Administracinė byla Nr. A-518-261/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22114-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos auditorių rūmų prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-518-261/2015 pagal atsakovo Lietuvos auditorių rūmų ir trečiojo suinteresuoto asmens valstybės biudžetinės įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Lietuvos auditorių rūmams, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant valstybės biudžetinei įstaigai Audito ir apskaitos tarnybai, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. K. (A. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (IV t., b. l. 12–17), prašydamas panaikinti Lietuvos auditorių rūmų (toliau – ir atsakovas) prezidiumo (toliau – ir Prezidiumas) sprendimą 2013 m. birželio 3 d., įformintą posėdžio Nr. 10 protokolu Nr. 1.4-42, sustabdyti pareiškėjo auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir įspėti pareiškėją, kad jo auditoriaus pažymėjimas bus panaikintas, jeigu jis per 2 mėnesius nuo Prezidiumo priimto sprendimo sustabdyti pareiškėjo auditoriaus pažymėjimo galiojimą nesudarys sąlygų valstybės biudžetinei įstaigai Audito ir apskaitos tarnybai (toliau – ir Tarnyba) atlikti atlikto audito tyrimą. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 19 d. sprendimu (IV t., b. l. 94–100) pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo sprendimą 2013 m. birželio 3 d., įformintą posėdžio Nr. 10 protokolu Nr. 1.4-42, sustabdyti auditoriaus A. K. (A. K.) auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir įspėti auditorių A. K. (A. K.), kad jo auditoriaus pažymėjimas bus panaikintas, jeigu jis per 2 mėnesius nuo Prezidiumo priimto sprendimo sustabdyti auditoriaus A. K. (A. K.) auditoriaus pažymėjimo galiojimą nesudarys sąlygų Audito ir apskaitos tarnybai atlikti atlikto audito tyrimą. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikino pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo priimto sprendimo, įforminto 2013 m. birželio 3 d. posėdžio protokolu Nr. 1.4-42, sustabdyti auditoriaus A. K. (A. K.) auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir įspėti auditorių A. K. (A. K.), jog jo auditoriaus pažymėjimas bus panaikintas, jeigu jis per du mėnesius nuo Prezidiumo priimto sprendimo sustabdyti auditoriaus A. K. (A. K.) pažymėjimo galiojimą nesudarys sąlygų Audito ir apskaitos tarnybai atlikti audito tyrimą, galiojimą. Išaiškino pareiškėjui teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui prašymą raštu dėl išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Atsakovas Lietuvos auditorių rūmai, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 106-109), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, taip pat priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės biudžetinė įstaiga Audito ir apskaitos tarnyba taip pat pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 118-127), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą, o administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Teismui nusprendus, kad byla nagrinėtina, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi (IV t., b. l. 159-171) atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus patenkino. Panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas pareiškėjo A. K. (A. K.) skundas, ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismo sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimo ir dėl išlaidų atlyginimo paliko nepakeistą.

II.

Atsakovas Lietuvos auditorių rūmai 2015 m. liepos 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu (IV t., b. l. 173–174) priteisti iš pareiškėjo 277,46 Eur (958 Lt) dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atkreipė dėmesį į tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis yra protingas ir atitinkantis bylos apimtį. Pareiškėjo skundas buvo priimtas 2013 m. liepos mėn., bylos nagrinėjimas, įskaitant ir apeliacinę instanciją, truko net 2 metus. Atsakovo atstovė konsultavo atsakovą per visą procesą, dalyvavo teismo posėdžiuose, rengė procesinius dokumentus.

Pareiškėjo A. K. (A. K.) atstovas atsiliepime į atsakovo prašymą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašė jį atmesti.

