Civilinė byla Nr. 2A-165-611/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18804-2011-01

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 35.5;50.11.6;121.14; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. kovo 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. G. ir ieškovo UAB „Indovox“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Indovox“ ieškinį atsakovui S. G. dėl skolos už apgyvendinimo paslaugas priteisimo, trečiasis asmuo UAB “Litdinamedika”.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

              ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 2 233 Lt skolą, 47,41 Lt palūkanų, 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant palūkanas nuo įsiskolinimo sumos (2 280,51 Lt), taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje bei dublike ieškovas nurodė, kad jis nuosavybės teise valdo viešbutį “Baltic Inn”, esantį Palangoje. 2011 m. gegužės- birželio mėnesiais atsakovui suteikė apgyvendinimo paslaugas ir išrašė 2011-05-22 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.00399 1019 Lt sumai, 2011-06-07 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.00428 1250 Lt sumai, 2011-06-27 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.00432 804 Lt sumai. Atsakovas už suteiktas apgyvendinimo paslaugas neatsiskaitė. Paslaugos buvo teiktos ne trečiajam asmeniui, o asmeniškai atsakovui. Atsakovas prašė, kad laikotarpiu nuo 2011-05-22 iki 2011-09-01 jam būtų rezervuotas Lux klasės kambarys, už kurį kaina būtų 160 Lt be pusryčių. Dėl to, ieškovas buvo parengęs rašytinį susitarimą su trečiuoju asmeniu, tačiau atsakovas susitarimo pasirašymą vilkino, nors viešbučio paslaugomis naudojosi. Ieškovas, laikydamasis minėto susitarimo, sąskaitas už atsakovo gyvenimą viešbutyje teikė trečiajam asmeniui, tačiau įpusėjus vasarai, atsakovas pranešė, kad susitarimo nepasirašys, o trečiasis asmuo atsiuntė pranešimą, kuriame nurodė nesutinkąs su išrašytomis sąskaitomis, dėl ko ieškovas perrašė jas atsakovo vardu.

