Civilinė byla Nr. e2-1232-1099/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24003-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1; 3.1.7.6

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui,

dalyvaujant ieškovės A. G. atstovei advokatei Agnijai Frejerei,

atsakovo antstolio I. G. atstovei antstolio padėjėjai R. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui antstoliui I. G. dėl nuostolių atlyginimo ir senaties termino taikymo delspinigiams, tretieji asmenys AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, antstolė I. K., uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“, uždaroji akcinė bendrovė „Greitas lizingas“, V. J., N. J..

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo, galimai atsiradusių dėl antstolio atliktų neteisėtų veiksmų vykdymo procese, ir senaties termino delspinigiams taikymo (vykdymo procese).

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       Ieškovė A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo antstolio I. G. 9 304,23 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško; 2) taikyti senaties terminą delspinigiams skaičiuoti.

3.       Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodo, kad antstolis I. G. vykdė Kaišiadorių rajono 1-ojo notarų biuro notaro G. B. 2018 m. vasario 19 d. vykdomąjį įrašą Nr. 949 dėl 25 277,39 Eur (išieškojimo eilė 0) skolos išieškojimo iš skolininko ir ieškovės vaiko tėvo V. J. išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Greitas lizingas“ (vykdomoji byla Nr. 0008/18/00358). Pažymi, kad kita antstolė I. K. vykdo: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-888-930/2017 dėl ieškovės dukters G. G. J. priteisto išlaikymo 5 493,57 Eur (išieškojimo eilė 1) skolos išieškojimo iš jos tėvo skolininko V. J. (vykdomoji byla Nr. 0139/17/01364); 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-888-930/2017 dėl 3 230 Eur ir 190 Eur (mėnesinio fiksuoto išlaikymo mokėjimo nuo 2016 m. balandžio 19 d.) (išieškojimo eilė 1) skolos išieškojimo iš skolininko V. J. ieškovės dukros G. G. J. naudai (vykdomoji byla Nr. 0139/17/01362); 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-888-930/2017 dėl 1 092 Eur (išieškojimo eilė 3) skolos išieškojimo iš skolininko V. J. ieškovės naudai (vykdomoji byla Nr. 0139/17/01363).

4.       Anot ieškovės, 2019 m. kovo 4 d. ji iš antstolės I. K. sužinojo, kad atsakovas antstolis I. G. varžytynėse pardavė ieškovės dukters tėvui V. J. priklausantį nekilnojamąjį turtą – 2 621/11 250 dalis patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bendras plotas 225 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  (toliau – ginčo turtas). Teigia, kad antstolės I. K. kontoroje ieškovei buvo pateiktas atsakovo 2018 m. rugsėjo 19 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S-18-8-17736, iš kurio matyti, jog ieškovė ne tik nebuvo įtraukta kaip prisijungusi išieškotoja adresatų skiltyje, bet ir iš viso nebuvo įtraukta kaip išieškotoja į pinigų paskirstymą pardavus skolininkui priklausantį turtą. Ieškovės teigimu, dėl to ji apie parduotą turtą varžytynėse ir paskirstytus pinigus kitiems išieškotojams nieko nežinojo, atsakovas jai apie parduotą varžytynėse turtą nepranešė įstatymų nustatyta tvarka. Be to, pabrėžia, kad negavusi išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo neturėjo jokios galimybės skųsti antstolio veiksmų ir tokiu būdu ginti galimai savo ir nepilnamečio vaiko pažeistas teises.

5.       Ieškovė nurodo, kad 2019 m. kovo 6 d. kreipėsi į atsakovą prašydama raštu paaiškinti susidariusią situaciją; 2019 m. kovo 7 d. buvo gautas antstolio I. G. raštas Nr. B-27467 dėl informacijos pateikimo, kuriame atsakovo padėjėja paaiškino, jog antstolis, vykdydamas skolininko V. J. nekilnojamojo turto pardavimą varžytynėse, jokių teisės aktų nepažeidė.

6.       Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 23 d. priėmė nutartį Nr. e2YT-18213-989/2019, kuria civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų nutraukė; iš esmės dėl to, jog yra suėjęs naikinamasis terminas antstolio I. G. veiksmams apskųsti.

7.       Ieškovė su atsakovo veiksmais nesutinka ir nurodo, kad antstolis, priimdamas 2018 m. rugsėjo 19 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-18-8-17736, nepagrįstai neįtraukė ieškovės ir neišskirstė pinigų vykdomosiose bylose Nr. 0139/17/01364, Nr. 0139/17/01362 ir Nr. 0139/17/01363. Aiškina, kad nors vykdomojoje byloje Nr. 0008/18/00358 buvo vykdomas hipoteka užtikrintas išieškojimas, tačiau pardavus skolininko V. J. turtą ir išskirsčius visus pinigus jo ir žmonos kreditoriams – išieškotojams, atsakovas likusią 9 304,23 Eur sumą nepagrįstai grąžino skolininkui, nors privalėjo paskirstyti ieškovės naudai nurodytose vykdomosiose bylose.

