Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-09-30][nuasmeninta nutartis byloje][A-1781-602-2020].docx
Bylos nr.: A-1781-602/2020
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus 191715773 atsakovas
Kategorijos:
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygos

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1781-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02061-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Skunde pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. kovo 1 d. iki skundo padavimo buvo kalinamas Šiaulių TI, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose po keturisšešis asmenis, ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Dėl esančių kameroje baldų buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti. Nebuvo pakankamai užtikrinamas socialinių reabilitacinių programų įgyvendinimas. Dėl didelio suimtųjų kiekio teko valgyti atšalusį maistą. Nebuvo signalizacijos mygtuko, tad pareigūnus tekdavo kviesti beldžiant į duris. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo konstrukcijose, sienose, kanalizacijoje buvo asbesto. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, vėdinama tik per langą, drėgna ir tamsu, kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, buvo šalta, žiemą temperatūra nukrisdavo iki 1014 C°, o vasarą pakildavo iki 35 C°, nebuvo užtikrinamas švaraus oro kiekis, oro judėjimo greitis per mažas, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kamerą, o dirbtinė buvo per stipri. Dėl netvarkingos apšvietimo sistemos buvo skirta nuobauda. Kameros neremontuotos, nebuvo tinkamos ventiliacijos, sienos ir lubos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, dažai atsilupę, dėl ko pareiškėjui nuolat pasireikšdavo galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatūra. Nuo sienų ir lubų byrėjo dažai, tinkas. Apatinių ir viršutinių rūbų nemokomai neplaudavo, o jei, neturint pinigų, galėdavai skalbtis nemokomai, kildavo biurokratinės kliūtys. Būdavo išduodama per mažai higienos priemonių ir tualetinio popieriaus, per mėnesį buvo skiriamas vienas rulonėlis. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos iš sanitarinio mazgo, tad kameroje būdavo nemalonus kvapas. Kameroje nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės). Dušu buvo galima naudotis tik kartą per savaitę, jei nebūdavo karšto vandens, į dušą nenuvesdavo, papildomos galimybės nusiprausti duše nebuvo. Kameroje buvo parazitų, deratizacija, dezinsekcija nevykdoma ar vykdoma tik po daugkartinių prašymų. Ilgalaikių pasimatymų nesuteikdavo. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas ir nebuvo kaloringas, tad dienos norma buvo apie 1 3001 500 kcal ir neatitiko numatytų fiziologinių normų, sąlygos pavalgyti užtikrinamos nebuvo.

3.       Dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjas pasidarė konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, pareiškėjas patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, fizinius skausmus, bendravimo galimybių sumažėjimą, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

4.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

5.       Šiaulių TI pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo laikomas kamerose Nr. 88, 52, 65, 16, kameroje būdavo 16 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius nebuvo pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,7 kv. m iki 22,6 kv. m gyvenamojo ploto. Kiekvienoje kameroje buvo inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius buvo išduodamas pagal suimtųjų prašymus. Dirbtinis apšvietimas įrengtas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Vidinio ryšio įrengimo būtinumas numatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams. Pasivaikščiojimai vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka, kiemeliai švarūs, asbesto konstrukcijose nėra, užimtumo programos, kurios yra savanoriškos, vykdomos. Švarą kamerose turi palaikyti patys suimtieji, kamerų pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį, esant reikalui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas. Pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu atliktas atitikimo higienos normoms patikrinimas, 2018 m. sausio 30 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje Nr. 88 santykinė oro drėgmė ir oro temperatūra atitinka reikalavimus, šviestuvai tvarkingi, 2018 m. kovo 27 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje Nr. 65 oro temperatūra, dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus, pelėsio nėra. Daugiau skundų dėl kamerų neatitikimo higienos normoms nebuvo. Apatiniai rūbai skalbiami nemokomai, viršutiniai – turint asmeninėje sąskaitoje lėšų, tokių neturint, kartą per tris mėnesius suteikiama teisė išsiskalbti viršutinius drabužius nemokomai. Dėl teisės skalbti rūbus nemokomai pareiškėjas nesikreipė. Tualetinis popierius ir kitos higienos priemonės išduodamas pagal nustatytas normas. Dušu naudojamasi pagal nustatytą tvarką. Maitinimas atitinka fiziologines normas. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.

