Civilinė byla Nr. 3K-3-364/2012
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorija 93.2.17
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės N. Š. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei N. Š. už teismo sprendimo nevykdymą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Antstolė V. Daugirdienė kreipėsi į teismą prašydama skirti baudą skolininkei N. Š. už teismo sprendimo nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0004/11/00740. Antstolė nurodė, kad pagal teismo sprendimą skolininkė privalėjo savo lėšomis 3 m atstumu nuo išieškotojai E. A. R. priklausančio žemės sklypo Nr. 52 nustatytos ribos iškelti jai priklausančius pastatą – sodo namelį, elektros stulpą, vaismedžius bei sutvarkyti žemės sklypo dirvožemį, tačiau to nepadarė. Teismo sprendimas nėra tinkamai įvykdytas: neišardyti namelio pamatai, nesutvarkytas dirvožemis.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi antstolės prašymą patenkino iš dalies: neskyrė skolininkei baudos, nurodė jai, kad teismo nutarties priėmimas neatleidžia jos nuo pareigos vykdyti galiojantį ir nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą, ir nustatė terminą iki 2012 m. sausio 1 d. teismo sprendimui įvykdyti – savo lėšomis išardyti sodo namelio pamatus ir sutvarkyti dirvožemį; skolininkei per nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdžius, pirmiau nurodytus veiksmus turės teisę atlikti išieškotoja E. A. R. CPK 273, 284 straipsnių ir 771 straipsnio 3, 4 dalių nustatyta tvarka.
Klaipėdos apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs skolininkės atskirąjį skundą, 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Teismai nustatė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2007 m. rugsėjo 13 d., skolininkė N. Š. buvo įpareigota savo lėšomis 3 m atstumu nuo išieškotojai E. A. R. priklausančio žemės sklypo Nr. 52 nustatytos ribos iškelti jai priklausančius pastatą – sodo namelį, elektros stulpą, vaismedžius bei sutvarkyti sklypo dirvožemį. Vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-1-06/2006 buvo išduotas 2007 m. spalio 2 d., vykdomoji byla užvesta 2011 m. balandžio 18 d., kai išieškotoja pateikė vykdomąjį raštą antstolei V. Daugirdienei. 2011 m. gegužės 30 d. išieškotoja E. A. R. informavo antstolę, kad teismo sprendimas nevykdomas. Tą pačią dieną antstolė surašė aktą apie teismo sprendimo nevykdymą. Teismai nustatė, kad iki bylos nagrinėjimo dienos teismo sprendimas buvo įvykdytas iš dalies: liko neišardyti pamatai ir nesutvarkytas dirvožemis. Nesant pagrindo konstatuoti, kad teismo sprendimas apskritai nėra vykdomas, be to, atsižvelgę į tai, kad išieškotojos ir skolininkės ginčai dėl žemės sklypų ribos teismuose buvo nagrinėjami beveik iki 2010 metų, teismai sprendė, kad nėra pagrindo skolininkei skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Kita vertus, tai, kad teismo sprendimas buvo iš dalies įvykdytas, neatleidžia skolininkės nuo visiško jo įvykdymo. Teismai atmetė kaip nepagrįstus skolininkės teiginius, kad likę neišardyti namelio pamatai nereiškia teismo sprendimo nevykdymo, nes ji teismo nebuvo įpareigota iškelti pamatus. Teismai nurodė, kad pamatai yra sudedamoji pastato dalis, todėl teismo įpareigojimas iškelti sodo namelį apima ir pamatus. Tai reiškia, kad tam, jog būtų tinkamai įvykdytas teismo sprendimas, turi būti pašalinti ir sodo namelio pamatai ir toje vietoje sutvarkytas dirvožemis.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu skolininkė N. Š. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties dalis dėl įpareigojimo iki 2012 m. sausio 1 d. savo lėšomis išardyti sodo namelio pamatus ir sutvarkyti dirvožemį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimu nustatytą įpareigojimą kasatorei savo lėšomis 3 m atstumu nuo išieškotojai E. A. R. priklausančio žemės sklypo ribos iškelti jai priklausančius sodo namelį, elektros stulpą, vaismedžius ir sutvarkyti žemės sklypo dirvožemį motyvavo Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punktu, kuriame nustatyti reikalavimai, kokiu atstumu nuo gretimo žemės sklypo sodininkų bendrijoje turi būti statomi statiniai. Šioje įstatymo normoje nustatyti reikalavimai dėl pastatų, statinių įrengimo, aukštaūgių medžių sodinimo ir pan., tačiau nenurodyta jokių apribojimų dėl kitokio pobūdžio įrenginių, tokių kaip pamatų likučiai. Taigi išieškotoja E. A. R. neturėjo teisės reikalauti pašalinti buvusio pastato pamatus iš jų savininkui priklausančio žemės sklypo, o teismai neturėjo pagrindo tokį reikalavimą patenkinti. CK 4.99 straipsnyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, jog kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo. Aplinkybių, kurios pagrįstų realų, o ne tariamą išieškotojos teisių ar teisėtų interesų pažeidimą dėl skolininkės žemės sklype išlikusių pamatų, išieškotoja neįrodinėjo ir teismai netyrė. Pamatų buvimas kasatorės žemės sklype neužstoja išieškotojos žemės sklypo ar kaip nors kitaip nedaro neigiamos įtakos jos galimybėms naudotis žemės sklypu. Teismai, spręsdami dėl kasatorės pareigos pašalinti iš jos žemės sklypo pamatus, turėjo atsižvelgti į tikslus, kurių buvo siekta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimu, ir atsižvelgti į interesų derinimo bei taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principus.
Atsiliepimu į kasacinį skundą išieškotoja E. A. R. prašo kasacinį skundą atmesti, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
1. Teismo sprendime suformuluotas įpareigojimas iškelti pastatą laikytinas skolininkės įpareigojimu pašalinti pastatą iš tos vietos, kurioje jis buvo teismo sprendimo priėmimo metu, taip, kad 3 m atstumu iki išieškotojos žemės sklypo ribos nebūtų jokių šio iškeliamo pastato dalių. Tokią išvadą patvirtina teisės aktų nuostatos. Kadangi pastato iškėlimas pagal prasmę artimiausias įstatymų reglamentuojamai statybų rūšiai – pastato nugriovimui, reikėtų vadovautis šiuos veiksmus reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis. Pagal aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 15 punktą statinio nugriovimu laikoma statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jeigu išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi). Statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio nugriovimu, jei nėra nugriaunamas visas statinys. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 95 dalį statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio (jo dalies) konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus). Kasatorė nepagrįstai teigia, kad likę pamatai nelaikytini statinio dalimi. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį statinys yra pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Tai, kas yra statybos darbai, nurodyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje – tai visi darbai atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Taigi akivaizdu, kad pamatai yra statinio dalis, įrengiama atliekant statybos darbus. Be to, pagal aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo „Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai“ 3 punktą šiame reglamente nustatyti atstumai nuo pastatų ir statinių taikomi ir bet kurioms namo ar jo priklausinių bei inžinerinių statinių išsikišančioms konstrukcijoms, taigi ir pamatams.
2. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad išieškotoja privalėjo įrodyti, jog likę pamatai pažeidžia jos teises, nes kasatorės neteisėtai pastatyto statinio daroma žala išieškotojos interesams jau buvo įrodyta civilinėje byloje, kurioje priimtas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teismo sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, vykdymo
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2007 m. rugsėjo 13 d., atsakovė N. Š. buvo įpareigota, įsiteisėjus teismo sprendimui, savo lėšomis 3 metrų atstumu nuo ieškovei E. A. R. priklausančio žemės sklypo Nr. 52, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytos ribos iškelti jai priklausančius pastatą – sodo namelį, elektros stulpą, vaismedžius bei sutvarkyti žemės sklypo dirvožemį.