8.       Ieškovės vertinimu, tokiais savo veiksmais atsakovas ieškovei ir jos dukrai padarė 9 304,23 Eur nuostolių, nes būtent ši suma pagal 2018 m. rugsėjo 19 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-18-8-17554 buvo grąžinta skolininkui.

9.       Be to, teigia, kad atsakovas 2018 m. rugsėjo 18 d. paskirstęs pinigus vykdomojoje byloje Nr. 0008/18/00358 netaikė senaties termino delspinigiams skaičiuoti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nes išieškomai skolai delspinigius skaičiavo nuo 2018 m. sausio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. (už 245 dienas), t. y. daugiau nei už 6 mėnesius. Ieškovės manymu, tokiu būdu buvo pažeistos ne tik ieškovės, bet ir jos nepilnametės dukros teisės ir teisėti interesai, nes išieškojus mažesnę sumą vykdomojoje byloje Nr. 0008/18/00358, likusias lėšas būtų buvę galima nukreipti į vykdomųjų bylų Nr. 0139/17/01364, Nr. 0139/17/01362 ir Nr. 0139/17/01363 dengimą.

10.       Anot ieškovės, atsakovui paskaičiavus delspinigius už 180 dienų, delspinigių suma turėjo sudaryti 7 083 Eur, tačiau antstolis paskaičiavo net 9 641 Eur delspinigių sumą. Taigi, anot ieškovės, antstolis iš ieškovės vaiko tėvo V. J. išieškojo 2 558 Eur didesnę sumą nei leidžia įstatymai.

11.       Aiškina, kad atsakovo realizuotas skolininko nekilnojamasis turtas priklausė ne tik skolininkui V. J., bet ir jo sutuoktinei N. J., bei buvo laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; sutuoktiniai povedybinės sutarties nebuvo sudarę. Kita vertus, pažymi, kad ieškovei nebuvo pateikta duomenų, jog antstolis I. G. būtų siūlęs išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad atsakovas varžytynėse pardavė skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantį nekilnojamąjį turtą kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę nesant teismo sprendimo, kuris nustatytų skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. atsakovas varžytynėse realizavo skolininko turtą nesant nustatytų sutuoktinių turto dalių, todėl tokios varžytynės turi būti laikomos neteisėtomis.

12.       Ieškovė pažymi, kad antstolė I. K. antstoliui I. G. įstatymų nustatyta tvarka išsiuntė (2018 m. rugpjūčio 22 d.) patvarkymus dėl prisijungimo prie išieškojimo, tačiau šių antstolės patvarkymų atsakovas, skirstydamas pinigus, neįtraukė ir juos ignoravo. Teigia, kad atsakovas 2018 m. rugsėjo 18 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-18-8-17554 paskirstė: 1) nulinės eilės išieškotojai UAB „Greitas lizingas“ 25 277,39 Eur skolos dengimui, 139,99 Eur būtinosioms vykdymo išlaidoms, 463,56 Eur papildomoms administracinėms vykdymo išlaidoms ir 1 011,10 Eur pervedė sau kaip atlygį už vykdomosios bylos Nr. 0008/18/00358 vykdymą; 2) trečios eilės išieškotojams paskirstė – UAB „Naujininkų ūkis“ – 182,33 Eur skolos, UAB „Naujininkų ūkis“ – 158,44 Eur skolos, AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 2 434,22 Eur skolos, UAB „Vilniaus vandenys“ – 447,58 Eur skolos, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ – 103,55 Eur skolos. Be to, atsakovui buvo paskirstyta 8,19 Eur papildomų vykdymo išlaidų ir 143,90 Eur atlygio; taip pat antstoliui D. Š. paskirstytas 2,73 Eur atlygis vykdomojoje byloje 0178/17/03251, 14,56 Eur atlygis antstoliui vykdomojoje byloje Nr. 0178/18/01293, 8,45 Eur būtinosioms vykdymo išlaidoms ir 6,71 Eur atlygis antstoliui vykdomojoje byloje Nr. 0178/18/02891; antstoliui R. K. paskirstytas 1,55 Eur atlygis; antstoliui G. B. paskirstyta 112,76 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų ir 36,46 Eur atlygis antstoliui. Nurodo, kad minėtame išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme skolininko ir nepilnamečio vaiko tėvo V. J. sutuoktinei N. J. nepagrįstai buvo grąžintas nepanaudotas pinigų likutis, t. y. 9 304,23 Eur, o ne paskirstytas vykdomosiose bylose ieškovei ir jos nepilnametei dukteriai.

