Civilinė byla Nr. e2A-600-924/2019

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01999-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „BD Grupė“, atstovaujamos advokato V. D., apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5412-835/2018 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „BD Grupė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus prekyba“, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

 n u s t a t ė :

                                                                      I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutuojanti UAB „BD Grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 2016 m. gruodžio 20 d. mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, sudarytą su atsakove UAB „Alytaus prekyba“ ir taikyti restituciją pinigais – priteisti ieškovei iš atsakovės 9000,00 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius, patikrinęs ieškovės sudarytus sandorius, nustatė, kad 2016 m. gruodžio 20 d. mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimi ieškovė perėmė iš atsakovės šios 9000,00 Eur dydžio mokestinę prievolę bei ją įvykdė. Minėtoje sutartyje apie atlyginimą už mokestinės prievolės perėmimą nekalbama. Mokestinės prievolės perėmimo tikslas buvo padengti ieškovės skolą atsakovei, tačiau, sprendžiant iš ieškovės bankroto byloje UAB „Alytaus prekyba“ pateikto kreditorinio reikalavimo, priešpriešinių reikalavimų įskaitymas nebuvo atliktas, t. y. mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis de facto buvo neatlygintinė. Dėl tokių šalių veiksmų buvo pažeisti kitų ieškovės kreditorių turtiniai interesai, nes buvo sumažinta ieškovės turto masė prieš bankrotą ir pažeista teisės nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka, atsakovei suteikiant pirmenybę kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu patenkinti savo finansinius reikalavimus. Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo vykdytinų piniginių prievolių kreditoriams, kurios nebuvo įvykdytos iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo, sandoris sudarytas ieškovei esant faktiškai nemokiai. Ieškovė turėjo žinoti, kad sudarydama ginčijamus sandorius pažeidžia savo kreditorių interesus, o atsakovė privalėjo domėtis ieškovės finansine būkle bei išsiaiškinti, kokia sandorių sudarymo metu buvo ieškovės finansinė padėtis. Dėl to šalys ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo suprasti, jog sandorių sudarymo priežastis yra ieškovės finansiniai sunkumai ir ji neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais.

3.       Atsakovė UAB „Alytaus prekyba“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ginčijamo sandorio pagrindu ieškovė sumažino savo įsiskolinimą atsakovei, t. y. sandoris buvo atlygintinis, mokestinės nepriemokos perleidimo sutartis – de fakto mokestinė. Šis sandoris atsispindėjo atsakovei teikiant kreditorinį reikalavimą ieškovės atžvilgiu, kadangi reikalavimas buvo mažesnis ta suma, kuria buvo padengta mokestinė nepriemoka. Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties sudarymą, kuria lygiaverčiai sumažintas ieškovės skolinis įsipareigojimas, lėmė įprasta verslo logika. Nepagrįstas ieškovės teiginys, jog, atlikus sudengimą, per mokestinės nepriemokos perleidimą buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, kadangi ieškovė dengė ir kitus turimus įsiskolinimus. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nepagrįstą sandorio sudarymą, nepateikė duomenų, kiek per 2016 metus kiti kreditoriai ir atsakovė gavo iš ieškovės lėšų bei kokį procentą tai sudarė nuo skolos dydžio. Atsakovės žiniomis ieškovės finansinė padėtis sandorio sudarymo metu buvo stabili, jos turtas viršijo skolą, taigi įmonė buvo moki, tai matyti iš metinės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2015 metus. Už 2016 metus tokių duomenų sandorio sudarymo metu nebuvo.

4.       Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 22 d. gavo UAB „Alytaus prekyba“ prašymą duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti. Įvertinus UAB „BD Grupė“ galimybę sumokėti perimtą mokestinę nepriemoką, 2016 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo patenkino UAB „Alytaus prekyba“ prašymą ir sutiko, kad UAB „Alytaus prekyba“ mokestinę nepriemoką perimtų skolos perėmėja UAB „BD Grupė“.

