Civilinė byla Nr. 2-1872/2012

                          Procesinio sprendimo kategorija:110.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. įmonės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-2261-221/2012 pagal ieškovo A. M. įmonės ieškinį atsakovui Lietuvos liaudies buities muziejui dėl sprendimo dėl viešo konkurso rezultatų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl to ar pagrįstai pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Ieškovas A. M. įmonė ieškiniu prašė panaikinti Lietuvos liaudies buities muziejaus laikinosios turto nuomos komisijos 2012 m. birželio 20 d. pranešimą Nr. 01-10/152/1 dėl valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso rezultatų. Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui sudaryti Lietuvos liaudies buities muziejaus teritorijoje, esančioje L. Lekavičiaus g. 2, Rumšiškėse, Kaišiadorių r., esančios automobilių stovėjimo aikštelės nuomos sutartį.

Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 25 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki bus išnagrinėtas ieškovo ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-2261-221/2012 dėl sprendimo dėl viešo konkurso panaikinimo, uždraudė atsakovui Lietuvos liaudies buities muziejui                 sudaryti Lietuvos liaudies buities muziejaus teritorijoje, adresu L. Lekavičiaus g. 2, Rumšiškėse, Kaišiadorių r., esančios automobilių stovėjimo aikštelės nuomos sutartį.

Ieškovas teismui pateikė papildomą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012 m. liepos 20 d. automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Lietuvos liaudies buities muziejaus teritorijoje, L. Lekavičiaus g. 2, Rumšiškėse, Kaišiadorių r., nuomos sutartį. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą iškeldinti iš automobilių stovėjimo aikštelės asmenį, kuriam ši aikštelė perleista pagal 2012 m. liepos 20 d. pasirašytą naują valstybinio materialiojo turto nuomos sutartį, grąžinti į automobilių stovėjimo aikštelę ieškovą ir leisti ieškovui vykdyti veiklą pagal 2002 m. gegužės 27 d. ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį iki bus išnagrinėta civilinė byla.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad ieškovas teismui nepateikė 2012 m. liepos 20 d. pranešimo, kuriame, kaip nurodo ieškovas, nurodytas viešojo konkurso būdu sudarytos  nuomos sutarties su kitu subjektu faktas. Šios aplinkybės taip pat nepatvirtina kiti byloje esantys dokumentai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas būtų realiai 2012 m. liepos 20 d. su kitu nuomininku sudaryta automobilių stovėjimo aikštelės nuomos sutartis, ieškovui galimai sukelianti tam tikras teisines pasekmes. Tačiau ieškovo nurodyti argumentai nepagrįsti jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais, nepateikta 2012 m. liepos 20 d. nuomos sutartis, iš kurios būtų matyti, kad atsakovas nesilaikė 2012 m. liepos 25 d. nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių ir organizavo viešąjį konkursą, siekdamas išnuomoti automobilių aikštelę, esančią Lietuvos liaudies buities muziejaus teritorijoje. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Šiuo atveju matyti, kad ieškovo prašymas – įpareigoti atsakovą iškeldinti iš automobilių stovėjimo aikštelės asmenį, kuriam ši aikštelė perleista pagal 2012 m. liepos 20 d. pasirašytą naują valstybės materialiojo turto nuomos sutartį, grąžinti į automobilių stovėjimo aikštelę ieškovą ir leisti ieškovui vykdyti veiklą pagal 2002 m. gegužės 27 d. ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį iki bus išnagrinėta civilinė byla – yra materialaus teisinio pobūdžio reikalavimas (naujas ieškinio dalykas), kuriam netaikytinos laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančios teisės normos.

3. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad atsakovas, išnuomodamas aikštelę trečiajam asmeniui pažeidė imperatyvius teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus ir taip yra kenkiama ieškovo interesams. Ieškovas prie papildomo ieškinio pateikė 2012 m. liepos 20 d. pranešimo dėl nuomos sutarties nutraukimo Nr. 01-10/195/1 kopiją, kurioje nurodyta jog 2012 m. liepos 10 d. viešo nuomos konkurso būdu 2012 m. liepos 20 d. pasirašyta nauja valstybės materialiojo turto nuomos sutartis.

2. Ieškovas nurodė priežastis kodėl reikalingas laikinas teisinis situacijos sureguliavimas – ieškovo turimais duomenimis, atsakovas, pažeisdamas imperatyvius teisės aktų reikalavimus, t. y. Valstybės materialiojo turto nuomos konkurso/ ne konkurso būdu taisykles, neteisėtai nutraukė galiojančią 2002 m. gegužės 27 d. ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį su ieškovu ir neteisėtai 2012 m. liepos 20 d. sudarė naują valstybės materialiojo turto nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu. Tokiu būdu ieškovas buvo iškeldintas iš teisėtai valdytos aikštelės, prarado teisėtą pajamų šaltinį ir jo nuostoliai dėl negautų pajamų didėja kasdien. Be to, gali kilti naujų teisinių ginčų, kurie gali trukdyti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

3. Ieškovas prašo taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios nepažeidžia ekonomiškumo bei proporcingumo principų. Nėra prašoma varžyti atsakovo teisių labiau, nei būtina, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimus.

4. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas patirs didesnę žalą negautų pajamų pavidalu, nei ją patirtų atsakovas, kuriam ieškovas bet kokiu atveju turėtų prievolę mokėti aikštelės nuomos mokestį.

5. Ieškovo pareikšti ieškiniai laikytini prevenciniais, t. y. jais siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę bei prašoma įpareigoti atsakovą nutraukti neteisėtą veiklą (panaikinti neteisėtą sprendimą, pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momentą neteisėtą sutartį). Tuo tarpu prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti. Nors prevencinio ieškinio atveju taikomos laikinosios apsaugos priemonės gali ir sutapti su byloje pareikštais reikalavimais, tačiau tai nereiškia, kad taikydamas tokią priemonę teismas pasisako dėl bylos esmės, taip pat kad dėl tokios priemonės taikymo būtų pagrindas abejoti bylą nagrinėjančio teismo nešališkumu. Aplinkybė, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė iš dalies susijusi su vienu iš šioje byloje ieškovo pareikštų ieškinio reikalavimų neužkerta kelio tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymui, nes teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia bylos iš esmės ir nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl to ar pagrįstai pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad prieš sprendžiant, ar nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi preliminariai (prima facie) įvertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

Tuo tarpu CPK 4237 straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose. Pagal minėto straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Taigi, iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje ir CPK 4237 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisinių nuostatų darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, iš pradžių yra preliminariai įvertinamas ieškinio reikalavimo pagrįstumas. Nustačius, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas, nustatinėjama, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas A. M. įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovo Lietuvos liaudies buities muziejaus turto nuomos komisijos sprendimą dėl viešo nuomos konkurso rezultatų. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui sudaryti Lietuvos liaudies buities muziejaus teritorijoje, esančioje L. Lekavičiaus g. 2, Rumšiškėse, Kaišiadorių r., esančios automobilių stovėjimo aikštelės nuomos sutartį. Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 25 d. nutartimi ieškovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – ir iki bus išnagrinėtas ieškovo ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-2261-221/2012 dėl sprendimo dėl viešo konkurso panaikinimo, atsakovui Lietuvos liaudies buities muziejui uždrausta sudaryti Lietuvos liaudies buities muziejaus teritorijoje, adresu L. Lekavičiaus g. 2, Rumšiškėse, Kaišiadorių r., esančios automobilių stovėjimo aikštelės nuomos sutartį (b. l. 10). Minėta nutartis yra įsiteisėjusi. Ieškovas proceso eigoje taip pat pateikė papildomą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012 m. liepos 20 d. automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Lietuvos liaudies buities muziejaus teritorijoje, L. Lekavičiaus g. 2, Rumšiškėse, Kaišiadorių r., nuomos sutartį. Taip pat šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą iškeldinti iš automobilių stovėjimo aikštelės asmenį, kuriam ši aikštelė perleista pagal 2012 m. liepos 20 d. pasirašytą naują valstybinio materialiojo turto nuomos sutartį, grąžinti į automobilių stovėjimo aikštelę ieškovą ir leisti ieškovui vykdyti veiklą pagal 2002 m. gegužės 27 d. ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį iki bus išnagrinėta civilinė byla. Kauno apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi tokio prašymo netenkino.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas yra pareiškęs ieškinį, kuriuo siekia panaikinti atsakovo turto nuomos komisijos sprendimą dėl viešo nuomos konkurso rezultatų, t. y. byloje kilęs ginčas dėl viešojo pirkimo procedūrų teisėtumo. Taip pat pareikštu papildomu ieškiniu ieškovas siekia pripažinti viešojo konkurso būdu sudarytą nuomos sutartį negaliojančia, tačiau prašo pritaikyti savo esme su viešojo pirkimo procedūromis nesusijusią laikinąją apsaugos priemonę. Apelianto prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra susijusi su materialaus teisinio pobūdžio reikalavimais ir gali būti atskiru ginčo nagrinėjimo dalyku kitoje byloje. Taigi, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sprendžia, jog taikyti tokio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę byloje nebuvo pagrindo, tuo labiau, kad prieš tai byloje jau buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovui uždrausta sudaryti minėtos aikštelės nuomos sutartį.  

Nors apeliantas atskirajame skunde ir teigia, jog jo reiškiami patikslintas bei papildomas ieškiniai laikytini prevenciniais, todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės gali sutapti su reiškiamų ieškinių reikalavimais, tačiau teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas savo ieškiniais iš esmės siekia panaikinti viešo konkurso rezultatus bei pripažinti sudarytą nuomos sutartį negaliojančia, t. y. šiuo atveju ginčas iš esmės yra kilęs dėl viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumo, kurių pasekoje galimai buvo sudaryta aikštelės nuomos sutartis. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas atskirajame skunde klaidingai tapatina viešojo pirkimo procedūrų teisėtumo klausimus bei prevenciniu ieškiniu reiškiamus klausimus, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantui patiriant atitinkamus nuostolius jis turės teisę kreiptis į teismą su atskiru pareiškimu dėl tokių nuostolių atlyginimo.   

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad taikyti ieškovo nurodytas laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                           Algirdas Gailiūnas

         Konstantinas Gurinas

                  Kazys Kailiūnas