13.       Ieškovė aiškina, kad tam, jog, kaip kreditorė, kreiptųsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, visų pirma ieškovė turėjo gauti iš atsakovo pasiūlymą dėl tokio kreipimosi, tačiau tokio pasiūlymo negavo nei antstolė I. K., nei ieškovė; be to, nebuvo priimto jokio teismo sprendimo, kuriuo būtų nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

14.       Ieškovė nurodo, kad antstolis ir savo atsiliepime į ieškinį nenurodė priežasčių, kodėl gavus antstolės I. K. tris patvarkymus dėl prisijungimo prie išieškojimo, neįtraukė ieškovės į 2018 m. rugsėjo 19 d. priimtą išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-18-8-17736. Ieškovė taip pat nurodo, kad CPK 667 straipsnyje (ar kitose nuostatose) nėra išskirta ar padaryta išimtis, jog antstolis neprivalo siūlyti vykdymo proceso dalyviams nustatyti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, jeigu sutuoktinių turtas yra užtikrintas hipoteka, bei teisiniame reglamentavime niekur nėra numatyta išimtis, kad neprivaloma nustatyti skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, jeigu skolininko nekilnojamasis turtas yra įkeistas.

15.       Anot ieškovės, atsakovas pažeidė įstatymo normas, nes pats savarankiškai be teismo sprendimo traktavo, kad sutuoktinių turto dalys realizuotame iš varžytynių turte buvo lygios. Kita vertus, ieškovės teigimu, antstolis sutuoktinių turto dalių nenustatinėja, tai daro teismas priimdamas sprendimą, tačiau šiuo atveju antstolis be teismo sprendimo tik teoriškai traktavo, kad sutuoktinių turto dalys lygios. Ieškovės vertinimu, egzistuoja galimybė, kad skolininkui V. J. galėjo priklausyti ne ½ dalis varžytynėse realizuoto buto, o gerokai didesnė dalis, t. y. teismas, nagrinėdamas bylą dėl sutuoktinių turto dalių nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, galimai galėtų konstatuoti, kad N. J. priklauso ne ½ dalis, o tik 1/10 ar 1/20 turto dalis; atitinkamai ir likę pinigai už realizuotą turtą būtų paskirstyti kitaip (įskaitant ir ieškovę).

16.       Ieškovė pažymi, kad atsakovas iš viso neturėjo teisės skelbti skolininkui V. J. ir jo sutuoktinei N. J. priklausiusio nekilnojamojo turto varžytynių, nes nebuvo teismo sprendimo, kuris nustatytų konkrečias turto dalis.

17.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Pakartotinai nurodė, kad ieškovė reikalaujamą priteisti žalą sieja su atsakovo skolininko – trečiojo asmens V. J., sutuoktinei – trečiajam asmeniui N. J., grąžinta suma, kuri liko realizavus ginčo turtą ir paskirsčius gautas lėšas išieškotojams, išskyrus ieškovę. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog antstolis nepasiūlė ieškovei ir kitiems išieškotojams kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo ir nepagrįstai pats preziumavo, jog tos dalys yra lygios, tokiu būdu pažeisdamas CPK 667 straipsnio nuostatas. Aiškino, kad teisės aktai nenumato išimčių dėl skolininko dalies nustatymo kai realizuojamas turtas yra įkeistas. Teigė, kad ieškovė net nebuvo įtraukta į lėšų skirstymą, nors antstolė I. K. buvo prisijungusi prie atsakovo vykdyto išieškojimo. Be to, pakartotinai nurodė, kad antstolis nepagrįstai už ilgesnį kaip 6 mėn. terminą skaičiavo ir išieškojo delspinigius.

18.       Atsakovas antstolis I. G. atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

19.       Nurodo, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, kuris labai aiškiai apibrėžia antstolio veiklos ribas. Pažymi, kad šiuo atveju antstoliui buvo pateiktas vykdyti Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo hipotekinio kreditoriaus naudai iš skolininko V. J.; teigia, jog prievolės hipotekiniam kreditoriui skolininkas buvo tik V. J., tuo tarpu skolininko sutuoktinė nei antstoliui pateiktame vykdomajame įraše, nei hipotekos sandoryje nebuvo įvardinta kaip skolininkė. Anot antstolio, skolininko sutuoktinė, sutikdama, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas būtų įkeistas, tapo įkaito davėja.

20.       Atsakovas aiškina, kad CPK 664 straipsnis nedviprasmiškai įtvirtina, jog iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, išieškoma pirmąja eile, todėl įkeistas turtas parduodamas pirmiausiai; be to, nurodo, jog įkeisto daikto savininko atsakomybė kreditoriui yra ribojama įkeisto daikto verte. Taigi, pažymi, kad nebūdamas tiesioginis kreditoriaus skolininkas, už skolininko įsipareigojimo vykdymą įkaito davėjas atsako tik įkeisto daikto verte.

