Administracinė byla Nr. eA-5344-556/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02165-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 8.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. (E. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Energy Service“ dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2019 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. (15/5-10) 50U-0965 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui E. K., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Baltic Energy Service“ (toliau – ir Bendrovė) sudarė darbo sutartį Nr. 436, kurios pagrindu 2018 m. vasario 6 d. pradėjo dirbti Bendrovėje laivo vamzdininku. Pareiškėjo teigimu, apie jo įdarbinimą buvo informuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra), o iš pareiškėjo atlyginimo per visą įdarbinimo laikotarpį buvo apskaičiuojami ir mokami mokesčiai į valstybės biudžetą.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2019 m. kovo 19 d. nusprendė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2020 m. gruodžio 13 d., tačiau maždaug po dviejų mėnesių priimtą sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nusprendė panaikinti. Pareiškėjo teigimu, jo atžvilgiu nebuvo nustatytas nelegalaus darbo faktas, todėl leidimo laikinai gyventi panaikinimas Lietuvos Respublikoje nėra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas nėra atsakingas už veiksmus, kuriems jis neturėjo įtakos ir kuriuose jis nedalyvavo.
4. Pareiškėjo manymu, Migracijos departamentas neatlieka jam pavestų funkcijų ar atlieka jas aplaidžiai. Pažymėjo, kad faktas, jog pareiškėjo darbdavio atstovui buvo skirta nuobauda, buvo žinomas 2018 m. pabaigoje. Pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo Migracijos departamentas pradėjo nagrinėti po 3 mėnesių nuo šio fakto paviešinimo dienos, o jo nagrinėjimas vyko beveik visą mėnesį.
5. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas neatlieka jam pavestų funkcijų ar atlieka tai aplaidžiai. Faktas, kad pareiškėjo darbdavio atstovui buvo skirta nuobauda, buvo žinomas dar 2018 m. pabaigoje. Pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi skundžiama institucija pradėjo nagrinėti po trijų mėnesių nuo šio fakto paviešinimo dienos, o nagrinėjimas vyko beveik visą mėnesį. Šiuo atveju Migracijos departamento veiksmus negalima laikyti teisėtais, nes faktas dėl pareiškėjo darbdavio atstovo nubaudimo, priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi, buvo jau žinomas, bet leidimo išdavimui tai neturėjo jokios įtakos. Todėl Sprendimas po dviejų mėnesių nuo jo teisėto išdavimo nėra suprantamas ir pagrįstas, o tik įrodo skundžiamos institucijos nenuoseklumą.
6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas paaiškino, kad 2019 m. sausio 24 d. pareiškėjas tuo pagrindu, kad jis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje UAB „Baltic Energy Service“, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui (toliau – ir Migracijos skyrius) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs šį prašymą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2019 m. kovo 19 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki
2020 m. gruodžio 13 d. Migracijos departamentas nustatė, kad Bendrovės direktorius V. G. (V. G.) buvo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) 1 000 Eur bauda. Baudą Bendrovės direktorius sumokėjo 2018 m. gruodžio 5 d.
8. Atsakovas nurodė, kad Įstatymo 50 straipsnis numato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktas numato, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečių šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai.
9. Atsakovo teigimu, Įstatymo 50 straipsnio imperatyvi leidimo laikinai gyventi panaikinimo sąlyga nereikalauja, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje būtų panaikinamas tik tam užsieniečiui, kuriam buvo leista nelegaliai dirbti. Nustačius Įstatymo 50 straipsnio leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus, ar bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Energy Service“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu sutinka, prašė skundą tenkinti.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pareiškėjo argumentais, kad jo atžvilgiu nebuvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis. UAB „Baltic Energy Service“ inkriminuojamas nelegalaus darbo faktas, todėl Migracijos departamentas išbraukė Bendrovę iš patvirtintų įmonių sąrašo ir atitinkamai pareiškėjui panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostata negali būti taikoma pareiškėjui, kadangi jo darbas nebuvo nelegalus. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostata turėtų būti taikoma tik tam asmeniui, kurio atžvilgiu buvo nustatytas nelegalaus darbo faktas, tačiau šis faktas buvo nuslėptas ir leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas neteisėtai. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutiko su pareiškėjo argumentais, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas po to, kai jau buvo nustatytas darbdavio direktoriaus nubaudimo faktas. UAB „Baltic Energy Service“ nuomone, tai neturėjo jokios įtakos Migracijos departamento veiksmams, nors institucija, kaip ir bet kuris kitas apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo žinoti apie šį faktą.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
13. Teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 24 d. pareiškėjas tuo pagrindu, jog jis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje UAB „Baltic Energy Service“, Migracijos skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs šį prašymą, 2019 m. kovo 19 d., vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojantį iki 2020 m. gruodžio 12 d. Migracijos skyrius išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2020 m. gruodžio 13 d. Migracijos departamentas 2019 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (15/5-10) 50U-0965 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui E. K., panaikinimo“ 2019 m. balandžio 11 d. pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2020 m. gruodžio 13 d., panaikino. Skundžiamame Sprendime buvo konstatuota, jog Bendrovės direktorius V. G. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu nubaustas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) ir jam buvo skirta 1 000 Eur bauda. Sprendimas grindžiamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečių šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai.
14. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2019 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. (15/5-10) 50U-0965 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui E. K., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Teismas nurodė, kad byloje pateiktas Administracinių nusižengimų registro 2019 m. birželio 3 d. išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus Nr. 4500-ANR_I-13300-2019 administracinio teisės pažeidimo byloje (ROIK) 18093038521 patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 8 d. 9 val. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. 9 val. 0 min. Bendrovės direktorius V. G. Bendrovės veiklos vykdymo vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), leido dirbti asmenims be pilietybės: laivų korpuso surinkėjais nuo 2018 m. sausio 8 d. piliečiui A. G. ir V. J., bei nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. vamzdininku A. M., nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių asmenų, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai, įdarbinimą, nustatytos tvarkos, t. y. įdarbintieji asmenys neturėjo nacionalinės vizos ar leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu konstatuota, kad Bendrovės direktorius V. G. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
16. Teismas akcentavo, kad Migracijos departamentas turėjo vertinti ir įvertino duomenis, kurie buvo aktualūs priimant skundžiamą Sprendimą. Migracijos departamentas, priimdamas 2019 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. (15/5-10) 50U-0965 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui E. K., panaikinimo“, vertino, jog Bendrovės direktorius Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) ir jam buvo skirta 1 000 Eur bauda.
17. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatos reikalavimo, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai. Pareiškėjo skunde nurodoma aplinkybė, jog pareiškėjas nėra atsakingas už veiksmus, kuriems jis neturėjo jokios įtakos ir kuriose jis nedalyvavo, nepaneigia ginčijamo Sprendimo teisėtumo, nes Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto reikalavimai yra imperatyvūs. Teismas pažymėjo, jog teisės aktai nenumato jokių išimčių ir nuo pirmosios dienos, kuomet užsieniečio įmonė neatitinka imperatyvių Įstatymo 50 straipsnio 19 punkto reikalavimų, atsiranda pagrindas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimui. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktu, įvertinęs visą surinktą medžiagą, remdamasis 2019 m. birželio 3 d. Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus Nr. 4500-ANR_I-13300-2019, skundžiamame Sprendime nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
18. Teismas konstatavo, kad jokių išimčių Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nenustatyta, todėl atsakovo priimtas sprendimas yra proporcingas ir adekvatus ir šiuo atveju pareiškėjui kyla teisinė pasekmė – leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas. Atsakovui nesuteikta teisė priimti alternatyvių sprendimų minėtu Įstatymo pagrindu. Pareiškėjo skunde nurodomi argumentai, jog Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pradėjo nagrinėti po 3 mėnesių nuo šio fakto paviešinimo dienos, o jo nagrinėjimas vyko beveik visą mėnesį, neturi įtakos skundžiamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, jame išsamiai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertinos, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir labai išsamus, paremtas surinktais duomenimis, o pareiškėjui taikomos poveikio priemonės motyvuotos. Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia padaryti išvadą, kad Migracijos departamentas išsamiai išanalizavo faktines aplinkybes, tinkamai jas vertino teisės nuostatų kontekste ir pagrįstai panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui.
III.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Pirmosios instancijos teismas privalėjo išanalizuoti byloje esančią rašytinę medžiagą bei proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir savo iniciatyva nustatyti tokio bylos tyrimo mastą. Teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir netinkamai teisiškai kvalifikavo vieną iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte numatytų šios teisės normų taikymo sąlygų, kas savaime lėmė priimto teismo sprendimo neteisėtumą.
