Aministracinė byla Nr.II-102-353/2010
Procesinis Nr.4-62-3-22678-2009-7
Procesinio sprendimo kategorija : 2.6 ;
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m.birželio 1 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas K. G., sekretoriaujant Astai Kavaliauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. K., jo atstovui advokato padėjėjui T. R., Kauno apskrities VPK KPV atstovui G. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl nutarimo paskirti administracinę nuobaudą panaikinimo,
n u s t a t ė :
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2009 m. gegužės 20 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurioje konstatuota, kad A. K. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str.ir spręstinas klausimas apie A. K. paraukimą administracinėn atsakomybėn. A. K. apskundus prokurorų sprendimus teismui, 2009 m. spalio 27 d. Kauno apygardos teismo nutartim prokuratūros sprendimas paliktas nepakeistu.
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos tyrėjo vyresniojo inspektoriaus 2009 m. lapkričio 13 d. nutarimu pareiškėjui A. K. už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str.1d. padarymą paskirta administracinė nuobauda- atimta teisė vairuoti transporto priemonę 18 mėnesių laikotarpiui.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nuobauda paskirta už tai, kad jis 2009 m. kovo 6d. apie 12.15 val. Kaune, K. P. gatvėje vairuodamas mikroautobusą ir ties A. J. gatve, prieš lenkdamas ta pačia kryptimi važiavusi maršrutinį autobusą, kirto vidurinę ištisinę liniją, o baigęs lenkimo manevrą, staigiai stabdė nesant būtinumo eismo saugumui užtikrinti ir maršrutinis autobusas atsitrenkė į mikroautobuso galinę dalį. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės ir mikroautobuse važiavusiai Vidai G. J. padarytas lengvas sveikatos sutrikdymas. Tuo pareiškėjas pažeidė KET 9, 140.4, 3 priedo 1.1 punktų reikalavimus.
Pareiškėjas ir jo atstovas prašė ginčijamą šį nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Pareiškėjas teisme savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad 2009 m. kovo 6d. nurodytu laiku važiavo K. P. gatve. Važiavo antra eismo juosta, o maršrutinis autobusas važiavo pirma. Buvo dvi eismo juostos, o už A. J. gatvės jos sueina į vieną. Tai maršrutinio autobuso vairuotas įvažiavo į jo eismo juostą ir jam ( pareiškėjui) prieš pėsčiųjų perėję sustojus praleisti pėsčiojo, pajuto smūgį į jo vairuojamo mikroautobuso galinę dalį.
Pareiškėjo atstovas nurodė, kad abiejų transporto priemonių sužalojimo žymės paneigia teiginius, kad pareiškėjas atliko lenkimo manevrą ir staigiai stabdė. Liudytojų P. D. ir V. R., kurie važiavo maršrutiniame autobuse, parodymai neobjektyvūs, jie žodis žodin sutampa. Nukentėjusioji V.G. J. nežinti dėl kokios priežasties įvyko eismo įvykis.
Institucijos, priėmusios ginčijamą nutarimą, atstovas prašė skundą atmesti.
Pirmuose posėdžiuose dalyvavusi nukentėjusioji Vida G. J. paaiškino, kad paties eismo įvykio nepastebėjo. Nurodė, kad mikroautobusas, kuriame ji važiavo, K. P. gatve važiavo labai greitai. Po įvykio pastebėjo, kad ir mikroautobuso vairuotojui pramušta galva. Atvykus policijos darbuotojams, ji ir mikroautobuso vairuotojas buvo nuvežta į ligoninę. Mikroautobuso vairuotojas kažkam aiškino, kad labai skubėjo, todėl įvyko eismo įvykis.
Skundas netenkintinas.
Kelių eismo taisyklių 9 punktas, be kita ko, įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. KET 141.4 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei. 3 priedo 1.1 punkte įtvirtinta nuostata, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus, draudžiama paženkliname kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta ir šią liniją kirsti taip pat draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Administracinė atsakomybė už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str.1d. padarymą atsiranda tuomet, kai asmuo vairuodamas transporto priemonę pažeidžia KET reikalavimus ir sukeliamas kitiems asmenims lengvas kūno sužalojimas.
Kad atsakyti į klausimą ar pareiškėjas padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str.1d., būtina nustatyti, kad jis pažeidė KET reikalavimus, kurie nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole ir tai lėmė eismo įvykio kilimą bei pasekmių atsiradimą.