21.       Anot atsakovo, nagrinėjamu atveju konkretus kreditoriaus reikalavimas skolininkui V. J. buvo apibrėžtas antstoliui pateiktame notaro išduotame vykdomajame įraše. Teigia, kad nors įkeistas turtas vykdymo procese ir buvo realizuotas už didesnę sumą nei hipotekinio kreditoriaus reikalavimas, tačiau skolininko daliai (1/2) tenkančios įkeisto turto vertės visam reikalavimui padengti nepakako, todėl iš skolininko sutuoktinei tenkančios įkeisto turto vertės buvo išieškotas skolinio įsipareigojimo hipotekiniam kreditoriui likutis, t. y. tiek, kiek reikalavimas nebuvo patenkintas iš skolininko dalies. Nurodo, kad po paskirstymo likusi piniginių lėšų suma buvo grąžinta ne skolininkui, o skolininko sutuoktinei, nes iš varžytynių realizavus konkretų, hipotekinio kreditoriaus naudai įkeistą turtą, skolininko sutuoktinės, kaip įkaito davėjos, atsakomybė baigėsi ir antstolis neturėjo jokio teisinio pagrindo tenkinti kitų skolininko V. J. išieškotojų reikalavimų iš skolininko sutuoktinei tenkančios lėšų dalies.

22.       Taigi, atsakovas nesutinka su ieškinyje dėstomais teiginiais, kad likusi 9 304,23 Eur suma turėjo būti paskirstyta ieškovės naudai, nes antstolis neturėjo tam jokio teisinio pagrindo. Pažymi, kad šiuo atveju baigėsi ne tik skolininko sutuoktinės, tačiau ir paties skolininko atsakomybė hipotekiniam kreditoriui, kadangi visa skola pagal antstoliui pateiktą vykdomąjį įrašą buvo išieškota.

23.       Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju jokios įstatymo nuostatos nenumato antstolio pareigos, vykdant išieškojimą hipotekinio kreditoriaus naudai iš konkretaus hipoteka įkeisto turto, nustatinėti sutuoktinių turto dalis, todėl antstolis ir neprivalėjo jų nustatyti. Antstolis taip pat nesutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovas turėjo pasiūlyti ieškovei kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, nes, anot antstolio, jis niekada nevykdė išieškojimo ieškovės naudai, ieškovės naudai neareštavo V. J. turto, todėl neturėjo ir jokios pareigos ieškovei, tuo labiau išieškojimą jos naudai vykdančiai antstolei, siūlyti kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Teigia, kad ieškovė turėjo visas galimybes ir laiko ginti savo ir savo nepilnamečio vaiko teises tiek ginčydama sudarytą hipotekos sandorį, turto priklausomybę skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kreipdamasi dėl tokio turto atidalinimo ir pan., tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė.

24.       Pažymi, kad atsakovas vykdė ne atskirų prievolių išieškojimą, o hipotekos kreditoriaus reikalavimą iš abiejų turto bendrasavininkų, įkeitusių turtą, todėl vykdant hipotekos reikalavimą nustatyti skolininkų įkeisto turto dalis nebuvo jokio tikslo. Nurodo, kad realizavus turtą ir padengus hipotekos kreditoriaus reikalavimą buvo akivaizdu, jog V. J. lėšų kitų skolų dengimui nėra, todėl ieškovės įtraukimas arba neįtraukimas į lėšų paskirstymą, kai nėra ką skirstyti, neturi jokios prasmės.

25.       Atsakovo vertinimu, ieškovė turėjo galimybę įrodinėti, jog sutuoktinių dalys turte yra nelygios, kaip preziumuojama įstatyme, kad po pardavimo likusi pinigų suma galėtų priklausyti V. J., tačiau to neįrodė. Priešingai, anot atsakovo, visi viešai prieinami duomenys byloja, kad V. J. galėtų priklausyti net mažesnė nei ½ dalis, nes ginčio turtas įgytas panaudojus asmenines N. J. lėšas, gautas pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą.

26.       Antstolis nurodo, kad CPK 667 straipsnio nuostata yra aktuali tik tais atvejais, kai turtas yra registruotas kelių asmenų vardu, tačiau išieškojimas vykdomas tik iš vieno jų, tačiau nagrinėjamu atveju situacija yra kitokia – antstolis išieškojimą vykdė ne iš pavienio V. J. ar N. J., tačiau iš jų abiejų turto hipotekos kreditoriaus naudai, pagrindinis hipotekos skolininkas buvo tik V. J., o N. J. prieš hipotekos kreditorių buvo atsakinga tik savo įkeisto turto verte, todėl N. J. turto dalis, likusi po pardavimo, negalėjo būti naudojama V. J. skolų dengimui. Pažymi, kad antstoliai, prisijungę prie vykdomo išieškojimo iš skolininko V. J., nepateikė nei sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, nei teismo nutarties dėl areštuoto turto dalies nustatymo.

27.       Dėl senaties termino atsakovas nurodo, kad vykdymo proceso metu antstolio atliekamus veiksmus, antstolio kompetencijai priskiriamus klausimus detaliai reglamentuoja įstatymų nuostatos ir įstatymas nesuteikia teisės antstoliui nei kvestionuoti jam pateikto vykdomojo dokumento, nei keisti jo turinį, t. y. anot atsakovo, įstatymas nesuteikia teisės antstoliui CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu taikyti ieškinio senatį, kadangi pagal ieškinio senaties teisinį reglamentavimą, ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas.

28.       Pažymi, kad antstoliui pateiktame vykdyti vykdomajame įraše buvo aiškiai nurodyta, kokio dydžio ir už kokį terminą turi būti apskaičiuoti išieškotini iš skolininko delspinigiai; jokie įrodymai, jog teismas būtų taikęs ieškinio senatį, kad būtų sumažinęs iš skolininko išieškotinus delspinigius, antstoliui nebuvo pateikti, todėl antstolis jokių įstatymo nuostatų, apskaičiuodamas iš skolininko išieškotinus delspinigius, nepažeidė. Be to, nurodo, kad ieškovė net nėra sandorio, iš kurio kilo prievolė skolininkui mokėti delspinigius, šalis.

29.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Iš esmės palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Pakartotinai nurodė, kad nagrinėjamu atveju išieškojimas buvo vykdomas iš įkeisto turto, kuris priklausė tretiesiems asmenims V. ir N. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tačiau pagrindinis skolininkas buvo V. J., o N. J. buvo tik įkaito davėja, todėl atsakė tik įkeisto turto verte. Teigė, kad vykdant išieškojimą iš įkeisto turto, antstolis neturėjo pareigos laikytis CPK 667 straipsnyje nustatytos tvarkos ir siūlyti kreiptis dėl nustatymo skolininko dalies bendrame turte. Pažymėjo, kad antstolis po turto realizavimo preziumavo, jog sutuoktiniams tenkančios dalys yra lygios (po ½ dalį), todėl hipotekos kreditoriui tenkančią dalį išmokėjo visą, o kitiems V. J. kreditoriams nieko nepaskirstė, nes neužteko lėšų. Nurodė, kad likusios lėšos buvo paskirstytos N. J. antstoliams, vykdantiems išieškojimus iš N. J., ir jos kreditoriams, o likusi dalis – 8 452,22 Eur, grąžinta N. J. (jos nurodytam asmeniui). Pažymėjo, kad pati ieškovė turėjo teisę kreiptis dėl skolininko turto dalies, esančios bendrame turte, nustatymo, tačiau nuo 2017 m. iki dabar to nepadarė. Papildomai paaiškino, kad ieškovė nebuvo įtraukta į išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą dėl to, jog antstolė I. K. prisijungė prie atsakovo vykdyto išieškojimo laisvos, o nustatytos, formos prašymu, tačiau jeigu ieškovė ir būtų įtraukta, rezultatas būtų toks pat – jai nebūtų likę lėšų. Paaiškino, kad delspinigiai buvo paskaičiuoti automatizuotai antstolių informacinės sistemos, o antstolis neturėjo teisės savo iniciatyva taikyti jiems senaties termino.

30.       Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį spręsti teismo nuožiūra, trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

31.       Trečiasis asmuo nurodo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini)), AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje buvo apdraudęs antstolio I. G. profesinę civilinę atsakomybę.

32.       Pažymi, kad antstolis I. G. vykdymo proceso veiksmus, dėl kurių ieškovė galimai patyrė žalą, atliko 2018 m., todėl galimai atlikti neteisėti veiksmai nepatenka į nei vieno iš aukščiau nurodytų draudimo polisų draudimo apsaugos laikotarpį, dėl to nebūtų pagrindo antstolio I. G. veiksmus, net plačiau nenagrinėjant jų teisėtumo/neteisėtumo bei kitų su tuo susijusių antstolio civilinės atsakomybės sąlygų, pripažinti draudžiamuoju įvykiu.

33.       Trečiasis asmuo uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė (toliau – UADBB) „Colemont draudimo brokeris“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti; bylą nagrinėti prašo trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

34.       Kiti tretieji asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

35.       Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų ir pateiktų vykdomųjų bylų nustatyta, kad antstolis I. G. vykdė Kaišiadorių rajono 1-ojo notarų biuro notaro G. B. 2018 m. vasario 19 d. vykdomąjį įrašą Nr. 949 dėl 13 688,37 Eur skolos, 24 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo visos negrąžintos paskolos sumos (12 000 Eur) nuo 2018 m. sausio 17 d. iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo datos, 0,3 proc. dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo negrąžintos paskolos ir nesumokėtų palūkanų bendros sumos (13 116,33 Eur) už kiekvieną uždelstą skolos sumokėjimo dieną, pradedant nuo 2018 m. sausio 17 d. ir baigiant vykdomojo įrašo visiško įvykdymo dieną, 62,61 Eur išlaidų, susijusių su vykdomojo įrašo atlikimu, išieškojimo iš skolininko V. J. išieškotojai UAB „Greitas lizingas“; tuo pagrindu vykdyta vykdomoji byla Nr. 0008/18/00358.

36.       Nustatyta, kad UAB „Greitas lizingas“ reikalavimas buvo užtikrintas sutartine hipoteka, pagal kurią buvo įkeistas nekilnojamasis turtas – 2 621/11 250 dalys negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė V. J. ir N. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis.

