Civilinė byla Nr. e2S-134-603/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17144-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų (ieškovų) uždarosios akcinės bendrovės „MEČYS“, uždarosios akcinės bendrovės „Jotvainis“ ir (atsakovo) Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „LINAVA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „MEČYS“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jotvainis“ ieškinius atsakovui Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „LINAVA“ dėl Kauno regiono vežėjų susirinkimo sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo M. R.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai pateiktais ieškiniais prašė panaikinti Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos Kauno regiono vežėjų 2018 m. vasario 8 d. susirinkimo, svarstant 5 darbotvarkės klausimą, priimtą sprendimą, kuriuo M. R. (uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Biominvija“ vadovas) išrinktas „LINAVA“ prezidiumo nariu, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. 2018 m. lapkričio 22 d. teisme gauta tarp ieškovų ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, kurią prašoma patvirtinti, civilinę bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 26 d. nutarė tarp ieškovų UAB „MEČYS“, UAB „Jotvainis“ ir atsakovo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ sudarytos 2018 m. lapkričio 22 d. taikos sutarties netvirtinti.
4. Teismas nustatė, kad atsakovas su ieškovais taikos sutartį, kurią prašo teismo patvirtinti, sudarė remdamasis atsakovo prezidiumo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 12-79 „Dėl taikos civilinės bylos išsprendimo“. Iš atsakovo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. 12-79 matyti, kad 2018 m. lapkričio 21 d. prezidiumas nutarė sudaryti taikos sutartį su atsakovais su pagrindine taikos sutarties sąlyga, kad atsakovas pripažįsta, jog Kauno regiono vežėjų 2018 m. vasario 5 d. susirinkimo metu priimtas sprendimas, kuriuo M. R. išrinktas į atsakovo prezidiumo narius, yra neteisėtas ir negaliojantis.
5. Teismas pažymėjo, kad taikos sutartimi pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikšmės, nes šie susitarimai kompromisiniai ir ne visada atspindi tikrąją situaciją. Nagrinėjamu atveju, taikos sutartimi iš esmės ne nustatomos šalių teisės ir pareigos, tačiau konstatuojami faktai, t. y. konstatuojama, kad Kauno regiono vežėjo susirinkimo metu, svarstant 5 darbotvarkės klausimą, priimtas sprendimas išrinkti į atsakovo valdymo organus – prezidiumo – narius UAB „Biominvija“ vadovą yra neteisėtas ir negaliojantis. Tokia taikos sutarties sąlyga, kuria konstatuojami faktai, pripažįstamas valdymo organų veiksmų neteisėtumas, neatitinka taikos sutarties civiliniame procese paskirties, todėl negali būti teismo tvirtinama.
6. Be to, nors taikos sutarties preambulėje teigiama, kad UAB „Biominvija“, kurios vadovu yra M. R., narystę asociacijoje prarado ir negalėjo jos turėti, tačiau nustatyta, kad taikos sutartyje nurodytoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-405-661/2018 buvo sprendžiamas ginčas dėl UAB „Minvija“ narystės asociacijoje perdavimo UAB „Biominvija“ teisėtumo ir nebuvo nuspręsta, kad M. R. asociacijos prezidiumo nariu Kauno regione išrinktas neteisėtai. Šis Kauno regiono vežėjų sprendimas iki šiol yra galiojantis. Šias aplinkybes nurodė ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2943-430/2018.
7. Teismas taip pat pažymėjo, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 5 d. nutartyje šioje civilinėje byloje, tiek Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2943-430/2018 jau nurodė, kad taikos sutarties sąlygos, kuriomis konstatuojamas M. R. išrinkimo į prezidiumo narius neteisėtumas pripažįstant Kauno regiono sprendimą dėl jo išrinkimo neteisėtu ir negaliojančiu neatitinka taikos sutarties civiliniame procese paskirties, tokios sutarties sąlygos patvirtinimas ne užkirstų kelią, tačiau sukeltų didelę naujų ginčų tikimybę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Šalys pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuriame nurodė, kad ieškovai pateikė negatyvų ieškinį, prašydami pripažinti atsakovo Kauno regiono vežėjo susirinkimo metu, svarstant 5 darbotvarkės klausimą, priimtą sprendimą išrinkti į atsakovo valdymo organo prezidiumo - narius M. R. neteisėtu. Šalys taikos sutartimi siekia ne konstatuoti, o išspręsti klausimą, susijusį su atsakovo teisiniu statusu jo valdymo organo sudėties teisėtumu. Atsižvelgiant į tai, kad asmens teisinis statusas laikytinas jo teisių ir pareigų visuma, susiklosčiusioje situacijoje šalys taikos sutartimi sprendė klausimą, susijusį būtent su atsakovo teisėmis ir pareigomis (jų pasikeitimu).
