Administracinė byla Nr. A-888-858/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03517-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas R. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2015 m. gegužės 8 d. rašto Nr. 96-1176 antrą punktą (dėl vielos metalinio tinklo) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, Departamentas) 2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 2S-2699 antrą punktą; įpareigoti Lukiškių TI-K nuimti įrengtą metalinį tinklą nuo kameros lango, kurioje bausmę atlieka pareiškėjas (reikalavimas patikslintas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu); priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo nuo 2012 m. birželio 29 d. iki 2015 m. birželio 29 d.
1. Pareiškėjas paaiškino, kad jam atliekant bausmę Lukiškių TI-K nuolat buvo pažeidžiamos jo teisės. Nebuvo sudarytos sąlygos pasinaudojus sporto sale nusiprausti po dušu, dėl to ant nugaros atsirasdavo spuogai ir žaizdelės. Nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. birželio 29 d. prausiantis duše ar sanitarinio mazgo erdvėje per stebėjimo langelį jis buvo visiškai matomas, nebuvo jokio privatumo. Iš lauko pusės ant kameros lango įrengtas metalinis tinklas, todėl į kamerą patenka mažiau natūralios šviesos, o dirbtinė šviesa gadina akis. Reabilitacijos kambariuose nevalomi treniruokliai, ant jų lieka prieš tai sportavusių asmenų prakaito žymės. Taip pat kirpėjas nedezinfekuoja kirpimo mašinėlės. Lukiškių TI-K administracija naktiniam apšvietimui išduoda lemputes ne pagal paskirtį – lempos skirtos pramoniniams ir kitiems tikslams, o ne naudoti buityje. Atliekant bausmę cokoliniame aukšte esančioje kameroje Nr. 228, į ją iš kanalizacijos veržėsi vanduo (ji skendo) dėl to, kad Lukiškių TI-K administracija nesugeba užtikrinti, jog kaliniai į sanitarinį mazgą nemestų bet ko. Cokoliniame aukšte – rūsyje prie sienos netoli lango įrengtas vamzdis, einantis per visą kamerą iki kitos, per kurį paduodama šiluma kameroje nesilaiko, todėl kameroje yra šalta ir drėgna. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 30 d. buvo iškeltas iš kameros Nr. 228 ir patalpintas į sulaikymo kamerą (pirmojo korpuso 6 poste), kuri buvo ne didesnė kaip 1 kv. m, joje prabuvo 4 valandas (tačiau ne 2 valandas) ir bet kas praeidamas galėjo pareiškėją stebėti. Iš sulaikymo kameros pareiškėjas buvo perkeltas į karantino kamerą, kurioje buvo laikomas 21 parą, kai tokiose patalpose galima asmenį laikyti tik 5 paras. Karantino kameroje buvo per didelis drėgmės kiekis. Nuo 2012 m. birželio 29 d. iki 2015 m. birželio 29 d. einant pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemelio grindyse buvo ir yra daug didelių skylių, nuo to gadinosi avalynė, vaikščiojant galima užsikabinti ir krentant susižaloti, iš vidaus pasivaikščiojimo kiemelio durys spygliuotos, tai kelia didelius nepatogumus esant reikalui prisišaukti prižiūrėtojus. Pasivaikščiojimo kiemeliuose yra metalinė tvora, dėl kurios pareiškėjas negali normaliai žvelgti į dangų ir yra pažeidžiama natūralaus apšvietimo norma. Pasivaikščiojimo kiemų sienos nelygios, dažomos kalkėmis, dėl to gadinasi drabužiai ir kenkiama sveikatai. Suoliukas pastatytas pasivaikščiojimo kiemelio viduryje ir lyjant lietui būna šlapias, suoliukai nešvarūs, suirę. Pasivaikščiojimo kiemelio stogas iš asbesto šiferio, kas kenkia sveikatai. Kiemelio plotas apie 10 kv. m, todėl nėra pakankamai vietos pabėgioti. Taip pat pasivaikščioti vedama tik 1,5 val.
