Civilinė byla Nr. e2-1183-1025/2021
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02152-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.3.4; 3.2.6.1; 2.3.5.2.1.;3.2.3.1; 2.3.4.4.3.
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 25 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,
sekretoriaujant Vilmai Dirgėlaitei,
dalyvaujant ieškovei V. M., jos atstovei advokato padėjėjai Rasminai Martinaitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui M. G. dėl išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus E. G., išlaikymo skolą 7623,00 Eur, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. G. nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, mokamą periodinėmis išmokomis po 230,00 Eur, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę.
Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog su atsakovu nebuvo sudariusi santuokos, tačiau susilaukė sūnaus E. G., atsakovas tėvystę pripažino. Su atsakovu bendro ūkio nevedė, atsakovas niekada sūnaus išlaikymui lėšų neteikė, su sūnumi nebendrauja. Atsakovas galimai dirba, todėl privalo prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, mokėdamas sūnui kiekvieną mėnesį po 230,00 Eur. Kadangi atsakovas niekada nemokėjo sūnui išlaikymo, todėl susidarė 7623,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis), atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo pareikštas vaiko interesais, o prašoma priteisti suma galėtų būti pakankama kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti.
Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Ieškovė papildomai paaiškino, jog atsakovas su vaiku nebendrauja, išlaikymo neteikia. Sūnus neturi specialių poreikių, mokosi penktoje klasėje, transporto išlaidų nepatiria, nes sūnus eina pėsčiomis į ugdymo įstaigą, šiuo metu būrelių nelanko, iki karantino paskelbimo lankė baseiną. Dirba maisto fabrike, gaunamos pajamos per savaitę sudaro 280 svarų, gyvenamąjį būstą nuomojasi, moka už nuomą 595,00 svarus per mėnesį, gyvena trise, kreditorinių įsipareigojimų neturi, sveikatos problemų neturi. Sūnui mokama 80,00 svarų pašalpa, Lietuvoje negauna 70,00 Eur vaikui. Neturi duomenų apie atsakovą, nežino ar jis dirba.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas yra E. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Ieškovė dirba fabrike, gaunamas darbo užmokestis 280,00 svarų per savaitę, gauna po 80,00 svarų pašalpą vaikui. Šalių sūnus lanko mokyklą, mokosi penktoje klasėje. Ieškovė su sūnumi deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Ieškovė paskaičiavo, jog sūnaus išlaikymui per mėnesį būtina skirti 464,00 Eur. VĮ „Registrų centro“ duomenis šalių vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis šalių vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Sodros duomenis atsakovas Lietuvoje nedirbo ir nedirba.
Dėl išlaikymo priteisimo.
Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams turi būti vykdomas nuolat ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsnis, 11-14 straipsnis, 18 straipsnis). Pareigos rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį, iki jiems sulaukiant pilnametystės.
Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui mokamą periodinėmis išmokomis po 230,00 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės. Ieškovė nurodo, jog per mėnesį sūnaus išlaikymui reikalinga 426,00 Eur, t. y. maistui – 240,00 Eur, pietums mokykloje – 46,00 Eur, higienai – 21 Eur, sveikatai – 10,00 Eur, avalynei – 11,00 Eur, telefonui – 10,00 Eur, internetui – 8,00 Eur, rūbams – 30,00 Eur, kanceliarinėms prekėms – 5,00 Eur, laisvalaikiui – 10,00 Eur, komunaliniams mokesčiams (dujos, elektra, vanduo) – 35,00 Eur, taip pat nurodė, jog įrengė vaikui kambarį, nupirko kompiuterį, patalynę, rankšluosčius ir išleido 685,00 Eur.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.
Sutiktina, jog šalių sūnui gyvenant kartu su ieškove, jai yra geriausiai žinomi realūs vaiko poreikiai ir jiems tenkinti reikalinga suma. Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui, higienai ir pan. Šalių sūnus šiuo metu yra vienuolikos metų, sveikas, specialiųjų poreikių neturi, lanko ugdymo įstaigą. Teismo vertinimu ieškovės nurodytos sumos yra būtinos, jog būtų patenkinti vaiko poreikiai, jų dydžiai yra protingi.
Teismas, įvertinęs vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį), atsižvelgęs į tai, jog vaikas neturi specialių poreikių, jam nėra paskirtas specialus gydymas, konstatuoja, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį visiškai pakanka 460,00 Eur ir ši suma šiuo metu pakankama šalių vaiko visiems poreikiams tenkinti, užtikrinti būtinas materialines sąlygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, turi nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį, tėvų pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikui išlaikyti.
Byloje nėra duomenų apie atsakovo darbines pajamas, pagal Sodros duomenis atsakovas šiuo metu Lietuvoje nedirba. Atsakovas nekilnojamojo bei registruotino kilnojamojo turto Lietuvoje neturi, duomenų, jog turėtų sveikatos problemų, dėl kurių būtų ribojamos jo galimybės dirbti ir gauti pajamas iš darbinės veiklos, nėra pateikta. Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, jog ieškovė neturi jokio turto, gyvena nuomojame būste, dirba, kitų išlaikytinių neturi, neturi finansinių įsipareigojimų.
Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė tėvų prievolė, todėl negalima jos perleisti nei kitiems asmenims, nei atsisakyti ją vykdyti. Todėl byloje nustatyta aplinkybė, kad nėra duomenų apie atsakovo darbą bei gaunamas pajamas nesudaro pagrindo atleisti jį nuo pareigos išlaikyti vaiką (Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtina, jog oficialių darbo santykių neturėjimas neeliminuoja tėvo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Pažymėtina, jog nėra pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų ar dėl kitų svarbių priežasčių negalėtų dirbti bei jo darbingumo lygis yra sumažėjas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, vaiko amžių ir jo augančius poreikius, įvertinus, tai jog abu tėvai yra darbingi, sveiki, įvertinus tai, jog šalių vaikas gyvena su motina, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta užtikrinant vaikui gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaiko poreikius, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas gyvenantis skyrium prie tų išlaidų neprisideda ir tokios išlaidos šiuo metu tenka būtent ieškovei, duomenų, jog atsakovas turėtų kitų išlaikytinių nėra, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 230,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Teismo įsitikinimu, atsakovo vaikui mokamas 230,00 Eur dydžio išlaikymas, kartu su ieškovės skiriamu išlaikymu, yra visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių turtinę padėtį, jų teises, interesus, taip pat teismų formuojamą praktiką (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 7623,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-12-01 iki ieškinio pateikimo, t. y. 2020-12-16.
Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą. Tam, jog nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vaikui išlaikymo niekada neteikė, todėl susidarė 7623,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas žinojo, jog turi sūnų, tėvystę pripažino, minimaliai su juo bendravo, tačiau prie sūnaus išlaikymo visiškai neprisidėjo ir visa išlaikymo našta teko ieškovei.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovas vaikui išlaikymo neteikė ir šalių nepilnametį vaiką visiškai išlaikė ir juo rūpinosi viena pati ieškovė. Teismas, įvertinęs vaiko amžių ir tokio amžiaus vaiko poreikius, sutinka su ieškove, jog vaiko būtiniausių poreikių patenkinimui ieškovės nurodomu laikotarpiu pakako pusę minimalios mėnesinės algos dydžio, tačiau atsakovas sūnui išlaikymo neteikė. Pagal įstatymą ieškovė gali prašyti išlaikymo tik už tris metus, todėl už laikotarpį nuo 2017-12-01 iki ieškinio pateikimo teismui 2020-12-16 vaikui turėjo išlaikymui skirti 7623,00 Eur, tačiau prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, todėl iš atsakovo vaikui priteistinas 7623,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Nepilnamečiui vaikui priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.190, 3.202 straipsniai). Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams ir poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.
Ieškovė pateikė duomenis, jog patyrė 1000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, ieškovės atstovės paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžio trukmę, darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus.
Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 234,00 Eur žyminis mokestis (62,00 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis ir 172,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 85 straipsnio 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis), taip pat ieškovei iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos 1000,00 Eur (CPK 93 straipsnio1 dalis).
Vadovaujantis CPK 259, 260 straipsniai, 392 straipsnis, teismas,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaiko E. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 230,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2020-12-16 iki jo pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikui E. G., gim. (duomenys neskelbtini), 7623,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Vaiko E. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 234,00 Eur žyminį mokestį valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Asta Matulevičienė