Civilinė byla Nr. e2-9101-1089/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03970-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis,
sekretoriaujant Nijolei Blaškevič,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Justinai Žemaitytei,
atsakovui R. P.,
trečiojo asmens valdybos pirmininkui G. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ (buvęs pavadinimas „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovams R. P., D. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, 968-oji daugiabučio namo savininkų bendrija.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Vilnius“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų R. P. ir D. P. 978,02 Eur skolą, iš atsakovo R. P. 2 078,30 Eur skolą, taip pat iš abiejų atsakovų 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais argumentais:
1.1. Ieškovė nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1948 teikė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo ir kitas komunalines paslaugas. Nurodytu laikotarpiu atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė 32/100 dalys buto (duomenys neskelbtini), o 68/100 dalys buto priklausė asmeninės nuosavybės teise atsakovui. Už ieškovės suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas atsakovai yra skolingi bendrą 3 056,33 Eur (iš jos 171,52 Eur palūkanos) sumą.
2. Atsakovai R. P. ir D. P. atsiliepime į ieškinį teigia, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka, ir prašo jų netenkinti. Savo poziciją atsakovai grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:
2.1. Ginčo namo bendrosios konstrukcijos, inžinerinė įranga ir bendrojo naudojimo patalpos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 855 yra perduotos prižiūrėti 968-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai (toliau – Bendrija). Ieškovės, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorės, įgaliojimai pasibaigė įregistravus Bendriją (2003 m. rugsėjo 8 d.).
2.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1948, ieškovei paskyręs administruoti ginčo namą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82-4.85 straipsnius, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir dalis, 6 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 dalį ir viršijo savo įgaliojimus. Nurodytų teisės aktų nuostatos buvo pažeistos, nes ieškovei buvo paskirta administruoti ginčo namą nepaisant to, kad buvo įsteigta Bendrija. Dėl nurodyto įsakymo dalies teisėtumo ir teisinių pasekmių teismas turėtų sprendimą priimti savo iniciatyva.
2.3. Ieškovės veiksmai teikiant Paslaugas, kai to Bendrija neprašė (nėra pasirašyta sutartis, nesusitarta dėl paslaugų apimties ir kainos), yra neteisėti. Ieškovė veikia savo rizika ir neturi teisės reikalauti atlyginimo už suteiktas paslaugas.
II. Teismo posėdžiuose proceso dalyvių teiktų paaiškinimų esmė
3. Ieškovės atstovė advokato padėjėja Justina Žemaitytė teismo posėdžiuose papildomai paaiškino, kad Bendrija nėra perėmusi iš ieškovės ginčo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo. Ieškovės teikiamų paslaugų teisėtumo faktą patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-148-101/2014 (2019 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 22 sek.-12 min. 47 sek.; 17 min. 38 sek.-18 min. 10 sek.). Atlikti stogo ir perdangos remonto darbai, kaip privalomieji buvo būtini, kad užtikrinti konstrukcijų tinkamą būklę ir kad vanduo nepatektų į butus. Visi stogo remonto darbai 2017 metais atlikti kaip kompleksinis stogo remontas atsižvelgiant į 2017 m. rugpjūčio mėn. defektinio akto išvadas (2019 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 14 min. 22 sek.-1 val. 25 min. 19 sek.; 1 val. 26 min. 34 sek.-1 val. 27 min. 54 sek.)
4. Atsakovas R. P. teismo posėdžiuose papildomai paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės nėra reikšmingos, nes pasikeitė faktinė situacija – 2014 m. lapkričio 3 d. viešame registre įregistruotas namo bendrojo naudojimo objektų valdymo faktas. Ieškovės administravimo faktas nėra registruotas. Ieškovė 2012 metais negalėjo būti paskirta namo administratore, nes buvo įregistruota Bendrija, kuri ir prižiūri namo bendrojo naudojimo nuosavybę. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad namo dalyje, kurioje yra atsakovams priklausantis butas, atlikti remonto darbai buvo būtini ar jie atlikti Bendrijos užsakymu. Atsakovai nėra davę sutikimo dėl ieškovės atliktų darbų. Vien tai, kad atskiri butų savininkai galėjo kreiptis į ieškovę dėl remonto darbų, negali sukurti atsakovams prievolių (2019 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 35 sek.-21 min. 52 sek.; 39 min. 5 sek.-48 min. 55 sek.; 52 min. 13 sek.-56 min. 47 sek.; 1 val. 12 min. 20 sek.-1 val. 13 min. 43 sek.). Ieškovė nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad buvo būtina atlikti stogo remontą virš 24 buto. Taip pat įrodymų, kaip buvo nustatytos remonto darbų apimtys. Atsakomybę už perdangos remontą turi prisiimti asmenys, kurie nesirūpino savo turtu. Galėtų galbūt kompensuoti ieškovei už elektros energiją, šiukšlių vežimą, šilumos mazgo priežiūrą (2019 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 32 min. 48 sek.-2 val. 59 min. 38 sek.).
