Civilinė byla Nr. e2YT-675-743/2021
Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00687-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.5; 2.5.5; 3.2.6.5; 3.4.5.2; 3.4.5.20
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 8 d.
Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė,
sekretoriaujant Samantai Stankevičiūtei,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Geručiui Niaurai, globotinei A. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos biudžetinės įstaigos ,,Veisiejų socialinės globos namai“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui N. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir leidimo išdavimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas; 2) išduoti leidimą biudžetinės įstaigos ,,Veisiejų socialinės globos namai“, j. a. k. 188720212, administracijai priimti palikimą globotinės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu po Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties (t. 1, el. b. l. 1–9).
Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. 2014 m. kovo 10 d. ir 2017 m. birželio 13 d. sprendimais A. J. tam tikrose srityse, tarp jų ir paveldėjimo teisinių srityje, pripažinta neveiksnia. 2014 m. birželio 3 d. nutartimi jos globėju paskirta biudžetinė įstaiga ,,Veisiejų socialinės globos namai“. A. J. jokio turto neturi, jos gaunamos pajamos – 140 Eur šalpos pensija neįgaliajam ir 117 Eur tikslinė priežiūros išlaidų kompensacija, todėl jos gaunamų pajamų nepakanka padengti jos gyvenimo globos namuose kaštų, kurie mėnesiui yra 828 Eur, ir kurių skirtumą jai padengia valstybė. A. J. nedirba, neįgali, jos darbingumas tik 20 procentų, todėl gauti papildomų pajamų jos galimybės ribotos. Šie įrodymai patvirtina, kad A. J. reikalingas išlaikymas. (duomenys neskelbtini) mirė A. J. tėvas Z. J., kuris testamentu turtą paliko suinteresuotam asmeniui N. J. Paveldimą turtą sudaro nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, atstovaudama A. J., 2020 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo ir privalomosios dalies išskyrimo A. J. 2020 m. gruodžio 4 d. pranešimu notarė pareiškėją informavo, kad įpėdinė pagal testamentą nesutinka dėl privalomosios dalies išskyrimo, todėl pareiškėja pateikė pareiškimą teismui, nes tik nustačius A. J. išlaikymo reikalingumo faktą, jai atsiras teisė į privalomąją palikimo dalį. Nustačius šį faktą prašo išduoti leidimą priimti palikimą A. J. vardu, nes tai atitinka jos interesus. Nekilnojamojo turto turėjimas A. J. užtikrintų teisę į būstą, apie jokias Z. J. skolas nežinoma, A. J. gauna šiek tiek pajamų, kuriomis galėtų prisidėti prie turto išlaikymo. Bet kuriuo atveju A. J., nusprendusi, kad ji nepajėgi išlaikyti turtą ar jį prižiūrėti, galėtų šį turtą parduoti ir gautas lėšas panaudoti savo poreikiams tenkinti. Prašo pareiškimą patenkinti.
Suinteresuotas asmuo N. J. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta, ji pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (t. 1, el. b. l. 38). Atsiliepime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ji priėmė palikimą pagal testamentą po savo tėvo Z. J. mirties. Sutinka su pareiškime nurodytais argumentais, kad jos sesei A. J. dėl sveikatos būklės ir gaunamų pajamų tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, todėl sutinka dėl šio fakto nustatymo. Dėl leidimo priimti palikimą nurodo šiuos argumentus. Paveldimą turtą sudaro nekilnojamasis turtas – statiniai (duomenys neskelbtini). Šiam turtui reikalingas išlaikymas ir priežiūra, o tam būtinos papildomos lėšos, todėl spręstina, ar išdavus leidimą A. J. vardu priimti palikimą, nepablogėtų jos turtinė padėtis, nes įgytas turtas reikalautų papildomų išlaidų. A. J. gyvena globos namuose, todėl jis jai nereikalingas, nes ji negalėtų apsigyventi paveldimame turte, be to, dėl sveikatos būklės ji negalėtų šiuo turtu pasirūpinti. Nurodo ir tai, kad ji patyrė 2 110,86 Eur išlaidų, susijusių su tėvo palaidojimu, be to, kapavietės sutvarkymui bus reikalinga dar apie 3 000 Eur. A. J. priėmus turtą, ji priimtų ir prievoles, todėl turėtų prisidėti prie jos turėtų išlaidų laidotuvėms ir kapavietės sutvarkymui, todėl tai tik pablogintų jos turtinę padėtį. Prašo priimant sprendimą atsižvelgti į atsiliepime nurodytas aplinkybes (t. 1, el. b. l. 23–25).
