Administracinė byla Nr. I-5873-790/2016
Proceso Nr. 3-61-3-00517-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2; 21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjui D. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl sprendimo, nutarimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,
n u s t a t ė :
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi (b. l. 29-31) priimta nagrinėjimui pareiškėjo 2016-03-14 skundo (b. l. 26-27) dalis, kuria pareiškėjas prašo 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) 2016-01-27 sprendimą Nr. 2S-433; 2) panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2015-12-15 nutarimą Nr. 56-1442(1); 3) priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) veiksmų ir neveikimo. Pareiškėjas reikalavimus grindžia tuo, kad Vilniaus PN nuo 2015-11-04 iki 2015-11-18 buvo laikomas mažoje karantino patalpoje. Vilniaus PN prievarta paskyrė pareiškėją į trečią būrį, kuriame jis negali gyventi dėl to, kad turi priešų tarp kitų nuteistųjų, tai darė tyčia, kol pareiškėjas neduos kraujo tyrimui. Trečiame būryje jautė baimę, palūžo psichologiškai. Vilniaus PN pareiškėją baudė tol, kol jis buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas, kuriose nepriklauso pasimatymai. Vilniaus PN pareiškėjui karantino patalpose ir trečiame būryje buvo nurodyta miegoti lovos antrajame aukšte, nors dėl sveikatos būklės jis antrame lovos aukšte miegoti negalėjo, apie tai Vilniaus PN buvo žinoma. Mano, kad Departamentas jo skundą išnagrinėjo šališkai. Nurodo, kad norėjo pervažiuoti į kitus pataisos namus dėl Vilniaus PN turimų priešų ir dėl to, kad artimieji galėtų jį aplankyti. Nesutinka su Departamento sprendimu, kuriuo netenkintas jo prašymas. Pareiškėjas teigia, kad dėl nurodytų Vilniaus PN veiksmų ir neveikimo pažeidžiant jo teises, o taip pat dėl jam skirtų nuobaudų jis patyrė neigiamus išgyvenimus, neturtinę žalą, kuriai atlyginti prašo priteisti 3000 Eur.
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 35–39), prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjui atvykus į Vilniaus PN jis iki 2015-11-18 buvo patalpintas į karantino gyvenamąją patalpą Nr. 108, kurios plotas 14,39 kv. m., joje įrengtos 2 dvivietės lovos, todėl tenkantis plotas atitinka nustatytus reikalavimus. Minėta patalpa dažniausiai nebūna pilnai užpildyta, todėl nuteistiesiems tenka ženkliai didesnis plotas, nei nustatyta teisės aktuose. 2015-12-14 pareiškėjas atsisakė vykdyti Vilniaus PN administracijos nurodymą būti jam paskirtame 3-iajame būryje. 2015-12-14 pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jis atsisako jam paskirto būrio, kadangi kiti nuteistieji jam pasakė negrįžti. 2015-12-14 Vilniaus PN direktoriaus budinčio padėjėjo nutarimu Nr. 39-732(1) pareiškėjas laikinai nuo 2015-12-14 21.45 val. iki 2015-12-15 15.15 val. buvo uždarytas į Vilniaus PN baudos izoliatorių. 2015-12-15 Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo nutarimu Nr. 56-1442(1) pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas 15 parų su izoliacija Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio 6 dalies pagrindu, kol bus atliktas tarnybinis tyrimas dėl pareiškėjo atsisakymo nuo paskirto būrio priežasčių. Vilniaus PN nurodė, kad toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda. Atlikus tyrimą nenustatyta duomenų, kad pareiškėjui 3-iajame nuteistųjų būryje grėstų pavojus jo sveikatai ar gyvybei. Atsakovo manymu, pareiškėjas buvo pagrįstai laikinai izoliuotas 2015-12-15 Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo nutarimo Nr. 56-1442(1) pagrindu, tai buvo padaryta siekiant užtikrinti paties pareiškėjo saugumą ir išsiaiškinti jo nurodytų atsisakymo priežasčių pagrįstumą. Vilniaus PN nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie skunde nurodytas aplinkybes, įtakojusias jo psichinę sveikatą, neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Vilniaus PN jokiais veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir žalos jam nepadarė.