5. Bendrijos valdybos pirmininkas G. D. 2019 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdyje paaiškino, kad Bendrija tiesiogiai remonto ir priežiūros veiksmų neatlieka. Dėl to Bendrija ar namo gyventojai kreipiasi į ieškovę. Bendrija veiksminga yra nuo 2018 m. vasario mėn., kai buvo sudaryti nauji valdymo organai. Pagal Bendrijos įstatus ankstesnių valdymo organų įgaliojimai buvo pasibaigę apie 2011 metus. Administravimo veiksmus ieškovė atlieka iš esmės pagal nutylėjimą. Ieškovė Bendrijai faktiškai neteikia informacijos apie vykdomą veiklą, nederina atliekamų veiksmų. Bendrija mokesčių iš butų ir kitų patalpų savininkų nerenka. Ieškovė informavo apie stogo remontą virš 10 buto, nes šį remontą buvo būtina atlikti. Dėl stogo remonto virš 24 buto Bendrija sprendimo nepriėmė – atliekant šiuos darbus dar nebuvo įregistruota valdyba. Nurodytus darbus ieškovė atliko savo nuožiūra. Avarinių darbų aktas nebuvo surašytas, tačiau darbai iš esmės atlikti visų namo gyventojų naudai. Namo konstrukcijų tapimas avarinės būklės tikėtinai rodo, kad ieškovės vykdoma priežiūra yra formali. Bendrijos narių susirinkimuose ne kartą svarstytas klausimas dėl administratoriaus keitimo, tačiau konkretus sprendimas nebuvo priimtas. Tarp Bendrijos ir ieškovės bendrojo naudojimo objektų administravimo perdavimo aktas nėra pasirašytas (2019 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 45 sek.-22 min. 15 sek.; 25 min. 8 sek.-29 min. 00 sek.; 44 min. 20 sek.-45 min. 34 sek.; 49 min. 54 sek.-53 min. 22 sek.; 1 val. 4 min. 55 sek.-1 val. 6 min. 45 sek.; 1 val. 12 min. 5 sek.-1 val. 13 min. 18 sek.).
Teismas
k o n s t a t u o j a:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
6. Byloje tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ir atsakovų R. P., D. P. kilęs ginčas yra sudėtinio pobūdžio. Teisminio nagrinėjimo dalyką šiuo konkrečiu atveju apibrėžia keli esminiai bylos šalių iškelti teisės ir (ar) fakto klausimai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 13 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis). Visų pirma, atsakovai teigia, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. neturėjo teisės vykdyti namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo. Atitinkamai, anot atsakovų, ieškovė negalėjo įgyti teisės reikalauti mokėti administravimo ir kitus panašaus pobūdžio mokesčius. Antra, atsakovų teigimu, ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovų, kad pastarieji apmokėtų už faktiškai atliktus remonto darbus, nes jie atlikti negavus bendraturčių sutikimo. Būtent į šiuos pagrindinius klausimus ir turi būti atsakyta, kad būtų galima konstatuoti, ar ieškovės reikalavimai yra pagrįsti.
Koks subjektas nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. vykdė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo ir techninės priežiūros funkcijas?
7. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė įrodinėjo, kad nurodytu laikotarpiu ginčo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir techninės priežiūros funkcijas atliko ieškovė. Gindamiesi nuo ieškovės reikalavimo, atsakovai įrodinėjo priešingą faktą, t. y. kad namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimą atliko Bendrija. Išanalizavus byloje pateiktą medžiagą, darytina išvada, kad ieškovė, o ne Bendrija, atliko namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo ir techninės priežiūros veiksmus byloje aktualiu metu.
8. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.
9. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formų, yra nurodęs, kad daugiabučio namo administravimas – tai tam tikra įstatymo nustatyta daugiabučio namo valdymo forma, kuri naudojama tais atvejais, kai savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties. Tokio administravimo tikslas – išvengti situacijų, kai namo bendrojo naudojimo objektai yra neprižiūrimi dėl savininkų neveiklumo ar nesant jų bendro sutarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-706/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-97-421/2016, 31 punktas; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-684/2016, 26 punktas).