Byloje nustatyta, kad A. J. yra neįgali, jos darbingumas – 20 procentų. A. J. pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, tarp jų ir paveldėjimo teisinių santykių srityje. Pareiškėjos per mėnesį gaunamos pajamos 2020 m. spalio 2 d. sudaro 257 Eur, jos išlaikymas socialinės globos įstaigoje kainuoja 828 Eur kas mėnesį. A. J. turto neturi. (duomenys neskelbtini) mirė A. J. tėvas Z. J., kuris turėtą nekilnojamąjį turtą paliko N. J., kuri palikimą priėmė. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.
A. J. neįgali, neįgalumas nustatytas iki (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 10). Darbingumo lygio pažyma patvirtina, kad jos darbingumas – 20 proc. (t. 1, el. b. l. 10). A. J. neterminuotai nustatyti specialieji poreikiai (t. 1, el. b. l. 10). 2014 m. sprendimu A. J. skirta socialinė paslauga – ilgalaikė socialinė globa suaugusiam asmeniui su negalia (t. 1, el. b. l. 10). 2014 m. kovo 10 d. sprendimu A. J. pripažinta neveiksnia (t., el. b. l. 10). 2014 m. birželio 3 d. nutartimi jos globėju paskirta biudžetinė įstaiga ,,Veisiejų socialinės globos namai“ (t. 1, el. b. l. 10). 2017 m. birželio 13 d. sprendimu, peržiūrėjus sprendimą dėl A. J. pripažinimo neveiksnia, nuspręsta A. J. pripažinti ribotai veiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais ir savitvarkos įgūdžių. Pripažinti A. J. neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; sveikatos priežiūros; būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių (t. 1, el. b. l. 10). Pagal 2014 m. gegužės 16 d. ir 2020 m. kovo 4 d. ilgalaikės socialinės globos lėšų kompensavimo sutartį, Lazdijų rajono savivaldybės administracija įsipareigojo kompensuoti A. J. ilgalaikei socialinei globai reikalingas lėšas (t. 1, el. b. l. 10). Pažyma patvirtina, kad socialinės globos kaina Veisiejų socialinės globos namuose suaugusiam asmeniui su sunkia negalia yra 828 Eur (t. 1, el. b. l. 10). A. J. sąskaitos išrašas patvirtina, kad jos per mėnesį gaunamos pajamos – 28 Eur socialinio draudimo išmoka, 6,56 Eur šalpos išmoka, 2020 m. rugpjūčio 28 d. yra vienas 200 Eur pervedimas (socialinio draudimo išmoka) (t. 1, el. b. l. 10). Išrašas iš nekilnojamojo turto registro (su istorija) patvirtina, kad A. J. turto neturi ir anksčiau neturėjo (t. 1, el. b. l. 10). Mirties įrašas patvirtina, kad Z. J. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 10). Iš gimimo liudijimo matyti, kad A. J. yra Z. J. dukra (t. 1, el. b. l. 39). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad yra (duomenys neskelbtini) Z. J. testamentas; palikimą priėmęs asmuo – N. J. (t. 1, el. b. l. 10). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Z. J. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – statiniai: gyvenamasis namas, vidutinė rinkos vertė – 9 459 Eur, garažas, vidutinė rinkos vertė – 883 Eur, kiti inžineriniai statiniai, vidutinė rinkos vertė – 62 Eur (vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2004 m. vasario 10 d.) (t. 1, el. b. l. 10). 2020 m. lapkričio 9 d. pareiškimu A. J. globėjas pateikė Lazdijų rajono 3-iojo notaro biuro notarei Gerdai Zaleckaitei–Žeromskienei prašymą dėl palikimo priėmimo A. J. vardu ir privalomosios dalies paveldimame turte išskyrimo (t. 1, el. b. l. 10). 2020 m. gruodžio 4 d. raštu notarė informavo, kad privalomoji dalis gali būti išskirta sutinkant testamentiniam įpėdiniui arba teismo sprendimu patvirtinus išlaikymo reikalingumo faktą. N. J. neišreiškė sutikimo dėl privalomosios dalies išskyrimo, todėl būtina kreiptis į teismą dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo. Be to, pripažinto neveiksniu asmens palikimui priimti būtinas išankstinis teismo leidimas (t. 1, el. b. l. 10). Sprendimas patvirtina, kad N. J. 2020 m. spalio 6 d. skirta 655,88 Eur ir 52,26 Eur vienkartinės išmokos mirus Z. J. (t. 1, el. b. l. 26). Laidojimo paslaugų užsakymo lapas, čekiai, kasos pajamų kvitas patvirtina 2 267,60 Eur laidojimo išlaidų ir 551,40 Eur kavinės išlaidų (t. 1, el. b. l. 26).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
I. Dėl juridinė reikšmė turinčio fakto nustatymo
Teisę į privalomąją palikimo dalį reguliuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai, įtėviai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, t. y. kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 15 punktas). Kasacinio teismo praktikoje aptarti ir išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 16 punktą ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 17 punktas).
Aukščiau aptartais įrodymais byloje nustatyta, kad A. J. jokio turto neturėjo ir neturi, ji nuo (duomenys neskelbtini), kai buvo pripažinta neveiksnia, gyvena Veisiejų socialinės globos namuose, jokios kitos gyvenamosios vietos neturi. Nuo šio momento A. J. gaunamos pajamos tik šalpos išmoka, kuri Z. J. mirties dienai buvo 257 Eur, kai jos poreikiams būtini 828 Eur kas mėnesį ir dalį šių išlaidų kompensuoja Lazdijų rajono savivaldybės administracija. A. J. darbingumas dėl sveikatos būklės yra tik 20 procentų, ji niekur nedirba, dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje, darbo teisinių santykių srityje ji pripažinta neveiksnia, todėl jos galimybės gauti papildomas pajamas yra ribotos. A. J. netekėjusi, vaikų neturi, asmeninių santaupų sąskaitoje neturi, todėl nėra kitų asmenų, galinčių prisidėti prie jos išlaikymo. Šie bylos duomenys patvirtinta, kad palikėjo mirties dieną A. J. turėjo rimtų sveikatos problemų, o jos turtinė padėtis buvo bloga – ji neturėjo nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, gavo labai mažas pajamas, prie jos išlaikymo prisidėjo valstybė.
Atsižvelgus į tai pripažintina, kad prašomas nustatyti juridinis faktas yra visiškai įrodytas aukščiau aptartais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir tai leidžia spręsti, kad A. J. palikėjo Z. J. mirties dieną, – (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas (2000 m. CK 5.20 straipsnio 1 dalis).
Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti reikiamų dokumentų negali, šis faktas nustatytinas teismine tvarka.
II. Dėl leidimo priimti palikimą
CK 5.56 straipsnis numato, kad neveiksnių paveldėjimo srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. Tais atvejais, kai įpėdinis nepriima per įstatymo nustatytą terminą palikimo, jis gali kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo arba priimti palikimą pasibaigus terminui be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). CK 3.244 straipsnio 3 dalis numato, kad visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės.
Teismui sprendžiant dėl leidimo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu sudaryti sandorį išdavimo klausimą, visų pirma svarbu nustatyti ir įvertinti, ar sudaromas sandoris yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, ar toks sandoris labiausiai atitinka neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesus.
Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad paveldimą turtą sudaro nekilnojamasis turtas – statiniai (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 2004 m. vasario 4 d. nustatyta vidutinė šio nekilnojamojo turto vertė – 10 404 Eur (gyvenamasis namas – 9 459 Eur, garažas – 883 Eur, kiti inžineriniai statiniai – 62 Eur). Bylos nagrinėjimo metu patikrinus šio turto vertę pagal unikalų numerį internetinėje svetainėje www.registrucentras.lt matyti, kad vien gyvenamojo namo vertė yra 22 300 Eur, garažo – 3 140 Eur. Nekilnojamojo turto registre įrašų apie šio turto areštą nėra, pareiškėja nurodė, kad nėra duomenų apie Z. J. skolas. Visi šie įrodymai patvirtina, kad A. J. priėmus dalį palikimo jos turtinė padėtis pagėrėtų ir toks palikimo priėmimas atitiktų jos interesus. Atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus, suinteresuoto asmens N. J. atsiliepime nurodyti argumentai dėl A. J. turtinės padėties pablogėjimo priėmus jai palikimą atmestini kaip nepagrįsti. Net detaliai neįvertinus N. J. pateiktų su Z. J. laidojimu susijusių išlaidų, neapsvarsčius teisinio pagrindo dalį jų susigrąžinti iš į dalį palikimo pretenduojančios A. J., kai jos buvo išleistos jos pačios nuožiūra, atsižvelgus į paveldimo turto vertę, A. J. interesai nebūtų pažeisti palikimo priėmimo atveju. Sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad nekilnojamojo turto dalis užtikrintų galimybę globotinei įgyti nuosavą būstą, o taip pat jos galimybę disponuoti turtu, jei jis jai taps nereikalingas ar per didele finansine našta.
Atsižvelgus į tai, globėjui išduotinas teismo leidimas priimti palikimą globotinės vardu (CK 3.244, 5.52 straipsniai, 5.57 straipsnio 1 dalis).
2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – uždraudimas Lazdijų rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notarei Gerdai Zaleckaitei–Žeromskienei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą, atsiradusį po Z. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, testamentinei įpėdinei N. J., paliktina iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), palikėjo Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimui įforminti.
Leisti biudžetinės įstaigos ,,Veisiejų socialinės globos namai“, j. a. k. 188720212, administracijai priimti palikimą globotinės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu po testatoriaus Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą.
2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą Lazdijų rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notarei Gerdai Zaleckaitei–Žeromskienei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą, atsiradusį po Z. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, testamentinei įpėdinei N. J., palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.
Teisėja Asta Vailionienė