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 53–56) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Departamente buvo gautas ir išnagrinėtas pareiškėjo 2015-12-30 skundas dėl Vilniaus PN administracijos veiksmų bei jo perkėlimo laisvės atėmimo bausmę atlikti į kitus pataisos namus. Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas atsisakė bausmę atlikti Vilniaus PN administracijos paskirtame 3-iajame būryje. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą konstatavo, kad nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės Vilniaus PN ir pareiškėjo perkelti į kitus pataisos namus netikslinga. Pagal BVK 69 straipsnį nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais BVK nustatytais atvejais. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarka detalizuojama Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos apraše, patvirtintame Departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 „Dėl Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo patvirtinimo“. Departamentui nebuvo pateikta Vilniaus PN motyvuotos išvados dėl pareiškėjo perkėlimo iš Vilniaus PN į kitą pataisos įstaigą. Atvirkščiai, buvo gautas Vilniaus PN 2016 m. sausio 11 d. raštas Nr. 9-189(64) „Dėl nuteistojo D. D.”, kuriame nurodyta, kad išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuteistasis D. D. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės Vilniaus PN nėra, todėl nuteistąjį D. D. perkelti į kitus pataisos namus netikslinga, jis gali saugiai bausmę atlikti Vilniaus PN. Vilniaus PN administracija žino įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius, todėl pati objektyviai ir kompetentingai gali spręsti vienokius ar kitokius klausimus, susijusius su nuteistųjų laikymu, izoliavimu, taip pat poreikiu perkelti nuteistąjį tolesnei bausmei atlikti iš vienų pataisos namų į kitus. Departamento nuomone, pareiškėjo hipotetinis aiškinimas apie grėsmę atlikti laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, negali būti laikomas pagrindu nuteistojo perkėlimui iš vienos pataisos įstaigos į kitą. Pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad nori būti perkeltas į kitus pataisos namus, tačiau nenurodo į kuriuos. Neaišku, ar pareiškėjui kituose pataisos namuose nekils nepatogumų ir jis vėl nekels reikalavimo dėl perkėlimo į kitus pataisos namus. Tam tikras kalinamųjų laisvės ir norų įgyvendinimo apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu bausmės vykdymu. Ginčui aktualus teisinis reguliavimas įtvirtina pagrindą, kai nuteistasis gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą, esant išimtinėms aplinkybėms, kliudančioms nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Byloje nėra jokių duomenų, kad BVK 69 straipsnio ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo 3.2 punkto taikymo prasme būtų išimtinio pobūdžio aplinkybių, kliudančių toliau laikyti pareiškėją Vilniaus PN. Departamentas pažymi, kad 2015 m. gruodžio 15 d. pareiškėjas penkiolikai parų perkeltas į kamerų tipo patalpas jo paties prašymu (pareiškėjo 2015 m. gruodžio 14 d. prašymas Nr. 50-2644(1). Departamentas teigia, kad pareiškėjo 2015 m. gruodžio 30 d. skundą išnagrinėjo tinkamai. Skundžiamas Departamento 2016 m. sausio 27 d. sprendimas Nr. 2S-433 „Dėl skundo nagrinėjimo“ priimtas nepažeidus teisės aktų reikalavimų, jame nurodyta apskundimo tvarka, jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą, remiasi abstrakčiais teiginiais ir samprotavimais.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti, paaiškino, kad visuose Vilniaus PN jis turi priešų, tačiau kituose pataisos namuose priešų nėra, todėl norėtų ramiai atlikti likusią bausmę kituose pataisos namuose. Šiuo metu bausmę atlieka Vilniaus PN kamerų tipo patalpose. Paaiškino, kad serga epilepsija, todėl jam kilo pavojus paskyrus antrą lovos aukštą.
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas 2015-11-04 atvyko į Vilniaus PN (ši data matoma iš pareiškėjo skundo ir Vilniaus PN 2016-01-11 rašto, b. l. 64-65) ir buvo patalpintas į Vilniaus PN karantino gyvenamąją patalpą Nr. 108, kurioje gyveno iki 2015-11-18. Vilniaus PN direktoriaus 2015-11-18 įsakymu Nr. 7-321 pareiškėjas iš karantino gyvenamosios patalpos tolesniam bausmės atlikimui buvo perkeltas į trečiojo būrio 209 gyvenamąją patalpą (b. l. 40).
