Civilinė byla Nr. e2A-56-370/2023
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00164-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.7; 2.6.16.10; 3.3.1.14
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Šiaurės bulius“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Šiaurės bulius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šerkšnėnų agrofirma“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė žemės ūkio bendrovė (toliau – ir ŽŪB) „Šiaurės bulius“ (toliau – ir ieškovė) prašė pripažinti prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir dėl to niekinėmis bei negaliojančiomis lizingo gavėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Niksoft, lizingo davėjo trečiojo asmens SIA „Unicredit leasing“ Lietuvos filialo (toliau – ir trečiasis asmuo) ir pardavėjos atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Šerkšnėnų agrofirma“ (toliau – ir atsakovė) 2015 m. balandžio 2 d. sudarytą finansinio lizingo sutartį ir trečiojo asmens bei atsakovės 2015 m. balandžio 2 d. sudarytą traktoriaus pirkimo – pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir iš atsakovės ieškovei priteisti 50 215 Eur; nepatenkinus šio reikalavimo, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.323 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteisti ieškovei 50 880,50 Eur, taip pat 6 priteisti proc. dydžio metines palūkanas už 50 215 Eur sumą nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė, UAB Niksoft ir trečiasis asmuo 2017 m. rugsėjo 20 d. sudarė trišalį susitarimą, pagal kurį ieškovė įsipareigojo trečiajam asmeniui už UAB Niksoft sumokėti visą lizingo sutarties likutį, kuris tuo metu sudarė 24 852,80 Eur. Šią prievolę ieškovė įvykdė. Kadangi ieškovė buvo sumokėjusi visas lizingo įmokas pagal lizingo sutartį, traktorius atiteko ieškovei ir buvo registruotas ieškovės vardu. Ieškovė traktoriumi naudojosi, jį valdė nuosavybės teise. 2018 m. kovo 8 d. į ieškovės buveinę atvykę ikiteisminio tyrimo pareigūnai nurodė, kad, vykdydami Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartį bei įtardami, kad traktorius vogtas, šį traktorių paėmė 2018 m. kovo 8 d. poėmio protokolu ir traktorių grąžino teisėtam savininkui. Kadangi atsakovė trečiajam asmeniui pardavė vogtą traktorių, o ieškovė reikalavimo teisių perleidimo sutartimi įgijo trečiojo asmens teises, ieškovė prašė pripažinti lizingo ir pardavimo sutartis prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės visą už traktorių gautą sumą. Atsakovė nebuvo parduoto traktoriaus teisėta savininkė ir pardavė vogtą traktorių, šis traktorius iš ieškovės paimtas ir perduotas teisėtam savininkui, todėl turi būti taikomos CK 6.323 straipsnio 1 dalyje numatytos teisinės pasekmės ir ieškovei priteistinos visos už ginčo traktorių atsakovei sumokėtos sumos bei atlyginti nuostoliai. Atsakovė, pardavusi traktorių, neteisėtai naudojosi už traktorių sumokėtais pinigais, todėl, remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo tos dienos, kai šiuos pinigus gavo, todėl iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki kreipimosi į teismą dienos.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė, nebūdama traktoriaus pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos UAB Niksoft ir ieškovės, šalis, nėra materialiųjų sutartinių teisinių santykių, iš kurių ieškovė kildina reikalavimą traktoriaus pardavėjui, tiesioginis subjektas. Todėl ieškinyje nurodomos aplinkybės, susijusios su atsakovės, kaip pardavėjos, pareigomis vykdant atsakovės ir UAB Niksoft traktoriaus pirkimo – pardavimo sutartį, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pati UAB Niksoft iki jos išregistravimo (2019 m. gruodžio 31 d.) atsakovei nebuvo pareiškusi reikalavimų traktoriaus pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, ši sutartis nėra nuginčyta. Ieškovės patirti nuostoliai nesusiję su atsakovės veiksmais, ieškovė neteko traktoriaus ne dėl atsakovės kaltės. Atsakovė traktorių įsigijo iš UAB „Netas LT“, kurios vadovas pateikė galbūt suklastotus traktoriaus įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Atsakovė tiek traktoriaus įsigijimo iš UAB „Netas LT“, tiek ir jo pardavimo UAB Niksoft metu nežinojo bei negalėjo žinoti, jog traktorius vogtas ir buvo sąžininga įgijėja. Prašomus atlyginti nuostolius, ieškovė prilygina sumoms, kurias nuo 2015 m. balandžio 2 d. ji UAB Niksoft mokėjo už traktoriaus naudojimą, t. y. šie mokėjimai iš esmės yra mokėjimai pagal nuomos santykius už traktoriaus naudojimą bei valdymą. Ieškinį ieškovė pareiškė išimtinai iš trečiojo asmens įgytų teisių pagrindu, todėl ieškovė atsakovės atžvilgiu neturi savarankiškų teisių, o turi tik tas teises, kurias atsakovės atžvilgiu turėjo trečiasis asmuo, atsižvelgiant į tai, kad tam tikras iš šių teisių trečiasis asmuo pagal 2022 m. sausio 18 d. sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo perleido ieškovei. Lizingo ir pardavimo sutartys yra trišalės, nors ieškiniu ieškovė prašo taikyti iš esmės tik vienašalę restituciją ir tik iš atsakovės ieškovei priteisti 50 215 Eur, kuri atsakovei sumokėta už traktorių. Ieškovė negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo trečiasis asmuo. UAB Niksoft likviduota ir išregistruota, todėl bet kokių santykių, kylančių iš lizingo ir pardavimo sutarties UAB Niksoft atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 8 punkto nuostatos ir tai, kad šis subjektas likviduotas ir išregistruotas, nereiškia, kad ieškovė būtų įgijusi UAB Niksoft iš lizingo ir / ar pardavimo sutarties kylančias teises, kaip ir nereiškia, kad remiantis CK 6.573 straipsnio 2 dalimi vienintelis subjektas, galintis reikšti reikalavimus atsakovei dėl vogto traktoriaus perdavimo tapo ieškovė. Nėra pagrindo taikyti ir alternatyvaus ieškovės nurodomo pažeistų teisių gynimo būdą ir remiantis CK 6.323 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovės ieškovei priteisti 50 880 Eur, kadangi niekas iš trečiojo asmens traktoriaus nurodytos CK normos prasme neatiteisė, o santykyje, kurio pagrindu ieškovė ginčo traktorių įgijo iš UAB Niksoft, atsakovė nebuvo pardavėja. Neegzistuoja pažeista ieškovės teisė, kurios pagrindu ieškovė galėtų reikalauti palūkanų nuo 2016 m. lapkričio 18 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino niekine ir negaliojančia finansinio lizingo sutartį ir pirkimo – pardavimo sutartį, kitus ieškinio reikalavimus atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 1 174 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad pagal 2015 m. balandžio 2 d. trečiojo asmens ir UAB Niksoft lizingo sutartį ir pirkimo – pardavimo sutartį atsakovė pardavė traktorių (kaina – 50 215 Eur), trečiasis asmuo finansavo 42 682,75 Eur sumą, turtas perduotas valdyti ir naudotis UAB Niksoft sutartyse nurodytomis sąlygomis. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad traktoriaus identifikavimo numeris pakeistas. Traktorius pavogtas 2014 m. sausio 30 d. Latvijoje. 2018 m. lapkričio 13 d. prokuroro nutarimu traktorius grąžintas šio traktoriaus teisėtai savininkei UAB „Balta“ (2020 m. liepos 31 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-73-493/2020). Teismas nusprendė, kad atsakovė nebuvo parduoto turto savininkė ir ši aplinkybė egzistavo ginčijamų sandorių sudarymo metu. Atsakovė buvo tik faktinio traktoriaus valdymo perleidėja, valdžiusi traktorių tam tikrą laikotarpį be teisėto pagrindo. Šiuo atveju objektyviai neįvykdyta parduodamo daikto pardavėjos (atsakovės) pareiga perduodant daiktą užtikrinti, kad jai priklauso nuosavybės teisės į daiktą, kurios, išaiškėjus vagystės (dokumentų suklastojimo) faktui, nebuvo perėjusios nei ginčijamo sandorio pardavėjai, nei pirkėjai. Pardavusi jai nuosavybės teise nepriklausantį daiktą, atsakovė pažeidė CK 4.37 ir 6.317 straipsnių imperatyviąsias nuostatas, reglamentuojančias pardavėjo pareigą garantuoti dėl parduodamo daikto nuosavybės. Nei atsakovė, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys šio fakto ginčijamų sandorių sudarymo metu nežinojo bei neprivalėjo žinoti. Todėl teismas lizingo ir pirkimo – pardavimo sandorius pripažino negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu.
