Administracinė byla Nr. eA-180-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00045-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. ir atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas S. S. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VST) vado 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. 47TE-810 (toliau – ir Įsakymas) arba sušvelninti jam (pareiškėjui) Įsakymu paskirtą tarnybinę nuobaudą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad jam Įsakymu nepagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas dėl to, jog jis 2018 m. balandžio 3 d. nuo 17 val. 06 min. iki 17 val. 10 min. miegojo poste.

3.       Pareiškėjas paaiškino, kad jis paprašė pamainos vyresnįjį D. B. išjungti šviesą posto patalpoje, nes buvo diena ir šviesa švietė tiesiai jam į akis. D. B. atsisakė tai padaryti, todėl pareiškėjas pasuko galvą į monitorių ir toliau stebėjimą vykdė primerkęs akis. 17 val. 10 min paskambino sargybos viršininkas A. J. ir pasiteiravo, ar pareiškėjas nemiega. Šalia buvęs D. B. nustebo sargybos viršininko nepagrįstu įtarimu. Pasibaigus tarnybai, pareiškėjas peržiūrėjo dienos posto žiniaraštį, bet jame jokio įrašo apie pareiškėjo miegą tarnybos metu nebuvo. 2018 m. gegužės 1 d. pareiškėjas sužinojo apie pradėtą tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjo vertinimu, VST Klaipėdos dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus viršininko L. A. 2018 m. balandžio 25 d. tarnybinis pranešimas, kurio pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, turėjo būti pateiktas nedelsiant po įvykio, o tarnybinė nuobauda jam paskirta, siekiant jį atleisti iš tarnybos, nes ne kartą jam buvo išsakytos pastabos dėl jo nelojalumo VST vadui R. P. ir jo pavaduotojui J. Z..

4.       Pareiškėjas nurodė, kad po atlikto tarnybinio patikrinimo telefonu jam buvo pranešta, jog yra parengtas įsakymo dėl jo atleidimo iš tarnybos projektas, pareikalauta nedelsiant grąžinti tarnybinę uniformą ir kitas materialines vertybes. Tik po to, kai jis kreipėsi į vidaus reikalų ministrą, vado nuomonė pasikeitė ir Įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

5.       Pareiškėjas pažymėjo, kad jo padarytas tarnybinis nusižengimas yra vienkartinio pobūdžio, nesukėlė neigiamų pasekmių, jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, todėl Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda laikytina neproporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui.

6.       Atsakovas VST atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

7.       Atsakovas paaiškino, kad VST 2018 m. gegužės 16 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 47D-639 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos dalinio
1-osios kuopos 1-ojo būrio jaunesniojo specialisto vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio S. S. veiksmų“ (toliau – ir Išvada) konstatuota, jog pareiškėjas 2018 m. balandžio 3 d. nuo 17.06 val. iki 17.10 val., būdamas akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Klaipėdos nafta“ Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo (toliau – ir SGDT) sargybos 1-ojo posto sargybiniu, budėdamas prie vaizdo stebėjimo pulto (T1), vaizdo stebėjimo priemonėmis tyčia nestebėjo saugomos teritorijos (sėdėjo užmerktomis akimis, atlošęs galvą atgal, nežiūrėjo į monitorius), kol sargybos viršininkas, paskambinęs telefonu, nutraukė šiuos veiksmus. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas, vykdęs AB „Klaipėdos nafta“ SGDT, svarbaus ir strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio objekto, apsaugos sargybinio pareigas, tarnybą vykdė aplaidžiai.