19.2. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktas nustato, kad darbdavys yra tas, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 21 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbdavys yra asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK 95 straipsnis numato atsakomybę darbdaviui (fiziniam asmeniui) ar kitiems atsakingiems asmenims (fiziniams asmenims) už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 55 straipsnio nuostata numato, kad nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostata nustato nelegalaus darbo sąvoką ir poveikio priemonę (sankciją) už šį pažeidimą. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir sąvokų išaiškinimą, akivaizdu, kad pareiškėjas darbo sutartį yra sudaręs su suinteresuotu asmeniu, kuris yra Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nustatęs, jog yra priimtas nors vienos Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 55 straipsnyje išvardytos institucijos individualus administracinis aktas, kuriuo konstatuota, kad suinteresuotas asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnį ir dėl to jam paskirta minėtame straipsnyje numatyta poveikio priemonė (sankcija), o tai reiškia, kad byloje nebuvo nustatytas pareiškėjo darbdavio nubaudimo už nelegalų darbą faktas.
20. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
21. Atsakovas nurodo, kad sistemiškai vertinant Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) papunkčio nuostatą („leidimas laikinai gyventi panaikinamas jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo“) ir Įstatymo 2 straipsnio 232 ir 233 dalis, kuriuose pateiktos priimančiosios įmonės ir priimančiojo subjekto sąvokos, laikytina, kad įstatymų leidėjo tikslas – įtvirtinti taisyklę, jog tik tos įmonės (pačios įmonės ar jų atstovai), kurios laikosi imperatyvių teisės aktų nuostatų, susijusių su darbuotojų įdarbinimo tvarka, ir kurioms (ar kurių atstovams) nėra taikyta atsakomybė už nelegalų darbą, galėtų įdarbinti užsieniečius. Pagal Įstatymo sąvokas priimančioji įmonė visais atvejais bus tik juridinis asmuo ar juridinio asmens filialas/atstovybė – fizinis asmuo niekada negalės būti laikomas priimančiąja įmone. Tačiau Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) papunktis numato, kad tais atvejais, kai priimančiajai įmonei (t. y. juridiniam asmeniui) taikyta atsakomybė už nelegalų darbą, yra pagrindas neišduoti leidimo gyventi (panaikinti leidimą gyventi). Darytina išvada, kad įstatymų leidėjas neturėjo siekio siaurai traktuoti darbdavio sąvoką, todėl darbdavio sąvoka turi būti vertinama pagal esmę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Pareiškėjas neginčija, kad V. G. buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kai jis ėjo UAB „Baltic Energy Service“ vadovo pareigas, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principu, darytina išvada, kad būdamas darbdaviu jis buvo nubaustas už leidimą dirbti nelegalų darbą.
22. Atsakovas pažymi, kad darbo sutartis tarp pareiškėjo ir Bendrovės buvo pasirašyta UAB „Baltic Energy Service“ vadovo. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrovės vadovas – vienasmenis bendrovės valdymo organas, o minėto straipsnio 8 dalis numato, jog bendrovės vadovas priima darbuotojus į darbą, sudaro su jais darbo sutartis. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkte numatyta, kad darbdavys yra tas, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį. Kadangi Bendrovės vadovas V. G. veikė Bendrovės vardu (kaip Bendrovės valdymo organas) ir pasirašydamas darbo sutartį įsipareigojo įdarbinti pareiškėją, jis veikė kaip darbdavys.
23. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje minimame Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-1555-201/2018 UAB „Baltic Energy Service“ vadovas buvo nubaustas 1 000 Eur bauda už tai, kad būdamas darbdaviu leido dirbti asmenims be pilietybės, nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių asmenų, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai, įdarbinimą, nustatytos tvarkos, t. y. įdarbintieji asmenys neturėjo nacionalinės vizos ar leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip V. G. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Minėtame nutarime teismas nustatė, kad UAB „Baltic Energy Service“ direktorius V. G. yra darbdavys.
24. Atsakovas pažymi, kad 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą Nr. 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai, pagal kurią valstybės narės draudžia nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbą ir įpareigoja darbdavius reikalauti, jog trečiųjų šalių pilietis prieš įdarbinimą turėtų ir darbdaviui pateiktų galiojantį leidimą gyventi arba kitą leidimą būti šalyje; bent darbo trukmės laikotarpiu saugoti leidimo gyventi arba kito leidimo būti šalyje kopiją arba įrašą, kad kompetentingos valstybių narių institucijos galėtų juos patikrinti; per kiekvienos valstybės narės nustatytą laikotarpį pranešti valstybių narių paskirtoms kompetentingoms institucijoms apie trečiųjų šalių piliečių darbo pradžią. Šioje direktyvoje yra įtvirtinta darbdavio sąvoka – fizinis asmuo ar juridinis subjektas, įskaitant laikinojo įdarbinimo agentūras, kurio naudai arba kuriam vadovaujant ir (arba) prižiūrint atliekamas darbas. Taigi, nustatant nelegalaus darbo atvejį, yra svarbu nustatyti, ar šis darbas buvo atliekamas konkretaus asmens naudai ar jam vadovaujant ir (ar) prižiūrint. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad V. G. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, kadangi būdamas darbdaviu leido dirbti asmenims be pilietybės, nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių asmenų, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai, įdarbinimą, nustatytos tvarkos, t. y. įdarbintieji asmenys neturėjo nacionalinės vizos ar leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra neginčijamai nustatyta, jog V. G. buvo nubaustas būtent už tai, kad leido nelegaliai dirbti ne savo kaip fizinio asmens, o juridinio asmens (UAB „Baltic Energy Service“) naudai ir šį procesą prižiūrėjo ir jam vadovavo kaip UAB „Baltic Energy Service“ atstovas, nagrinėjamoje byloje V. G. pripažintinas pareiškėjo darbdaviu, t. y. Migracijos departamentas, nustatęs šią aplinkybę, pagrįstai kvalifikavo šį nusižengimą ir panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punktą. Siauras darbdavio sąvokos aiškinimas, Migracijos departamento vertinimu, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, neatitinka įstatymo leidėjo valios užtikrinti, kad leidimai laikinai gyventi būtų išduodami tik sąžiningų, teisės aktų reikalavimus gerbiančių darbdavių darbuotojams. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai teisiškai kvalifikavo Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punktą ir pagrįstai panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2019 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. (15/5-10) 50U-0965 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui E. K., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nurodęs, kad atsakovas Sprendimu, kuris priimtas imperatyvaus Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir netinkamai teisiškai kvalifikavo vieną iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte numatytų šios teisės normų taikymo sąlygų, taip pat pareiškėjas mano, kad byloje nebuvo nustatytas pareiškėjo darbdavio nubaudimo už nelegalų darbą faktas.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
29. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus matyti, kad apeliacijos dalykas – Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio aiškinimas, t. y. keliamas klausimas, ar darbdavio atstovui kaip fiziniam asmeniui pritaikius administracinę atsakomybę dėl nelegalaus darbo pagal ANK 95 straipsnį, yra pagrindas užsieniečiui panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
30. Byloje nustatyta, kad Migracijos skyrius 2019 m. balandžio 11 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Migracijos departamentas ginčijamu 2019 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (15/5-10) 50U-0965 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui E. K., panaikinimo“ pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2020 m. gruodžio 13 d., panaikino. Sprendime buvo konstatuota, kad UAB „Baltic Energy Service“ direktorius V. G. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) ir jam buvo skirta 1 000 Eur bauda. Sprendimas grindžiamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktu. Baudą Bendrovės direktorius sumokėjo 2018 m. gruodžio 5 d.
31. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto (2018 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-1310 redakcija) a papunktyje numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
32. Aiškinant minėtą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatą –„<...> darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, <...>, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams <...>“, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019 ir 2019 m. spalio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5343-624/2019, išnagrinėjęs ginčus, kurie savo reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis ir taikytina teise yra iš esmės analogiški nagrinėjamam, be kita ko, konstatavo, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio (nelegalus darbas) nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas; 3) aplinkybė, jog leidimas pareiškėjui laikinai gyventi buvo išduotas po to, kai jau buvo nustatytas bendrovės direktoriaus nubaudimo faktas, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo būtinybės.
33. Kitoje analogiškoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, jog Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostata turi būti aiškinama plačiai ir negali priklausyti nuo darbdavio, bausto dėl nelegalaus darbo, teisinės formos ar valdymo pobūdžio. Kitoks šios nuostatos aiškinimas nepagrįstai suteiktų išimtį užsieniečiams, kurių darbdavys baustas kaip fizinis asmuo dėl nelegalaus darbo administracine tvarka (ANK 95 straipsnio prasme) lyginant su tais užsieniečiais, kurių darbdavys baustas kaip ūkio subjektas pagal Užimtumo įstatymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5395-492/2019).
34. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. <...> Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
35. Bylos duomenys patvirtina faktinę aplinkybę, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu UAB „Baltic Energy Service“ direktorius V. G. nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) ir jam buvo skirta 1 000 Eur bauda. Taigi šiuo atveju pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nebuvo nustatytas pareiškėjo darbdavio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio prasme nubaudimo už nelegalų darbą faktas, o aplinkybė, kad leidimas pareiškėjui laikinai gyventi buvo išduotas po to, kai jau buvo nustatytas darbdavio nubaudimo faktas, nėra reikšminga nagrinėjamo ginčo kontekste.
36. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo E. K. (E. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Ramutė Ruškytė
Arūnas Sutkevičius