Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-11-18][nuasmenintas nuosprendis byloje][1A-171-795-2021].docx
Bylos nr.: 1A-171-795/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno regiono kredito unija civilinis ieškovas baudž. byloje
Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Rasa Verdnikovienė 191884734 prokuroras
Kategorijos:
Sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 182 str. 2 d.)
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)
Asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo suklastojimas arba disponavimas žinomai netikra ar žinomai suklastota tikra asmens tapatybės kortele, pasu, vairuotojo pažymėjimu ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu (BK 300 str. 2 d.)
Specialioji dalis
Specialioji dalis
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Nuosprendžio pakeitimo pagrindai
Nuosprendžio pakeitimo pagrindai
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Sukčiavimas (BK 182 str.)
Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kreditinis sukčiavimas (BK 207 str.)
Kreditinis sukčiavimas (BK 207 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai (BK XXXI skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai (BK XXXI skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu (BK XLIII skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu (BK XLIII skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu (BK XLIII skyrius)

?

                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-171-795/2021

                          Proceso Nr. 1-01-1-31815-2016-0

                               Procesinio sprendimo kategorijos:                                 

                                                                                             1.2.17.11; 1.2.29.1.1; 2.1.14; 2.4.6.4.1;

                                                                                             2.4.6.4.2; 2.4.7

                                                                                                                                                           (S)  

 

img1 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. lapkričio 11 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės,

sekretoriaujant Aušrai Čybienei ir Karolinai Gaubaitei,

dalyvaujant prokurorei Rasai Verdnikovienei,

nuteistajam A. D. ir jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,

nuteistajai D. G. ir jos gynėjui advokatui Algimantui Smolskui,

civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) kredito unijos atstovei advokatei Neringai Šalčiuvienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus ir nuteistosios D. G. gynėjo advokato A. Smolsko apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. D. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 207 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

A. D. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 3 (treji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė 3 (treji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamojo rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 682 straipsniu, A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dirbti kredito įstaigose ir bendrovėse 2 (dvejus) metus darbą, susijusį su paskolų ir kreditų išdavimu. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

D. G. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 207 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąją būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

D. G. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta bausmė – 3 (treji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, D. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (treji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąją per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamojo rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 682 straipsniu, D. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dirbti kredito įstaigose ir bendrovėse 2 (dvejus) metus darbą, susijusį su paskolų ir kreditų išdavimu. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

D. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. 

Civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Solidariai iš A. D. ir D. G. priteista kooperatinei bendrovei (duomenys neskelbtini) kredito unija 30 476,24 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti ir 2 489 Eur atstovavimo išlaidoms padengti.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, pritaikytas Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartimi, pratęstas iki visiško padarytos turtinės žalos kooperatinei bendrovei (duomenys neskelbtini) kredito unija atlyginimo.

 

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Bylos esmė

 

1. A. D. ir D. G. nuteisti už tai, kad, A. D. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su D. G., turėdami tikslą apgaule gauti paskolą, tyčia suklastodami tikrus dokumentus ir panaudodami žinomai suklastotus tikrus dokumentus, apgaule iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos vieta (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., gavo 180 000 litų (52 131,60 Eur) dydžio paskolą, o būtent:

1.1. laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 22 d. iki 2014 m. balandžio 29 d. A. D. dirbo (duomenys neskelbtini) kredito unijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., administracijos vadovu, ir laikotarpiu nuo 2002 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. balandžio 29 d. buvo (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdybos pirmininku, žinodamas, kad jo mama O. D. yra (duomenys neskelbtini) kredito unijos narė ir pagal unijos įstatus kaip narė turi teisę naudotis unijos teikiamomis paslaugomis – gauti iš unijos paskolą –, taip pat žinodamas, kad O. D. realiai jokios paskolos neims, A. D. su D. G., kuri nuo 2002 m. balandžio 2 d. dirba (duomenys neskelbtini) kredito unijos vyriausiąja buhaltere, siekdami iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos A. D. motinos O. D. vardu savo naudai gauti paskolą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 28 d., tiksliai nenustatytoje vietoje, susitarė, kad, klastodami ir panaudodami žinomai suklastotus tikrus dokumentus, t. y. pateikdami (duomenys neskelbtini) kredito unijai O. D. vardu surašytą prašymą ir reikiamus laidavimo dokumentus, apgaule įgis 180 000 litų (52 131,60 Eur) paskolą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, A. D. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 28 d., (duomenys neskelbtini) r., tiksliai nenustatytoje vietoje, paprašė B. S., nežinančios apie vykdomą nusikalstamą veiką, leisti pasinaudoti jos asmens dokumentu, jai sutikus, B. S. perdavė A. D. savo asmens dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

1.2. Toliau tęsdami nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 28 d. iki 2013 m. sausio 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kredito unijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., A. D. ir D. G. paprašė K. M., vykdančios (duomenys neskelbtini) veiklą, laiduoti už imamą paskolą. K. M., nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, manančiai, kad paskola imama A. D. vardu, sutikus, D. G., dalyvaujant A. D., pateikė K. M. pasirašyti D. G. užpildytą 2012 m. gruodžio 28 d. laidavimo paraišką, kurioje nurodyta, kad paskolos prašytojas O. D. prašo iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos išduoti paskolą, paskolos suma 180 000 litų (52 131,60 Eur) žemės ūkiui, laiduotojas K. M., ir 2013 m. sausio 4 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad laiduotojas K. M. laiduoja už paskolos gavėjo O. D. 180 000 litų (52 131,60 Eur) paskolą. K. M., pasitikėdama A. D. ir D. G., 2012 m. gruodžio 28 d. laidavimo paraišką ir 2013 m. sausio 4 d. laidavimo sutartį neskaičiusi pasirašė savo parašu.

1.3. Toliau tęsdami nusikalstamą veiką, A. D. ir D. G., laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 28 d. iki 2013 m. sausio 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kredito unijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., paprašė V. B., dirbančio (duomenys neskelbtini) įmonėje, laiduoti už imamą paskolą. V. B., nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, manančiam, kad paskola imama A. D. vardu, sutikus, D. G. pateikė V. B. pasirašyti D. G. užpildytą 2012 m. gruodžio 28 d. laidavimo paraišką, kurioje nurodyta, kad paskolos prašytojas O. D. prašo iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos išduoti paskolą, paskolos suma 180 000 litų (52 131,60 Eur) žemės ūkiui, laiduotojas V. B., ir 2013 m. sausio 4 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad laiduotojas V. B. laiduoja už paskolos gavėjo O. D. 180 000 litų (52 131,60 Eur) paskolą. V. B., pasitikėdamas A. D., D. G. pateiktuose jam dokumentuose – 2012 m. gruodžio 28 d. laidavimo paraiškoje ir 2013 m. sausio 4 d. laidavimo sutartyje – neskaitęs pasirašė savo parašu.

1.4. A. D. ir D. G., tęsdami nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 28 d., pateikė nenustatytam asmeniui tikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) kredito unijos firminį blanką – prašymą žemės ūkio paskolai gauti, ir nenustatytam asmeniui ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 28 d. užpildžius šį prašymą žemės ūkio paskolai gauti O. D. vardu, kuriame nurodyta, kad O. D. prašo (duomenys neskelbtini) kredito unijos išduoti 180 000 litų (52 131,60 Eur) paskolą žemės ūkiui, ir pasirašius O. D. vardu, klastojant jos parašą, šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2012 m. gruodžio 28 d. prašymą žemės ūkio paskolai gauti – A. D. ir D. G. ne vėliau kaip iki 2013 m. sausio 2 d. pateikė (duomenys neskelbtini) kredito unijos, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., paskolų komitetui svarstyti. 2013 m. sausio 2 d., nuo 7.20 val. iki 8 val., (duomenys neskelbtini) kredito unijos paskolų komitetas, kurį sudarė posėdžio pirmininkė E. G., posėdžio sekretorė J. P., posėdžio narys A. K., posėdžio metu (duomenys neskelbtini) kredito unijos paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį minėti asmenys pasirašė, 1 punktu nutarė O. D. paskolos prašymą patenkinti ir patvirtinti jai 180 000 litų (52 131,60 Eur) paskolą. 2013 m. sausio 2 d., nuo 8 val. iki 10 val., (duomenys neskelbtini) kredito unijos vadyba, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., kurią sudarė valdybos narys K. Š., posėdžio sekretorė E. M., pirmininkaujant A. D., (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį minėti asmenys pasirašė, 4 punktu nutarė O. D. prašymą, svarstytą paskolų komitete, patenkinti ir 180 000 litų (52 131,60 Eur) paskolą suteikti.

1.5. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, remdamiesi (duomenys neskelbtini) kredito unijos paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. sausio 2 d. (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 4 d. D. G., A. D. nurodymu, (duomenys neskelbtini) kredito unijos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., užpildydama kompiuteriu firminius kredito unijos blankus, parengė ir surašė:

- 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kredito unija, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., suteikia paskolos gavėjui – nariui O. D. 180 000 litų (52 131,60 Eur) paskolą, paskolos grąžinimo terminas 2018 m. sausio 4 d.;

- paskolos 2013 m. sausio 4 d. priedą Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) – paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką;

- taip pat, pasinaudodama A. D. jai perduota B. S. asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kurią A. D. buvo paėmęs iš B. S., parengė ir surašė 2013 m. sausio 4 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad laiduotojas B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., laiduoja už paskolos gavėjo O. D. 180 000 litų (52 131,60 Eur) paskolą ir įsipareigoja atsakyti visu savo turtu, jei paskolos gavėjas tinkamai nevykdys unijai visų ar dalies savo prievolių; 

- taip pat (duomenys neskelbtini) kredito unijos 2013 m. sausio 4 d. kvitą (operacijos Nr. (duomenys neskelbtini)) 180 000 litų (52 131,60 Eur) išmokėjimui, kuriame nurodyta, kad (sąskaita: (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kredito unija O. D. išmoka 180 000 litų (52 131,60 Eur) sumą.

Tą pačią dieną užpildytus dokumentus: 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 4 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), paskolos 2013 m. sausio 4 d. priedą Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) – paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką, 2013 m. sausio 4 d. kvitą (operacijos Nr. (duomenys neskelbtini)) 180 000 litų (52 131,60 Eur) (sąskaita: (duomenys neskelbtini)) išmokėjimui, A. D. ir D. G. nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2013 m. sausio 4 d., nenustatytoje vietoje pateikė pasirašyti nenustatytam asmeniui, po to nenustatytas asmuo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2013 m. sausio 4 d., 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 4 d. priede Nr. (duomenys neskelbtini) prie paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) – paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafike, pasirašė O. D. vardu, suklastodamas jos parašą, bei 2013 m. sausio 4 d. laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė B. S. vardu, suklastodamas jos parašą, 2013 m. sausio 4 d. kvite (operacijos Nr. (duomenys neskelbtini)) 180 000 litų (52 131,60 Eur) (sąskaita (duomenys neskelbtini)) paskolos išmokėjimui įrašė įrašą „pinigus gavau A. D.“ ir pasirašė A. D. vardu, suklastodamas jo parašą. Po to šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus: 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 4 d. paskolos priedą Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) – paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką, 2013 m. sausio 4 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 4 d. kvitą (operacijos Nr. (duomenys neskelbtini)) 180 000 litų (52 131,60 Eur) (sąskaita (duomenys neskelbtini)) išmokėjimui, D. G. įtraukė į (duomenys neskelbtini) kredito unijos buhalterinę apskaitą ir 2013 m. sausio 4 d. D. G. iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos kasos išmokėjo 180 000 litų (52 131,60 Eur).

1.6. Tokiu būdu, apgaule, veikdami bendrai, A. D. ir D. G. iš (duomenys neskelbtini) kreditų unijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. vieta (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., gavo 180 000 litų (52 131,60 Eur) dydžio paskolą, kurios dalies – 92 533,49 litų (26 799,55 Eur) negrąžino, tuo padarydami (duomenys neskelbtini) kredito unijai 92 533,49 litų (26 799,55 Eur) turtinę žalą.

 

II.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai

 

2. Nuteistojo A. D. gynėjas advokatas D. Svirinavičius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, perduoti šią bylą prokurorui arba panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio dalį, kurioje pripažintas kaltu ir nuteistas A. D., ir priimti naują nuosprendį: A. D. išteisinti, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma A. D. pareikštą civilinį ieškinį atmesti ir panaikinti taikomas procesines prievartos priemones.

2.1. A. D. turi būti išteisintas, nes jo veiksmuose nesama jokių nusikalstamų veikų sudėčių. A. D., duodamas nuoseklius parodymus, jam pareikštus įtarimus, o po to ir kaltinimus kategoriškai paneigė. A. D. parodymai nebuvo paneigti kitais bylos duomenimis. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog kaltinamasis aktas ir prokuroro 2020 m. rugsėjo 30 d. prašymas dėl kaltinimo pakeitimo teisme neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Kaltinamojo akto dalyje „Duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas“ surašyti tiek teisinančio, tiek kaltinančio pobūdžio duomenys ir niekaip neargumentuota, ar prokurorė sutinka su jais visais, ar kuriuos nors iš jų atmeta (jeigu atmeta, tai kaltinamajame akte nenurodyta dėl kokių priežasčių). Nuteistajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos gali būti padaromos tik tyčia, tuo tarpu kaltinamajame akte nieko nenurodyta apie A. D. veikos motyvus, tikslus.

