Administracinė byla Nr. I1-1001-644/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03310-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 10 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas P. D. skunde (b. l. 1-5, 19) nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2019-08-07 nutarimu Nr. NN-679 (toliau – ir Nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 69 straipsniu, jis buvo perkeltas iš Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus tolimesniam bausmės atlikimui į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 1-jį sektorių. Nors Nutarime konstatuota, kad pareiškėjas perkeliamas į kitus pataisos namus siekiant palengvinti jo socialinę reabilitaciją ir individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, taip pat siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, tačiau naujoje pataisos įstaigoje kalinimo sąlygos tapo blogesnės, taip pat buvo pažeista BVK 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė paskirtą bausmę atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkeliant jį į kitus pataisos namus buvo pažeistas principas non reformatio in peius (nepabloginti padėties). Pažymėjo, kad atvykus į Pravieniškių PN-AK, Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje vykdytos socialinės reabilitacijos priemonės (dalyvavimas projekte „Žalioji oazė“, dalyvavimas profesinio mokymo programoje apdailininko specialybei įgyti, buvo numatyta pareiškėją įdarbinti katilinėje kūrenimo sezono metu) buvo nutrauktos, nuteistųjų priežiūra Pravieniškių PN-AK buvo vykdoma paviršutiniškai, pareiškėjui nebuvo suteikta atskira miegamoji vieta (skirta dviaukštė lova), patalpose buvo parazitų (jie nenaikinami), o pastatai, kuriuose pareiškėjas buvo apgyvendintas, neįregistruoti. Pažymėjo, kad jo atžvilgiu nepagrįstai buvo pritaikyta nuo 2019-06-27 įsigaliojusi nauja BVK 69 straipsnio redakcija, nes naujai reglamentuota įstatymo nuostata galėjo būti pritaikyta tik tiems nuteistiesiems, kurių apkaltinamieji nuosprendžiai įsigaliojo nuo 2019-06-27. Dėl minėtų neteisėtų atsakovo veiksmų buvo pažemintas pareiškėjo orumas, pareiškėjas patyrė nepatogumus, sveikatos pablogėjimą. Neturinę žalą vertino 100 000 Eur ir ją prašė priteisti iš atsakovo.
Atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 70) pareiškėjas papildomai pažymėjo, kad perkeliant jį į kitus pataisos namus nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę. Pareiškėjo teigimu, jis buvo perkeltas į kitus pataisos namus dėl rašomų skundų, šią aplinkybę jam ne kartą patvirtino pareigūnai. Tvirtino, kad jis buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis, jam nebuvo duodami vaistai, o taisymai reabilitacijos plane atlikti be pareiškėjo žinios.
Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime (b. l. 33-37) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad individualus pareiškėjo socialinės reabilitacijos planas buvo sudarytas
2016-07-26 Kybartų pataisos namuose, pareiškėjas su šiuo planu buvo supažindintas pasirašytinai. Pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK, jam ir toliau buvo taikomas Kybartų pataisos namuose sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas. Pažymėjo, kad patalpas nuteistieji valo patys, tuo tikslu jiems išduodamos valymo priemonės. Jei nuteistieji gerai atliktų budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų ir vėdintų), parazitų jose neatsirastų. Pataisos namai 2016-11-23 sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizaciįa“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Informacija apie suteiktas paslaugas registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Pareiškėjo argumentai dėl neregistruotų pastatų yra nepagrįsti. Patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas įrengtos tvarkingos dviaukštės lovos, be to, teisės aktai nedraudžia naudoti dviaukščių lovų. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos namai ar pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar, kad dėl pataisos namų veikimo/neveikimo pareiškėjui būtų kilusi žala. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys.
Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime (b. l. 24-28) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad 2019-07-06 įsigaliojo BVK 69 straipsnio 1 dalies pakeitimas, kuriuo numatyta, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą, jei to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę jo priežiūrą ir saugumą. Naujoje įstatymo redakcijoje neliko nuostatos, kad nuteistasis visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje.
2019-08-08 Kalėjimų departamentas gavo Marijampolės pataisos namų parengtą ir su Pravieniškių PN-AK suderintą nutarimą dėl pareiškėjo perkėlimo į Pravieniškių PN-AK 1- jį sektorių. Nutarimas atitiko tokio pobūdžio dokumentams keliamiems reikalavimams, buvo motyvuotas bei paremtas galiojančiais teisės aktais. BVK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius įstatymus. Pareiškėjui buvo taikomos tos įstatymo normos, kurios galiojo priimant sprendimą dėl pareiškėjo perkėlimo. Pareiškėjas Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-08-07 nutarimo neskundė, todėl darytina išvada, kad jis pripažino nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjas nuo 2019-08-07, iki kreipimosi į teismą dienos, su skundais dėl laikymo sąlygų Pravieniškių PN-AK nesikreipė. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie leistų konstatuoti neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygomis CK 6.250 straipsnio prasme. Byloje nėra duomenų, kad nutarimas dėl pareiškėjo perkėlimo nulėmė realų pareiškėjo teisių pažeidimą. Pareiškėjas taip pat neįvardija priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių. Neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-08-07 nutarimu Nr. NN-679, perkėlus pareiškėją iš Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus tolimesniam bausmės atlikimui į Pravieniškių PN-AK 1-jį sektorių, kur, pareiškėjo teigimu, kalinimo sąlygos buvo pablogintos.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad vadovaujantis BVK 69 straipsniu, Kalėjimų departamento direktoriaus 2015-08-31 įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo 3.2. papunkčiu ir atsižvelgiant į Priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų priežiūrą ir saugumą, perkeliant juos į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, planą, patvirtintą Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-08-02 įsakymu Nr. V-278, Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-08-07 nutarimu Nr. NN-679 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjas buvo perkeltas iš Marijampolės pataisos namų į Pravieniškių PN-AK 1-jį sektorių, siekiant palengvinti jo socialinę reabilitaciją ir individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą bei užtikrinti veiksmingesnę jo priežiūrą ir saugumą (b. l. 20).
BVK 69 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas tvarką. BVK 69 straipsnio 1 dalyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2019-07-06) nurodyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius (BVK
69 straipsnio 5 dalis). Taigi, nuo 2019-07-06 įsigaliojusi BVK 69 straipsnio redakcija nenumato, kad nuteistasis visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje.
Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktoriaus 2015-08-31 įsakymu Nr. V-321 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kurio 3.2 punkte nustatyta, kad jeigu nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą reikalingas siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuoto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo projektą, kuris turi būti suderintas su priimančiąja įstaiga. Pagal Aprašo
12 punktą, nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus pasirašytas motyvuotas nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo. Pabrėžtina, kad savo esme, nuteistųjų perkėlimas į kitą pataisos įstaigą tęsti bausmės atlikimo yra organizacinė priemonė, taikoma siekiant užtikrinti pataisos įstaigų tikslų įgyvendinimą. Kalėjimų departamento direktorius turi įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais suteiktą diskrecijos teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo perkėlimas iš vienų pataisos namų į kitus tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą buvo atliktas kompetentingų subjektų ir vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir laikantis pagrindinių procedūrų bei taisyklių, kurias numato BVK 69 straipsnis, Aprašo 3.2. papunktis, todėl pareiškėjo teiginiai dėl jo, kaip nuteistojo, teisių pažeidimo atmestini. Pareiškėjas Kalėjimų departamento nutarimo dėl jo perkėlimo į kitą kalinimo įstaigą neskundė, jis nėra panaikintas, todėl konstatuotina, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Pareiškėjas nurodo, kad perkeliant jį į kitus pataisos namus buvo pažeistas principas non reformatio in peius (nepabloginti padėties). Paminėtina, jog pareiškėjo nurodomas principas non reformatio in peius yra suprantamas kaip draudimas priimti sprendimą besiskundžiančios šalies nenaudai. Šio principo pažeidimu gali būti laikomas tik toks atvejis, kai ginčą nagrinėjantis viešojo administravimo subjektas išnagrinėja klausimą iš esmės, pakeisdamas priimto sprendimo turinį. Ginčą nagrinėjantis subjektas nepažeidžia non reformatio in peius principo, kai visą bylą ar jos dalį perduoda nagrinėti naujam nagrinėjimui skundžiamą sprendimą priėmusiam subjektui. Besiskundžiančiam subjektui nenaudingo sprendimo priėmimu reikėtų pripažinti tokį ginčą nagrinėjančio subjekto sprendimą, kuris pablogina besiskundžiančios šalies materialinę teisinę padėtį, pavyzdžiui, apribojant pripažintą teisę arba nustatant papildomas pareigas, palyginus su apskųstu sprendimu. Sprendimo nenaudingumas turi būti objektyvus, t. y. turi pasikeisti materialinė teisinė besiskundžiančio asmens padėtis, sprendimo nenaudingumas turi būti realus, t. y. turi atsirasti dėl skundą išnagrinėjusios institucijos sprendimo, bet ne dėl galimų jo priėmimo pasekmių (žr. pvz. LVAT 2012-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1176/2012; 2013-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A556- 1882/2013). Nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-08-07 nutarimu nebuvo pakeista pareiškėjo materialinė padėtis, Nutarimas net nebuvo apskųstas, todėl šis principas nėra aktualus.
Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė aplinkybėmis dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK. Pažymėjo, kad jam buvo suteikta netinkama miegamoji vieta, patalpose buvo parazitų, pastatai, kuriuose pareiškėjas buvo apgyvendintas, neįregistruoti, o socialinės reabilitacijos priemonių planas nebuvo įgyvendinamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK 1-jį sektorių atvyko 2019-08-12. Laikotarpiu nuo 2019-08-12 iki 2019-09-17 (kreipimosi į teismą diena) pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į Pravieniškių PN-AK 5 būrio 1 gyvenamąją patalpą (b. l. 40).
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje, patvirtintoje Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 nustatyta, jog gyvenamosios patalpos aprūpinamos metalinėmis lovomis. Teisės aktai nereglamentuoja, jog nuteistųjų lovos būtų vieno aukšto. Jei pareiškėjo lova buvo nepatogi, techniškai netvarkinga (sulūžusi, nepatogi ar kt.), pareiškėjas galėjo kreiptis į atsakovą (pareigūnus) dėl lovos pakeitimo, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad Pravieniškių PN-AK lovos tvarkingos, nesulūžusios, tinkamos naudoti (b. l. 39). Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamos lovos grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Bylos duomenys patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Pravieniškių PN-AK ir UAB „Utenos deratizacija“ buvo sudaryta Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 52-55), pagal kurią pataisos namuose reguliariai (du kartus per mėnesį) ir pagal poreikį atliekamos kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugos. Bylos duomenimis nenustatyta, kad sutartinių įsipareigojimų nebūtų laikomasi. Teismas pažymi, kad jei pareiškėjas patalpose pastebėjo kenkėjus, jis galėjo kreiptis į atsakovą (pareigūnus) dėl šių aplinkybių, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismas taip pat pažymi, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį Nr. A-1374-624/2017).
Pagal BVK 136 straipsnio nuostatas, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja Kalėjimų departamentas, įgyvendina pataisos įstaigų administracijos, įtraukdamos į šią veiklą valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, organizacijas, asociacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, kitus juridinius asmenis ar jų padalinius ir savanorius. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis (BVK 137 straipsnio 4 dalis).
Socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuris sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastą, kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių šalinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimą (BVK 137 1 straipsnio 1 ir 2 dalys). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui individualus socialinės reabilitacijos planas sudarytas Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje 2016-07-26, pareiškėjas su šiuo planu buvo supažindintas pasirašytinai, socialinės reabilitacijos priemonės buvo įgyvendintos iki pat pareiškėjo perkėlimo į Pravieniškių PN-AK (b. l. 41-44).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad atvykus į Pravieniškių PN-AK, jo individualaus socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas nutrūko.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK nepateikė jokių duomenų apie socialinės reabilitacijos priemonių taikymą pareiškėjui Pravieniškių PN-AK. Kita vertus, teismas pažymi, kad nuo pareiškėjo atvykimo į Pravieniškių PN-AK (2019-08-12) iki kreipimosi į teismą dienos (2019-09-17) praėjo tik 36 dienos, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad per šį laikotarpį pareiškėjui dėl neįgyvendintų socialinės reabilitacijos priemonių galėjo kilti kokios nors neigiamos pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala. Teismas pažymi, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytas neigiamas poveikis asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl byloje nustatytų aplinkybių būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Be to, bylos duomenimis, pareiškėjas skundų Pravieniškių PN-AK administracijai dėl socialinės reabilitacijos programos priemonių neteikė. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Teismas taip pat pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti aiškiai nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas pasisakydamas apie neregistruotus Pravieniškių PN-AK pastatus, tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose ir visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas šioje skundo dalyje neįrodė kaltų atsakovo veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.
Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK dėl rašomų skundų. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareigūnai ar kitas personalas būtų priešiškai nusistatę pareiškėjo atžvilgiu, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina pareiškėjo argumentų apie blogą pareiškėjo sveikatos būklę, dėl ko pareiškėjas negalėtų tęsti bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, o jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo P. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Audrius Grauželis