                           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6.       Teismas nurodė, kad ieškovė ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo piniginių įsipareigojimų kreditoriams UAB „Stamita“, UAB „Baltronic Vilnius“, UAB „Statmūra“, UAB „SLO Lithuania“, tačiau ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ji buvo nemoki. Bankroto byla ieškovei iškelta tik 2017 m. balandžio 26 d., o ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2016 m. gruodžio 20 d. Ieškovės vertinimu, šalių sudaryta mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis pažeidė jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, tačiau duomenų, įrodančių, kurių jos kreditorių interesai buvo pažeisti, byloje nėra. Nors ieškovės atstovas nurodė, jog ginčijamo sandorio sudarymo matu ieškovė jau buvo nemoki ir atsakovė turėjo tai žinoti, tačiau ši aplinkybė byloje neįrodyta.

7.       Teismas sutiko su atsakovės atstovų argumentais, jog atsakovė negalėjo žinoti apie ieškovės turimas skolas, kadangi pagal viešai prieinamus duomenis ji buvo moki. Teismas pripažino, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė nebuvo nemoki, taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, jog dėl sudaryto sandorio ieškovė tapo nemoki, t. y. šis sandoris nelėmė jos galimybės toliau tęsti savo veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais sumažėjimo. Šalių priimtas sprendimas sudaryti mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį nepatvirtina jų nesąžiningumo, o atitinka įprastą verslo praktiką. Ginčo sandoris ieškovės kreditoriams aiškios neatsiskaitymo grėsmės nesukėlė, ieškovė nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima padaryti priešingą išvadą. Kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, nedraudžiama iki bankroto bylos iškėlimo dienos daryti įskaitymus ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Todėl ir ieškovės nurodyta aplinkybė dėl pirmenybės suteikimo atsakovei nesudaro pagrindo pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu.

8.       Teismas konstatavo, kad byloje aplinkybių, reikšmingų taikant būtinąsias sąlygas actio Pauliana konstatuoti, nenustatyta, 2016 m. gruodžio 20 d. šalių sudarytas sandoris atitiko įprastų verslo subjektų elgesio standartą, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį, kaip neįrodytą. Priešingu atveju nebūtų užtikrinta šalių interesų pusiausvyra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „BD Grupė“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 3-11). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Teismas neatliko įrodymų vertinimo ir nemotyvavo savo sprendimo, sprendimas iš esmės nukopijuotas iš kitos bylos, kurioje tos pačios sudėties teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi atmetė apeliantės ieškinį atsakovei UAB „Įrankis” dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Toks formalus bylos nagrinėjimas, kai teismas tiesiog perrašo savo sprendimą negali būti laikomas teisingumo vykdymu, sprendimas galėtų būti laikomas visiškai nemotyvuotu, kas reiškia absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

9.2.                      Teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties sudarymo metu apeliantė buvo moki ir jai negrėsė bankrotas. Apeliantė išdėstė aplinkybes dėl ieškovės nemokumo momento ir pateikė savo poziciją patvirtinančius įrodymus. Įmonė iki sandorio sudarymo turėjo vykdytinų piniginių prievolių kreditoriams, jų reikalavimai buvo patvirtinti bankroto byloje, kas reiškia, kad apeliantė ginčijamo sandorio sudarymo metu jau neturėjo galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Teismui pateikta apeliantės finansinių ataskaitų ir balansų analizė patvirtina, kad 2015 m. įmonės finansinė padėtis buvo bloga, jos trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo pusę turto, vėliau finansinė padėtis tik blogėjo. Neatlygintinis mokestinių prievolių perėmimas reikšmingai padidino apeliantės įsipareigojimus, o juos įvykdžius - sumažėjo apeliantės turtas.