              Atsakovas atsiliepimu ir tripliku prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nebuvo sudaręs jokių sutarčių su ieškovu. Ieškovas yra suteikęs apgyvendinimo paslaugas trečiajam asmeniui, kurio direktorius yra atsakovas, tačiau už visas suteiktas paslaugas trečiasis asmuo sumokėjo. Dalies ieškovo pateiktų su ieškiniu sąskaitų-faktūrų, kurias ieškovas pateikė trečiajam asmeniui, identiški tiek sąskaitų-faktūrų numeriai, tiek suteiktos paslaugos ir datos. Ieškovo pateiktas 2011-08-23 raštas dėl nesutikimo su sąskaitomis buvo rašytas ne atsakovo, o trečiojo asmens. Atsakovo teigimu, jis gyveno viešbutyje, tačiau sutartiniai santykiai jo ir ieškovo nesiejo: paslaugas iš ieškovo pirko trečiasis asmuo, atsakovas vykdavo ir apsistodavo viešbutyje tik komandiruočių metu. Ieškovas melagingai nurodo, kad atsakovas kreipėsi į jį su prašymu rezervuoti Lux klasės kambarį nuo 2011-05-22 iki 2011-09-01.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, ieškovui priteisė iš atsakovo 1 116,50 Lt skolą, 23,70 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (1140,20 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-12-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 34,21 Lt bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš ieškovo 500 Lt atstovavimo išlaidų atsakovui, 600 Lt atstovavimo išlaidų trečiajam asmeniui; taip pat priteisė iš ieškovo ir atsakovo po 12,50 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad ieškovas teikė trečiajam asmeniui apgyvendinimo paslaugas, kuriomis daugiausia naudojosi trečiojo asmens direktorius – atsakovas. Teismas konstatavo, kad atsakovas neneigė, jog 2011 m. gegužės ir birželio mėnesiais naudojosi viešbučio paslaugomis. Vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, įvertinęs pakankamai ilgą bendradarbiavimą tarp šalių bei išrašą iš viešbučio apgyvendinimo programos bei svečių registracijos žurnalo duomenis, teismas nusprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovas gyveno viešbutyje “Baltic Inn” laikotarpiais 2011-05-19 – 2011-05-22, 2011-06-01 – 2011-06-03, 2011-06-13 – 2011-06-17, 2011-06-21 – 2-11-06-23, už ką, ieškovo teigimu, pilnai neatsiskaitė. Ieškovas turi pagrindą reikalauti apmokėti už paslaugas iš asmens, kuris tomis paslaugomis naudojosi. Teismo teigimu, ieškovo išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose, pagal kurias reikalaujama sumokėti skolą, nėra nurodytas atsakovo adresas, tačiau tai netrukdo indentifikuoti paslaugų pirkėją, operacijos turinį bei tapatumą. Pažymėjo, kad nepagrįstas atsakovo bei trečiojo asmens teiginys, kad santykiai dėl apgyvendinimo viešbutyje susiklostė tik tarp ieškovo ir trečiojo asmens: trečiasis asmuo ir ieškovas nebuvo sudarę rašytinės sutarties, o viešbučio paslaugomis naudojosi atsakovas. Teismas konstatavo, kad atsakovo pateikti įsakymai dėl darbuotojų komandiruočių į Klaipėdą neįrodo, kad šie darbuotojai gyveno ieškovo viešbutyje, be to, 2011 m. gegužės bei birželio mėnesiais į Palangą komandiruotas buvo tik atsakovas. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo, kuris 2009-2010 m. mokėjimo nurodymuose konkrečiai nurodydavo, kokią ieškovo pateiktą sąskaitą apmoka, 2011 m. mokėjimo nurodymuose to visiškai nenurodė, be to, mokėjimo sumos neatitiko ieškovo sąskaitose nurodytų sumų, todėl teismas sprendė, kad atsakovas liko skolingas ieškovui. Įvertinęs tarp šalių susiklosčiusius santykius, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovo skolą pagal didesnę kainą, nei ieškovas buvo nustatęs kainas už apgyvendinimą iki ginčo kilimo. Priteisiant skolą iš atsakovo, kaip fizinio asmens, taikytinos CK 6.188 str. nuostatos, reglamentuojančios vartojimo sutarčių ypatumus. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas nusprendė, kad ieškovas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir neįrodė, kad kainą reikia padidinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

              Ieškovas apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas; atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Apeliacinį skundą ir atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. pirmosios instancijos teismas be teisinio ir faktinio pagrindo nusprendė, kad iš atsakovo turėtų būti priteisiama ne įprastinė viešbučio apgyvendinimo paslaugų kaina, o gerokai sumažinta – 160 Lt už parą suma, kuri nebuvo nurodyta jokiuose rašytiniuose įrodymuose. Teismas pats konstatavo, kad susitarimas, pagal kurį tokia kaina buvo nustatyta, niekada nebuvo pasirašytas. Išimtinė 160 Lt kaina atsakovui buvo pasiūlyta tik jam užtikrinant atitinkamą viešbučio užimtumą, tačiau atsakovas nei pasirašė aukščiau nurodytą susitarimą, nei jo laikėsi.
2. Dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė nemažai nuostolių.
3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi teismas vienašališkai paskaičiavo iš atsakovo priteistiną sumą – tam nėra nei teisinio, nei ekonominio, nei faktinio pagrindo, ir sprendimas yra nemotyvuotas.
4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatenkino ieškovo reikalavimo dėl išlaidų teisinei pagalbai apmokėti ir netgi nepasisakė dėl šių išlaidų, nors rašytiniai įrodymai buvo pateikti. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą.

