Civilinė byla Nr. 2-5108-965/2015

Proceso Nr. 2-06-3-03094-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 106.3.;117.1.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo P. G. ieškinio atsakovui Lietuvos Respublikos muitinės departamentui, M.K.T. Klaipėdos skyriui dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

ieškovas P. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos muitinės departamento, M.K.T. Klaipėdos skyriaus 35 000 Eur turtinės bei 15 000 Eur neturtinės žalos.  

2015-03-26 teismo nutartimi ieškovui buvo nustatytas 7 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo dienos, pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. pateikti naują vientisą procesinį dokumentą, kuriame būtų nurodyti visi procesinio dokumento rekvizitai bei reikalavimai, numatyti CPK 135 straipsnyje, bei kuriame būtų aiškiai nurodytos bylos šalys, suformuluotas jo reikalavimas atsakovui, įvardintos pažeistos jo teisės bei nurodytos aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai grindžiami, pridėti žalos atsiradimą patvirtinantys įrodymai (CPK 135 str. 1 ir 2 d.), ieškinio dalykas turi būti suformuluotas taip, kad asmuo, kuriam pareikštas ieškinys, galėtų tinkamai atsiliepti į pareikštą ieškinį; ieškinyje tiksliai nurodyti, kokiais veiksmais buvo padaryta žala, pateikti įrodymus (pvz. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, ekspertizės išvadas dėl žalos padarymo masto, kvitus, čekius, nuotraukas ir pan.), pagrindžiančius žalos dydį ir jos pagrįstumą, nurodyti priežastinį ryšį; sumokėti žyminį mokestį; pateikti tiek ieškinio ir jo priedų egzempliorių, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir teismui.

2015-04-15 teisme gautas atsakovo papildytas pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl neturi galimybės laisvai judėti ir negali gauti jokių pažymų apie įvykdytą nusikaltimą. Taip pat nurodė, kad čekių ir kažkokių kitų patvirtinančių dokumentų jis neturi, nes viskas buvo išnešta. Įrodymai grindžiami tuo, kad buvo atliekama krata. Taip pat prašo atleisti nuo žyminio mokesčio, kadangi jis neturi jokios galimybės tai padaryti, neturi pajamų.  

Susipažinus su naujai pateiktu pareiškimu, teismas daro išvadą, kad šiame naujai pateiktame procesiniame dokumente ieškovas visiškai nenurodė naujų aplinkybių bei nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, t. y. naujai pateiktame pareiškime vėl nenurodyti visi procesinio dokumento rekvizitai bei reikalavimai, numatyti CPK 135 straipsnyje, kuriame būtų aiškiai nurodytos bylos šalys, suformuluotas jo reikalavimas atsakovui, įvardintos pažeistos jo teisės bei nurodytos aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai grindžiami, pridėti žalos atsiradimą patvirtinantys įrodymai. Ieškovas nurodo, kad jis šiuo metu atlieka bausmę, todėl negali parteikti įrodymų, be to, neturi pajamų pasikviesti advokatą bei sumokėti žyminį mokestį.

CPK 112 str. nustato, kad jeigu šalis pati įrodymų pateikti negali, būtina nurodyti negalėjimo pateikti priežastį bei suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai gali patvirtinti. Ieškovas jokių įrodymų nepateikė, bei teismui nesuformulavo prašymo jiems išreikalauti. Pažymėtina, kad jei dėl savo materialinės padėties asmuo neturi galimybių kreiptis į advokatą, LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais turi galimybę gauti antrinę teisinę pagalbą. Ieškovas šia galimybe nepasinaudojo, teismui įrodymų apie sunkią savo materialinę padėtį nepateikė, nes vien faktas, kad asmuo atlieka bausmę, nėra įrodymas apie jo sunkią finansinę padėtį.

Ieškovui išaiškintina, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir įgyvendinama specialia LR civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškiant ieškinį ar prašymą teisme pagal įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 111, 135 str.). Visais atvejais byloje dalyvaujančio asmens pateiktas procesinis dokumentas turi atitikti tiek bendruosius, tiek specialiuosius šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 111 str.). Tokios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Nustatant formalius reikalavimus asmens kreipimuisi į teismą, be kita ko, siekiama sudaryti sąlygas nuo ieškinio besiginantiems asmenims suvokti pareikšto reikalavimo esmę, suformuoti savo poziciją ir apsiginti nuo galimo nepagrįsto ieškinio. Dėl to teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka turi būti derinama su kitais civilinio proceso principais, pavyzdžiui: procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), rungimosi (CPK 12 straipsnis), proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) ir kt. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas, kuriame aiškiai nurodytas reikalavimas kitai proceso šaliai, taip pat jį pagrindžiančios aplinkybės, sudaro sąlygas efektyviai gintis nuo pareikšto reikalavimo, taip užtikrinant šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis). Aiškiai suformuluotos ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės įgalina kitą proceso šalį teikti įrodymus šioms aplinkybėms paneigti, taip įgyvendinant rungimosi principą (CPK 12 straipsnis). Siekiant užtikrinti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, taip pat kad bylą teismas išnagrinėtų vieno posėdžio metu (CPK 7 straipsnis), nustatytas reikalavimas, jog suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškovas per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumų nepašalino, todėl ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).

Be kita ko, iš pareiškimo turinio galima suprasti, kad pareiškėjas skundžiasi jo namuose atlikta krata bei mano, kad buvo įvykdytas nusikaltimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareigūnų atliekami procesiniai veiksmai gali būti skundžiami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Pareiškėjui turint duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika, jis turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigas (policiją, prokuratūrą), kurios ir sprendžia dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Šių institucijų priimti procesiniai sprendimai, jei jie netenkina pareiškėjo, taip pat gali būti skundžiamai Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog dėl savo teisių ir teisėtų interesų gynimo kiekvienas asmuo turi teisę konsultuotis su advokatais, kurie padės tinkamai įforminti teismui skirtus procesinius dokumentus ir suteiks kitą būtiną teisinę pagalbą. Jei dėl savo materialinės padėties asmuo neturi galimybių kreiptis į advokatą, LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais jis turi galimybę gauti antrinę teisinę pagalbą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 str., 296 - 297 str., teismas

n u t a r i a :

ieškovo P. G. ieškinio atsakovui Lietuvos Respublikos muitinės departamentui, M.K.T. Klaipėdos skyriui dėl žalos atlyginimo laikyti nepaduotu ir kartu su priedais ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

              Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                           Erika Tamošaitienė