Civilinė byla Nr. e2-1258-407/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02149-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos

3.4.3.7.2.; 3.4.3.7.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės – Balynienės, Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,VM Investicija“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria panaikinti kreditorių susirinkimų nutarimai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė Nordea Bank AB, Lietuvoje veikianti per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (toliau – ir bankas), kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti BUAB „VM Investicija“ 2016 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo priimto 4 darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas“ dalį dėl administratoriaus atlyginimo ir grąžinti šį klausimą iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui arba patvirtinti ne didesnį kaip 7 500 Eur administratoriaus atlyginimą už visą bankroto procesą; panaikinti BUAB „VM Investicija“ 2016 m spalio 25 d. kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą 2 darbotvarkės klausimu „Administratoriaus veiklos ataskaita“, t. y. atsisakyti tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą Nr. 2.

2. Kreditorė nurodė, jog skundžiamu nutarimu patvirtintas 35 000 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas akivaizdžiai viršija rekomenduojamus dydžius, o administratorius neįrodė prašomo atlyginimo dydžio pagrįstumo. Administratoriaus veiklos ataskaita negalėjo būti patvirtinta, kadangi bankroto byloje nėra duomenų, pagrindžiančių administratoriaus patirtas išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi panaikino BUAB „VM Investicija“ 2016 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 4 dalį dėl administratoriaus atlyginimo patvirtinimo; patvirtino 15 200 Eur (su mokesčiais) BUAB „VM Investicija“ bankroto administratoriaus P. P. atlyginimą už įmonės administravimą nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro; panaikino BUAB „VM Investicija“ 2016 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2, kuriuo patvirtinta bankroto administratoriaus veiklos ataskaita ir perdavė šį klausimą spręsti kreditorių susirinkimui iš naujo.

4. Kadangi tik 2017 m. vasario 28 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis, kuria Nordea Bank Lietuvos skyrius buvo įtrauktas į BUAB „VM Investicija“ kreditorių sąrašą, o skundas paduotas 2017 m. kovo 6 d., teismas sprendė, kad skundas paduotas per protingą laikotarpį ir yra pagrindas revizuoti anksčiau priimtus kreditorių susirinkimų nutarimus.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje bankroto administratorius neįrodė, kad jam priklauso didesnis atlyginimas, nei nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintame Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąraše ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą taisyklėse, todėl sprendė, kad skundžiamu 2016 m. gegužės 4 d. BUAB „VM Investicija“ kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 4 patvirtintas bankroto administratoriaus atlyginimo dydis yra neproporcingas bankroto proceso metu atliktų/atliktinų veiksmų apimčiai bei neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Dėl nurodytos priežasties teismas panaikino skundžiamą nutarimą ir patvirtino pagal taisykles apskaičiuotą atlyginimą – 15 200 Eur.

6. Kadangi bankroto administratorius nėra pateikęs įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie jo patirtas išlaidas, teismas vien šiuo pagrindu panaikino 2016 m. spalio 25 d. BUAB „VM Investicija“ kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2, kuriuo patvirtinta bankroto administratoriaus veiklos ataskaita ir įpareigojo kreditorių susirinkimą iš naujo svarstyti ataskaitos tvirtinimo klausimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atsakovės BUAB „VM Investicija“ bankroto administratorius atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį ir skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. BUAB „VM Investicija“ bankroto procedūros pradėtos 2015 m., todėl joms nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusi ĮBĮ 36 straipsnio redakcija netaikytina. Tai reiškia, kad teismas neturėjo teisės išspręsti administravimo išlaidų patvirtinimo klausimo, tokia prerogatyva suteikta tik kreditorių susirinkimui.

2. Skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl bankroto administratoriaus atlyginimo yra įvykdytas, todėl bankas neturi teisės atgaline tvarka taikyti neigiamas pasekmes bankroto administratoriui.

3. Bankas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nenurodė konkrečių teisinių argumentų, kodėl turi būti naikinamas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl ataskaitos patvirtinimo bei kokios banko teisės pažeistos priimtu nutarimu.

8. Kreditorė Nordea Bank AB, Lietuvoje veikianti per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo vadovautis Vyriausybės nutarimu – patvirtinti 7 500 Eur bankroto administratoriaus atlyginimą už visą bankroto procesą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:

1. Administratorius neturi teisės atskiruoju skundu skųsti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties dalies, kuria išspręstas administravimo išlaidų klausimas, nes ši nutarties dalis yra galutinė ir neskundžiama (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis).

2. Administratorius išsimokėdamas nuginčytu nutarimu patvirtintą atlyginimą veikė savo paties rizika. Administratorius skunde neginčija ir neįrodinėja, kad už nustatytą atlyginimą negalėtų užtikrinti tinkamo bankroto procedūrų atlikimo, be to, bankroto procese atliekami tik minimalūs, standartiniai veiksmai.

3. Veiklos ataskaitoje turi būti tinkamai nurodomi ir pagrindžiami su administravimo išlaidomis susiję klausimai. Administratorius tik deklaratyviai nurodo patirtas administravimo išlaidas, tačiau nepateikia jas pagrindžiančių įrodymų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Faktinės aplinkybės

9. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes: Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi iškelta atsakovės UAB „VM Investicija“ bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 1 d.  Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi Nordea Bank AB Lietuvos skyrius įtrauktas į BUAB „VM Investicija“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 609 599,91 Eur finansiniu reikalavimu. Minėta nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartimi palikta nepakeista. Nordea Bank AB Lietuvos skyrius 2017 m. kovo 6 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl 2016 m. gegužės 4 d. ir 2016 m. spalio 25 d. vykusių kreditorių susirinkimų metu priimtų nutarimų, kuriais nustatytas bankroto administratoriaus atlyginimas ir patvirtinta bankroto administratoriaus veiklos ataskaita Nr. 2, panaikinimo.