              Atsakovas apeliaciniu skundu bei atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, ieškinį ir ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Apeliacinį skundą ir atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. atsakovas jokių sutarčių su ieškovu nėra sudaręs, jokių paslaugų iš ieškovo nepirko. Be to, ieškovas nepateikė jokių rašytinių sutarčių. Pridėtos PVM sąskaitos-faktūros yra išrašytos nepagrįstai, vienašališkai, neatitinka įstatymų reikalavimų, nenurodyti nei atsakovo asmens kodas, nei adresas.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju netaikoma CK 6.579 str. 1 d. nuostata, numatanti gyvenamosios patalpos nuomos sutarties rašytinę formą: CK 6.579 str. yra CK XXXI skyriaus pirmame skirsnyje “bendros nuostatos”, todėl galioja ir CK XXXI skyriaus penktajam skirsniui “viešbučiai, nakvynės namai ir gyvenimas gydymo ir socialinės globos institucijų patalpose”.
3. Ieškovo pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose nurodyta suma sudaro 3 643 Lt, tačiau ieškovo reikalaujama 2 223 Lt suma. Kurios iš šių sąskaitų apmokėtos, ieškovas nenurodė, nenurodė kaip, kas ir kada jas apmokėjo. Šių aplinkybių teismas netyrė, tikslios skolos sumos nenustatinėjo, be to, skolos likutį nustatinėjo tik pagal neapmokėtą sumą, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovo iš trečiojo asmens gautos lėšos buvo ieškovo užskaitytos kaip apmokėjimas už atsakovui išrašytas sąskaitas pagal ieškovo vienašališkai nustatytas didesnes kainas.
4. Ieškovo pateiktose sąskaitose bendra suma sudaro 3 643 Lt, tuo tarpu reikalaujama suma – 2 223 Lt, dėl to darytina išvada, kad ieškovas iš trečiojo asmens yra gavęs 1 410 Lt sumą. Sąskaitos išrašytos už 12 parų, todėl maksimali suma už gyvenimą galėjo būti 1 920 Lt; pridėjus sąskaitose esančias sumas už mini barą, bendra suma sudaro 1952,99 Lt. Įvertinus, kad ieškovas gavo 1 410 Lt iš trečiojo asmens, suma, kuri lieka nesumokėta – 542,99 Lt.
5. Teismas nevertino, kad dalies ieškovo su ieškiniu pateiktų sąskaitų-faktūrų ir sąskaitų-faktūrų, pateiktų trečiajam asmeniui numeriai ir paslaugos sutampa, tuo tarpu negali būti dviejų sąskaitų-faktūrų tuo pačiu numeriu. Ieškovo atlikti veiksmai su PVM sąskaitomis-faktūromis įrodo, kad ieškovas galėjo pakeisti apgyvendinimo programos ir svečių registracijos žurnalo duomenis, todėl tokie duomenys vertinami kritiškai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų  absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl šalių apeliacinių skundų argumentų.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Byloje nustatyta, kad ieškovas teikia apgyvendinimo paslaugas, tokias paslaugas teikė ir trečiajam asmeniui UAB „Litdinamedika“. Ieškovo viešbutyje gyveno ir atsakovas, o jo apgyvendinimą laikotarpiu iki 2011 m. gegužės mėn. apmokėdavo trečiasis asmuo. Be to, byloje nustatyta, kad trečiojo asmens vadovu yra atsakovas.  Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat jų paaiškinimus, vadovaudamasis teismų praktikoje įtvirtintu tikimybių pusiausvyros principu, pripažino, jog atsakovas gyveno ieškovo viešbutyje „Baltic Inn“ 2011 m. gegužės 19-22, birželio 1-3 ir 13-17, taip pat 21-23 dienomis. Atsakovas apeliaciniu skundu šio teismo nustatyto fakto neginčija, tačiau nurodo, kad mokėti už viešbutį turi ne jis, o trečiasis asmuo pagal susitarimą su ieškovu, nes apgyvendinimo paslaugos buvo teikiamos trečiajam asmeniui. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo derėjosi dėl sutarties dėl apgyvendinimo paslaugų teikimo sudarymo, ieškovas buvo pateikęs trečiajam asmeniui, o konkrečiai trečiojo asmens vadovui – atsakovui, sutarties projektą, pagal kurį ieškovas sutiktų nustatyti trečiojo asmens pageidaujama nakvynės kainą, esant sutarties projekte nurodytoms sąlygoms. Sutarties ieškovas ir trečiasis asmuo nepasirašė, nesusitarus dėl jos sąlygų. Todėl pripažintina, kad ieškovas ir trečiasis asmuo nesusitarė dėl nakvynės paslaugų kainos trečiajam asmeniui nustatymo (individualizavimo). Pagal bylos duomenis, nors ieškovas ir teikė trečiajam asmeniui nakvynės paslaugas nuo 2008 metų, tačiau iš sąskaitų-faktūrų matyti, kad nakvynės paslaugų kaina nuolat keitėsi, nebuvo stabili. Kambarys ieškovo viešbutyje buvo rezervuotas atsakovo vardu, jame gyveno atsakovas, tai patvirtina į bylą ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai įvertino. Kadangi trečiasis asmuo atsisakė apmokėti pagal ieškovo pateiktas sąskaitas už atsakovo nakvynę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad už suteiktas ieškovo paslaugas turi mokėti jomis pasinaudojęs asmuo, t.y. atsakovas. Tai, kad atsakovo vardu išrašytose sąskaitose-faktūrose nėra nurodytas atsakovo asmens kodas ir adresas, galėtų būti vertinama kaip galimas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų formalus pažeidimas, tačiau tai nepaneigia atsakovo naudojimosi viešbučio paslaugomis fakto ir atsakovo pareigos apmokėti už suteiktas minėtas paslaugas. Trečiajam asmeniui atsisakius apmokėti už atsakovui ieškovo suteiktas nakvynės paslaugas, ieškovas teisėtai išrašė atsakovo vardu analogiškas sąskaitas-faktūras. Atsakovas teisingai nurodo, kad CK 6.579 str. 1 d., numatanti sutarties rašytinę formą, kuri yra CK 6 knygos XXXI skyriaus pirmajame skirsnyje, numatančiame bendrąsias gyvenamosios patalpos nuostatas, mutatis mutandis taikytina ir XXXI skyriaus 5 skirsnyje reglamentuojamiems teisiniams santykiams (viešbučiui). Tačiau nagrinėjamu atveju rašytinės formos sudarymą gali patvirtinti sąskaitos-faktūros, užsakymas ar kiti rašytiniai dokumentai, kuriais apsikeičia šalys. Kita vertus, rašytinės formos nesilaikymas nedaro sutarties negaliojančia, nes tokios pasekmės įstatymas įsakmiai nenurodo. Vien atsakovo faktinis naudojimasis ieškovo viešbučio paslaugomis, trečiajam asmeniui atsisakius jas apmokėti, sudaro pagrindą ieškovui reikalauti iš atsakovo už suteiktas nakvynės paslaugas. Todėl pirmosios instancijos teismo neteisingas CK 6.579 str. 1 d. aiškinimas nesudaro pagrindo paneigti teismo padarytas iš esmės teisingas išvadas dėl ginčo.