Paaiškino, kad visus procesinius dokumentus byloje rengė ir teismui teikė trečiasis suinteresuotas asmuo biudžetinė įstaiga Audito ir apskaitos tarnyba, o atsakovo procesiniai dokumentai tik dubliavo trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus dokumentus ir buvo labai lakoniški bei formalūs, todėl jiems parengti nebuvo būtina samdyti advokato. Pareiškėjo nuomone, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmestinas kaip neatitinkantis būtinumo ir protingumo kriterijų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi (IV t., b. l. 193-195) atsakovo Lietuvos auditorių rūmų prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkino iš dalies. Priteisė atsakovui Lietuvos auditorių rūmams iš pareiškėjo A. K. (A. K.) 69,51 Eur (240 Lt) su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimą. Prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1, 2 ir 6 dalių nuostatas jei sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas, bei atstovavimo išlaidas.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Nagrinėjamoje byloje teisinių paslaugų apeliaciniame procese teikimo metu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ MMA buvo 1 000 Lt (289,62 Eur).

Bylos duomenys patvirtina, kad galutinis res judicata galią turintis teismo sprendimas dėl nagrinėjamoje byloje kilusio administracinio ginčo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartis) priimtas iš esmės atsakovo naudai, todėl jis turi teisę į savo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Atsakovas nagrinėjamu atveju prašo priteisti jam iš pareiškėjo 190,57 Eur (658 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (58 Lt (16,80 Eur) žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir banko komisinis mokestis už jį bei 600 Lt (173,77 Eur) apeliacinio skundo parengimas bei dokumentų siuntimas teismui (900 Lt / 6 = 150 Lt; 150 Lt x 4 = 600 Lt)) (IV t., b. l. 177).

Iš bylos medžiagos (IV t., b. l. 70–73) matyti, kad atsakovą byloje atstovavo advokatų kontora PROVENTUS. Iš detalaus teisinių paslaugų aprašymo, sąskaitos faktūros ir vietinio mokėjimo nurodymo (IV t., b. l. 175–177) matyti, kad atsakovas advokatų kontorai PROVENTUS 2014 m. liepos 15 d. sumokėjo 958 Lt: 58 Lt žyminio mokesčio ir banko komisinį mokestį už paduotą apeliacinį skundą bei 900 Lt už teisines paslaugas (tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme).

Nustatant priteistiną užmokesčio dydį už apeliacinio skundo surašymą, taikytinas Rekomendacijų 8.10 punktas, pagal kurį už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme (šiuo atveju 2014 m. birželio 4 d. teismo posėdyje atsakovą atstovavo advokato padėjėja Aldona Lekšaitė (IV t., b. l. 89–91)) maksimalus užmokesčio dydis yra 579,24 Eur (2 000 Lt) (2 x 289,62 Eur (MMA) = 579,24 Eur (2 x 1 000 Lt (MMA) = 1 500 Lt)). Atsakovas nagrinėjamu atveju už apeliacinio skundo parengimą prašo priteisti 173,77 Eur (600 Lt), t. y. sumą, neviršijančią maksimaliai galimos priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimo sumos.

Atsakovas nagrinėjamu atveju taip pat prašo priteisti jam iš pareiškėjo 16,80 Eur (58 Lt) sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą bei banko komisinio mokesčio už jį, atlyginimą.

Atsakovo pateiktas 2014 m. liepos 3 d. įmokos mokėjimo kvitas bei 2014 m. liepos 15 d. mokėjimo nurodymas (IV t., b. l. 176) patvirtina, jog jis yra sumokėjęs 16,80 Eur (58 Lt) žyminį mokestį bei banko komisinį mokestį už jį, todėl, remiantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, atsakovui iš pareiškėjo priteistinas 16,80 Eur (58 Lt) sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir banko komisinis mokestis už jį.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo prašymas tenkintinas ir jam iš pareiškėjo priteistinas 190,57 Eur (658 Lt) (173,77 Eur (600 Lt) + 16,80 Eur (58 Lt) = 190,57 Eur (658 Lt)) su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos auditorių rūmų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo tenkinti.

Priteisti atsakovo Lietuvos auditorių rūmų naudai iš pareiškėjo A. K. (A. K.) 190,57 Eur (658 Lt) (vieno šimto devyniasdešimt eurų ir penkiasdešimt septynių centų) su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys