Administracinė byla Nr.I-171-583/2012 m.;
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00415-2011-9 (S)
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3; 24; 74
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 27 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, 2012 m. sausio 17 d. viešame teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatui V. M. dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-135-11 panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Kolegija išnagrinėjusi administracinę bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėja S. S. skundu kreipėsi į teismą prašydama:
- panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-135-11;
- priteisti iš atsakovo 12 699,50 Lt turtinės bei 130 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą;
- priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą civilinėje byloje Nr. 2-39-546/2007, kurioje jai kaip atsakovei buvo pareikštas ieškinys dėl tariamai padarytos žalos atlyginimo. Dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatų suinteresuotumo, netinkamo atstovavimo, iš jos solidariai buvo priteistas žalos atlyginimas. 2010 m. buvo pradėtas civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo procesas, kuriame ją suinteresuotai ir tariamai atstovavo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatas V.M. Klaipėdos apygardos teismas 2010-11-04 nutartimi paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-02 nutartį, kuria neteisingai buvo priteista solidari skola. Siekiant pasinaudoti kasaciniu procesu, kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri 2010-11-15 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-176-10 skyrė antrinę teisinę pagalbą ir ją teikti paskirtas advokatas V.M. Tačiau advokatas per kasacinio skundo padavimo terminą skundo neparengė, motyvuojant dideliu užimtumu. Pareiškėja mano, kad buvo vilkinama atlikti procesinius veiksmus ir paruošti kasacinį skundą. Nurodo, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas subjektyviomis aplinkybėmis, tariamai ji atsisakė bendrauti ruošiant kasacinį skundą, nepateikė kasacinio skundo motyvų. Advokatas nenurodė esminių priežasčių, ko trūko advokatui kasacinio skundo paruošimui. Tokiais Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir advokato V.M. veiksmais padaryta žala, užkirsta galimybė pasinaudoti antrine teisine pagalba ginant savo pažeistas teises ir interesus kasaciniame procese. Turtinė žala yra 12 699,50 Lt, tai yra priteista ir išieškoma suma civilinėje byloje Nr. 2-39-546/2007. Neturtinė žala tai patirtas stresas, pergyvenimas, pažeminimas, kurią pareiškėja įvertina 130 000 Lt.
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į skundą (b.l.72-75) nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog skundžiamas sprendimas antrinės teisinė pagalbos teikimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo nutraukimas grindžiamas 2010-11-15 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1796-10 paskirto advokato teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui paruošti V.M. pranešimu dėl teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pareiškėjai S.S. Šiame pranešime nurodyta, kad pareiškėja bendrauti ruošiant kasacinį skundą atsisakė, apsiribojusi tuo, kad 2010-11-24 advokatui pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2010-11-04 nutarties kopiją. Pareiškėja negalėjo nurodyti kuo sieja teismo atsisakymą tenkinti M. S. iškeltą reikalavimą atnaujinti procesą su jos teisėmis. Advokatas nurodė, kad sprendžiant pagal pareiškėjos pateiktų dokumentų turinį, nesant jokių kitų pareikėjos teiginius patvirtinančių įrodymų dėl teismo šališkumo ir neobjektyvumo, nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjai S.S. ruošti kasacinį skundą. Skundžiamas sprendimas taip pat grindžiamas neabejotina ir neįrodinėjama aplinkybe dėl naikinamojo, vienerių metų termino, kasaciniam skundui paduoti pasibaigimo. Nurodo, kad pareiškėja dėl savo elgesio pati atsakinga už termino kasaciniam skundui paduoti praleidimo. Taip pat nurodo, kad pareiškėjos prašomos priteisti turtinė žala yra ne jos patirta ar ateityje bus patirta žala, sukelta tarnybos veiksmų, o jos pačios sukelta turtinė žala ieškovei V.M.M. Be to, pareiškėja neturtinės žalos atsiradimą nepagrindžia jokiais objektyviais faktais ar dokumentais, tai yra tik abstraktūs teiginiai apie patirtus išgyvenimus ir nepatogumus. Atsakomybei dėl žalos padarymo pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti būtina, jog egzistuotų tiesioginis priežastinis ryšys tarp Tarnybos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, tačiau pareiškėja grįsdama žalos atsiradimą prielaidomis, o ne faktais neįrodo minėto priežastinio ryšio būvimo. Pažymi, jog ginčijamas Tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėja pati savo nebendradarbiavimu su paskirtuoju advokatu sudarė sąlygas šio sprendimo priėmimui.
Į teismo posėdį proceso dalyviai ir jų atstovai neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai. Įvardintos aplinkybės teismo kolegijos buvo įvertintos kaip teisinės prielaidos bylos nagrinėjimą tęsti rašytinio proceso tvarka ir vadovaujantis ABTĮ 79 straipsnio 5 dalimi, 134 straipsnio 4 dalimi bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-135-11 panaikinimo
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-39-546-2007 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimu iš atsakovų J. S., S. S., M. S. ir D. S. solidariai priteisė 12400 Lt nuostolių atlyginimo bei 299,50 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovės V. M. M. naudai. 2008 m. balandžio 3 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2A-191-123/2008) atsakovų apeliacinių skundų netenkino ir paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-26 sprendimą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 2 d. išnagrinėjęs civilinę byla Nr. 2-4389-792/2010 pagal pareiškėjo M. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-39-546-2007, nutartimi prašymą atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi (civilinė byla Nr.2S-1517-460/2010) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nutartį paliko nepakeista.
2010 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba ir VGTPT) sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1796-10 pareiškėjai S. S. suteikta teisinė pagalba parengiant kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2S-1517/460/2010, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas V. M. 2011 m. spalio 12 d. Tarnyboje gautas pareiškėjos S.S. pranešimas, kuriuo nurodė, kad 2011 m. lapkričio 4 d. baigiasi terminas kasaciniam skundui paduoti ir prašė Tarnybos užtikrinanti antrinės pagalbos teikimą pagal 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1796-10, o advokatą V.M. paruošti prašymą dėl termino kasaciniam skundui paduoti atnaujinimo. Tarnyba 2011 m. spalio 12 d. raštu kreipėsi į advokatą V.M. su prašymu pateikti paaiškinimą. 2011 m. spalio 17 d. gautas advokato V.M. pranešimas dėl teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pareiškėjai S.S., kuriuo Tarnyba informuojama, jog antrinės teisinės pagalbos teikimą S.S. pagal 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1796-10 tikslinga nutraukti, nes pareiškėja nebendradarbiauja su paskirtu advokatu, o atstovavimas pareiškėjai neperspektyvus. Tarnyba 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-135-11 konstatavo, kad CPK 345 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo kasacinio skundo padavimui negali būti tenkinamas, jeigu paduotas praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjos atstovavimas pagal 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1796-10 minėtoje civilinėje byloje yra neperspektyvus ir nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, numatančiu, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus bei minėto straipsnio 1 dalies 10 punktu, numatančiu, kad asmuo kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Šio įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Todėl net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus.
VGTP įstatymas nustato, kad tuo atveju, jei atstovavimas byloje neperspektyvus, antrinė teisinė pagalba neteikiama (VGTPĮ 11 str. 6 d. 2 p.), o jei ši aplinkybė paaiškėja po to, kai buvo priimtas sprendimas teikti šią pagalbą, antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas (VGTPĮ 23 str. 1 d. 9 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad atstovavimo byloje perspektyvumas VGTP įstatymo taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas šis vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą, neperspektyvumą paprastai gaunama iš advokato teikiančio antrinę teisinę pagalbą pranešimų (VGTPĮ 23 str. 2 d.), taip pat iš teismų priimtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimų ir kt. Antrinės teisinės pagalbos teikimas remiantis VGTP įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas). Kartu pažymėtina, kad sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą turi būti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir motyvuotas taip, kad antrinės teisinės pagalbos netekusiam asmeniui būtų aiškios teisinės pagalbos nutraukimo priežastys, o ginčui persikėlus į teismą (jei asmuo nesutinka su sprendimu nutraukti teisinę pagalbą), teismas galėtų patikrinti antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrįstumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-1162/2010; Nr. A756-290/2011).
CPK 345 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2011 06 21 įstatymo Nr. XI-1480 redakcijos įsigaliojimo nuo 2011 10 01 (Žin., 2011, Nr. 85-4126) numatyta, kad kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo negali būti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi pastarasis kasacijos negalimumo pagrindas yra absoliutus (CPK 345 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija, nevertindama, ar pareiškėjos civilinėje byloje keliami reikalavimai pagrįsti, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrįstai toje civilinėje byloje, kurioje iš esmės kasacija nebegalima ir toliau prašo atsakovą teikti antrinę teisinę pagalbą, idant būtų parengtas kasacinis skundas ir prašymas atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą. Iš to darytina išvada, jog, teisės aktams nenumatant galimybės atnaujinti kasacinio skundo padavimo teismui terminą, skundžiamame sprendime padaryta pagrįsta išvada, jog pareiškėjos reikalavimai, susiję su kasacinio skundo padavimu, akivaizdžiai nepagrįsti, o atstovavimas byloje neperspektyvus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A525-820/2010; A62-3145/2011).
Būtina įvertinti ginčijamą sprendimą ir kitu jo teisiniu nutraukimo pagrindu, numatytu 23 straipsnio 1 dalies 10 punkte, numatančiu, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas gali būti nutrauktas asmeniui kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą.
VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis atvejų, kuriems esant turi būti nutraukiamas antrinės teisinės pagalbos teikimas, sąrašas. Tarp jų paminėtas ir atvejis, kai asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą (VGTPĮ 23 str. 1 d. 10 p.). Pagal VGTPĮ 1 straipsnio, nustatančio šio įstatymo paskirtį, 1 dalį, valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama fiziniams asmenims tam, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Vienas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų, įtvirtintų VGTPĮ 3 straipsnyje, yra draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas. O pagal VGTPĮ 4 straipsnio 1 ir 2 punktus, pareiškėjas, t. y. fizinis asmuo, kuris pateikė prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir (ar) kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (VGPTĮ 2 str. 7 d.) privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Vadinasi, fizinis asmuo, besikreipiantis su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o taip pat fizinis asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisėmis jis privalo naudotis nepiktnaudžiaudamas jomis. Konkrečiu atveju Tarnyba, remdamasi advokato V.M. 2011 m. spalio 17 d. pateiktu pranešimu, kaip vienu iš galimų įrodymų šaltinių (VGTPĮ 23 str. 2 d.), įvertinusi pareiškėjos S.S. elgesį antrinės teisinės pagalbos teikimo procese VGTPĮ 3 ir 4 straipsnių požiūriu, 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-135-11 padarė išvadą, jog pareiškėja nebendradarbiavo su paskirtu antrinę teisinę pagalbą teikti advokatu – nepateikė advokatui pakankamai faktinių duomenų kasacinio skundo parengimui, neišdėstė savo argumentų dėl ko turėtų būti rengiamas kasacinis skundas ar prašymas atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą, todėl yra pagrindas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu.
Byloje nustatytų duomenų visuma leidžia teigti, kad 2010 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos VGTPT sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1796-10 paskyrus teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai šiame sprendime buvo nurodytos ir jos pareigos, numatančios prievolę bendradarbiauti su tarnyba ir advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą (b.l.57). Iš 2011 m. spalio 14 d. advokato V.M. pateikto pranešimo turinio (b.l.62-63) nustatyta, kad pareiškėjos bendravimas su antrinę teisinę pagalba teikiančiu advokatu apsiribojo tik tuo, kad 2010 m. lapkričio 24 d. pareiškėja jam pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nutarties ir 2010 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties nuorašus, o dėl kasacinio skundo tikslingumo savo pozicijos neišdėstė. Advokato teigimu iš pareiškėjos pateiktų procesinių dokumentų, be jos konkrečių paaiškinimų ir argumentų parengti kasacinio skundo nebuvo galimybių, o pareiškėja nesiekė bendradarbiauti su Tarnyba ir paskirtu teikti antrinę teisinę pagalbą advokatu.
Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Todėl vertinant ar pareiškėja, ar advokatas turėjo būti aktyvus bendraujant dėl paskirtos antrinės teisinės pagalbos teikimo konstatuotina, kad būtent pareiškėjai tenka prievolė teikti visus faktinius duomenis, aktyviai bendrauti su paskirtu advokatu teikiant visą reikšmingą informaciją būtiną procesiniam dokumentui parengti ar atstovauti procese. Šios pareigos yra nurodytos ir sprendime, kuriuo paskirta antrinė teisinė pagalba. Antrinę teisinę pagalbą paskirtas teikti advokatas neturi būti verčiamas ieškoti asmens ar kitokiu būdu imtis aktyvių veiksmų asmens, kuriam paskirta antrinė teisinė pagalba paieškai, jei toks asmuo nesiekia konstruktyvaus dialogo ir neveikia padėdamas advokatui įgyvendinti būtent pačio pareiškėjo interesų apsaugą. Todėl kolegijos vertinimu yra visos sąlygos konstatuoti, kad pareiškėja VGTPĮ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos nevykdė, kas inter alia yra nesuderinama nei su principais, kuriais paremta visa valstybės garantuojama teisinė pagalba (lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos, valstybės garantuojamos pagalbos efektyvumo, kokybės bei ekonomiškumo), nei su pačia tokios pagalbos paskirtimi (VGTPĮ 1 str. 1 d.).
Šios bylos kontekste būtina įvertinti ir tą aplinkybę, kad pareiškėja siekė antrinės teisinės pagalbos teikimo ir ši jai buvo paskirta siekiant kasacijos civilinėje byloje Nr. 2-4389-792/2010, kurioje ji, M. S., J. S., D. S. buvo atsakovai. Toje pačioje byloje, tik kitam atsakovui D. S. 2010 m. lapkričio 15 d. Tarnybos sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1797-10 taipogi buvo suteikta antrinė teisinė pagalba parengti kasaciniam skundui, tačiau konstatavus, kad pareiškėja nebendradarbiauja su Tarnyba ir advokatu, antrinės teisinės pagalbos teikimas nutrauktas 2011 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-28-11. Šioje byloje ginčas išspręstas 2011 m. gegužės 2 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-321-162/2011 ir 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT nutartimi, išnagrinėjus skundą apeliacine tvarka administracinėje byloje Nr.A62-3324/2011 (Liteko duomenys), kuria konstatuota, kad nebuvo bendraujama su antrinę teisinę pagalbą paskirtu teikti advokatu. Iš šių aplinkybių seka, kad dviems proceso dalyviams, kurių interesai sutampa, toje pačioje civilinėje byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba siekiant kasacijos, sudarytos galimybės ginti savo teises naudojantis nemokama valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, tačiau ja nebuvo iš esmės siekiama tinkamai pasinaudoti savo interesų gynimui. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad Tarnyba pagrįstai antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukė ir įvardintuoju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punkte pagrindu.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Pareiškėja nurodo, kad suinteresuotų Klaipėdos VGTPT ir Klaipėdos VGTPT advokatų kontoros advokato V. M. neveikimas ar suinteresuotas ir ydingas veikimas prieš pareiškėjos interesus užkirto jai galimybe pasinaudoti antrine teisine pagalba ginant pažeistas teises ir interesus kasaciniame procese, dėl ko iš jos pagal sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-39-546/2007 solidariai išieškoma 12699,50 Lt suma ieškovės V.M.M. naudai. Neturtinę žala atsirado dėl patirto streso, pergyvenimų ir ją pareiškėja įvertina 130 000 litų suma.
Pasisakant dėl pareiškėjos reikalavimų priteisti turtinę ir neturtinę žalą, pažymėtina, kad atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. A146–1135/2010, Nr. A822–331/2011) yra pažymėjęs, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Pareiškėja turtinės žalos atsiradimą kildina iš išieškotinų sumų išieškotojos V.M.M. naudai. Neturtinę žalą grindžia patirtais išgyvenimais netekus galimybės kasacine tvarka ginčyti teismo procesinius sprendimus. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (LAT 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Pareiškėjos įvardijama turtinė žala 12699,50 Lt yra solidariai iš atsakovų J. S., S. S., M. S., D. S. 2007 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-39-546/2007 ieškovei V. M. M. priteistas 12400 Lt nuostolių atlyginimas ir 299.5 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (b.l.21-25). Šis teismo sprendimas įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismui 2008 m. balandžio 3 d. išnagrinėjus pareiškėjos ir kitų atsakovų apeliacinius skundus (b.l.26-27). 2010 m. birželio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4389-792/2010 išnagrinėjo atsakovo M. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir jo netenkino, o 2010 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1517-460/2010 šią teismo nutartį paliko nepakeista (b.l.32-35). Iš to seka, kad byloje, kurioje pareiškėja kreipėsi antrinės teisinės pagalbos suteikimo bei ginčija atsakovo veiksmus, nebuvo atnaujintas procesas ir nebebuvo kvestionuojamas priteistų nuostolių atlyginimo teisėtumas, todėl negalėjimas pasinaudoti kasaciniu procesu byloje dėl proceso atnaujinimo, juolab pradėtu kito atsakovo (M.S.), o ne S. S. iš vis nėra teisinė prielaida įvardijamas sumas pripažinti pareiškėjos patirta turtine žala.
Vertinant pareiškėjos nurodomas aplinkybes, kad žala atsirado dėl to jog ji negalėjo kreiptis kasacine tvarka ginčydama įvardijamas teismų nutartis, būtina pažymėti ir tai, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmens teisė kreiptis į teismą neatskiriama nuo asmens teisės į tinkamą teisminį procesą. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su bylos nagrinėjimu teisme, t. y. teisminio proceso santykius, turi nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad būtų užtikrintas efektyvus asmens pažeistų teisių ir laisvių gynimas. Vienu iš teisės į tinkamą teisinį procesą aspektų – teismo sprendimo apskundimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, akcentuojama asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) aiškinama atsižvelgiant į kitas Konstitucijos nuostatas, juolab kad įstatyme turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui; įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. O. B. Ž., bylos Nr. 3K-3-599/2008).
Europos Žmogaus Teisių Teismas vadovaujasi savo praktikoje nustatytais principais, pagal kuriuos taikomi apribojimai pirmiausia negali suvaržyti ar susilpninti asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi tik tada, jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Guerin v. France, judgment of 23 July 198, Reports 1998-v., p. 1867, § 37; kt.). Tuo pačiu šio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad procesinių asmens teisių suvaržymas atitinka teisėtumo reikalavimą, jeigu jis yra atliktas teisės aktuose nustatyta tvarka.
CPK 346 straipsnyje apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kasacinio proceso funkcijos esmė – įsiteisėjusių teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo kontrolės forma. Kasacija yra išimtinė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų patikrinimo forma. Civilinio proceso kodekse reglamentuojama kasacija yra ribota. Kasacijos ribojimais iš esmės pabrėžiamas kasacinio proceso išimtinumas siekiant užtikrinti teisės aiškinimo ir taikymo vienodumą taip, kad nebūtų neteisėtų sprendimų (žr: 2010 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-521/2010).
Iš civilinės bylos Nr. 2-39-546/2007 proceso eigos (b.l.19-28) matyti, kad procese vyko apeliacija ir buvo išnagrinėtas pareiškėjos apeliacinis skundas. Iš civilinės bylos Nr. 2-4389-792/2010, kurioje nagrinėtas M. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo, proceso eigos taip pat matyti, kad pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuris buvo išnagrinėtas apeliacine tvarka (b.l.28-35). Taigi procesiniai sprendimai peržiūrėti apeliacinės instancijos teismo, be to pareiškėjai įsiteisėjus teismo nutarčiai paskirta antrinė teisinė pagalba kasaciniam procesui, kuria pati pareiškėja nesiekė tinkamai pasinaudoti ir nepasinaudojo, kadangi nebendradarbiavo su Tarnyba ir paskirtu teisinę pagalbą teikti advokatu. Kasacinio proceso nebuvimas nėra teisinė prielaida pripažinti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes kasacija yra išimtinė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų patikrinimo forma. Antra, kaip jau pažymėta teismo sprendime, asmens teisės į teisingą teismo procesą tinkamu realizavimu yra pripažįstama tai kai yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui; įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui. Šiuo atveju tokia teisė pareiškėjai buvo užtikrinta ir šia teise pareiškėja pasinaudojo. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjos reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo negali būti pripažinti pagrįstais.
Pareiškėja taip pat reiškė reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Vadovaujantis šia teisės norma, įstatymų leidėjas numato galimybę proceso dalyviui atlyginti jo turėtas teismo išlaidas, jeigu sprendimas administracinėje byloje yra priimtas jo naudai. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, todėl pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies nuostatas negali būti pripažįstama, kad sprendimas priimtas pareiškėjos naudai todėl pareiškėja negali pretenduoti į patirtų išlaidų atlyginimą.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjos S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant apeliacinės instancijos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Remigijus Arminas
Aušrelė Mažrimienė
Vida Stonkuvienė