Civilinės bylos Nr. e2S-259-567/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14124-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-110-930/2022 pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui I. P. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių ir atsakovo I. P. priešieškinį ieškovei I. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, tretieji asmenys RATO kredito unija, antstolis R. V., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei ieškovės I. P. ieškinį atsakovams G. P. ir I. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir dvišalės restitucijos taikymo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

nustatė:

I. Bylos esmė

1.       Ieškovė I. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama:

1.1.                      nutraukti santuoką tarp I. P. ir I. P. dėl atsakovo I. P. kaltės. Ieškovei I. P. palikti santuokoje turėtą „P.“ pavardę;

1.2.                      sutuoktinių I. P. ir I. P. turtinėms teisėms pasekmes taikyti nuo gyvenimo skyrium pradžios 2019 metų kovo 4 d.;

1.3.                      nepilnamečių vaikų – sūnaus C. P. ir dukters Š. P. – gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. P.;

1.4.                      priteisti iš atsakovo I. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 1 000 Eur kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės. Priteistą išlaikymą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų gaunamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. P.;

1.5.                      nustatyti tėvo I. P. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką;

1.6.                      padalinti santuokoje įsigytą turtą tokiu būdu:

1.6.1.                      ieškovei I. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą:

1.6.1.1.                      ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį jame esančių statinių (duomenys neskelbtini);

1.6.1.2.                      ½ dalį buto (duomenys neskelbtini);

1.6.1.3.                      ½ dalį negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini);

1.6.1.4.                       ½ dalį negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini);

1.6.1.5.                      ½ dalį negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini);

1.6.1.6.                      70 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų;

1.6.1.7.                      automobilį BMW X3;

1.6.1.8.                      (duomenys neskelbtini) nario teises;

1.6.2.                      atsakovui I. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą:

1.6.2.1.                      ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį jame esančių statinių (duomenys neskelbtini);

1.6.2.2.                      ½ dalį buto (duomenys neskelbtini);

1.6.2.3.                      ½ dalį negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini);

1.6.2.4.                      ½ dalį negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini);

1.6.2.5.                      ½ dalį negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini);

1.6.2.6.                      70 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų;

1.6.2.7.                      Nissan Primera (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė sudaro 500 Eur.

1.7.                      priteisti iš atsakovo I. P. ieškovei I. P. ½ dalį sumų, sumokėtų UAB Lietuvos energijos tiekimas ir UAB „Ignitis“, vykdant bendras sutuoktinių prievoles;

1.8.                      įsipareigojimus kreditoriams Rato kredito unijai, antstoliui R. V., UAB „Ignitis“ pripažinti solidariomis ieškovės I. P. ir atsakovo I. P. skolomis;

1.9.                      įsipareigojimus kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pripažinti asmeniniais ieškovės I. P. įsipareigojimais;

1.10.                      įsipareigojimus kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pripažinti asmeniniais I. P. įsipareigojimais;

1.11.                      įsipareigojimus kreditorei UAB Naujamiesčio būstas pripažinti asmeniniais atsakovo I. P. įsipareigojimais.

2.       Atsakovas I. P. pateikė priešieškinį, prašydamas:

2.1.                      nustatyti nepilnamečių vaikų C. P. ir Š. P. gyvenamąją vietą su tėvu I. P.;

2.2.                      priteisti iš I. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 249,54 Eur C. P. ir po 318,75 Eur Š. P. kas mėnesį iki vaikų pilnametystės;

2.3.                      nustatyti ieškovės I. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

3.       Ieškovė I. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams I. P. ir G. P., prašydama pripažinti negaliojančia 2020 m. kovo 10 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas I. P. perleido apie 32 000 Eur vertės automobilį BMW 740LI savo seseriai atsakovei G. P., ir taikyti restituciją. Nurodė, kad atsakovas I. P., būdamas santuokoje su ieškove I. P., įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise automobilį BMW 740LI, tačiau, siekdamas nuslėpti santuokos nutraukimo byloje dalintiną turtą, slapta perleido automobilį savo seseriai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnis, 3.96 straipsnis, 6.66–6.67 straipsniai).

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nutarė sujungti civilines bylas pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui I. P. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių ir atsakovo I. P. priešieškinį ieškovei I. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei ieškovės I. P. ieškinį atsakovams G. P. ir I. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir dvišalės restitucijos taikymo.