37.       Iš minėtos vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad prie antstolio I. G. vykdomo išieškojimo prisijungė ir kiti antstoliai (B. P., A. N., D. Š., D. P., R. V.), vykdantys išieškojimus iš V. J. kitų kreditorių (UAB „Prime leasing“, AS „PlusPlus Capital“, UAB „Autolux“, UAB „Naujininkų ūkis“, VMI) naudai, taip pat antstoliai, vykdantys išieškojimus iš N. J. jos kreditorių naudai.

38.       Taip pat nustatyta, kad antstolė I. K. vykdo: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-888-930/2017 dėl ieškovės dukters G. G. J. priteisto išlaikymo 5 493,57 Eur (išieškojimo eilė 1) skolos išieškojimo iš jos tėvo skolininko V. J. (kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0139/17/01364); 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-888-930/2017 dėl 3 230 Eur ir 190 Eur (mėnesinio fiksuoto išlaikymo mokėjimo nuo 2016 m. balandžio 19 d.) (išieškojimo eilė 1) skolos išieškojimo iš skolininko V. J. ieškovės dukros G. G. J. naudai (kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0139/17/01362); 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-888-930/2017 dėl 1 092 Eur (išieškojimo eilė 3) skolos išieškojimo iš skolininko V. J. ieškovės naudai (kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0139/17/01363).

39.       Nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymais I. K., vykdanti išieškojimus ieškovės ir jos nepilnametės dukters naudai, taip pat prisijungė prie antstolio I. G. vykdyto išieškojimo iš V. J..

40.       Antstolis I. G. 2018 m. birželio 12 d. patvarkymu paskelbė ginčo turto varžytynes, tačiau jos neįvyko, nedalyvavus nei vienam dalyviui; 2018 m. liepos 27 d. patvarkymu paskelbtos antrosios minėto turto varžytynės, kurios bagėsi 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir paskelbtas laimėtojas, pasiūlęs didžiausią kainą – 39 886 Eur; turto pardavimo iš varžytynių aktas surašytas 2018 m. rugsėjo 18 d.

41.       Nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. antstolis I. G. surašė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, pagal kurį paskirstė gautas lėšas sekančiai: 1) nulinės eilės išieškotojai (hipotekos kreditorei) UAB „Greitas lizingas“ išmokėjo 25 277,39 Eur skolos ir 139,99 Eur būtinosioms vykdymo išlaidoms padengti, taip pat vykdymo išlaidas sau – 463,56 Eur papildomoms administracinėms vykdymo išlaidoms ir 1 011,10 Eur atlygį.

42.       2018 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu antstolis I. G. taip pat dalį gautų lėšų paskirstė N. J. kreditoriams ir antstoliams, kurie vykdė išieškojimus iš N. J. – UAB „Naujininkų ūkis“ – 182,33 Eur skolos, UAB „Naujininkų ūkis“ – 158,44 Eur skolos, AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 2 434,22 Eur skolos, UAB „Vilniaus vandenys“ – 447,58 Eur skolos, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ – 103,55 Eur skolos; antstoliui I. G. paskirstyta 8,19 Eur papildomų vykdymo išlaidų ir 143,90 Eur atlygio; antstoliui D. Š. paskirstytas 24 Eur (2,73 Eur + 14,56 Eur + 6,71 Eur) atlygis ir 8,45 Eur būtinosioms vykdymo išlaidoms; antstoliui R. K. paskirstytas 1,55 Eur atlygis; antstoliui G. B. paskirstyta 112,76 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų ir 36,46 Eur atlygis. Minėtu patvarkymu taip pat nutarta grąžinti skolininkui 9 304,23 Eur sumą.

43.       Nustatyta, kad antstolio I. G. 2018 m. gruodžio 4 d. vykdyta vykdomoji byla Nr. 0008/18/00358 buvo pabaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą.

44.       Remiantis N. J. 2018 m. gruodžio 27 d. prašymu, 2018 m. gruodžio 28 d. likusi iš realizuoto ginčo turto likusi suma – 8 452,22 Eur, pervesta N. L.. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad po 2018 m. rugsėjo 19 d. patvarkymo priėmimo dalis likusių lėšų dar buvo išmokėta antstoliui D. Š., todėl buvo grąžinta ne 9 304,23 Eur, o 8 452,22 Eur suma.

45.       Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovei atsakovas iš realizuoto ginčo turto nepervedė jokių lėšų ir neįtraukė į patvarkymus dėl išieškotų lėšų paskirstymo.

Ieškinys netenkintinas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl antstolio civilinės atsakomybės

46.       Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakomybės subjektas yra antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

47.       Kasacinis teismas yra suformavęs teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, kad sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016).

48.       Teismas pažymi, kad būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; CK 6.246-6.249 straipsniai). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Ieškovo pareiga įrodyti, ar atsiradusi žala turi priežastinį ryšį su žalą padariusio asmens veiksmais.