9.3.                      Teismas neatskleidė bylos esmės, nes nevertino esminių bylos aplinkybių dėl apeliantės nemokumo ginčijamo sandorio sudarymo metu; tinkamai nenustatė actio Pauliana institutui taikyti reikalingų sąlygų visumos, neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į ieškinyje nurodytą aktualią Kasacinio teismo praktiką ir todėl savo išvadų dėl ginčo dalyko iš esmės nepadarė.

9.4.                      Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl šalių nesąžiningumo, todėl nepagrįstai nurodė, kad atsakovė, sudarydama skundžiamą sandorį, buvo sąžininga. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad iki sandorio sudarymo apeliantės ekonominė padėtis buvo sunki: jai buvo iškelta 12 bylų teismuose dėl įsiskolinimų priteisimo, nuo 2015 m. sausio 1 d. žymiai sumažėjo darbuotojų skaičius. Atsakovė turėjo žinoti apie sunkią apeliantės ekonominę padėtį ne tik iš viešai prieinamos informacijos, bet ir jai tokia pareiga numatyta įstatyme. Jei atsakovė ir nepasidomėjo apeliantės finansine situacija, ji turi prisiimti iš savo neapdairaus elgesio kilusias pasekmes.

9.5.                      Teismo išvada, kad atsiskaitymo pirmenybės suteikimas atsakovei nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu, prieštarauja CK 6.9301 straipsnio reglamentavimui ir aktualiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-969/2018). Ieškovė, būdama nemoki, pažeidė atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą, sudarydama ginčijamą sandorį su atsakove, kas neabejotinai reiškia kreditorių interesų pažeidimą CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme.

10.       Atsakovė UAB „Alytaus prekyba“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, paliekant galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 17-21). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Išanalizavus visus prieinamus dokumentus, tarp jų ir 2015 m. gruodžio 31 d. įmonės finansinių atskaitomybių rinkinį, darytina išvada, kad sandorio sudarymo dienai įmonė buvo moki ir visiškai galėjo dengti kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams.

10.2.                      Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė pagal savo galimybes dengė skolas visiems kreditoriams, nesuteikdamas pirmenybės nei vienam iš jų. UAB „Statmūra“ paskutinės sąskaitos likutis sudaro 1063,10 Eur, nors sąskaita išrašyta 4674,35 Eur sumai; UAB „Stamita“ kreditorinis reikalavimas sudaro 579,24 Eur, nors sąskaita išrašyta 2000 Eur sumai. UAB „SLO Lithuania“ buvo padengta apie 90000 Eur įsiskolinimo. Ieškovė, nurodydama kitų kreditorių skolas, nenurodo, kad buvo padegta tik dalis jos skolos atsakovei - bankroto byloje patvirtintas atsakovės 11430,18 Eur kreditorinis reikalavimas.

10.3.                      Apeliantė nepagrįstai visą atsakomybę už netinkamą ar aplaidų buhalterinės apskaitos vedimą perkelia atsakovei, kuri nežinojo ir negalėjo žinoti apie ieškovės įmonės viduje vykdomus buhalterinės apskaitos procesus ar materialių vertybių judėjimo ypatumus. Tik sandorio metu buvusios ir išviešintos aplinkybės galėjo turėti įtakos sandorių sudarymui. Kreditoriui teikiamas įspėjimas dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neįrodo, kad skolininkas yra nemokus.

10.4.                      Apeliantė nepagrįstai įrodinėja, kad atsakovė buvo nesąžininga. Credit info informacija nėra ir negali būti objektyvi ir ja neprivalu remtis vykdant sandorius tarp šalių. Iš pajamų statistikos matosi, kad įmonė 2015 m. gavo didžiausias pajamas, dirbo daugiausia darbuotojų, skolų valstybiniam socialiniam draudimui nebuvo. Ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo, todėl ieškinys turi būti atmestas.