6.       Šiaulių TI pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, padarytą žalą grindė abstrakčiais argumentais, reiškė bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leido daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

 

II.

 

7.       Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo V. Š. skundą tenkino iš dalies. Priteisė V. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos, kurią kildino iš to, kad Šiaulių TI jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų, atlyginimo.

9.       Teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) ir pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

10.       Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2018 m. spalio 9 d. pažymos Nr. 60/09-4642 „Dėl V. Š.“, pareiškėjas Šiaulių TI buvo nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. Pažymoje nurodyta, kokią dieną, kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiškėjas, kas leidžia detalizuoti kiekvieną dieną jam tekusį kameros plotą. Aptariamu laikotarpiu pareiškėjas buvo kamerose Nr. 16, 55, 65, 88 kalinamas 463 dienas, po 16 asmenis kameroje, drausmės izoliatoriuje DI-1 buvo vienas, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,7 kv. m iki 22,6 kv. m kameros ploto. Taigi teismas darė išvadą, jog pareiškėjas visu aptariamu laikotarpiu buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui.

11.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo, jam teko ne mažiau kaip 3,7 kv. m kameros ploto, todėl apskaičiuojant pareiškėjui tekusį kameros plotą, iš bendro kameros ploto neatimtas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

12.       Vertinant sanitarinių mazgų įrengimą, nustatyta, jog tualetai nuo kameros atskirti mūrine ar OSB sienele, sienelės aukštis nuo 1,80 m (kameroje Nr. 16) iki 2,13 m (kameroje Nr. 65).

13.       Vertindamas baldų buvimą kamerose remdamasis pažyma „Apie gyvenamose kamerose esančių baldų užimtą plotą“, teismas nustatė jų perteklių kameroje Nr. 16, kur įrengti 4 dviaukščiai gultai vietoje galimų trijų. Kameros Nr. 16 plotas  19,09 kv. m, pertekliniai baldai užėmė 1,27 kv. m, tad kameros plotas mažėjo iki 17,82 kv. m. Pareiškėjas kameroje buvo laikomas 22 dienas, kameroje buvo nuo 3 iki 5 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 5,94 kv. m (kai kameroje buvo 3 asmenys) iki 3,56 kv. m (kai kameroje buvo 5 asmenys) kameros ploto, tad teismas vertino, kad 8 dienas šioje kameroje pareiškėjo judėjimo laisvė buvo apribota daugiau, nei būtina.

14.       Teismui pateiktoje Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. spalio 3 d. pažymoje Nr. 60/09-35220 nurodoma, jog pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI negalimas dėl įstaigos statuso. Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. spalio 11 d. pažymoje Nr. 60/09-36388 nurodoma, jog viso buvimo Šiaulių TI metu iš V. Š. nebuvo gauti prašymai suteikti jam ilgalaikį pasimatymą. Iš aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne „Asmeninės sąskaitos Nr. 1940“ matyti, jog pareiškėjas buvo aprūpinamas tualetiniu popieriumi, higienos priemonėmis, patalyne pagal galiojančias normas. Duomenų, jog būtų pateikti skundai dėl netinkamos išduodamos patalynės kokybės, dėl neišduodamo higienos priemonių ar prašymai dėl higienos priemonių išdavimo, nėra.

15.       Teismui pateiktoje Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. spalio 8 d. pažymoje Nr. 61/04-2369 „Dėl V. Š.“ nurodyta, kad pareiškėjas kreipėsi su skundais į Šiaulių TI direktorių. 2018 m. rugpjūčio 16 d. pateikė skundą, jog išduodama patalynė dažo rūbus, 2018 m. rugpjūčio 21 d. pateikė skundą dėl sveikatos priežiūros, 2018 m. gegužės 14 d. pateikė prašymą nurodyti, ar kameroje Nr. 65 iki tos datos buvo tvarkingos lempos. Pateiktas atsakymas, jog lempos tinkamos, bet artimiausiu metu bus keičiamos į naujo tipo lempas. 

