Administracinė byla Nr. A-1851-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00220-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. sausio 17–20 d. buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis. Į areštinę atvyko 17.00 val., kur jam buvo išduotas sauso maisto davinys – 8 riekutės juodos duonos, 2 kiaušiniai, vandens buteliukas, kas neatitiko jo maisto raciono ir mitybos standartų. Ant jo bylos pažymėta, jog jis privalo gauti dietinį maitinimą, bet į tai nebuvo atsižvelgta, maistas buvo patiektas šaltas. Klaipėdos AVPK neužsako pakankamai maisto porcijų, kurių užtektų asmenims, atvykusiems į areštinę. Atvykęs į areštinę, kreipėsi į atsakingus asmenis, kad būtų apžiūrėtas medicinos darbuotojų ir būtų paskirtas medikamentinis gydymas, kuris jam buvo paskirtas nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2017 m. vasario 9 d., bet to nebuvo padaryta, nes medicinos sesuo sirgo, o atsakingų asmenų, kurie galėtų duoti skirtų vaistų, nebuvo, o Klaipėdos AVPK viršininkas nurodė, kad paskirtus vaistus turėjo įdėti Pataisos namai. Areštinės administracija neatsivežė pareiškėjo sveikatos istorijos, kurioje nurodytas ir receptas vaistams. Skundėsi, kad atvykęs į areštinę, pateikė prašymą pasinaudoti karštu dušu, tačiau duše jam teko maudytis po drungnu vandeniu, dušo patalpoje susidaro skersvėjis, todėl 2017 m. sausio 18 d. jis susirgo, reikėjo kviesti medikus, kurie nustatė (duomenys neskelbtini) požymius. Nurodė, kad 19 kameroje buvo stebimas vaizdo kameros, įmontuotos virš tualeto, dėl to jautė nepatogumą, negalėjo persirengti, atlikti gamtinių reikalų. Pažymėjo, kad areštinėje iš pareiškėjo motinos nebuvo priimti vaistai, aparatūra, technikos priemonės, buvo pažeista teisė į pasimatymus. Klaipėdos AVPK areštinės pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka įstatymuose nustatytų reikalavimų, dėl ko nebuvo galimybės kvėpuoti grynu oru. Areštinės kameros langas buvo uždengtas plastmase iš lauko pusės, todėl oras ir šviesa nepateko į vidų. Atvykęs negavo higienos priemonių, teko miegoti ant 1 cm storumo pagalvės, todėl negalėjo normaliai išsimiegoti. Teigė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didelius nepatogumus, psichologinį išsekimą, orumo pažeminimą, kančią, dvasinius sukrėtimus.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka, todėl prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 22 d. buvo patikrintos naujai pastatytos Klaipėdos AVPK areštinės (Kauno g. 6, Klaipėdoje) patalpos, ir nustatyta, jog jos atitinka keliamus reikalavimus bei gali būti eksploatuojamos.
5. Argumentavo, kad areštinės administracija žino konvojumi į areštinę pristatomų asmenų skaičių, todėl užsako reikalingą maisto porcijų skaičių. Maitinimo paslaugas teikianti įmonė 2016 m. sausio 15 d. maitinimo paslaugų sutarties 4.8 punkto pagrindu valgiaraštyje nustatytą maistą gali pakeisti sausu daviniu, kuris atitinka vakarienės bendrąjį kaloringumą (20 proc. mitybos normos). Pareiškėjas gavo dietinį maitinimą, todėl jo teiginiai dėl netinkamo maisto yra melagingi. Areštinėje yra įsteigtas medicinos punktas ir bendruomenės slaugytojos etatas (nuolatos darbo valandomis dirba medicinos darbuotoja). Pareiškėjas pristatymo metu nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo. Pareiškėjas buvo apžiūrėtas bendruomenės slaugytojos ne vėliau kaip per 24 val. 2017 m. sausio 18 d. jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Pareiškėjui karščiuojant, jam buvo suteiktas medikamentinis gydymas – VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė pareiškėjui nustatė (duomenys neskelbtini) bei skyrė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) požymiai nenustatyti. Pareiškėjo reikalavimo skirti medikamentus, areštinės administracija tenkinti negalėjo, nes tokių medikamentų bendruomenės slaugytoja neturi. Pareiškėjas buvo aprūpintas higienos priemonėmis, kaip to reikalauja teisės aktai. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas patvirtino aplinkybę, jog buvo aprūpintas minkštuoju inventoriumi. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai dėl artimųjų siekio perduoti jam daiktus, maisto produktus bei pasimatyti yra tik prielaidos, nes pareiškėjo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje metu jo artimųjų prašymų pasimatyti ar perduoti daiktus nebuvo gauta.
6. Nurodė, kad pareiškėjui atvykus, jam buvo suteikta teisė pasinaudoti dušu. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento 2016 m. balandžio 11 d. patikrinimo akte konstatuota, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Patikrinimas buvo atliktas ir 2016 m. spalio 6 d., kurio metu nustatyta, kad areštinės gyvenamosiose patalpose įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema, patalpas galima išvėdinti per langus.
7. Pažymėjo, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2016 m. liepos 20 d. sprendimu buvo leista areštinės kamerose vykdyti vaizdo stebėjimą.
8. Pabrėžė, jog pareiškėjas objektyvių įrodymų apie patirtą žalą nepateikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus, gyvenimo kokybės pablogėjimą, diskomfortą, depresiją ir t. t. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjui būtų kilusios neigiamos pasekmės, pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

II.

9. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 17 d., 17.16 val., iki 2017 m. sausio 20 d., 08.32 val., buvo laikomas areštinės kameroje Nr. 19.
11. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl dušo (turėjo galimybę tik vieną kartą pasinaudoti šiltu vandeniu, vanduo buvo per šaltas, netinkama ventiliacija), nustatė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. balandžio 11 d. patikrinimo akte Nr. PA.-3-8 (18.4.1.3.12) nurodė, jog asmens skunde išdėstyti faktai dėl dušuose, persirengimo kambariuose žemos patalpų ir iš dušų ragelių tenkančio vandens temperatūros nepasitvirtino, Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės) 7.12 punkte nustatyta, jog policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių matyti, jog tokia teisė jam buvo suteikta. Iš to teismas padarė išvadą, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius dėl Klaipėdos AVPK pareigūnų elgesio neteisėtumo, o taip pat, kad būtent dėl areštinės dušo vandens temperatūros bei ventiliacijos jame, VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus gydytojas 2017 m. sausio 18 d. nustatė pareiškėjui (duomenys neskelbtini) bei paskyrė gydymą.
12. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl jam atvykus neišduotų higienos priemonių, taip pat per plonos pagalvės, rėmėsi Areštinių veiklos taisyklių 82 ir 83 punktais, kuriuose įtvirtinta, kad atsakovo atstovas turėjo pareigą pareiškėjui išduoti tualetinį popierių, muilą, čiužinį, pagalvę, antklodę. Klaipėdos AVPK atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas minėtomis priemonėmis buvo aprūpintas. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo priešingus teiginius, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti pareigūnų elgesio neteisėtumo. Be to, pareiškėjas skunde pats nurodė, jog jam pagalvė buvo išduota. Taigi ir šioje dalyje pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.
13. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl dietinio maitinimo, rėmėsi Areštinių veiklos taisyklių 61 ir 62 punktais, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), 7 punktu. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui neribotam laikui skirtas dietinis maitinimas. Iš bylos medžiagoje esančios 2016 m. sausio 15 d. sulaikytų asmenų maitinimo paslaugų sutarties Nr. 30-4-ST2-16-3/737 teismas nustatė, jog Klaipėdos AVPK laikomiems asmenims maitinimą tiekia VšĮ „Kretingos maistas“. Pagal sutarties 4.4.2 punktą, sulaikyti asmenys maitinami pagal grafiką: pusryčiai nuo 7.00 val. iki 8.00 val., pietūs nuo 12.00 val. iki 13.00 val., vakarienė nuo 17.30 val. iki 18.30 val. Sutarties 4.8 punkte numatyta, jog paslaugos teikėjas esant būtinumui valgiaraštyje numatytą maistą pakeičia vegetarišku, dietiniu arba sausu daviniu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į Klaipėdos AVPK areštinę buvo pristatytas 17.16 val., todėl pareiškėjui buvo išduotas atitinkamo kaloringumo sausas davinys. Pareiškėjas, atvykęs į areštinę 2017 m. sausio 17 d., Klaipėdos AVPK administracijai pateikė prašymą jam skirti dietinį maitinimą, šis prašymas užregistruotas 2017 m. sausio 18 d., t. y. sekančią dieną, ir iš ant prašymo esančios vizos bei pareiškėjo kortelės išrašo Nr. 30-02212-15 matyti, jog pareiškėjui buvo skirtas dietinis maitinimas. Pareiškėjas neteikė įrodymų apie tai, kad būtų davęs skundus dėl maitinimo, todėl laikytina, jog pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai dėl netinkamo maitinimo skyrimo neįrodyti, o Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmuose teisės aktų pažeidimų nenustatyta.
14. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl apribotos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 94 ir 95 straipsniuose reglamentuotos nuteistojo teisės pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis bei nuteistojo teisės gauti pašto bei perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus, teismas pažymėjo, kad iš BVK 1 straipsnio ir IV skyriaus matyti, jog šiuo atveju turi būti taikomos ne BVK nuostatos, o Areštinių veiklos taisyklės. Teismas, remdamasis minėtų taisyklių 7.6, 7.14, 21, 39 punktais, nustatė, kad asmuo, kuris laikomas teritorinėje policijos įstaigos areštinėje, neturi teisės pasimatyti su artimaisiais ir kitais asmenimis bei iš artimųjų gauti perduodamus daiktus, maisto produktus ir banderolių su spauda, jeigu atitinka šias sąlygas: 1) turi tik nuteistojo statusą; 2) yra laikinai perkeltas į policijos areštinę iš bausmių atlikimo įstaigos dėl tiriamos ar teisme nagrinėjamos bylos. Kitiems teritorinės policijos įstaigos areštinėje laikomiems asmenims šios teisės nėra ribojamos. Be to, teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad pareiškėjas į areštinę buvo pristatytas dėl teisme nagrinėjamos administracinės bylos, kurios iniciatorius buvo pats pareiškėjas, taip pat, jog pareiškėjas turi nuteistojo statusą, šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Iš to teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas laikino laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje metu neturėjo teisės pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis ir teisės gauti pašto bei perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus. Teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad nagrinėjamos administracinės bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ginčo laikotarpiu pareiškėją siekė aplankyti giminaičiai ar kiti asmenys. Nustatyta tik aplinkybė, kad Klaipėdos AVPK areštinės administracija 2017 m. sausio 18 d. gavo pareiškėjo prašymą leisti perduoti siuntinį, leisti pasimatyti su artimaisiais, taip pat iš Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos 2017 m. sausio 19 d. raštų „Dėl prašymo“ matyti, jog prašymas pasimatyti su giminaičiais tenkintas, o prašymas leisti perduoti siuntinį – ne. Atsisakymo tenkinti prašymą pareiškėjas neskundė. Teismui nėra pateikta rašytinių įrodymų, leidžiančių pagrįsti pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad ginčo laikotarpiu koks nors asmuo buvo atvykęs su juo pasimatyti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginys, jog Klaipėdos AVPK pareigūnai neteisėtai draudė pareiškėjo artimiesiems su juo pasimatyti, yra nepagrįstas.
15. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, jog buvo pažeista jo teisė į privatumą, nes kameroje įrengta vaizdo filmavimo kamera, rėmėsi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 straipsniu, 18 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 2 bei 3 dalimis, taip pat pažymėjo, jog ilgalaikio sulaikymo patalpų įrengimo ypatumus sąlygoja ir reikalavimai užtikrinti nuolatinį šiose patalpose laikomų asmenų stebėjimą. Pagal Instrukcijos 30.6 ir 46 punktų nuostatas, uždaręs pristatytąjį į sulaikymo patalpas, budėtojas ar kitas įgaliotas pamainos pareigūnas privalo nuolat stebėti jo elgesį, neleisti uždarytajam atlikti nepageidaujamų veiksmų. Reikalavimų 36 punkte nustatyta, kad teritorinės policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinio patalpose turi būti įrengta vaizdo stebėjimo sistema, kuri turi fiksuoti ir sulaikymo patalpose uždarytus asmenis. Instrukcijoje bei Reikalavimuose nustatyti reikalavimai ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomų asmenų stebėjimui užtikrinti, susiję ne tik su galimai neteisėtų veikų užkardymu, bet ir su pačių šių asmenų saugumu. Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas pareiškėjo teisių pažeidimus, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, ir dėl ribojimų, kurie yra neišvengiamai susiję su laisvės apribojimo režimu, pareiškėjui absoliutaus privatumo užtikrinimas buvo objektyviai neįmanomas. Be to, ilgalaikio sulaikymo patalpa yra specialiai įrengta patalpa, skirta teisės aktų nustatyta tvarka asmenims, pristatytiems į policijos įstaigą, uždaryti ir laikyti iki 48 valandų. Teisės aktai šių patalpų nepriskiria gyvenamųjų patalpų kategorijai. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl nepatogumų, susijusių su stebėjimu 24 val. per parą per filmavimo kameras, vertintini kaip nepagrįsti. Byloje esantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2016 m. liepos 20 d. sprendimas „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų registravimo duomenų įrašymo į asmens duomenų valdytojų valstybės registro duomenų bazę“ taip pat patvirtina, kad Klaipėdos AVPK areštinės kamerose leista įrengti vaizdo stebėjimo kameras. Iš to teismas sprendė, kad pareiškėjo teisė į privatumą areštinės kamerose buvo užtikrinta.
16. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl netinkamo kamerų apšvietimo ir ventiliacijos, rėmėsi Higienos normos HN 134:2015 1, 14, 16, 17 punktais, taip pat nustatė, kad Klaipėdos AVPK areštinė yra naujai pastatyta, o jos atitikimą teisės aktų nuostatoms 2015 m. gruodžio 22 d. pridavimo eksploatacijai aktu Nr. 30-IL-16783 patvirtino komisija, į kurios sudėtį įėjo ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovai. Taigi atsakovo atstovas įrodė, kad naujoje areštinėje buvo užtikrintas tinkamas natūralus apšvietimas ir ventiliacija.
17. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl nesuteiktos pilnavertės sveikatos priežiūros (nebuvo išduoti gydymui skirti medikamentai), rėmėsi Areštinių veiklos taisyklių 70 punktu, taip pat 72 punktu, kuriame įtvirtinta, jog policijos areštinės bendruomenės slaugytojas privalo: 72.1. per 24 val. apžiūrėti ir įvertinti sulaikytų ir į policijos areštinę uždarytų asmenų sveikatos būklę jų sutikimu (suimti ir nuteisti asmenys, atvežti iš kitos kardomojo kalinimo vietos ar policijos areštinės apžiūrimi tik šių pageidavimu); 72.2. kasdien aplankyti asmenis, kuriems paskirtas ambulatorinis gydymas, išduoti jiems vaistų ir įsitikinti, kad jie suvartoti pagal paskirtį. Teismas nustatė, kad pareiškėją 2017 m. sausio 18 d., 13.47 val., apžiūrėjo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus gydytojas, pareiškėjui buvo paskirtos paracetamolio ir ibuprofeno tabletės. Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, kad per 24 val. nuo pristatymo jo neapžiūrėjo areštinės medicinos darbuotojas, tačiau tokių įrodymų į bylą neteikė, o teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais įrodymais, iš kurių matyti, kad apžiūra buvo atlikta per nustatytą terminą (areštinės medicinos darbuotojas 2017 m. sausio 18 d., 15.06 val., apžiūrėjo pareiškėją, jam išduoti paskirti medikamentai). Be to, iš atsakovo atstovo atsiliepime pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas pristatymo metu nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo, Kauno klinikų medikų paskirti vaistai nebuvo perduoti areštinės medicinos darbuotojui, šių vaistų areštinės medicinos darbuotojas neturėjo. Iš to teismas padarė išvadą, jog nesant įrodymų, kad pareiškėjui buvo skirtas medikamentinis gydymas, tokių vaistų neperdavus medicinos darbuotojui, pastarasis neturėjo teisinio pagrindo skirti pareiškėjui gydymą medikamentais. Be to, pareiškėjo skunde nurodyti vaistai omeprazolis nėra gyvybiškai būtini, juo labiau, jog iš pareiškėjo skundo matyti, kad jie nėra nepertraukiamai vartojami. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėją per 24 valandas nuo jo pristatymo dienos apžiūrėjo ne tik areštinės medicinos darbuotojas, bet buvo iškviesti ir skubios medicinos pagalbos medikai, įrodo tai, jog pareiškėjo sveikatai buvo skiriamas pakankamas dėmesys, juo buvo rūpintasi tinkamai.
18. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, jog Klaipėdos AVPK pasivaikščiojimo kiemeliai bei pasimatymams skirtos patalpos neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų, akcentavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog skunde nurodytu laikotarpiu su pareiškėju niekas nesimatė, todėl jis nebuvo pasimatymams skirtose patalpose. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu sirgo, todėl atsisakė pasinaudoti pasivaikščiojimo teise. Taigi analizuojamos aplinkybės negalėjo jam sukelti jokios žalos, todėl šie pareiškėjo reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti.
19. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra jokių įrodymų apie neteisėtus pareigūnų veiksmus, netinkamas pareiškėjo laikymo areštinėje sąlygas ir jų tiesioginį poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant laikymo areštinėje sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje esančiais duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas pažeidžiant galiojantį teisinį reglamentavimą ir jam kokiu nors būdu sąmoningai buvo bloginamos sąlygos. Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas buvo laikomas kankinančiomis sąlygomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Nenustačius neteisėtų veiksmų, neįrodžius neturtinės žalos, t. y. nesant privalomų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III.

20. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti, o bylą grąžinti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą.
21. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą bei nekonstatuodamas jokių higienos normų pažeidimų, nepagrįstai rėmėsi Visuomenės sveikatos centro 2016 m. balandžio 11 d. patikrinimo aktu Nr. PA-3-8(18.4.1.3.12), nes jame konstatuotos aplinkybės jo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje metu jau buvo pasikeitusios (t. y. aktas buvo surašytas prieš metus). Be to, pareiškėjas pats asmeniškai 2017 m. vasario 27 d. kreipėsi į Visuomenės sveikatos centrą, kad būtų atliktas patikrinimas, bet jokio atsakymo negavo. Mano, kad teismas savo iniciatyva turėjo išsireikalauti iš Visuomenės sveikatos centro reikalingus duomenis. Juo labiau, kad dėl higienos normų nesilaikymo jis susirgo.
22. Akcentuoja, kad jam išduota pagalvė buvo nepatogi.
23. Pažymi, kad jam nebuvo skirtas dietinis maitinimas. Teismui pareiškėjas pateikė 2017 m. vasario 14 d. medicininį pažymėjimą, pagal kurį jam negali būti skirtas riebalų mišinys (vietoje sviesto), taip pat kiti geltonai pažymėti produktai. Į tai teismas turėjo atsižvelgti ir išsireikalauti atitinkamus dokumentus iš Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos apie jam skirtą maitinimą bei ligas.
24. Nurodo, kad yra skundęsis įvairioms institucijoms, todėl teismas turėjo iš jų išsireikalauti atitinkamus dokumentus.
25. Dėl filmavimo kamerų pažymėjo, kad teismas turėjo išsiaiškinti, ką jos filmuoja, ar į jų filmavimo vaizdą patenka tualetas, ar filmuojama 24 val. per parą.
26. Paaiškina, kad vos tik atvykęs į Klaipėdos AVKP areštinę nurodė, jog jam reikalinga sesutė. Atvykusį asmenį turi apžiūrėti bendrosios praktikos slaugytojas, tačiau tai nebuvo padaryta. Tik kitą dieną, jo reikalavimu, jam buvo iškviesta medicinos pagalba. Taip pat jam turėjo būti išduoti paskirti vaistai, teismas turėjo išsireikalauti atitinkamus duomenis iš Pataisos namų, tačiau to nepadarė.
27. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
28. Pažymi, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia melagingais teiginiais. Teismui buvo pateikti Visuomenės sveikatos centro aktai, patvirtinantys areštinės atitikimą higienos normų reikalavimams (patikrinimai buvo atlikti 2016 m. balandžio 4 d. ir 2016 m. spalio 7 d.). Taigi juose užfiksuoti duomenys yra aktualūs ginčo laikotarpiui. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra tapatūs jo skundo argumentams. Juos išsamiai išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas savo sprendime, dėl jų pasisakė ir atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą, todėl iš naujo savo teiginių nekartoja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

29. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2017 m. sausio 20 d. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.
30. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys dėl Nutarties 21–26 punktuose išdėstytų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, nes kitų pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių bei jų vertinimo pareiškėjas neginčija. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde neginčytų aplinkybių, todėl dėl jų atskirai nepasisako.
32. Teisėjų kolegija, vertindama Nutarties 21 punkte nurodytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime šiuo klausimu padarytomis išvadomis (žr. šios Nutarties 11 p.), pažymi, kad atsakovo atstovas pateikė teismui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. balandžio 11 patikrinimo aktą Nr. PA.-3-8(18.4.1.3.12) (b. l. 55–56), kuriame nurodyta, jog iš areštinės dušų ragelių bėga tinkamos temperatūros vanduo. Šiuo aktu pirmosios instancijos teismas vadovavosi pagrįstai, patikrinimas buvo atliktas prieš 8 mėnesius iki pareiškėjo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje pradžios, aplinkybių, kurios per šį laikotarpį pablogino laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje sąlygas, nustatyta nebuvo, jų nenurodė ir pareiškėjas. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas į Klaipėdos AVPK areštinės viršininką dėl netinkamos temperatūros dušo vandens nesikreipė (b. l. 30). Taigi pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pagrįstai nenustatė valstybės institucijos ar jos pareigūnų neteisėtų veiksmų.
33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turėjo išsireikalauti iš Visuomenės sveikatos centro reikalingus duomenis apie iš areštinės dušo ragelio bėgančio vandens temperatūrą, be to, jis pats yra kreipęsis į minėtą centrą, bet jokio atsakymo į savo skundą negavo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą savo praktikoje yra konstatavęs, kad šio pobūdžio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principą, nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigą prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius (žr., pvz., 2011 m. sausio 11 d. sprendimą byloje Hacioglu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 2573/03). Taigi įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.). Nepaisant to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad tam tikrus įrodymus teismui turi galimybę pateikti ir pats pareiškėjas, pavyzdžiui, savo rašytus skundus, prašymus, gautus atsakymus į minėtus raštus ir pan. (pvz., 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2208-552/2016). Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas pateikė teismui šios Nutarties 32 punkte paminėtą patikrinimo aktą, kuris paneigė pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamos dušo vandens temperatūros. Savo ruožtu pareiškėjas, nors ir nurodė kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrą, tačiau nei savo skundo nuorašo, nei gauto atsakymo teismui nepateikė. Pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui pašto kvitą (b. l. 111), iš kurio matyti, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 28 d. siuntė Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui korespondenciją, tačiau iš minėto kvito nėra galimybės nustatyti, kokiu klausimu pareiškėjas į minėtą centrą kreipėsi. Tais pačiais argumentais dėl įrodinėjimo pareigos bei jos paskirstymo atmetami kaip nepagrįsti ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, nurodyti šios Nutarties 23, 24 ir 26 punktuose.
34. Teisėjų kolegija, vertindama Nutarties 22, 23 ir 26 punktuose nurodytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad šiuos klausimus teisingai ir išsamiai išnagrinėjo bei dėl jų pasisakė pirmosios instancijos teismas savo sprendime (žr. šios Nutarties 12, 13 ir 17 p.), todėl vengiant nereikalingo kartojimosi, dėl jų atskirai nepasisakoma. Papildomai pažymėtina, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog jam negali būti tiekiamas riebalų mišinys bei kiti produktai, tačiau pareiškėjo pateiktame 2017 m. vasario 14 d. medicininiame pažymėjime Nr. 81(3)‑51 (b. l. 112) tokie duomenys nėra nurodyti, jame tiesiog pažymėta, kad pareiškėjui nuo 2015 m. gegužės 21 d. nuolat paskirtas dietinis maitinimas, dėl ko ginčas šioje byloje nekyla. Juo labiau, kad, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime, pareiškėjas ginčo laikotarpiu dietinį maitinimą gavo, ką patvirtino ir pats pareiškėjas, pasirašydamas ant savo prašymo tiekti jam dietinį maitinimą (b. l. 89).
35. Teisėjų kolegija, vertindama Nutarties 24 punkte nurodytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nekartodama bei sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais bei išvadomis šiuo klausimu (žr. šios Nutarties 15 p.), papildomai pažymi, kad iš atsakovo atstovo pateiktų paaiškinimų šiuo klausimu matyti, jog stebėjimas vaizdo kamera nevykdomas sanitarinio mazgo zonoje, be to, ši zona nuo likusios kameros dalies yra atskirta tiek pertvara, tiek varstomomis durimis (b. l. 24, 26–27, 81–82). Tokiu būdu buvo paneigtos pareiškėjo abejonės dėl galimo jo privatumo (jam esant sanitarinio mazgo zonoje) pažeidimo. Taigi šiuo aspektu pagrįstai nebuvo nustatyti valstybės institucijos ar jos pareigūnų neteisėti veiksmai.
36. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius valstybės institucijos ar jos pareigūnų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo vertinti ir kitų sąlygų egzistavimo (priežastinio ryšio, padarytos žalos). Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.