6. Teismas nusprendė, kad restitucijos taikymas lizingo gavėjos atžvilgiu negalimas, nes UAB Niksoft išregistruota, jos įsipareigojimų niekas neperėmė, todėl restitucijos klausimas spręstinas tik tarp ieškovės (perėmusios lizingo davėjo trečiojo asmens teises) ir atsakovės. Trečiasis asmuo, vykdydamas sutartį, nupirko iš atsakovės lizingo gavėjos UAB Niksoft nurodytą traktorių ir perdavė lizingo gavėjai, t. y. tiek lizingo davėjas, tiek atsakovė (pardavėja) įvykdė įstatyme ir lizingo sutartyje nustatytas pareigas. Teismas nurodė, kad lizingo davėjo pagrindinis tikslas buvo finansinės naudos gavimas, o ne turto įgijimas. Todėl sprendžiant dėl restitucijos (ne)taikymo, įvertinama tai, kad lizingo davėjas ir pardavėja yra atsiskaitę ir dėl parduoto daikto paėmimo nuostolių nepatyrė. Teismas nusprendė, kad pritaikius ieškovės prašomą restituciją lizingo davėjo (trečiojo asmens) / jo teisių perėmėjos (ieškovės) padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pagerėtų. Restitucijos atveju nepagrįstai pablogėtų atsakovės turtinė padėtis, kuri yra sąžininga įgijėja. Sandorio pripažinimas negaliojančiu ir dvišalės restitucijos taikymas sąžiningo įgijėjo atžvilgiu pagal kiekvienai iš šalių tenkančius padarinius prieštarautų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams. Teismas konstatavo, kad restitucija, kaip niekinio sandorio pasekmė, šioje byloje netaikytina.
7. Trečiasis asmuo, kurio teises perėmė ieškovė, buvo lizingo davėjas. Lizingo gavėjui atsiskaičius su lizingo davėju, turtas perduotas UAB Niksoft nuosavybėn. Traktorius paimtas ne iš lizingo davėjo trečiojo asmens, o iš ieškovės, kuri traktorių įsigijo iš lizingo gavėjos UAB Niksoft. UAB Niksoft bankroto procedūra pradėta 2017 m. lapkričio 17 d., įmonė išregistruota 2019 m. gruodžio 31 d. Traktorius iš ieškovės paimtas 2018 m. kovo 8 d., todėl ieškovė turėjo galimybę pareikšti reikalavimą paskutinei pardavėjai UAB Niksoft. Be to, Kauno apygardos teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-73-493/2020 pripažino, kad Ž. Š. legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – traktorių, tuo ieškovei padarė 50 000 Eur turtinę žalą, tačiau civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje ieškovė nereiškė. Teismas nusprendė, kad tenkinti alternatyvaus reikalavimo ir, remiantis CK 6.323 straipsnio 1 dalimi, priteisti iš atsakovės ieškovei 50 880 Eur nėra pagrindo. Byloje nepaneigus atsakovės sąžiningumo ir pripažinus, kad restitucija netaikytina, atmestinas ir reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Ieškovė ŽŪB „Šiaurės bulius“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo dalį dėl restitucijos netaikymo ir dėl palūkanų nepriteisimo ir priimti naują sprendimą – taikyti restituciją ir iš atsakovės ieškovei priteisti 50 215 Eur; nepatenkinus šio reikalavimo, remiantis CK 6.323 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteisti 50 880,50 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už 50 215 Eur sumą ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
8.1. Susiklostė tokia situacija, kad ieškovė visiškai atsiskaitė su lizingo davėju už įsigytą traktorių, sumokėjo 50 880,50 Eur ir liko be traktoriaus ir be už traktorių sumokėtų pinigų. CK 6.573 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta lizingo davėjo ir lizingo gavėjo solidari reikalavimo teisė į traktoriaus pardavėją, kuri reiškia, kad tiek lizingo davėjas, tiek lizingo gavėjas gali reikšti reikalavimus atsakovei dėl traktoriaus tiek abu kartu, tiek kiekvienas atskirai, tiek dėl visos skolos, tiek ir dėl jos dalies. Lizingo gavėja UAB Niksoft išregistruota, o tai reiškia, kad lizingo gavėja, kaip juridinis asmuo, jau yra išnykusi nesant jos teisių ir pareigų perėmėjų, taigi šioje byloje kreditorių daugeto nebėra. Yra likęs tik lizingo davėjas – trečiasis asmuo. Ieškovė, reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu perėmusi visas lizingo davėjo – trečiojo asmens teises į atsakovę, turi CK 6.573 straipsnio 2 dalyje numatytas kreditoriaus teises reikšti visus reikalavimus atsakovei dėl traktoriaus.
8.2. Neaiški sprendimo formuluotė, kad atsakovė yra sąžininga įgijėja. Jei sprendimo formuluotė, kad atsakovė buvo sąžininga įgijėja, reiškia, jog atsakovė sąžiningai įsigijo vogtą traktorių, tai reiškia, kad sprendimu ieškovei pritaikyti tie teisiniai santykiai, kuriuose ieškovė nedalyvavo, nes atsakovė traktorių nusipirko iš bankrutavusios UAB „Netas LT“. Ieškovė šiuose teisiniuose santykiuose nedalyvavo, o tai reiškia, jog ieškovei negali būti pritaikytos šių teisinių santykių pasekmės, kadangi tai reikštų sutarties uždarumo principo pažeidimą. Šie teisiniai santykiai ieškovei negali sukelti nei teisių, nei pareigų, kaip ir negali apriboti ieškovės teisės reikalauti taikyti restituciją. Tuo atveju, jei sprendimo formuluotė, kad atsakovė buvo sąžininga įgijėja reiškia, jog atsakovė sąžiningai veikė parduodama vogtą traktorių trečiajam asmeniui, kurio teises perėmė ieškovė, tai su tokia sprendimo formuluote ieškovė taip pat nesutinka. Vogto daikto pardavimas yra viena iš nedaugelio taisyklių, kuri neturi išimčių – vogtą daiktą pardavęs pardavėjas visuomet privalo grąžinti pirkėjui už vogtą daiktą sumokėtus pinigus.
8.3. Ieškovė, gavusi sprendimą, bandė rasti dar bent vieną bylą teismų praktikoje, kai vogtą daiktą pardavusiam asmeniui teismas būtų palikęs už parduotą vogtą daiktą gautus pinigus. Nepavyko rasti daugiau nė vienos tokios bylos. Teismas konstatavo, kad atsakovė nebuvo parduoto traktoriaus savininkė, o buvo tik neteisėta valdytoja, taigi, teismas konstatavo, jog atsakovė pažeidė imperatyvias CK 6.317 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas imperatyvias pareigas, tačiau, nepaisant to, atsakovė vis tiek laikoma sąžininga. Konstatavęs imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimą, teismas vis tiek laikė, kad atsakovė sąžininga.