10.5.                      Atsakovė prašė taikyti senaties terminą, tačiau teismas šiuo klausimu nepasisakė, kadangi ieškinys buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismui nustačius aplinkybes, kurios suteikia teisę naikinti sandorį, atsakovė prašo taikyti senaties terminą. Ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo sandorio sudarymo 2016 m. gruodžio 20 d. Apeliantės administratorius galėjo patikrinti sandorius iki 2017 m. gruodžio 20 d., nes dokumentus perėmė 2017 m. liepos 10 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

      IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12.       Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

13.       2016 m. gruodžio 20 d. tarp UAB „BD Grupė“ ir UAB „Alytaus prekyba“ buvo sudaryta mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė perėmė iš atsakovės 9000,00 Eur mokestinę prievolę. Ieškovė įvykdė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (23.21-08) 324-20175, kuriuo buvo patenkintas atsakovės prašymas dėl šios mokestinės nepriemokos perėmimo ieškovei.

14.       Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje eB2-303-390/2019 (tuo metu buvęs Nr. eB2-1861-390/2017) ieškovei iškelta bankroto byla. Šioje nutartyje nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 31 d. ieškovės balanso duomenimis jos turtas sudarė 206465,00 Eur sumą (restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad 2016 metais ieškovės turto vertė buvo 140532,00 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 356816,00 Eur, 2015 m. gruodžio 31 d. ieškovės balanso duomenimis jos turtas sudarė 347265,00 Eur sumą, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 244909,00 Eur. Iš 2017 m. vasario 28 d. duomenimis sudarytos ieškovės pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad ataskaitiniu laikotarpiu ieškovė turėjo 5021,00 Eur nuostolių, 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis ieškovė 2016 metais turėjo 281336,00 Eur nuostolių (restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad 2016 metais atsakovės nuostoliai sudarė 232462,00 Eur).

15.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas bankrutuojančios įmonės ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16.       Ieškovė prašė pripažinti atliktą mokėjimą (mokestinės nepriemokos perėmimą) negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, iš esmės įrodinėdama, kad mokestinės nepriemokos perėmimo sandoris pažeidžia CK 6.9301 straipsnio nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, nes ginčijamu sandoriu buvo sumažinta ieškovės turto masė prieš bankrotą ir pažeista atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarka, atsakovei suteikiant pirmenybę kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu patenkinti savo finansinius reikalavimus.

17.       Pirmosios instancijos teismas ieškinio pareiškimą atmetė šiais motyvais: 1) mokestinių nepriemokų perėmimo sutarčių sudarymo laikotarpiu ieškovė buvo moki; 2) atsakovės ir ieškovės sprendimas sudaryti mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis nepatvirtina šalių nesąžiningumo; 3) CK 6.9301 straipsnio nustatyta atsiskaitymų su kreditoriais tvarka netaikoma, kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, o nagrinėjamojoje byloje pirmenybės suteikimas atsakovei prieš kitus kreditorius nesudaro pagrindo pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais.

18.       Apeliantė BUAB „BD Grupė“ su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pateiktų įrodymų dėl bankrutuojančios įmonės nemokumo momento, neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl šalių nesąžiningumo, nukrypo nuo nusistovėjusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl CK 6.9301 straipsnyje nurodytų mokėjimų eiliškumo pažeidimo pasekmių, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą.

Dėl actio Pauliana sąlygų

19.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).

20.       Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl jo sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 56 punktas).

21.       Nemokumas, kaip teisinė sąlyga, actio Pauliana atveju suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

22.       CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.9301 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

23.       Pagal kasacinio teismo praktiką kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas ir šio eiliškumo laikymasis, priklausomai nuo įrodinėjimo dalyko, gali būti reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl vienos iš actio Pauliana sąlygų – kreditoriaus (kreditorių) teisių pažeidimo (jeigu reikalavimų tenkinimo eiliškumo nesilaikymas yra nurodomas kaip kreditoriaus ar kreditorių teisių pažeidimo pagrindas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-695/2017, 26 punktas).