8.       Atsakovo teigimu, pareiškėjas netinkamai ir aplaidžiai vykdydamas (nusižengimo trukmė nepriklausė nuo pareiškėjo valios ir neturi vertinimo esminio požymio) posto sargybinio pareigas, nestebėdamas saugomo objekto, sudarė prielaidas galbūt įvykti objekto neužkardintiems apsaugos pažeidimams, nes nuo tiesioginių posto sargybinio veiksmų priklauso kitų objekto apsaugos sargybos narių rezultatyvūs prevenciniai apsaugos pažeidimų veiksmai. Be to, pareiškėjo netinkamas pareigų vykdymas (per vienus metus antrą kartą nustatytas netinkamas posto sargybinio pareigų vykdymas (miegas tarnybos metu)) pagrįstai įvertintas kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas. Pareiškėjas privalėjo žinoti, žinojo, suvokė savo vykdomų veiksmų neteisėtumą, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti žalingi padariniai, tačiau savo laisva valia neteisėtų veiksmų nenutraukė. Atsakovo teigimu, pareiškėjo tarnybinis nusižengimas turi ir tęstinumo požymių, nes tarnybinio nusižengimo įvykis buvo kartojamas keliuose epizoduose.

9.       Atsakovas nurodė, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo laikytasi teisės aktų reikalavimų. Iki 2018 m. gegužės 15 d. pareiškėjas nepateikė paaiškinimo dėl padaryto tarnybinio nusižengimo, todėl jo veiksmai buvo įvertinti peržiūrėjus AB „Klaipėdos nafta“ posto vaizdo įrašą, kuriuo remiantis buvo nustatyta, jog 2018 m. balandžio 3 d. nuo 17.06 val. iki 17.10 val. pareiškėjas sėdėjo užsimerkęs ir nevykdė vaizdo stebėjimo.

II.

10.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo S. S. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Įsakymu paskirtą tarnybinę nuobaudą į pastabą.

11.       Teismas nustatė, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas pasireiškė tuo, jog 2018 m. balandžio 3 d. nuo 17.06 val. iki 17.10 val. pareiškėjas tyčia nestebėjo saugomos teritorijos, nes sėdėjo užsimerkęs, atlošęs galvą atgal ir nežiūrėjo į monitorius. Išvadoje nurodyta, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė VST AB „Klaipėdos nafta“ SGDT apsaugos plano, patvirtinto 2017 m. lapkričio 17 d. VST Klaipėdos dalinio vado įsakymu Nr. 47/3V-4 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos dalinio vado 2017 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 47/3V-2 Dėl AB „Klaipėdos nafta“ SGDT apsaugos plano patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir SGDT apsaugos planas) 15.3 punkto nuostatą, kad posto sargybinis privalo budriai saugoti ir ginti savo postą, kol nebus pakeistas, nors jo gyvybei grėstų pavojus, SGDT apsaugos plano 1 priedo „AB „Klaipėdos nafta“ SGDT sargybos vykdymo ypatumai ir pareigos tarnybos vietoje“ 4 punkte nustatytą 1-ojo posto sargybinio pareigą – „7. Privalo vaizdo stebėjimo priemonėmis stebėti saugomą teritoriją ir pastebėjus pažeidimus, skubiai į juos reaguoti, apie tai informuojant sargybos viršininką“, VST vado 2017 m. sausio 11 įsakymu Nr. 47V-36 patvirtinto VST Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) nuostatas: vykdyti VST saugomų objektų fizinė apsaugą (6.1 p.) ir vykdyti galimų pažeidimų ir grėsmių prevenciją saugomame objekte ir jo prieigose (6.2 p.).

12.       Teismas nurodė, kad VST vado 2018 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 47V-514 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ tarnybinis patikrinimas dėl galimo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo pradėtas po to, kai 2018 m. balandžio 26 d. buvo gautas VST Klaipėdos dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus viršininko L. A. tarnybinis pranešimas, kuriame buvo nurodyta, kad jis gavo VST Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos vado R. P. tarnybinį pranešimą dėl pareiškėjo 2018 m. balandžio 3 d. padaryto pažeidimo. Išvada buvo surašyta 2018 m. gegužės 16 d. Kadangi Įsakymas buvo priimtas 2018 m. gruodžio 21 d., teismas sprendė, jog Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 33 straipsnio 4 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos pareiškėjui paskyrimo terminas nebuvo pažeistas.

