų prieš įvykstant įvykiui. Kai atsitrenkė į automobilį ji sustojo. Po eismo įvykio ji išlipo iš mašinos, buvo šoke, išsigandusi. Iš kitos mašinos išlipo vairuotojas, kuris pasakė, kad keleivis susižalojo, todėl buvo iškviesta greitoji pagalba. Ji nesusižeidė. Dėl eismo įvykio yra kalta ji, nes neįvertino eismo sąlygų, nemanė, kad bus taip slidu lyjant toje sankryžoje. Šį kelio ruožą ji žino, važiavo ne pirmą kartą, tačiau lyjant šiuo kelio ruožu jai važiuoti neteko.

Nukentėjusysis A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nebereiškia civilinio ieškinio. Jam praėjo pyktis. Byloje jam yra galimybė susitaikyti su nukentėjusiąja.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji su nukentėjusiuoju sudarė rašytinį susitarimą, kuriame nurodė, kad susitaikė, kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiojo, civilinio ieškinio nukentėjusysis atsisako.

Byloje

Be kaltinamosios E. Š. visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

III.                      Dėl veikos kvalifikavimo ir BK 38 straipsnio nuostatų taikymo 

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodama transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatavimo taisyklių 127 punkto reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių keldama pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. S. sveikata. Kaltinamosios kaltė padarius neatsargų nusikaltimą byloje įrodyta ne tik jos prisipažinimu ir parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurių pagrindu teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Taigi, kaltinamosios nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas, nagrinėjamoje byloje atsižvelgdamas į netyčinį nusikalstamos veikos pobūdį, E. Š. elgesį po padarytos nusikalstamos veikos, teisiamajame posėdyje duotus parodymus, nukentėjusiojo poziciją dėl susitaikymo, daro išvadą, kad yra pagrindas spręsti dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo kaltinamajai. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

E. Š. padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai. Taigi ji teismo gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, jei yra kitos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamoji nuoširdžiai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką,  savu noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju. Be to, E. Š. anksčiau nebuvo teista ar bausta administracine tvarka, padaryta neatsargi nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos atleisti E. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiuoju A. S.. Spręsdamas dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teismas vertina ir kitas reikšmingas aplinkybes, t. y. tai, kad ji, bylos duomenimis. Esant aptartų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas E. Š., atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos neatsargų, atsitiktinį pobūdį, į tai, kad įvykio metu E. Š. buvo blaivi, anksčiau nėra teista ir bausta administracine tvarka, teismo vertinimu, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – būtų pernelyg griežta nagrinėjamu atveju. Pats eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus, įvykęs procesas, suteikia pagrindą manyti, kad E. Š. padarys atitinkamas išvadas dėl neatsargumo kelyje, vairuojant automobilį, kaip padidinto pavojaus šaltinį. Taip pat, vėl gi, atsižvelgiant į E. Š. asmenybę, ne tyčinį nusikalstamos veikos pobūdį, šiuo atveju netikslinga skirti ir BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

E. Š., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir bylą nutraukti.

Išaiškinti E. Š., kad:

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Regina Nenortienė