Pareiškėjas 2015-12-14 raštu Vilniaus PN administracijai nurodė, kad atsisako būti paskirtame trečiajame būryje, nes kiti nuteistieji pasakė jam negrįžti (b. l. 46). 2015-12-15 Vilniaus PN direktoriaus nutarimu „Dėl nuteistojo atskiro arba izoliuoto laikymo“ (b. l. 41) pareiškėjas, vadovaujantis BVK 70 straipsnio 6 dalimi, buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas penkiolikai parų. Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius atliko tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjo administracijos nurodymų nevykdymo ir 2015-12-23 tarnybinio tyrimo išvadoje (b. l. 49) konstatavo, kad pareiškėjo atsisakymas vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus bausmę atlikti trečiajame būryje yra nepagrįstas, todėl jį izoliuoti vadovaujantis BVK 70 straipsnio 6 dalimi yra netikslinga.
Pareiškėjas 2015-12-17 prašymu Vilniaus PN prašė jį perkelti atlikti bausmę į kitus pataisos namus. Šis pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas Vilniaus PN 2015-12-29 sprendimu (b. l. 62-63), kuriuo pareiškėjo prašymas buvo atmestas.
Pareiškėjas 2015-12-30 skundu (b. l. 59-61) kreipėsi į Departamentą, skųsdamas Vilniaus PN administracijos sprendimus paskirti jį į trečiąjį būrį, patalpinti jį į kamerų tipo patalpas bei netenkinti jo prašymo dėl perkėlimo į kitus pataisos namus bei prašė perkelti į kitus pataisos namus. Departamentas 2016-01-27 sprendimu Nr. 2S-433 (b. l. 80-81) nenustatė neteisėtų Vilniaus PN administracijos veiksmų ir atmetė pareiškėjo prašymą perkelti į kitus pataisos namus.
Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2015-12-15 nutarimą Nr. 56-1442(1) „Dėl nuteistojo atskiro arba izoliuoto laikymo“ (b. l. 41), kuriuo jis, vadovaujantis BVK 70 straipsnio 6 dalimi, buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas penkiolikai parų.
BVK 70 straipsnis nustato atvejus, kada nuteistieji pataisos įstaigose laikomi atskirai arba izoliuotai. Atskirose pataisos įstaigose arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, o kai kurios šio straipsnio 3 dalyje nustatytos kategorijos nuteistųjų laikomos izoliuotai arba atskirai, jeigu yra tokia galimybė. Šio straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.
Kaip minėta, Vilniaus PN direktoriaus 2015-11-18 įsakymu Nr. 7-321 pareiškėją perkėlus į trečiojo būrio 209 gyvenamąją patalpą, pareiškėjas 2015-12-14 raštu nurodė, kad atsisako būti šioje patalpoje, nes kiti nuteistieji pasakė jam negrįžti (b. l. 46). BVK 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienas iš nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslų yra padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą. Taigi pareiškėjui 2015-12-14 raštu nurodžius aplinkybes, kad jis atsisako būti paskirtoje gyvenamojoje patalpoje dėl kitų nuteistųjų elgesio, Vilniaus PN direktorius skundžiamu 2015-12-15 nutarimu turėjo įgaliojimus, vadovaudamasis BVK 70 straipsnio 6 dalimi, siekdamas užtikrinti pareiškėjo saugumą, perkelti pareiškėją į kamerų tipo patalpas. Matyti, kad pareiškėjo perkėlimas į kamerų tipo patalpas buvo laikinas ir vykdomas, kol Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai atliko tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo atsisakymo eiti į paskirtą gyvenamąją patalpą. Taigi teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundžiamas Vilniaus PN direktoriaus 2015-12-15 nutarimas Nr. 56-1442(1) „Dėl nuteistojo atskiro arba izoliuoto laikymo“ (b. l. 41) buvo priimtas įgalioto pareigūno, esant teisėtam pagrindui, numatytam BVK 70 straipsnio 6 dalyje, bei siekiant teisėto tikslo – užtikrinti pareiškėjo saugumą pagal jo paties raštu pateiktą informaciją. Pareiškėjas skunduose teismui iš esmės jokių argumentų, sudarančių pagrindą pripažinti skundžiamą Vilniaus PN direktoriaus nutarimą neteisėtu, nenurodo. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2015-12-15 nutarimą Nr. 56-1442(1) „Dėl nuteistojo atskiro arba izoliuoto laikymo“ atmestinas kaip nepagrįstas, atitinkamai, atmestinas pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Departamento 2016-01-27 sprendimo Nr. 2S-433 dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus PN veiksmų, patalpinant jį į kamerų tipo patalpas.