13.       Teismas nustatė, kad pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo faktą patvirtino VST Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio jaunesniojo specialisto R. J. 2018 m. balandžio 3 d. tarnybinis pranešimas ir 2018 m. balandžio 3 d. SGDT sargybos 1-ojo posto vaizdo stebėjimo medžiaga. Įvertinęs minėtus duomenis, teismas nurodė, kad pareiškėjas savo veiksmais negalėjo tinkamai vykdyti teritorijos stebėjimo ir reaguoti į pažeidimus, jis neneigė, jog jam yra žinomi Išvadoje nurodyti jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Įvertinęs tai, jog tarnybinio nusižengimo padarymą lėmė paties pareiškėjo pasirinkto elgesio modelis, teismas darė išvadą, jog Išvadoje pagrįstai nurodyta, jog tarnybinis nusižengimas buvo padarytas tyčia. 

14.       Nenustatęs pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei įvertinęs tarnybinio nusižengimo pobūdį, jo trukmę, tai, kad pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai, teismas sprendė, jog paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta, todėl ją pakeitė į Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tarnybinę nuobaudą – pastabą.

III.

15.       Pareiškėjas S. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, t. y. panaikinti Įsakymą.

16.       Pareiškėjas nurodo, kad teismas tinkamai parinko nuobaudą už Išvadoje konstatuotą tarnybinį nusižengimą, tačiau nesutinka, jog jis padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjo teigimu, jis tarnybos metu nemiegojo, tą patvirtino aplinkybė, kad jis nedelsiant sureagavo į telefono skambutį.

17.       Pareiškėjo vertinimu, atsakovas pažeidė tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūrą. 2018 m. vasario mėnesį buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo, E. J. ir V. D. pažeidimų. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareigūnas J. Š., kuriam 2018 m. balandžio 27 d. buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareiškėjo nusižengimo, 2018 m. kovo 9 d. atliko neteisėtus veiksmus prieš V. D. siekdamas priversti jį apkalbėti pareiškėją 2018 m. vasario 14 d. tarnybinio patikrinimo metu. Tačiau J. Š., gavęs tarnybos vado pavedimą dėl šio patikrinimo, nenusišalino, o rinko pareiškėją kaltinančius įrodymus.

18.       Pareiškėjas teigia, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2018 m. balandžio 3 d., o Išvada priimta 2018 m. gegužės 16 d., t. y. suėjus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) numatytam terminui.

19.       Atsakovas VST apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

20.       Atsakovas teigia, kad teismas padarė teisingą išvadą dėl pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo sudėties buvimo, tačiau neteisingai įvertino jam skirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumą padarytam pažeidimui. 

21.       Atsakovo vertinimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 6 dalies 10 punkte. Pareiškėjas tyčia, sąmoningai nevykdė pavestų funkcijų, nors žinojo, kad savo veiksmais pažeidžia jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir daro nusižengimą. Be to, Išvadoje nurodytos svarbios, neatitaisomos didelio masto pasekmės, kurios galėjo kilti dėl neatsakingo pareiškėjo elgesio, t. y. dėl tokio lengvabūdiškumo pareiškėjas ar jo kolegos galėjo tapti nusikaltimų objektais, galėjo būti pasikėsinta į pareigūnų sveikatą ar gyvybę, nacionalinį saugumą. Aplinkybė, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas nesukėlė sunkių padarinių atsakovui ar tretiesiems asmenims, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog paskirta nuobauda yra neadekvati.

22.       Atsakovo nuomone, teismas, pakeisdamas paskirtą tarnybinę nuobaudą, visiškai nenagrinėjo ir neįvertino aplinkybių, kad bausmės tikslai nebus pasiekti, jei pareiškėjui bus paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėjo veika buvo sąmoningai nukreipta į įstatymo saugomų pagrindinių vertybių pažeidimą, jam tyčia, sąmoningai nevykdant priskirto objekto apsaugos funkcijų, susilpnėjo strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio objekto apsauga. Tai, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas tęsėsi tik kelias minutes, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi nusižengimo darymas buvo nutrauktas ne jo iniciatyva, o kitų pareigūnų. Teismas, švelnindamas pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobauda, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pagal kurią tarnybinė atsakomybė yra sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje, sudaro sąlygas išvengti klaidų.

23.       Atsakovas VST atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24.       Atsakovas nurodo, kad teismas tenkino pareiškėjo reikalavimą ir sušvelnino paskirtą tarnybinę nuobaudą. Apeliaciniame skunde reikšdamas kitą alternatyvų reikalavimą – panaikinti Įsakymą, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda, pareiškėjas keičia ir papildo savo skundo reikalavimą ir jo pagrindą ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei išplečia ginčo ribas.

25.       Atsakovo teigimu, byloje esantis vaizdo įrašas paneigia pareiškėjo teiginius, kad jis visą laiką stebėjo monitorius atlošęs galvą, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad jis sėdi užsimerkęs, atlošęs galvą atgal ir nežiūri į monitorius. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojų R. J. ir A. J. parodymai. Pareiškėjas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu neteikė atsakovui jokių paaiškinimų apie tiriamą įvykį, todėl vertinant procedūriniu aspektu jo padėtis nebuvo pabloginta.

26.       Atsakovas nurodo, kad įstaigos vadovui apie jo netinkamus veiksmus tapo žinoma 2018 m. balandžio 3 d. VST Klaipėdos dalinio viršininko funkcijas atliekančio pareigūno L. A. 2018 m. balandžio 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. 47TP-1267 (įstaigoje gautas 2018 m. balandžio 26 d.), adresuotame įstaigos vadovui, buvo nurodyta informacija apie pareiškėjo elgesį 2018 m. balandžio 3 d. Pareiškėjo deklaratyvaus pobūdžio teiginiai dėl tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusio pareigūno J. Š. 2018 m. kovo 9 d. veiksmų neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui, kadangi tariami veiksmai atlikti iki tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios, t. y. 2018 m. balandžio 27 d.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

27.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui S. S. (VST Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio jaunesniajam specialistui vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui) atsakovo VST vado 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu 
Nr. 47TE-810 paskirta tarnybinė nuobauda (griežtas papeikimas) pakeista į švelnesnę nuobaudą (pastabą), pagrįstumas ir teisėtumas.

28.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai paskirta tarnybinė nuobauda dėl to, jog jis 2018 m. balandžio 3 d. nuo 17.06 val. iki 17.10 val. tyčia nestebėjo saugomos teritorijos, nes sėdėjo užsimerkęs, atlošęs galvą atgal ir nežiūrėjo į monitorius, t. y. pažeidė SGDT apsaugos plano 15.3 punktą, SGDT apsaugos plano 1 priedo „AB „Klaipėdos nafta“ SGDT sargybos vykdymo ypatumai ir pareigos tarnybos vietoje“ 4 punktą bei Pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.2 punktus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta, ir ją pakeitė į pastabą.

29.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis padarė atsakovo nustatytą tarnybinį pažeidimą, taip pat nurodo, jog nebuvo laikytasi tarnybinio patikrinimo procedūrų reikalavimų. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sušvelnino tarnybinę nuobaudą ir neteisingai nustatė aplinkybes, susijusias su tarnybinės nuobaudos rūšies parinkimu.

30.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.). Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. 

31.       Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių statutiniam valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011; kt.).

32.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo; būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., 2014 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-982/2014; 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-37-662/2015; kt.).

33.       Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad pareiškėjo Pareigybės aprašyme nurodyta, jog pareiškėjas vykdo VST saugomų objektų fizinę apsaugą (6.1 p.) bei galimų pažeidimų ir grėsmių prevenciją saugomame objekte ir jo prieigose (6.2 p.). Iš 2018 m. balandžio 3 d. VST Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos AB „Klaipėdos nafta“ SGDT sargybos postų žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas nuo 17 val. iki 18 val. buvo paskirtas vykdyti posto sargybinio pareigas T1 poste. Pagal SGDT apsaugos plano 15.3 punktą posto sargybinis privalo budriai saugoti ir ginti savo postą, kol nebus pakeistas, nors jo gyvybei grėstų pavojus, bei vykdant tarnybą vaizdo stebėjimo pulto įrangos pagalba stebėti saugomą teritoriją (SGDT apsaugos plano 17.5 p.). Posto sargybiniui draudžiama poste rūkyti, miegoti, vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines ir psichotropines medžiagas, žaisti azartinius žaidimus (SGDT apsaugos plano 18.1 p.), taip pat draudžiama ilsėtis nenustatytu laiku (SGDT apsaugos plano 18.3 p.). Įvertinusi byloje esančią 2018 m. balandžio 3 d. SGDT sargybos 1-ojo posto vaizdo stebėjimo medžiagą bei VST Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio jaunesniojo specialisto R. J. 2018 m. balandžio 3 d. tarnybinį pranešimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino pagrįsta ir teisėta Išvados nuostatą, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 3 d. nuo 17.06 val. iki 17.10 val. sėdėjo užsimerkęs, atlošęs galvą atgal ir nežiūrėjo į monitorius, t. y. netinkamai vykdė pareigą saugoti savo postą ir stebėti teritoriją. 

34.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo šioje byloje nurodomas aplinkybes, Išvadoje, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, nustatytus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, neturi faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su pareiškėju, kad atsakovas Įsakymu nepagrįstai paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą už Išvadoje nurodytą pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje įrodė, jog pareiškėjas nesilaikė SGDT apsaugos plano nuostatų, tinkamai neatliko Pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, t. y. kad buvo faktinis ir teisinis pagrindas skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą.

35.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Įsakymas turi būti panaikintas ir dėl to, jog atsakovas pažeidė tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūrą, nes Išvada buvo patvirtinta, suėjus Aprašo tvarkos numatytam terminui, nusižengimo paaiškėjimo diena buvo 2018 m. balandžio 3 d., o rezoliucija dėl tarnybinio patikrinimo uždėta 2018 m. balandžio 27 d., t. y. praėjus 24 dienoms.

36.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad šiuos argumentus paneigia atsakovo nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys, kad ne R. P., o VST Klaipėdos dalinio viršininko funkcijas atliekančio pareigūno L. A. 2018 m. balandžio 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. 47TP-1267 (gautas 2018 m. balandžio 26 d.), adresuotame VST vadovui, buvo nurodyta informacija apie pareiškėjo elgesį 2018 m. balandžio 3 d., t. y. VST vadovas informaciją gavo 2018 m. balandžio 26 d. Būtent tokias aplinkybes nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

37.       Pareiškėjas taip pat nurodo aplinkybes, susijusias su tuo, kad J. Š., kuriam buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galimo pažeidimo, pažeidė įstatymo nuostatas, įpareigojančias valstybės tarnyboje vengti interesų konflikto, šias nurodomas aplinkybes grindžia duomenimis, susijusiais su kito tarnybinio patikrinimo aplinkybėmis. Tačiau iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad J. Š., pradėjęs tarnybinį patikrinimą, iki galo neatliko šio tarnybinio patikrinimo ir nesurašė Išvados, nes nuo 2018 m. gegužės 10 d. tarnybinį patikrinimą atliko ir Išvadą surašė R. S. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas nereiškė nušalinimo J. Š., kuris pareiškėjui 2018 m. gegužės 1 d. pateikė tarnybinį pranešimą dėl veiksmų tarnybiniame patikrinime Nr. 47V-514.

38.       Apibendrinant pirmiau nurodytas šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam paskirta tarnybinė nuobauda, o tarnybinis patikrinimas atliktas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

39.       Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta, nurodydamas, jog pareiškėjui pagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, nes nusižengimas yra šiurkštus, padarytas vykdant nacionaliniam saugumui svarbių įmonių apsaugą, konkrečių realių pasekmių reikalavimas šiam tarnybiniam nusižengimui konstatuoti, vertinant pareiškėjo veiksmų pobūdį bei sprendžiant klausimą dėl tarnybinės nuobaudos proporcingumo padarytam pažeidimui, turi būti laikomas pertekliniu ir nepateisinamu Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo prasme.

40.       Iš Išvados turinio matyti, kad Išvadoje nėra nurodoma jokių argumentų, dėl kurių pareiškėjui siūloma skirti būtent griežtą papeikimą. Įsakyme taip pat nenurodyti tokio pobūdžio argumentai. Išvadoje nurodyta, kad siūloma pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, jog pareiškėjas analogišką (miegas tarnybos metu) tarnybinį pažeidimą padarė pakartotinai per vienus metus, t. y. 2018 m. balandžio 20 d. VST vadas patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 47D-529, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas padarė analogišką tarnybinį pažeidimą, už kurį skiriama tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pažymėtina ir tai, kad Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas vertinamas kaip šiurkštus pažeidimas, nes pareiškėjas, vykdęs AB „Klaipėdos nafta“ SGDT (svarbaus ir strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio objekto) apsaugos sargybinio pareigas, tarnybą vykdė aplaidžiai, o toks Išvadoje nagrinėtas pareigūno tyčinis netinkamas pareigų vykdymas (ne pirmą kartą nustatytas netinkamas posto sargybinio pareigų vykdymas (miegas tarnybos metu)) turi būti vertinamas kaip šiurkštus.

41.       Iš byloje atsakovo pateiktų įrodymų nustatyta, kad Išvadoje be jokio teisinio pagrindo yra konstatuotas padaryto pažeidimo pakartotinumas, nes Išvadoje nenurodyti duomenys ir įrodymai, kad pareiškėjas padarė šioje byloje nustatytą tarnybinį nusižengimą po to, kai jam jau buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Pareiškėjo vykdytų funkcijų svarba nulėmė ir tai, kad yra nustatyta, jog pareiškėjas padarė ne mažareikšmį tarnybinį pažeidimą, o pažeidimą, už kurį jam turi būti paskirta tarnybinė nuobauda.

42.       Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų matyti, kad nagrinėjant, ar pareiškėjui nagrinėjamu atveju buvo paskirta proporcinga (adekvati) teisės pažeidimui poveikio priemonė, buvo įvertintas pareiškėjo atliekamų pareigų (svarbaus ir strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio objekto saugojimas) pobūdis, taip pat įvertinti ir kiti svarbūs faktoriai – nusižengimo trukmė bei pareiškėją charakterizuojanti medžiaga (pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai), tai, kad nėra tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (jų nenurodo ir atsakovas).

43.       Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktus įrodymus apie pareiškėjo padarytą nusižengimą ir kitas aplinkybes, reikšmingas tarnybinei nuobaudai paskirti, laikydamasis ABTĮ 56 straipsnio reikalavimų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

44.       Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra nurodoma jokių bylos faktais pagrįstų aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, jog bausmės tikslai nebus pasiekti, jei pareiškėjui bus paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, t. y. kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šią teisiškai reikšmingą aplinkybę.

45.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013; kt.). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

46.       Įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl paskirtos nuobaudos griežtumo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl tarnybinės nuobaudos griežtumo.

47.       Apibendrinant šioje byloje nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo ir jam skirtinos tarnybinės nuobaudos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. S., atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Artūras Drigotas

        Dalia Višinskienė