49.       Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012).

50.       Taigi, nors antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, tačiau kartu turi nepažeisti skolininko teisių bei teisėtų interesų ir jam tenka pareiga užtikrinti teisėtumo principą įgyvendinimą vykdymo procese.

51.       Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo iš esmės grindė ta aplinkybe, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai grąžino skolininko – trečiojo asmens V. J., sutuoktinei – trečiajam asmeniui N. J., 9 304,23 Eur sumą, kuri liko realizavus ginčo turtą ir paskirsčius gautas lėšas išieškotojams, išskyrus ieškovę; teigė, jog antstolio neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad antstolis nepasiūlė ieškovei ir kitiems išieškotojams kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo ir nepagrįstai pats preziumavo, jog tos dalys yra lygios, tokiu būdu pažeisdamas CPK 667 straipsnio nuostatas. Teismas iš dalies pritaria šiems ieškovės argumentams, t. y. kad antstolis I. G. neturėjo teisinio pagrindo pats nustatyti, kokia skolininko turto dalis yra bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kadangi skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (CPK 667 straipsnio 2 ir 3 dalys), ir tokiu būdu peržengė savo kompetencijos ribas.

52.       Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis.

53.       Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų (ar kitų vykdomųjų dokumentų) vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

54.       CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

55.       Viena vertus, teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir šalių paaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas antstolis I. G. prieš ginčo turto realizavimą neturėjo pareigos siūlyti skolininkui ir jo sutuoktinei (tretiesiems asmenims V. J. ir N. J.) ir/ar išieškotojams kreiptis dėl skolininko V. J. turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, nes šiuo atveju visas realizuotas ginčo turtas buvo įkeistas abiejų trečiųjų asmenų V. J. ir N. J.. Tuo labiau, jog prieš minėto turtą realizavimą antstolis negalėjo numatyti už kokią sumą ginčo turtas bus realizuotas varžytynėse (galėjo susiklostyti situacija, jog turtas būtų realizuotas už mažesnę sumą, nei buvo hipotekos kreditorės UAB „Greitas lizingas“ reikalavimas).

56.       Kita vertus, teismo vertinimu, po ginčo turto realizavimo ir atsiskaitymo su hipotekos kreditore UAB „Greitas lizingas“, bei N. J. kreditoriais, ir dar likus nepaskirstytų lėšų, antstolis neturėjo teisės savo iniciatyva nustatyti (remtis vien prezumpcija), jog skolininko ir jo sutuoktinės (V. J. ir N. J.) realizuotame turte buvusios dalys buvo lygios (po ½ dalį) ir savarankiškai nuspręsti, jog likusi dalis grąžintina skolininko sutuoktinei, nes, kaip jau minėta, skolininko turto dalį, esančią bendrame turte, nustato tik teismas įstatymų nustatyta tvarka (antstolis neturi tokios kompetencijos).

57.       Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad V. J. sutuoktinė N. J. nebuvo skolininkė išieškotojos UAB „Greitas lizingas“ atžvilgiu, o buvo tik įkaito davėja – įkeisdama jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią ginčo turto dalį, todėl turėjo atsakyti už skolininko V. J. įsipareigojimų įvykdymą tik įkeistu savo daiktu (CK 4.195 straipsnio 1 dalis) ir tik tiek, kiek buvo neįmanoma išieškotojos reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto (jo dalies) (CK 4.195 straipsnio 3 dalis). Toks teisinis reguliavimas lemia, jog išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto atveju, svetimo hipoteka įkeisto daikto savininko subsidiarioji atsakomybė kyla tuomet, kai skolininkui priklausančio hipoteka įkeisto turto nepakanka hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti reikalavimo patenkinimą būtent iš įkeisto turto nulemia šio išieškotojo specifinę padėtį turto realizavimo procese.

58.       Svetimo daikto hipoteka – tai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai skolininkas yra kitas asmuo negu įkeisto daikto savininkas (CK 4.181 straipsnio 1 dalis). Šios hipotekos specifinė ypatybė yra ta, kad hipotekos davėjas nėra kredito santykių šalis ir tik sutartinės svetimo turto hipotekos pagrindu hipotekos davėjas prisiima įsipareigojimą įvykdyti kito asmens – skolininko – įsipareigojimo įvykdymą tuo atveju, jei šis per hipotekos lakšte nustatytą terminą įsipareigojimo neįvykdo arba kai hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą.

59.       Tačiau nurodytas reglamentavimas nepaneigia sprendimo 56 punkte padarytos išvados, jog po atsiskaitymo su hipotekos kreditore likus nepaskirstytų lėšų, antstolis privalėjo siūlyti skolininkui bei jo sutuoktinei ir/ar skolininko išieškotojams nustatyti/kreiptis į teismą dėl skolininko dalies likusiose lėšose nustatymo, todėl nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai (savo kompetencijos ribų peržengimas) laikytini įrodytais. Be to, pritartina ieškovės pozicijai, kad CPK 667 straipsnyje nėra nustatyta išimties, jog minėtas straipsnis netaikomas, kai turtas yra įkeistas.