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi nutarė tenkinti ieškovės I. P. ieškinyje nurodytą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo:

5.1.                      areštuoti atsakovės G. P. nuosavybės teise registruotą transporto priemonę BMW 740LI, (duomenys neskelbtini);

5.2.                      uždrausti įkeisti, dovanoti, parduoti ar bet kokiu kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržyti teises į šią transporto priemonę iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo;

5.3.                      areštuoto turto saugotoju iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo paskirti ieškovę I. P. 

6.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1524-232/2020 nutarė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartį nepakeistą.

7.       Atsakovė G. P. pateikė prašymą, kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, 2) teismui netenkinus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo – pakeisti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, panaikinant sąlygą: „Areštuoto turto saugotoju iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo paskirti ieškovę I. P.“, 3) teismui netenkinus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, įpareigoti ieškovę sumokėti 3 200 Eur užstatą, garantuojantį atsakovės G. P. nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimą.

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi nutarė atsakovės G. P. prašymą tenkinti iš dalies:

8.1.                      įpareigoti ieškovę I. P. iki 2020 m. lapkričio 30 d. sumokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 3 200 Eur nuostolių, galinčių atsirasti dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimui užtikrinti;

8.2.                      išaiškinti ieškovei, kad iki 2020 m. lapkričio 30 d. į teismo depozitinę sąskaitą nepervedus 3 200 Eur užstato, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, bus panaikintos.

9.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-186-392/2021 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį pakeisti:

9.1.                      nutarties dalį, kuria ieškovė I. P. įpareigota iki 2020 m. lapkričio 30 d. sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 3 200 Eur nuostolių, galinčių atsirasti dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimui užtikrinti, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės G. P. prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, atmesti;

9.2.                      kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

10.       Atsakovė G. P. pateikė prašymą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir laikyti, jog I. P. ieškinio reikalavimai yra užtikrinti 3 200 Eur piniginiu įnašu, kurį G. P. sumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą.

11.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nutarė atmesti atsakovės G. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

12.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2689-643/2021 nutarė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį nepakeistą.

13.       Atsakovė G. P. pateikė prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nurodyti, kad areštuoto turto saugotoju iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo skiriama (duomenys neskelbtini).

14.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nutarė atmesti atsakovės G. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

15.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2904-640/2021 nutarė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį nepakeistą.

16.       Atsakovė G. P. pateikė prašymą įpareigoti ieškovę I. P. sumokėti 5 300 Eur užstatą, garantuojantį atsakovės nuostolių dėl 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimą. Nurodė, kad atsakovė dėl ieškovės nesąžiningai pareikšto ieškinio ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patyrė ir patiria nuostolius, t. y. išlaidas automobilio nuomai. Atsakovė patyrė 3 000 Eur išlaidų automobilio Lexus nuomai, tačiau išlaidos nuolat didėja. Atsakovė viena augina nepilnametį sūnų, kurį reikia vežti į mokyklą, gydymo įstaigas ir pan. Atsakovė dirba draudimo brokere, todėl darbinė jos veikla nėra įmanoma be transporto priemonės. Naudotis viešuoju transportu nėra galimybės, nes atsakovė nespėtų pasirūpinti vaiko poreikiais, savo darbu ir kasdienių poreikių tenkinimu. Areštuotas automobilis sensta, jo vertė krenta, 2016 m. gamybos automobilių BMW 740 vertė per metus nukrito mažiausiai 2 300 Eur (2020 m. vidutiniškai siekė 38 400 Eur, 2021 m. – 36 100 Eur). Atsakovės automobilio vertė yra dar mažesnė, nes automobilis buvo daužtas. Prarandama automobilio nuvertėjimo suma – 2 300 Eur. Ginčo automobiliu uždrausta naudotis, eksploatuoti, disponuoti ir jį valdyti, todėl atsakovė negalėjo gauti pajamų. Automobilio nenaudojimas ilgą laiką sukelia papildomas išlaidas jo remontui. Atsakovė šiuo metu yra patyrusi 5 300 Eur nuostolių. Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškovė I. P. buvo pareiškusi prašymą iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą, todėl akivaizdu, jog ieškovės turtinė padėtis nėra gera. Ieškovė I. P. turi didelę skolą kredito įstaigai, tarp jos ir sutuoktinio yra kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo, todėl ji jokiu turtu negali disponuoti, nėra aišku, koks turtas ieškovei atiteks po santuokos nutraukimo. Ieškovės pajamos yra mažos, santaupų ji neturi, todėl yra reali grėsmė, kad atsakovei patyrus nuostolius, ieškovė neturės iš ko juos atlyginti arba sąmoningai vengs tą daryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 146 straipsnis).