2. Pareiškėjas nurodė, kad dėl tokių sąlygų buvo kankinamas, žeminamas, buvo pažeidžiama jo garbė ir orumas, patyrė nepilnavertiškumo jausmą, dvasines kančias, pablogėjo sveikata, sunkiai užmiega, atsirado emocinė depresija, kentėjimo laipsnis buvo didelis, kuris yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatomis.
2. Atsakovai Lukiškių TI-K ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
1. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą kalinimo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemeliu, taip pat sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia. Kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
2. Dėl kamerose esančių grotų ir metalinio tinklo nurodė, kad, vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, (toliau – ir TI įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) III skirsnio 14.1 punkto reikalavimais, langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Pažymėjo, kad nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Tokiu būdu jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų ir metalinio tinklo įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. Lukiškių TI-K 2015 m. gegužės 8 d. rašto Nr. 96-1176 antrame punkte, kurį prašo panaikinti pareiškėjas, nurodyta, jog, vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr.V-82, (toliau – ir PĮ įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.9. punktu, iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas, kaip tai ir padaryta Lukiškių TI-K. Lukiškių TI-K yra įstaiga, pavaldi Departamentui, todėl jo įsakymai Lukiškių TI-K yra privalomi. Šių teisės aktų Lukiškių TI-K savo valia neturi teisės pakeisti arba jų nepaisyti. Panaikinti Lukiškių TI-K 2015 m. gegužės 8 d. rašto Nr. 96-1176 antrą punktą teisinio pagrindo nėra.
3. Dėl išvedimo į dušą tvarkos pažymėjo, jog, vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 68 punktu bei Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais šio reikalavimo nepažeidė.
4. Dėl pasivaikščiojimų organizavimo paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Vedami pasivaikščioti suimtieji turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė bet ne pareiga. Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose. I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 17,34 kv. m iki 23,14 kv. m, II korpuse – 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas yra nuo 34,16 kv. m iki 37,40 kv. m, III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 15,55 kv. m iki 31,05 kv. m.
5. Dėl asbesto atkreipė dėmesį į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Vadovaujantis šio Vyriausybės nutarimo 3.1. punktu, Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami.
6. Dėl švaros palaikymo kamerose atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs sutartį su ūkio subjektais, atliekančiais vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus.
7. Pažymėjo, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinį remontą.
8. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo pažymėjo, jog pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (HN 76:2010) reikalavimus.
9. Dėl vėdinimo nurodė, jog pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
10. Atsakovų teigimu, pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituodamas tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus, bei nurodydamas, jog bausmę atliko nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų nustatytas kalinimo sąlygas. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo nurodytas neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent ji jam pasireiškia, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu ir traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
1. Nurodė, kad pareiškėjo skunde dėl Lukiškių TI-K 2015 m. gegužės 8 d. rašto Nr. 96-1176 nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti šio rašto teisėtumą ir pagrįstumą. Departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai (2015 m. birželio 17 d. raštas Nr. 2S-2699), šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką. Šis atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.
2. Pabrėžė, kad pagal TI įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punktą langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu; kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą; lango angoje įstatomos metalinės grotos; lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Pažymėjo, kad nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus (raštelius) iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, įdėtos vidinės metalinės grotos, jos neleidžia nuteistiesiems (suimtiesiems) atlikti neteisėtų veiksmų. Atsižvelgęs į tai, darė išvadą, kad metalinio tinklo įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Lukiškių TI-K nuimti įrengtą metalinį tinklą yra nepagrįstas.
3. Departamentas išreiškė nuomonę, kad Lukiškių TI-K administracija elgėsi teisėtai ir pagrįstai, žalai atsirasti nėra būtinų sąlygų, todėl Lietuvos valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo prašomą neturtinę ir turtinę žalą.

II.

4. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 362 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 24 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K su skundu dėl netinkamų įkalinimo sąlygų. Lukiškių TI-K 2015 m. gegužės 8 d. rašto Nr. 96-1176 ginčijamame 2 punkte konstatavo, kad, vadovaujantis PĮ įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 straipsniu, iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas, kaip tai padaryta Lukiškių TI-K. Pareiškėjas 2015 m. gegužės 19 d. apskundė šį Lukiškių TI-K sprendimą Kalėjimų departamentui, kuris 2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 2S-2699 2 punktu konstatavo, kad pareiškėjui dėl grotų, uždėtų ant kameros lango, Lukiškių TI-K 2015 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 96-1176 atsakyta teisingai ir grotos uždėtos pagal teisės aktų reikalavimus.
6. Vadovaudamasis TĮ įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punktu, PĮ įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9. punktu, teismas sprendė, kad metalinio tinklo ant lango įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K 2015 m. gegužės 8 d. rašto Nr. 96-1176 antru punktu bei Departamentas 2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 2S-2699 antru punktu tinkamai atsakė į pareiškėjo skundus, skundžiami aktai priimti tinkamai pritaikius materialiosios teisės normas, laikantis jų priėmimo tvarkos, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo jų naikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.).
7. Nenustatęs pagrindo naikinti ginčijamus aktus, teismas netenkino ir išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Lukiškių TI-K nuimti įrengtą metalinį tinklą nuo kameros lango, kurioje bausmę atlieka pareiškėjas. Taip pat teismas neturėjo pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie būtų pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
8. Dėl neturtinės žalos, kildinamos iš kitų kalinimo sąlygų, atlyginimo teismas pažymėjo, jog pareiškėjo teiginius dėl nevalomų treniruoklių, nedezinfekuojamų kirpėjo įrankių, šalčio, didelės drėgmės, netinkamo apšvietimo kameroje Nr. 228, drėgmės karantino kameroje Nr. 123, netinkamų sąlygų pasivaikščiojimo kiemeliuose, paneigia Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. birželio 4 d. raštas Nr. 13-15(2.1)-2-6787 ir 2015 m. balandžio 30 d. raštas Nr. 13-15(2.1)-2-5280, iš kurių matyti, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centras pagal pareiškėjo 2015 m. gegužės 22 d. ir 2015 m. balandžio 9 d. skundus atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir pažeidimų nenustatė.
9. Dėl pareiškėjo teiginio, jog Lukiškių TI-K administracija naktiniam apšvietimui išduoda lemputes ne pagal paskirtį – lempos skirtos pramoniniams ir kitiems tikslams, neskirtos naudoti buityje, teismas pažymėjo, jog jam pagrįsti pareiškėjo pateikta elektros lemputės pakuotės kopija negali būti vienareikšmiškai vertintina kaip įrodymas, kad Lukiškių TI-K naudojamos būtent tokios elektros lemputės, kurios negali būti naudojamos buityje, kadangi nėra duomenų, jog būtent tokiomis lempomis yra apšviečiamos Lukiškių TI-K kameros, kuriose bausmę atlieka (atliko) pareiškėjas. Todėl teismas neturėjo pagrindo šiuo aspektu konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.
10. Dėl pareiškėjo teiginio, jog jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše po sporto, teismas, vadovaudamasis ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios HN 76:2010 30.6 punktu, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra paneigta aplinkybė, jog nuteistiesiems pasinaudojus sporto sale nėra galimybės nusiprausti po dušu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas dėl galimybės pasinaudoti dušu po sporto nesudarymo kreipėsi į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, kuris rekomendavo Lukiškių TI-K administracijai sudaryti sąlygas pasinaudoti dušu asmenims po apsilankymo sporto salėje. Iš Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2015 m. liepos 20 d. pažymos Nr. 24-4491 matyti, kad pareiškėjas nuo 2010 m. gruodžio 13 d. iki 2014 m. birželio 30 d. dalyvavo laisvalaikio užimtumo programoje – sportas, nuo 2014 m. liepos mėn. – pozityvaus užimtumo priemonėje – fizinis lavinimas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo skundo argumentus dėl galimybės pasinaudoti dušu pasportavus neužtikrinimo.