Dėl naujai į bankroto bylą įstojusio kreditoriaus teisės skųsti iki jo įstojimo į bylą priimtus kreditorių susirinkimo nutarimus (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis)

10. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad naujai į bankroto bylą įstojusi kreditorė skundą dėl ankstesnių kreditorių susirinkimo nutarimų padavė per protingą terminą, todėl sprendė, jog yra pagrindas revizuoti anksčiau priimtus kreditorių susirinkimų nutarimus. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka ir šios bylos kontekste pasisako dėl naujai bankrutuojančios įmonės kreditorių sąraše patvirtintų kreditorių teisės skųsti iki jų įstojimo į bylą priimtus kreditorių susirinkimų nutarimus, t. y. atgaline tvarka teisme ginčyti priimtus ir vykdomus/ar jau įvykdytus kreditorių susirinkimų nutarimus.

11. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad kreditoriai teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį įgyja kreditoriaus reikalavimą patvirtinus teismui, jeigu iki šio laiko nėra pasibaigęs įstatyme įtvirtintas kreditorių susirinkimų nutarimų apskundimo terminas. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kreditorių teisė per įstatyme nustatytą 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą, skųsti kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus skirta skundžiamų nutarimų priėmimo metu bankroto byloje dalyvavusiems asmenims ir/ar iki apskundimo termino suėjimo į bankroto bylą įstojusiems asmenims. Atitinkamai asmuo, kvestionuojamo kreditorių susirinkimo metu nebuvęs kreditoriumi, vėliau įstojęs į bylą neturi teisės kelti klausimo dėl jau priimtų nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, tokia naujai bankroto byloje patvirtintų kreditorių teisė nenumatyta nei ĮBĮ, nei kituose teisės aktuose. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia išvadą, kad visi bankroto procese atlikti veiksmai naujam kreditoriui yra privalomi ir negali būti peržiūrimi, jeigu kreditorių susirinkimų metu priimtų nutarimų apskundimo terminas yra suėjęs ir nėra teisinio pagrindo jo atstatyti – tokiu būdu užtikrinamas civilinio proceso principas, jog visi procesiniai sprendimai, atlikti procese iki asmens tapimo byloje dalyvaujančiu asmeniu, yra jam privalomi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kreditorių susirinkimų nutarimų apskundimo tvarka negali būti tapatinama ir/ar painiojama su kasacinio teismo praktikoje pripažįstama naujai bankroto byloje patvirtintų kreditorių teise retrospektyviai skųsti teismo nutartis, kuriomis patvirtinti kitų kreditorių finansiniai reikalavimai (ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalis). Tokia kasacinio teismo pozicija argumentuojama tuo, jog kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti bankroto byloje susijęs ne tik su konkretaus kreditoriaus teise visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017). Tuo tarpu, kreditorių kaip visumos teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus yra kreditorių autonomijos principo išraiška, įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Jeigu kreditorius įstoja į bankroto bylą ir tampa joje dalyvaujančiu asmeniu po kreditorių susirinkimų nutarimų priėmimo ir/ar pasibaigus tokių nutarimų apskundimo terminui, naujai į bylą įstojęs kreditorius neturi teisės reikalauti, kad teismas retrospektyviai tokius nutarimus revizuotų.

12. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, pirmosios instancijos teismo pozicija, jog naujai į bankroto bylą įstojusio asmens skundo pagrindu teismas gali revizuoti kreditorių susirinkimų nutarimus, teisėjų kolegijos vertinimu, teisinio argumentavimo požiūriu laikytina nepagrįsta. Teisėjų kolegija nurodo, kad ginčijant kreditorių susirinkimo nutarimus suėjus jų apskundimo terminui, kai kurie nutarimai gali būti jau įvykdyti, asmenys pagal juos gali būti įgiję tam tikras teises ir pareigas ar teisėtus lūkesčius dėl jų įgyvendinimo. Be to, naujai įstojusių kreditorių skundų dėl kreditorių susirinkimų panaikinimo nagrinėjimas reikštų neracionalų procesą ir būtų nesuderinamas su bankroto proceso operatyvumu ir efektyvumu.

13. Atsižvelgiant į tai, jog skundžiami kreditorių susirinkimų nutarimai priimti 2016 m. gegužės 4 d. ir  2016 m. spalio 25 d. vykusiuose susirinkimuose, o skundas dėl jų paduotas 2017 m. kovo 6 d. atitinkamų susirinkimų metu kreditoriaus teisių neturėjusio Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus, teisėjų kolegijos vertinimu, analizuojamoje situacijoje nustatytos procesinės kliūtys, susijusios su banko teise skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, dėl kurių skundu keliami klausimai negalėjo būti revizuojami teisme, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir bylos teisėtumo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui. Kadangi bylos teisėtumo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                                   Goda Ambrasaitė – Balynienė                                                                                    Dalia Kačinskienė

Vigintas Višinskis