Pareiškėjas taip pat nesutinka su Departamento 2016-01-27 sprendimo Nr. 2S-433 dalimi, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas perkelti jį į kitus pataisos namus.
BVK 65 straipsnis nustato, kad į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-320, 1.2 punktas nustato, kad į Vilniaus PN atskirą sektorių, esantį (duomenys neskelbtini), skiriami pilnamečiai vyrai, nuteisti pirmą kartą laisvės atėmimu už tyčinius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, taip pat anksčiau atlikę laisvės atėmimo bausmę, ir pavojingi recidyvistai, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose.
Pareiškėjas nekelia ginčo tuo aspektu, kad būtų nepagrįstai ar neteisėtai nukreiptas į Vilniaus PN atlikti bausmės.
BVK 69 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. Pagal BVK 69 straipsnio 4 dalį teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Departamento direktorius.
Departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (redakcijos, galiojusios skundžiamo Departamento sprendimo priėmimo metu) 3.2 punktas nustatė, kad nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje šia tvarka: perkeliančioji įstaiga pateikia Departamentui motyvuotą išvadą, kuri turi būti suderinta su priimančiąja įstaiga; išvadą tvirtina Departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas; patvirtintos išvados pagrindu išduodama paskyra perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą. Pagal Aprašo 3.2.5 punktą nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Departamento iniciatyva, kai yra Departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno patvirtinta išvada.
Kaip minėta, pagal BVK vienas iš pagrindų perkelti nuteistąjį į kitus pataisos namus yra išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, konstatavimas. Tai reiškia, kad turi egzistuoti objektyvūs duomenys dėl tokių išimtinių aplinkybių buvimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas dėl išimtinių aplinkybių negalėtų atlikti bausmės Vilniaus PN, neturėjo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas savo pageidavimą būti perkeltam į kitus pataisos namus grindė tik savo paaiškinimais, bet ne objektyviais duomenimis, rodančiais, kad jis negali atlikti bausmės Vilniaus PN. Pareiškėjas Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus atliekamo tarnybinio tyrimo metu 2015-12-15 paaiškinime nurodė, kad atsisakė būti trečiajame būryje dėl savo saugumo, tačiau šiame paaiškinime konkrečių asmenų, neva jam kėlusių grėsmę, nenurodė, jokių konkrečių konfliktinių situacijų neapibūdino (b. l. 67). Tyrimo metu apklausti trečiojo būrio nuteistieji nurodė nežinantys, dėl kokių priežasčių pareiškėjas atsisakė gyventi šiame būryje, teigė, kad pareiškėjui niekas negrasino, jis su kitais nuteistaisiais problemų neturi, niekam nėra skolingas (b. l. 70-72). Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015-12-23 tarnybinio tyrimo išvadoje (b. l. 49) nurodyta, kad šio skyriaus pareigūnai neturi duomenų, kad pareiškėjui trečiajame būryje grėstų pavojus jo sveikatai ar gyvybei. Iš pareiškėjo skundo Departamentui turinio matyti, kad pareiškėjas pageidavimą būti perkeltam į kitus pataisos namus grindė prieštaringomis bendravimo su kitais nuteistaisiais aplinkybėmis – viena vertus, teigė, kad trečiajame būryje galioja nerašytos taisyklės, kad tai vadinamų „šustriakų“ būrys, tačiau, kita vertus, prieštaringai nurodė, kad jo sekcijos nuteistieji „atlieka visus darbus, plauna koridorius, tualetus“, kad jam buvo liepta „arba dirbti, arba eiti iš būrio“. Taigi pareiškėjo skunde Departamentui jokių konkrečių aplinkybių, rodančių, kad su kitais nuteistaisiais susiklosčiusi konfliktinė situacija, kad jam kyla grėsmė, nenurodyta. Vilniaus PN 2016-01-11 raštu (b. l. 87-88) Departamentui nurodė, kad išimtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų atlikti bausmės Vilniaus PN, netikslinga, jis gali saugiai bausmę atlikti Vilniaus PN.
Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių išimtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų atlikti bausmės Vilniaus PN, bei esant Vilniaus PN išvadai, kad pareiškėjas saugiai gali atlikti bausmę Vilniaus PN, Departamentas neturėjo pagrindo, remdamasis vien tik pareiškėjo prieštaringais ir niekuo nepagrįstais paaiškinimais, tenkinti prašymo dėl perkėlimo į kitus pataisos namus. Todėl pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Departamento 2016-01-27 sprendimo Nr. 2S-433 dalį, kuria buvo atmestas toks prašymas, netenkintinas.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Pareiškėjas teigia dėl Vilniaus PN administracijos veiksmų patyręs neturtinę žalą, kurią vertina 3000 Eur suma.
Pareiškėjas kaip veiksmus, sukėlusius jam neturtinę žalą, nurodo netinkamas laikymo sąlygas Vilniaus PN karantino gyvenamojoje patalpoje Nr. 108 laikotarpiu nuo 2015-11-04 iki 2015-11-18 (tekusį per mažą gyvenamąjį plotą).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111 punktas (redakcija nuo 2015-09-01) numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose.
Iš atsakovo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad Vilniaus PN karantino gyvenamosios patalpos Nr. 108 plotas yra 14,39 kv. m. (b. l. 50), joje įrengtos keturios miegamosios vietos (dvi dviaukštės lovos) (b. l. 51-52). Nors atsakovas teismui nepateikė konkrečių duomenų, kiek pareiškėjo laikymo šioje patalpoje metu be pareiškėjo dar buvo apgyvendinta asmenų, nes tokie duomenys Vilniaus PN nekaupiami, tačiau net ir vertinant, kad šioje patalpoje gyveno maksimalus skaičius asmenų, vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė apie 3,6 kv. m., ir tai atitiko Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111 punkto reikalavimus. Pažymėtina, kad karantino patalpos Vilniaus PN dienos metu nėra rakinamos, todėl pareiškėjas turėjo galimybę dienos metu judėti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo argumentai dėl Vilniaus PN karantino gyvenamojoje patalpoje tekusio per mažo gyvenamojo ploto nepagrįsti, šiuo aspektu nenustatyta neteisėtų atsakovo veiksmų.
Pareiškėjas kaip veiksmus, sukėlusius jam neturtinę žalą, nurodo jo paskyrimą į Vilniaus PN trečiąjį nuteistųjų būrį. Pastebėtina, kad nuteistųjų priskyrimo būriams, skyriams, kameroms tvarka ir pagrindai reglamentuoti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas Vilniaus PN administracijos sprendimo dėl jo priskyrimo į konkrečią gyvenamąją patalpą BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka neskundė. Pareiškėjas Vilniaus PN administracijos sprendimo skirti jį į trečiąjį nuteistųjų būrį neteisėtumą grindžia ne tuo, kad Vilniaus PN administracija pažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punkto ar kitų teisės aktų reikalavimus, o iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais grindžia kitus skundo reikalavimus, t. y., kad jis negali gyventi šiame būryje dėl grėsmės saugumui, esančių priešų tarp nuteistųjų. Tačiau, kaip minėta, tokių pareiškėjo teiginių nepatvirtina kiti objektyvūs duomenys. Be to, matyti, kad pareiškėjas trečiajame būryje gyveno nuo 2015-11-18 iki 2015-12-14 (kuomet atsisakė būti šioje gyvenamojoje patalpoje), tačiau nenustatyta, kad šiuo laikotarpiu tarp pareiškėjo ir kitų nuteistųjų būtų įvykę incidentai, konfliktai ar pan. Iš Vilniaus PN direktoriaus 2016-01-04, 2016-01-15, 2016-01-20, 2016-01-27 nutarimų „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l. 16) matyti, kad pareiškėjas ne kartą atsisakė eiti ir į kitą jam paskirtą būrį, t. y. į penktąjį būrį. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad visuose Vilniaus PN jis turi priešų tarp nuteistųjų. Taigi matyti, kad pareiškėjas faktiškai nesutinka ne su konkrečiu sprendimu apgyvendinti jį trečiajame būryje, bet teigia apskritai negalįs gyventi bet kokiame iš paskiriamų Vilniaus PN būrių, t. y. faktiškai siekia gyventi kituose pataisos namuose. Taigi teismas nenustatė Vilniaus PN administracijos veiksmų neteisėtumo, pareiškėją paskyrus į Vilniaus PN trečiąjį nuteistųjų būrį.
Pareiškėjas kaip veiksmus, sukėlusius jam neturtinę žalą, nurodo aplinkybes, kad Vilniaus PN administracija jam paskyrė keletą nuobaudų (b. l. 13-19). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas Vilniaus PN nutarimų dėl nuobaudų paskyrimo BVK 183 straipsnyje nustatyta specialia apskundimo tvarka neskundė Departamentui ir teismui, šie Vilniaus PN administracijos sprendimai yra galiojantys ir nenuginčyti. Teismas neturi pagrindo konstatuoti šių nutarimų neteisėtumo nagrinėjamoje byloje, kadangi šiais nutarimais pareiškėjas yra nubaustas už akivaizdžius bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, kurių pats neneigia, o būtent, už tai, kad nevykdė pareigūnų nurodymų eiti į paskirtą penktąjį būrį, o vėliau į paskirtą drausmės grupę. Taigi teismas nenustatė Vilniaus PN administracijos veiksmų neteisėtumo, pareiškėjui už akivaizdžius bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus paskyrus teisės aktuose nustatytas poveikio priemones.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis, kaip ligonis, negalėjo būti guldomas į antrą lovos aukštą, tačiau Vilniaus PN administracija, nepaisant to, paskyrė jam antrą lovos aukštą karantino gyvenamojoje patalpoje ir trečiajame būryje. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas teigia dėl to patyręs neturtinę žalą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad serga epilepsija ir dažnai patiria priepuolius.
Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjas medikams yra nurodęs apie paauglystėje patirtą galvos traumą, buvusius retus epilepsijos priepuolius, pareiškėjui galimai diagnozuota potrauminė epilepsija (kai kuriuose gydytojų įrašuose epilepsijos diagnozė nurodoma su klaustuku), pareiškėjui duodami priešepilepsiniai vaistai (žr. 2012-04-11, 2015-11-10, 2016-01-07, 2016-02-19 įrašus asmens sveikatos istorijoje). 2015-11-10 pareiškėjas gydytojui psichiatrui nurodė, kad paskutinis epilepsijos priepuolis jam buvęs prieš metus. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų apie įkalinimo įstaigose buvusius epilepsijos priepuolius neužfiksuota, gydytojų rekomendacijų pataisos namų administracijai, susijusių su specialiomis pareiškėjo laikymo sąlygomis dėl galimai diagnozuotos epilepsijos, nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo spręsti, kad Vilniaus PN administracijai būtų kilusi pareiga dėl pareiškėjo sveikatos būklės jį laikyti specialiomis sąlygomis, neskirti jam antrojo lovos aukšto ar pan. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašymų įstaigos administracijai dėl laikymo sąlygų, susijusių su jo sveikatos būkle, nebuvo pareiškęs. Esant tokioms aplinkybėms, nenustatyti Vilniaus PN administracijos neteisėti veiksmai, paskyrus pareiškėjui antrą lovos aukštą karantino gyvenamojoje patalpoje ir trečiajame būryje.
Kadangi nenustatyti neteisėti Vilniaus PN administracijos veiksmai kaip būtinoji sąlyga valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį kilti, pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo D. D. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Marius Bajoras
Rūta Miliuvienė
Ernestas Spruogis