Civilinė byla Nr.e2A-994-798/2019

                                                                                     Teismo proceso numeris 2-58-3-00347-2016-1

                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2;                                3.3.1.18.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Antano Rudzinsko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. ir atsakovo V. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – T. B..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       Ieškovas A. B. ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo: 1) 181 571,48 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų, 2) 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo be pagrindo įgytų lėšų sumos nuo jų įgijimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (sudarančias 28 927,42 Eur), 3) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo prašomos priteisti sumos nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4) bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. vasario 29 d.–2014 m. rugpjūčio 18 d. laikotarpiu atsakovas be ieškovo žinios ir sutikimo, pasinaudodamas ieškovo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis, pervedė iš ieškovo į savo asmeninę sąskaitą 181 571,48 Eur (626 930,00 Lt). Tokiam lėšų pervedimui nebuvo jokio teisinio pagrindo, t. y. ieškovas nebuvo skolingas atsakovui, atitinkamai nesiekė pildyti atsakovo sąskaitos ar skolinti jam pinigų. Ieškovas apie atliktus pavedimus nežinojo bei jų neatliko, nes nemoka naudotis internetine bankininkyste.

2.       Atsakovas V. B. atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsikirto, jog šalių (tėvo A. B. ir sūnaus V. B.) tarpusavio santykiai pablogėjo nuo 2015 m., o nuo 2016 m. tapo konfliktiški: ieškovas buvo kreipęsis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovui dėl lėšų vagystės iš jo banko sąskaitos, tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros 2016 m. spalio 4 d. nutarimu ieškovo skundą atmetė; tarp šalių vyksta teisminis ginčas dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (civilinė byla Nr. e2-916-357/2016). Ieškinyje nurodyti teiginiai, kad atsakovas be ieškovo žinios ir sutikimo iš jo sąskaitos 2012–2014 metų laikotarpiu pervedė į savo sąskaitą 181 571,48 Eur yra nepagrįsti. Priešingai, pinigai iš ieškovo į atsakovo sąskaitą buvo pervedami keletą metų ir per metus daug kartų: 2012 m. 8 kartus, 2013 m. 4 kartus, 2014 m. 6 kartus. Ieškovas kaip banko sąskaitos savininkas negalėjo tokį ilgą laiką nepastebėti daugkartinių pinigų pervedimo faktų. Po to, kai 2015 m. šalių santykiai pablogėjo ieškovas vykdavo į banką ir nurodydavo kokius pavedimus iš savo sąskaitos atlikti. Taigi nuo 2015 m. ieškovas galėjo sužinoti (gauti banko sąskaitos išrašą) apie jo sąskaitoje buvusiais lėšas bei atliktus mokėjimų pavedimus. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad pasisavino ieškovui išduotus elektroninės bankininkystės duomenis (kodus). Šiuos prisijungimo kodus turėjo ieškovas savo žinioje ir atsakovui perduodavo tuomet, kai reikėdavo vykdyti atitinkamus mokėjimo pavedimus. Visi mokėjimo pavedimai iš ieškovo sąskaitos buvo atliekami jam žinant arba tiesiogiai dalyvaujant.

II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

3.       Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu tenkino ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 174 330,98 Eur be teisinio pagrindo gautų lėšų, 955,20 Eur palūkanų, 5 procentus procesinių palūkanų, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4.       Teismas nustatė, kad iš ieškovo sąskaitos, esančios AB DNB banke, atsakovui V. B. 2014 m. kovo 6 d. pervesta 17 377,21 Eur (60 000,00 Lt), 2014 m. balandžio 3 d. – 23 169,61 Eur (80 000,00 Lt), 2014 m. gegužės 1 d. – 2027,34 Eur (7 000,00 Lt), 2014 m. liepos 15 d. – 18 188,14 Eur (62 800,00 Lt), 2014 m. rugpjūčio 13 d. – 14 481,00 Eur (50 000,00 Lt), mokėjimo paskirtyje nurodžius „sąskaitos papildymas“; 2014 m. rugpjūčio 18 d. – 7 240,50 Eur (25 000,00Lt), mokėjimo paskirtyje nurodžius „paskola“; 2012 m. vasario 29 d. – 14 481,00 Eur (50 000,00 Lt), 2012 m. birželio 19 d. – 2 316,96 Eur (8 000,00 Lt), 2012 m. birželio 19 d. – 6 950,88 Eur (24 000,00 Lt), 2012 m. rugsėjo 7 d. – 7 588,05 Eur (26 200,00 Lt), 2012 m. rugsėjo 11 d. – 11 237,26 Eur (38 800,00 Lt), 2012 m. rugsėjo 17 d. – 19 230,77 Eur (66 400,00 Lt), 2012 m. spalio 1 d. – 4 732,40 Eur (16 340,00 Lt) suma, mokėjimo paskirtyje nurodžius „paskolos grąžinimas“; 2012 m. spalio 29 d. – 1 561,06 Eur (5 390,00 Lt), 2013 m. liepos 29 d. – 16 508,35 Eur (57 000,00 Lt), 2013 m. rugpjūčio 24 d. – 14 481,00 Eur (50 000,00 Lt) suma, mokėjimo paskirtyje nurodžius „sąskaitos papildymas“.