8.4. Sprendime nebuvo įvertinta, kad traktorius nebuvo vienintelis vogtas traktorius, kurį atsakovė pardavė. Atsakovė pardavė dar mažiausiai bent vieną kitą vogtą traktorių, kurį įsigijo Šiaulių regiono ūkininkas, traktorius iš ūkininko taip pat paimtas. Minėtas ūkininkas pareiškė atsakovei ieškinį (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-531-569/2018). Atsakovė patvirtino, kad ji iš UAB „Netas LT“ buvo įsigijusi du vogtus traktorius, kuriuos vėliau pardavė – vienas parduotas trečiajam asmeniui, kurį vėliau įsigijo ieškovė, o kitas parduotas ūkininkui. Todėl konstatuotinas atsakovės nesąžiningumas.
8.5. Remiantis sprendimo logika, ieškovė, kuri sumokėjo 50 880,50 Eur už vogtą traktorių, šiuo metu neturinti nei traktoriaus, nei pinigų, nepagrįstai praturtėtų, jei būtų pritaikyta restitucija, o vogtą traktorių pardavusi, pinigus už vogtą traktorių gavusi ir juos iki šiol tebeturinti atsakovė nepagrįstai nukentėtų, jei atsakovė būtų priversta ieškovei grąžinti jos už parduotą vogtą traktorių sumokėtas pinigų sumas. Būtent ieškovė yra sąžininga traktoriaus įgijėja, kuri traktorių pirko iš trečiojo asmens – licencijuojamos ir Lietuvos banko prižiūrimos finansų įstaigos ir pirko tik vieną traktorių, o ne du, kaip atsakovė. Kai vogtas traktorius buvo neatlygintinai paimtas iš ieškovės, nei teisėsaugos institucijoms, nei teismams baudžiamojoje byloje ieškovės akivaizdus sąžiningumas nerūpėjo. Jei atsakovė traktoriaus nebūtų pardavusi ir jį vis dar būtų turėjusi tuo metu, kai teisėsaugos institucijos išsiaiškino, jog jis vogtas, šis traktorius taip pat būtų buvęs neatlygintinai paimtas ir iš atsakovės. Atsakovė, spėjusi atlikti nesąžiningą ir galbūt nusikalstamą veiksmą – realizavusi vogtą daiktą, t. y. jį pardavusi bei gavusi už jį pinigus, teismo buvo apdovanota, leidus jai pasilikti neteisėtai už vogto traktoriaus pardavimą gautus pinigus. Ieškovės sąžiningumą įrodo ir tai, kad ieškovė už traktorių sumokėjo rinkos vertę atitinkančią kainą. Ieškovės už traktorių sumokėta kaina (50 880,50 Eur) buvo net kiek didoka, kaip už tokį naudotą traktorių.
8.6. Teismas, konstatavęs, kad trečiasis asmuo jau yra gavęs visą apmokėjimą už traktorių, dar kartą šioje byloje pažeidė sutarties (prievolės) uždarumo principą, nes trečiasis asmuo šį apmokėjimą gavo iš ieškovės, o ne iš atsakovės. Atsakovė negali remtis tais teisiniais santykiais, kuriuose ji nedalyvavo. Kadangi atsiskaitymai už traktorių vyko tarp trečiojo asmens ir ieškovės, vadinasi, klausimas, liečiantis apmokėjimą lizingo davėjui už traktorių, ir yra tik trečiojo asmens ir ieškovės reikalas. Ieškovė ir trečiasis asmuo savo tarpusavio santykius dėl traktoriaus išsprendė reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, kuria remiantis trečiasis asmuo, mainais už savo gautą iš ieškovės apmokėjimą už traktorių, perleido ieškovei visas savo, kaip lizingo davėjo, teises į atsakovę, kaip traktoriaus pardavėją, o ieškovė mainais atsisakė visų pretenzijų ir reikalavimų į trečiąjį asmenį, kaip lizingo davėją. Taigi ši reikalavimo teisių perleidimo sutartis, sudaryta trečiojo asmens ir ieškovės, tam tikra apimtimi laikytina taikos sutartimi tarp šių subjektų, kurie išsprendė savo tarpusavio nesutarimus. Nei atsakovė, nei teismas negalėjo atsakovei priskirti tų teisinių santykių, kurie liečia trečiąjį asmenį ir ieškovę, kuriuose atsakovė nedalyvavo.
8.7. Sistemiškai aiškinant CK 6.145 straipsnio 2 dalį, 6.147 straipsnio 2 dalį, 6.148 straipsnio 2 dalį, konstatuotina, kad netaikyti restitucijos galima tik esant visoms šioms sąlygoms: 1) restitucijos netaikymas galimas tik išimtiniais atvejais; 2) restitucijos netaikyti galima tik tuomet, jei ją pritaikius, vienos šalies padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos šalies padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pagerėtų; 3) skolininkas, kurio atžvilgiu prašoma pritaikyti restituciją, sąžiningas. Šioje byloje neegzistuoja nė viena iš būtinųjų sąlygų, kurios leistų restitucijos byloje netaikyti. Vogtų daiktų pardavimas yra tokia teisinė taisyklė, kuri neturi išimčių – vogti daiktai negali teisėtai būti civilinėje apyvartoje. Ši byla neatitinka CK 6.145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto išimtinumo kriterijaus. Pritaikius restituciją, šalys būtų atstatytos į pirminę padėtį – atsakovė atsidurtų tokioje teisinėje padėtyje, kurioje ji būtų, jei nebūtų pardavusi vogto traktoriaus, o ieškovė atsidurtų padėtyje, kurioje ji būtų, jei nebūtų vogto traktoriaus įsigijusi. Teismas neįvertino to, kad, jei atsakovė nebūtų pardavusi vogto traktoriaus, teisėsaugos institucijos jį neatlygintinai būtų paėmusios iš atsakovės. Atsakovė, pardavusi vogtą traktorių, buvo nesąžininga, pažeidė CK 6.317 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas imperatyvias pareigas garantuoti, kad ji yra parduoto traktoriaus teisėta savininkė. Konstatavus atsakovės nesąžiningumą nelieka galimybės netaikyti restitucijos, o restitucija privalo būti taikoma tomis kainomis, kuomet traktoriaus vertė buvo didžiausia.
8.8. Teismas neteisingai nustatė, kad traktoriaus pirkėja buvo UAB Niksoft. Traktoriaus pirkėja iš atsakovės, t. y. tas subjektas, kuris atsakovei sumokėjo traktoriaus pirkimo kainą ir perėmė traktorių savo nuosavybėn, buvo trečiasis asmuo, kurio teises reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perėmė ieškovė. Teismas netaikė CK 6.573 straipsnio 2 dalies, kuri numato, kad lizingo davėjas ir lizingo gavėjas turi pardavėjui solidariosios prievolės kreditorių teises ir pareigas. Kadangi lizingo davėjo teises į atsakovę dėl traktoriaus yra perėmusi ieškovė, ieškovė turi visas teises reikšti ieškinius ir reikalavimus atsakovei dėl traktoriaus.
8.9. Kaip matyti iš sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, teismas atsakovės sąžiningumą motyvuoja tuo, kad atsakovė sąžiningai traktorių įsigijo iš UAB „Netas LT“. Atsakovės teisiniai santykiai su UAB „Netas LT“ šioje byloje neturi reikšmės, dėl sutarties (prievolės) uždarumo principo. Ieškovė su UAB „Netas LT“ neturi santykių, todėl atsakovės tariamas sąžiningumas santykiuose su UAB „Netas LT“ šiai bylai reikšmės neturi. Santykiuose su trečiuoju asmeniu, kurio visas teises perėmė ieškovė, atsakovė nelaikytina sąžininga: ji pardavė trečiajam asmeniui vogtą traktorių, gavo už jį pinigus, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas patvirtinti, kad atsakovė pardavimo momentu buvo teisėta traktoriaus savininkė ir kt. Kadangi restitucija šioje byloje taikytina, iš atsakovės ieškovei priteistinos ir palūkanos.