Ieškovui pateikus į bylą sąskaitas-faktūras ir nurodžius atsakovo nesumokėtą skolą, atsakovas teigė, jog už pagal minėtose sąskaitose-faktūrose nurodytas paslaugas iš dalies atsiskaitė trečiasis asmuo, todėl būtent jis turėjo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau tokių nepateikė. Ieškovas turi teisę disponuoti savo teisėmis laisvai ir turi teisę reikalauti priteisti visą ar dalį neapmokėtos sumos. Byloje kilo ginčas tik vieno ieškovo viešbučio kambario, kuriuo naudojosi atsakovas, apmokėjimo laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 19 d. iki birželio 23 d., o į bylą nėra pateikta įrodymų, kad trečiasis asmuo yra iš dalies apmokėjęs už ieškovo atsakovui suteiktas paslaugas ginčo laikotarpiu. Atsakovo apeliaciniame skunde daroma išvada, kad kadangi su ieškiniu pateiktos sąskaitos-faktūros yra 3643 Lt sumai, o ieškovas  prašo priteisti tik 2233 Lt, todėl likusią sumą ieškovui yra apmokėjęs trečiasis asmuo, nėra pagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Dėl nurodytų motyvų atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl atsakovo prievolės apmokėti už jam suteiktas nakvynės paslaugas teisingumo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismas, mažindamas ieškovo prašomą priteisti sumą ir pripažindamas, kad atsakovas turi mokėti po 160 Lt už parą, tai grindė CK 6.188 str. nuostatomis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bei šalių nusistovėjusia praktika. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Byloje nustatyta, kad rašytinė sutartis tarp ieškovo ir trečiojo asmens nebuvo sudaryta, tarp ieškovo ir atsakovo rašytinė sutartis, kurioje būtų nustatyta apgyvendinimo kaina, taip pat nebuvo sudaryta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas siūlė trečiajam asmeniui mažesnę nei įprastą kainą, esant tam tikroms ieškovo nurodytoms naudojimosi jo paslaugomis sąlygoms. Taigi, šalims nesusitarus dėl individualios ir kitokios, nei ieškovo buvo nustatyti paslaugų įkainiai, paslaugų kainos, ieškovas pagrįstai sąskaitose-faktūrose nurodė jo bendrai taikomas paslaugų kainas. CK 6.188 str. nuostatos, reglamentuojančios vartotojų teisių apsaugą, nagrinėjamu atveju neturėjo būti taikomos, nes tam nebuvo teisinio pagrindo. Teismas, taikydamas minėtą normą, nenurodė, kuri susitarimo tarp šalių sąlyga yra nesąžininga, nenurodė, kodėl atsakovui pritaikyta kaina yra nesąžininga. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5str.) nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo taikyti atsakovui mažesnę kainą, nes jis pradėjo naudotis ieškovo paslaugomis, jam kaip trečiojo asmens vadovui, nesusitarius dėl individualios paslaugų kainos taikymo. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovo reikalaujamą skolą iki 1116,50 Lt, skaičiuojant 160 Lt už vieną parą. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ir ieškovo paskaičiuotas procesines palūkanas už laikotarpį nuo 2011-06-27 iki 2011-11-30 (už 155 dienas). Todėl pirmosios instancijos teismo sprednimas keistinas, padidinant ieškovui priteistiną sumą už suteiktas nakvynės paslaugas iki 2233 Lt, o palūkanas  - iki 47,41 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 185 str., 329 str. 1 d.).

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių (CPK 93 str. 4 d.). Patenkinus ieškovo ieškinį, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93str., 98 str.), tokiu būdu pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos padidintinos iki 70 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atitinkamai atsakovo ir trečiojo asmens atsakovo pusėje patirtos advokato pagalbos išlaidos jiems neatlyginamos, o procesinių dokumentų įteikimo išlaidos visa apimtimi (25 Lt) priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, jam iš atsakovo taip pat papildomai priteistinas 71 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija 

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

                        „Ieškovo UAB „Indovox“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) ieškinį patenkinti ir priteisti jam iš atsakovo S. G. (a.k(duomenys neskelbtini) 2233 (du tūkstančius du šimtus trisdešimt tris) Lt skolos, 47,41 Lt (keturiasdešimt septynis litus 41 Lt) palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (2280,41 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-12-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 570 (penkis šimtus septyniasdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų.

           Priteisti iš atsakovo S. G. 25 (dvidešimt penkis) Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (įmokos kodas – 5660, sąskaitos Nr (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).“

Priteisti ieškovui UAB „Indovox“ iš atsakovo S. G. 71(septyniasdešimt vieną) Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

              Teisėjas                                                                                                  Andžej Maciejevski