2.2. Nors savo laiku šios bylos procese ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja bei ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė atmetė A. D. prašymus dėl įtarimo D. G. performulavimo, tačiau baudžiamojo proceso įstatymai neatima iš traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens teisės prašyti, kad byloje kaltinimas atitiktų surinktus duomenis ir baudžiamuosius įstatymus. Kaltinimas išdėstytas itin ilgų sakinių konstrukcijomis, o tai apsunkina A. D. galimybę jį suvokti ir riboja šio asmens teisės į gynybą realizavimą. Jeigu kaltinamasis aktas būtų perduotas prokurorui, pastarasis turėtų galimybę persvarstyti procesinį sprendimą, kuriuo buvo atmesti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens ir jo gynybos prašymai dėl tyrimo byloje papildymo. Itin svarbu atlikti įrodymų tyrimo veiksmus, padėsiančius nustatyti, kas byloje tirtuose dokumentuose pasirašė už O. D., A. D., t. y. paimtini R. K. (D. G. sesers, buvusios (duomenys neskelbtini) kredito unijos vadybininkės-kasininkės) rašysenos laisvieji pavyzdžiai, taip pat surinktini jos rašysenos pavyzdžiai iš abejonių nekeliančių dokumentų; po to paskirtina papildoma užduotis rašysenos specialistams arba organizuotinas ekspertizės paskyrimas ekspertams grafologams, pateikiant jiems klausimus, ar ne R. K. pasirašė už A. D. ir O. D.; atliktini kiti įrodymų rinkimo ir tyrimo veiksmai.

2.3. Nukentėjusioji O. D. buvo nurodžiusi, jog jai nieko nebuvo žinoma apie paskolos sutarties sudarymą, ji tos sutarties nesudarė ir neprašė kitų asmenų ją sudaryti, jokių pinigų pagal tokią sutartį negavo ir jai jų nereikėjo, be to, pretenzijų savo sūnui A. D. neturi. Byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina ne A. D., o D. G. kaltę. Iš esmės vienintelio liudytojo V. B. parodymai yra kaltinančio pobūdžio. Jis parodė, kad A. D. prašė laiduoti už minėtą paskolą. Vis dėlto apeliaciniame skunde pažymėta, jog šis liudytojas ilgai dirbo su pačia D. G. (duomenys neskelbtini) kredito unijos administracijoje ir jie galėjo turėti bendrų interesų. Nors pagal kaltinamojo akto motyvuojamąją dalį kaltinimai A. D. bandomi pagrįsti ir kitų asmenų parodymais, tačiau jie nelaikyti tiesioginiu įrodymu. Kaltinimą buvo bandoma pagrįsti nukentėjusiosios B. S. parodymais apie tai, kad anksčiau A. D. jos buvo prašęs asmens dokumento. Pažymėtina, kad nukentėjusioji B. S. parodė, jog nei O. D., nei A. D. niekada jos neprašė laiduoti už paskolą, esą imamą O. D. vardu, o ji niekada ir nelaidavusi, jokių dokumentų apie tai nepasirašinėjusi. Būtent D. G. buvo prašiusi B. S. laiduoti už paskolą, bet B. S. nesutikusi. Pasak liudytojos, A. D. buvo prašęs jos asmens dokumento 2011 metais, nes B. S. buvo unijos nare. Nukentėjusioji mananti, kad dėl jos bandymo paversti laiduotoja už tą paskolą kalta D. G. Taigi nukentėjusiosios parodymai nepatvirtina kaltinimo A. D.

2.4. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina ne A. D., o būtent D. G. kaltę. Dabartinė kaltinimo versija, jog inkriminuotas nusikalstamas veikas vykdė ne tik D. G., bet ir A. D., yra visiškai nelogiška, nepagrįsta, be to, prieštaraujanti surinktiems byloje įrodymams. Byloje jau nustatyti duomenys sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog tyčią, motyvą ir tikslą vykdyti tas nusikalstamas veikas turėjo būtent tik D. G., pastaroji tas nusikalstamas veikas sumanė ir realizavo, siekdama padengti 2013 m. sausio mėnesį susidariusį jos pačios įsiskolinimą (duomenys neskelbtini) kredito unijai. Visą (duomenys neskelbtini) kredito unijos dokumentaciją minėtu laiku tvarkė būtent D. G., kai tuo tarpu pagal liudytojų parodymus pats A. D., nors atskiru laiku ir buvęs (duomenys neskelbtini) kredito unijos vadovu, į unijos faktinę veiklą nesikišo, buvo nominaliu, formaliu vadovu, o visus faktinius unijos reikalus tvarkė būtent D. G., įskaitant ir unijos dokumentaciją. Liudytojas A. F. akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) kredito unijoje visa valdžia buvo sutelkta vienose rankose – vyriausiosios buhalterės D. G. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, jog pati O. D. neturėjo jokio tikslo gauti paskolą, tokiam tikslui pasiekti ji neatliko jokių veiksmų. Nesiekė gauti tą paskolą savo motinos vardu ir A. D., jis taip pat neatliko jokių veiksmų, kad tą paskolą gautų. Pažymėtina, kad D. G., kaip (duomenys neskelbtini) kredito unijos vyriausioji buhalterė, turėjo pakankamą priėjimą prie visos dokumentacijos, antspaudo, be to, ji, kaip minėta, tvarkė unijos dokumentaciją. Formalaus unijos vadovo A. D. neveiklumu, pasyvumu ir galėjo pasinaudoti D. G., suklastodama reikiamus paskolai O. D. vardu gauti dokumentus.

2.5. Nusikaltimai, numatyti BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje, padaromi tik tiesioginės tyčios forma. Tuo tarpu jau iš surinktų byloje įrodymų matyti, kad A. D. neturėjo jokios tyčios klastoti dokumentus ir paimti paskolą savo motinos vardu. Be to, juk pats A. D. iš esmės ir inicijavo tyrimus dėl jo motinos vardu paimtos paskolos. Tuo tarpu yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmeniškai D. G. ne tik turėjo tikslą gauti didelę sumą pinigų, bet jai tai buvo būtina. Byloje nustatyta, kad jau 2012 metų pabaigoje D. G. turėjo būti žinoma, jog (duomenys neskelbtini) kredito unija atliks (duomenys neskelbtini) unijos veiklos patikrinimą, o tuo pačiu kils klausimas ir dėl iki tol nepadengto itin didelio jos asmeninio įsiskolinimo unijai. Tuo tarpu iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos 2013 m. vasario 7 d. rašto „(duomenys neskelbtini) kredito unijos veiklos vertinimo metu pastebėtos klaidos“ matyti, kad 2012 metų pabaigoje D. G. buvo labai įsiskolinusi (duomenys neskelbtini) kredito unijai, jai buvo būtina grąžinti paskolas, kurias ji buvo paėmusi dar 2008 m. ir negrąžinusi. Yra pakankamas pagrindas manyti, jog, prieidama prie visos unijos dokumentacijos ir antspaudo, D. G. sugebėjo, pasinaudodama O. D. vardu, gana skubiai gauti grynųjų pinigų savojo įsiskolinimo padengimui. Iš atitinkamų rašytinių duomenų seka, kad būtent D. G. vėliau ir padenginėjo minėtąją O. D. vardu paimtą paskolą.

2.6. A. D. neatliko jokių faktinių veiksmų, kad tą tariamą paskolą gautų – priešingai, atskiruose dokumentuose suklastoti ir jo paties parašai. Tos aplinkybės, kad paskola išduota O. D. chronologiškai po D. G. įsiskolinimo padengimo, visiškai nepaneigia įtarimo D. G., nes išrašyti kasos dokumentus bet kuriai norimai datai D. G. neturėjo būti sunku. Specialistams grafologams nepakako duomenų padaryti išvadą apie tai, jog jų tirtuose dokumentuose už kitus asmenis pasirašiusi būtent D. G., tačiau tuos parašus dokumentuose D. G. prašymu galėjo parašyti ir kiti asmenys. Be jau nurodytų, apeliaciniame skunde prašoma atlikti ir kitus veiksmus: išreikalautina iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos ir (duomenys neskelbtini) kredito unijos (duomenys neskelbtini) kredito unijos kasos operacijų pilnai detalizuota išklotinė laikotarpiu 2012 m. gruodžio 1 d. – 2013 m. sausio 31 d.; išreikalautini konkretūs duomenys apie visas paskolas, kurias D. G. buvo paėmusi nuo pat (duomenys neskelbtini) kredito unijos įkūrimo pradžios, o taip pat duomenys apie tų paskolų grąžinimą; po to paskirtina ūkinė finansinė, buhalterinė ekspertizė, pateikiant ekspertams klausimus apie tai, kokie buvo D. G. finansiniai įsiskolinimai inkriminuojamų jai įvykių metu, o taip pat, kada ir kokiu būdu tie įsiskolinimai buvo dengiami.

2.7. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog apylinkės teismui nekilo klausimas, ar D. G. galėjo pasirašyti suklastotuose dokumentuose, tame tarpe ir už A. D., ir už jo motiną, arba, kodėl būtent D. G. padirbinėjo tuos parašus, jeigu ji esą veikė kartu su A. D. Apkaltinamajame nuosprendyje vyrauja vien įrodymų šaltinių turinio apibendrintas išdėstymas, o konkretesnių motyvų dėl A. D. kaltės iš esmės nepateikta, tik keletas spėjamojo pobūdžio argumentų. Nuosprendyje motyvuojama, jog A. D., sužinojęs apie paskolos jo motinos vardu paėmimą, ne iš karto kreipėsi į oficialias institucijas. Pastaroji aplinkybė niekaip nepatvirtina A. D. kaltės. Apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, jog D. G. tą paskolą dengė, ir tik kuomet nustojo mokėti, A. D. ėmėsi oficialių veiksmų. A. D. tiek šioje byloje, tiek ir civilinėje byloje ne kartą pagrįstai nurodė, kad visos jo motinos paskolos buvo padengtos ir visi mokėjimai atlikti iš (duomenys neskelbtini) uždirbtų pinigų. Pažymėta, kad PVM mokėtojai (duomenys neskelbtini) moka PVM mokestį du kartus į metus. Atitinkamai ir buhalterines paslaugas (duomenys neskelbtini) teikiantys buhalteriai PVM mokesčio paskaičiavimus atlieka ir atitinkamas PVM deklaracijas užpildo paprastai būtent paskutinę arba priešpaskutinę dieną iki to mokesčio mokėjimui nustatytos paskutinės dienos, todėl 2013 m. sausio 24 d. į O. D. sąskaitą įnešta 55 000 litų suma ir tą pačią dieną padarytas 54 542 litų pavedimas į (duomenys neskelbtini) sąskaitą niekaip neįrodo ir negali įrodyti, jog tie pinigai yra iš minėtosios fiktyvios paskolos.

2.8. Vertinant byloje surinktus įrodymus, taikant BPK 20 straipsnio nuostatas, apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog A. D. šioje byloje pareikštas kaltinimas yra neįrodytas ir jis turėjo būti išteisintas. Dėl A. D. asmenybės papildomai pažymėta, kad jis nėra teistas, nėra kitų nuteistąjį kompromituojančių duomenų. A. D. visą gyvenimą dirbo, vadovavo ir vadovauja dideliam (duomenys neskelbtini), yra sukūręs darbo vietas kitiems asmenims, moka visus reikalaujamus mokesčius. Prie bylos medžiagos prijungti dokumentai, charakterizuojantys A. D., patvirtina jį esant išimtinai teigiamu asmeniu.

3. Nuteistosios D. G. gynėjas advokatas A. Smolskas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria D. G. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 207 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, ir D. G. išteisinti.

3.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad D. G. ir A. D. veikė bendrininkų grupe. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog nuteistoji nesutinka nei su tuo, kad ji padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 207 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, nei kad šias veikas padarė bendrininkų grupe kartu su A. D. Pabrėžta, kad D. G. niekada kartu su A. D. nei neplanavo, nei paėmė paskolą O. D. vardu. Šią paskolą paėmė A. D. tik O. D., kuri buvo išdavusi notarinį įgaliojimą A. D., vardu. Paskolos paėmimo metu, t. y. 2013 m. sausio 4 d., (duomenys neskelbtini) kredito unijos perskaičiuoto kapitalo dydis nebuvo didesnis nei 1 800 000 litų todėl A. D. nebūtų galėjęs gauti tokio dydžio paskolos, nes tokiam prašymui nebūtų pritarę (duomenys neskelbtini) kredito unijos paskolų komitetas ir (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdyba, todėl A. D. turėjo ieškoti būdų, kaip išvengti Kreditų unijų įstatyme įtvirtinto draudimo. Iki šios paskolos paėmimo A. D. ir jo mama O. D. ne kartą buvo ėmę kreditą iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos ir tuos kreditus gražinę.

3.2. D. G. paskolos paėmimo metu nebuvo reikalingi papildomi pinigai, kadangi 2013 m. sausio 4 d. D. G. 30 000 litų sumą įsinešė į savo atsiskaitomąją banko sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) kredito unijoje. Šie pinigai gauti 2012 m. gruodžio 17 d. pardavus (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu A. D. kaip tik tuo metu reikėjo pinigų, kadangi jam reikėjo padengti mokestines prievoles (duomenys neskelbtini). Taip pat iš gautos paskolos buvo padengta ir 2010 m. O. D. paskola. Būtina atkreipti dėmesį, kad, gavus paskolą, buvo O. D. vardu išrašyti kvitai, kuriais buvo grindžiamas paskolos panaudojimas. Šiuos duomenis galėjo turėti tik A. D. arba O. D. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino D. G. veiksmus, kuriais ji rengė paskolos ir laidavimo sutartis, rinko dokumentus paskolai gauti, išmokėjo paskolą ir atliko kitus veiksmus, kurie buvo būtini paskolai gauti, kaip bendrininkavimo požymį, kadangi šiuos darbus D. G. privalėjo atlikti pagal savo pareigines funkcijas, nes nuo 2002 m. balandžio 2 d. dirbo (duomenys neskelbtini) kredito unijos vyriausiąja buhaltere. A. D. niekada dokumentų paskolai gauti neruošdavo, bet priimdavo narių prašymus paskoloms gauti, sutikimus, laidavimus ir šiuos dokumentus perduodavo kitiems darbuotojams, kurie buvo kompetentingi atlikti būtinas funkcijas. D. G. jokių veiksmų, kurie galėtų būti laikomi bendrininkavimu, neatliko. Nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta, kad D. G. būtų gavusi naudos iš sandorio, ar būtų paskolos gavimo ir išmokėjimo metu atlikusi perteklinius veiksmus arba jos pareigybėms prieštaraujančius / draudžiamus veiksmus. Būtina atkreipti dėmesį, kad vien D. G. dokumentų parengimas dar neužtikrino paskolos A. D. suteikimo, kadangi paskolos išdavimą turi patvirtinti (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdyba, kurios vadovu buvo A. D. 

3.3. Teismas teisingai nustatė, kad O. D. 2013 m. sausio 4 d. nepasirašė paskolos sutarties ir paskolos iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos neėmė. Šias aplinkybę patvirtino 2017 m. balandžio 21 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Visgi teismas neišsiaiškino, kodėl (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdyba, kurios vadovu buvo A. D., paskolos išdavimui neprieštaravo, nors turėjo suprasti, kokiam asmeniui išduodama paskola. Apie šią paskolą A. D. puikiai žinojo, tačiau jis jokių aktyvių veiksmų iki 2016 metų nesiėmė, o aktyvūs veiksmai buvo pradėti tik tada, kai O. D. perleido (dovanojo) visą savo turimą turtą A. D. ir tapo nebemoki. Taip pat pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių apie tai, iš kokių pajamų šaltinių A. D. padengė 2010 m. O. D. paskolą, kuri buvo paimta iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos, bei iš ko buvo padengta A. D. skola (duomenys neskelbtini), jeigu ši mokestinė prievolė buvo padengta iš kitų lėšų. Aplinkybę, kad paskolą ėmė A. D., patvirtina liudytojai K. M. ir V. B., kadangi jų A. D. prašė laiduoti už paskolą, o liudytojai suprato, kad ją ima pats A. D. 

3.4. Nė vienas iš šių ir kitų liudytojų nenurodė, kad paskolą, už kurią laidavo, būtų ėmusi D. G. Vien faktas, kad D. G. prašė pasirašyti laidavimo sutartis ar šios sutartys buvo pasirašytos jos kabinete, neleidžia daryti išvados, kad ji buvo suinteresuota paskolos gavimu ir iš to galėjo turėti naudos. D. G. buvo (duomenys neskelbtini) kredito unijos vyriausioji buhalterė, todėl pagal pareigines funkcijas privalėjo tinkamai įforminti paskolos sutartį ir surinkti paskolą lydinčius dokumentus bei juos pateikti asmenims pasirašyti. Kas pasirašydavo dokumentus, kuriuos A. D. pristatydavo pasirašytus, D. G. nėra žinoma. Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, kai pasirašė laidavimo sutartis, matė, kaip D. G. nunešė pinigus į kabinetą, kuriame buvo A. D. su motina. Šie liudytojo parodymai teismo nebuvo vertinti. Toliau byloje apklausti liudytojai patvirtino faktus, kad apie paskolą jiems buvo žinoma, paskolą ėmė O. D., visi paskolai gauti reikalingi dokumentai buvo tvarkingi, protokolą pasirašė (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdybos nariai, kurie sprendė paskolos išdavimo klausimą. Taip pat liudytojai nurodė, kad pinigus įnešimui paduodavo D. G., tačiau niekas neklausė, iš kur ji šiuos pinigus gavo, taip pat, ar čia jos asmeniniai pinigai. Liudytoja A. S. posėdžio metu nurodė, kad 2015 m. įmokos paskolos dengimui nutrūko ir tuomet D. G. liepė rašyti O. D. įspėjimą. Taigi akivaizdu, kad D. G. paskolos iš savo lėšų nedengė ir tos paskolos pati neėmė. Be to, jeigu D. G. būtų žinojusi, kad paskolą paėmė A. D., būtų rašiusi jam raginimą, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, o tai rodo, kad D. G. šioje situacijoje neturėjo duomenų apie suklastotą O. D. parašą.

3.5. Ikiteisminio tyrimo metu D. G. nedavė pakankamai parašų pavyzdžių, kurių nedavė dėl ligos, tačiau vėliau ikiteisminis tyrimas buvo baigtas ir be jų, tai rodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo tinkamai ištirti aplinkybes ir galutinai nustatyti, kas galėjo suklastoti O. D. parašą. Apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog šioje byloje kaltinimas ir nuosprendis D. G. grindžiami išimtinai tik prielaidomis. Nesant įrodymų, D. G. turi būti išteisinta, kadangi jos veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių visumos. Teisėjas konstatavo, kad abiejų kaltininkų veiksmai „teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi nustatyta, jog gautasis kreditas buvo naudojamas ir kitų kreditorinių įsipareigojimų padengimui“, bet vėliau pripažino ir nuteisė juos pagal BK 207 straipsnio 1 dalį. Vien ši nesuvokiama teiginių konstrukcija daro abejotinas ir visas kitas nuosprendžio išvadas. D. G. jokios paskolos nei prašė, nei gavo. Ji (duomenys neskelbtini) kredito unijoje dirbo vyriausiąja buhaltere ir dėl savo pareiginių funkcijų nuolat išduodavo kitiems asmenims paskolas, taip pat pati savo vardu ėmė paskolas, kurias grąžino ar atiduoda šiuo metu.

3.6. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, jog tai, kad didelė žala yra būtinasis BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymis, kelia atitinkamus reikalavimus ir įrodinėjimo procesui. Dokumento suklastojimui pagrįsti nepakanka nustatyti neteisingų duomenų įrašymo į dokumentą fakto – būtina atskleisti kaltės turinį, nustatant tiek kaltininko psichinį santykį su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais, nustatyti, kokie buvo kaltininko tikslai ir motyvai. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra nustatyta, jog D. G. būtų suklastojusi paskolos sutartį ir dėl šios priežasties (duomenys neskelbtini) kredito unija būtų patyrusi didelę žalą. Iki šios dienos nėra nustatyta, kas už O. D. pasirašė paskolos dokumentuose, tačiau nėra nustatyta, kad tai padarė D. G. Be to, nėra nustatyta, kad D. G. gavo paskolą ar jos dalį. Apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad nusikalstamais veiksmais žalą padarė A. D., todėl iš jo ir turi būti priteista turtinė žala ir patirtos bylinėjimosi išlaidos.

4. Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) kredito unijos atstovė (duomenys neskelbtini) G. G. atsiliepimu prašo atmesti apeliacinius skundus ir iš nuteistųjų A. D. ir D. G. priteisti visas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Dėl nuteistojo A. D. gynėjo pateikto apeliacinio skundo

4.1. Vadovaujantis teismų praktika, byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje. Nagrinėjamu atveju tokie pagrindai nenustatyti, kadangi byla išsamiai išnagrinėta, tiriant surinktus duomenis, tiesiogiai apklausant liudytojus bei priimtame nuosprendyje išsamiai pripažįstant konkrečius duomenis įrodymais, pagrindžiančiais nuteistojo kaltę. Šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo akto turinys ir pareiškimas dėl kaltinimo pakeitimo atitiko formaliuosius reikalavimus. Nuteistasis aktyviai naudojosi teise į gynybą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teikiant prašymus ir kt. Dėl šios priežasties manytina, kad apeliacinio skundo motyvai yra deklaratyvūs, kadangi byloje surinkta pakankamai daug įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam įstatymo garantuotos teisės į gynybą suvaržytos nebuvo ir jis šiomis teisėmis aktyviai naudojosi, reikšdamas įvairius prašymus, skųsdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinius veiksmus. Visi prašymai ir skundai buvo išnagrinėti, priimant BPK numatytus sprendimus.

4.2. Nagrinėjamu atveju, pakeitus kaltinimą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, buvo padaryta pertrauka tam, kad A. D. ir D. G. išsamiai susipažintų su nusikalstamų veikų kvalifikavimu, pasiruoštų gynybai pagal naują kaltinimą. Dėl šios priežasties nuteistojo teisė į gynybą nebuvo pažeista. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nepaisant to, kad nuteistieji A. D. ir D. G. neigė padarę nusikalstamas veikas, jų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2013 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) kredito unija išdavė 180 000 litų paskolą pagal O. D. vardu sudarytą paskolos sutartį. Tai, kad O. D. šios sutarties nesudarė ir paskolos negavo, įrodo pačios nukentėjusiosios O. D. parodymai, byloje esanti rašysenos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad O. D. nesudarė paskolos, pripažįsta ir nuteistieji. D. G. pripažino ruošusi visus dokumentus paskolos gavimui, tačiau nurodė, kad dalį dokumentų padėjo surinkti ir A. D., kuris tai neigė ir aiškino nieko nežinojęs apie ruošiamą suteikti 180 000 litų paskolą jo motinos vardu. D. G. parodymus, kad dėl paskolos suteikimo iniciatyva buvo reiškiama A. D., patvirtino asmenys, nesuinteresuoti bylos baigtimi: nukentėjusioji B. S. ir liudytojas V. B. 

4.3. Byloje esanti (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 7 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad A. D. pasirašytinai buvo supažindintas su patikrinimo rezultatais. (duomenys neskelbtini) kredito unijos atsakymas dėl minėto patikrinimo, pasirašytas A. D., kur nurodoma, kaip naudojama O. D. vardu paimta 180 000 litų paskola, taip pat patvirtina, kad jis žinojo apie šią paskolą. Byloje, be kita ko, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kredito unijoje 2007 m. gegužės 23 d. ir 2010 m. gruodžio 16 d. O. D. vardu buvo paimtos paskolos ir šias sutartis pasirašė ne O. D., o kitas asmuo. Šios paskolos grąžintos, 2010 m. gruodžio 16 d. suteikta paskola visiškai grąžinta 2013 m. birželio 20 d. Šiais laikotarpiais A. D. dirbo (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdybos pirmininku, o D. G. vyriausiąja buhaltere ir jie negalėjo nežinoti apie tokių paskolų išdavimą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad panašiomis aplinkybėmis 2013 m. sausio 4 d. O. D. vardu buvo paimta ir 180 000 litų paskola, kurios dalimi galbūt buvo padengta ankstesnioji O. D. vardu paimta paskola, dengiamas D. G. įsiskolinimas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje įrodyta, jog nuteistieji D. G. ir A. D., veikdami bendrininkų grupe, suklastojo dokumentus ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus pateikė 180 000 litų paskolai iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos gauti. Šiuo konkrečiu atveju laikyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su nuteistojo kaltės ar veikos kvalifikavimo klausimais, nesilaikė BPK reikalavimų, nėra pagrindo.

4.4. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis A. D., savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių pagrindų konstatuoti faktą, jog įrodymų tyrimas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turi būti atnaujinamas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visus bylos duomenis – tiek nuteistąjį kaltinančius, tiek jį teisinančius, kruopščiai patikrino proceso dalyvių parodymų patikimumą, t. y. įvertino jų realumą, logiškumą, atitikimą kitoms bylos aplinkybėms, palygino su kitais bylos duomenimis, pasisakė dėl prieštaravimų šalinimo. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistosios D. G. gynėjo pateikto apeliacinio skundo

4.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog abiejų bendrininkų (nuteistųjų) veiksmuose ir padarytose nusikalstamose veikose yra visi bendrininkavimo institutui nustatyti reikalingi požymiai. Kaip matyti iš byloje surinktų rašytinių įrodymų viseto, dokumentus, susijusius su 180 000 litų paskolos gavimu, ruošė D. G. ir A. D. Toliau atsiliepime, grindžiant nuteistosios D. G. kaltę, nurodomi tokie patys argumentai, kaip ir atsakant į A. D. gynėjo apeliacinio skundo argumentus. Nuteistosios neigimas, padarius nusikalstamą veiką, traktuotinas kaip jos gynybinė versija, siekiant išteisinamojo nuosprendžio. Atsiliepime pažymėta, kad nuteistosios kaltė yra pagrįsta byloje surinktų įrodymų visetu. Apeliacinis skundas grindžiamas prielaidomis ir subjektyviu liudytojų teiktų parodymų vertinimu. Byloje neginčytinai konstatuota, kad nusikalstamų veikų darymo metu abu nuteistieji veikė kaip bendrininkai. Nustatyta, kad 2013 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) kredito unija išdavė 180 000 litų paskolą O. D. vardu. Tai, kad O. D. šios sutarties nesudarinėjo ir paskolos negavo, įrodo pačios nukentėjusiosios O. D. parodymai ir byloje esanti rašysenos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių, kad dokumentus, susijusius su 180 000 litų paskolos išdavimu ruošė D. G. ir A. D. 

4.6. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2013 m. sausio 4 d., nuteistiesiems iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos O. D. vardu gavus 180 000 litų paskolą, jie nesiekė šių pinigų pasisavinti, kurį laiką (iki 2015 m. lapkričio 30 d.) dengė gautą paskolą, liko negrąžinta 26 799,55 Eur. A. D. ir D. G. padarytoji nusikalstama veika teisingai kvalifikuota – paskolos gavimas apgaule veikiant bendrininkų grupe, nes nustatyta, kad gautasis kreditas buvo naudojamas ir kitų kreditorinių įsipareigojimų padengimui. Kita nuteistųjų A. D. ir D. G. padarytoji nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nes bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nuteistieji nors ir tiesiogiai neklastojo paskolos sutarties ir prie jos esančių dokumentų, tačiau aktyviais veiksmais prisidėjo prie šių dokumentų suklastojimo (rinko kitus dokumentus prie suklastotų paskolos ir laidavimo sutarčių, teikė juos (duomenys neskelbtini) kredito unijai, žinodami, kad po pateiktais dokumentais pasirašė ne paskolos ir laidavimo sutartį sudarę asmenys), apgaule gavo 180 000 litų paskolą ir tuo padarė (duomenys neskelbtini) kredito unijai didelę žalą.