11. Pareiškėjo teiginius dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, taip pat dušo patalpose neužtikrinimo teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimu byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), kt.), atsakovų atsiliepime pateiktais paaiškinimais, kad kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniai įrenginiai nuo likusio kameros ploto yra atitverti 1,5 m aukščio sienele, tačiau duomenų apie visišką privatumo užtikrinimą (pertvarų su durimis, užuolaidomis ir pan.) byloje nėra, pripažino pagrįstais.
12. Dėl pareiškėjo teiginio, jog 4 valandas buvo laikomas sulaikymo kameroje, kurioje jį visi galėjo stebėti, teismas pažymėjo, jog iš Kalėjimų departamento 2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 2S-2699 matyti, kad pareiškėjas buvo perkeltas iš gyvenamosios kameros Nr. 228 į gyvenamąją kamerą Nr. 123, o duomenų apie tai, jog pareiškėjas buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje nėra, todėl nėra pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, patirtos dėl pareiškėjo laikymo laikino sulaikymo kameroje, atlyginimo.
13. Teismas taip pat pabrėžė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
14. Teismas nurodė, kad pateiktame skunde pareiškėjas patvirtino, jog dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis jis patyrė tam tikrus fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, gyvenimo kokybės pablogėjimą ir pan. Aplinkybių, kad dėl to būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata, fizinė sveikatos būklė ar būtų patyręs tokių neigiamų išgyvenimų, kurie galėtų būti pripažinti žmogaus kankinimu Konvencijos 3 straipsnio prasme, teismas nenustatė, jų nenurodė ir pats pareiškėjas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų buvęs laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Šiuo atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis.
15. Tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (galimybės nusiprausti duše pasinaudojus sporto sale nesuteikimo, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Atsižvelgęs į nustatytų pažeidimų mastą, pobūdį ir jų trukmę, į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį įvertino 362 Eur suma.
16. Likusius tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo. Teismas pažymėjo, jog dėl dalies įkalinimo sąlygų pareiškėjas išsakė tik deklaratyvius bei abstrakčius teiginius, kurių patikrinti teismas neturi galimybės, o kitus argumentus paneigia Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenys.

III.

17. Pareiškėjas R. N. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis tinkamai neatlygina pareiškėjui už patirtus išgyvenimus, dvasines kančias, diskomfortą, emocinę depresiją, nepilnavertiškumo jausmą ir kitus orumą žeminančius išgyvenimus, sudarančius neturtinę žalą.
2. Pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo mastas yra didelis – apie 230 dienų, kuomet pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu ir sanitariniu mazgu kameroje bei nesuteikta galimybė nusiprausti po dušu pasinaudojus sporto sale.
3. Teismas nepagrįstai atsižvelgia į minimalią mėnesinę algą bei valstybės ekonominę padėtį priteisdamas itin mažą neturtinės žalos atlyginimą. Tai diskriminuoja pareiškėją. Šiuo metu Lietuvos valstybės nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis yra neteisėtas.
4. Šiuo atveju pareiškėjo sveikatai buvo padaryta didelė neatitaisoma žala, dėl ko pareiškėjas kreipėsi pagalvos į psichologus, psichiatrą.
5. Lukiškių TI-K ignoruoja pareiškėjo teises ir laikosi tik Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, tačiau privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų.
6. Neturtinę žalą didina ir netinkama pasivaikščiojimo kiemelių būklė, ką pirmosios instancijos teismas iš dalies ir pripažino.
7. Teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo pateikto įrodymo dėl netinkamų elektros (apšvietimo) lempučių Lukiškių TI-K naudojimo ir nepagrįstai nepripažino šio pažeidimo. Iš laisvės pareiškėjas jokių panašių laiškų (su kartoninėmis elektros lempučių pakuotėmis) negauna, kadangi jie iš karto stabdomi ir tikrinami, todėl teismui nebuvo pagrindo netikėti pareiškėju.