Nagrinėjant bylą teisme apklaustas liudytoju maršrutinio autobuso vairuotojas A. J. paaiškino, kad K. P. gatve važiavo pirma eismo juosta. Pareiškėjo mikroautobusas prie sankryžos jį aplenkė, nukirto kampą, atsidūrė prieš jo autobusą ir staigiai stabdė. Tai jis padarė todėl, kad prie pėsčiųjų perėjos mojavo mergina ir jis stojo jos paimti. Jis (liudytojas) neturėjo jokios galimybės išvengti susidūrimo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai P. D. ir V. R. nurodė, kad jie važiavo maršrutiniu autobusu, sėdėjo priekyje ir matė, kaip mikroautobusas aplenkė autobusą, persirikiavo į pirmą eismo juostą ir staigiai stabdė. Autobuso vairuotojas negalėjo išvengti susidūrimo ( baubž. Byla Nr.20-1-00207-09 b.l.39-39). Šių liudytojų parodymus įvertino Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas A. K. skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir savo 2009 m. spalio27 d. nutartimi pripažino juos tinkamais (b.l.13-15). Šioje situacijoje netikėti šių liudytojų teiginiais nėra pagrindo.
Transporto priemonės apžiūros protokolu nustatyta, kad sulankstyta kairioji mikroautobuso galinė dalis ir maršrutinio autobuso priekinio bamperio dešinys kampas (ten. pat b.l. 9-11). Specialisto išvada patvirtino, kad V.G. J. eismo įvykio metu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( ten pat b.l.18).Visų šių duomenų pagrindu galima padaryti išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė bendrųjų eismo dalyvio pareigų, t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kurios skirtos nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui ir tuo pažeidė KET 9 punkto reikalavimus. Nukentėjusiosios V.G. J. nuosekliu teigimu pareiškėjas skubėjo, todėl važiavo neatsargiai. Nustatyta, kad maršrutinis autobusas į mikroautobuso kairę galinę dalį atsitrenkė dešine priekine puse, eismo įvykis kilo priešais pėsčiųjų perėję ( baudž. byla b.l.4-6). Darytina išvada, kad šie faktiniai duomenys patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas skubėjo, stabdė priešais pėsčiųjų perėję. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad eismo įvykio vietoje K. P. gatvė iš dešinės susiaurėja (b.l.49), o jis važiuodamas savo eismo juosta laikėsi KET reikalavimų, laikytina nepagrįsta. Eismo įvykio vietos analizė rodo, kad ir susiaurėjus gatvei išlieka dvi eismo juostos( KET 3 punktas „ Eismo juosta“), o eismo įvykis kilo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto ( baudž.byla b.l.6,11). Būtent dėl tos priežasties teismas laiko, kad pareiškėjas KET 3 priedo 1.1 punkte nurodyto reikalavimo, draudžiančio kirsti siaurą ištisinę liniją nepažeidė, kadangi tam įrodymų nėra, o minėta eismo įvykio situacija leidžia padaryti išvadą, kad mikroautobusas maršrutinį autobusą aplenkė važiuodamas antra eismo juosta. Dėl to darytina išvada, kad pareiškėjas nedarė lenkimo manevro, t.y. įvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą ir tuo pačiu negalėjo pažeisti KET 141.4 punkto reikalavimų. Iš visų išdėstytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas dalyvaudamas eisme, rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, manevruodamas buvo neatsargus ir šie jo veiksmai nulėmė KET 9 punkto reikalavimų pažeidimą, o tai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis-nukentėjusiosios V.G. J. sužalojimu. Dėl to jo veiksmai pagal ATPK 127 str.1d. kvalifikuoti teisingai ir nėra pagrindo administracinę bylą nutraukti.
Teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinė byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, administracinė atsakomybė taikyta norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose.
Vertinant paskirtos nuobaudos pagrįstumą darytina išvada, kad griežčiausia iš sankcijoje numatytų nuobaudų-specialios teisės atėmimas paskirta teisingai.Pareiškėjas daug kartų baustas už KET pažeidimus. Eismo įvykio metu turėjo galiojančią šios rūšies administracinę nuobaudą, o tai atsakomybę sunkinanti aplinkybė ( ATPK 32 str.). Šios aplinkybės pareiškėją charakterizuoja kaip asmenį, kuris viešame eisme nepaiso patvirtintų taisyklių, o savo poelgių neteisėtumą linkęs neigti. Pareiškėjas neprašė paskirtos nuobaudos sušvelninti, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teismui, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, taikyti ATPK 30(1) str. normas. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundą tenkinti nėra pagrindo.
Vadovaujantis Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str.1d.1p. teismas,
n u t a r i a :
Kauno apskrities VPK KPV tyrėjo 2009 m. lapkričio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo A. K. skundo nepatenkinti.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjas K. G.