Civilinė byla Nr. e2-623-794/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01649-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1;
2.1.6.2; 2.1.6.3; 2.6.1.6.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,
sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Alminui Liutkevičiui, atsakovės atstovei advokatei Agatai Staševskajai.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Industry“, atstovaujamo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimas“, ieškinį atsakovei S. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. 2019 m. lapkričio 13 d. Vilniaus apygardos teisme priimtas ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Baltic Industry“ ieškinys atsakovei S. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, kuriuo prašoma: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) lėšų grąžinimą atsakovei S. L. ir taikyti restituciją priteisiant iš atsakovės S. L. ieškovui UAB „Baltic Industry“ 99.440,00 EUR sumą; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas savo reikalavimus iš esmės grindžia tuo, kad atsakovei S. L. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio iki 2016 m. vasario mėnesio kaip įmonės akcininkei buvo grąžinta 99.440,00 Eur skola. BUAB „Baltic Industry“ bankroto byloje yra patvirtinti kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma yra 619.281,49 Eur. Didžioji dalis finansinių reikalavimų atsirado iki 2016 m. kovo mėnesio. Taigi, tuo metu, kai buvo grąžinamos paskolos atsakovei, ieškovas turėjo ir kitų kreditorių, su kuriais nebuvo atsiskaityta, o šiuo metu, kai įmonei yra iškelta bankroto byla, atsiskaitymas su jais yra mažai tikėtinas. Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju yra visos Civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nurodytos actio Pauliana sąlygos, pripažįstant ginčijimą sandorį negaliojančiu.
3. Atsakovė S. L. atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti. Nurodo, kad lėšų grąžinimas jai negali būti pripažintas negaliojančiu dėl žemiau nurodomų priežasčių. Tokį mokėjimą UAB „Baltic Industry“ privalėjo atlikti pagal su atsakove sudarytas paskolų sutartis, kurių apmokėjimo terminas jau buvo suėjęs, Todėl įmonė privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius - grąžinti pradelstas paskolas. Kyla abejonės ieškovo sąžiningumu, kadangi jis, ginčydamas sandorius pagal paskolos sutartis, teismui kartu su ieškiniu nepateikė susipažinimui šių sutarčių, kurios jam buvo perduotos kartu su visais Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais ir, iš kurių matyti itin svarbios ir reikšmingos bylai aplinkybės. Faktą, kad paskolos sutartys kartu su visais kitais Įmonės dokumentais ieškovui buvo perduotos, patvirtina paties Ieškovo į bylą pateiktas 2018 m. lapkričio 13 d. BUAB „Baltic Industry“ dokumentų priėmimo - perdavimo aktas. Ieškovas paskolos sutarčių neteikia tam, kad galėtų nuslėpti faktą, jog ginčijamų sandorių sudarymo (piniginių lėšų grąžinimo) metu jau buvo suėję paskolų grąžinimo terminai, kas reiškia, jog Ieškovas privalėjo atlikti ginčijamus sandorius ir tam buvo teisinis pagrindas. Atsakovė realiai Įmonei suteikė paskolas. Atsakovė įmonei iš viso suteikė 100.000,00 Eur dydžio paskolą dviem bankiniais mokėjimo pavedimais. Paskolų sutartys buvo sudarytos 2011 ir 2012 metais vienerių metų terminui. Ieškovė su atsiliepimu teikia savo banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad 2012-02-13 mokėjimo pavedimu į Įmonės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, Atsakovė pervedė 50.000,00 Eur dydžio sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskola“. Ginčijami mokėjimai buvo atlikti beveik pusantrų metų iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, 2016 metų pradžioje įmonė veikė įprastai, valstybė įmonei buvo skolinga PVM permoką, todėl atsakovė, priimdama mokėjimus, buvo sąžininga, nes nežinojo ir negalėjo žinoti apie ateityje (už pusantrų metų) būsiantį įmonės nemokumą.
4. Ieškovas dublike nurodė, jog byloje nėra ginčo, jog atsakovė buvo suteikusi ieškovui paskolą ir kad buvo suėjęs terminas dėl paskolos grąžinimo. Ieškovas pažymi, jog pati atsakovė buvo suinteresuota UAB „Baltic Industry“ įsipareigojimų pagal 2013 m. birželio 25 d. kredito sutartį su AB Šiaulių bankas vykdymu, kredito dengimu, nes buvo šio sandorio laiduotoja. Nesuprantama, kodėl įmonė negalėjo pati tiesiogiai pervesti lėšas bankui ir dengti savo įsipareigojimus kredito įstaigai, o reikėjo tai padaryti per trečiuosius asmenis (per atsakovę). Ieškovas ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo ir kitų kreditorių su kuriais privalėjo atsiskaityti ir kurių prievolių įvykdymo terminai buvo suėję, tračiau tas faktas, jog buvo suėjęs paskolų grąžinimo terminas nedaro tokio sandorio sudarymo privalomo CK 6.66 straipsnio prasme.
5. Atsakovė triplike nurodo, kad nepagrįsti ieškovo teiginiai apie neva pažeistas likusių kreditorių teises. Tokius ieškovo argumentus paneigia jo paties kartu su ieškiniu pateikti įrodymai (ieškinio priedai Nr. 4, ir 5), kurie patvirtina, kad iki įmonės bankroto bylos iškėlimo įmonės įsiskolinimai kreditoriams buvo sumažinti. Įvertinus kokia apimtimi buvo įvykdyti kitų kreditorių finansiniai reikalavimai, nėra pagrindo teigti, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti įmonės kreditorių interesai. Atsakovės teigimu, ieškovo ieškinio reikalavimai neatitinka kasacinio teismo praktikos, nes neatitinka actio Pualiana taikymo sąlygų, kadangi nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla.
6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ir atsakovo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai, atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti.
Ieškinys atmestinas
7. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ieškovui UAB „Baltic Industry“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administravimas“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. spalio 10 d. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Baltic Industry“ kreditoriniai reikalavimai (b. l. 6, 45). 2016 m. sausio 25 d. (20.190,00 Eur), 2016 m. sausio 28 d. 28.000,00 Eur), 2016 m. sausio 29 d. (48.000,00 Eur), 2016 m. vasario 1 d. (3.250,00 Eur) atsakovei S. L. iš įmonės sąskaitos buvo grąžinta 99.440,00 Eur skola (b. l. 11-13). Nuo 2014 m. gegužės 22 d. S. L. - UAB „Baltic Industry“ akcininkė (b. l. 10). UAB „Baltic Industry“ iškėlus bankroto bylą įmonės dokumentai administratoriui buvo perduoti pagal 2018 m. lapkričio 13 d. perdavimo-priėmimo aktą (b. l. 9).
8. Nagrinėjamu atveju, ieškovas ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovės 99.440,00 Eur sumą. Ši suma mokėjimais iš ieškovo sąskaitos buvo atlikta 2016 m. sausio 25 d. (20.190,00 Eur), 2016 m. sausio 28 d. (28.000,00 Eur), 2016 m. sausio 29 d. (48.000,00 Eur), 2016 m. vasario 1 d. (3.250,00 Eur). Ieškinys yra grindžiamas actio Pauliana sąlygomis, taigi iš esmės ieškovas ginčija 2016 m. sausio 25 d. (20.190,00 Eur), 2016 m. sausio 28 d. 28.000,00 Eur), 2016 m. sausio 29 d. (48.000,00 Eur), 2016 m. vasario 1 d. (3.250,00 Eur) atliktus mokėjimus bei reikalauja vienašalės restitucijos, t. y. grąžinti ieškovui nurodytų mokėjimų pagrindu atsakovei išmokėtą 99.440,00 Eur sumą.
Dėl actio Pauliana sąlygų
9. CK 6.66 straipsnyje reglamentuojama kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana). Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).
10. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
11. Kasacinis teismas, be kita ko, yra išaiškinęs, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).
12. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
13. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog UAB „Baltic Industry“ ir S. L. siejo paskolos teisiniai santykiai ir ginčijamo sandorio (atliktų mokėjimų) sudarymo metu buvo suėjęs įmonės įsipareigojimų įvykdymo terminas (Ieškovo dubliko 2 l.). Šias aplinkybes, be kita ko, patvirtina ir atsakovės pateikti banko sąskaitos išrašai (Atsiliepimo į ieškinį 1 priedas). Tai teismo vertinimu patvirtina egzistavus neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus (atsakovės) reikalavimo teisę skolininkui (ieškovui). Byloje taip pat neginčijama, kad pagal byloje esančius duomenis, patvirtinančius, kad UAB „Baltic Industry“ iškėlus bankroto bylą įmonės dokumentai administratoriui buvo perduoti pagal 2018 m. lapkričio 13 d. perdavimo-priėmimo aktą, 1 (vienerių) metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana pareikšti nėra pasibaigęs (CPK 187 straipsnis).
14. Bankroto administratorius nurodo, jog tuo metu, kai buvo grąžinamos paskolos atsakovei, ieškovas turėjo ir kitų kreditorių, su kuriais nebuvo atsiskaityta. Tačiau teismas su tokiais argumentais sutinka tik iš dalies. Pagal byloje turimus duomenis (2015 m. balansą), nors įmonė ir anksčiau (iki 2016 m. pradžios) turėjo skolinių įsipareigojimų, tačiau vykdomieji dokumentai išduoti tik po to, kai buvo atlikti ginčijami mokėjimai atsakovei S. L. – 2016 m. birželio 7 d. vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo kreditoriams L. M., S. M. (b. l. 34), 2016 m. gegužės 4 d. vykdomasis raštas išieškotojui UAB „K. S. Lithuania“ (b. l. 40), 2016 m. gruodžio 12 d. vykdomasis įrašas dėl išieškojimo kreditoriui I. M. (b. l. 19), teisė išieškoti VMI atsirado tik nuo 2016 m. kovo 19 d., nors pati VMI pažymėjo, jog dėl bendrovės nepriemokos vyko mokestinis ginčas, dėl ko net prašė išbraukti VMI iš bendrovės kreditorių sąrašo (b. l. 15, 17). Sutiktina su atsakovės argumentais, jog byloje nėra objektyvių duomenų, paneigiančių, kad nei įmonė, nei įmonės dalyviai ir vadovai negalėjo žinoti ir numanyti, kad 2016 m. vasario 8 d. VMI priims sprendimą, kuriuo nurodys sumokėti 467.115,38 Eur sumą (CPK 178 straipsnis). Be to, byloje nustatyta, kad UAB „Baltic Industry“ bankroto byla iškelta tik 2017 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 24 d. nutartyje iškelti ieškovei bankroto bylą, be kita ko, nurodyta, kad įmonė jau 2015 metais turėjo finansinių sunkumų, tačiau skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir VMI susidarė nuo 2016 metų, o sprendimai dėl šių skolų išieškojimo priimti dar vėliau. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtinta bendra visų kreditorių reikalavimų suma – 619.281,49 Eur.
15. Aptartos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ieškovas neturėjo kreditorių, turinčių neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises. Tačiau, teismo vertinimu, net ir esant šioms aplinkybėms (esant neabejotinoms ir galiojančioms kitų kreditorių teisėms) ar laikant įmonę nemokia, ginčijamų mokėjimų atlikimo metu, savaime nesudarytų pagrindo pripažinti atliktus mokėjimus negaliojančiais, nes tam dar reikia nustatyti kitų būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų buvimą, tarp jų ir kreditorių teisių pažeidimą, atsakovės nesąžiningumą.
Dėl sandorio privalomumo ir kreditorių teisių pažeidimo
16. Bankroto administratorius teigia, kad ieškovas UAB „Baltic Industry“ neprivalėjo atlikti ginčijamų mokėjimų atsakovei S. L. ir gražinus skolą atsakovei buvo pažeisti kitų ieškovo kreditorių interesai.
17. Viena actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Iš esmės ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės neturėjimas sudaryti sandorį. Pažymėtina, kad actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).
18. Minėta, kad 2016 m. sausio 25 d., 2016 m. sausio 28 d., 2016 m. sausio 29 d., 2016 m. vasario 1 d. mokėjimo pavedimais ieškovas atsakovei pervedė iš viso 99.440,00 Eur, pagal sudarytą paskolos sutartį, kurio mokėjimo terminas jau buvo pasibaigęs (šios aplinkybės neginčija ir ieškovas).
19. Teismo vertinimu, paskolos, kurios grąžinimo terminas jų mokėjimo dienomis jau buvo seniai pasibaigęs, įvykdymo laikas (2012 - 2013 m.), grąžinimas skolos atsakovei 2016 m. sausio, vasario mėnesiais, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad neįrodyta ir kita actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlyga – sandorio ne privalomumas. Ginčijamo sandorio sudarymo metu šalių veiksmai buvo objektyvūs, šalys veikė susiklosčiusių aplinkybių sąlygomis ir skolos, kurios kaip minėta įvykdymo terminas buvo pasibaigęs prieš kelis metus, nėra draudžiamas. Taigi, nors ieškovas turėjo finansinių sunkumų, tačiau vykdė įprastą veiklą, atsiskaitinėjo su kreditoriais, ne vien tik su atsakove, todėl teismas daro išvadą, jog ieškovo ginčijami sandoriai, kurių pagrindu buvo atlikti ginčijami mokėjimai, nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą ieškovo praktiką. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė, ginčijamais mokėjimais atgavusi savo asmenines paskolas, tą pačią dieną (2016 m. vasario 1 d.) padengė įmonės pirmos eilės kreditoriui įkaito turėtojui AB Šiaulių bankui likusį įsiskolinimą pagal 2013 m. birželio 24 d. kredito sutartį Nr. KLS-2013-005-03 (atsiliepimo priedas Nr. 1). Taigi, akivaizdu, kad sudaryti sandoriai, kurių pagrindu buvo atliekami ginčijam mokėjimai, buvo naudingi pačiam ieškovui, nes priešingu atveju, įmonei laiku nevykdant sutartinių įsipareigojimų AB Šiaulių bankui, bankas galėjo pradėti priverstinį skolos ieškojimą iš ieškovo, kas galėjo lemti, jog įmonė apskritai nebūtų galėjusi vykdyti savo tiesioginės veiklos, gauti pajamų, mokėti mokesčių valstybės biudžetui, atsiskaityti su kreditoriais ir t. t. Nors iš dalies sutiktina su ieškovo pozicija, jog nėra visiškai suprantama kodėl pati įmonė negalėjo atlikti atsiskaitymą su kreditoriumi AB Šiaulių bankas, t. y. nėra duomenų, pagrindžiančių būtinumo atsiskaitymą su vienu kreditoriumi vykdyti tokiu būdu, pirmiau atsiskaitant su kitu. Tačiau teismo vertinimu šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju būtina įvertinti aplinkybę, jog bet kuriuo atveju ieškovas atsiskaitydamas su atsakove sumažino turimų kreditorių skaičių ir jų apimtis, o atsakovė veikė įmonės naudai, kadangi asmeninės lėšos buvo panaudotos ieškovo turimai skolai padengti ir tai įmonei suteikė galimybę toliau vykdyti įprastinę veiklą.
20. Teismo įsitikinimu ieškovo atlikti mokėjimai atsakovei, gražinant paskolą, kurios įvykdymo terminas pasibaigęs, savaime negali būti laikomas pažeidžiančiu kitų kreditorių teises vien tik dėl to fakto, kad atsakovė buvo susijusi su įmone (akcininkė), o 2017 m. rugsėjo 27 d. bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad atsakovei nebuvo grąžinta absoliučiai visa jos suteiktos paskolos suma. Be to, iš ieškovo pateiktų kreditorių sąrašo ir atsiskaitymo su jais matyti, kad po paskolos grąžinimo atsakovei, ieškovas dalinai atsiskaitė ir su kitais kreditoriais – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, UAB „Skominta“, V. S., I. M., J. S., L. M., T. L., A. S., MB Vilniaus architektai ir kt. (b. l. 6-14). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog 2016 m. sausio 25 d., 2016 m. sausio 28 d., 2016 m. sausio 29 d., 2016 m. vasario 1 d. ginčijami mokėjimai atlikti daugiau nei 19 mėnesių iki bankroto bylos iškėlimo įmonei (2017 m. rugsėjo 24 d.). Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad ir po ginčijamų mokėjimų įmonė vykdė įprastą veiklą t. y. buvo mokamas darbo užmokestis darbuotojams, mokami mokesčiai už komunalines, telekomunikacijos paslaugas, dengiamas kreditas Bigbank AS filialui (b. l. 6-14). Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovei buvo suteiktas pranašumas prieš kitus kreditorius arba po atliktų ginčijamų sandorių įmonė tapo nemoki ar buvo apribota galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais. Todėl, atsižvelgiant ir į tai, jog iki bankroto bylos iškėlimo įstatymas nenumato visų kreditorių lygybės principo, aplinkybė, kokia dalimi (lygia ar ne) buvo tenkinti atsakovės ir kitų kreditorių reikalavimai, nėra pakankama kreditorių teisių pažeidimui, kaip actio Pauliana instituto taikymo sąlygai, šiuo konkrečiu atveju nustatyti.
Dėl sandorio šalių nesąžiningumo
21. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais.
22. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises.
23. Ginčo sandorius sudariusių šalių sąžiningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sąlygų. Kaip jau buvo pasisakyta, teismas taikydamas CK 6.66 straipsnį nustatė, kad ginčijami sandoriai, kurių pagrindu buvo atlikti ginčijami mokėjimai atsakovei nepažeidė kreditorių teisių ir ieškovas neįrodė, jog bendrovė ginčijamų sandorių neprivalėjo sudaryti. Nenustačius, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kreditorių interesai, bei nustačius, kad bendrovė galėjo sudaryti ginčijamus sandorius, darytina išvada, kad sudarydamos sandorius šalys buvo sąžiningos.