17.       Ieškovė I. P. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė automobilį įgijo fiktyviai ir byloje nėra duomenų, kad ji šiuo automobiliu naudojosi arba ketino naudotis. Atsakovė G. P. naudojasi kita transporto priemone, o ne nuomojamu Lexus markės automobiliu. Iki 2021 m. balandžio mėn. atsakovė naudojosi atsakovo I. P. BMW 6 automobiliu. Nuo 2021 m. balandžio mėnesio atsakovė buvo ne kartą pastebėta vairuojant automobilį BMW 3, kuriuo faktiškai naudojasi iki šiol. Ginčo automobilio likimas nėra žinomas. Atsakovė automobilį slepia ne tik nuo ieškovės, teismo, bet ir nuo teisėsaugos institucijų. Atsakovės G. P. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl ginčo automobilio arešto panaikinimas jai reikalingas, siekiant išvengti apkaltinamojo nuosprendžio ir teistumo. Aplinkybė, kad atsakovė dirba draudimo brokere, nereiškia, kad jos darbinė veikla yra neįmanoma be transporto priemonės. Areštuoto automobilio vertė per metus laiko nenukrito 2 300 Eur, kadangi ginčo automobilių kainos rinkoje yra išaugusios apie 3 000 Eur. Atsakovė pati nevykdo teismo nutarčių, yra atsakovo I. P. statytinė, todėl neturi pagrindo reikalauti naudos iš neteisėto elgesio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

18.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi nutarė atsakovės G. P. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

19.       Teismas nustatė, kad atsakovė 6 mėnesių laikotarpiui (2021 m. balandžio 1 d.–2021 m. rugsėjo 30 d.) už 3 000 Eur (500 Eur per mėnesį) išsinuomojo automobilį Lexus PX 450H. Teismo vertinimu, atsakovės G. P. pateikta automobilio nuomos sutartis ir įrodymai apie pagal sutartį sumokėtas lėšas yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog atsakovė patiria išlaidas automobilio nuomai, tačiau negali būti pagrindu išvadai, kad šios išlaidos yra būtinos ir vertintinos, kaip atsakovės patiriami nuostoliai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

20.       Teismas nurodė, kad atsakovė nėra perdavusi ginčo automobilio saugoti ieškovei. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartyje pažymėjo, kad atsakovė nepaneigė ieškovės teiginių, jog ieškovei faktiškai nėra sudarytos jokios galimybės pamatyti ir įvertinti automobilio, neaišku, kur jis faktiškai yra.

21.       Teismo vertinimu, atsakovei neperdavus ginčo automobilio saugoti ieškovei, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė neturėjo galimybės juo naudotis. 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsakovei uždrausta įkeisti, dovanoti, parduoti ar bet kokiu kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims ginčo transporto priemonę iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Esant tokiai nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių formuluotei, būtinybė nuomotis kitą automobilį ir su tuo susiję nuostoliai atsirastų tik perdavus automobilį saugoti ieškovei. Neperdavusi automobilio ieškovei, atsakovė faktiškai turėjo galimybę naudotis šia transporto priemone ir poreikio nuomotis kitą automobilį nebuvo. Aplinkybė, kad atsakovė nuomojosi kitą automobilį, nepatvirtina, kad ji patyrė nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto, neperdavus automobilio saugojimui) taikymo.

22.       Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvo įpareigojęs ieškovę I. P. sumokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 3 200 Eur nuostolių, galinčių atsirasti dėl 2020 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimui užtikrinti, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodydamas, kad, atsakovei neperdavus transporto priemonės saugojimui ieškovei, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė nesinaudoja automobiliu ir patiria nuostolius.

23.       Teismas pažymėjo, kad iš atsakovės nurodytų aplinkybių nėra aišku, kodėl išsinuomotas būtent automobilis Lexus PX 450H, koks jo nuomos kainos santykis, lyginant su automobilio BMW 740 nuomos kainomis, todėl neįrodytas ir nurodytų nuostolių, patiriamų automobilio nuomai, dydžio pagrįstumas.