4.7. Kadangi abu nuteistieji veikė kaip bendrininkai, atsiliepime padaryta išvada, jog tiek civiliniu ieškiniu prašytos priteisti turtinės žalos, tiek bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti solidariai priteisiami iš abiejų nuteistųjų. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, atsiliepime prašoma iš nuteistųjų civilinės ieškovės naudai priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu proceso dalyviai išdėstė savo pozicijas:

5.1. Nuteistojo A. D. gynėjas D. Svirinavičius prašė jo paduotą apeliacinį skundą tenkinti ir A. D. išteisinti, kadangi nuteistojo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. Gynėjas nurodė, jog siekiama, kad A. D. šioje byloje būtų pripažintas nukentėjusiuoju, nes susidarė situacija, kuomet buvo nuteistas pareiškėjas, kuris pats inicijavo bylos procesą. Jeigu kiltų abejonės dėl A. D. gynėjo apeliacijos pagrįstumo, tai yra būtina atnaujinti įrodymų tyrimą ir tenkinti bent dalį gynybos prašymų. Iš A. D. ir O. D. (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų matyti, kokia galėjo būti finansinė padėtis, ir akivaizdu, kad dėl O. D. (duomenys neskelbtini) nereikėjo atlikti jokių neteisėtų veiksmų, norint pasisavinti lėšas, nes jų buvo pakankamai. Jeigu apygardos teismas nenustatytų pagrindo perduoti bylą prokurorui, buvo prašoma pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti, A. D. pareikštus civilinius ieškinius atmesti ir panaikinti jam taikomas procesines prievartos priemones. Taip pat nurodyta, jog D. G. gynėjo skundo dalis dėl A. D. turi būti atmesta. Nuteistasis A. D. nurodė, kad jokių nusikalstamų veikų nepadarė, ir prašė jį išteisinti.

5.2. Nuteistosios D. G. gynėjas nurodė, jog kreditą ėmė A. D. savo motinos vardu, o D. G., kaip kredito unijos tarnautoja, pagal nusistovėjusią praktiką sutvarkė reikalingus dokumentus. Kreditas buvo imamas ne paties A. D. vardu, nes pagal įstatymus kredito unija neturėjo pakankamai lėšų savo atstovams / vadovams ir negalėjo skirti daugiau kaip 10 proc. įstatinio kapitalo. Kredito faktas kitam nuteistajam buvo žinomas, įsiskolinimas buvo mokamas ir sutarties sąlygos vykdomos, tik kai A. D. buvo atleistas iš pareigų, kilo konfliktas. Gynėjas kėlė klausimą tiek dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tiek dėl paskirtų bausmių pagrįstumo ir prašė D. G. išteisinti, o civilinį ieškinį atmesti. Nuteistoji D. G. nurodė, jog jokių įsiskolinimų neturėjo ir neteisėtai paskolų neėmė, todėl prašė tenkinti jos gynėjo apeliacinį skundą ir ją išteisinti.

5.3. Prokurorė R. Verdnikovienė prašė abiejų gynėjų apeliacinius skundus atmesti. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga ir įrodymų visuma patvirtino, jog D. G. ir A. D. vienas be kito nusikalstamų veikų negalėjo įvykdyti, todėl veikė bendrai. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nėra jokio pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas vyko per ilgai – ilgai laukta rašysenos tyrimo, buvo teikta daug prašymų, kurie buvo tenkinti, ir surinkta įrodymų visuma, pagrindžianti nuteistųjų kaltę.

5.4. Civilinės ieškovės atstovė prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą ir atmesti nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visus bylos duomenis, kruopščiai patikrino proceso dalyvių parodymų patikimumą, pasisakė dėl prieštaravimų šalinimo, todėl nesama pagrindo nesutikti su teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo. Atstovė taip pat prašė (duomenys neskelbtini) kredito unijai priteisti iš nuteistųjų A. D. ir D. G. visas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

 

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

6. Nuteistojo A. D. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus ir nuteistosios D. G. gynėjo advokato A. Smolsko apeliaciniai skundai atmestini. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtų bausmių (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

8. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

9. Apeliaciniuose skunduose nagrinėjamu atveju yra keliami nusikalstamų veikų kvalifikavimo, nuteistųjų kaltės ir įrodymų vertinimo teisėtumo klausimai, t. y. teigiama, kad nuteistieji A. D. ir D. G. buvo nepagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Būtent šiuos klausimus ir aptaria apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje.

10. Dėl įrodymų vertinimo

10.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018). Duomenų pripažinimas įrodymais yra teismo prerogatyva. Teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas.

10.2. Apeliaciniuose skunduose iš esmės teigiama, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl jų pakankamumo bei patikimumo, neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo, nuosprendį grindė prielaidomis, taip padarydamas esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, pažeidė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio surašymo taisykles (BPK 304–307 straipsniai), taip pat ir nekaltumo prezumpciją bei kaltinamųjų teisę į gynybą. Nuteistieji neigia padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir pateikia savo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo selektyviu įrodymų vertinimu, spėjimais, aiškino nepatikrintas aplinkybes kaltinamųjų nenaudai, iškraipė nustatytus faktus, nepasisakė nei kokioms aplinkybėms, nei kokiems įrodymams prieštarauja jų pateikta pozicija (jų parodymai). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje: 1) teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; 2) nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; 3) vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; 4) remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; 5) įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; 6) neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-228-895/2018 ir kt.).

10.3. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Kai iš skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti ir atsakyti į klausimą, kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog, nežiūrint to, kad nuteistieji A. D. ir D. G. neigė padarę nusikalstamas veikas, jų kaltė yra įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Skirtingai negu nurodoma apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas ne tik išvardijo ir aprašė duomenis, kuriuos pripažino įrodymais ir kuriais grindė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau taip pat paaiškino, kodėl vienus duomenis pripažįsta įrodymais, o kitus atmeta; kuria parodymų dalimi vadovaujasi (pavyzdžiui, jog tiki ta nuteistosios D. G. parodymų dalimi, kurią patvirtina nesuinteresuoti bylos baigtimi asmenys); nurodė, kokius duomenis patvirtina specialisto išvados (pavyzdžiui, jog tiek paskolos sutartyje, tiek prašyme dėl paskolos suteikimo O. D. parašai yra suklastoti); pažymėjo, kokia rašytinė bylos medžiaga patvirtina liudytojų parodymus (pavyzdžiui, liudytojo V. B. parodymus patvirtino iš policijos komisariato gauta administracinio nusižengimo bylos medžiaga); nurodė, kokias faktines aplinkybes patvirtina arba paneigia pačių nuteistųjų parodymai (pavyzdžiui, aplinkybę, jog O. D. nesudarinėjo paskolos sutarties); ir kt.

10.4. Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas ne tik formaliai išvardijo duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, juos išnagrinėjo, bet taip pat įvertino kiekvieną iš jų atskirai ir kartu su visais likusiais, šalino tarp jų esančius prieštaravimus ir motyvavo, kokias išvadas leidžia padaryti aptarti duomenys. Esminių įrodymų tyrimo klaidų, kurios reikštų esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, pirmosios instancijos teismas nepadarė. Į apeliaciniuose skunduose keliamus klausimus, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tyrimo metu surinktus ir baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotus įrodymus ir, ar vadovaudamasis jais padarė teisingas bei pagrįstas išvadas, apeliacinės instancijos teismas atsakys tolesnėje nuosprendžio dalyje.

11. Dėl kreditinio sukčiavimo nusikaltimo sudėties buvimo nuteistųjų A. D. ir D. G. veiksmuose (BK 207 straipsnio 1 dalis)

11.1. Kolegija pažymi, kad procesas apeliacinės instancijos teisme yra tokia baudžiamojo proceso stadija, kurioje teismas, paisydamas apelianto pateikto apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo priimto neįsiteisėjusio nuosprendžio (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina, ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje pateiktas visų šioje byloje reikšmingų A. D. ir D. G. baudžiamosios atsakomybės klausimui spręsti įrodymų vertinimas. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, A. D. ir D. G. bendrininkavimas ir paskolos gavimas apgaule iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos įrodytas bylos duomenų visuma: iš dalies nuteistųjų A. D. ir D. G., nukentėjusiųjų O. D. ir B. S., liudytojų K. M., V. B., J. P., A. S., kitų liudytojų parodymais, 2017 m. balandžio 21 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 4 d. sudarytomis laidavimo sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kredito unijos atliktame (duomenys neskelbtini) unijos patikrinime užfiksuotais duomenimis bei kitais rašytiniais bylos įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos motyvuotos ir pakankamai išsamios išvados dėl nuteistųjų A. D. ir D. G. kaltės, padarius BK 207 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o apeliaciniuose skunduose nurodomi bylos įrodymų prieštaravimai, jų vertinimo netinkamumas iš esmės rodo tik apeliantų nepritarimą pirmosios instancijos atliktam įrodymų vertinimui ir abejonių dėl teismo išvadų pagrįstumo bei esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nepatvirtina. 

11.2. Aktualioje galiojančioje BK 207 straipsnio 1 dalies redakcijoje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, tikslinę paramą, subsidiją, dotaciją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Pažymėtina, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (BK 3 straipsnio 1 dalis). A. D. ir D. G. padarytų nusikalstamų veikų tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas, tačiau kaltinime apibrėžtas laikotarpis 2012 m. gruodžio 28 d. – 2013 m. sausio 4 d., todėl, kvalifikuojant nuteistųjų neteisėtus veiksmus ir skiriant baudžiamąją atsakomybę, turi būti taikomas būtent tuo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. BK 207 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje nusikalstamų veikų padarymo metu (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. liepos 27 d.), buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. BK esančioje normų sistemoje kredito, paskolos, subsidijos, laidavimo, banko garantijos raštų ar kitų kreditinių įsipareigojimų gavimas apgaule įstatymo leidėjo išskirtas iš bendros turtinio sukčiavimo normos į specialiąsias BK 207 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytas normas (lex specialis). Pagal visuotinai žinomą teisės normų taikymo principą lex specialis derogat legi generali, esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, yra taikoma specialioji norma. Šis teisės principas pripažįstamas tiek Lietuvos Respublikos konstitucinėje jurisprudencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai), tiek ir teismų praktikoje kvalifikuojant nusikalstamas veikas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-207/2013, 2K-277-788/2016, 2K-180-976/2017, 2K-48-788/2018).

11.3. Tais atvejais, kai kredito ar paskolos ir kt., gavimas apgaule sau ar kitam asmeniui nėra susijęs su turtinės žalos padarymu arba padarytoji žala nėra didelė, nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, o kai dėl tokio kreditinio sukčiavimo valstybės ar Europos Sąjungos institucija, tarptautinė viešoji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę turtinę žalą, t. y. žalą, viršijančią 150 MGL dydį (BK 212 straipsnio 1 dalis), nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 207 straipsnio 2 dalį (pagal šiuo metu galiojančią BK 207 straipsnio redakciją). Aptartais atvejais bendroji turtinio sukčiavimo norma (BK 182 straipsnio 1, 2, 3 dalys), taip pat kredito ar paskolos panaudojimo ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką norma (BK 206 straipsnio 1, 2, 3 dalys) netaikytinos. Šios nuostatos yra aktualios ir taikant nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią įstatymo redakciją. Apgaulė pagal komentuojamą straipsnį dažniausiai pasireiškia tikrovės neatitinkančių duomenų dėl kredito ar paskolos gavėjo turtinės padėties, dėl kredito gavėjo egzistavimo fakto, ekonominių rodiklių ir pan. pateikimu. Pažymėtina, kad tikrovės neatitinkantys duomenys pripažintini apgaule tik tuo atveju, kai jie turėjo lemiamą reikšmę suklaidinant kreditorių ar kreditoriaus sprendimui suteikti paskolą, kreditą ir pan. Komentuojamo nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia tuo, kad kaltininkas, apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, gauna kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus.

11.4. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. nusikaltimo sudėties buvimo konstatavimui pakanka nustatyti, kad kaltininkas, apgaulės būdu suklaidindamas nukentėjusįjį, gauna kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas (ar jo atstovaujamas juridinis asmuo) faktiškai gauną kreditą, paskolą, subsidiją. Veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, ar skolininkas nustatytu laiku grąžino ar negrąžino paskolą ar kreditą, taip pat ar kreditorius dėl to patyrė ar nepatyrė tiesioginės realios žalos (išaiškinimas pateiktas pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią įstatymo redakciją (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nes pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2334 redakcija), esant aptariam atvejui, kai dėl neteisėtų veiksmų kyla žala, būtų sprendžiamas klausimas, ar nereikia padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuoti pagal BK 207 straipsnio 2 dalį). Nusikaltimo, numatyto BK 207 straipsnio 1 dalyje, subjektyvioji pusė gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, jog apgaule gauna kreditą, paskolą, subsidiją ar kitą kreditinį įsipareigojimą, ir to siekia. Pažymėtina, jog nuteistieji A. D. ir D. G. kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, įskaitant ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 207 straipsnio 1 dalyje, nepripažino, tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktu vertinimu, kad tokie nuteistųjų parodymai laikytini jų gynybine versija. Šią išvadą patvirtina ir baudžiamojoje byloje surinkti, teisiamojo posėdžio metu ištirti ir pirmosios instancijos teismo įvertinti duomenys. Kadangi skundžiamame nuosprendyje įrodymų visuma buvo detaliai aprašyta, apeliacinės instancijos teismas, nenorėdamas kartotis, nurodo ir pateikia tik tų įrodymų aprašymą ir vertinimą, kurie yra patys aktualiausi ir geriausiai atskleidžia, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos, o dėl jų padarymo kalti nuteistieji A. D. ir D. G. Pirmiausia aptartini nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, kurie išsamiausiai atskleidžia faktines aplinkybes, aktualias vertinant A. D. ir D. G. atliktus neteisėtus veiksmus:

11.4.1. O. D., nuteistojo A. D. motina, parodė, kad ji nėra sudariusi su (duomenys neskelbtini) kredito unija jokių paskolų ir neatsimena, ar lankėsi kredito unijos patalpose 2013 m. sausio 4 d. Ji nėra prašiusi B. S., K. M., V. B., kad jie sudarytų laidavimo sutartis, nors šiuos asmenis pažįsta. D. G. nukentėjusioji pažįsta, su ja nepalaikė jokių santykių (t. 1, b. l. 98). Taigi šie nukentėjusiosios parodymai patvirtina, jog savo vardu ji paskolos iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos neėmė, paskolos sutarties su minėtu kreditoriumi nesudarė ir paskolos apskritai negavo bei šių lėšų savo reikmėms nenaudojo. Tokia susidariusi situacija atskleidžia, kad paskolos sutartyje nurodytas lėšų gavėjas nėra tikrasis paskolos gavėjas, todėl (duomenys neskelbtini) kredito unijos atsakingiems asmenims, priimant sprendimą suteikti aptariamą paskolą, nebuvo žinomos visos aplinkybės, kurios yra būtinos ir itin reikšmingos tinkamam tokio sprendimo priėmimui, t. y. sprendimui (ne)suteikti paskolą konkrečiam asmeniui.

