Civilinė byla Nr. e2A-2340-601/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00599-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.1.; 3.3.1.18.1.;  3.3.1.20.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Izoldos Nėnienės ir Virginijos Gudynienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB ,,Tomadas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TOMADAS“ dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, tretieji asmenys Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, V. M..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė išreikalauti transporto priemonę Mercedes Benz 220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš svetimo neteisėto valdymo, įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei transporto priemonę Mercedes Benz 220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad 2016-12-19 trečiasis asmuo išdavė ieškovės atstovui UAB „Automera“ direktoriui A. P. leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Todėl atsakovė nuo šio momento neturi teisėto pagrindo laikyti ieškovės automobilį savo žinioje. Transporto priemonė faktiškai buvo nuvežta ne dėl jos palikimo neleistinai stovėti vietoje, o šalinant avarijos padarinius. Ieškovei nėra žinoma apie atsakovės pareiškime nurodytus faktus, susijusius su civiliniais ginčais, vykstančiais tarp atsakovės ir UAB „Automera“.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. sprendimu nutarė:

• Ieškinį tenkinti visiškai.
• Išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo ir įpareigoti atsakovę UAB „TOMADAS“ grąžinti ieškovei Ž. M. transporto priemonę Mercedes Benz 220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
• Atsakovės UAB „TOMADAS“ prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinti.
• Priteisti iš atsakovės UAB „TOMADAS“ ieškovei Ž. M. 113 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad atsakovė, negrąžindama automobilio ieškovei, jį valdo neteisėtai. Byloje nesant duomenų, kad V. M., eismo įvykio metu vairavęs transporto priemonę Mercedes Benz 220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ar iškart po jo pažeidė KET ar kitų teisės aktų reikalavimus, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalį ieškovė ar trečiasis asmuo privalo atlyginti išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje. Teismas sutiko su ieškove, kad atsakovė nepagrįstai, esant policijos leidimui atsiimti ginčo automobilį, atsisako grąžinti ieškovei nurodytą transporto priemonę iki ieškovė neatlygino išlaidų, susijusių su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, arba iki ieškovė nepateikė adekvataus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimo. Atsakovei pateikus policijos pareigūno leidimą atsiimti saugomą automobilį, ji nuo šio momento neturi teisėto pagrindo laikyti ieškovės automobilio savo žinioje, t. y. šį automobilį neteisėtai valdo, o turto savininko reikalavimas jį grąžinti yra pagrįstas ir teisėtas. Teisinio reglamentavimo aiškinimas, kad asmuo, nepadaręs viešosios teisės pažeidimo privalo atlyginti atitinkamas išlaidas, prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam protingumo principui. Nors 2016-12-07 Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas Nr. 9171 yra galiojantis, tačiau teismas atkreipė  dėmesį, kad ieškovė negalėjo tiesiogiai įtakoti nei atsakovės ir trečiojo asmens (policijos pareigūnų) veiksmų nuvežant automobilį saugojimui, nei jį saugant, todėl šių asmenų veiksmai priverstinai nuvežant transporto priemonę bei vėliau atsakovei atsisakant ją grąžinti, negali sukelti ieškovei neigiamų pasekmių. Transporto priemonė priverstinai nuvežta bei saugoma pagal 2016-12-02 priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Paslaugų sutartis tarp policijos komisariato ir saugotojo nustato sutarties šalių teises ir pareigas. 2016-12-07 Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra KET ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus fiksuojantis dokumentas, kurio pagrindu būtų galima spręsti, kad V. M. pažeidė teisės aktų reikalavimus bei atitinkamai bus nubaustas (baudžiamas) administracine tvarka. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ,,Tomadas“ prašo:

• Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017-06-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12949-924/2017 bei priimti naują sprendimą – ieškovės Ž. M. ieškinį atsakovui UAB „Tornadas“ atmesti.
• Apeliacinės instancijos teismui netenkinus aukščiau nurodyto prašymo, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017-06-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12949-924/2017 rezoliucinę dalį, pašalinant iš jos nuostatas dėl atsakovo UAB „Tomadas“ svetimo neteisėto automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdymo bei 113 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo UAB „Tomadas“ ieškovės Ž. M. naudai, taip pat išsprendžiant ir atsakovo UAB „Tomadas“ patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimą bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. atsakovas negali būti pripažintas neteisėtai valdantis ieškovės automobilį, kadangi atsakovas automobilį priverstinai nuvežė ir saugojo galiojančio 2016-12-07 Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Akto ieškovė neskundė, todėl  jis šiai dienai yra galiojantis. Akte aiškiai nurodoma, jog transporto priemonės vairuotojas pažeidė KET 150.10 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta ATPK 1241 str. 4 d. SEAKĮ  33 str. 1 d. nustatyta, jog išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Tokios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas CK nustatytais būdais ir tvarka <...>. Konstitucinio Teismo 2013-12-20 nutarimu iš esmės buvo išaiškinta, jog išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės tiek, kiek ja nesudaryta galimybė susigrąžinti transporto priemonę adekvačiai užtikrinus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymą. Atsakovas turi teisę pasinaudoti CK numatyta sulaikymo teise tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas iki jos atsiėmimo neatsiskaito arba neišduoda jokio prievolės įvykdymo ateityje užtikrinimo;
2. kad atsakovas negali būti pripažintas neteisėtai valdančiu automobilį patvirtina atsakovo pateiktas 2017-01-05 išrašas iš VPK duomenų bazės apie automobilio priverstinio nuvežimo aplinkybes bei subjektą, atsakingą už atsiskaitymą su atsakovu už suteiktas paslaugas. VPK atsakovui nėra atlikusi jokių mokėjimų už automobilio nuvežimo ir saugojimo paslaugas, kadangi paties VPK duomenimis, būtent KET ir ATPK pažeidėjas M., solidariai su ieškove, privalėjo atsiskaityti už ieškovo suteiktas paslaugas. VPK atsiliepime aiškiai nurodė, jog 2016-12-07 vyriausias patrulis N. K., vadovaudamasis ATPK (redakcija galiojusi iki 2017-01-01) 269 str. 7 d. priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę bei išaiškino priverstinio nuvežimo apskundimo tvarką, kuri nebuvo apskųsta. VPK nepateikė jokių duomenų apie tai, jog ieškovė neturi pagrindo bei neprivalo atsiskaityti su atsakovu už suteiktas paslaugas. VPK nepaneigė, jog automobilis priverstinai nuvežtas ir saugojamas kitu pagrindu, negu nurodoma pačiame akte;
3. vien aplinkybė, jog M. administracinė atsakomybė nei dėl eismo įvykio, nei dėl akte nurodytų administracinių teisės pažeidimų taikyta nebuvo, savaime nepaneigia ieškovės pareigos solidariai su automobilio valdytoju atsiskaityti su atsakovu už suteiktas paslaugas. Byloje nėra duomenų, jog M. dėl eismo įvykio nėra pripažintas atsakingu. Atsakovas negali patikėti, jog VPK, kaip sprendimą priverstinai nuvežti ir saugoti automobilį priėmusi institucija, būtų sąmoningai akte įrašiusi ne tą teisinį automobilio priverstinio nuvežimo pagrindą;
4. CK 6.840 str. nuostatos suteikia teisę atsakovui sulaikyti transporto priemonės perdavimą iki atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Atsakovas turi teisę pasinaudoti sulaikymo teise tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas iki jos atsiėmimo neatsiskaito arba neišduoda jokio prievolės įvykdymo ateityje užtikrinimo. Ieškovei atsisakant atsiskaityti su atsakovu už suteiktas paslaugas arba išduoti adekvačią, prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę, atsakovas teisėtai pasinaudojo sulaikymo teise;
5. ieškovė, akte matydama VPK nurodomą automobilio priverstinio nuvežimo pagrindą (KET 150.10 p. reikalavimų pažeidimas, už ką atsakomybė numatyta tuometinio ATPK 1241 str. 4 d. nuostatose), automatiškai sąlygojantį ir atsakovo teisę reikalauti atlyginimo už suteiktas paslaugas solidariai iš automobilio savininko ir valdytojo, nesutikdama su juo galėjo įstatymo nustatyta tvarka apskųsti akte nurodomą automobilio priverstinio nuvežimo pagrindą. VPK nemokėjo atsakovui už automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas, ką būtų privalėjęs daryti Sutarties 4.5 p. numatytu atveju (t. y. transporto priemonę priverstinai nuvežus SEAKĮ 33 str. 2 d. numatytu pagrindu);
6. teismas visiškai nepasisakė dėl to, jog VPK 2016-12-19 Leidimą atsiimti transporto priemonę Nr. (duomenys neskelbtini), išdavė ne automobilio savininkei (ieškovei) ar valdytojui (M.). Leidimas buvo išduotas tariamam ieškovės įgaliotam asmeniui UAB „Automera“ direktoriui A. P.. Ginčo civilinės bylos atveju nei UAB „Automera“, nei UAB „Automera“ direktorius nėra ir nebuvo automobilio savininku, kuriam VPK apskritai turėjo teisę išduoti leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį. Bylos medžiagoje nėra ir nebuvo duomenų, jog ieškovė notarine tvarka būtų išdavusi UAB „Automera“ (arba jos direktoriui) įgaliojimą atstovauti ją santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Nėra jokių kitų duomenų apie atstovavimą;
7. iš atsakovo negali būti priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai, kadangi atsakovo veiksmuose, vadovaujantis galiojančiu 2016-12-07 Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. nuostatomis bei Konstitucinio Teismo 2013-12-20 nutarimu, nebuvo jokių neteisėtų veiksmų. Atsakovo veiksmuose nesant jokių teisei priešingų veiksmų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas privalo būti peržiūrėtas CPK 93 arba 94 str. nustatyta tvarka, tame tarpe atsakovo patirtų išlaidų advokato pagalbai bylinėjantis pirmosios instancijos teisme.

2. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti UAB „Tornadas“ pareikštą apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-12949-924/2017. Priteisti Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. atsakovas klaidina teismą nenurodydamas, jog pagal 2016-12-02 priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovo ir Panevėžio apskrities VPK, atsakovas turėjo pareigą, gavęs VPK leidimą, nedelsiant grąžinti ieškovei nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, t. y. lengvąjį automobilį. Sutartis nenumato atsakovo teisės sulaikyti transporto priemonę iki atsiskaitymo už jos saugojimą gavimo momento. Priešingai, Sutarties 2.1.11 punktas ir Sutarties 2 priedo lentelės 9 punktas numato, jog atsakovas privalo grąžinti transporto priemonę jos savininkui ar valdytojui nedelsiant gavęs atsakingo Panevėžio apskrities VPK pareigūno leidimą atsiimti transporto priemonę. Atsakovas atsisakydamas grąžinti transporto priemonę pažeidė Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo nuostatas;
2. atsakovas nepagrįstai nurodo, kad neva akte nurodyti akto priėmimo teisiniai pagrindai automatiškai sąlygoja ir atsakovo teisę reikalauti atlyginimo už suteiktas paslaugas solidariai iš automobilio savininko ir valdytojo. Aktas, kaip priverstini transporto priemonės nuvežimą leidžiantis įvykdyti dokumentas, nenustato ieškovės pareigų, susijusių su transporto priemonės saugojimo ar apmokėjimo už saugojimą tvarka bei sąlygomis. Ieškovė, nebūdama aktą pasirašęs asmuo, esant aiškiam Transporto priemonės priverstinio nuvežimo pagrindui dėl įvykusio eismo įvykio, neturėjo teisinio pagrindo bei galimybių ginčyti patį aktą; 
3. leidimas yra parengtas bei išduotas pagal standartinę formą, nustatytą Apraše. Panevėžio apskrities VPK, išduodama leidimą, negalėjo bei neturėjo teisės nustatyti jame papildomų nuostatų, susijusių su neatlygintinu transporto priemonės atsiėmimu. Leidime, skirtingai nei nurodo atsakovas, nebuvo nurodyta ieškovės pareiga atlyginti Transporto priemonės saugojimo išlaidas;
4. šiuo atveju ieškovės transporto priemonė nebuvo priverstinai nuvežta remiantis SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalimi, nei nuvežta už padarytą teisės pažeidimą. Akte nėra numatyta, jog transporto priemonė nuvežta ar saugotina remiantis SEAKĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Transporto priemonė buvo nuvežta ne dėl teisės pažeidimo, o dėl avarijos, šalinant jos padarinius. Tai, kad jog transporto priemonės valdytojui V. M., nebuvo pritaikyta administracinė atsakomybė, tiesiogiai patvirtino ir pats Panevėžio apskrities VPK;
5. atsisakant grąžinti transporto priemonę ieškovei, atsakovas nebuvo ir iki šiol nėra nurodęs, jog atsisakymas grąžinti transporto priemonę būtų buvęs sąlygotas tariamai netinkamai išduoto leidimo. Leidimas išduotas UAB ,,Automera“ atstovui A. P. prašymo Panevėžio apskrities VPK pagrindu, atsižvelgus į aplinkybę, jog UAB „Automera“ sutartinių santykių su draudimu pagrindu teikia transporto priemonių pervežimo paslaugas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Apeliacinis skundas atmestinas.
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl automobilio išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo

3. Bylos esmė – ar atsakovė turi teisę laikyti automobilį savo žinioje (negrąžinti jo savininkui), esant policijos leidimui atsiimti šį automobilį.
4. Nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 7 d., įvykus eismo įvykiui, nukentėjo ieškovei priklausantis automobilis Mercedes Benz 220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - automobilis), kurį vairavo jos sutuoktinis V. M.. 2016 m. gruodžio 7 d., remiantis priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartimi (sudaryta tarp Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir apelianto UAB „Tomadas“; toliau - sutartis) ir Panevėžio apskrities VPK KPT Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis buvo nuvežtas į apeliantui priklausančią aikštelę. V. M. nebuvo pripažintas įvykio kaltininku (nepripažintas padariusiu KET pažeidimą). 2016 m. gruodžio 8 d. ir 19 d. Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išdavė leidimus atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį: 2016-12-07 valdytojui V. M., o 2016-12-19 įgaliotam atstovui UAB „Automera“, tačiau apeliantė atsisakė grąžinti automobilį iki nebus atlygintos išlaidos, susijusios su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, arba bus pateiktas adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykių kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de H. prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
6. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašo teismo taikyti CK 4.95 straipsnyje įtvirtintą civilinių teisių gynimo būdą (vindikaciją) – savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Pažymėtina, kad reikšdama vindikacinį reikalavimą, ieškovė privalo įrodyti, jog ji turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovei, iš kurios reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovė; daiktą atsakovė valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.
7. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos vindikaciniam ieškiniui reikšti bei pripažinti jį pagrįstu. Byloje nėra ginčo, kad automobilis priklausė ir priklauso ieškovei, kad automobilio valdymo teisė prarasta be ieškovės valios (priverstinai nuvežta), kad automobilį valdo apeliantė, kad daiktas yra natūra, ir kad šalių (ieškovės ir apeliantės) nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Tačiau apeliantė ginčija vieną iš sąlygų – automobilio valdymo neteisėtumą, motyvuodama tuo, jog jos veiksmų teisėtumą pagrindžia Panevėžio apskrities VPK KPT Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – aktas).
8. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais. Pažymėtina, kad ieškinys grindžiamas tuo, jog apeliantė neteisėtai negrąžina automobilio po to, kai 2016 m. gruodžio 8 d. ir 19 d. Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išdavė leidimus atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį. Nėra ginčo, kad iki to apeliantės veiksmai yra teisėti, pagrįsti aktu. Taigi, svarbu nustatyti, ar po 2016 m. gruodžio 19 d., kai apeliantė atsisakė sugrąžinti automobilį, apeliantės veiksmai (automobilio valdymas) yra teisėti ir nepažeidžia savininko teisių.
9. Sutarties 2.1.11 punkte numatyta, kad atsakovė privalo grąžinti transporto priemonę asmeniui, pateikusiam jam išduotą leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Ribojimų (sulaikymo teisės ir pan.), dėl kurių automobilio savininkas galėtų neatgauti jam grąžinamo automobilio nei sutartyje, nei teisės aktuose nenumatyta, o net ir numačius juos sutartyje, tokie ribojimai negalėtų būti taikomi ne sutarties šaliai (ieškovei). Teisėjų kolegija sprendžia, kad Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui išdavus leidimus atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį, apeliantės teisę ir pareigą - laikyti ir saugoti automobilį, pakeitė pareiga - grąžinti automobilį, todėl automobilio negrąžinimas ieškovei yra neteisėtas apeliantės veiksmas, t. y. apeliantė automobilį valdo neteisėtai (be jokio teisėto pagrindo). Apeliantė nepagrįstai sureikšmina aktą, kuris buvo tik pagrindas automobilį teisėtai priverstinai nuvežti į aikštelę ir jį saugoti iki paslaugos gavėjo (Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) kito nurodymo dėl automobilio gavimo.