24.       Teismas kritiškai vertino atsakovės pateiktas 2016 m. gamybos BMW 740 modelio automobilių 2020 m. ir 2021 m. rinkos kainų kitimo palyginimo lenteles, kuriomis atsakovės įrodinėjo automobilio vertės kritimą per metus 2 300 Eur. Teismas nurodė, kad nėra aiškus lentelių šaltinis, o lentelėse nurodyta, jog automobilių rinkos vertės nurodytos, neatsižvelgiant į automobilių komplektaciją ir būklę. Pati atsakovė nurodė, kad ginčo automobilio vertė yra ženkliai mažesnė, kadangi įsigytas automobilis buvo daužtas. Vadinasi, jei automobilio vertė yra mažesnė, jos kainos pokytis taip pat būtų mažesnis, todėl 2 300 Eur nuostolių dydis neįrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 146 straipsnis). 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25.       Atsakovė G. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodė, kad teismas realiai sprendė nuostolių pagrįstumą, o ne tikimybę jiems kilti, todėl klausimą išsprendė netinkamai. Teismas sutapatino įrodymų pakankamumo lygį su situacijomis kuomet privaloma pagrįsti konkrečių nuostolių neišvengiamumą ir tiksliai apskaičiuoti jų dydį. Automobilis areštuotas daugiau nei metus laiko, jis sensta, todėl vertė per metus krenta mažiausiai 2 300 Eur. Automobilio vertės pokytį patvirtina ne tik teismo nevertinti duomenys iš skelbimų portalo autoplius.lt, bet ir su atskiruoju skundu pateikiami nauji įrodymai iš VšĮ EMPREKIS, kurie patvirtina vertės sumažėjimą nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki šiol net 9 150 Eur. Jei atsakovė per šiuos metus būtų ketinusi parduoti automobilį, ji to padaryti negalėtų, todėl praranda visą automobilio nuvertėjimo sumą. Ginčo automobiliu uždrausta naudotis, eksploatuoti, disponuoti ir jį valdyti, todėl atsakovė negalėjo gauti pajamų. Teismas neatsižvelgė į formuojamą praktika panašiais atvejais, kai vien automobilio vertės kritimas yra pagrindas konstatuoti tikėtinų nuostolių atsiradimą (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1690-560/2014). Nuostolių tikimybė yra įrodyta, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Aplinkybė, kad duomenys apie tos pačios markės automobilių vertės pokytį nepatvirtina konkretaus automobilio vertės, yra reikšminga, vertinant konkrečių nuostolių priteisimo klausimą, o ne jų užtikrinimą. Teismas nuostolius dėl negalėjimo naudotis transporto priemone turėjo vertinti per tikėtinumo prizmę, o ne kaip realius jau atsiradusius nuostolius. Teismas vertino išlaidų būtinumą, nors tokie klausimai sprendžiami, nagrinėjant ginčą dėl jau realių nuostolių atlyginimo. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė negali naudotis savo turtu, todėl aplinkybė, ar automobilis perduotas saugoti ar ne, sprendžiant nuostolių užtikrinimo klausimą, nėra svarbi. Esminis klausimas yra tai, ar pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra priežastiniame ryšyje su tikėtinais kilti nuostoliais. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė negali naudotis savo turtu, todėl yra priversta nuomotis automobilį. Pirmosios instancijos teismo teiginiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių nutarties vykdymo, ar dėl būtinybės nuomotis automobilį, galėtų būti vertinami tik sprendžiant nuostolių priteisimo klausimą, tačiau nenagrinėjant jų užtikrinimą Civilinio proceso kodekso 146 prasme.

26.       Ieškovė I. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas klausimą išsprendė teisingai, nes teismas nesprendė realaus nuostolių atlyginimo, o sprendė dėl jų atsiradimo tikimybės pagal pateiktus duomenis. Atsakovė neįrodė, jog patyrė ir ateityje patirs kokius nors suvaržymus dėl areštuotos transporto priemonės. Nenustatyti jokie ieškovės veiksmai ar kitos aplinkybės, kurios galėtų ateityje apsunkinti ar padaryti neįmanomu atsakovės nuostolių atlyginimą. Egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, jog areštuota transporto priemonė yra visiškai prarasta, nes baudžiamoji byla, kurioje atsakovė G. P. kaltinama, padarius nusikalstamą veiką (aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimas, paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas), yra perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Jau antri metai, kai atsakovė slepia ginčo automobilį nuo teisėsaugos institucijų ir teismo, nevykdo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria yra įpareigota transporto priemonę perduoti paskirtai turto saugotojai ieškovei. Atsakovės pareikštas prašymas yra akivaizdžiai nesąžiningas, o procesinės teisės įgyvendinamos, piktnaudžiaujant civilinio proceso normomis. Atsakovės pateikti statistiniai duomenys apie tokios pačios markės automobilių, kaip ir ginčo automobilis, vertės pokyčius, nepatvirtina konkretaus automobilio vertės pokyčio. Automobilio vertės kritimo klausimą galima būtų svarstyti tuo atveju, jeigu atsakovė, elgdamasi sąžiningai ir rūpestingai, vykdytų teismo nutartį ir būtų savalaikiai perdavusi automobilį ieškovei saugojimui. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nėra savitikslis veiksmas ir tik realus jų įvykdymas gali būti susiejamas su tikėtinais kilti nuostoliais.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

