Administracinė byla Nr. A-2558-261/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01089-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas O. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad neturtinę žalą sieja su laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gegužės 16 d. Teigė, kad nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 26 d. Pravieniškių PN-AK nebuvo budinčio gydytojo, nes pataisos namų administracija neužtikrino, kad susirgusį gydytoją pavaduotų kitas. Pareiškėjui nebuvo suteiktos gydymo paslaugos. Minėtu laikotarpiu pareiškėjas sirgo peršalimu, jam paūmėjo (duomenys neskelbtini), tačiau jis nebuvo gydomas, taip pat nebuvo galimybių atlikti reikiamus kraujo tyrimus dėl pareiškėjo turimos ligos – (duomenys neskelbtini). Taip pat iki skundo padavimo dienos neveikė odontologijos kabinetas, o pareiškėjui skaudėjo dantis, vieną dantį reikėjo traukti, dantys buvo supūliavę, pareiškėjui buvo sunku valgyti. Gydytojo konsultacijos pareiškėjas sulaukė tik 2019 m. balandžio 30 d., tačiau gydymas nebuvo tinkamai suteiktas. Dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant galimybės gauti gydymo, pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, fiziniu skausmu, kančiomis, sveikatos pablogėjimu, dvasiniais išgyvenimais.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu 2019 m. kovo 15 d. ir 25 d. buvo konsultuotas vidaus ligų gydytojo ir jam buvo skirtas gydymas. Dėl kraujo tyrimų atlikimo pareiškėjas 2019 m. balandžio 2 d. buvo siunčiamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, bet vykti atsisakė. Gydytojas odontologas pareiškėją konsultavo 2019 m. gegužės 9, 14, 23 ir 24 d. Atsakovas pažymėjo, kad reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. liepos 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, konstatavo, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė gauti medicinines paslaugas ir nėra pagrindo išvadai, kad pataisos namai šiuo atžvilgiu pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Esant techninėms kliūtims arba susirgus gydančiam gydytojui, pareiškėjui buvo užtikrinama galimybė kreiptis į budinčią slaugytoją, taip pat kreiptis į gydytoją odontologę, kuri turėjo teisę organizuoti pareiškėjo priėmimą kito sektoriaus odontologijos kabinete. Pareiškėjui taip pat buvo suteikta galimybė pasinaudoti aukštesnio lygio gydymo paslaugomis (buvo siunčiamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau vykti atsisakė).
7. Pareiškėjo nusiskundimus, kad jam nebuvo laiku šalinamas dantis, kurį, jo nuomone, buvo būtina pašalinti, taip pat nebuvo atliekami reikiami kraujo tyrimai ir kt., teismas pripažino tiesiogiai susijusiais su gydymo paslaugų kokybe. Teismas pareiškėjui išaiškino teisę dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kreiptis teisės aktų nustatyta tvarka į bendrosios kompetencijos teismą (Lietuvos Respublikos pacientų teisų ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 2 d.).
8. Apibendrindamas teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sąlygų. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas.
III.
9. Pareiškėjas O. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
10. Pareiškėjas nurodo, jog dėl to, kad nebuvo gydytojo terapeuto, jis nebuvo laiku išvežtas į ligoninę – nors turėjo būti išvežtas vasario mėn., tačiau buvo išsiųstas tik balandžio mėn., kai atsirado gydytojas. Dėl (duomenys neskelbtini) pareiškėjas teigia negavęs papildomų vaistų, nebuvo skirtas gydymas jam peršalus. Slaugytoja gali suteikti tik pirminę pagalbą, tačiau negali skirti gydymo, nes teturi tam reikiamos kompetencijos. Odontologo kabineto neveikimas dėl techninių kliūčių pareiškėjui sukėlė ilgalaikį skausmą ir kitas kančias.
11. Pareiškėjo teigimu, teismo argumentas, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 2 d. buvo siunčiamas į ligoninę, bet vykti atsisakė, neatitinka tikrovės, nes į ligoninę pareiškėjas buvo siunčiamas ne pas odontologą. Tad nuo 2019 m. balandžio 20 d. pareiškėjas negalėjo gauti reikiamo odontologinio gydymo. Danties nebuvo galima pašalinti dėl to, kad atsakovas neužtikrino, kad veiktų odontologo įranga. Pareiškėjas turėjo būti vežamas gydyti dantų tą pačią dieną, kai odontologė jį įtraukė į sąrašą neatidėliotinai odontologinei pagalbai (2019 m. gegužės 14 d.), tačiau buvo nuvežtas tik 2019 m. gegužės 24 d. Dėl to pareiškėjas 10 dienų turėjo kęsti nepakeliamus danties skausmus.
12. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nori dalyvauti svarstant jo skundą, tačiau ši galimybė jam nebuvo sudaryta, taip pažeidžiant jo teises. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3204-492/2018.
13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
14. Atsakovas nurodo, kad apeliacinis skundas nemotyvuotas, abstraktus, nenurodyti motyvai, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas.
15. Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą į apeliacinį skundą išdėsto aplinkybes, susijusias su, jo teigimu, nesuteiktomis jam gydymo paslaugomis, ir prašo tenkinti jo apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš to, kad nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gegužės 16 d. Pravieniškių PN-AK neužtikrino jam galimybės gauti gydymo paslaugas.
17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, be kita ko, ar pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (7 p.).
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kitų argumentų, nurodo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje, nors jis skunde buvo išreiškęs pageidavimą dalyvauti svarstant jo skundą.
19. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 17 d. d. nutartimi paskyrė administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą nagrinėti teismo posėdyje 2019 m. liepos 9 d. 10.30 val., nutarė apie posėdžio vietą ir laiką šaukimais pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims, įpareigoti pareiškėją iki 2019 m. liepos 1 d. raštu išdėstyti teismui savo poziciją, ar pareiškėjas sutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui nustatyta tvarka buvo pranešta apie 2019 m. liepos 9 d. teismo posėdžio laiką ir vietą (teismo šaukimas pareiškėjui 2019 m. birželio 20 d. įteiktas asmeniškai, pasirašytas pareiškėjo, b. l. 24), taigi, nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Pareiškėjas, kaip buvo nurodyta minėtoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, raštu teismui nepateikė savo pozicijos dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 9 d. nutartimi (b. l. 25) nusprendė administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, kadangi į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde aiškiai įvardijo, kad pageidauja dalyvauti teismo posėdyje. Byloje nėra jokių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas atsisakė dalyvauti teismo posėdyje. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjas buvo laikomas įkalinimo įstaigoje, t. y. jo laisvė buvo apribota, todėl jis negalėjo pats atvykti į teismo posėdį. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų buvęs aktyvus ir kreipęsis į pataisos įstaigą dėl galimybės dalyvauti teismo posėdyje pareiškėjui sudarymo (pristatant į teismo posėdį arba naudojantis elektroninių ryšių technologijomis).
20. Nors minėtas klausimas ABTĮ nėra atskirai aptartas, atsižvelgiant į tai, kad asmuo, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė ar taikomas jos suvaržymas, tampa priklausomas nuo valstybės institucijų ir jų pareigūnų veiksmų, tokio asmens teisinės apsaugos (ir procesinių teisių) užtikrinimas įgyja ypatingą reikšmę. Administracinių teismų praktikoje jau tapo įprasta, kad apygardos administracinis teismas, išsiųsdamas pareiškėjui šaukimą arba atidėdamas bylos nagrinėjimą ir apie kito posėdžio datą bei laiką jį informuodamas pranešimu, kartu priima nutartį dėl pareiškėjo, pareiškėjui pageidaujant, etapavimo iš laisvės atėmimo vietos į teismo posėdį. Be to, vadovaujantis ABTĮ 13 straipsnio 7 dalimi, proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), tačiau, kaip ir pirmuoju atveju, tam reikalingas papildomas teismo patvarkymas už sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų laikymą ir konvojavimą atsakingoms valstybės institucijoms, taip pat būtina šių teismo nurodymų vykdymo kontrolė. Tai reiškia, jog siekdamas realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir kitaip padėti šiems asmenims efektyviai įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1651-756/2020). Aktyvus teismo vaidmuo yra įtvirtintas ABTĮ 10, 56, 80 straipsnių normose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009; 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-370-552/2017; 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-542-146/2017 ir kt.).
21. Pažymėtina, kad administracinis teismas sprendžia tarp dviejų šalių kilusį ginčą ir teismas, vadovaudamasis principu išklausyti abi konfliktuojančias puses, privalo apsvarstyti kiekvienos šalies pateiktus ir su administracine byla susijusius įrodymus bei argumentus ir juos įvertinti. Proceso šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsikirtimus, prieštaravimus, ir viena iš priemonių nustatyti šias aplinkybes yra šalių paaiškinimai, kurie teismui gali būti pateikti žodžiu ar raštu. Žodžiu jie pateikiami atitinkamame teismo posėdyje (ABTĮ 78, 81 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-129-858/2015). Dalyvavimas teismo posėdyje įgalina vieną šalį pateikti argumentus dėl bylos esmės, o šių argumentų neperdavimas kitai šaliai, dėl ko ji negali į juos atsakyti, juolab, kad poveikis teismo sprendimui, kurį būtų turėjusios priešingos šalies pateiktos pastabos, a priori (lot. iš anksto) negali būti įvertintas, kelia grėsmę byloje dalyvaujančio asmens pasitikėjimui teisingumo vykdymu, paremtam inter alia (lot. be kita ko) žinojimu, kad dėl kiekvieno byloje esančio dokumento bus galima pareikšti savo nuomonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1722-602/2017).
22. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nesant būtinos informacijos, leidžiančios nustatyti, jog pareiškėjui buvo užtikrintas teisminės gynybos prieinamumas, t. y. pirmosios instancijos teismas neįsitikino, ar pareiškėjas, kurio laisvė apribota ir kuris negalėjo savarankiškai palikti įkalinimo įstaigos bei atvykti į teismo posėdį, nepageidavo dalyvauti teismo posėdyje (galimai ir nuotoliniu būdu, jei nepageidauja būti pristatymas į teismo posėdį), bei teismui nesiėmus kitokių priemonių, kuriomis pareiškėjui būtų sudarytos prielaidos asmeniškai (tiesiogiai ar nuotoliniu būdu) dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdama į specifinę pareiškėjo padėtį proceso pirmosios instancijos teisme metu, į tai, jog jis skunde buvo išreiškęs valią dalyvauti teismo posėdyje ir nepateikė pozicijos dėl šio pageidavimo atsisakymo, o apeliacinį skundą, be kita ko, grindžia būtent aplinkybe, kad jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, kadangi į posėdį neatvyko proceso dalyviai, nors teismas nesiėmė priemonių, kad pareiškėjui, kurio laisvė apribota, būtų sudaryta galimybė dalyvauti posėdyje, pažeidė procesinės teisės normas, todėl yra pagrindas taikyti ABTĮ 146 straipsnio 1 dalį. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
24. Atsižvelgusi į nurodytus motyvus ir priimamą procesinį sprendimą, teisėjų kolegija iš esmės nepasisako dėl administracinėje byloje susiklosčiusių materialinių teisinių santykių turinio ir kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Rytis Krasauskas
Ramutė Ruškytė