9. Atsakovė UAB „Šerkšnėnų agrofirma“ atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
9.1. Ieškovė painioja teisines ir faktines aplinkybes, reikalavimus grįsdama tariamai pažeistomis teisėmis, kurios kyla iš vienų teisinių santykių (lizingo bei pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu) nors faktines aplinkybes šiems teisiniams santykiams nurodo jau iš kitų teisinių santykių (iš pirkimo – pardavimo su UAB Niksoft). Ieškovė reikalauja vienašalę restituciją taikyti pagal lizingo ir pirkimo – pardavimo sutartis, nors lizingo bendrovės (ir jos teisių perėmėjos) nepagrįstą praturtėjimą dėl tokios vienašalės restitucijos ginčija remdamasi savo ir UAB Niksoft pirkimo – pardavimo teisinio santykio pagrindu UAB Niksoft sumokėtų sumų sumokėjimo faktu.
9.2. Klaidingai nurodoma aplinkybė, kad traktorių ieškovė įsigijo iš trečiojo asmens. Traktorių ieškovė įsigijo iš UAB Niksoft. Traktoriaus kainą ieškovė sumokėjo ne trečiajam asmeniui, bet UAB Niksoft. Todėl nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovė atsiskaitė su lizingo davėju už įsigytą traktorių. Mokėjimas pagal 2017 m. rugsėjo 20 d. susitarimą taip pat yra mokėjimas ne už traktorių, bet mokėjimas už skolininkę UAB Niksoft. Vadinasi ieškovė nebuvo bei nėra nei lizingo gavėja, nei pirkėja pagal ieškovės ginčijamas lizingo bei pirkimo – pardavimo sutartis ir sumų, kurių reikalauja kaip vienašalės restitucijos, ji nei pagal lizingo sutartį, nei pagal pirkimo – pardavimo sutartį nemokėjo. Tai, kad UAB Niksoft, kuri ir yra tikroji lizingo gavėja bei traktoriaus pagal lizingo sutartį bei pirkimo – pardavimo sutartis pirkėja ir jau vėliau pagal kitą naują pirkimo – pardavimo sandorį pardavėja ieškovei, yra bankrutavusi, nesant jos teisių ir pareigų perėmėjų, o tai ieškovei savaime nesuteikia reikalavimo teisių nei lizingo sutarties, nei pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovės reikalavimas taikyti vienašalę restituciją panaikinus lizingo sutartį bei pirkimo – pardavimo sutartį negali būti siejamas su ieškovės už traktorių jo pardavėjai UAB Niksoft sumokėtų pinigų grąžinimu, kadangi visus savo reikalavimus pagal ieškinį, ieškovė kildina tik iš teisinių santykių tarp UAB Niksoft (kaip lizingo gavėjos), trečiojo asmens (kaip lizingo davėjo) bei atsakovės (kaip pardavėjos). Šiame teisiniame santykyje jo atsiradimo momentu ieškovė nedalyvavo ir teisių ar pareigų tiesiogiai iš nurodytų teisinių santykių bei ginčo sutarčių neįgijo. Kadangi tokias pagal reikalavimo perleidimo sutartį ieškovei perleistas teises trečiasis asmuo buvo įgijęs pagal lizingo sutartį bei pirkimo – pardavimo sutartį, šias reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu iš trečiojo asmens įgytas teises ieškovė patikslintu ieškiniu galėjo ginti tik ta apimtimi, kiek jos jų perleidėjo (trečiojo asmens) atžvilgiu atsakovės galėjo būti ir tariamai buvo pažeistos. Taigi ieškovė, remdamasi reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu įgytomis teisėmis, reikalaudama vienašalės restitucijos pagal lizingo sutartį bei pirkimo – pardavimo sutartį taikymo, neturėjo teisinio pagrindo iš atsakovės reikalauti to, ko panaikinus nurodytas sutartis neturėtų teisės iš atsakovės reikalauti pats lizingo davėjas trečiasis asmuo. Restitucijos taikymo klausimas turėjo ir buvo sprendžiamas ne dėl ieškovės UAB Niksoft už traktorių sumokėtų sumų taikant restituciją pagal panaikintas lizingo ir pirkimo – pardavimo sutartis grąžinimo klausimu (kadangi ieškovės su UAB Niksoft traktoriaus pirkimo – pardavimo sutartis ieškovės nebuvo ginčijama ir reikalavimai iš jos nebuvo kildinami), bet tik trečiojo asmens atsakovei sumokėtų sumų grąžinimo atžvilgiu. Būtent šiuo klausimu teismas pagrįstai ir pasisakė, kad trečiasis asmuo pagal prašomas panaikinti sutartis siekė ne įsigyti traktorių, bet finansuoti UAB Niksoft įsigyjant traktorių.
9.3. Kadangi UAB Niksoft pagal lizingo sutartį bei pirkimo – pardavimo sutartį trečiam asmeniui sumokėjo visas joje nurodytas sumas, teismas pagrįstai konstatavo, kad pritaikius ieškovės prašomą restituciją lizingo davėjo / jo teisių perėmėjo padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pagerėtų, nes trečiasis asmuo būtų gavęs ir visą pagal lizingo sutartį finansuojamą sumą (42 682,75 Eur) be pareigos ar teisinės galimybės ją grąžinti UAB Niksoft (nes ji likviduota ir nėra jos teisių perėmėjų) ir papildomai visą ieškovės prašomą priteisti restitucijos 50 215 Eur sumą, kurią ieškovė jau pagal kitą teisinį santykį už traktorių yra sumokėjusi UAB Niksoft. Panaikinus lizingo sutartį ieškovės prašoma vienašale restitucija priteistina suma yra didesnė suma nei trečiasis asmuo pagal lizingo sutartį UAB Niksoft lizingavo (finansavimo suma 42 682,75 Eur), todėl dar ir šiuo aspektu trečiasis asmuo ir jo teisių perėmėja (ieškovė) praturtėtų be pagrindo, nes gautų daugiau, nei trečiasis asmuo faktiškai UAB Niksoft sąskaita sumokėjo atsakovei.
9.4. Atsakovės (ne)sąžiningumą lemia ne faktas, kad tokių teisinių santykiu objektu buvo galbūt kitų asmenų vogtas traktorius, bet aplinkybės, ar atitinkamų sandorių sudarymo momentu atsakovė turėjo ir galėjo nustatyti ir / ar žinoti, kad traktorius vogtas. Traktorių atsakovė įsigijo iš tuo metu legaliai komercinę veiklą vykdžiusios UAB „Netas LT“ ir tik vėliau jos vardu veikę asmenys pagal 2020 m. liepos 13 d. nuosprendį pripažinti kaltais bei nuteisti. Traktorių įsigydama atsakovė sumokėjo visą kainą bei traktorių įregistravo, taigi atsakovė yra sąžininga traktoriaus įgijėja ir jos sąskaita pagal vienašalę restituciją trečiasis asmuo ir jo teisių perėmėja ieškovė neturėtų praturtėti be pagrindo (ieškovė reikalavimo teises iš trečiojo asmens pagal reikalavimo perleidimo sutartį įgijo neatlygintinai, todėl ir šiuo aspektu ji neturi pagrindo trečiojo asmens vardu gauti to už ką su trečiuoju asmeniu jau kartą atsiskaitė pagal lizingo sutartį UAB Niksoft).
9.5. Niekas iš trečiojo asmens traktoriaus neperėmė, nes lizingo gavėjai atsiskaičius su lizingo davėju, traktorius perduotas UAB Niksoft nuosavybėn. Todėl traktorius paimtas ne iš trečiojo asmens, o iš ieškovės, kuri traktorių jau vėlesnių ir pagal ieškovės ieškinį nei ginčyto, nei nagrinėto sandorio pagrindu, įsigijo iš UAB Niksoft, todėl pagrindo taikyti ieškovės alternatyviu formuluojamą reikalavimą nėra. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodomos CK 6.573 straipsnio 2 dalies nuostatos šio vertinimo negali pakeisti, nes ieškovė reikalaujama forma gali reikalauti ginti tik tas iš trečiojo asmens perimtas teises, kurios gali būti traktuojamos pažeistomis.
9.6. Neegzistuoja pažeista ieškovės teisė, kurios pagrindu ieškovė turėtų teisę reikalauti palūkanų. Palūkanos gali atlikti dvi funkcijas – arba mokėjimo arba kompensacinę. Ieškovės reikalavimas priteisti 6 proc. palūkanas už 50 880,50 Eur sumą neatitinka nė vienos iš šių funkcijų, nes mokėjimo pareiga nei lizingo sutarties nei pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovei nuo 2016 m. lapkričio 18 d. nekyla ir negali kilti, nes ieškinį reikšdama iš lizingo davėjo įgytų teisių pagrindu, ieškovė negali reikalauti to, į ką teisės neturėjo lizingo davėjas, nes visos sumos lizingo davėjui lizingo sutarties ir pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buvo sumokėtos tiek 2016 m. lapkričio 18 d., tiek buvo sumokėtos ir ieškinio pateikimo bei bylos nagrinėjimo dieną.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Apeliacijos dalyką šioje byloje sudaro Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo dalies, kuria nepatenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl restitucijos taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
11. 2015 m. balandžio 2 d. lizingo gavėja UAB Niksoft (išregistruota 2019 m. gruodžio 31 d.), lizingo davėjas trečiasis asmuo ir pardavėja atsakovė sudarė finansinio lizingo sutartį dėl traktoriaus lizingo ir pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pardavėja atsakovė įsipareigojo parduoti pirkėjui trečiajam asmeniui naudotą traktorių (kaina su PVM 50 215 Eur), o pirkėjas įsipareigojo perduoti turtą valdyti ir naudotis lizingo gavėjai UAB Niksoft pagal finansinio lizingo sutartį.
12. 2017 m. rugsėjo 20 d. lizingo gavėja UAB Niksoft, lizingo davėjas trečiasis asmuo ir mokėtoja ieškovė sudarė susitarimą dėl mokėjimo prievolės įvykdymo už skolininkę, kuriuo šalys susitarė, kad ieškovei sumokėjus lizingo davėjui už lizingo gavėją išpirkimo sumą (24 852,80 Eur), lizingo gavėja išsiperka savo nuosavybėn nepasibaigus lizingo laikotarpiui pagal lizingo sutartį naudojamą lizingo objektą – traktorių.
13. 2017 m. rugsėjo 22 d. pardavėja UAB Niksoft išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą dėl traktoriaus pardavimo 50 880,50 Eur sumai. Ieškovė mokėjimo nurodymais nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. avansu už traktorių sumokėjo UAB Niksoft 26 027,70 Eur. 2017 m. rugsėjo 22 d. ieškovė mokėjimo nurodymu sumokėjo lizingo davėjui trečiajam asmeniui 24 852,80 Eur už traktorių pagal 2017 m. rugsėjo 20 d. susitarimą.
14. Iš Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenų nustatyta, kad 2014 m. balandžio 28 d. Mažeikių rajono savivaldybėje UAB „Netas LT“ vardu įregistruotas traktorius. 2014 m. birželio 12 d. šis traktorius Mažeikių rajono savivaldybėje įregistruotas atsakovės vardu. Nuo 2015 m. balandžio 8 d. Elektrėnų rajono savivaldybėje šis traktorius įregistruotas trečiojo asmens vardu, o nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. Pakruojo rajono savivaldybėje traktorius registruotas ieškovės vardu. Lizingo gavėjos UAB Niksoft vardu traktorius registruotas nebuvo.
15. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 5 d. nutartimi leido atlikti traktoriaus poėmį iš ieškovės. Traktorių 2018 m. kovo 8 d. iš ieškovės paėmė Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato veiklos skyrius. 2018 m. lapkričio 13 d. Kauno apygardos prokuratūra nutarė traktorių grąžinti šio traktoriaus teisėtai savininkei UAB „Balta“.
16. Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-73-493/2020 Ž. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 216 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad Ž. Š. legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – traktorių, tuo ieškovei padarė 50 000 Eur turtinę žalą.
17. 2022 m. sausio 18 d. perleidėjas trečiasis asmuo ir perėmėja ieškovė sudarė sutartį dėl reikalavimo teisių perėmimo, kuria trečiasis asmuo neatlygintinai perleido, o ieškovė perėmė visas trečiojo asmens reikalavimo teises į traktoriaus pardavėją atsakovę, įskaitant, bet neapsiribojant, teisėmis reikšti pretenzijas, reikalavimus ir ieškinius dėl traktoriaus.
Dėl restitucijos (ne)taikymo
18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trečiasis asmuo, vykdydamas lizingo sutartį, nupirko iš atsakovės lizingo gavėjos UAB Niksoft nurodytą traktorių ir perdavė lizingo gavėjai, t. y. tiek lizingo davėjas, tiek atsakovė (pardavėja) įvykdė įstatyme ir lizingo sutartyje nustatytas pareigas. Teismas taip pat nurodė, kad lizingo davėjo pagrindinis tikslas buvo finansinės naudos gavimas, o ne turto įgijimas, todėl sprendžiant dėl restitucijos (ne)taikymo, įvertinama tai, kad lizingo davėjas ir pardavėja yra atsiskaitę ir dėl parduoto daikto paėmimo nuostolių nepatyrė. Teismas nusprendė, kad pritaikius ieškovės prašomą restituciją lizingo davėjo (trečiojo asmens) / jo teisių perėmėjos (ieškovės) padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pagerėtų. Teismas nurodė, kad restitucijos atveju nepagrįstai pablogėtų atsakovės turtinė padėtis, kuri yra sąžininga įgijėja, o sandorio pripažinimas negaliojančiu ir vienašalės restitucijos taikymas sąžiningo įgijėjo atžvilgiu pagal kiekvienai iš šalių tenkančius padarinius prieštarautų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams.
19. Ieškovė apeliaciniame su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, teigia, kad byloje neegzistuoja nė viena iš būtinųjų sąlygų, kurios leistų restitucijos byloje netaikyti.
20. Pirmiausia pažymėtina tai, kad ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė alternatyvius reikalavimus: 1) pripažinti prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), niekinėmis ir negaliojančiomis lizingo sutartį ir traktoriaus pirkimo – pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir iš atsakovės ieškovei priteisti 50 215 Eur, kuri atsakovei sumokėta už traktorių, o nepatenkinus šio reikalavimo, 2) remiantis CK 6.323 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteisti 50 880,50 Eur. Taip pat ieškovė reikalavo priteisti palūkanas, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ieškovės nurodomi jos galimi teisių gynimo būdai (CK 1.80 straipsnio 1 dalis ir 6.323 straipsnio 1 dalis) gali būti taikomi kartu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008, 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2006). Ieškovė, reikšdama alternatyvius reikalavimus, priklausomai nuo reikalavimo teisinio pagrindo, nurodė skirtingas sumas, jai grąžintinas nusprendus taikyti vienašalę restituciją. Dėl sumos, kuri galėtų būti priteistina ieškovei iš atsakovės, dydžio pasisakytina tik nustačius, ar byloje apskritai turėjo būti taikoma restitucija.