11.4.2. Nukentėjusioji B. S. parodė, kad ji buvo (duomenys neskelbtini) kredito unijos narė, tačiau jokių sutarčių su unija nebuvo sudariusi. 2016 ar 2017 metais nukentėjusioji iš A. D. sužinojo, kad ji yra laiduotoja suteikiant O. D. 180 000 litų paskolą. B. S. nuvyko į uniją išsiaiškinti aplinkybių, o D. G. jai pateikė laidavimo sutartį ir paklausė, ar ji neprisimenanti, kaip pasirašė po sutartimi, tačiau nukentėjusioji tikrai prisimena, kad laidavimo sutarties nesudarė ir po jokia sutartimi nepasirašė. B. S. taip pat parodė, kad prieš keletą metų, kai A. D. buvo kredito unijos vadovu, jis paprašė, jog nukentėjusioji duotų savo asmens tapatybės kortelę. A. D. sakė, kad šis dokumentas reikalingas unijos reikalams tvarkyti. B. S. kortelę nuteistajam padavė ir šis tą pačią dieną ją grąžino, tačiau, kokiu tikslu buvo panaudota jos asmens tapatybės kortelė, nukentėjusioji nežino (t. 11, b. l. 71–72). Šie nukentėjusiosios B. S. parodymai patvirtina, kad apie sudarytą 180 000 litų paskolos sutartį O. D. vardu buvo žinoma tiek nuteistajam A. D., nes būtent jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) kredito unijos vadovas ir taip pat prašė nukentėjusiosios asmens tapatybės dokumento, tiek nuteistajai D. G., kuri tvarkė ir paskolos suteikimo, ir laidavimo dokumentus. Šie nukentėjusiosios parodymai taip pat atskleidžia, kad, suteikiant paskolą O. D., atsakingiems asmenims buvo teikiama melaginga informacija apie laiduojančius už paskolą asmenis, kuri yra reikšminga ir turi įtakos, priimant sprendimą, ar suteikti paskolą.

11.4.3. Liudytoja K. M. parodė, kad maždaug 2013 metais kažkas iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos darbuotojų paprašė, jog ji sudarytų laidavimo sutartį paskolos suteikimui. Liudytoja įsivaizdavo, jog laidavimas reikalingas A. D. Taip pat ji prisimena, kad visus dokumentus jai pateikė pasirašyti D. G. kabinete. Liudytoja dokumentų neskaitė ir nesuprato, ką pasirašo. 2016 metais liudytojai paskambino A. D. ir pasakė, jog paskola, kurios laiduotoja buvo liudytoja, negrąžinama. Kas naudojosi šia paskola ir kas dalį paskolos grąžino, K. M. nežinoma (t. 11, b. l. 79). Aptarti liudytojos parodymai patvirtina, jog nuteistajam A. D. apie sudarytą paskolos sutartį ir apie laidavimą dėl šios sutarties buvo žinoma, kadangi jis pats liudytoją informavo, jog paskola, už kurią ji laidavo, nėra dengiama. Akivaizdu, jog A. D. negalėjo nežinoti, kad ši paskola buvo paimta jo mamos vardu, o tai leidžia daryti išvadą, kad jam turėjo būti žinoma, kokiu tikslu ir kaip panaudojamos paskolos lėšos. Taigi matyti, jog, sprendžiant klausimą dėl paskolos suteikimo, A. D. nesuteikė atsakingiems asmenims visos reikalingos informacijos, nes neatskleidė, kad tikrasis paskolos gavėjas nėra jo mama. Be to, šios liudytojos parodymai netiesiogiai atskleidžia ir ryšį su nuteistąja D. G., kadangi būtent jos kabinete buvo pasirašomi visi dokumentai. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad liudytojai buvo sudarytas vaizdas, jog ji laiduoja paskolą, kurią nori gauti A. D., t. y. ji manė, jog tikrasis paskolos gavėjas yra būtent A. D. Tokią išvadą patvirtina ir liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet ji nurodė, jog O. D. asmeniškai nepažįsta (ši aplinkybė sukelia pagrįstą abejonę, ar žmogus laiduotų už nepažįstajam suteikiamą didelės sumos paskolą). Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad 2013 m. sausio mėnesį ji buvo (duomenys neskelbtini) kredito unijos patalpose, A. D. kabinete (jis tuo metu buvo unijos administracijos vadovas), tame pačiame kabinete buvo ir unijos buhalterė D. G. Liudytoja tiksliai nepamena, kas paprašė jos laiduoti už imamą paskolą – A. D. ar D. G. Liudytojai nebuvo pasakyta, kad ji laiduoja už O. D. vardu imamą paskolą, todėl ji buvo įsitikinusi, jog laiduoja už paskolą, kurią ima A. D. (t. 1, b. l. 169–170). Tokie liudytojos teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra vienas iš daugelio įrodymų, kuris leidžia daryti išvadą, kad tikrieji paskolos gavėjai buvo būtent nuteistieji A. D. ir D. G. 

11.4.4. Liudytojas V. B. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) kredito unijoje dirbo (duomenys neskelbtini). Prisimena, jog 2012 metų pabaigoje jį pasikvietė D. G. ir paprašė, kad laiduotų suteikiant A. D. paskolą. Liudytojas nesutiko ir pasakė, kad jeigu A. D. reikia laiduotojo, tai tegu jis pats ir paprašo liudytojo. A. D. paprašė liudytojo būti laiduotoju ir V. B. sutiko. Šis pokalbis vyko D. G. kabinete. Kas užpildė reikiamus dokumentus, liudytojas neprisimena, tačiau nuteistosios kabinete po tais dokumentais reikiamose vietose pasirašė pats. Sutarčių turinio liudytojas tuo metu neskaitė, bet matė, kad D. G. paėmė paskolos pinigus ir nunešė į kabinetą, kuriame buvo A. D. su motina. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, liudytojas sužinojo, jog jis laidavo suteikiant paskolą O. D. Ikiteisminio tyrimo metu V. B. buvo apklaustas, o po šios apklausos jam paskambino A. D. ir grasino. V. B. dėl įvykio kreipėsi į policiją, vėliau gavo atsakymą, kad su A. D. kalbėtasi ir jis įspėtas (t. 11, b. l. 120–122). Šio liudytojo parodymai yra itin reikšmingi, nes nedviprasmiškai patvirtina, jog tiek A. D., tiek D. G. apie paskolos gavimą iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos žinojo ir patys šios paskolos gavimo / suteikimo siekė, kadangi kalbino žmones būti laiduotojais, tvirtindami, jog paskola bus suteikiama A. D. Jei siekis gauti paskolą būtų įgyvendinamas sąžiningai ir teisėtai, tuomet, prašydami laiduoti už skolininką, A. D. ir D. G. būtų nedviprasmiškai ir tiksliai nurodę, kad paskolą nori gauti ir suteikus ją grąžins O. D. Būtent asmeniškas prašymas liudytojų laiduoti už paskolą, paskolos gavimo dokumentų tvarkymas ir aktyvus veikimas sprendžiant klausimus dėl paskolos suteikimo rodo, jog A. D. ir D. G. siekė paskolą gauti savo naudai. Iš teismui pateikto atsakymo iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato ir administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. B. 2019 m. balandžio 25 d. kreipėsi į policijos komisariatą dėl jam daromo A. D. poveikio, administracinė teisena buvo nutraukta, su A. D. pravestas profilaktinis pokalbis (t. 12, b. l. 34 ir pridėta administracinio nusižengimo byla). Šie duomenys parodo, jog A. D. bandė daryti spaudimą liudytojui ir siekė išvengti jį kaltinančių parodymų davimo, t. y. A. D. žinojo, kad būtent liudytojo V. B. parodymai patvirtins jo kaltę padarius nusikalstamas veikas ir paneigs gynybinę versiją.

11.4.5. Liudytoja J. P. parodė, kad nuo 2005 iki 2015 metų ji dirbo (duomenys neskelbtini) kredito unijoje vadybininke-kasininke ir dalyvavo svarstant paskolos suteikimą O. D. paskolų komitete. Liudytoja protokolavo susirinkimo eigą. Protokole nurodyti tie asmenys, kurie dalyvaudavo susirinkime ir po to pasirašydavo. Komitete vieningai buvo nuspręsta suteikti paskolą O. D. Liudytojai keletą kartų teko įnešti pinigus grąžinant O. D. paskolą. Tuos pinigus įnešti liudytojai paduodavo D. G. (t. 11, b. l. 74–75). Šios liudytojos parodymai atskleidžia, kad nors svarstymo dėl paskolos suteikimo metu buvo nurodyta, jog paskola yra imama O. D. vardu, tačiau ne pastaroji įnešdavo pinigus, t. y. grąžindavo skolą, o nuteistoji D. G. Savaime suprantama, jog esant tokiai situacijai galima daryti išvadą, kad faktiškai paskola buvo imta ne O. D., ji buvo tik formalus / nominalus skolininkas, o vienas iš tikrųjų paskolos gavėjų buvo D. G. Asmeniui, kuris nėra paskolos gavėjas nėra pagrindo, t. y. jis neturi tikslo ir paskatos, grąžinti piniginius įnašus, nes iš paskolos negavo jokios naudos, ir atvirkščiai – tik asmuo, iš suteiktos paskolos gavęs materialinės naudos ir galėjęs ja naudotis savo nuožiūra, turi pareigą ir motyvą savo įsiskolinimą padengti.

11.4.6. Liudytoja A. S. parodė, kad ji nuo 2000 iki 2019 metų dirbo (duomenys neskelbtini) kredito unijoje (duomenys neskelbtini). Liudytojai žinoma, kad O. D. vardu buvo paimta 180 000 litų paskola, tačiau liudytojos nuomone O. D. paskolos nepaėmė, nerašė jokio prašymo dėl paskolos suteikimo ir nebuvo atvykusi į (duomenys neskelbtini) kredito uniją dėl paskolos suteikimo. Liudytoja taip pat parodė, kad dokumentus O. D. paskolos gavimui tvarkė vyr. buhalterė D. G. Liudytoja stebėjo, kad paskola būtų grąžinama laiku ir kažkas įnešinėjo pinigus paskolos padengimui. Grynuosius pinigus paskolos dengimui du kartus liudytojai padavė D. G. A. S. įnešdavo pinigus į (duomenys neskelbtini) kredito unijos sąskaitą O. D. paskolos dengimui. Liudytoja prisimena, kad, prieš suteikiant paskolą, buvo siūloma dokumentus rinkti liudytojai, tačiau A. S. atsisakė tai daryti, nes jai kilo įtarimas dėl paskolos teisėtumo. 2015 metais įmokos paskolos dengimui nutrūko ir tuomet D. G. liepė rašyti O. D. įspėjimą toliau dengti paskolą, tačiau liudytoja atsisakė tai daryti. Liudytojai žinoma, kad D. G. ne kartą yra ėmusi paskolas iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos, tačiau visuomet paskolas padengdavo. Iš kur buvo gaunami pinigai paskolų dengimui, liudytojai nežinoma (t. 11, b. l. 76–77). Tokie liudytojos A. S. parodymai patvirtina, jog labiausiai paskolos gavimu ir padengimu (grąžinimu) buvo suinteresuota D. G., o tuo tarpu O. D. neatliko nei jokių veiksmų, kad paskola jai būtų suteikta, net nerašė prašymo dėl paskolos suteikimo, nei pati dengė savo įsiskolinimą, t. y. ne ji liudytojai A. S. atnešdavo pinigus padengti savo įsiskolinimą. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojai buvo kilę abejonių dėl paskolos teisėtumo ir jos nuomonė, kad O. D. neėmė paskolos, buvo ne subjektyvus vertinimas, o susiformavo, liudytojai vertinant konkrečias susiklosčiusias faktines aplinkybes, t. y. liudytoja pagrįstai galėjo manyti, kad paskolą ėmė ne O. D., o D. G., kadangi būtent ji kelis kartus grąžino pinigus padengdama įsiskolinimą, susidariusį (duomenys neskelbtini) kredito unijai suteikus aptariamą paskolą.