Byloje nustatyta, kad skolininkė N. Š. teismo sprendimą įvykdė tik iš dalies: liko neišardyti sodo namelio pamatai ir nesutvarkytas dirvožemis. Skolininkė (kasatorė) teigia, kad ji teismo sprendimu nebuvo įpareigota iškelti sodo namelio pamatus, šie išieškotojos teisių nepažeidžia, todėl pripažintina, kad teismo sprendimas yra įvykdytas. Tokie kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiame straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima. Teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir pakeistas tik instancine tvarka arba, esant įstatyme nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui – atnaujinus civilinės bylos procesą (CPK 365–369 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje to nebuvo padaryta, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas.
Skolininkui gera valia nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis, kuris vykdymo procese vadovaujasi teismo sprendimo pagrindu išduotu vykdomuoju raštu (CPK 587 straipsnio 1 punktas); jame pažodžiui nurodoma vykdytina teismo sprendimo rezoliucinė dalis. Teismo sprendimas turi būti įvykdytas visiškai, t. y. tuo atveju, kai sprendimu įpareigojama atlikti tam tikrus veiksmus – turi būti atlikti visi nurodyti veiksmai; skolininkui atlikus tik dalį teismo sprendime nurodytų veiksmų, pripažintina, kad teismo sprendimas nebuvo tinkamai įvykdytas.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimu kasatorė, be kita ko, buvo įpareigota 3 m atstumu nuo išieškotojos žemės sklypo ribos iškelti sodo namelį ir sutvarkyti dirvožemį. Šis įpareigojimas yra aiškus ir reiškia tai, kad 3 m atstumu nuo išieškotojos žemės sklypo ribos kasatorės žemės sklype neturi būti jokių statinių, be to, toje vietoje turi būti sutvarkytas žemės sklypo dirvožemis. Tol, kol skolininkės žemės sklype 3 m atstumu nuo išieškotojo žemės sklypo yra sodo namelio pastatai ir žemės sklypas nesutvarkytas, tol teismo sprendimas laikytinas neįvykdytu. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti kasatorės argumentai, kad nagrinėjamoje byloje teismai, vertindami jos atliktus teismo sprendimo vykdymo veiksmus, turėjo aiškintis, ar likę namelio pamatai pažeidžia išieškotojos teises, taip pat atsižvelgti į Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimo priėmimo tikslą, vadovautis šalių interesų pusiausvyros bei taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principais. Išieškotojos teisių pažeidimas konstatuotas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimu, kuriuo skolininkė įpareigota atlikti tam tikrus veiksmus šiam pažeidimui pašalinti; teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi būti įvykdytas.
Konstatuotina, kad skolininkė, neiškėlusi sodo namelio pamatų ir nesutvarkiusi dirvožemio taip, kaip nurodyta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendime, šio teismo sprendimo tinkamai neįvykdė, todėl bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai nustatė jai terminą teismo sprendimui visiškai įvykdyti.
Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai nagrinėjamai bylai neturi teisinės reikšmės, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus kasacinį skundą, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Iš išieškotojos pateikto mokėjimo dokumento matyti, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą ji sumokėjo advokatui 968 Lt. Ši suma atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas ir, vadovaujantis CPK 98 straipsniu, priteistina išieškotojai iš kasatorės. Be to, valstybei iš kasatorės priteistina 45,65 Lt kasaciniame teisme patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. pažyma).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistas.
Priteisti išieškotojai E. A. R. (duomenys neskelbtini) iš skolininkės N. Š. (duomenys neskelbtini) 968 (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš skolininkės N. Š. (duomenys neskelbtini) 45,65 Lt (keturiasdešimt penkis litus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Zigmas Levickis
Pranas Žeimys