21. Šioje byloje susiklostė tokia faktinė situacija, kad padarytos nusikalstamos veikos pagrindu traktoriui tam tikru metu buvus civilinėje apyvartoje, šio kilnojamojo daikto perleidimo sandorius sudarė keli juridiniais asmenys, tačiau traktorius faktiškai paimtas iš vėliausios jo valdytojos – ieškovės. Nors ieškovė traktorių įgijo netiesiogiai iš atsakovės, tačiau ieškovė 2022 m. sausio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė visas lizingo davėjo reikalavimo teises į traktoriaus pardavėją – atsakovę, įskaitant, bet neapsiribojant teisėmis reikšti pretenzijas, reikalavimus ir ieškinius dėl traktoriaus. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė turi teisę reikšti atsakovei tokius reikalavimus, kokius galėtų reikšti lizingo davėjas (CK 6.101 straipsnio 1 ir 2 dalys). CK 6.573 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad lizingo davėjas ir lizingo gavėjas turi pardavėjui solidariosios prievolės kreditorių teises ir pareigas. Sutiktina su ieškovės argumentacija, kad solidariosios prievolės kreditoriaus teises į atsakovę šiuo metu turi tik ieškovė, jas iš trečiojo asmens įgijusi reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Kadangi, lizingo gavėja UAB Niksoft šiuo metu išregistruota, tai reiškia, kad, pagal CK 6.573 straipsnio 2 dalį, vienintelis subjektas, galintis reikšti reikalavimus atsakovei dėl vogto traktoriaus pardavimo, yra ieškovė.
22. Restitucijai, kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinei pasekmei, yra būdingas vienas specifinis bruožas, išskiriantis ją iš kitų civilinių teisių gynimo būdų, – kaip yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014). Vis dėlto restitucijos, kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės, taikymui nėra būdingas absoliutumas – CK 6.145 straipsnio 2 dalis nurodo, jog teismas išimtiniais atvejais gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Šios nuostatos patvirtina, kad restitucijos taikymo sąlygiškumas gali pasireikšti tais atvejais, jeigu jos taikymas suponuotų sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimą. Vis dėlto, ką nurodo ir pats įstatymų leidėjas, restitucijos netaikymas galimas tik išimtiniais atvejais, vadinasi, sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimas CK 6.145 straipsnio 2 dalies prasme turi būti esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019).
23. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad restitucija yra civilinės teisės gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką jį perdavė kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką jį perdavusi kitai šaliai. Taigi restitucija yra šalių grąžinimas į status quo (buvusi padėtis) (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pripažinus sandorį negaliojančiu kiekviena iš sandorio šalių privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį. Taip yra sugrįžtama į ankstesnę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tuo atveju, kai pardavėjas parduoda jam nuosavybės teise nepriklausiusį daiktą, pripažinus sandorį negaliojančiu, pirkėjui grąžinama jo sumokėta kaina (CK 6.323 straipsnio 1 dalis), o pripažinto neteisėtu sandorio dalykas turi būti grąžinamas daikto savininkui arba teisėtam valdytojui (CK 6.307 straipsnio 3 dalis).
24. Pripažinus sutartį negaliojančia dėl to, jog pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iš pirkėjo grąžinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti šio turėtus nuostolius (CK 6.307 straipsnio 1, 3 dalys, 6.323 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymo tiesiogiai leidžiama pirkėjui, iš kurio paimamas vogtas automobilis, reikalauti pardavėją grąžinti sumokėtą kainą. Šią pirkėjo teisę suponuoja sutartinių santykių su pardavėju egzistavimas bei faktas, kad pardavėjas pardavė daiktą nebūdamas jo savininkas. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2006; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008). Pardavėjas, net būdamas sąžiningas, negali gintis CK 6.253 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, nes jam yra taikoma ne civilinė atsakomybė, bet įpareigojimas grąžinti be pagrindo įgytą turtą, kai pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta vėliau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Daikto pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą arba iš pardavėjo, arba iš deliktą padariusio asmens, tačiau rinktis atsakingą asmenį yra pirkėjo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008).
25. Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovės ginčytas finansinio lizingo ir traktoriaus pirkimo – pardavimo sutartis negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi atsakovė pardavė jai nuosavybės teise nepriklausantį traktorių ir pažeidė CK 4.37 ir 6.317 straipsnių imperatyviąsias nuostatas, reglamentuojančias pardavėjo pareigą garantuoti dėl parduodamo daikto nuosavybės. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos (CK 1.80 straipsnio 3 dalis). Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. CK 4.96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas.
26. Įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad, grąžinus pavogtą traktorių teisėtam savininkui ir dvišalei restitucijai tapus negalimai, nėra pagrindo taikyti vienašalę restituciją, nes nepagrįstai pablogėtų atsakovės padėtis, o ieškovės – nepagrįstai pagerėtų. Faktinė padėtis, kuriai esant įstatyme teismui suteikiama galimybė restitucijos netaikyti, turi būti išimtinė bei teismo tinkamai argumentuota. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nepagrindė restitucijos negalimumo sąlygų. Šioje byloje susiklosčiusios faktinės situacijos pasekmės yra specialiai reglamentuotos CK 6.323 straipsnio 1 dalyje – ieškovei parduotą traktorių Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 5 d. nutartimi, dėl pagrindų, atsiradusių iki ieškovės nuginčytos traktoriaus pirkimo – pardavimo sutarties įvykdymo (traktorius 2014 m. sausio 20 d. pagrobtas Latvijoje ir vėliau 2014 m. nusikalstamai legalizuotas Lietuvoje), leido paimti iš ieškovės, tai pardavėja atsakovė privalo pirkėjui – trečiojo asmens teises ir pareigas perėmusiai ieškovei – grąžinti sumokėtą kainą, kadangi atsakovė neįrodinėjo, kad pirkėjas (trečiasis asmuo ar ieškovė) apie tokius pagrindus žinojo ar turėjo žinoti, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netaikyti vienašalės restitucijos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, paaiškėjus, jog pirkėjas nupirko vogtą automobilį, vien aplinkybė, kad nebėra galimybės grąžinti automobilį pardavėjui, nelaikytina savaime suponuojančia restitucijos netaikymo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008).
27. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad ieškovė turėjo galimybę pareikšti reikalavimą paskutinei pardavėjai UAB Niksoft bei akcentavo, kad civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje ieškovė nereiškė, kadangi, kaip jau minėta, daikto pirkėja (ieškovė, perėmusi lizingo davėjo reikalavimo teisę) turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą arba iš pardavėjos (atsakovės), arba iš deliktą padariusio asmens (Ž. Š., kuris legalizavo nusikalstamu būdu įgytą traktorių), tačiau rinktis atsakingą asmenį yra pirkėjos (ieškovės) teisė.
28. Taigi dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė vienašalės restitucijos. Kadangi ieškovė yra perėmusi lizingo davėjo trečiojo asmens teises ir pareigas, ieškovė gali reikalauti iš atsakovės to, ko galėjo reikalauti trečiasis asmuo. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad lizingo davėjo pagrindinis tikslas buvo finansinės naudos gavimas, o ne turto įgijimas, tačiau tai nepaneigia fakto, kad trečiasis asmuo nuo 2015 m. balandžio 8 d. (traktoriaus pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo) iki 2017 m. rugsėjo 25 d. buvo ginčo traktoriaus savininkas, kurio nuosavybės teisė buvo nurodyta viešame registre. Taigi minėtu laikotarpiu trečiasis asmuo, įsigijęs traktorių iš atsakovės, kol už traktorių buvo mokamos lizingo įmokos, buvo traktoriaus savininku. Be to, 2015 m. balandžio 2 d. traktoriaus pirkimo – pardavimo sutartimi, pardavėja atsakovė įsipareigojo traktorių parduoti būtent pirkėjui lizingo davėjui, o ne lizingo gavėjui. Tik lizingo sutarties pagrindu teisę valdyti ir naudotis traktoriumi įgijo UAB Niksoft. Šią aplinkybę patvirtina ir lizingo sutarties turinys – lizingo sutarties 2.1 papunktyje nustatyta, kad jei lizingo gavėjas sumoka lizingo davėjui pradinį įnašą ir administravimo mokestį bei pateikia turto draudimo liudijimo, išduoto draudimo bendrovės, kopiją lizingo davėjui, lizingo gavėjas turi teisę lizingo laikotarpiu pagal šios sutarties sąlygas naudoti ir valdyti turtą; turtas perduodamas lizingo gavėjui naudotis ir valdyti, kai turtas pristatomas į pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą vietą, ir lizingo gavėjas pasirašo turto priėmimo – perdavimo valdyti ir naudotis aktą; pardavėjas lizingo gavėjui perduoda turtą valdyti ir naudotis, o lizingo davėjui pardavėjas perduoda nuosavybės teisę į turtą; lizingo davėjas yra turto savininkas; turto registravimas lizingo gavėjo vardu nesuteikia lizingo gavėjui nuosavybės teisių į turtą. Ši nuostata patvirtina, kad UAB Niksoft nebuvo traktoriaus savininkė, nuosavybės teisę į traktorių iki 2017 m. rugsėjo 20 d. susitarimo sudarymo ir išpirkimo sumos sumokėjimo išlaikė trečiasis asmuo lizingo davėjas, ir tik 2017 m. rugsėjo 20 d. susitarimo pagrindu ieškovei už UAB Niksoft sumokėjus traktoriaus išpirkimo sumą lizingo davėjui, traktorius perduotas UAB Niksoft, kuri iš karto traktorių perleido ieškovei. 2017 m. rugsėjo 22 d. UAB Niksoft išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą dėl traktoriaus pardavimo 50 880,50 Eur sumai. Ieškovė mokėjimo nurodymais nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. už traktorių buvo sumokėjusi UAB Niksoft 26 027,70 Eur, o iš šių lėšų UAB Niksoft atsiskaitydavo su trečiuoju asmeniu lizingo davėju pagal lizingo sutartį. 2017 m. rugsėjo 22 d. ieškovė mokėjimo nurodymu sumokėjo lizingo davėjui trečiajam asmeniui 24 852,80 Eur išpirkimo sumą už traktorių pagal 2017 m. rugsėjo 20 d. susitarimą. Taigi būtent iš ieškovės lėšų faktiškai nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo mokamos lizingo įmokos už traktorių ir būtent ieškovė įgijo nuosavybę į traktorių, o UAB Niksoft traktoriaus savininke buvo tik formaliai, siekiant perleisti traktorių ieškovei, kuri už traktorių sumokėjo. Todėl atsakovė iš esmės nepagrįstai teigia, kad traktorių ieškovė įsigijo iš UAB Niksoft, o traktoriaus kainą ieškovė sumokėjo ne trečiajam asmeniui, bet UAB Niksoft. UAB Niksoft buvimas lizingo gavėja nėra aplinkybė, kliudanti taikyti vienašalę restituciją šioje byloje.
29. Kadangi ieškovė vogtą traktorių įsigijo iš trečiojo asmens, bei reikalavimo teisių perleidimo sutartimi yra įsigijusi trečiojo asmens turėtas reikalavimo teises į atsakovę dėl vogto traktoriaus, ieškovė, taikant vienašalę restituciją, gali atsakovės reikalauti grąžinti tą sumą, kurią trečiasis asmuo sumokėjo atsakovei pagal 2015 m. balandžio 2 d. traktoriaus pirkimo – pardavimo sutartį – 50 215 Eur. Būtent šią sumą atsakovė turėtų grąžinti trečiajam asmeniui, taikant vienašalę restituciją, o ieškovei perėmus trečiojo asmens reikalavimo teisę, ši suma grąžintina ieškovei. Nors ieškovė faktiškai už traktorių sumokėjo 50 880,50 Eur, tačiau taikant vienašalę restituciją atsakovei negali tekti grąžinti ieškovei sumos, kurios dydį nustatė ne atsakovė parduodant traktorių ieškovei, o vėlesniu sandoriu (2017 m. rugsėjo 20 d. susitarimu) traktorių ieškovė įsigijo iš trečiojo asmens. Restitucijos taikymo klausimas sprendžiamas ne dėl ieškovės UAB Niksoft už traktorių sumokėtų sumų taikant restituciją pagal panaikintas lizingo ir pirkimo – pardavimo sutartis grąžinimo (kadangi ieškovės su UAB Niksoft traktoriaus pirkimo – pardavimo sutartis ieškovės nebuvo ginčijama ir reikalavimai iš jos nebuvo kildinami), bet tik trečiojo asmens atsakovei sumokėtos sumos (50 215 Eur) grąžinimo atžvilgiu. Šiuo atveju restitucija taikytina tarp pirmosios instancijos teismo niekine ir negaliojančia pripažintos pirkimo – pardavimo sutarties šalių – atsakovės ir trečiojo asmens reikalavimo teisę atsakovei perėmusios ieškovės, todėl ieškovei iš atsakovės grąžintina būtent 2015 m. balandžio 2 d. traktoriaus pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta suma – 50 215 Eur.
30. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad UAB Niksoft pagal lizingo sutartį bei pirkimo – pardavimo sutartį trečiam asmeniui sumokėjo visas joje nurodytas sumas, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad pritaikius ieškovės prašomą restituciją lizingo davėjo / jo teisių perėmėjo padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pagerėtų, nes trečiasis asmuo būtų gavęs ir visą pagal lizingo sutartį finansuojamą sumą (42 682,75 Eur) be pareigos ar teisinės galimybės ją grąžinti UAB Niksoft (nes ji likviduota ir nėra jos teisių perėmėjų) ir papildomai visą ieškovės prašomą priteisti restitucijos 50 215 Eur sumą, kurią ieškovė jau pagal kitą teisinį santykį už traktorių yra sumokėjusi UAB Niksoft. Atsakovės teigimu, panaikinus lizingo sutartį ieškovės prašoma vienašale restitucija priteistina suma yra didesnė suma nei trečiasis asmuo pagal lizingo sutartį UAB Niksoft lizingavo (finansavimo suma 42 682,75 Eur), todėl dar ir šiuo aspektu trečiasis asmuo ir jo teisių perėmėja (ieškovė) praturtėtų be pagrindo, nes gautų daugiau, nei trečiasis asmuo faktiškai UAB Niksoft sąskaita sumokėjo atsakovei. Teisėjų kolegija nesutinka su minėtais atsakovės argumentais.
31. Pagal ieškovės nuginčytas finansinio lizingo ir pirkimo – pardavimo sutartis, traktoriaus pirkimo kaina buvo 50 215 Eur. Pagal lizingo sutartį, pradinė įmoka už traktorių, kurią UAB Niksoft sumokėjo trečiajam asmeniui lizingo davėjui, sudarė 7 532,25 Eur, o trečiojo asmens finansuojama suma sudarė 42 682,75 Eur. Pagal lizingo sutartį, palūkanos už lizinguojamą sumą sudarė 4 725,12 Eur. Taigi, trečiasis asmuo iš UAB Niksoft pagal lizingo sutartį ir pagal 2017 m. rugsėjo 20 d. susitarimą iš ieškovės, kurios apmokėjo traktoriaus įsigijimą iš atsakovės, faktiškai gavo 50 215 Eur kaip perkamo traktoriaus kainą ir už pinigų skolinimą (lizingavimą) gavo 4 725,12 Eur palūkanų, tačiau visą iš UAB Niksoft ir ieškovės gautą 50 215 Eur traktoriaus pirkimo sumą trečiasis asmuo sumokėjo atsakovei. Taigi, atsakovė nepagrįstai teigia, kad pritaikius vienašalę restituciją trečiasis asmuo būtų gavęs ir visą pagal lizingo sutartį finansuojamą sumą (42 682,75 Eur) ir papildomai visą ieškovės prašomą priteisti restitucijos 50 215 Eur sumą, kadangi visą lizinguojamą sumą (42 682,75 Eur), kurią trečiajam asmeniui sumokėjo UAB Niksoft ir ieškovė ir 7 532,25 Eur sudarančią pradinę įmoką, trečiasis asmuo už traktorių perdavė atsakovei, todėl trečiojo asmens (ieškovės) padėtis taikant vienašalę restitucija, nepagerėja, o pirkimo – pardavimo sutarties šalys atstatomos į buvusią padėtį.
32. Byloje nebuvo ginčo dėl traktoriaus vertės padidėjimo (galbūt atlikto pagerinimo) ar sumažėjimo (nuvertėjimo), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad restitucijos suma (50 215 Eur) neatitinka traktoriaus tikrosios vertės jo paėmimo iš ieškovės metu, todėl ieškovei priteistina visa nuginčytos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu trečiojo asmens atsakovei už traktorių sumokėta suma – 50 215 Eur.
33. Dėl nurodytų motyvų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl restitucijos taikymo ir 50 215 Eur priteisimo iš atsakovės, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis naikintina ir ieškovės reikalavimas dėl vienašalės restitucijos taikymo ir 50 215 Eur priteisimo iš atsakovės tenkintinas.
Dėl palūkanų priteisimo
34. Ieškovė ieškinyje taip pat prašė priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už 50 215 Eur sumą bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, pardavusi vogtą traktorių, neteisėtai naudojosi už traktorių sumokėtais pinigais, todėl, remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, privalo sumokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo tos dienos, kai šiuos pinigus gavo, o, kadangi CK 1.125 straipsnio 10 dalis numato, kad ieškinio senaties terminas palūkanų priteisimui yra 5 metai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už 5 metus iki ieškovės kreipimosi su ieškiniu į teismą (2016 m. lapkričio 18 d. – 2021 m. lapkričio 19 d.).
35. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės palūkanų už naudojimąsi 50 215 Eur suma, iš trečiojo asmens gauta pagal 2015 m. balandžio 2 d. traktoriaus pirkimo – pardavimo sutartį. Palūkanos gali atlikti dvi funkcijas – mokėjimo (pelno palūkanos) arba kompensacinę (procesinės palūkanos). Kaip teisingai nurodė atsakovė, jokia mokėjimo pareiga nei lizingo sutarties nei pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovei nuo 2016 m. lapkričio 18 d. nekilo, nes visos sumos lizingo davėjui lizingo sutarties ir pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buvo sumokėtos tiek 2016 m. lapkričio 18 d., tiek buvo sumokėtos ir ieškinio pateikimo bei bylos nagrinėjimo metu.
37. Restitucija yra teisių gynimo būdas, kuris taikomas, be kita ko, tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Nors pripažintas negaliojančiu sandoris paprastai laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), tačiau kol nėra teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nė viena sandorio šalis neturi pareigos vykdyti restituciją ir grąžinti viena kitai, ką yra gavusi pagal sandorį. Taigi pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją nėra pripažįstama jau praeityje egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievolė, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas. Tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).
38. Kadangi 2015 m. balandžio 2 d. lizingo ir pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo ir vykdymo metu atsakovė, perdavusi traktorių, už šį gavo lėšas, o sutartys tiek atsakovės tiek trečiojo asmens atžvilgiu buvo įvykdytos tinkamai ir jokios mokėjimo prievolės, kurių praleidimas yra pagrindas mokėti palūkanas, neatsirado, todėl trečiasis asmuo (ieškovė) neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės lėšų grąžinimo už terminą iki teismo nutarties, kuria taikoma restitucija, įsiteisėjimo. Kadangi atsakovės pareiga mokėti palūkanas už sumą, kurią atsakovė turi pareigą gražinti ieškovei, kyla tik nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, todėl ieškovei gali būti priteistos tik procesinės palūkanos nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki nutarties visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai), tačiau ne palūkanos už laikotarpį iki nutarties įsiteisėjimo.
39. Dėl nurodytų motyvų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priteisti ieškovei jos reikalaujamas procesines palūkanas iš atsakovės nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovei šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi priteistinos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos už 50 215 Eur sumą, skaičiuotinos nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties visiško įvykdymo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias restitucijos taikymą, nepagrįstai netaikydamas vienašalės restitucijos ir nepriteisdamas ieškovei 50 215 Eur sumos, taip pat nepagrįstai nepriteisdamas ieškovei procesinių palūkanų už restitucijos sumą (CPK 330 straipsnis), todėl ieškovės skundžiamas teismo sprendimas keistinas – sprendimo dalis, kuria šie ieškovės reikalavimai atmesti, naikintina ir dėl minėtų ieškovės reikalavimų priimtinas naujas sprendimas – ieškovės reikalavimus dėl vienašalės restitucijos taikymo, priteisiant ieškovei iš atsakovės 50 215 Eur sumą (vieną iš alternatyviai ieškovės reikalautų sumų) už traktorių ir 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuotinų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties visiško įvykdymo, patenkinant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
41. Kadangi šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi patenkinama dalis pirmosios instancijos teismo atmestų ieškovės ieškinio materialiojo pobūdžio reikalavimų, keistina ir skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškovės reikalavimus dėl lizingo ir pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi patenkinus ieškovės reikalavimus dėl restitucijos taikymo bei vienos iš alternatyviai ieškovės reikalautos traktoriaus kainos priteisimo iš atsakovės bei procesinių palūkanų priteisimo, liekant atmestam tik ieškovės reikalavimui dėl palūkanų už laikotarpį iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo priteisimo, laikytina, kad ieškovės ieškinys iš esmės yra patenkintas visiškai. Todėl ieškovei priteistinos visos jos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei jos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė ir pagrindė, kad už ieškinį sumokėjo 988 Eur žyminį mokestį. Įrodymų apie kitas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ieškovė nepateikė. Ieškovės ieškiniui iš esmės esant patenkintam visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinas visas ieškovės už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis – 988 Eur.
43. Kadangi ieškovė apeliaciniu skundu skundė sprendimo dalį dėl restitucijos netaikymo, už traktorių sumokėtos sumos ir palūkanų nepriteisimo, o apeliacinės instancijos teismui iš esmės patenkinus visus ieškovės apeliacinio skundo reikalavimus, spręstina, kad ieškovė įgijo teisę į visų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą, o atsakovė tokios teisės neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė ir pagrindė, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 988 Eur žyminį mokestį. Įrodymų apie kitas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ieškovė nepateikė. 988 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą priteistinas ieškovei iš atsakovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 ir 331 straipsniais,
n u t a r i a :
pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimą:
panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės žemės ūkio bendrovės „Šiaurės bulius“ ieškinio reikalavimai dėl restitucijos taikymo ir procesinių palūkanų priteisimo bei dėl šių reikalavimų priimti naują sprendimą – taikyti 2015 m. balandžio 2 d. traktoriaus pirkimo – pardavimo sutarties vienašalę restituciją ir priteisti ieškovei žemės ūkio bendrovei „Šiaurės bulius“, juridinio asmens kodas 304064761, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šerkšnėnų agrofirma“, juridinio asmens kodas 111741489, 50 215 Eur (penkiasdešimties tūkstančių dviejų šimtų penkiolikos eurų) už traktorių sumokėtą sumą, ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuotinas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki nutarties visiško įvykdymo.
Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti ieškovei žemės ūkio bendrovei „Šiaurės bulius“, juridinio asmens kodas 304064761, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šerkšnėnų agrofirma“, juridinio asmens kodas 111741489, 988 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šerkšnėnų agrofirma“ jos bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepriteisti.
Kitą Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei žemės ūkio bendrovei „Šiaurės bulius“, juridinio asmens kodas 304064761, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šerkšnėnų agrofirma“, juridinio asmens kodas 111741489, 988 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Danguolė Martinavičienė
Aldona Tilindienė