11.4.7. Nuteistosios D. G. svarbą (duomenys neskelbtini) kredito unijoje, t. y., kad ji žinojo realią finansinę situaciją unijoje, tvarkė buhalterinius ir kitus teisinius bei finansinius dokumentus, patvirtina ne tik jau aptarti liudytojų parodymai, bet taip pat ir liudytojų O. S. (t. 11, b. l. 78) bei A. F. (t. 11, b. l. 123–124) parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu. Abu pastarieji liudytojai patvirtino, jog unijai faktiškai vadovavo D. G. ir jos rankose buvo sukoncentruotas unijos valdymas. Tokie duomenys paneigia nuteistosios D. G. versiją, kad ji, būdama vyr. buhaltere, galėjo nežinoti, jog tikrasis paskolos gavėjas yra ne O. D. Atsižvelgiant į aplinkybes, jog D. G. ruošė paskolos sutarties dokumentus, tvarkė unijos buhalterinius dokumentus ir faktiškai prisidėjo prie vadovavimo unijai, jai turėjo būti tiksliai žinomas ne tik tikrasis paskolos gavėjas, paskolos dengimo eiga, bet ji turėjo ir pareigą tikrinti, ar paskola yra naudojama pagal paskirtį. Kadangi D. G. pati paduodavo pinigus liudytojai A. S., kuriais turėjo būti dengiamas įsiskolinimas, vadinasi nuteistoji D. G. aiškiai žinojo, iš kur yra šie pinigai, t. y. kas dengia įsiskolinimą, o tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistajai buvo puikiai žinoma ir kieno naudai, o ne vien tik kieno vardu, yra paimta paskola.

11.4.8. Liudytojas F. D. parodė, kad nuo 2011 iki 2017 metų jis buvo (duomenys neskelbtini) kredito unijos vadovu. Prisimena, kad, jam dirbant vadovu, buvo gautas skundas dėl A. D. Liudytojo nuomone, tiriant šį skundą, ir prasidėjo ikiteisminis tyrimas. Liudytojas taip pat parodė, kad (duomenys neskelbtini) kredito unija kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kredito uniją dėl paskolos gavimo iš (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, jog buvo kapitalo trūkumas (t. 11, b. l. 124–125). Šio liudytojo parodymai atskleidžia vieną ypatingai svarbią aplinkybę, jog, jei nuteistieji A. D. ir D. G., būdami (duomenys neskelbtini) kredito unijos nariais, būtų bandę gauti paskolą savo vardu iš kredito unijos, esant kapitalo trūkumui, jie nebūtų to galėję padaryti. Ši aplinkybė atskleidžia motyvą, kodėl paskola buvo imama kito asmens vardu – siekiant sukurti deklaratyvų pagrindą apskritai gauti paskolą, nes priešingu atveju paskolos gavimas iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos būtų apsunkintas arba apskritai neįmanomas. Būtent klaidingos informacijos pateikimas, kad paskola yra imama O. D. vardu, asmenims, sprendžiantiems paskolos suteikimo klausimą, t. y. visos reikšmingos informacijos apie tikrąjį paskolos gavėją nesuteikimas kreditoriui – (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdybai – pripažintinas apgaule, kadangi tai turėjo lemiamą reikšmę, kreditoriui priimant sprendimą suteikti paskolą O. D. 

11.5. Neteisėtą,  panaudojant apgaulę, paskolos gavimą iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos patvirtina taip pat ir baudžiamosios bylos medžiagoje esantys rašytiniai duomenys: 1) iš byloje esančio prašymo matyti, kad O. D. vardu 2012 m. gruodžio 28 d. pateiktas prašymas (duomenys neskelbtini) kredito unijai dėl 180 000 litų paskolos suteikimo (t. 2, b. l. 27–28); 2) 2013 m. sausio 4 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria (duomenys neskelbtini) kredito unija suteikė O. D. 180 000 litų paskolą (t. 2, b. l. 29–37); 3) 2012 m. gruodžio 28 d. B. S. vardu užpildyta laidavimo paraiška (t. 2, b. l. 200); 4) 2013 m. sausio 4 d. sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) kredito unijos ir B. S., kurioje B. S. laiduoja O. D. gaunant iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos 180 000 litų paskolą (t. 3, b. l. 40–41); 5) 2013 m. sausio 4 d. sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) kredito unijos ir K. M., kurioje K. M. laiduoja O. D. gaunant iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos 180 000 litų paskolą (t. 3, b. l. 38–39); 6) 2013 m. sausio 4 d. sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) kredito unijos ir V. B., kurioje V. B. laiduoja O. D. gaunant iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos 180 000 litų paskolą (t. 3, b. l. 42–43); 7) iš byloje esančio 2013 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) kredito unijos kvito, operacijos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad O. D. vardu išduota 180 000 litų paskola (t. 2, b. l. 81). Šiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis, jų autentiškumą, tikrumą ir iš dalies reikšmę įvertino (duomenys neskelbtini) specialistės V. N. ir A. Ka., vykdžiusios užduotį atlikti objektų tyrimą:

11.5.1. Iš byloje esančios 2017 m. balandžio 21 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) kredito unijai O. D. vardu rašytame 2012 m. gruodžio 28 d. prašyme žemės ūkio paskolai gauti, grafoje „paskolos prašytojo ir sutuoktinio sutikimai ir patvirtinimai“, rankraštinius įrašus „O. D.“ ir „gruodžio 28“ parašė ir eilutėje „Parašas“ pasirašė ne O. D. ir ne A. D. Nustatyti, ar rankraštinius įrašus parašė ir pasirašė D. G., negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (pateikta per mažai D. G. laisvųjų rašysenos pavyzdžių ir juose neatsiskleidžia jos rašysenos variantiškumo ribos, o pateiktieji eksperimentiniai rašysenos pavyzdžiai yra kraipyti) (t. 3, b. l. 4–15);

11.5.2. Iš byloje esančios 2017 m. balandžio 21 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies antro lapo apačioje, prie spausdintų žodžių „paskolos sutartis. 2 puslapis iš 4 puslapių“, pasirašė ne O. D. ir ne A. D. Nustatyti, ar pasirašė D. G., negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies trečio lapo apačioje, prie spausdintų žodžių „paskolos sutartis. 3 puslapis iš 4 puslapių“, pasirašė ne O. D. ir ne A. D. Nustatyti, ar pasirašė D. G., negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies ketvirto lapo apačioje, grafoje „paskolos gavėjas (vardas ir pavardė, parašas)“, pasirašė ne O. D. ir ne A. D. Nustatyti, ar pasirašė D. G., negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (t. 3, b. l. 4–15);

11.5.3. Iš byloje esančios 2017 m. balandžio 21 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2012 m. gruodžio 28 d. B. S. vardu rašytoje laidavimo paraiškoje / garantijos paraiškoje, adresuotoje (duomenys neskelbtini) kredito unijai, po grafa „pildo kredito unija“, rankraštinį įrašą „A. D.“ parašė ir šalia pasirašė ne A. D. Nustatyti, ar rankraštinį įrašą parašė ir pasirašė D. G., negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Iš byloje esančios 2017 m. balandžio 21 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2013 m. sausio 4 d. B. S. vardu rašytoje laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje „laiduotojas (vardas ir pavardė, parašas)“, pasirašė ne B. S. ir ne A. D. Nustatyti, ar pasirašė D. G., negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (t. 3, b. l. 4–15);

11.5.4. Iš byloje esančios 2017 m. balandžio 21 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) kredito unijos (duomenys neskelbtini) kredito unijos 2013 m. sausio 4 d. kvito, operacijos Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „kliento parašas“, pasirašė ne O. D. ir ne A. D. Nustatyti, ar pasirašė D. G., negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. (duomenys neskelbtini) kredito unijos (duomenys neskelbtini) kredito unijos 2013 m. sausio 4 d. kvito, operacijos Nr. (duomenys neskelbtini), kitoje pusėje rankraštinį įrašą „pinigus gavau A. D.“ parašė ir šalia pavardės pasirašė ne O. D. ir ne A. D. Nustatyti, ar rankraštinį įrašą parašė ir pasirašė D. G., negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Iš byloje esančių O. D. vardu 2013 m. sausio 4 d. paimtos 180 000 litų paskolos dengimo dokumentų matyti, kad paskola buvo grąžinama (t. 2, b. l. 74–80), ir iš  byloje esančios specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šiuose kvituose, eilutėse „kliento parašas“, pasirašė ne O. D. ir ne A. D., o nustatyti, ar pasirašė D. G., negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (t. 3, b. l. 4–15).

11.6. (duomenys neskelbtini) kredito unija 2013 m. sausio 15, 29 ir 30 dienomis atliko (duomenys neskelbtini) kredito unijos patikrinimą ir šio patikrinimo atskiroje pastraipoje konstatuota, kad O. D. vardu išduota 180 000 litų paskola grynaisiais žemės ūkiui, 2013m. sausio 24 d. į O. D. sąskaitą įnešta 55 000 litų grynaisiais ir tą pačią dieną padarytas pavedimas 54 542 litų į (duomenys neskelbtini) sąskaitą „PVM mokestis už II pusmetį“. Akte taip pat nurodoma, kad kiti dokumentai, įrodantys tikslinę paskirtį, yra nuolat papildomi naujomis sąskaitomis faktūromis. Su šiuo patikrinimo aktu pasirašytinai buvo supažindintas ir A. D. (t. 3, b. l. 90–105). Ši patikrinimo ataskaita vienareikšmiškai patvirtina, jog suteikta 180 000 litų paskola nebuvo naudojama pagal jos tikslinę paskirtį, kadangi ji buvo suteikta O. D. žemės ūkio veiklai vykdyti, o vietoj žemės ūkio veiklos vystymo, tą pačią paskolos suteikimo dieną beveik visa jos suma buvo pervesta į (duomenys neskelbtini) sąskaitą kaip atsiskaitymas už nesumokėtą PVM mokestį, t. y. vietoj paskolos lėšų skyrimo žemės ūkio veiklos išlaidoms padengti, jos buvo skirtos padengti ankstesnius įsiskolinimus (duomenys neskelbtini).

11.7. Visi anksčiau aptarti įrodymai – vieni tiesiogiai, kiti netiesiogiai – patvirtina, kad A. D. ir D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 207 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai išaiškinti nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 207 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, šios veikos atribojimas nuo civilinių teisinių santykių, taip pat teisingai nurodyti bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, o pagal teismo nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Nusikalstamos veikos padarymu metu galiojęs įstatymas (BK 207 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 27 d.), kaip jau minėta, numatė baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Kaip jau buvo minėta anksčiau, nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 207 straipsnį neturi reikšmės apgaule gautos paskolos dydis, taip pat tai, ar skolininkas nustatytu laiku grąžino paskolą, ar kreditorius patyrė realią žalą. Esminis nusikalstamos veikos, numatytos BK 207 straipsnio 1 dalyje, požymis, nagrinėjamo atvejo kontekste, yra būtent paskolos gavimas apgaule sau arba kitam asmeniui. Iš anksčiau aptartų duomenų yra nustatyta, kad 2013 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) kredito unija išdavė 180 000 litų paskolą pagal O. D. vardu sudarytą sutartį. Tai, kad O. D. šios sutarties nesudarė ir paskolos negavo, įrodo pačios nukentėjusiosios O. D. parodymai, byloje esanti rašysenos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinanti apie suklastotus O. D. parašus tiek pačioje paskolos sutartyje, tiek prašyme dėl paskolos gavimo. Be to, tai, kad O. D. nesudarė paskolos, pripažįsta patys nuteistieji A. D. ir D. G. Taigi yra akivaizdu, jog A. D. ir D. G., žinodami, kad paskolą gauna ne prašyme ir sutartyje nurodytas skolininkas / paskolos gavėjas, suvokdami, kad šis asmuo gaunama paskola nesinaudos ir jos negrąžins, vis tiek teikdami tokį prašymą svarstymui, tvarkydami paskolos išdavimui reikalingus dokumentus ir patvirtindami tokios paskolos suteikimą, panaudojo apgaulę, kurios nesant paskola nebūtų buvusi suteikta. Vien jau ta aplinkybė, kad teisminio proceso metu ir apeliaciniuose skunduose A. D. ir D. G. nusikalstamos veikos, numatytos BK 207 straipsnio 1 dalyje, padarymu kaltina vienas kitą, puikiai atskleidžia, kad jie apie daromą nusikalstamą veiką žinojo ir vienas kito veiksmus laiko neteisėtais.

11.8. Apgaulė šiuo atveju pasireiškė tuo, kad (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdybai buvo pateikti tikrovės neatitinkantys juridiškai svarbūs duomenys: dokumentai – 2012 m. gruodžio 28 d. prašymas O. D. vardu suteikti 180 000 litų paskolą, 2013 m. sausio 4 d. sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) kredito unijos ir B. S., 2013 m. sausio 4 d. sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) kredito unijos ir K. M., 2013 m. sausio 4 d. sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) kredito unijos ir V. B., kurie buvo būtini, sprendžiant klausimą, ar suteikti 180 000 litų paskolą O. D., ir melaginga informacija, kad 180 000 litų paskolą (duomenys neskelbtini) kredito unija suteikia būtent O. D., už kurią laiduoja B. S., K. M. ir V. B., o tai turėjo lemiamą įtaką (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdybai priimant sprendimą dėl minėtos paskolos suteikimo, kadangi, esant kredito unijos kapitalo trūkumui, kitam asmeniui paskola galėjo būti ir nesuteikta, t. y. panaudota apgaulė buvo esminė. Apeliantai apgaulės turinio iš esmės neginčija, tačiau skunduose nurodo, kad tiek A. D., tiek D. G. apie apgaule O. D. vardu imamą paskolą nežinojo ir iš anksto savo naudai nesitarė minimą paskolą gauti apgaulės būdu. Tačiau šiuos argumentus paneigia faktiniai bylos duomenys ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad paskolos gavimo iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos iniciatoriai buvo būtent nuteistieji A. D. ir D. G., kurie tiesiogiai dalyvavo sprendžiant visus su šiuo finansavimu – paskolos suteikimu – susijusius klausimus, todėl nesuprasti ar nežinoti jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių negalėjo.

11.9. Atkreiptinas dėmesys, jog vien nukentėjusiosios O. D. tvirtinimas, kad ji pinigų pagal paskolos sutartį negavo, jai tokių lėšų nereikėjo ir ji pretenzijų savo sūnui neturi, niekaip nepaneigia A. D. kaltės. Visų pirma, byloje nėra paneigta galimybė, jog O. D. galėjo nieko nežinoti apie savo sūnaus jos vardu sudarytą sutartį ir neva jos naudai gautą paskolą. Antra, artimas giminystės ryšys ir susijusio ūkio vedimas tarp nukentėjusiosios O. D. ir nuteistojo A. D. paneigia galimybę, jog sūnus galėjo nežinoti apie jo mamos vardu imamą paskolą iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos, kurios vadovu tuo metu buvo. Savaime suprantama, kad, matydamas paskolos suteikimui aktualius dokumentus, unijos vadovas arba buvo informuotas apie savo mamos ketinimą imti paskolą, arba žinojo tikrąjį paskolos gavėją. A. D. tvirtinimas, kad jis buvo tik formalus (nominalus) (duomenys neskelbtini) kredito unijos vadovas, yra tik jo gynybinė versija, kurios nepatvirtina bylos medžiagoje esantys duomenys. Tai, kad unijos veikloje dalyvavo ir prie valdymo / sprendimų priėmimo prisidėjo D. G., nepaneigia vadovo pareigos domėtis unijos veikla, atsakyti už finansus ir jų valdymą, atstovauti juridinį asmenį ir priimti jam naudingiausius sprendimus. Tvirtinimą, kad A. D. buvo tik formalus (duomenys neskelbtini) kredito unijos vadovas, paneigia faktas, jog jis taip pat nuo 2002 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. balandžio 29 d. buvo (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdybos pirmininkas, t. y. jo balsas turėjo sprendžiamą reikšmę unijos valdyme ir jis dalyvavo visų reikšmingų klausimų sprendime. Be to, matyti, kad nuteistasis pats sau prieštarauja, nes, viena vertus, tvirtina, jog buvo tik formalus vadovas, tačiau tuo pačiu pats aiškiai pažymi, kad būtent jis inicijavo tyrimus dėl jo motinos vardu paimtos paskolos, o tai rodo, jog jis buvo susipažinęs su unijos veikla, aktualiais įvykiais ir kylant problemoms (pavyzdžiui, nutrūkus įmokoms už paskolą) būtent jis priimdavo sprendimus dėl tolimesnių veiksmų.

11.10. Nuteistojo A. D. gynėjas apeliaciniame skunde, aptardamas tyčinę kaltės formą, pamaišiui dėsto argumentus dėl kaltės, motyvų ir tikslų ir šiuos subjektyviosios nusikaltimo sudėties pusės elementus nepagrįstai sutapatina. Jis teigia, jog A. D. neturėjo jokio tikslo imti paskolą mamos vardu, nes finansų pakako, o štai D. G. siekė padengti 2013 metų sausio mėnesį susidariusį savo įsiskolinimą (duomenys neskelbtini) kredito unijai. D. G. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ji savo įsiskolinimą 2013 metų sausio mėnesį padengė iš asmeninių lėšų, o tuo tarpu A. D. reikėjo padengti mokestines prievoles (duomenys neskelbtini), be to, iš gautų lėšų galėjo būti padengta 2010 m. gauta O. D. paskola. Nurodytos aplinkybės gali padėti susidaryti išsamesnį susiklosčiusios situacijos vaizdą ir atskleidžia, kad, tikėtina, nuteistieji turėjo savų motyvų gauti paskolą, t. y. jiems abiem dėl skirtingų priežasčių nagrinėjamu metu galėjo būti reikalingos piniginės lėšos. Svarbu pažymėti tai, kad nors BK 207 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia, tačiau kaltininkų motyvai ir tikslas nėra būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis, t. y. jis neturi būti nustatytas ir atskleistas, kad asmenį būtų galima traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 207 straipsnio 1 dalį. Vien tai, kad A. D. inicijavo tyrimus dėl savo mamos vardu paimtos paskolos, nepaneigia jo tyčios, tuo labiau, kad tyrimą dėl paskolos A. D. inicijavo jau po to, kai (duomenys neskelbtini) kredito unija 2013 metų sausio 15, 29 ir 30 dienomis atliko (duomenys neskelbtini) kredito unijos patikrinimą, t. y. A. D. nesavalaikis kreipimasis dėl tyrimo inicijavimo yra ne siekis nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes, o rodo jo siekį išvengti atsakomybės už neteisėtus veiksmus bei perkelti įtarimus kitam asmeniui.

11.11. Apeliaciniame skunde A. D. gynėjas pabrėžia, kad jau 2012 metų pabaigoje D. G. turėjo būti žinoma, jog (duomenys neskelbtini) kredito unija atliks (duomenys neskelbtini) kredito unijos veiklos patikrinimą, tačiau lygiai tą patį galima pasakyti ir apie patį A. D. – jei D. G. apie patikrinimą žinojo iš anksto, nes tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) kredito unijos vyriausioji buhalterė, tai be jokios abejonės ta pačia informacija disponavo ir unijos administracijos vadovas A. D. Kita vertus, negalima sutikti su D. G. gynėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad jos atlikti veiksmai yra tik darbinių funkcijų vykdymas. Nors tai, kad D. G. rengė paskolos ir laidavimo sutartis, rinko dokumentus paskolai gauti, išmokėjo paskolą, formaliai atitinka jos darbines funkcijas, tačiau tai nereiškia, jog minėti veiksmai nesudaro nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės, o tai, ar nuteistieji iš atliktų veiksmų gavo naudos, nagrinėjamu atveju nėra nusikalstamos veikos požymis, kadangi BK 207 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai konstatuota, jog rašysenos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) kategoriškai nurodyta, kad tiek po paskolos sutartimi, tiek prašyme dėl paskolos suteikimo už O. D. pasirašė ne A. D., o nustatyti, ar pasirašė D. G. negalima, nes pateikta per mažai D. G. laisvųjų rašysenos pavyzdžių ir juose neatsiskleidžia jos rašysenos variantiškumo ribos, o pateiktieji eksperimentiniai rašysenos pavyzdžiai yra kraipyti. Taigi nors nagrinėjamu atveju nepavyko nustatyti, kas tiksliai dokumentuose pasirašė už O. D., svarbiausia yra pažymėti, kad BK 300 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė ne tik už tiesioginį dokumentų klastojimą, tačiau taip pat ir už alternatyvius veiksmus – žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą.

11.12. Nagrinėjamu atveju kreditinio sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos mechanizmą sudarė disponavimas suklastotais dokumentais, kadangi be suklastotų sutarčių panaudojimo (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdyba nebūtų pritarusi paskolos suteikimui, būtent dėl šios priežasties paskola buvo imama kito asmens, o ne tikrojo gavėjo vardu. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog visas nusikalstamos veikos mechanizmas galėjo būti įgyvendintas tik bendrininkaujant, t. y. nusikalstamų veiksmų A. D. ir D. G. negalėjo atlikti vienas be kito. D. G. veiksmai neapsiribojo vien tik dokumentų paruošimu – ji kartu su A. D. skatino žmones laiduoti už paskolos suteikimą, tuo pačiu skirtingiems liudytojams sudarydami vaizdą, kad paskola bus suteikiama arba A. D., arba D. G. Vadinasi, abu nuteistieji puikiai žinojo, kad paskola yra imama ne O. D. vardu, tačiau vis tiek atliko kaltinime jiems inkriminuojamus veiksmus, dėl kurių suklaidinti esminės apgaulės atsakingi asmenys (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdyboje sutiko išduoti paskolą O. D. Tokie nuteistųjų veiksmai galėjo būti atlikti tik bendrininkaujant ir tik iš anksto juos aptarus bei detaliai suderinus.

11.13. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog nuteistieji D. G. ir A. D., veikdami bendrininkų grupe, žinomai suklastotus dokumentus O. D. vardu pateikė, siekdami apgaule gauti 180 000 litų paskolą iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos. Kaip tie pinigai buvo nuteistųjų panaudoti, kaip jau minėta anksčiau, nėra svarbu, nes tai nesudaro BK 207 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. liepos 27 d.) numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Pažymėtina, jog D. G. gynėjas apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodė, jog „kaltininkų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas“. Vis dėlto, tai laikytina tik pirmosios instancijos teismo rašytiniu apsirikimu, kadangi nuosprendžio rezoliucinėje dalyje tiek A. D., tiek D. G. buvo nuteisti pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, o aprašomojoje dalyje nors ir padarytas rašytinis (skaitinis) apsirikimas, tačiau teisingai argumentuota, kad „2013 metų sausio 4 d. kaltinamiesiems iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos O. D. vardu gavus 180 000 litų paskolą, jie nesiekė šių pinigų pasisavinti, kurį laiką – iki 2015 m. lapkričio 30 d. – dengė gautą paskolą, liko negrąžinta 26 799 Eur 55 ct.“. Toks veikos apibūdinimas atitinka nusikaltimą, numatytą ne BK 182 straipsnio 2 dalyje, o BK 207 straipsnio 1 dalyje. Rašytinį apsirikimą patvirtina ir tai, kad nors buvo nurodyta BK 182 straipsnio 2 dalies norma, tačiau pats nusikaltimas įvardytas kaip paskolos gavimas apgaule veikiant bendrininkų grupe, t. y. kaip nusikaltimas numatytas BK 207 straipsnio 1 dalyje.

12. Dėl kreditinio sukčiavimo suklastojant dokumentus ir juos panaudojant, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos (BK 207 straipsnio 1 dalis ir 300 straipsnio 3 dalis)

12.1. Dėl suklastotų dokumentų, kurie buvo panaudoti gauti 180 000 litų paskolą O. D. vardu iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos, geriausiai galima spręsti pagal 2017 m. balandžio 21 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios 2017 m. balandžio 21 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1) (duomenys neskelbtini) kredito unijai O. D. vardu rašytame 2012 m. gruodžio 28 d. prašyme žemės ūkio paskolai gauti, grafoje „paskolos prašytojo ir sutuoktinio sutikimai ir patvirtinimai“, rankraštinius įrašus „O. D.“ ir „gruodžio 28“ parašė ir eilutėje „Parašas“ pasirašė ne O. D. ir ne A. D. Nustatyti, ar rankraštinius įrašus parašė ir pasirašė D. G., negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių; 2) 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies antro lapo apačioje, prie spausdintų žodžių „paskolos sutartis. 2 puslapis iš 4 puslapių“, pasirašė ne O. D. ir ne A. D. Nustatyti, ar pasirašė D. G., negalima. Tas pats pasakytina ir apie parašus paskolos sutarties 3 ir 4 puslapiuose; 3) 2012 m. gruodžio 28 d. B. S. vardu rašytoje laidavimo paraiškoje / garantijos paraiškoje, adresuotoje (duomenys neskelbtini) kredito unijai, po grafa „pildo kredito unija“, rankraštinį įrašą „A. D.“ parašė ir šalia pasirašė ne A. D. Nustatyti, ar rankraštinį įrašą parašė ir pasirašė D. G., negalima. 2013 m. sausio 4 d. B. S. vardu rašytoje laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje „laiduotojas (vardas ir pavardė, parašas)“, pasirašė ne B. S. ir ne A. D. Nustatyti, ar pasirašė D. G., negalima; 4) (duomenys neskelbtini) kredito unijos (duomenys neskelbtini) kredito unijos 2013 m. sausio 4 d. kvito, operacijos Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „kliento parašas“, pasirašė ne O. D. ir ne A. D. Nustatyti, ar pasirašė D. G., negalima. Kvito kitoje pusėje rankraštinį įrašą „pinigus gavau A. D.“ parašė ir šalia pavardės pasirašė ne O. D. ir ne A. D. Nustatyti, ar rankraštinį įrašą parašė ir pasirašė D. G., negalima (t. 3, b. l. 4–15).

12.2. Nuteistieji A. D. ir D. G. neginčija paties fakto, kad minėtieji dokumentai buvo suklastoti, tačiau neigia, kad būtent jie suklastojo šiuos dokumentus ir / ar juos panaudojo apgaule 180 000 litų paskolai O. D. vardu iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos gauti. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų didelį kiekį asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą.

12.3. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Svarbus dokumento požymis yra tas, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57/2014, 2K-235/2014, 2K-432-696/2016, 2K-117-697/2017). Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014).

12.4. Nagrinėjamu atveju yra itin aktualu aptarti, kuo pasižymi ir kaip teismų praktikoje yra vertinamas tikro dokumento suklastojimas. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistųjų A. D. ir D. G. veiksmai teisingai įvertinti kaip tikro dokumento suklastojimas ir tikro suklastoto dokumento panaudojimas.

12.5. Visi nuteistųjų A. D. ir D. G. naudotos sudėtingos apgaulės elementai vienas kitą papildo ir egzistuoja tik kaip visuma aplinkybių, iškraipančių (duomenys neskelbtini) kredito unijos atstovų tikrovės suvokimą ir iš esmės suklaidinančių juos dėl bendrovės turto – piniginių lėšų (paskolos) suteikimo O. D. A. D. ir D. G., siekdami suklaidinti turto savininkę, suklastojo tikrus dokumentus, kurie savo teisine reikšme turėjo esminę įtaką (duomenys neskelbtini) kredito unijos atsakingiems asmenims priimant sprendimą suteikti 180 000 litų paskolą O. D. Šiuos dokumentus pateikę (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdybai, A. D. ir D. G. savo naudai įgijo didelės vertės šios kredito unijos turtą. Kaip jau minėta anksčiau, nusikalstamų veikų padarymo metu BK 207 straipsnyje nebuvo įtvirtinta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. liepos 27 d.), t. y. nebuvo numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule gautą paskolą, kai fizinis ar juridinis asmuo patyrė didelės turtinės žalos. BK 190 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas turto vertės išaiškinimas – turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2015 m. sausio 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 130 litų (nutarimo redakcija galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.).