9. Šalys pažymi, jog taikos sutartimi iš esmės pripažįstamas ieškovų reikalavimų pagrįstumas, o atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, ieškovų reikalavimas yra negatyvus reikalavimas dėl pripažinimo, kurio esmė yra siekis konstatuoti tam tikrų teisių ir pareigų nebuvimą, Taikos sutartimi išsprendžiamas šių teisių ir pareigų nebuvimo klausimas (o ne fakto nustatymo klausimas).
10. Teigia, jog teismas neteisingai konstatavo, kad taikos sutartimi šalys siekia nustatyti faktą, o ne šalių teises ir pareigas, todėl teismo nutartis laikytina nepagrįsta ir naikintina, o taikos sutartis tvirtintina. Priešingas aiškinimas, kurio taikosi teismas, reikštų, kad aptariamo tipo civilinėse bylose negalėtų būti sudaromos taikos sutartys, kadangi taikos sutartimi būtų konstatuojamas tariamas faktas, o ne konstatuojamas tam tikrų teisių ir pareigų buvimas/nebuvimas.
11. Taikos sutartimi atsakovas iš esmės pripažįsta ieškovų reikalavimų pagrįstumą. Teismas iš esmės nurodė, kad ieškovų reikalavimai negali būti pripažinti pagrįstais, nes tai sukeltų naujų ginčų tikimybę. Sekant šia logika, teismas, net ir išnagrinėjęs nagrinėjamą bylą iš esmės, negalėtų priimti palankaus ieškovams sprendimo, nes jis lygiai taip pat galėtų sukelti tolimesnių ginčų tikimybę. Atsižvelgiant į tai, jog naujų ginčų tikimybė (kylančių iš netapačių aplinkybių, nes nagrinėjamos bylos baigtis įgytų res judicata galią ir negalėtų būti pakartotinai kvestionuojama) negali būti priežastis bei argumentas, kuriuo pagrindu būtų galima atmesti ieškinio reikalavimus, tai negali būti ir argumentas netvirtinti taikos sutarties, kuria iš esmės pripažįstamas tokių reikalavimų pagrįstumas.
12. Teismui netenkinus prašymo patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, susiklostytų absurdiška situacija, kai šalys būtų priverstos toliau bylinėtis, nors yra pasiekusios taikų ginčo sprendimo variantą ir tolimesniu bylinėjimusi yra visiškai nesuinteresuotos.
13. Šalys prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-23107-779/2018, ir klausimą išnagrinėti iš esmės patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.
14. Trečiasis asmuo M. R. pateikė atsiliepimą į šalių atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad apeliantai prašomą patvirtinti taikos sutartį sudarė 2018 m. lapkričio 22 d. kai iš esmės tapačios apeliantų 2018 m. spalio 2 d. taikos sutarties Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2- 23107-779/2018 netvirtino, pripažinęs taikos sutarties forma apeliantų siekiamus daryti apelianto Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ įstatų pažeidimus: 1) išrinkto prezidiumo nario atšaukimas, neturint regioninio susirinkimo sprendimo, prieštarauja Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ įstatams, jos veiklos tikslams ir interesams; 2) nesilaikant asociacijos įstatuose nustatytos prezidiumo nario atšaukimo asociacijos regiono susirinkime tvarkos pažeidžiamos Kauno regiono vežėjų asociacijos regiono narių, išrinkusių M. R. apelianto Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ prezidiumo nariu, teisės ir interesai.
15. Naujos apeliantų 2018 m. lapkričio 22 d. sudarytos taikos sutarties sąlygų skirtumai nuo 2018 m. spalio 2 d. sudarytos taikos sutarties yra tai, kad naujoje 2018 m. lapkričio 22 d. apeliantų sudarytoje taikos sutartyje: 1) apeliantai nesivadovauja apelianto Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ vienasmenio ir kolegialaus valdymo organų veiksmais/sprendimais: a) Generalinio sekretoriaus vardu 2018 m. rugpjūčio 17 d. įgaliojimo Nr. S-1760 pagrindu veikiančio advokatų kontoros GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai advokato L. S. 2018 m. rugpjūčio 20 d. raštu M. R. pateiktu „Pranešimu dėl prezidiumo nario įgaliojimų netekimo (pasibaigimo); b) Prezidiumo 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu panaikinti 2018 m. vasario 14 d. Sutartį dėl Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “LINAVA” prezidiumo nario M. R. veiklos; nors tuo vadovavosi sudarydamos apeliantų 2018 m. spalio 2 d. taikos sutartį; 2) Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ Kauno regiono vežėjų 2018 m. vasario 8 d. susirinkimo 5 darbotvarkės klausimu sprendimą, kuriuo trečiasis asmuo M. R. išrinktas Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ Prezidiumo nariu, apeliantas Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“ pripažįsta ne tik neteisėtu, bet ir negaliojančiu.