10. Kaip matyti, automobilio negrąžinimą apeliantė sieja su savo teise sulaikyti automobilį (CK 6.840 str. 5 d., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d.) iki ieškovė apmokės už suteiktas automobilio nuvežimo ir saugojimo paslaugas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija. Pirma, apeliantė nepagrįstai remiasi CK 6.840 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, kad „saugotojas turi teisę sulaikyti perduotą jam saugoti daiktą tol, kol davėjas su juo neatsiskaitys“, nes tarp apeliantės ir ieškovės nėra sutartinių pasaugos santykių, t. y. ieškovė nėra pasaugos davėjas. Antra, apeliantė nepagrįstai remiasi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalimi (toliau - SEAKĮ), kurioje nustatyta, kad „Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės“, nes ši įstatymo nuostata apibrėžia laiko tarpą, iki kada gali būti skaičiuojamos išlaidos, susijusios su priverstiniu automobilio nuvežimu ir saugojimu, o ne momentą, iki kada turi būti sumokėtos šios išlaidos. Taip pat pažymėtina, kad SEAKĮ nenumatyta jam perduotos saugoti transporto priemonės sulaikymo galimybė.
11. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškovė turi atlyginti išlaidas už priverstinį automobilio nuvežimą ir saugojimą, ar ne, apeliantė neturi teisės (esant leidimui jį atsiimti) sulaikyti jai perduoto priverstinai nuvežti ir saugoti automobilio. Apeliantės patirtų išlaidų išieškojimo (atlyginimo) klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
12. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
13. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
14. Apeliantės prašymas – pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017-06-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12949-924/2017 rezoliucinę dalį, pašalinant iš jos nuostatas dėl atsakovo UAB „Tomadas“ svetimo neteisėto automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdymo, – netenkintinas. Pažymėtina, jog ieškinio teisinis pagrindas yra daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.), ieškinys pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas, apeliantė pripažinta neteisėtai valdanti svetimą daiktą, todėl  pagrįstai teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodyta – „išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo <...>“.
15. Nepagrįstu laikytinas apeliantės prašymas nepriteisti 113 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio), nes ji nėra pralaimėjusi šalis. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies <...>. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas, todėl už jį sumokėtas žyminis mokestis pagrįstai priteistas iš pralaimėjusios šalies – apeliantės. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog ji nėra pralaimėjusi šalis, nes ieškinys jos atžvilgiu yra patenkintas bei yra nustatyta, jog jos veiksmai, negrąžinant automobilio, yra neteisėti. Taikyti apeliantės atžvilgiu CPK 93 straipsnio 4 dalį, nėra jokio pagrindo.

      Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

      Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

      Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                            Evaldas Burzdikas

Virginija Gudynienė

                                                                                                                   Izolda Nėnienė