5.       Atsakovas į ieškovo sąskaitą atliko tokius pavedimus: 2014 m. vasario 24 d. pervesta į ieškovo sąskaitą 104 263,21 Eur (360 000,00 Lt) už pagal 2014 m. sausio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį nupirktą nekilnojamąjį turtą; 2012 m. rugpjūčio 23 d. – 89,79 Eur (310,00 Lt) suma, mokėjimo paskirtyje nurodžius „paskola“, 2012 m. rugsėjo 17 d. – 19 221,00 Eur (66 368,50 Lt), mokėjimo paskirtyje nurodžius „pagal PVM s. f. AB Nr. 0003 ir 0004“, 2013 m. balandžio 30 d. – 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt), mokėjimo paskirtyje nurodžius „pagal PVM s. f. AB Nr. 0001 ir 0003“, 2013 m. gegužės 20 d. – 21 431,89 Eur (74 000,00 Lt) suma, mokėjimo paskirtyje nurodžius „pagal PVM s. f. AB Nr. 0003 LT EKO-001“. Iš ieškovo sąskaitos į atsakovo sąskaitą atlikta iš viso 181 571,48 Eur (626 930,00 Lt) pavedimų: 73 777,80 Eur (254 740,00 Lt) pavedimų, kurių mokėjimo paskirtis nurodyta kaip „paskolos grąžinimas“, 107 793,67 Eur (372 190,00 Lt) pavedimų, kurių mokėjimo paskirtis nurodyta kaip „sąskaitos papildymas“. Iš atsakovo sąskaitos į ieškovo sąskaitą pervesti 46 535,71 Eur (160 678,50 Lt) bei 104 263,21 Eur (360 000,00 Lt) už nupirktą turtą.

6.       Teismas nustatė ir tai, kad 2013 m. balandžio 30 d. ieškovas perdavė atsakovui valdą su visais įsipareigojimais, susijusiais su šia valda. Nustatęs, kad atsakovas ieškovui pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pervedė 104 263,21 Eur, tačiau netrukus beveik visa suma jam buvo pervesta atgal, teismas sprendė, jog atsakovas lėšas įgijo be ieškovo valios ir šiam nežinant. Nors atsakovas teigė, kad šalys buvo sudariusios žodinius susitarimus dėl pinigų pervedimo viena kitai, teismas pažymėjo, kad 2012 m. vasario 29 d.–2014 m. rugpjūčio 18 d. laikotarpiu lėšos iš esmės buvo pervedamos tik iš ieškovo sąskaitos į atsakovo sąskaitą. Teismas aktualiu pripažino tik 2012 m. vasario 29 d.–2014 m. rugpjūčio 18 d. laikotarpį, nes ieškiniu prašoma ginti teises būtent tik šiuo laikotarpiu.

7.       Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad rašytinių paskolos sutarčių nesudarymas pateisintinas artimais šalių giminystės ryšiais ir jų bendra veikla, nes bylos nagrinėjimo metu patvirtinta, kad šalys egzistavusius paskolos teisinius santykius vis dėlto buvo linkusios įforminti rašytiniu būdu. Šiuo atveju lėšų pervedimas nepagrįstas rašytiniais susitarimais. Teismas sprendė, kad atsakovas turėjo įrodyti teisinio pagrindo įgyti ieškovo pinigus buvimą, bet šios pareigos neįvykdė.

8.       Teismas nustatė, kad ieškovas 2014 m. leido atsakovui iš savo sąskaitos persivesti 7 240,50 Eur (25 000,00 Lt), todėl šia suma sumažino ieškovui iš atsakovo priteistiną sumą.

9.       Taip pat teismas nustatė, jog ieškovas 2016 m. sužinojo apie iš savo sąskaitos pervestas lėšas. Kadangi neaiški tiksli data, tai teismas pripažino, kad apie pinigų pervedimą ieškovas sužinojo 2016 m. rugsėjo 2 d. , t. y. tuomet, kai atsakovas atsiėmė savo automobilį iš ieškovo, o ieškovas nusipirko naują ir jį įregistravo savo vardu. Dėl to teismas iš dalies tenkino prašymą priteisti kompensuojamąsias palūkanas ir priteisė ieškovui iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas už nepagrįstai įgytus 174 330,98 Eur, skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. spalio 11 d. (kreipimosi į teismą dienos), iš viso 955,20 Eur.

10.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį dėl priteistinų palūkanų. Ieškovui iš atsakovo priteisė 28 154,77 Eur kompensuojamųjų palūkanų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 203 440,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

11.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo kasacinį skundą dėl  Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo, 2019 m. birželio 20 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

12.       Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apibrėžė bylos dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo nagrinėjimo ribas, nevertindamas atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų dėl sutartinių santykių egzistavimo, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą. Dėl šių pažeidimų galėjo būti netinkamai kvalifikuoti šalis sieję sutartiniai santykiai, pasisakyta dėl tarpusavio prievolių, atitinkamai neteisingai nustatytos sąlygos taikyti be pagrindo įgyto turto institutą. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų. Tai sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylą nagrinėsiantis apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, ištirti atsakovo pateiktus įrodymus ir tik tuomet kvalifikuoti šalių teisinius santykius bei spręsti dėl CK 6.237 straipsnio taikymo.

                Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės

13.       Nagrinėjamu atveju kasacinės instancijos teismas perdavė bylą pagal ieškovo A. B. ir atsakovo V. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. 

14.       Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl pastarajam bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tuo pat metu – atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015). 

15.       Tuo atveju, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali būti nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį jį įpareigoja teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, o tai (įrodymų vertinimas), akivaizdu, yra žemesnės instancijos teismo prerogatyva. Taigi pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje, neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-336/2015; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-101-701/2016).

16.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamoje byloje pasisakydamas dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadų, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai apibrėžė bylos dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo nagrinėjimo ribas, nevertindamas atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų dėl sutartinių santykių egzistavimo, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą. Dėl šių pažeidimų galėjo būti netinkamai kvalifikuoti šalis sieję sutartiniai santykiai, pasisakyta dėl tarpusavio prievolių, atitinkamai neteisingai nustatytos sąlygos taikyti be pagrindo įgyto turto institutą. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas vertindamas įrodymus tik dėl lėšų pervedimo ieškinyje nurodytu laikotarpiu ir nevertindamas atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų, šalių priešpriešinių prievolių balanso, šalių teisinius santykius kvalifikavo neišsamiai ištyręs byloje esančius įrodymus ir bylą nagrinėjo nepagrįstai susiaurindamas bylos nagrinėjimo ribas.

17.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog nagrinėjamoje byloje yra aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, o esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje ir būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą, sudarant galimybę ieškovui patikslinti ieškinio reikalavimus (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179, 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Dėl kasacinio teismo nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, dėl įrodymų pareikalavimo ir ištyrimo būtinybės, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais. Bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminio ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.

18.        Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje susiklostė tokia situacija, jog pareikštų reikalavimų pagrįstumas nagrinėtinas iš esmės visiškai naujais aspektais, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tirti, ir beveik visa apimtimi, todėl skundžiamas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimas panaikinamas dėl bylos esmės neatskleidimo perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl naujų rašytinių paaiškinimų ir įrodymų 

19.       Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. gavo atsakovo V. B. rašytinius paaiškinimus dėl naujai paaiškėjusių ir teisingam bylos išnagrinėjimui svarbių aplinkybių, kuriuose teigiama, kad nagrinėjant bylą iš naujo, teismas turi įvertinti šalių priešpriešinių prievolių egzistavimo faktą bei jų balansą. Pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.2-376-883/2019 pagal A. B. ieškinį dėl skolos priteisiamo ir V. B. priešieškinį dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo ir skolos priteisimo.

20.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo V. B. pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas rašytiniais paaiškinimais, savo turiniu yra pateiktų apeliacinių skundų argumentų papildymas, todėl šie rašytiniai paaiškinimai nepriimami ir grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 323 straipsnis, 75 straipsnio 1 dalis).

21.       Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 3 d. gavo ieškovo A. B. prašymą dėl civilinės bylos Nr.e2A-994-798/2019 nagrinėjimo atnaujinimo, nes reikia ištirti naujus įrodymus ir prašė priimti pateiktus įrodymus, kurie turi esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui. Prašyme nurodoma, jog ieškovui A. B. ir jo atstovui iš anksto nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme datą ir laiką, kas sukliudė ieškovui tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą. Teisėjų kolegija atmeta apelianto A. B. argumentus, jog apeliantui nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą apeliaciniame teisme, nes Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamašiūnienė 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nustatė teismo posėdžio datą – 2019 m. rugsėjo 10 d. ir tai buvo išviešinta teismų informacinėje sistemoje LITEKO, todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir priimti naujus įrodymus. Kadangi byla perduodama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo A. B. turės teisę pateikti pirmosios instancijos teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22.       Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

23.       Lietuvos apeliaciniam teismui perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 98 straipsniai).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

        Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai         Romualda Janovičienė

         Antanas Rudzinskas

        Jūratė Varanauskaitė