10. Šioje byloje nagrinėjamo ginčo atveju susiklostė netipinė situacija. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai Bendriją įsteigė 2003 m. rugsėjo 8 d. Nepaisant to, ne vienoje byloje buvo spręstas klausimas, ar Bendrija faktiškai perėmė namo bendrojo naudojimo objektų valdymą iš ieškovės, ar ne. Vilniaus apygardos teismo, kaip apeliacinės instancijos teismo, 2014 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2612-611/2014, 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1498-433/2015, 2015 m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1491-275/2015, 2016 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-196-580/2016 buvo padarytos tokios nagrinėjamoje byloje teisiškai ir faktiškai reikšmingos išvados bei nustatytos faktinės aplinkybės:
10.1. Bendrija iki 2013 m. gegužės 31 d. iš ieškovės nebuvo perėmusi namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) ir nevykdė bendrojo naudojimo objektų priežiūros veiklos;
10.2. iki 2013 m. gegužės 31 d. namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas vykdė ieškovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ ir Bendrija su tuo sutiko;
10.3. turto administravimo veiksmus ieškovė nuo 2012 m. spalio 19 d. atliko remdamasi administraciniu aktu – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 30-1948.
11. Visose nurodytose bylose kaip proceso dalyviai dalyvavo ieškovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ ir Bendrija. O byloje Nr. 2A-1498-433/2015 ir atsakovai R. P., D. P.. Taigi paminėtų išvadų ir faktinių aplinkybių atsakovai nebegali ginčyti (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis). Teismo posėdyje Bendrijos valdybos pirmininkas patvirtino, kad Bendrija su ieškove iki 2018 m. gruodžio 31 d. nepasirašė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros perėmimo akto, taip pat neperėmė su tuo susijusių dokumentų, lėšų. Bendrijos atstovas taip pat patvirtino, kad Bendrija ginčo laikotarpiu faktiškai neatliko bendrojo naudojimo objektų administravimo veiksmų. Tokius paaiškinimus patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jų teiginius dėl Bendrijos veiklos pobūdžio ir masto ginčo laikotarpiu (CPK 178 straipsnis).
12. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-2616 ieškovės, kaip daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorės įgaliojimai buvo pratęsti iki 2017 m. gruodžio 31 d. O Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 administravimo terminas ieškovei buvo pratęstas iki teisės aktuose nustatyta tvarka bus paskirtas naujas bendrojo naudojimo objektų administratorius, tačiau ne ilgiau kaip iki 2019 m. kovo 31 d. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė iki 2018 m. gruodžio 31 d. būtų faktiškai perdavusi ginčo namo bendrojo naudojimo objektų valdymą Bendrijai ar kitam administratoriui. Pridurtina, kad teismo posėdyje Bendrijos valdybos pirmininkas paaiškino, kad 2018 metais buvo svarstytas klausimas dėl naujo administratoriaus išsirinkimo, tačiau konkretus sprendimas nepriimtas ir neįgyvendintas.
13. Taigi byloje aktualiu laikotarpiu namo bendrojo naudojimo objektų administravimo faktinė situacija nepasikeitė ir išliko tokia pati, kokia buvo iki 2013 m. gegužės 31 d. Vienintelis skirtumas – nuo 2014 m. lapkričio 3 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas juridinis faktas, kad yra įsteigta bendrija (I t., b. l. 32-34). Ieškovės administravimo faktas po 2013 m. gruodžio 31 d. Nekilnojamojo turto registre buvo išregistruotas. Tačiau pastarosios aplinkybės dėl juridinių faktų išviešinimo neturi teisinės reikšmės vertinant, ar ieškovės atsakovams pareikšti reikalavimai yra pagrįsti, ar ne. Nekilnojamojo daikto administravimo teisinių santykių atsiradimas ir (ar) pabaiga siejama ne su tokio fakto išviešinimu ar išregistravimu, bet su kitokiais teisiniais faktais (pvz., administracinio akto, kuriuo nustatytas administravimas, panaikinimu ar termino, kuriam buvo nustatytas administravimas, pabaiga (CK 4.250 straipsnio 2 ir 4 punktas). Juolab, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-196-580/2016 buvo padaryta išvada, jog Bendrija namo bendrojo naudojimo objektų valdymo 2015 m. vasario 4 d. nebuvo perėmusi iš ieškovės nei formaliai, nei realiai.
14. Apibendrinant nurodytą, konstatuotina, kad nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo ir priežiūros funkcijas vykdė ieškovė UAB „Mano Būstas Vilnius“. Atsakovai neįrodė, kad Bendrija teisės aktuose nustatyta tvarka faktiškai perėmė iš ieškovės namo bendrojo naudojimo objektų administravimą. Priešingai, kaip galima spręsti iš Bendrijos valdybos pirmininko paaiškinimų, Bendrija iki 2018 m. vasario mėn., kai buvo sudaryta nauja valdyba, ilgą laiką neturėjo veikiančio valdymo organo, t. y. faktiškai nefunkcionavo. Taigi Bendrija objektyviai negalėjo vykdyti bendrosios dalinės nuosavybės priežiūros ir kitų su tuo glaudžiai susijusių veiksmų. Tokių veiksmų Bendrija ir nevykdė. Ieškovė administravimo funkcijas atliko remdamasi administraciniu aktu. Dėl to atsakovų atsikirtimas, kad tarp Bendrijos ir ieškovės nebuvo pasirašyta sutartis dėl paslaugų teikimo, yra teisiškai nereikšmingas. Tokios sutartys yra sudaromos tik tais atvejais, kai daugiabučių namų bendrijos bendrojo naudojimo objektų priežiūrai administratorių pasirenka savo nuožiūra (CK 4.84 straipsnio 12 dalis).
15. Atsiliepime į ieškinį atsakovai, be kita ko, teigia, kad teismas savo iniciatyva turėtų panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 30-1948 dalį, kuria ieškovė paskirta ginčo namo administratore. Toks prašymas negali būti patenkintas. Visų pirma, atsakovų nurodyti argumentai negali būti traktuojami kaip besąlygiškai ir objektyviai pagrindžiantys, kad po to, kai buvo įsteigta Bendrija, ieškovė negalėjo būti administraciniu aktu paskirta namo bendrojo naudojimo objektų administratore. Juolab, kad įsakymo priėmimo metu Bendrija nebuvo perėmusi iš ieškovės ginčo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo nei faktiškai, nei teisiškai. Antra, ne vienerius metus žinodami apie priimtą įsakymą, atsakovai turėjo teisę, jeigu manė, kad įsakymas nurodytoje dalyje yra neteisėtas, ginčyti įsakymą teisės aktuose nustatyta tvarka. Nepasinaudoję tokia teise, atsakovai – nereikšdami savarankiško reikalavimo, iš esmės be pagrindo siekia teismui perkelti įsakymo dalies teisėtumo materialiuoju požiūriu patikrinimą, kai šio bylos teisminio nagrinėjimo dalyką sudaro faktinės aplinkybės, tiesiogiai nesusijusios su įsakymo priėmimo situacija.
Ar ieškovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ pagrįstai reikalauja iš atsakovų priteisti visas įsiskolinimo dalis?
16. Ieškovės pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo yra sudėtinis, t. y. prašoma priteisti skolos suma susideda iš eilės skirtingų mokesčių. Iš ieškovės atsakovams išrašytų sąskaitų už paslaugas ir Skolų valdymo ataskaitos aišku, kad ieškovė prašo iš atsakovų priteisti 219,09 Eur už administravimą, 55,27 Eur už elektrą bendroms reikmėms, 175,87 Eur už kaupiamąsias lėšas namui atnaujinti (modernizuoti), 362,41 Eur už namo priežiūrą ir eksploataciją, 384,83 Eur už šilumos ūkio priežiūrą, 464,88 Eur už šiukšlių išvežimą, 1 222,46 Eur už remonto darbus. Nurodytas sumas galima suskirstyti į tris grupes: ieškovės teikiamos bendrojo naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros ir eksploatavimo paslaugos; kaupiamosios lėšos; suvartotos elektros energijos ir išvežtų atliekų tvarkymo mokesčiai; faktiniai bendrojo naudojimo objektų remonto darbai. Dėl kiekvienos iš šių išlaidų grupės pasisakytina atskirai.