24. Vertinant atliktus ginčijamus mokėjimus sąžiningumo aspektu, teismas be kita ko pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų nesąžininga, nes pagal bylos duomenis ginčijami mokėjimai buvo atlikti gerokai anksčiau iki 2017 m. rugsėjo 24 d. įmonei buvo iškelta bankroto byla, o po ginčijamų mokėjimų įmonė ir toliau vykdė įprastą veiklą, taip pat atsiskaitinėjo su kreditoriais. Be to, ieškovas nebuvo skolingas VMI, dėl kurio iš esmės ir buvo pradėta bankroto byla, skola šiam kreditoriui atsirado tik po atliktų ginčijamų sandorių, kurių pagrindu buvo atlikti mokėjimai atsakovei. Pažymėtina ir tai, kad ginčijamais sandoriais buvo pagerinta įmonės finansinė padėtis, sumažintas skolinių įsipareigojimų skaičius ir mastas, o atsakovė įvykdžiusi įsipareigojimus kreditoriui AB Šiaulių bankas už ieškovą, iš įmonės šių lėšų grąžinti neprašo (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis dėl kreditorių reikalavimų), tai teismo vertinimu papildomai patvirtina ginčijamų sandorių šalių sąžiningumą.
25. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje būtent ieškovui teko įrodinėjimo pareiga pagrįsti actio Pauliano sąlygas (CPK 178 straipsnis). Tačiau tokių aplinkybių teismas pagal ieškovo pateiktus įrodymus nenustatė. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, kuriuose ji išreiškė nesutikimą su ieškinio reikalavimais, nurodant naujus duomenis dėl tarp šalių buvusios paskolos ir kitų aplinkybių, ieškovas ne tik, kad nepateikė papildomų paaiškinimų ir įrodymų, tačiau neatvyko į teismo posėdį, dėl ko teismas paliko ieškinį nenagrinėtu (b. l. 95). Atnaujinus bylos nagrinėjimą, ieškovas taip pat nepateikė jokių papildomų paaiškinimų ir įrodymų, patvirtinančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
26. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo pripažinti ieškovo 2016 m. sausio 25 d., 2016 m. sausio 28 d., 2016 m. sausio 29 d., 2016 m. vasario 1 d. atliktus mokėjimus atsakovei negaliojančiais.
27. Atmetus reikalavimą pripažinti mokėjimus neteisėtais, atmestinas ir reikalavimas taikyti restituciją bei išvestinis reikalavimas pritiesti 5 procentų metines palūkanas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
29. Ieškovas atleistas nuo šioje byloje mokėtino žyminio mokesčio valstybei, todėl atmetant ieškinį šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, tačiau ieškovas, nors ir atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, privalo atlyginti atsakovei jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 96 straipsnis, CPK 98 straipsnis).
30. Atsakovė S. L. teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 1.500,00 EUR teisinės pagalbos išlaidų, kurias prašo priteisti iš ieškovo. Šias išlaidas sudaro advokato susipažinimas su ieškovo BUAB „Baltic Industry“ ieškiniu, atsiliepimo į ieškinį, tripliko rengimas ir atstovavimas teisme (b. l. 87-91) (CPK 178 straipsnis).
31. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktą (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-533/2008; Nr. 3K-3-212/2009; Nr. 3K-3-31/2011; Nr. 3K-3-156-701/2016). Taigi sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba priteisimo, privaloma vadovautis tiek pamatiniais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, tiek atsižvelgti į Rekomendacijas
32. Teismas pažymi, jog visos nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.19, 9 punktuose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose dydžių, todėl atsižvelgiant ir į bylos apimtį bei sudėtingumą, šių išlaidų mažinti pagrindo nėra (CPK 98 straipsnis).Teismas sprendžia, atsakovei S. L. iš ieškovo BUAB „Baltic Industry“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimas“ priteisti 1.500,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, apmokant jas iš ieškovo bankroto administravimui skirtų lėšų.
33. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Dėl taikos sutarties sudarymo galimybės
34. Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2, 1.5 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Atmesti ieškovo BUAB „Baltic Industry“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimas“ ieškinį.
Priteisti atsakovei S. L. iš ieškovo BUAB „Baltic Industry“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimas“ 1.500,00 EUR (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, apmokant jas iš ieškovo bankroto administravimui skirtų lėšų.
Teismas išaiškina šalims, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Vaclovas Paulikas