12.6. Iš kaltinamajame akte aprašytos nusikalstamos veikos turinio galima tik nuspėti, kad baudžiamojo įstatymo 300 straipsnio 3 dalyje nurodytas didelės žalos padarymo požymis tapatinamas su didele verte, viršijančia 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Jeigu, be kita ko, dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padaroma didelė žala, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Iš A. D. ir D. G. suformuluoto kaltinimo turinio galima spėti, kad šiame baudžiamajame įstatyme nurodytas didelės žalos padarymo požymis tapatinamas su didelės vertės, viršijančios 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis), turtinės žalos (duomenys neskelbtini) kredito unijai padarymu kreditinio sukčiavimo metu. Didelės žalos požymis nėra tapatus didelės turtinės žalos požymiui ir negali būti preziumuojamas, jis turi būti įrodinėjamas atskirai, kaip kvalifikuojamasis BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymis. Nustatyta, kad pavojingos pasekmės – didelės žalos (duomenys neskelbtini) kredito unijai padarymas – nagrinėjamu atveju atsirado dėl BK 207 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo, o ne dėl tikrų dokumentų suklastojimo ir suklastotų tikrų dokumentų panaudojimo. Tikri dokumentai buvo suklastoti ir panaudoti turint tikslą – padaryti kitą ekonominio pobūdžio nusikalstamą veiką – apgaule gauti paskolą iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos. Nuteistųjų A. D. ir D. G. nusikalstamas sumanymas buvo įvykdytas – jie apgaule įgijo ir pagal savo valią galėjo disponuoti svetimu turtu, dėl šio nusikaltimo (BK 207 straipsnio 1 dalis) (duomenys neskelbtini) kredito unija patyrė turtinę žalą, tačiau žala kitoms reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms padaryta nebuvo.

12.7. Nenustačius, kad dėl tikrų dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo buvo padaryta didelė žala (duomenys neskelbtini) kredito unijai, nuteistųjų A. D. ir D. G. nusikalstama veika, kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuojama į lengvesnę BK 300 straipsnio 1 dalį. Iš nusikalstamos veikos aprašymo pašalinama nuoroda į šiuo nusikaltimu (duomenys neskelbtini) kredito unijai padarytą didelę žalą. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime konstatavo, jog situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, nustatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Apeliacinės instancijos teismui perkvalifikavus nuteistųjų veiką pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, įtvirtinantį lengvesnį nusikaltimą, kuriame nustatyti tie patys veikos požymiai ir veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, įstatymų garantuotos nuteistųjų teisės nebuvo suvaržytos, kadangi gynyba dėl pasikeitusio nusikalstamos veikos kvalifikavimo iš esmės negalėtų būti kitokia.

13. Dėl bausmių nuteistiesiems skyrimo

13.1. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

13.2. Skirdamas nuteistiesiems bausmes, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininkų asmenybes, asmenų kaip bendrininkų dalyvavimo darant nusikalstamas veikas formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.

13.3. Nuteistasis A. D. padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena, numatyta BK 207 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. liepos 27 d.), priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o kita, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį), – taip pat nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos baigtos. A. D. yra neteistas, nebaustas už administracinius nusižengimus, charakterizuojamas teigiamai.

13.3.1. Perkvalifikavus A. D. nusikalstamą veiką iš BK 300 straipsnio 3 dalies į 300 straipsnio 1 dalį, bausmė jam skirtina šios normos sankcijos ribose. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti šiam nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, paskyrus baudą, kurios dydis žymiai mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas šios bausmės vidurkis (taikytina BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, 2011 m. balandžio 21 d. įstatymas Nr. XI-1350) – 40 MGL (5 200 litų (1 506 Eur)) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 130 litų (atitinka 37,65 Eur)  (nutarimo redakcija galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.)) dydžio bauda.

13.3.2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. D. skirtina subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto.

13.4. Nuteistosios D. G. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio veikos, iš kurių viena, numatyta BK 207 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. liepos 27 d.), priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o kita, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį), – taip pat nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos baigtos. Nuteistoji D. G. anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbanti.

13.4.1. Perkvalifikavus D. G. nusikalstamą veiką iš BK 300 straipsnio 3 dalies į 300 straipsnio 1 dalį, bausmė jai skirtina šios normos sankcijos ribose. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti šiai nuteistajai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, paskyrus baudą, kurios dydis žymiai mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas šios bausmės vidurkis (taikytina BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, 2011 m. balandžio 21 d. įstatymas Nr. XI-1350) – 40 MGL (5 200 litų (1 506 Eur)) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 130 litų (nutarimo redakcija galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.)) dydžio bauda.

13.4.2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir D. G. skirtina subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąją būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto.

13.5. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistųjų A. D. ir D. G. nusikalstamos iš BK 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotos į BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirtos kitos bausmės, t. y. ne laisvės atėmimas, nagrinėjamu atveju nebėra pagrindo spręsti klausimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo.

14. Dėl bylos grąžinimo prokuratūrai ir papildomų proceso veiksmų atlikimo

14.1. Nuteistojo A. D. gynėjas apeliaciniame skunde yra išdėstęs prašymą grąžinti bylą prokurorui, kad būtų galima papildyti tyrimą. Be to, apeliaciniame skunde yra teigiama, kad kaltinamasis aktas ir prokuroro prašymas pakeisti kaltinimą neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų. Kaltinamajame akte suformuluojamas kaltinimas, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui. Vadovaujantis minėtais BPK straipsniais, byla prokurorui perduodama tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme. Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys (BPK 219 straipsnio 2 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. Šie reikalavimai skirti užtikrinti kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas.

14.2. Pažymėtina, kad ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų būtinųjų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012, 2K-222/2013, 2K-415-677/2016). Tai reiškia, kad kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-354/2008, 2K-250/2009). BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti pateikiamas nusikalstamos veikos aprašymas – nurodoma padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-44-303/2017).

14.3. Įstatymas reikalauja, kad būtų nustatyti būtent BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų neatitikimai, o ne kokie nors kiti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ar kitokie trūkumai. Remdamasis šiomis įstatymo nuostatomis ir atsižvelgdamas į kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus, apygardos teismas daro išvadą, jog šioje baudžiamojoje byloje 2020 m. sausio 13 d. surašytame kaltinamajame akte ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. prokuroro prašymais pakeistame kaltinime yra nurodytos visos BPK 219 straipsnio reikalaujamos aplinkybės. Klausimą dėl papildomų proceso veiksmų atlikimo apeliacinės instancijos teismas jau išsprendė 2021 m. rugsėjo 21 d. protokoline nutartimi, nurodydamas, jog įrodymų visumos reikalavimas nereiškia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, nebuvo nustatyta, koks konkretus asmuo pasirašė kaltinime nurodytus dokumentus už O. D., tačiau nuteistieji taip pat nėra nuteisti už šio parašo suklastojimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų diskrecinė funkcija yra nustatyti, kas padarė nusikaltimą, ir šiuo atveju prašymas tirti, koks dar konkretus asmuo šioje byloje nenuteistas ir kuriam kaltinimai nebuvo pareikšti galėjo suklastoti dokumentą, neatitinka nei kaltinimo, nei nuosprendžio surašymo ribų. Dėl šių priežasčių prašymas rinkti laisvuosius pavyzdžius ir atlikti grafologinę ekspertizę buvo atmestas.

14.4. Atmestas ir prašymas išreikalauti dokumentus iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos bei (duomenys neskelbtini) unijos ((duomenys neskelbtini) kredito unijos kasos operacijų išklotines), kad būtų galima nustatyti, iš kokių lėšų ir kokiais laikotarpiais nuteistoji D. G. dengė savo įsiskolinimus. Taip pat atmesti ir prašymai išreikalauti kitus duomenis apie visas D. G. paskolas nuo kredito unijos įkūrimo pradžios ir jų grąžinimo laikotarpius bei ištirti jos finansinę padėtį, paskirti tam buhalterinę arba ekonominę ekspertizę. Šie prašymai neturi leistinumo su byloje tiriamais įvykiais ir išeina už nuosprendžio bei pareikšto kaltinimo ribų. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nesama pagrindo grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui papildyti tyrimą ir atlikti kitus proceso veiksmus vien dėl tos priežasties, kad gynyba nesutinka su ikiteisminio tyrimo vykdymo strategija ir teismo atliktu įrodymų vertinimu.

15. Dėl proceso išlaidų atlyginimo

15.1. Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistųjų A. D. ir D. G. solidariai kooperatinei bendrovei (duomenys neskelbtini) kredito unijai buvo priteista 2 489 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 105 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad, jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Vadovaudamasis šia nuostata, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti byloje nustatytas aplinkybes ir baudžiamojo proceso išlaidas nuteistiesiems paskirstyti dalimis, tačiau pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą pažeidė, priimdamas sprendimą proceso išlaidas iš nuteistųjų A. D. ir D. G. priteisti solidariai. Vis dėlto, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, apeliacinės instancijos teisme nustatant proceso išlaidų konkrečias dalis, kurios turi būti priteisiamos iš kiekvieno nuteistojo, gali būti pažeidžiamas non reformatio in peius principas (draudimo sunkinti skundą padavusio asmens padėtį principas). Ištaisius dėl proceso išlaidų pritesimo padarytas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas, nuteistųjų A. D. ir D. G. teisinė padėtis nepagerėtų. Kadangi apeliaciniai skundai nėra paduoti nuteistųjų padėtį bloginančiais pagrindais, teisėjų kolegija šios klaidos ištaisyti negali. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, t. y. teismas turi teisę priimti sprendimus dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje (BPK 361 straipsnio 1 ir 2 dalys).

15.2. Byloje yra pateiktas civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) kredito unijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. patikslintas prašymas priteisti 1 754,50 Eur proceso išlaidas advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (t. 13, b. l. 70–71, 119–121). Kaip jau minėta, BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

15.2.1. Pažymėtina, jog civilinė ieškovė už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą patyrė 1 149,50 Eur išlaidų, o už advokatės pasirengimą posėdžiui ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme patyrė 605 Eur išlaidas. Atsiliepimas yra išsamus, argumentuotas, pagrįstas pavyzdžiais iš teismų praktikos. Nuteistųjų A. D. ir D. G. apeliaciniai skundai yra atmetami visa apimtimi. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos, teismo posėdyje dalyvavo civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) kredito unijos atstovė advokatė N. Šalčiuvienė, kuri, atstovaudama civilinės ieškovės interesams, teikė atsiliepimus ir savo nuomonę tiek dėl nuteistųjų gynėjų apeliacinių skundų, tiek dėl kitų proceso metu pareikštų prašymų ir išsakytų argumentų pagrįstumo. Byla buvo išnagrinėta per du žodinius posėdžius, iš kurių vienas truko ilgiau nei valandą laiko (2021 m. rugsėjo 21 d. – 50 min., 2021 m. rugsėjo 29 d. – 1 val. 21 min.).

15.2.2. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, laikytina, jog 1 754,50 Eur proceso išlaidų atlyginimas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) kredito unijai yra pagrįstas, atitinka advokato skirtą darbo laiką ir žmoniškųjų išteklių sąnaudas, todėl priteistinas iš nuteistųjų. Taigi civilinei ieškovei kooperatinei bendrovei (duomenys neskelbtini) kredito unijai iš viso priteisiama 1 754,50 Eur turėtų procesų išlaidų už advokatų suteiktas teisines paslaugas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme – po 877,25 Eur iš nuteistųjų A. D. ir D. G. 

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

nuteistojo A. D. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir nuteistosios D. G. gynėjo advokato Algimanto Smolsko apeliacinius skundus atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendį pakeisti.

A. D. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti A. D. 40 MGL (1 506 Eur) dydžio baudą.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio dalį dėl A. D. skirtų bausmių subendrinimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. D. paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto.

Iš A. D. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, aprašymo pašalinti nuorodą į šiuo nusikaltimu (duomenys neskelbtini) kredito unijai padarytą didelę žalą.

D. G. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti D. G. 40 MGL (1 506 Eur) dydžio baudą.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio dalį dėl D. G. skirtų bausmių subendrinimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir D. G. paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąją būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto.

Iš D. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, aprašymo pašalinti nuorodą į šiuo nusikaltimu (duomenys neskelbtini) kredito unijai padarytą didelę žalą.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje pataisyti rašytinį (skaitinį) apsirikimą ir nustatyti, kad „A. D. ir D. G. padarytoji nusikalstama veika dėl paskolos gavimo iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos O. D. vardu teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį“, ir nustatyti, kad „A. D. ir D. G. padarytoji nusikalstama veika dėl paskolos gavimo iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos O. D. vardu teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistųjų A. D. ir D. G. civilinei ieškovei kooperatinei bendrovei (duomenys neskelbtini) kredito unijai po 877,25 Eur (iš viso 1 754,50 Eur) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

 

 

Teisėjos                                                                 Regina Bertašienė

 

 

                                                                                                                               Kristina Kakurinė

 

 

                                                           Dalia Kursevičienė

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BPK
  • BPK 219 str. Kaltinamojo akto turinys
  • BK 300 str. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • BK 207 str. Kreditinis sukčiavimas
  • BK 182 str. Sukčiavimas
  • BPK 106 str. Advokato darbo apmokėjimas
  • BPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys
  • BPK 320 str. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos
  • 2K-7-107/2013
  • BPK 305 str. Aprašomoji nuosprendžio dalis
  • 2K-590/2007
  • 2K-7-176-303/2015
  • BK 3 str. Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas
  • 2K-207/2013
  • BK 212 str. Sąvokų išaiškinimas
  • BK 206 str. Kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką
  • 2K-57/2014
  • 2K-608/2010
  • 2K-590/2014
  • BK 190 str. Turto vertės išaiškinimas
  • 2K-428/2009
  • BK 11 str. Nusikaltimas
  • BK 47 str. Bauda
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas
  • BPK 234 str. Bylos perdavimas pagal teismingumą, bylos išskyrimas, bylos nagrinėjimo atidėjimas
  • 2K-354/2008
  • 2K-254/2013
  • BPK 105 str. Proceso išlaidų išieškojimas
  • BPK 361 str. Nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimas