Civilinė byla Nr. e2-2412-1052/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19007-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1;

 (S)

3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.14.6; 3.2.6.1.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 29 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja A. B.,

sekretoriaujant J. V.,

dalyvaujant ieškovei R. R. ir jos atstovei, advokatei V. K.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių skyriaus atstovei I. G.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui V. A. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė R. R. (toliau ir – ieškovė) ieškiniu prašo: 1) nutraukti ieškovės R. R. ir atsakovo V. A. (toliau ir – atsakovas) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini)skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo V. A. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – R, o atsakovui palikti prigimtinę – A; 3)  šalims vienai iš kitos išlaikymo nepriteisti; 4) nustatyti nepilnamečio sūnaus B. A. (toliau – ir vaikas, nepilnametis, sūnus) gyvenamąją vietą su ieškove R. R.; 5) nenustatyti tikslios atsakovo ir nepilnamečio sūnaus B. A. bendravimo tvarkos, nes tėvas su sūnumi bendraus ieškovei ir atsakovui geranoriškai susitarus, atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus interesus; 6) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui B. A. po 500,00 Eur/mėn. mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės (iki (duomenys neskelbtini)), lėšas pervedant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (toliau ir – AB) SEB banke iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos, paskiriant R. R. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; 7) priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam sūnui B. A. 18 000,00 Eur sumoje už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ir jos atstovė ieškinyje nurodė ir posėdžių metu patvirtino, kad ieškovė ir atsakovas santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini). Tai yra antroji šalių įregistruota santuoka. Pirmąją savo santuoką sutuoktiniai įregistravo (duomenys neskelbtini)Ši santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Šalims gyvenant pirmojoje santuokoje, ieškovei ir atsakovui gimė trys vaikai: duktė M. A. ir sūnus A. A., kurie jau yra pilnamečiai bei nepilnametis sūnus B. A., (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamoji vieta Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nustatyta su ieškove. Ieškovės ir atsakovo santuokinis gyvenimas nesusiklostė ir įregistravus antrąją santuoką. Dar labiau išryškėjo skirtingi sutuoktinių charakteriai, skirtingi požiūriai į gyvenimą, santuoką, sutuoktinių pareigas vienas kitam ir vertybes. Namuose nuolat kyla barniai, atsirado nepagarba. Toks gyvenimas yra žalingas ne tik patiems sutuoktiniams, bet ir jų nepilnamečiam sūnui. Nuo pat jauniausiojo sūnaus gimimo atsakovas neteikė išlaikymo sūnui, materialiai mažai rūpinosi šeima, neatsižvelgė į ieškovės interesus. Šalys faktiškai, kaip ir iki antrosios santuokos įregistravimo, gyveno atskirai, atskirai tvarkė savo finansus, atskirai leido laisvalaikį. Bendro ūkio sutuoktiniai po santuokos įregistravimo nevedė. Sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) sudarė vedybų sutartį, pagal kurią visiškai atskyrė savo turtinius klausimus. Taigi, antrą kartą įregistravus santuoką tarp šalių, normalių šeimyninių santykių nepavyko atkurti ir šalių santuoka yra tik formali. Ieškovės įsitikinimu, šalių santuoka yra iširusi, todėl faktinį santuokos iširimą būtina įforminti juridiškai. Ieškovė yra darbinga, dirba, todėl neprašo sau priteisti išlaikymo iš atsakovo, taip pat mano, kad ir atsakovui nepriteistinas išlaikymas, kadangi atsakovas taip pat yra pilnai darbingas, turi nekilnojamojo turto. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus B. A. gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. R.. Nepilnametis sūnus visą laiką gyvena kartu su motina, yra prie jos labai prisirišęs, motina atidžiai rūpinasi jo ugdymu, psichologine gerove ir sveikata, todėl nėra pagrindo keisti jau nusistovėjusios nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos. Ieškovės nuomone, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiks vaiko interesus. Sūnus B. A. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, todėl ieškovės nuomone, tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos netikslinga nustatyti. Ieškovė skatina atsakovo bendravimą su sūnumi, todėl, ieškovės nuomone, dėl tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos šalys susitars geranoriškai, atsižvelgiant į sūnaus nuomonę ir interesus. Iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui B. A. po 500,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, t. y. iki (duomenys neskelbtini), lėšas pervedant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos. B. A. išlaikymui kiekvieną mėnesį reikalinga 1 000,00 Eur suma, kurią sudaro: 1) 450 Eur maistui, atsižvelgiant į tai, kad sūnus yra alergiškas, todėl jam perkamas kokybiškesnis, brangesnis maistas; 2) 100,00 Eur būsto išlaidoms (komunaliniai mokesčiai, buitinės išlaidos); 3) 100,00 Eur aprangai, avalynei; 4) 50,00 Eur vitaminams, vaistams, privačioms odontologo, akių, odos ir kitų gydytojų paslaugoms (sūnus nešioja akinius, turi odos problemų); 5) 30,00 Eur higienos reikmenims; 6) 70,00 Eur popamokinei veiklai t. y. būreliams, ekskursijoms, stovykloms; 7) 40,00 Eur pramogoms, laisvalaikiui; 8) 50,00 Eur atostogoms (kaupiamos lėšos); 9) 50,00 Eur transporto išlaidoms; 10) 50,00 Eur mokymosi priemonėms; 11) 40,00 Eur telefono ir interneto išlaidoms. Ieškovės gaunamos pajamos yra apie 2 100,00 Eur per mėnesį. Ieškovė dirba gydytoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose ir gauna apie 800 Eur per mėn. atlyginimą, taip pat dirba Lietuvos sveikatos mokslų universitete lektore ir gauna apie 300,00 Eur per mėnesį darbo užmokesčio. Uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau ir – UAB) „V. S. specialistai“, kurioje ieškovė turi 100 proc. akcijų, ieškovė dirba gydytoja ir gauna apie 1 000 ,00 Eur per mėnesį darbo užmokesčio. Ieškovė taip pat turi nekilnojamojo turto. Ieškovės žiniomis, atsakovo gaunamos pajamos viršija 2 300,00 Eur per mėn. Atsakovas yra UAB „V. S.“ direktorius ir gauna apie 2 000,00 Eur per mėnesį darbo užmokestį. Be to, atsakovas vykdo individualią veiklą, susijusią su odos prekyba, iš kurios taip pat gauna pajamas. Atsakovas vysto žemės ūkio veiklą. Atsakovui nuosavybės teise priklauso pastatas – sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas nuomoja bendrovei „(duomenys neskelbtini).“ Ieškovės žiniomis, šių nuomos santykių pagrindu atsakovas kiekvieną mėnesį gauna 400,00 Eur nuomos pajamų. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam sūnui B. A. įsiskolinimą, kadangi nuo pat sūnaus gimimo atsakovas sūnui neteikia pastovaus ir sūnaus poreikius užtikrinančio išlaikymo. Išlaikymo įsiskolinimą paskaičiavus po 500,00 Eur per mėnesį už 3 metų laikotarpį, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteistinas 18 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas (500,00 Eur x 36 mėn.). Sutuoktiniai neturi dalintino turto, nes yra sudarę (duomenys neskelbtini) Vedybų sutartį dėl turto teisinio režimo bei kitas notarines sutartis, kuriomis yra išsprendę turto pasidalinimo klausimus ((duomenys neskelbtini) akcijų dovanojimo sutartis (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) lieka kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutarties 2.2 punktas numatė, kad sutartis nekeičia turto, įgyto nuo (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo data) iki (duomenys neskelbtini) (vedybų sutarties sudarymo data) teisinio režimo. Pagal minėtos sutarties 2.3 punktą, sutuoktiniai nustatė visiško atskirumo turtinį režimą ir po šios sutarties sudarymo (po (duomenys neskelbtini)) kiekvieno sutuoktinio vardu įgyti nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai bus laikomi kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe.

Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: 1)½ dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 2)¼ dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 3)¼ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalis pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvora, kiemo aikštele) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); 4)½ dalis pastato – šeimos klinikos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 5)½ dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: 1)½ dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 2)¼ dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 3)¼ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalis pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvora, kiemo aikštele) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); 4)½ dalis pastato – šeimos klinikos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 5)½ dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 6) žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 7) žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 8) žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 9) žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 10) žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 11) žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 12) žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 13) žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 14) temės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 15) žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 16) žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 17) žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 18) pastatas – sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).

Ieškovė transporto priemonių neturi. Atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė – priekaba (duomenys neskelbtini).

Sutuoktiniai santuokos metu yra sudarę (duomenys neskelbtini) sutuoktinių turto padalijimo sutartį, kuria išsprendė vertybinių popierių padalinimo klausimus. Pagal (duomenys neskelbtini) sutartį ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 40 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų, atsakovui asmeninės nuosavybės teise, priklauso 58 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 100 vnt. (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų. Pagal (duomenys neskelbtini)Vedybų sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2.6 punktą, sutuoktiniai susitarė, kad visi po sutarties paimti kreditai ir kiti skoliniai įsipareigojimai vieno iš sutuoktinio vardu yra asmeninė to sutuoktinio prievolė. Ieškovė asmeninių kreditorių neturi, o atsakovas turi kreditorius įsipareigojimus AB „Šiaulių bankas“ ir AB „Swedbank.“

ieškovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog tėvas su vaiku bendrauja, tačiau visus buities darbus – maisto gaminimas, buities darbai, slaugymas ir kt., tenka jai vienai.

Ieškovės atstovė teismo posėdžių metų palaikė ieškovės ieškinyje ir teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus motyvus bei pareikštus prašymus. Papildomai paraiškino, jog nuo ieškinio pareiškimo praėjo daug laiko, todėl dėl infliacijos išaugo kainos, todėl išaugo ir vaiko poreikiai. Nors dėl proceso ekonomiškumo ieškovė netikslino ieškinio reikalavimo, prašo teismą išeiti už ieškinio ribų ir nepilnamečio vaiko interesais priteisti 700 Eur išlaikymą iš tėvo, nes tą leidžia tėvo turtinė padėtis ir tai atitiktų vaiko interesus.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie civilinę bylą ir teismo posėdį atsakovui pranešta įstatymo nustatyta tvarka, prašymo atidėti teismo posėdį negauta, neatvykimo priežastys į teismo posėdį, nepraneštos. 

Tretieji asmenys AB „Šiaulių bankas“, AB „Swedbank“ ir / ar jų atstovai teismo posėdžiuose nedalyvavo, atsiliepimų į ieškovės ieškinį nepateikė, prieštaravimų dėl šalių santuokos nutraukimo ar kreditorinių įsipareigojimų vykdymo po santuokos nutraukimo nereiškė, procesiniai dokumentai (tiek apie teisę pateikti atsiliepimus, tiek apie paskirtus teismo posėdžius) jiems įteikti tinkamai.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė anksčiau byloje pateiktą išvadą ir joje nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Kauno miesto VTAS) duomenų, kad nepilnamečio vaiko motina R. R. netinkamai rūpintųsi vaiku, neturi, namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaiko ugdymui, gyvenimui, lavinimui. Kauno miesto VTAS nuomone, B. A. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovė ieškinyje neprašė nustatyti konkrečios vaiko bendravimo su tėvu tvarkos. Nurodė, kad ji pati skatina maksimaliai sūnų bendrauti su tėvu. Ieškovės nuomone, dėl atsakovo bendravimo su sūnumi šalys susitars geruoju, todėl nesant ginčo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, atkreipė dėmesį į tai, kad turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. yra šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Šalių vaiko ugdymui skiriamas didelis dėmesys, jis turi daug laisvalaikio skaitymui skirtų knygų, taip pat papildomai užsiima muzika, lanko sporto treniruotes, nešioja akinius, dėl ko patiriamos papildomos išlaidos. Kauno miesto VTAS nuomone, iš atsakovo sūnaus išlaikymui turėtų būti priteistas išlaikymas proporcingas jo turtinei padėčiai, atsižvelgiant į galimybes vaikui sudaryti kuo geresnes lavinimo, gyvenimo, ugdymo sąlygas.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatytos aplinkybės.

Nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Tai yra antroji šalių įregistruota santuoka. Pirmąją savo santuoką sutuoktiniai įregistravo (duomenys neskelbtini) Ši santuoka buvo nutraukta Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (sprendimo įsiteisėjimo data (duomenys neskelbtini)) (Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini), Ištuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys augina vaikus: dukrą M. A. ir sūnų A. A., kurie jau yra pilnamečiai bei nepilnametį sūnus B. A., (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)šalys sudarė Vedybų sutartį, pagal kurią visiškai atskyrė savo turtinius klausimus. Pagal (duomenys neskelbtini)sudarytos vedybų sutarties 2.1 punktą, šalys susitarė, kad nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, įgyti iki santuokos įregistravimo ((duomenys neskelbtini)) lieka kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, o sutarties 2.2 punktas numatė, kad sutartis nekeičia turto, įgyto nuo (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo data) iki (duomenys neskelbtini) (vedybų sutarties sudarymo data) teisinio režimo. Pagal minėtos sutarties 2.3 punktą, sutuoktiniai nustatė visiško atskirumo turtinį režimą ir po šios sutarties sudarymo (po (duomenys neskelbtini)) kiekvieno sutuoktinio vardu įgyti nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai bus laikomi kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe ((duomenys neskelbtini) vedybų sutartis). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: 1)½ dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: 1)½ dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 2)¼ dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 3)¼ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalis pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Ieškovė transporto priemonių neturi (VĮ „Regitra“ pažyma esanti dokumente Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė – priekaba (duomenys neskelbtini) (VĮ „Regitra“ pažyma esanti dokumente Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutuoktiniai santuokos metu yra sudarę (duomenys neskelbtini) sutuoktinių turto padalijimo sutartį, kuria išsprendė vertybinių popierių padalinimo klausimus. Pagal (duomenys neskelbtini) turto padalinimo sutartį ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 40 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų, atsakovui asmeninės nuosavybės teise, priklauso 58 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 100 vnt. (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų. Pagal (duomenys neskelbtini) Vedybų sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2.6 punktą, sutuoktiniai susitarė, kad visi po sutarties paimti kreditai ir kiti skoliniai įsipareigojimai vieno iš sutuoktinio vardu yra asmeninė to sutuoktinio prievolė ((duomenys neskelbtini) sutuoktinių turto padalijimo sutartis, Juridinių asmenų registro duomenys esantys dokumente Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė asmeninių kreditorių neturi, o apie atsakovas turi asmeninius kreditorinius įsipareigojimus AB „Šiaulių bankas“ (Sutartinė hipoteka, identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) ir AB „Swedbank“ (Sutartinė hipoteka, identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) (VĮ „Registrų centras“ Hipotekos registro pažymos esančios dokumente Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Ištuoka galima, kai nustatoma, jog sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30 straipsniuose, 3.35 straipsnyje, 3.36 straipsnyje, 3.85 straipsnyje, 3.92 straipsnyje, 3.109 straipsnyje.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes ieškovės ir atsakovo santuokinis gyvenimas nesusiklostė nei pirmos santuokos metu nei įregistravus antrąją, šioje byloje prašomą nutraukti, santuoką. Sudarius antrąją santuoką, dar labiau išryškėjo skirtingi sutuoktinių charakteriai, skirtingi požiūriai į gyvenimą, santuoką, sutuoktinių pareigas vienas kitam ir vertybes. Namuose nuolat kyla barniai, atsirado nepagarba. Toks gyvenimas yra žalingas ne tik patiems sutuoktiniams, bet ir jų nepilnamečiam sūnui. Iš esmės nuo pat jauniausiojo sūnaus B. A. gimimo, atsakovas neteikė išlaikymo sūnui, materialiai mažai rūpinosi šeima, neatsižvelgė į ieškovės interesus. Šalys faktiškai, kaip ir iki antrosios santuokos įregistravimo, gyveno atskirai, atskirai tvarkė savo finansus, atskirai leido laisvalaikį. Bendro ūkio sutuoktiniai po santuokos įregistravimo nevedė. Antrą kartą įregistravus santuoką tarp šalių, normalių šeimyninių santykių nepavyko atkurti ir šalių santuoka yra tik formali. Ieškovės įsitikinimu, šalių santuoka yra iširusi, todėl faktinį santuokos iširimą būtina įforminti juridiškai. Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka informuotas apie civilinę bylą, įteikiant ieškinį, tačiau atsiliepimo nepateikė, prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės nepareiškė. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Šalys nebegyvena kaip šeima, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, aplinkybė, kad nei viena iš šalių neprašė skirti termino sutuoktiniams susitaikyti, patvirtina, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 straipsnio 2 dalis). Byloje nesant rašytinių įrodymų, teismas remiasi šalių paaiškinimais. Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, kurias ji patvirtino viešo teismo posėdžio metu prieš tai pasirašytinai davusi priesaiką ir kurių atsakovas byloje neginčijo, nustatyta, kad šalys netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, nebendrauja. Nuo pat jauniausiojo sūnaus B. A. gimimo, atsakovas neteikė išlaikymo sūnui, materialiai mažai rūpinosi šeima, neatsižvelgė į ieškovės interesus. Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, ieškovės nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas atsakovą pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo. Esant minėtiems ieškovės paaiškinimams bei nesant byloje ieškovės aplinkybes paneigiančių įrodymų, spręstina, kad šalių santuoka faktiškai nutrūko dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės tenkintinas.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliktina pavardė „R“, o atsakovui paliekama pavardė „A“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių vienas kito išlaikymo ir jų bendro turto padalinimo klausimas. Konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, jis neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis). Ieškovė yra darbinga, dirba, todėl išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Šalys neturi dalintino turto, yra sudarę (duomenys neskelbtini) Vedybų sutartį dėl turto teisinio režimo bei kitas notarines sutartis, kuriomis yra išsprendę turto pasidalinimo klausimus ((duomenys neskelbtini) Akcijų dovanojimo sutartis (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) Akcijų dovanojimo sutartis (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) Sandėlio dovanojimo sutartis (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) Sutuoktinių turto padalijimo sutartis (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo ir pastatų dovanojimo sutartis (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo ir pastatų dalių dovanojimo sutartis (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo ir pastatų dalių dovanojimo sutartis (reg. Nr. (duomenys neskelbtini))). Pagal (duomenys neskelbtini) sudarytos vedybų sutarties 2.1 punktą, šalys susitarė, kad nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, įgyti iki santuokos įregistravimo ((duomenys neskelbtini)) lieka kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. (duomenys neskelbtini) sudarytos vedybų sutarties 2.2 punktas numatė, kad sutartis nekeičia turto, įgyto nuo (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo data) iki (duomenys neskelbtini) (vedybų sutarties sudarymo data) teisinio režimo. Pagal (duomenys neskelbtini)sudarytos vedybų sutarties 2.3 punktą, sutuoktiniai nustatė visiško atskirumo turtinį režimą ir po šios sutarties sudarymo (po (duomenys neskelbtini)) kiekvieno sutuoktinio vardu įgyti nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai bus laikomi kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe.

Dėl kreditorinių reikalavimų

Šalys bendrų kreditorinių įsipareigojimų neįgijo, pagal (duomenys neskelbtini) vedybų sutartį, kurios 2.6. punkte nustatė, jog visi po sutarties sudarymo ((duomenys neskelbtini)) paimti kreditai ir kiti skoliniai įsipareigojimai vieno iš sutuoktinio vardu yra asmeninė to sutuoktinio prievolė ir kiekvienas sutuoktinis asmeniškai atsako už savo prievoles. Skolos ir prievolės, susijusios su šeimos interesais ir turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra bendros skolos ir prievolės. Šiame punkte nustatytas susitarimas dėl asmeninės atsakomybės už savo prievoles taikomas tiek, kiek neprieštarauja įstatymų normoms dėl sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė kreditorių neturi. Atsakovas turi prievoles šiems kreditoriams: 1) AB „Šiaulių bankas“ (Sutartinė hipoteka, identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)); 2) AB „Swedbank“ (Sutartinė hipoteka, identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini))

Ieškovė prašo šiuos kreditorių reikalavimus pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Atsakovas prieštaravimų tokiam ieškovės reikalavimui nepateikė. Tretieji asmenys AB „Šiaulių bankas“ ir AB „Swedbank“ prieštaravimų šiam ieškovės reikalavimui nepateikė, atsakovo prievolių pripažinti bendromis sutuoktinių prievolėmis neprašė.

Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010)

Pagal CK 3.109 straipsnį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Sutuoktiniai, prisiimdami ir vykdydami prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, privalo elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir priimdami ir vykdydami savo asmenines prievoles. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad atsakovo turimos prievolės kreditoriams būtų kilusios iš būtinumo išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, todėl pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis kreditoriams.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Šalys susilaukė trijų vaikų: dukters M. A. ir sūnaus A. A., kurie jau yra pilnamečiai veiksnūs, darbingi ir išlaikymo nereikalaujantys bei sūnaus B. A., gimusio (duomenys neskelbtini), kuris šios bylos nagrinėjimo metu yra nepilnametis.

Ieškovė prašo sūnaus B. A. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo nepareiškė. Ieškovė pažymi, kad šiuo metu ji viena yra atsakinga už vaiko priežiūrą, lavinimą. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos A. T., formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis). Atsakovas byloje nepateikė prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo išvadoje nurodė, kad ieškovė vaikui yra sudariusi tinkamas gyvenimo, vystymosi, mokymosi, poilsio sąlygas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į teisinį reglamentavimą, išvadą teikianti institucija palaiko ieškovės reikalavimą ir daro išvadą, kad sūnaus B. A. gyvenamosios vietos nustatymas su motina R. R. neprieštarauja nepilnamečio interesams.

Teismas

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais

Ieškovė prašo nenustatinėti atsakovo ir sūnaus B. A. bendravimui ribojimų, tačiau prašo nustatyti, kad atsakovas su vaikais gali bendrauti tik būdamas blaivus, o planuojamus susitikimus iš anksto suderinti su ieškove. Ieškovė skatina atsakovo bendravimą su sūnumi, todėl, ieškovės nuomone, dėl tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos šalys susitars geranoriškai, atsižvelgiant į sūnaus nuomonę ir interesus. Šiam ieškovės reikalavimui atsakovas neprieštaravo. Institucija, teikianti išvadą byloje, nurodė, kad vaikų ir tėvo bendravimo užtikrinimas atitiktų vaikų interesus.

CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su jais ir dalyvauti auklėjime. Vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokią teisę pirmiausia turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaikais – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaikais ir auklėti juos. CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pažymėtina, kad šalių sūnus B. A. gyvena su ieškove, kuri jį išlaiko, juo rūpinasi. Teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko B. A. gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, jos prašymas nustatyti, kad atsakovas V. A. su nepilnamečiu sūnumi B. A. bendraus ieškovei ir atsakovui geranoriškai susitarus, atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus interesus, tenkinamas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui B. A. po 500,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, t. y. iki (duomenys neskelbtini), lėšas pervedant į ieškovės R. R. atsiskaitomąją sąskaitą iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas praktiškai nuo pat B. A. gimimo neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Pateikia sūnaus B. A. poreikių skaičiuotę, kuri patvirtina, kad kiekvieną mėnesį sūnaus išlaikymui yra reikalinga apie 1 000,00 Eur suma, kuria sudaro: 1) 450,00 Eur maistui, atsižvelgiant į tai, kad sūnus yra alergiškas, todėl jam perkamas kokybiškesnis, brangesnis maistas; 2) 100,00 Eur būsto išlaidoms (komunaliniai mokesčiai, buitinės išlaidos); 3) 100,00 Eur aprangai, avalynei; 4) 50,00 Eur vitaminams, vaistams, privačioms odontologo, akių, odos ir kitų gydytojų paslaugoms (sūnus nešioja akinius, turi odos problemų); 5) 30,00 Eur higienos reikmenims; 6) 70,00 Eur popamokinei veiklai t. y. būreliams, ekskursijoms, stovykloms; 7) 40,00 Eur pramogoms, laisvalaikiui; 8) 50,00 Eur atostogoms (kaupiamos lėšos); 9) 50,00 Eur transporto išlaidoms; 10) 50,00 Eur mokymosi priemonėms; 11) 40,00 Eur telefono ir interneto išlaidoms. Ieškovės gaunamos pajamos yra apie 2 100,00 Eur per mėnesį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Byloje nustatyta, kad ieškovė dirba gydytoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose ir gauna apie 800 Eur per mėn. atlyginimą, taip pat dirba Lietuvos sveikatos mokslų universitete lektore ir gauna apie 300,00 Eur per mėnesį darbo užmokesčio. (duomenys neskelbtini), kurioje ieškovė turi 100 proc. akcijų, ieškovė dirba gydytoja ir gauna apie 1 000 ,00 Eur per mėnesį darbo užmokesčio. Ieškovė taip pat turi nekilnojamojo turto. Ieškovės žiniomis, atsakovo gaunamos pajamos viršija 2 300,00 Eur per mėn. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini)  direktorius ir gauna apie 2 000,00 Eur per mėnesį darbo užmokestį. Be to, atsakovas vykdo individualią veiklą, iš kurios taip pat gauna pajamas. Atsakovas vysto žemės ūkio veiklą. Atsakovui nuosavybės teise priklauso pastatas – sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas nuomoja bendrovei (duomenys neskelbtini) Ieškovės žiniomis, šių nuomos santykių pagrindu atsakovas kiekvieną mėnesį gauna 400,00 Eur nuomos pajamų. Atsakovas yra darbingas, todėl jis turi galimybę ir yra pajėgus teikti savo nepilnamečiam vaikui reikiamo dydžio išlaikymą. Iš į bylą pateiktų nekilnojamojo turto išrašų, matyti, jog per metus atsakovas įgijo (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto vienetus, kas patvirtina, jog jo turinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovės.

Išvadą teikiančios institucijos vertinimu, ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymo suma atitinka vaiko interesus ir sudarytų galimybę tenkinti vaiko poreikius, tačiau konkretus išlaikymo dydis turėtų būti nustatytas teismui įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį bei konkrečius vaiko poreikius.

Teismas 

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 18 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą (500 Eur/mėn. x 36 mėn.) už 3 metų laikotarpį, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) Nurodo, kad atsakovas praktiškai nuo pat B. A. gimimo ((duomenys neskelbtini)) neprisideda prie sūnaus išlaikymo.

Atsakovas į bylą atsiliepimo nepateikė, dėl ieškovės nurodytų aplinkybių neprieštaravo. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir nurodytos išlaidos skirtinos nepilnamečiui vaikui yra realios ir protingos. Kaip minėta, abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Įvertinus ieškovės nurodytus vaikų poreikius, taip pat atsižvelgiant į anksčiau minėtas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), vertintina, kad šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteisiamas 18 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Bylos nagrinėjimo metu, (duomenys neskelbtini) nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo tenkintas iš dalies. Laikiną nepilnamečio B. A. gyvenamoji vietą nustatyta su ieškove R. R., iš atsakovo V. A. nepilnamečiui sūnui B. A., priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokant periodines išmokas po 200,00 Eur, lėšas pervedant į ieškovės R. R. atsiskaitomąją sąskaitą iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos, paskiriant ieškovę R. R. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Šios laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki šios procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintinos (CPK 149 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės turėtos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, patvirtintos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, neviršija (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus dydžio. Įvertinus ieškinio apimtį, ieškinio priedus ir bendrą civilinės bylos medžiagos apimtį, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatitinka pateikto ieškinio sudėtingumo, naujumo ir būtinų veiksmų apimties surašant ieškinį. Tenkinus ieškovės ieškinį visiškai ir įvertinęs byloje esančią medžiagą, teismo išvardintas įstatymų nuostatas, bei tai, kad nėra nustatyta pagrindų mažinti ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo priteistinos iš viso 3 740,00 Eur (85,00 Eur (žyminis mokestis) + 1 815,00 Eur + 605,00 Eur + 25,00 Eur + 520,30 Eur + 689,70 Eur) bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis 6, 9, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).

Be to, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis 581 Eur (((650*12)*0,03)+(18000*0,03)) *0,75), už reikalavimus susijusius su išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimu, nuo kurio mokėjimo buvo atleista ieškovė ( CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Byloje susidarė 62,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl V. A. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti pavardę – „R“, o atsakovui V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti prigimtinę pavardę – „A.“

Nepriteisti išlaikymo šalims vienai iš kitos.

Nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus B. A., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi B. A., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendraus ieškovei ir atsakovui geranoriškai susitarus, atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus interesus.

Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui B. A., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 650,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų 0 ct) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės (iki (duomenys neskelbtini)), lėšas pervedant į ieškovės R. R. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje SEB bankas iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos, paskiriant R. R. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18 000,00 Eur (aštuoniolikos tūkstančių eurų 0 ct) išlaikymo sumą skaičiuojama už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. nepilnamečiam sūnui B. A., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3 740,00 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimties eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 581 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 0 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją, įmokos kodas „5660.“

Priteisti valstybei iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 62,72 Eur (šešiasdešimt du eurus 72 ct) su procesinių dokumentų siuntimu susijusias išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją, įmokos kodas „5662.“

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas šioje byloje 2021 m. gruodžio 6 d.  Kauno apylinkės teismo nutartimi, palikti galioti iki šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja        A. B.