16. Naujoje apeliančių 2018 m. lapkričio 22 d. sudarytoje taikos sutartyje, kaip ir apeliančių 2018 m. spalio 2 d. sudarytoje taikos sutartyje apeliantai remiasi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-405-661/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-405-661/2018, o kitos taikos sutarčių sąlygos sutampa.
17. Vilniaus miesto apylinkės teismui įsiteisėjusia 2018 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-23107-779/2018 netenkinus apeliančių reikalavimo bylą baigti taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo forma apeliantės pakartotinai sudarė naują, iš esmės tapačią, taikos sutartį ir dėl jos patvirtinimo ir pakeitimo su tapačių reikalavimu pakartotinai kreipėsi į teismą. Teismas turėjo atsisakyti priimti apeliantų prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kadangi prašymas priimtas ir išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-23107-779/2018, tai skundžiama nutartis naikintina, o nagrinėjimas pagal apeliantų prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo nutrauktinas.
18. Naujoje 2018 m. lapkričio 22 d. apeliantų sudarytoje taikos sutartyje įformintas papildymas, kad Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ Kauno regiono vežėjų 2018 m. vasario 8 d. susirinkimo 5 darbotvarkės klausimu sprendimas, kuriuo trečiasis asmuo M. R. išrinktas Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ Prezidiumo nariu, pripažįstamas ne tik neteisėtu, kaip nurodyta ir apeliančių 2018 m. spalio 2 d. sudarytoje taikos sutartyje, bet ir negaliojančiu, nelemia, kad skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-23107-779/2018 pateikta teisinė argumentacija, jog apeliančių 2018 m. lapkričio 22 d. sudaryta taikos sutartimi iš esmės ne nustatomos šalių teisės ir pareigos, tačiau konstatuojami faktai, kad Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ Kauno regiono vežėjo susirinkimo metu, svarstant 5 darbotvarkės klausimą, priimtas sprendimas išrinkti į atsakovo valdymo organus - prezidiumo - narius UAB „Biominvija“ vadovą yra neteisėtas ir negaliojantis, yra nepagrįsta.
19. Naujai apeliantų sudaryta 2018 m. lapkričio 22 d. taikos sutartis iš esmės nekeičia ir 2018 m. spalio 2 d. apeliančių sudarytos taikos sutarties, kurioje kaip pripažino Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-23107-779/2018, ką palaikė ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 22 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2943-430/2018.
20. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-405-661/2018 pripažino negaliojančiu 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ prezidiumo protokole Nr. 3 (288) pagal darbotvarkės 6 punktą priimtą prezidiumo nutarimą dėl UAB „Minvija“ narystės perdavimo UAB „Biominvija“, t. y. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-405-661/2018 sprendė tik UAB „Minvija“ narystės perleidimo UAB „Biominvija“ teisėtumo klausimą, o UAB „Biominvija“ narystės panaikinimo klausimą vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-405-661/2018 privalomumu ir vykdytinumu bei Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ įstatų 5.14, 5.15. ir 5.16 str. sisteminiu teisiniu reglamentavimu, kad Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ narystės panaikinimo klausimas priskirtas Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ kolegialiam valdymo organui/Prezidiumui, išsprendė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ Prezidiumas 2018 m. gegužės 30 d. Prezidiumo posėdyje pagal darbotvarkės 4.1. punktą priėmęs sprendimą „Panaikinti UAB „Biominvija“, įmonės kodas 303564888, narystę asociacijoje „Linava“ nuo 2018 m. gegužės 30 dienos”, kuris įformintas 2018 m. gegužės 30 d. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ prezidiumo posėdžio protokolo Nr. 8(326) nutarime Nr. 6.1.
21. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-405-661/2018 išaiškino, kad teismui įsiteisėjusiu sprendimu pripažinus negaliojančiu Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ prezidiumo 2016 m. birželio 29 d. nutarimą, jis teisinės galios neteko nuo jo priėmimo momento, t. y. apeliacinės instancijos teismas panaikinęs UAB „Biominvija“ narystę lėmusį Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ Prezidiumo nutarimą pripažino, kad nutarimas neteko galiojimo nuo jo priėmimo momento kai įsiteisėjo teismo sprendimas.
22. UAB „Biominvija“ narystės atšaukimo klausimas nebuvo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-405-661/2018 bylos nagrinėjimo dalyku, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimas ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-405-661/2018 nelemia įtakos byloje dalyvaujančio trečiojo asmens M. R., kaip Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ Prezidiumo nario, teisiniam statusui, nes teismas civilinėje byloje Nr. 2A-405-661/2018 nesprendė atskiro teisinio proceso dalyko klausimo, ar M. R. toliau gali eiti Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ prezidiumo nario pareigas.
23. Vadovaujantis Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ įstatų 9.5. str. Prezidiumo narys dėl juridinio asmens narystės asociacijoje praradimo savo įgaliojimų sąlyginai netenka tik po trijų mėnesių, jeigu netampa kito asociacijos nario vadovu, savininku ar dalyviu atitinkamame regione, o Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ įstatų 6.2. str. ir 6.6. str. sisteminis teisinis reglamentavimas lemia, kad tik Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ regioniniai susirinkimai renka ir atšaukia prezidiumo narius, todėl akivaizdu, kad Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ įstatų nustatytas Prezidiumo narių teisių ir pareigų panaikinimas yra tik Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ regioninių susirinkimų kompetencija ir tik Prezidiumo nario atšaukimo forma, kas lemia, kad taikos sutarties forma apelianto Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ nariai ir Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“ neturi teisės atšaukti Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ valdymo organo/prezidiumo narių, nes pagal Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ įstatų taisykles tą gali padaryti tik Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ regiono nario savininką ir/ar dalyvį arba vadovą išrinkusio to regiono vežėjų susirinkimas, ką skundžiamoje nutartyje pagrįstai argumentavo pirmos instancijos teismas, kas lemia, kad taikos sutartimi įformintas civilinės teisinės taikos atkūrimo sandoris pažeidžia Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ įstatuose nustatytą ieškovų kompetenciją.
24. Kadangi taikos sutartimi pripažįstamas neteisėtu ir negaliojančiu Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ Kauno regiono vežėjų 2018 m. vasario 8 d. susirinkimo 5 darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas, kuriuo Kauno regiono Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ narių valia trečiasis asmuo M. R. išrinktas Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ Prezidiumo nariu, apeliantai sudarė sandorį, kuriuo naikina Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ narių dalyvaujant Kauno regioniniame susirinkime įformintas civilines teises suteikti kolegialaus Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ prezidiumo nario teisinį statusą trečiajam asmeniui M. R.. Tai lemia, kad apeliantų teismo prašoma patvirtinti taikos sutartimi įformintas civilinės teisinės taikos atkūrimo sandoris pažeidžia viešąjį civilinių teisinių santykių imperatyvą sandorių šalims nekonsoliduoti valios dėl kitų asmenų teisinio statuso ir teisių bei pareigų pabaigimo ir pakeitimo ar sukūrimo.
25. Trečiasis asmuo taip pat nurodo, kad apeliantų 2018 m. lapkričio 22 d. taikos sutarties sudarymas ir kreipimasis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo, yra apeliantų būdas vilkinti ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ narių komunikavimo galimybę tikslu organizuoti ir prižiūrėti pagrįstą Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ veiklos vykdymo valdymą, vadovaujantis teisėtai veikiančių valdymo organų narių pagrįstu teisiniu statusu.
26. Trečiasis asmuo atsiliepime prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-23107-779/2018 panaikinti ir nutraukti prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo nagrinėjimą, o šio reikalavimo netenkinus, prašo apeliantų atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-23107-779/2018 palikti nepakeistą; tenkinus reikalavimą arba atmetus apeliantų atskirąjį skundą prašo apeliantams skirti baudas po 2 000 Eur, kurių 50 procentų dalis priteisti trečiojo asmens M. R. naudai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
28. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar procesinis klausimas išspręstas teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
29. Apeliacijos dalykas - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23107-779/2018, kuria nutarta netvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
30. Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis). Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Įstatymo nurodytais atvejais teismas šalių pateiktos taikos sutarties netvirtina (jei sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui). Teismas vykdo teisingumą, taigi jam ex officio (savo iniciatyva) tenka pareiga užtikrinti, kad įstatymai nebūtų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose, t. y., kad teismo priimamais procesiniais sprendimais nebūtų įtvirtintas neteisėtumas.
31. Kasacinio teismo išaiškinta, kad taikos sutartis – šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Teismui patvirtinus šalių taikos sutartį ji įgyja res judicata galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008).
32. Taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromisas. Taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad, pirma, tarp šalių yra kilęs konfliktas, antra, šalys siekia jį išspręsti. Šalys sudarydamos taikos sutartį paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos. Dėl to savanoriškas ir teisėtas konflikto sureguliavimas paprastai įmanomas tik abipusiškų nuolaidų būdu. Tai reiškia, kad gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų oponuojančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos. Tokia situacija – natūralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrų problemos sprendimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Taigi, situacija, kuomet šalys, siekdamos taikiai susitarti ir išspręsti tarp jų kilusį ginčą, sudaro taikos sutartį, pagal kurią atsisako tam tikrų reikalavimų ar prisiima tam tikrus įsipareigojimus ir pan., bei tokiu būdu nukrypsta nuo pradinės ginčo pozicijos, natūralus derybinio proceso rezultatas. Teismas tokiu abipusių nuolaidų būdu šalių sudarytos taikos sutarties neturi pagrindo netvirtinti, jei nenustato kitų taikos sutarties netvirtinimo pagrindų.
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, jie turi veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2008).
34. Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai akcentavo, jog nors taikos sutarties preambulėje teigiama, kad UAB „Biominvija“, kurios vadovu yra M. R., narystę asociacijoje prarado ir negalėjo jos turėti, tačiau taikos sutartyje nurodytoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-405-661/2018 buvo sprendžiamas ginčas dėl UAB „Minvija“ narystės asociacijoje perdavimo UAB „Biominvija“ teisėtumo ir nebuvo nuspręsta, kad M. R. asociacijos prezidiumo nariu Kauno regione išrinktas neteisėtai.
35. Taip pat pažymėtina, jog šalių prašoma patvirtinti taikos sutartimi iš esmės nusprendžiama dėl trečiojo asmens M. R. teisių ir pareigų, kadangi pripažįstama, jog Kauno regiono vežėjų susirinkimo metu, svarstant 5 darbotvarkės klausimą, priimtas sprendimas išrinkti į atsakovo prezidiumo narius M. R. neteisėtas ir negaliojantis. Kaip matyti, trečiasis asmuo nepritaria šiai taikos sutarties sąlygai, bei pats nėra pasirašęs prašomos patvirtinti taikos sutarties.
36. Kaip matyti iš byloje esančių Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ įstatų turinio, prezidiumo narius, atsižvelgiant į prezidiumo nutarimu regionams nustatytas kvotas, renka ir atšaukia regioniniai susirinkimai pagal asociacijos įstatuose nustatytą tvarką (Įstatų 6.6.1, 9.3, 9.6 punktai). Nagrinėjamu atveju, taikos sutartyje nurodomas Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ prezidiumo sprendimas atšaukti M. R. iš prezidiumo narių pareigų, pripažįstant Kauno regiono sprendimą dėl jo išrinkimo neteisėtu, tačiau tai padaryta nesilaikant asociacijos įstatuose nustatytos tvarkos. Tai lemia, kad apeliantų prašomos patvirtinti taikos sutarties sąlygos neatitinka taikos sutarties civiliniame procese paskirties.
37. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-23107-779/2018, tiek Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2943-430/2018 nurodė, kad taikos sutarties sąlygos, kuriomis konstatuojamas M. R. išrinkimo į prezidiumo narius neteisėtumas pripažįstant Kauno regiono sprendimą dėl jo išrinkimo neteisėtu ir negaliojančiu neatitinka taikos sutarties civiliniame procese paskirties. Duomenų, kurie sudarytų pagrindą šalių sudarytos taikos sutarties turinį vertinti kitaip nei jį vertino teismai minėtose nutartyse, atskirajame skunde šalys nenurodė.
38. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
39. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl apeliantų atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Dėl baudos skyrimo.
40. Trečiasis asmuo prašo apeliantams skirti baudas po 2 000 Eur, kurių 50 procentų dalis priteisti trečiojo asmens M. R. naudai, kadangi pastarieji vilkina civilinės bylos nagrinėjimą.
41. CPK 95 straipsnyje nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (2 dalis).
42. Nagrinėjamu atveju, pagal trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, jog apeliantai pateikė byloje nepagrįstus procesinius dokumentus ar kad pastarieji sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Taip pat asmuo, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, turi teisę reikalauti, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas būtų peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK XVI skyrius). Pagrindas skirti baudą apeliantams nenustatytas, todėl trečiojo asmens prašymas dėl baudos skyrimo atmetamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-23107-779/2018 palikti nepakeistą.
Atmesti trečiojo asmens M. R. prašymą dėl baudos skyrimo.
Teisėja Loreta Bujokaitė