28.       Atsakovė prie atskirojo skundo pridėjo iš VšĮ EMPREKIS išrašus apie analogiškų, kaip ir ginčo automobilis, automobilių vertės pokytį 2020 m. rugpjūčio mėn. – 2021 m. rugsėjo mėn. Nauji įrodymai pateikti, nes pirmosios instancijos teismas kritiškai įvertino automobilių vertės pokytį, įrodinėtą interneto portalo autoplius.lt duomenimis.

29.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas įstatymo (Civilinio proceso kodekso 314, 338 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad naujais įrodymais grindžiamos teisingam klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės ir būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priimti atsakovės pateiktus naujus įrodymus.

30.       Pagal Civilinio proceso kodekso 146 straipsnio 1 dalį šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Ieškovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

31.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad Civilinio proceso kodekso 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma dviejų sąlygų visuma: 1) realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; 2) tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba neįmanomumas netaikius jų užtikrinimo. Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas nurodytas sąlygas turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-963-302/2018). Asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti iš anksto aiškus ir pagrįstas ir priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-608-370/2017).

32.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo areštuotas ginčo automobilis, kurio saugotoja paskirta ieškovė, taikytos dar 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi. Atsakovė iki šiol neperdavė ieškovei ginčo automobilio ne dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių. Automobilio neperdavimo saugojimui priežasčių atsakovė nenurodė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui. Areštuotą ginčo automobilį uždrausta įkeisti, dovanoti, parduoti ar bet kokiu kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržyti teises į šią transporto priemonę iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Tai, kad atsakovė iki šiol neperdavė ginčo automobilio ieškovei saugoti, reiškia, kad atsakovė iki šiol galėjo ir gali naudotis ginčo automobiliu. Ginčo automobilis ieškovei neperduotas saugoti iki šiol, todėl automobilio nuvertėjimas, kaip nuostoliai, negali būti grindžiamas statistiniais duomenimis. Automobilio buvimo vieta ir būklė nėra žinoma. Atsakovė pati nurodė, jog ginčo automobilis buvo daužtas, todėl jo nuvertėjimas negali būti tapatinamas su galimais nuostoliais, atsiradusiais dėl šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.  

33.       Apeliacinės instancijos teismo pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės ginčo automobiliui pritaikytos ir automobilio saugotoja ieškovė paskirta beveik prieš 1,5 metų, tačiau automobilis iki šiol neperduotas saugoti ieškovei dėl atsakovės neveikimo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės priežastiniu ryšiu yra susijusios su atsakovės nurodytais nuostoliais, negalėjimu naudotis ginčo automobiliu, poreikiu nuomotis kitą automobilį, ginčo automobilio nuvertėjimu.

34.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo automobilį, nepaisant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, pagal kurias atsakovė automobilį turėjo perduoti saugoti ieškovei, atsakovė ieškovei neperdavė iki šiol. Objektyvių priežasčių, pateisinančių automobilio neperdavimą, apeliantė nenurodė, todėl apeliantės nurodyti nuostoliai (kito automobilio nuoma, ginčo automobilio nuvertėjimas) yra nepagrįsti, sprendžiant klausimą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Teismas pažymi, kad apeliantė ginčo automobilį nutarė neperduoti savo interesais ir rizika. Nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymas reiškia, kad atsakovė faktiškai turėjo ir turi galimybę naudotis ginčo automobiliu, todėl atsakovės nurodyti nuostoliai nėra susiję su šioje byloje ginčo automobiliui pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. 

35.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję, nes nuostolių atlyginimo užtikrinimas galimas esant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, tačiau tai savaime nereiškia, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo pagrįstumas neturi būti įrodytas minimaliais įrodymais. Nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas nelaikytinas gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemone, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, kad jos nurodyti nuostoliai yra susiję su šioje byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti nuostolių užtikrinimo institutą.

36.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, neperduodant ginčo automobilio ieškovės saugojimui pagal įsiteisėjusią teismo nutartį (Civilinio proceso kodekso 18 straipsnis), negali būti taikomas nuostolių užtikrinimo institutas, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

37.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisingai pritaikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (Civilinio proceso kodekso 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 146 straipsnis, 178 straipsnis, 330 straipsnis, 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja                                                 Neringa Švedienė