17. Pirma, faktą, kad ieškovė nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. rūpinosi namo šilumos ūkio (karšto vandens ir šildymo sistemos) priežiūra, patvirtina ne tik Bendrijos procesinė pozicija, bet taip pat ir ieškovės pateikti įrodymai, t. y. 2009 m. vasario 27 d. Sutartis Nr. 09-02-42B, pasirašyta tarp ieškovės ir akcinės bendrovės „City Service“, tarp ieškovės, akcinės bendrovės „City Service“ ir UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ 2012 m. birželio 28 d. pasirašytas Susitarimas dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal 2009 m. vasario 27 d. Sutartį Nr. 09-02-42B (III t., b. l. 26–48, 121–122). Atsakovai įrodymų, kad ne ieškovė, o kitas subjektas, rūpinosi namo šilumos ūkio priežiūra, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to, teismo posėdyje faktą, kad ieškovė organizavo šilumos ūkio priežiūrą, iš esmės pripažino ir atsakovas R. P.. Atsižvelgiant į tai, tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 384,83 Eur skolą už šilumos ūkio priežiūrą.
18. Antra, šio sprendimo 7–15 punktuose pripažinta, kad ieškovė ginčo laikotarpiu administravo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektus, t. y. atliko veiksmus, būtinus nurodytiems objektams valdyti, prižiūrėti, remontuoti, išsaugoti ir užtikrinti jų naudojimą pagal tikslinę paskirtį. Taigi ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovai, kaip namo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkai, apmokėtų jiems priskirtą administravimo išlaidų dalį (Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Administravimo nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, 8.1 ir 9 punktai). Gindamiesi nuo pastarosios ieškovės reikalavimo dalies, atsakovai neginčijo, kad ieškovė taikytą administravimo mokesčio dydį apskaičiavo pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, t. y. taikant tinkamus tarifus ir proporcijas. Dėl to nėra pagrindo netenkinti ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovų 219,09 Eur administravimo mokesčio skolą.
19. Trečia, faktą, kad nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ieškovė užtikrino namo bendrojo naudojimo objektų (išskyrus karšto vandens ir šildymo sistemas) techninę priežiūrą, patvirtina aplinkybė, jog Bendrija faktiškai tokių veiksmų neatliko, taip pat byloje pateiktas Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalas (III t., b. l. 79–87). Tarp ieškovės ir akcinės bendrovės „City Service“ 2009 m. vasario 27 d. pasirašyta Sutartis Nr. 09-02-42A nurodytų paslaugų teikimo fakto nepatvirtina, nes sutarties Priede Nr. 2 „Namų sąrašas ir paslaugų tarifai“ neįrašytas daugiabutis (duomenys neskelbtini) (III t., b. l. 123-153). Kaip galima spręsti iš Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale atliktų įrašų, techninės priežiūros veiksmus atlikdavo ieškovės darbuotojai. Taigi ieškovė tinkamai pagrindė, kad turi teisę reikalauti, kad atsakovai apmokėtų 362,41 Eur skolą už namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir eksploataciją. Atsakovai ir šioje ieškovės reikalavimo dalyje neįrodinėjo, kad aptartas mokestis ir (ar) atskiros jo dalys apskaičiuotos netinkamai.
20. Ketvirta, atsakovai taip pat nepagrįstai atsisako apmokėti jiems priskirtą įsiskolinimo dalį už suvartotą elektros energiją bendroms reikmėms ir šiukšlių išvežimą (atliekų tvarkymą). Byloje nebuvo ginčo, kad ieškovė laikydamasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų apskaičiavo atsakovams tenkančią nurodytų mokesčių dalį. Atsakovai taip pat neįrodinėjo, kad nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. bendroms reikmėms suvartotą elektros energiją yra atsiskaitę ir kad atsiskaitė už nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. išvežtas komunalines atliekas. Tai, kad ieškovė rūpinosi komunalinių atliekų išvežimu, patvirtina įmonės su UAB „Ecoservice“ 2012 m. sausio 2 d. sudaryta Sutartis dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. NB-SUT-12-OO1E (III t., b. l. 3–25, 162–165). Atsižvelgiant į nurodytą, tenkinamas ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 55,27 Eur skolą už bendroms reikmėms suvartotą elektrą ir 464,88 Eur skolą už atliekų išvežimą.
21. Penkta, CK 4.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas iš esmės neginčijo nurodytos savo prievolės, tačiau su ieškovės reikalavimu apmokėti jiems priskirtą kaupiamųjų lėšų įsiskolinimo sumą nesutiko, nes laikėsi pozicijos, kad ieškovė neadministravimo namo bendrojo naudojimo objektų. Pripažinus, kad ginčo laikotarpiu ieškovė atliko namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, ieškovė laikytina tinkamu subjektu rinkti iš namo butų ir kitų patalpų savininkų, įskaitant atsakovus, kaupiamąsias lėšas (Administravimo nuostatų 8.8 punktas). Dėl to tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 175,87 Eur dydžio kaupiamųjų lėšų įsiskolinimą.
22. Šešta, didžiausią ieškovės reikalavimo dalį sudaro įmonės apskaičiuotos išlaidos remonto darbams – 1 222,46 Eur. Į šią sumą įskaičiuoti tiek nedidelės, tiek didesnės apimties įvairaus pobūdžio remonto darbai: šildymo sistemos tvarkymas, LED prožektoriaus įrengimas, perdangos remontas, stogo remontas, durų remontas ir keitimas, įlinkusių lubų paramstymas (I t., b. l. 71, 75–79, 81, 83–107, 115, 129, 133–136, 169; III t., b. l. 72–78, 116–120, 160–161, 166–172, 195–198). Atsakovai neginčijo ieškovės nurodytų remonto darbų atlikimo fakto. Tačiau, atsikirsdami į ieškovės reikalavimą, atsakovai teigė, kad stogo ir perdangos remonto darbai buvo atlikti neturint namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo ir ieškovė neįrodė, jog šie darbai buvo privalomieji. Dėl kitų darbų atlikimo būtinybės (faktinio poreikio) ir apimties ginčo tarp bylos šalių nebuvo. Atsižvelgiant į tai, detaliau pasisakytina tik dėl to, ar atsakovai pagrįstai atsisako apmokėti jiems priskirtą stogo ir perdangos remonto išlaidų dalį. Pridurtina, kad byloje nebuvo ginčo, jog ieškovė iš anksto nederino stogo ir perdangos remonto darbų atlikimo poreikio su namo bendraturčiais.
23. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta šios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
25. CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytas išimtis taikyti galima tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014; kt.).
26. Byloje nustatyta, kad stogo remontas ginčo laikotarpiu buvo remontuotas du kartus, o namo perdanga vieną kartą. Pirmieji stogo remonto darbai atlikti iki 2017 m. sausio 1 d., o kiti po šios datos. Taigi nagrinėjamu atveju yra aktualios iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (toliau – ir Senasis reglamentas), ir nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (toliau – ir Naujasis reglamentas), nuostatos.
27. Kaip minėta, pirmasis stogo remontas buvo atliktas iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. 2014 m. gruodžio mėn. Šio remonto, atlikto UAB „Telšių Alpina“, metu buvo pakeista dalis stogo dangos (III t., b. l. 168–172). Defektų nustatymo akto, kuriame būtų fiksuota, kodėl buvo būtina keisti stogo dangą, ieškovė į bylą nepateikė. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-196-580/2016, kurioje nagrinėtas Bendrijos (Bendrijos įgaliotu atstovu buvo atsakovas R. P.) ieškovei šioje byloje UAB „Mano Būstas Vilnius“ pareikštas reikalavimas dėl nurodytų stogo remonto darbų nutraukimo, konstatuota, kad stogo remontas buvo būtinas (stogas buvo nesandarus ir kt.) ir jo atlikimui nereikėjo namo gyventojų sutikimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nors nurodytoje byloje atsakovai R. P. ir D. P. kaip bylos šalys nedalyvavo, tačiau tai nereiškia, kad nagrinėjamoje byloje nurodytas baigiamasis teismo aktas negali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas. Juolab, kad civilinėje byloje Nr. 2A-196-580/2016 buvo analizuotas tų pačių remonto darbų atlikimo faktinis poreikis ir teisinis pagrindas. Įrodymų, kurie nuginčytų nurodytas išvadas, atsakovai nepateikė. Taigi nėra pagrindo pritarti atsakovų pozicijai, kad 2014 metais atlikti stogo remonto darbai neatitiko privalomųjų darbų požymių (Senojo reglamento 5.1.1 ir 5.1.4 papunkčiai, Senojo reglamento priedo Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašo 4 punktas).
28. Pagal byloje pateiktus duomenis 2017 metais ieškovė organizavo vienos iš namo perdangų ir stogo remonto darbų atlikimą. Perdangos defektai buvo nustatyti 2017 m. rugpjūčio 16 d. parengtame Perdangos dalies būklės nustatymo akte (III t., b. l. 116–120). Akte padaryta kategoriška išvada, kad pastoginės perdangos dalis, esanti virš patalpų 10-1 ir 10-2, yra avarinės būklės. Be to, akte taip pat konstatuota, kad stogo čerpių danga virš butų Nr. 7 ir Nr. 9 yra kritiškai susidėvėjusi ir nesandari – dėl to į pastogę patenka vanduo. Perdangos įsmukimo ir stogo nesandarumo faktai taip pat nurodyti ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2017 m. rugpjūčio 1 d. Atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A357-310/17(2.9.2.8-UK9) (III t., b. l. 160–161). Pastarajame akte, be kita ko, ieškovei suformuluoti reikalavimai nedelsiant organizuoti perdangos ir stogo remonto darbus.
29. Nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tiek perdangos, tiek stogo remonto darbai buvo būtini ir atitiko privalomųjų darbų požymius: perdangos būklė buvo avarinė, o dėl nesandaraus stogo į namo patalpas patekdavo lietaus vanduo (Naujojo reglamento 12.2, 13.1 84.1 papunkčiai). Perdangos remonto darbus atliko UAB „Rakursas“, o stogo – UAB „Mano Būstas“ (III t., b. l. 166–169). Įvertinus byloje pateiktų atliktų darbų aktų turinį, taip pat teismo posėdžio metu bylos šalių ir jų atstovų pateiktus paaiškinimus, darytina išvada, kad UAB „Mano Būstas“ atlikti stogo remonto darbai yra tiesiogiai susiję su Perdangos dalies būklės nustatymo akte nurodytų stogo sandarumo trūkumų šalinimu. Stogo remonto darbai atlikti lygiagrečiai su perdangos tvarkymo darbais, o pats remonto darbų pobūdis (perrinktos ir keistos stogo čerpės, stiprintos stogo konstrukcijos ir kt.) tiesiogiai koreliuoja su Perdangos dalies būklės nustatymo akte aprašytais stogo defektais (CPK 185 straipsnis). Atsakovai įrodymų, kad aptartų remonto darbų mastas buvo netinkamai nustatytas, neteikė. Taigi atsakovai nepaneigė darbų atlikimo būtinybės ir neįrodė savo atsikirtimų, kad ne visi sąmatose nurodyti darbai buvo reikalingi.
30. Remiantis tuo, kas nurodyta 22–29 punktuose, darytina išvada, kad atsakovai nepagrįstai atsisako apmokėti ieškovės reikalaujamą priteisti sumą už atliktus remonto darbus. Remonto darbai buvo atlikti ir jie susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Taigi nėra teisinio pagrindo netenkinti ieškovės reikalavimo ir šioje dalyje.
31. Kiek tai susiję su teismo posėdyje atsakovo akcentuotu atsikirtimu, kad dalis remonto darbų yra susiję su konkrečiais bendrojo naudojimo objektais, kurie tenkina ne viso namo, o konkrečioje namo dalyje esančių patalpų savininkų interesus, pridurtina, kad tokiai faktinei aplinkybei pagrįsti atsakovai įrodymų nepateikė. Ieškovė Daugiabučio gyvenamojo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašą Nr. NB-OA-15-0029/12 sudarė 2015 m. kovo 12 d. (III t., b. l. 109–113). Iš šio aprašo turinio aišku, kad atskiros namo konstrukcijos ir inžinerinės sistemos nėra priskirtos konkrečių butų ir (ar) patalpų savininkų interesų tenkinimui. Kaip jau minėta, konkrečiais faktiniais duomenimis pagrįstų atsikirtimų, kad ieškovė ginčo laikotarpiu netinkamai tarp namo bendrojo naudojimo objektų savininkų paskirstė objektų priežiūros ir išlaikymo išlaidas, atsakovai nesuformulavo.
Kokia yra galutinė iš atsakovų R. P. ir D. P. ieškovei UAB „Mano Būstas Vilnius“ priteistina įsiskolinimo suma?
32. Šiuo sprendimu konstatuota, kad ieškovė turi faktiškai ir teisiškai pagrįstą 2 884,81 Eur reikalavimo teisę į atsakovus, kaip daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų savininkus. Kadangi atsakovai nustatytu terminu neapmokėjo jiems išrašytų sąskaitų, ieškovė taip pat įgijo teisę skaičiuoti įstatyme nustatyto 5 procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis). Ieškovės nuo 2016 m. gegužės 31 d. apskaičiuotos ir iš atsakovų prašomos priteisti palūkanos yra 171,52 Eur. Nors ieškinyje ir nebuvo išskirta, kad palūkanos yra įskaičiuotos į bendrą ieškinio sumą, tačiau ši aplinkybė aiškiai buvo detalizuota Skolų valdymo ataskaitoje ir paminėta ieškovės atstovės.
33. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo laikotarpiu atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausė 68/100 buto (duomenys neskelbtini), dalys, o abiem atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise – 32/100 to paties buto dalys (I t., b. l. 13–14). Atsižvelgiant į nurodytą proporciją ir ieškinio dalyko formuluotę, asmeniškai iš atsakovo R. P. ieškovei priteisiama 1 961,67 Eur skola (2 884,81 Eur × 68 procentai) ir 116,63 Eur (171,52 Eur × 68 procentai) palūkanos. Solidariai iš abiejų atsakovų ieškovei priteisiama 923,14 Eur skola (2 884,81 Eur – 1 961,67 Eur) ir 54,88 Eur palūkanos (171,52 Eur – 116,63 Eur) (CK 4.86 straipsnio 1 dalis, 6.6 straipsnio 1 ir 3 dalys).
34. Iš atsakovų ieškovei priteisiamos ir 5 procentų dydžio vadinamos procesinės palūkanos, kurios skaičiuojamos už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Nurodytų palūkanų paskirtis skatinti skolininkus kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, o kartu ir kompensuoti minimalius kreditoriaus patiriamus nuostolius.
35. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, papildomai pridurtina, kad administravimo teisinių santykių susiklostymas tarp namo butų ir kitų patalpų savininkų (įskaitant atsakovus) ir ieškovės sukuria teisines prievoles ne tik savininkams, bet ir ieškovei. Taigi atsakovai, jeigu jie yra nepatenkinti ieškovės veiklos kokybe, turi teisę kelti ne tik administratoriaus pakeitimo, bet ir ieškovės civilinės atsakomybės klausimus, jeigu pastaroji tinkamai neužtikrina, kad laiku būtų nustatyti namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklės pablogėjimai ir kad būtų imtasi operatyvių priemonių nustatytiems trūkumams pašalinti. Kita vertus, šioje byloje priimtas teismo sprendimas taip pat neužkerta kelio atsakovams reikšti regresinio pobūdžio pretenzijas dėl išlaidų atskiriems remonto darbams kompensavimo, jeigu jie laiko, kad bendrųjų konstrukcijų trūkumai atsirado dėl konkrečių asmenų kaltės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
36. Ieškovės pareikštas ieškinys patenkintas visiškai. Taigi atsakovams tenka pareiga atlyginti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė turėjo 69 Eur žyminio mokesčio išlaidas, o už advokato padėjėjos teisinę pagalbą (atstovavimą teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 6 val. 56 min) ieškovė sumokėjo 260,15 Eur (I t., b. l. 15, 109–111; II t., b. l. 177–179; IV t., b. l. 66–68). Ieškovė taip pat už ieškinio parengimą advokatų profesinei bendrijai sumokėjo 60 Eur (I t., b. l. 5–6, 8, 12). Ieškovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai laikytinos pagrįstomis visoje apimtyje. Dėl to ieškovei, įvertinus atsakovų nuosavybės teise priklausančio buto dalių dydžius, iš atsakovės D. P. priteisiamas 62,26 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (389,15 Eur × 32 procentai / 2), o iš atsakovo R. P. – 326,89 Eur (389,15 Eur – 62,26 Eur) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
37. Įrodymų, kurie patvirtintų, kad įmonė turėjo turėjo 2,55 Eur dydžio išlaidas išrašams iš Nekilnojamojo turto ir Gyventojų registrų gauti, ieškovė nepateikė. Taigi šių išlaidų atlyginimas iš atsakovų nepriteisiamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ solidariai iš atsakovų R. P. ir D. P. 923,14 Eur (devynių šimtų dvidešimt trijų eurų ir 14 ct) skolą, 54,88 Eur (penkiasdešimt keturių eurų ir 88 ct) palūkanas ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (978,02 Eur (devyni šimtai septyniasdešimt aštuoni eurai ir 2 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ iš atsakovo R. P. 1 961,67 Eur (tūkstančio devynių šimtų šešiasdešimt vieno euro ir 67 ct) skolą, 116,63 Eur (šimto šešiolikos eurų ir 63 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 078,30 Eur (du tūkstančiai septyniasdešimt aštuoni eurai ir 30 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 326,89 Eur (trijų šimtų dvidešimt šešių eurų ir 89 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ iš atsakovės D. P. 62,26 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų ir 26 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Linas Virkutis