60.       Kita vertus, kaip nurodyta sprendimo 48 punkte, antstolio deliktinei atsakomybei kilti turi būti nustatomi ne tik antstolio neteisėti veiksmai, tačiau dar žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; šiuo atveju atsakovo kaltė preziumuojama, tuo labiau kaip profesine veikla užsiimančiam asmeniui.

61.       Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė minėtų kitų atsakovo atsakomybės sąlygų, t. y. neįrodė, jog dėl antstolio neteisėtų veiksmų patyrė žalą ir ji būtų susijusi su antstolio neteisėtais veiksmais (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

62.       Teismas iš dalies pritaria atsakovo argumentams, kad būtent ieškovė nagrinėjamoje byloje turėjo pareigą įrodyti, jog sutuoktinių (trečiųjų asmenų V. J. ir N. J.) dalys ginčo turte buvo/yra ne lygios, kaip preziumuojama CK 3.117 straipsnyje, kad po pardavimo likusi pinigų suma (visa ar jos dalis) galėtų priklausyti V. J., t. y. nepaneigė įstatyme nustatytos prezumpcijos, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas kritiškai vertina ieškovės iškeltas abejones/galimybes, jog galimai skolininkui galėjo priklausyti didesnė dalis ginčo turte (nei ½ dalis), nes ieškovė nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, apsiribodama tik savo deklaratyviais pasvarstymais. Pažymėtina, kad ieškovė nei iki ginčo turto pardavimo, nei iki šios bylos išnagrinėjimo nesikreipė nei į antstolę, vykdančią išieškojimus iš skolininko jos naudai, nei į teismą dėl skolininko V. J. turto dalies, esančios bendrame turte, nustatymo. Teismo vertinimu, nei nagrinėjamoje civilinėje byloje, nei pateiktose vykdomosiose bylose nėra aiškių duomenų, jog lygių dalių prezumpcija galėtų būti paneigta. Be to, pažymėtina, kad antstolis I. G. nepaskirstė gautų iš realizuoto ginčo turto lėšų ir kitiems V. J. kreditoriams, ne tik ieškovei.

63.       Taigi, ieškovei neįrodžius vienos iš antstolio deliktinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, ieškovės reikalavimas (dėl nuostolių atlyginimo) laikytinas nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

Dėl senaties termino delspinigiams (ne)taikymo vykdymo procese

64.       Kaip minėta, ieškovė, be kita ko, prašė taikyti senaties terminą delspinigiams skaičiuoti; nurodė, jog antstolis išieškomai skolai delspinigius skaičiavo ne už 180 dienų, o už 245 dienas, todėl iš skolininko išieškojo 2 558 Eur didesnę sumą nei leidžia įstatymai. Teismas kritiškai vertina tokį ieškovės reikalavimą ir argumentus.

65.       Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte iš tiesų nurodyta, jog ieškiniams (ar reikalavimams) dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

66.       Kita vertus, teismas iš esmės pritaria atsakovo pozicijai, kad teisės aktai nesuteikia teisės antstoliui CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas (CK 1.126 straipsnis); be to, nurodyta ieškinio senatis taikoma nagrinėjant tokius reikalavimus teisme, o ne vykdymo procese, antstoliui vykdant išduotą ir galiojantį vykdytiną dokumentą. Pažymėtina, kad antstoliui pateiktame vykdyti vykdomajame įraše buvo aiškiai nurodyta, kokio dydžio ir už kokį terminą turi būti apskaičiuoti išieškotini iš skolininko delspinigiai, t. y. iki visiško vykdomojo įrašo įvykdymo dienos. Byloje nėra duomenų, jog 2018 m. vasario 19 d. vykdomasis įrašas, kuriuo pagrindu buvo atliekamas išieškojimas, būtų nuginčytas ir pan.

67.       Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl senaties termino delspinigiams skaičiuoti taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.

68.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

69.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

70.       Ieškovė prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas: 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau kadangi ieškinys netenkintas, minėtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

71.       Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir/ar jų pagrindžiančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl jiems jos taip pat nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

72.       Byloje iš viso patirta 43,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos, ieškinio netenkinus, priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai). Be to, teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ieškovei atidėtas 209 Eur žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, o šiuo atveju ieškinio netenkinus, nurodytas žyminis mokestis priteistinas valstybei iš ieškovės. Taigi, bendrai iš ieškovės valstybei priteistina 252,84 Eur (43,84 Eur + 209 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės A. G. ieškinio atsakovui antstoliui I. G. dėl nuostolių atlyginimo ir senaties termino taikymo delspinigiams, tretieji asmenys AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, antstolė I. K., uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“, uždaroji akcinė bendrovė „Greitas lizingas“, V. J., N. J., netenkinti.

Priteisti valstybei iš ieškovės A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 252,84 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                     Pavel Liubkevič