18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, apjungianti ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą, taip pat atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Vadovaujantis SVĮ 8 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio nuostatomis, asmenys pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį, todėl Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.
2. Nors Europos Tarybos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose turėtų būti atskira patalpa su sanitariniais įrenginiais, tačiau tiek anksčiau galiojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010, tiek dabar galiojančioje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015, tokie standartai nėra numatyti. Taip pat tiek HN 76:2010, tiek HN 134:2015 normos taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Įstatymuose ar higienos normose taip pat nėra reglamentuota, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų būti įrengtos durelės. Be to, pagal Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 punktą bei teisės aktus, reglamentuojančius Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Taip pat TI įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.2. punkte nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti minėtų asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, kontrolės ir saugumo užtikrinimo tikslų.
3. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
4. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis 1,6 m (0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m.
5. Fizinės reabilitacijos kambariai yra įrengti Lukiškių TI-K gyvenamųjų korpusų patalpose. Vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į fizinės reabilitacijos kambarį tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-177, 7 punktu, darbo, poilsio ir švenčių dienomis suimtieji ir nuteistieji išvedami į Lukiškių TI-K fizinės reabilitacijos kambarį atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu patvirtintą Lukiškių TI-K laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašą bei jame nustatytą grafiką. Taip pat to paties aprašo 27 punkte yra numatyta, kad jei suimtasis ar nuteistasis nepageidauja po apsilankymo fizinės reabilitacijos kambaryje pasinaudoti dušu, išvedimas į fizinės reabilitacijos kambarį gali būti vykdomas nepriklausomai nuo išvedimo į dušą tvarkos apraše nustatyto grafiko, o apie atsisakymą pasinaudoti dušu pažymima. Taigi pareiškėjui buvo suteikta galimybė dušo grafike nustatytą savaitės dieną po apsilankymo fizinės reabilitacijos kambaryje pasinaudoti dušu. Nuteistųjų, atliekančių bausmę kalėjime (nuteistų laisvės atėmimu iki gyvos galvos ir nuteistųjų, atliekančių terminuotą laisvės atėmimo bausmę), išvedimą į Lukiškių TI-K fizinės reabilitacijos kambarį poilsio ir švenčių dienomis organizuoja ir vykdo Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos korpuso vyresnysis eilės tvarka pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą nuteistųjų, dalyvaujančių socialinės reabilitacijos programose, sąrašą nuo 8 val. 30 min. iki 19 val. Po užsiėmimų sporto salėje, priešingai, nei savo skunde teigia pareiškėjas, šiems nuteistiesiems yra sudaryta galimybė nusiprausti duše.
6. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, darytina išvada, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Vadovaujantis CK teisės normų sistemine analize dėl civilinės atsakomybės, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.
19. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas faktiniais duomenimis (įrodymais), teismas veikė teisėtai, objektyviai surinko įrodymus ir ištyrė bylos aplinkybes.
2. Atsakovas iš esmės nepateikia naujų faktinių įrodymų, dėsto tuos pačius argumentus.
3. Europos kalinimo taisyklėse aiškiai nurodoma, kad kaliniai turi turėti galimybę naudotis higieniškais ir užtikrinančiais privatumą sanitariniais įrenginiais, o Europos Tarybos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą rekomendacijose bei EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (neatskyrimas nuo grindų iki lubų ir nuo likusios kameros dalies, neįrengiant durų) vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą žeminantis elgesys bei Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K neužtikrinamas pareiškėjo privatumas nei naudojantis dušu, nei sanitariniu mazgu kameroje. Pažeidimas yra sistemingas, vykdomas nuolat.