16.       Teismas pažymėjo, kas socialinio užimtumo programos buvo vykdomos, pateikti įrodymai, jog pareiškėjo buvimo kamera dalyvavo užimtumo programose. Pateikta Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. gruodžio 29 d. pažyma Nr. 62/08-82 „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“, kurioje nurodyta, jog remonto darbai buvo vykdomi, tačiau pareiškėjo buvimo kamerose jie atlikti nebuvo. Teismui pateikti Šiaulių TI higienos–dezinfekcijos planai, duomenų, jog šie planai vykdomi nebuvo, nepateikta.

17.       Pagal nustatytą Šiaulių TI direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 tvarką, suimtiesiems užtikrinamas 1 val. pasivaikščiojimas gryname ore per parą. Pagal nustatytą Šiaulių TI direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-358 (pakeista 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1-01-130) tvarką, suimtiesiems užtikrinamas 2 val. pasivaikščiojimas gryname ore per parą. Duomenų, jog šie įsakymai nebuvo vykdomi, nepateikta.

18.       Pagal nustatytą Šiaulių TI direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 tvarką, asmeninė patalynė ir apatiniai rūbai suimtiesiems skalbiami nemokomai, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, pagal Šiaulių TI direktoriaus 2015 m. lapkričio 02 d. įsakymu Nr. 1/01-243 nustatytą tvarkos papildymą, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami, suimtajam neturint pinigų, ir nemokomai. Pagal patvirtintą Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 tvarką vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa. Įrodymų, jog pareiškėjas neturėjo galimybės pasinaudoti šia programa, teismui nepateikta.

19.       Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimus dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kamerose. Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2018 m. balandžio 24 d., 2018 m. spalio 3 d. Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo patikrinimo akte nustatė, kad patikrinimo metu higienos ir laikymo sąlygų pažeidimų nenustatyta, išskyrus tai, jog kai kurie patiekalai atvėsę daugiau, nei leistina. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius Cheminių tyrimų protokolu, surašytu 2018 m. gegužės 18 d., nustatė, jog dirbančių vyrų maisto davinio energetinė vertė yra 3 564 kcal.

20.       Susipažinus su asmens sveikatos istorija nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėjas pas Šiaulių TI gydytojus kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini), kad susirgimai būtų susiję su netinkamomis sąlygomis kamerose, nenurodė. Pareiškėjo svoris iš esmės nesikeitė.

21.       Teismas vertino, kad pagrindinė priežastis neturtinei žalai kilti buvo per mažas pareiškėjui tenkantis plotas ir netinkamos sąlygos apgyvendinimo kamerose. Dėl baldų pertekliaus pareiškėjo judėjimo laisvė 8 dienas, nors ir nežymiai, tačiau buvo apribota daugiau, negu būtina. Pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms paneigtas iš dalies, nustatyta, jog kameroje Nr. 65 oro temperatūra, dirbtinis apšvietimas atitiko reikalavimus, pelėsio nenustatyta, kameroje Nr. 88 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus. Teismui nepateikta duomenų dėl higienos sąlygų užtikrinimo kitose kamerose, bet teismas atkreipė dėmesį, jog pats pareiškėjas nėra pateikęs skundų dėl netinkamų sąlygų gyvenamojoje kameroje. Kadangi pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų sąlygų visiškai paneigti nebuvo, tad abejonės traktuotos pareiškėjo naudai. Vertindamas tualetų įrengimą, teismas pažymėjo, jog nors tualetai kamerose įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, todėl pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, vertinta kaip pagrįsta. Teismas pažymėjo, jog iš pateiktų nuotraukų matyti, jog visose sanitariniuose mazguose yra arba durys, arba įėjimas, atskirtas užuolaida, tad stebėti gamtinius reikalus atliekantį asmenį nei nuo durų pusės per akutę, nei iš kameros galimybės nėra.

22.       Vertindamas baldų buvimą kameroje, teismas pažymėjo, jog atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog kamerose nėra veidrodžio, lentynėlių higienos priemonėms pasidėti, tačiau pažymėjo, jog šie nurodyti pažeidimai yra visiškai nedetalizuoti, taip pat niekaip nėra paaiškinta, kuo jie sietini su padaryta neturine žala, tad šis pareiškėjo argumentas atmestas kaip nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad teisės aktai numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau pareiškėjo teiginiai dėl sunkumo išsikvieti pareigūnus vertinti kaip deklaratyvūs, į Šiaulių TI administraciją dėl minėtų nepatogumų pareiškėjas nesikreipė, duomenų, jog jo saugumui ar sveikatai buvo kilusi grėsmė, nepateikta, todėl pareiškėjo argumentai dėl iškvietimo mygtuko įrengimo taip pat atmesti kaip nepagrįsti.

23.       Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, nenustatyta, kad pareiškėjas būtų visą laiką laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga visiškai ir nepaneigta, taip pat į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (prastos higienos sąlygos, blogas kvapas kameroje, nekarštas maistas ir kt.) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai. Teismas įvertino tai, kad pareiškėjui visą laiką buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas kamerose, tačiau 8 dienas, nors ir nežymiai, bet jo judėjimo laisvė buvo apribota daugiau, negu būtina, esamais pertekliniais baldais, kitos sąlygos Šiaulių TI šioje gyvenamojoje kameroje tik iš dalies buvo užtikrintos (blogas kvapas iš sanitarinio mazgo, galimai netinkamos higienos sąlygos kameroje, galimas kilimėlių nebuvimas dušo patalpose, abejones traktuojant pareiškėjo naudai), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, ir sprendė, kad pareiškėjui priteistina 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

 

III.

 

24.       Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

25.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog Šiaulių TI buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas kartoja pažeidimus, išdėstytus skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad 65 kameroje tualeto plotis buvo tik 58 cm, tualetas buvo tupiamas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 65 kameroje sienos buvo sutrūkinėjusios, byrėjo tinkas, dažai, išdaužytos grindų plytelės, techniškai netvarkingos lempos be gaubtų. Kameroje buvo netinkama ventiliacija. Dėl patirtų išgyvenimų pareiškėjas lankėsi pas (duomenys neskelbtini). Papildomai pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI rašto Kalėjimų departamentui neskundė, nes šie raštai nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

26.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

27.       Šiaulių TI pažymi, kad į sanitarinio mazgo plotą, skaičiuojant kameros plotą, yra atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas. Tuo tarpu Įsakyme nėra įtvirtinta reikalavimo, vertinant ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ar kitų įrenginių užimamą plotą. Šiaulių TI vertinimu, nagrinėjamu atveju turi būti įvertintos konkrečios aplinkybės, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad sienelės aukštis buvo didesnis nei 1,5 m ir pagrįstai konstatavo, kad asmens privatumas pažeistas nebuvo. Anot Šiaulių TI, pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja argumentus ir dėl pažeidimų, kurie jau pripažinti pirmosios instancijos teismo. Kiti pareiškėjo argumentai išsamiai išnagrinėti ir pagrįstai atmesti. Teismas nenustatė, kad dėl neteisėtų veiksmų ginčo laikotarpiu būtų pažeista pareiškėjo sveikata.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

28.       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas V. Š. kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d., atlyginimo.

29.       Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė V. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

30.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31.       Iš Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo nurodyto pažeidimo, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo.

32.       Dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, pažymėtina, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog Šiaulių TI kamerose sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti aukšta sienele (nuo 1,80 m (kameroje Nr. 16) iki 2,13 m (kameroje Nr. 65) ir yra uždari (su durimis ar kitaip visiškai uždengti), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad Šiaulių TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas buvo toks, kuris užtikrino pareiškėjo privatumą.

33.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat kartoja argumentus dėl pažeidimų, kurie jau buvo nustatyti pirmosios instancijos teismo, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog dėl baldų pertekliaus pareiškėjo judėjimo laisvė 8 dienas, nors ir nežymiai, tačiau buvo apribota daugiau, negu būtina. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl kamerų neatitikimo higienos normoms paneigti iš dalies. Aplinkybės dėl blogo kvapo iš sanitarinio mazgo, galimai netinkamų higienos sąlygų kameroje, galimo kilimėlių nebuvimo dušo patalpose, nekaršto maisto buvo traktuotos pareiškėjo naudai.

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išreikalavo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti tikslias išvadas dėl pareiškėjui tekusio konkretaus gyvenamojo ploto ir kitų kalinimo sąlygų jo kalinimo laikotarpiu bei įvertino juos, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu (ABTĮ 56 str. 6 d.).

35.       Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, kad jam būtų priteistas 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad nėra pagrindo padidinti pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimą.

36.       Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                Arūnas Dirvonas

 

 

                                                        Veslava Ruskan

 

 

                                                        Milda Vainienė