24.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.9301 straipsnio nuostatos paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Konstatavus, kad skolininkas, atsiskaitydamas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidė atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, laikoma, jog su kreditoriumi atsiskaityta neteisėtai ir šis privalo grąžinti skolininkui viską, ką nepagrįstai gavo, kad skolininkas turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018, 20 punktas).

25.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartyje Nr. 3K-3-273-611/2018, plėtodamas praktiką dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, kaip actio Pauliana sąlygos, pažymėjo, kad sprendžiant, ar įmonė suteikė vienam kreditoriui pirmenybę prieš kitus, turi būti nustatomi prievolių įvykdymo kreditoriams pasibaigimo terminai. Jeigu įmonė vykdo atsiskaitymus su kreditoriais laikydamasi sutartyse su jais nustatytų prievolių įvykdymo terminų ir atlieka atsiskaitymus su kreditoriais laikydamasi atsiskaitymo eiliškumo pagal prievolių vykdymo pasibaigimo datas, o nuo 2013 m. spalio 1 d. – nepažeisdama ir CK 6.9301 straipsnyje nustatyto eiliškumo, paprastai nelaikytina, kad toks atsiskaitymas su vienu iš kreditorių suteikia jam pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-611/2018, 43 punktas).

26.       Kadangi, kaip jau buvo minėta, viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų yra ginčijamo sandorio sudarymas skolininkui esant nemokumo būsenoje, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo analizuoti ieškovės finansinę padėtį ginčijamo sandorio sudarymo metu. Tačiau teismas, konstatuodamas, kad ieškovei bankroto byla iškelta tik 2017 m. balandžio 26 d., o ginčijamas sandoris sudarytas 2016 m. gruodžio 20 d., sprendė, jog sandorio sudarymo metu ieškovė nebuvo nemoki, o įrodymų, kurių kreditorių interesai buvo pažeisti, byloje nėra. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra deklaratyvi, neanalizuojant ir nevertinant įrodymų visumos.

27.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime tik perrašė Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d nutarties, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, finansinius duomenis, kuriais buvo analizuojami 2016 m. gruodžio 31 d. ieškovės balanso duomenys ir 2017 m. vasario 28 d. bei 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitų duomenys. Tačiau teismas visiškai neanalizavo ir nevertino ieškovės pateiktų finansinių dokumentų (ne/mokumo būsenos) ginčijamo sandorio sudarymo metu, nors į bylą pateiktais įrodymais buvo įrodinėjama, kad ieškovė jau žymiai anksčiau, o juolab tuo metu, neturėjo galimybių atsiskaityti su kreditoriais ir buvo nemokumo būsenoje. Be to, pagal bylos duomenis, UAB „SLO Lithuania“ likus vienam mėnesiui iki ginčijamo sandorio sudarymo (2016 m. lapkričio 21 d.) kreipėsi į ieškovę su įspėjimu dėl bankroto bylos iškėlimo (ginčijamas sandoris sudarytas 2016 m. gruodžio 20 d.), todėl neištyrus ieškovės finansinių dokumentų, kreditorinių įsipareigojimų, jų dydžio, prievolių kreditoriams vykdymo terminų, aplinkybių, susijusių su prievolių vykdymu kitiems kreditoriams (ar buvo tuo metu atsiskaitinėjama su kitais kreditoriais, kurių prievolių įvykdymo terminai buvo suėję anksčiau nei atsiskaitymo su atsakove), bei kitų ieškovės pateiktų dokumentų visumos, teismo išvada, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo moki, yra nepagrįsta.

28.       Ieškovė pateikė į bylą duomenis, kad ieškovė nuo 2014 m. birželio mėnesio buvo skolinga UAB „Stamita“, nuo 2015 m. birželio buvo skolinga „Baltronic Vilnius“, nuo 2015 m. spalio buvo skolinga UAB „Statmūra“, nuo 2016 m. vasario 16 d. buvo skolinga UAB „SLP Lithuania“. Visų šių kreditorių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti bankroto byloje, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, kurių kreditorių interesai buvo pažeisti, yra nepagrįsta. Be to, pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ir vėlesnėmis nutartimis ieškovės bankroto byloje buvo patvirtinti ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai 362 691,84 Eur sumai, kurie ieškovės teigimu, bankroto byloje nebus patenkinti. Taigi, ginčijamo sandorio pagrindu ieškovė iki bankroto bylos iškėlimo 9000 Eur suma atsiskaitė su vienu iš kreditorių. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas byloje turėjo išsiaiškinti ieškinyje nurodytos 9000 Eur užskaitos sandorį, nustatyti, ar užskaitos pagrindu buvo sumažinti BUAB „BD Grupė“ finansiniai įsipareigojimai UAB „Alytaus prekyba“, ir nustatyti, ar užskaitos sandoriu, t. y. dėl tokio atsikaitymo būdo su vienu iš kreditorių, nebuvo pažeista CK 6.9301 straipsnyje nustatyta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarka bei kitų kreditorių interesai (CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana)). Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, todėl neatskleidė bylos esmės.

29.       Dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovė, sudarydama ginčijamą sandorį, buvo sąžininga, o šią išvadą motyvavo tuo, jog ieškovė sandorio sudarymo metu vykdė veiklą ir buvo moki. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši teismo išvada nėra pagrįsta byloje esančiais duomenimis. Ieškovė yra nurodžiusi, kad iki ginčijamų sandorių sudarymo ieškovės ekonominė padėtis buvo itin sunki: jai buvo iškeltos bylos dėl įsiskolinimų neapmokėjimo, taikytas turto areštas, nuo 2015 m. sausio 1 d. žymiai sumažėjo darbuotojų skaičius, ieškovė turėjo registruotų įsiskolinimų už prekes, elektros energiją, lizingo įmokas. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių įrodymų netyrė ir nevertino, todėl padaryta išvada dėl atsakovės sąžiningumo nelaikytina teisinga. Kolegijos vertinimu, pagal byloje esančius duomenis labiau tikėtina, kad atsakovė turėjo galimybę minimaliomis pastangomis sužinoti, jog ieškovė turi pradelstų skolų, todėl, sudarydama ginčo sandorį, buvo nesąžininga. Be to, pats atsiskaitymo būdas, perleidžiant ieškovei mokestinę atsakovės nepriemoką, siekiant, kad ieškovė perimta skola atsiskaitytų su valstybe (VMI), patvirtina, jog ieškovė nebeturėjo galimybės atsiskaityti su atsakove įprastu būdu grynaisiais ar negrynaisiais pinigais. Byloje duomenų, kad tarp šalių būtų nusistovėjusi tokia atsiskaitymo praktika nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas reikalauja domėtis kitos sandorio šalies patikimumu: apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

30.       Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika ir nenustatinėjo bylai reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima įvertinti atsakovei pirmenybės suteikimo prieš kitus kreditorius pagrįstumą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė pirmos instancijos teisme prašė taikyti ieškinio senatį, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šiuo klausimu visiškai nieko nepasisakė.

31.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais dėl įrodymų vertinimo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad byla išspręsta teisingai.

Dėl procesinės bylos baigties

32.       Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo actio Pauliana taikyti reikalingų sąlygų visumos, netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų ir jų pagrindu nenustatė reikšmingų bylai faktinių aplinkybių, todėl darytina išvada, jog nebuvo atskleista bylos esmė. Kadangi byla apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėta, nes skundžiamo sprendimo pagrįstumo klausimas turėtų būti nagrinėjamas naujais esminiais aspektais pagal pateiktus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami, o tai reiškia, jog yra pagrindas, konstatavus klausimo esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Būtent tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33.       Kolegija nesprendžia apeliacinės instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turėtų spręsti iš naujo civilinę bylą nagrinėjantis teismas (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                          Diana Labokaitė

         Edvardas Paliokas

                                                                                                                        Albina Rimdeikaitė