4. Atsakovo atstovas taip pat nesuteikdavo pareiškėjui galimybės nusiprasti po dušu pasportavus sekmadieniais, nes pagal grafiką į dušą vesdavo tik ketvirtadieniais.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas atsakovo apeliacinio skundo ir iš dalies pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą palaiko savo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą išdėstytus argumentus ir poziciją.
22. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsakovo apeliacinis skundas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

23. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėją R. N. laikant Lukiškių TI-K, atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį priteisimo.
24. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundą tenkinęs iš dalies, nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, t. y. galimybė nusiprausti duše pasinaudojus sporto sale, privatumas naudojantis sanitariniu mazgu bei dušu, todėl pripažino pareiškėją dėl to patyrus neturtinę žalą ir priteisė jam 362 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
25. Pateikdamas apeliacinį skundą, pareiškėjas nesutinka, kad nebuvo nustatytas jo skunde nurodytas pažeidimas, susijęs su netinkamų elektros (apšvietimo) lempučių Lukiškių TI-K naudojimu, bei su jam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.
26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, savo pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė abu pažeidimus – dėl galimybės nusiprausti duše pasinaudojus sporto sale nebuvimo ir privatumo naudojantis sanitariniu mazgu bei dušu neužtikrinimo, todėl šiuo atveju nesant būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų nėra ir pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos, kurios jis, be kita ko, ir neįrodė, atlyginimą.
27. Vertindama apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. ABTĮ 140 straipsnyje nurodyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 dalis); teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 dalis).
28. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, todėl ji bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinių skundų ribų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su kitais jo skunde nurodytais pažeidimais: ant kameros lango įrengtas metalinis tinklas (iš esmės dėl Lukiškių TI-K 2015 m. gegužės 8 d. rašto Nr. 96-1176 bei Kalėjimų departamento 2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 2S-2699 teisėtumo ir pagrįstumo), reabilitacijos kambariuose nevalomi treniruokliai, kirpėjas nedezinfekuoja kirpimo mašinėlės, atliekant bausmę cokoliniame aukšte esančioje kameroje Nr. 228, į ją iš kanalizacijos veržėsi vanduo, buvo šalta ir drėgna, buvo laikomas 4 valandas sulaikymo kameroje, kurioje pareiškėją visi galėjo stebėti, karantino kameroje Nr. 123, kurioje buvo labai didelis drėgmės kiekis, buvo laikomas 21 parą, pasivaikščiojimo kiemelio grindys buvo nelygios, durys spygliuotos, tvora užstoja dangų, sienos dažomos kalkėmis, suoliukas lyjant būna šlapias, sulūžęs, pasivaikščiojimo kiemelio stogas iš asbesto šiferio, plotas mažas. Atsakovas taip pat ginčija tik teismo nustatytus kalinimo sąlygų pažeidimus – privatumo naudojantis sanitariniu mazgu kameroje ir dušu neužtikrinimą bei galimybės pasinaudoti dušu po sporto užsiėmimų nesudarymą. Atsižvelgdama į ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija vertina tik apeliaciniuose skunduose iškeltus klausimus ir dėl tų aspektų, kuriais pirmosios instancijos teismo sprendimas neskundžiamas, nepasisako.
29. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su netinkamų elektros (apšvietimo) lempučių Lukiškių TI-K naudojimu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiam pareiškėjo teiginiui pagrįsti jo pateikta elektros lemputės pakuotės kopija negali būti vienareikšmiškai vertintina kaip įrodymas, kad Lukiškių TI-K naudojamos būtent tokios elektros lemputės, kurios negali būti naudojamos buityje, kadangi nėra duomenų, jog būtent tokiomis lempomis yra apšviečiamos Lukiškių TI-K kameros, kuriose bausmę atlieka (atliko) pareiškėjas. Pareiškėjas ir apeliaciniame skunde tinkamai nepagrindžia (neįrodo), kodėl teismas šį jo pateiktą įrodymą turėjo priimti ir pripažinti kaip tinkamą, atitinkantį leistinumo ir sąsajumo kriterijus. Pažymėtina, kad teismas, vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu ABTĮ 56 straipsnyje, įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d., 56 str. 4 d.), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Būtent teismui yra suteikiami įgaliojimai įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
30. Be to, šiuo aspektu pridurtina, jog vien tas faktas, kad galbūt Lukiškių TI-K naktiniam apšvietimui ir naudojamos lemputės, netinkamos naudoti buityje (skirtos pramoniniams ir kitiems tikslams), nepagrindžia pareiškėjui dėl to kilusios žalos fakto. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad dėl to jam suprastėjo regėjimas ar atsirado kiti sveikatos sutrikimai (išskyrus bendrus teiginius apie emocinę depresiją, sunkumus užmigti bei dvasinę skriaudą). Kita vertus, nors apeliaciniame skunde jau nurodo, kad dėl netinkamo apšvietimo buvo gadinamas jo regėjimas, tačiau, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, jog dėl pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų būtų sutrikusi jo sveikata ar žymiai pablogėjusi jo fizinė būklė. Byloje esantys asmens sveikatos (gydymo) dokumentų išrašai patvirtina tai, kad pareiškėjas tam tikrais ginčo laikotarpiais sirgo sinusitu ir skundėsi skausmu kaktos srityje, gerklės skausmu, sirgo lėtiniu gastritu, dėl ko jam skirtas dietinis maitinimas (b. l. 18, 80, 83–86), tačiau šie susirgimai nėra susiję su galbūt netinkamu apšvietimu kameroje. Vienintelėje 2015 m. kovo 25 d. Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje Nr. 182 (b. l. 19) nurodoma, kad pareiškėjas buvo siųstas konsultuotis dėl susilpnėjusio regėjimo (skundėsi, kad, kai žiūri televizorių, nemato titrų), tačiau, kaip nurodyta šiame dokumente, pats pripažino, kad ir laisvėje turėjo nešioti akinius, t. y. pareiškėjo regėjimas jau patekus jam į laisvės atėmimo įstaigą buvo sutrikęs.
31. Visa tai, teisėjų kolegijos nuomone, vienareikšmiškai nepatvirtina, kad Lukiškių TI-K naktiniam apšvietimui naudojamos netinkamos lemputės ir būtent dėl to galbūt pareiškėjui sutriko sveikata – regėjimas, todėl nėra pagrindo konstatuoti tokį pažeidimą ir priteisti dėl to pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.
32. Dėl atsakovo argumentų, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu bei dušu, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetą prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir 2 Bendrasis pranešimas [CPT/Inf (92) 3], 49 p.). Kamerų tualetai turėtų būti įrengiami su visišku atskyrimu, pvz., iki lubų (CPT/Inf (2015) 12, 74 p.) (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09).
33. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte įtvirtinta, jog tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. HN 76:2010 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių sanitarinis mazgas turi būti įrengtas atskirose patalpose ir turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
34. Nors, atsakovo teigimu, pagal HN 76:2010 2 punktą veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, o sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą, tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (Lukiškių TI-K) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).
35. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotovprieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Be to, EŽTT byloje Savenkovas prieš Lietuvą neigiamai vertino aplinkybę, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo atviri tualetai be pakankamo privatumo (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02) 81 p.).
36. Į šią EŽTT praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele taip pat nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017 ir kt.).
37. Dėl privatumo naudojantis dušu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo. Neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Šiuo atveju, nors atsakovas ir nurodo, kad Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, toks dušo įrengimas taip pat neužtikrina pareiškėjui privatumo naudojantis dušu.
38. Taigi, vadovaujantis minėta teismų praktika, atsakovo argumentai, kad Lukiškių TI-K sanitarinių mazgų įrengimas (kai įrengta tik 1,5 ar 1,6 m aukščio pertvara), atitinkantis teisės aktų reikalavimus, užtikrina pareiškėjo privatumą naudojantis tokiu sanitariniu mazgu, taip pat ir siekiant saugumo užtikrinimo įstaigos kamerose, nepagrįsti ir atmestini. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovo atstovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu buvo užtikrinta, nepaisant to fakto, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko formalius teisės aktų reikalavimus, todėl šiuo atveju visos abejonės vertinamos pareiškėjo naudai.
39. Pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pareiškėjo galimybe pasinaudoti dušu pasportavus, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokia galimybė pareiškėjui ne visuomet buvo suteikta. Šiuo atveju ginčo dėl to, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu užsiimdavo sportu, nėra. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu patvirtintu Lukiškių TI-K laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašu bei jame nustatytu grafiku, suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K paprastai vieną kartą per savaitę yra vedami į dušą. Net jei, kaip nurodo atsakovas, suimtieji ir nuteistieji į Lukiškių TI-K fizinės reabilitacijos kambarį (sportuoti) vedami ir atsižvelgiant į minėtą išvedimo į dušą grafiką, tai galimybė pasinaudoti dušu pasportavus realiai užtikrinama tik tą vieną dieną. Kaip nurodo pareiškėjas, jis sportuodavo ne tik darbo dienomis, kuomet vieną kartą ir būdavo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu, tačiau ir savaitgaliais (sekmadieniais), kuomet galimybė nusiprausti po dušu pasportavus nebūdavo suteikiama. Atsakovas, tvirtindamas priešingai, nepagrindžia ir neįrodo, kad savaitgaliais minėta galimybė pareiškėjui taip pat faktiškai būdavo suteikiama, nurodydamas tik abstrakčius savo teiginius. Be to, Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2015 m. birželio 4 d. rašte pareiškėjui nurodė, kad rekomendavo Lukiškių TI-K administracijai sudaryti sąlygas pasinaudoti dušu asmenims po apsilankymo sporto salėje, o Lukiškių TI-K 2015 m. gegužės 8 d. rašte informavo pareiškėją, kad artimiausiu metu bus sudarytas grafikas, pagal kurį bus suteikta galimybė nusiprausti duše suimtiesiems bei nuteistiesiems po užsiėmimų fizinės reabilitacijos kambaryje. Vadinasi, iki tol tokia galimybė nebuvo suteikta. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu pasportavus.
40. Pareiškėjas taip pat nesutinka su priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).
41. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).
42. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, atsižvelgus į nustatytų pažeidimų pobūdį, yra pagrindas konstatuoti neteisėtą atsakovo atstovo neveikimą ir pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį.
43. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija įvertina administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, atsižvelgia į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus – atsižvelgimas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinamą minimalios mėnesinės algos dydį – CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisingumo bei protingumo kriterijų taikymo požiūriu yra įmanomas, tačiau jis negali būti laikomas vieninteliu ir pakankamu kriterijumi neturtinės žalos dydžio nustatymui (jo apskaičiavimui) (žr., pvz., 2017 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-858/2017, 2015 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-850-858/2015, 2013 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-137/2013), taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3001-858/2017 ir kt.). Iš EŽTT praktikos taip pat matyti, kad netgi šis teismas netiesiogiai atsižvelgia į argumentus, susijusius su valstybės finansine padėtimi (žr., pvz., EŽTT 2017 m. gegužės 4 d. nutarimą byloje Bilinskas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40091/13), 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimo byloje Stella ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 49169/09 ir kt.) 58, 61 ir 62 p., 2008 m. vasario 7 d. sprendimą Kostadinov prieš Bulgariją, 2008 m. gegužės 7 d. sprendimą S. D. prieš Bulgariją).
44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pažeistos teisės (teisės į privatumą ir asmeninę higieną) pobūdį, taip pat į tai, kad nėra duomenų, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, administracinėje byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, kad dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra adekvatus padarytam pažeidimui ir patirtai žalai. Atsižvelgusi į pirmiau nurodytus kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui priteistinas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą pakeisti priteisiant pareiškėjui R. N. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Irmantas Jarukaitis

                                                                      Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė