Civilinė byla Nr. e2-140-301/2021

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02570-2020-3

                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                            2.6.1.5.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.             

                                                                                                                                     (S)                                                            

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 22 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Teresė Klimienė 

            rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „A. Ž.“ patikslintą ieškinį atsakovei K. K., tretiesiems asmenims V. I., bankrutuojančio asmens V. I. bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „E“, antstoliui A. A., uždarajai akcinei bendrovei „D a“, akcinei bendrovei „A g“, J. L. dėl mokėjimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

           Teismas

n u s t a t ė :

             Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti (duomenys neskelbtini) ieškovės 10000 Eur mokėjimą atsakovei negaliojančiu ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės 10000 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo, 225 Eur žyminio mokesčio ir kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

            Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir trečiasis asmuo V. I. sudarė organinių trąšų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios 2.2.1 punktą 10000 Eur mokėjimas V. I. turėjo būti atliktas iki 2019-08-30. 2019-08-28 V. I. kartu su atsakove pateikė ieškovei prašymą, kuriuo paprašė ieškovės skolą V. I. pervesti į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė 2019-08-30 lėšų pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10000 Eur į atsakovės sąskaitą. (duomenys neskelbtini) V. I. išrašė ir pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 36421 Eur sumai. Pagal sutarties 2.2.2 punktą kitas 10000 Eur mokėjimas V. I. turėjo būti atliktas iki 2019-09-30. 2019-09-23 tretysis asmuo V. I. kartu su atsakove pateikė ieškovei 2017-03-01 paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir galutinį parduotų trąšų kiekį patikslintą prašymą, kuriuo paprašė ieškovės skolą V. I. pervesti į kitą atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).  

            2019-10-04 AB „A g“, patronuojanti bendrovė ieškovės atžvilgiu Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme (jai nuosavybės teise priklauso 99,86 % ieškovės pajų), gavo trečiojo asmens antstolio A. A. 2019-10-01 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštuotos trečiajam asmeniui V. I. priklausančios išmokėti piniginės lėšos 45055,74 Eur sumai. Antstolis patvarkyme klaidingai nurodė, kad patvarkymas adresuotas UAB „A“, kadangi toks juridinis asmuo apskritai neegzistuoja. AB „A g“ pagal su ieškove (duomenys neskelbtini) sudarytą valdymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jai teikia buhalterinės apskaitos organizavimo paslaugas, į kurias įeina mokėjimų atlikimas. AB „A g“, gavusi antstolio patvarkymą, apie patvarkymu nustatytus apribojimus nedelsdama informavo ieškovę.

            2019-10-07 ieškovė, vykdydama sutarties 2.2.2 punktą ir 2019-09-23 prašymą, į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10000 Eur. Ieškovė, supratusi, kad pažeidė V. I. gautinoms lėšoms patvarkymu nustatytus apribojimus, 2019-10-14 lėšų pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10000 Eur į trečiojo asmens antstolio A. A. depozitinę sąskaita, o 2019-10-25 lėšų pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) į antstolio depozitinę sąskaita pervedė likusius 16421 Eur. Iš viso ieškovė pervedė 46421 Eur: 20000 Eur atsakovei ir 26421 Eur antstoliui, nors ieškovės prievolė trečiajam asmeniui V. I. siekė 36421 Eur, taigi ieškovė atsakovei yra permokėjusi 10000 Eur, prašo grąžinti pervestas lėšas.

            Ieškovė teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovė atsiliepime nurodo, kad ieškovė nepagrindė, kokias imperatyvias normas pažeidė ieškovės 2019-10-07 atliktas lėšų pervedimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo 10000 Eur pervesta į atsakovės sąskaitą, todėl paaiškina, kad CPK 585 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Antstolio A. A. 2019-10-01 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo reikalaujama areštuotas pinigines lėšas nedelsiant pervesti į antstolio A. A. depozitinę sąskaitą. CPK 688 straipsnio 1-3 dalyse numatyta, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų ir kitokio turto. Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko pinigų ir kitokio turto, antstolis juos aprašo ar surašo turto arešto aktą. Antstolio patvarkyme buvo nurodyta, kad areštuoja skolininkui V. I. priklausančias išmokėti pinigines lėšas 45055,74 Eur sumai.

            Ieškovė nurodo, kad CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatyta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarka, pagal kurią vykdomieji dokumentai turi pirmenybę prieš kitus mokėjimo dokumentus. Trečiojo asmens J. L. reikalavimas kilęs iš darbo teisinių santykių, tai atsiskaitymas turėjo būti vykdomas pirmąją eile, trečiojo asmens UAB „D a“ reikalavimas turėjo būti vykdomas ketvirtąją eile. Tuo tarpu atsakovės reikalavimas turėjo būti vykdomas tik penktąją eile, tačiau ieškovei atlikus ginčo mokėjimą susiklostė situacija, kai atsakovės reikalavimas buvo patenkintas nesilaikant imperatyvios CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos. Todėl ieškovė, atlikusi mokėjimą atsakovei, pažeidė imperatyvias CPK 585 straipsnio 1 dalies, 688 straipsnio 1-3 dalių, CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatas.

           Be to, ieškovė nurodo, kad atsakovė kelia abejones dėl savo kaip atsakovės statuso byloje, teigdama, kad ji nėra sandorio šalis ir neatliko jokių veiksmų. Jai nesuprantama, kokio materialinio teisinio rezultato siekia ieškovė. Ieškovės manymu, atsakovė atliko aktyvius veiksmus, t. y., ji kartu su trečiuoju asmeniu V. I. pasirašė 2019-09-23 prašymą, kuriuo paprašė ieškovės pervesti V. I. skirtas lėšas į atsakovės sąskaitą. Šio prašymo tikslas buvo siekis panaikinti V. I. prievolę atsakovei pagal 2017-03-01 paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškinys reiškiamas ne tik dėl mokėjimo pripažinimo negaliojančiu, bet ir prašoma taikyti restituciją, tai atsakovė pagrįstai turi būtent tokį statusą byloje, kadangi ieškinio tenkinimo atveju jai reikėtų grąžinti gautus 10000 Eur.

            Ieškovė nurodo, kad atsakovė atsiliepime nurodė, kad jai nesuprantama, kaip ieškovė gali ginčyti savo pačios atliktą vienašalį sandorį (mokėjimą). Ieškovė nurodo, kad ji neginčija atlikto mokėjimo, nes šis vienašalis sandoris yra niekinis sandoris, o ne nuginčijamas sandoris. Ieškovė patikslintu ieškiniu iš esmės teikia reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo, kadangi niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Nors patikslintu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti 2019-10-07 ieškovės 10000 Eur mokėjimą atsakovei negaliojančiu, tačiau šis reikalavimas yra perteklinis, kadangi net ir nepareiškus minėto reikalavimo niekinio sandorio faktą teismas turėtų konstatuoti ex officio (savo iniciatyva). Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės 10000 Eur, reiškia reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo, kuris detalizuotas CK 1.80 str. 2 d. – kai sandoris negalioja dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

          Ieškovė nurodo, kad pritaria trečiojo asmens UAB „D“ 2021-01-20 atsiliepime į ieškinį išdėstytai pozicijai, kad labai tikėtina, jog ieškovės ir atsakovės atsiskaitymo mechanizmu tretysis asmuo V. I. ir atsakovė siekė padengti tarpusavio įsipareigojimus ir nuslėpti lėšas nuo kitų, išieškojimo procesus jau pradėjusių, kreditorių. Kaip matyti iš 2019-10-01 antstolio A. A. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomieji raštai UAB „D“ išduoti 2019-08-27, o J. L. – 2019-09-19. Pirmąjį prašymą V. I. su atsakovei ieškovei pateikė 2019-08-28, o antrąjį - 2019-09-23, t. y., visiškai netrukus po to, kai trečiojo asmens V. I. kreditoriams buvo išduoti vykdomieji raštai.

           Be to, ieškovė nurodo, kad atsakovė atsiliepime nurodo, kad ieškovė antstolio A. A. 2019-10-01 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo jau po ginčijamo mokėjimo atlikimo, tačiau nepagrindžia, kokie įrodymai patvirtina šią aplinkybę. Ieškovė su šiais rašytiniais paaiškinimais teikia iš antstolio gautą voką, iš kurio matyti, kad patvarkymas išsiųstas 2019-10-02, o gautas 2019-10-04. Atsakovė taip pat teigia, kad antstolio patvarkymas ieškovei nebuvo privalomas, nes jis adresuotas ne jai, o trečiajam asmeniui A g., AB. Ieškovės manymu, tokia atsakovės pozicija yra nepagrįsta. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. 1 d. ūkio subjekto apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Trečiasis asmuo A g, AB pagal su ieškove 2018-12-06 sudarytą valdymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) teikia ieškovei buhalterinės apskaitos organizavimo paslaugas, į kurias įeina mokėjimų atlikimas. A g, AB, gavusi antstolio patvarkymą, patikrino jame nurodytus faktus, nustatė, kad V. I. turi gautinų lėšų iš ieškovės ir apie patvarkymu nustatytus apribojimus nedelsdama ieškovę informavo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovę ir A g, AB sieja sutartiniai teisiniai buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo santykiai, aplinkybė, kad patvarkymas adresuotas buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui suponuoja, kad patvarkymas tampa privalomas ir asmeniui, kurio naudai tvarkoma apskaita. A g, AB negalėjo nepaisyti patvarkyme numatytų draudimų, nes būtent ji tvarkė ieškovės apskaitą ir turėjo teisę valdyti ieškovės sąskaitoje esančias lėšas, tarp jų ir V. I. gautinas lėšas. Taigi, laikytina, kad pas A g, AB buvo V. I. turto (gautinų lėšų), todėl A g, AB pagrįstai, laikydamasi antstolio patvarkyme numatytų apribojimų, ieškovės vardu atliko mokėjimus į antstolio depozitinę sąskaitą.

           Ieškovė yra pateikusi teismui prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

           Atsakovė K. K. pateiktame teismui atsiliepime nurodo, kad teisinis reguliavimas ir teismų praktika dėl ieškinio turiniui keliamų reikalavimų yra nuosekli ir aiški. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti ieškinio elementus - ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą. Tinkamas teisės kreiptis i teismą realizavimas pirmiausia yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti abu ieškinio elementus, kadangi būtent ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Ieškinio pagrindą sudaro ieškinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Būtent faktinį ieškinio pagrindą ieškovas privalo nurodyti ieškinyje. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, tai yra negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo.

          Atsakovė nurodo, kad susipažinus su ieškiniu dėl akivaizdžiai netinkamo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo, jai visiškai neaiškus ieškovės reikalavimas. Nors ieškovė nurodo, jog 10000 Eur mokėjimo pavedimas yra niekinis ir negalioja dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, tačiau ieškinyje nenurodo absoliučiai jokių įstatymų ar poįstatyminių aktu, kuriems šis mokėjimo pavedimas prieštarautu, t. y. ieškinio pagrindo.

          Ieškovė ieškinyje aiškiai pripažįsta, jog pati atliko mokėjimo pavedimą, taigi atsakovė nėra šio vienašalio sandorio šalimi. 2019-10-07 ieškovė, galiojant V. I. gautinų lėšų areštui, vykdydama sutarties 2.2.2 punktą ir 2019-09-23 prašymą, į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10000 Eur. Dėl šios priežasties, atsakovei yra visiškai nesuprantami ieškinio reikalavimai - ieškinio dalykas, o būtent kokio materialinio teisinio rezultato ieškovė siekia šiuo ieškiniu. Tokią išvadą suponuoja tai, jog atsakovė šio pavedimo neatliko ir nėra šio sandorio šalimi, dar daugiau - atsakovė apskritai neatliko jokių veiksmų, kuriais siektų sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas.

             Pagal CPK 2 straipsnį  vienas iš civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Proceso teisei keliami uždaviniai reikalauja, kad minėti visuomeniniai santykiai būtų reglamentuojami ne bet kaip, bet laikantis bendrųjų teisės principų ir siekiant įgyvendinti civilinio proceso tikslus. LR Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. E. Ž. Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės apribojimai

          Atsakovės manymu, ieškovė, pareikšdama ieškinį, tiksliai ir aiškiai nesuformulavo ieškinio dalyko ir pagrindo. Atsakovei, visiškai nesuprantama, kaip ieškovė gali ginčyti savo pačios atliktą (vienašalį) sandorį, kas reikštų, jog šioje byloje pati ieškovė taipogi turėtų būti ir atsakove, o atsakovė šiuo atveju į bylą įtraukta visiškai nepagrįstai. Ieškovei manant, jog atsakovė dėl kokių nors priežasčių pervestų piniginių lėšų negalėjo ar neturėjo gauti, ar buvo padaryta kokia nors materialinė žala, atsakovės įsitikinimu, ieškinio reikalavimai turėjo būti formuluojami visiškai kitais pagrindais. Ieškovė pasirinko teisiškai ydingą pažeistų teisių gynimo būdą, kuris vertintinas kaip jos piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, reiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį.

          Atsakovė visiškai nesutinka su ieškovės ieškinyje formuluojama pozicija, jog mokėjimo pavedimas laikytinas negaliojančiu CK 1.80 str. pagrindu dėl to, jog negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn. Tokia ieškovės pozicija visiškai nepagrįsta, o ieškovės cituojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika nėra aktuali nagrinėjam teisinių santykių kvalifikavimui.

          Kaip ieškinyje nurodo pati ieškovė, mokėjimo pavedimas - tai vienašalis sandoris, kurio metu jį atliekantis asmuo išreiškia savo valią pervesti lėšas kitam asmeniui, tokiu būdu sukurdamas, pakeisdamas arba panaikindamas savo civilines teises ir pareigas. Mokėjimo pavedimą savanoriškai atliko pati ieškovė vykdydama trečiojo asmens ūkininko V. L. prašymą atsiskaityti už jį su atsakove pagal Paslaugų tiekimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju V. I. tuo metu buvo atsakovės skolininkas, todėl taikytinos CK 6.50 str. įtvirtintos bendrosios taisyklės, numatančios, kad prievolę už skolininką visiškai ar iš dalies turi teisę įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas prievolę įvykdytų asmeniškai. Pagal CK 6.50 straipsnį trečiasis asmuo, šiuo atveju ieškovė, gali netrukdomai be papildomo susitarimo su skolininku ir (ar) kreditoriumi sumokėti pastarajam skolą už skolininką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2006, išaiškinta, kad trečiasis asmuo už skolininką prievolę gali įvykdyti dėl įvairių priežasčių - tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva ir be įgaliojimo ar perįgalioiimo. Tokia taisyklė nustatyta teisingumo interesais, nes prievolės turi būti vykdomos sąžiningai ir laiku. Ieškovė mokėjimo pavedimą atliko laisva valia.  Prievolė, pagal kurią atliktas mokėjimas už V. I., yra teisėta ir galiojanti. Nei K. K., nei ūkininkas V. I. prieštaravimų dėl atlikto mokėjimo nereiškė. Ieškovė ieškinyje visiškai nepagrįstai bando remtis 2020 m. spalio 1 d. antstolio patvarkymu „Dėl pas trečiuosius asmenis esančių skolininko piniginių lėšų arešto“, kurį, be kita ko, gavo jau po ginčijamo pavedimo atlikimo, kadangi patvarkymu nei pavedimo atlikimo metu, nei dabar nėra ir nebuvo areštuotos pas ŽŪB „A Ž“ esančios skolininko piniginės lėšos. Tai visiškai akivaizdu iš patvarkyme pateikiamos informacijos, kadangi minėtame patvarkyme nėra nurodyta jokių ŽŪB „A Ž“ rekvizitų - nei pavadinimo, nei juridinio asmens kodo, nei buveinės adreso. Priešingai, iš patvarkymo yra visiškai aišku, kad šis patvarkymas yra adresuotas ir privalomas visiškai kitam juridiniam asmeniui. Atsakovės manymu, antstolis turėjo pasinaudoti klaidų procesiniame dokumente ištaisymo institutu ir priimti patikslintą patvarkymą.

         Be to, atsakovei nėra žinomi tarp ūkininko V. I. ir ieškovės susiklostę teisiniai santykiai ir ji nėra šių santykių subjektu, todėl nesupranta, kodėl ieškovė savo galimus nesutarimus su ūkininku nusprendė spręsti pareikšdama ieškinį atsakovei.

         Atsakovė prašo palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtu, kaip neatitinkantį ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, o netenkinus šio prašymo, atmesti ieškovės ieškinį kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

        Atsakovė K. K. yra pateikusi teismui prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

         Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „D a“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atsakovei spręsti teismo nuožiūra, priteisti trečiojo asmens UAB „D a“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad trečiasis asmuo V. I. 2019-08-27 dienos duomenimis buvo skolingas UAB „D a“ 54768,01 Eur, paskutinės skolos dalies mokėjimo terminas buvo suėjęs 2019-08-01 dieną. Kadangi skolininkas V. I. į UAB „D a“ reikalavimus įvykdyti prievolę nereagavo, skolos negrąžino, UAB „D a“ kreipėsi į notarų biurą dėl vykdomųjų įrašų skolos sumos daliai išdavimo. Vykdomieji įrašai buvo išduoti 2019-08-27 dieną ir pateikti antstoliui A. A., kuris 2019-09-04 dieną pateiktus vykdomuosius įrašus priėmė vykdyti ir pradėjo vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdydamas vykdomąsias bylas, antstolis A. A. 2019-10-01 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo pas ieškovę esančias, trečiajam asmeniui V. I. priklausančias išmokėti pinigines lėšas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šį antstolio patvarkymą gavo 2019-10-04 dieną. Iš ieškovės ieškinio ir su ieškinių pateiktų dokumentų matosi, kad ieškovės mokėtina suma trečiajam asmeniui V. I. antstolio patvarkymo gavimo dieną buvo 26421 Eur. Taip pat ieškinyje ir jo prieduose bei antstolio paaiškinime nurodyta, kad vykdydama antstolio patvarkymą šią areštuotų 26421 Eur lėšų sumą pati ieškovė pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą (10000 Eur pervesta 2019-10-14 dieną; 16421 Eur pervesta 2019-10-25 dieną). Gautas pinigines lėšas antstolis, paskirstė išieškotojams. Mano, kad antstolis A. A., išieškotojas trečiasis asmuo UAB „D a“, ir tretysis asmuo J. L., veikė sąžiningai, laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, todėl ieškovės teiginiai apie galimą išieškotojų nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą neturi nei teisinio nei faktinio pagrindo.

         Kaip nurodoma ieškovės pateiktame patikslintame ieškinyje, 2019-10-07 ieškovė, galiojant V. I. gautinų lėšų areštui, pagal 2019-09-23 trečiojo asmens V. I. kartu su atsakove pateiktą prašymą, į atsakovės sąskaitą pervedė 10000 Eur. Pažymėtina, kad šią sumą ieškovė pervedė savo rizika, nei antstolis A. A., nei tretysis asmuo UAB „D a“ tokio ieškovės sprendimo neįtakojo ir negalėjo įtakoti bei nėra už jį atsakingi.

         Skirtingai nuo trečiųjų asmenų antstolio A. A., UAB „D a“ ir J. L. sąžiningų ir teisėtų veiksmų, sprendžiant iš ieškovės patikslintame ieškinyje pateiktos informacijos galima manyti, kad trečiasis asmuo V. I. ir atsakovė K. K. galimai veikė nesąžiningai. Žinodamas apie trečiojo asmens UAB „D a“ ketinimą išieškoti skolą per antstolius, 2019-08-28 trečiasis asmuo V. I. kartu su atsakove pateikė ieškovei prašymą, kuriuo paprašė ieškovės skolą V. I. pervesti į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). A. A. Augliui 2019-09-04 jau pradėjus išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2019-08-27 dienos vykdomuosius įrašus bei trečiojo asmens išieškotojos J. L. vykdomojoje byloje, 2019-09-23 dieną trečiasis asmuo V. I. kartu su atsakove pateikė ieškovei patikslintą prašymą ieškovės skolą V. I. pervesti į kitą atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad tokiais savo veiksmais trečiasis asmuo V. I. ir atsakovė siekė padengti savo tarpusavio įsipareigojimus, nuslepiant lėšas nuo kitų, išieškojimo procesus jau pradėjusių, kreditorių.

           Šios bylos kontekste trečiasis asmuo UAB „D a“ jokių sutartinių santykių su ieškove ŽŪB „A. Ž.“ neturėjo, skolos išieškojimą iš trečiojo asmens V. I. pagal notarų biuro išduotus vykdomuosius įrašus pavedė antstoliui A. A., kuris skolos išieškojimą vykdė pagal teismų sprendimų vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl bet kokie ieškovės teiginiai apie galimą išieškotojo UAB „D a“ nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą neturi nei teisinio nei faktinio pagrindo. Antstolio areštuotas ieškovės V. I. mokėtinas sumas ieškovė pati pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą, o kitas ieškinyje minimas pinigines lėšas savo valia pervedė į trečiojo asmens V. I. nurodyto asmens - atsakovės K. K. sąskaitas, todėl permokėtas sumas ieškovė turi išsiieškoti ne iš išieškotojų UAB „D a“ ar J. L., o iš trečiojo asmens V. I. ar iš atsakovės K. K..

           Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „D a“ yra pateikęs teismui prašymą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

           Trečiasis asmuo bankrutuojančio asmens V. I. bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „E“ atsiliepime nurodė, kad ieškovės patikslintą ieškinį prašo spręsti teismo nuožiūra, neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodė, kad 2021-02-19 V. I. nemokumo administratorius gavo ŽŪB „A. Ž.“ kreditorinį reikalavimą, kuriame ŽŪB „A. Ž.“ nurodė, jog V. I. yra skolingas ŽŪB „A. Ž.“ 10000,00 Eur pagal Organinių trąšų pirkimo - pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) ir pagal 2019-08-30 išankstinį mokėjimą pagal sutartį. ŽŪB „A. Ž.“ atstovė paaiškino, kad mokėjimus pagal sutartį tarp ŽŪB „A. Ž.“ ir V. I. turėjo atlikti į kitą atsiskaitomąją sąskaitą, mokėjimus atliko, bet sąskaitos pagal sutartį nebegavo, kaip ir paslaugos. Bankrutuojančio V. I. bankroto administratorius UAB „E“ patikrinęs V. I. ūkio buhalterinės apskaitos duomenis nustatė, kad apskaitoje yra ŽŪB „A. Ž.“ 10000,00 Eur permoka V. I. ūkiui. V. I. ūkio buhalterė paaiškino, kad permoka yra dėl to, kad ŽŪB “A. Ž.“ apsiriko ir per daug sumokėjo antstoliui. 2021-02-23 V. I. bankroto administratorius gavo ŽŪB „A. Ž.“ raštą, kuriame ŽŪB „A. Ž.“ nurodė, kad kreditorinį reikalavimą pateikė per klaidą, jog V. I. nėra bendrovės skolininkas. Bendrovės skolininkas yra kitas asmuo, kuriam buvo pervestos V. I. gautinos sumos pagal V. I. ir to asmens prašymą. Pažymėjo, kad šiuo metu vyksta teisminis procesas su minėtu asmeniu dėl išmokėtų lėšų grąžinimo. Prašė neteikti teismui tvirtinti 2021-02-19 raštu pateikto kreditorinio reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, ŽŪB „A. Ž.“ kreditorinis reikalavimas nebuvo teikiamas V. I. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tvirtinti. Šiai dienai ŽŪB „A. Ž.“ (ieškovė) nėra teismo nutartimi patvirtintas kreditorius V. I. bankroto byloje.

          Trečiasis asmuo bankrutuojančio asmens V. I. bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „E“ pateiktame teismui prašyme nurodė, kad neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

          Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „A g“ atsiliepimo byloje nepateikė, neprieštaravo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

          Trečiasis asmuo J. L. atsiliepimo byloje nepateikė, sutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.     

           Trečiasis asmuo V. I. atsiliepimo byloje nepateikė, per teismo nustatytą terminą nuomonės dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka nepareiškė, teismo pranešimas pateikti nuomonę teismo nustatytu terminu dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka jam įteiktas tinkamai.    

           Trečiasis asmuo antstolis A. A. atsiliepimo byloje nepateikė, sutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, prašo bylą spręsti teismo nuožiūra..          

          Dalyvaujantys byloje asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarką, vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

          Patikslintas ieškinys tenkintinas.

          Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir trečiasis asmuo V. I. sudarė organinių trąšų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios 2.2.1 punktą 10000 Eur mokėjimas V. I. turėjo būti atliktas iki 2019-08-30. 2019-08-28 V. I. kartu su atsakove pateikė ieškovei prašymą, kuriuo paprašė ieškovės skolą V. I. pervesti į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė 2019-08-29 lėšų pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (įvykdytas 2019-08-30) pervedė 10000 Eur į atsakovės sąskaitą. 2019-09-16 V. I. išrašė ir pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 36421 Eur sumai. Pagal sutarties 2.2.2 punktą kitas 10000 Eur mokėjimas V. I. turėjo būti atliktas iki 2019-09-30. 2019-09-23 trečiasis asmuo V. I. kartu su atsakove pateikė ieškovei 2017-03-01 paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal galutinį parduotų trąšų kiekį patikslintą 2019-09-23 prašymą, kuriuo paprašė ieškovės skolą V. I. pervesti į kitą atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).  

          2019-10-04 AB „A g“, patronuojanti bendrovė ieškovės atžvilgiu Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme, gavo trečiojo asmens antstolio A. A. 2019-10-01 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštuotos trečiajam asmeniui V. I. priklausančios išmokėti piniginės lėšos 45055,74 Eur sumai. Antstolis patvarkyme nurodė, kad patvarkymas adresuotas UAB „A“. Teismas sutinka su ieškovės nurodomu argumentu, kad antstolis nurodydamas adresato pavadinimą padarė klaidą, kadangi toks juridinis asmuo pagal Juridinių asmenų registro duomenis neegzistuoja. AB „A g“ pagal su ieškove 2018-12-06 sudarytą valdymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jai teikia buhalterinės apskaitos organizavimo paslaugas, į kurias įeina mokėjimų atlikimas. AB „A g“, gavusi antstolio patvarkymą, apie patvarkymu nustatytus apribojimus nedelsdama informavo ieškovę.

          2019-10-07 ieškovė, vykdydama sutarties 2.2.2 punktą ir 2019-09-23 prašymą, į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2019-10-04 lėšų pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (įvykdytas 2019-10-07) pervedė 10000 Eur. Ieškovė, supratusi, kad pažeidė V. I. gautinoms lėšoms patvarkymu nustatytus apribojimus, 2019-10-11 (įvykdytas 2019-10-14) lėšų pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10000 Eur į trečiojo asmens antstolio A. A. depozitinę sąskaitą, o 2019-10-24 (įvykdytas 2019-10-25) lėšų pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė likusius 16421 Eur. Iš viso ieškovė pervedė 46421 Eur: 20000 Eur atsakovei ir 26421 Eur antstoliui, nors ieškovės prievolė trečiajam asmeniui V. I. siekė 36421 Eur, taigi ieškovė atsakovei yra permokėjusi 10000 Eur, todėl prašo grąžinti pervestas 10000 Eur dydžio lėšas, patikslintu ieškiniu prašydama pripažinti 2019 m. spalio 7 d. ieškovės 10000 Eur mokėjimą atsakovei negaliojančiu ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės 10000 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo, 225 Eur žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

           CK 1.80 straipsnis nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Imperatyvios teisės normos yra tokios normos, kurios yra privalomos ir jų savo valia sandorio subjektai negali keisti bei imperatyviomis normomis yra saugomos visuomenės vertybės ir viešas interesas. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).

          Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas pripažinti 10000 Eur mokėjimą atsakovei negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra pagrįstas ir tenkintinas, o atsakovės prašymas palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtu, kaip neatitinkantį ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, nepagrįstas ir netenkintinas.

          Teismas pažymi, kad prieš nusprendžiant dėl sandorio negaliojimo, reikia vertinti, ar ieškovės ginčijamas veiksmas – 2019 m. spalio 7 d. atliktas mokėjimo pavedimas atsakovei yra sandoris. Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pasisakyta, jog atsiskaitymas pagal sutartį yra jos vykdymas, atsižvelgiant į tai, kad vykdant sutartį yra siekiama teisinių padarinių – užbaigti prievolinius teisinius santykius, jis atitinka sandorio požymius (CK 1.63 str. 1 d.) ir gali būti ginčijamas, esant atitinkamam sandorio negaliojimo pagrindui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2017-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017). Tokie kasacinio teismo išaiškinimai suponuoja išvadą, kad mokėjimo veiksmas gali būti vertinamas kaip vienašalis atsiskaitymo sandoris, nes jį atlikusios šalies valia nukreipta užbaigti sutartį ir iš jos kylančius prievolinius teisinius santykius (CK 1.63 straipsnio 1 dalis ir 3 dalis). Todėl atliktas mokėjimo  pavedimas atsakovei atitinka vienašalio sandorio sampratą, kuriuo siekiama konkrečių teisinių padarinių, t. y. prievolės atsiskaityti pasibaigimo, todėl gali būti ginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais.

          Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visumą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas; sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina; imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2015-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2015).

           Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčijamo mokėjimo atsakovei atlikimo metu (2019-10-07) galiojo antstolio A. A. 2019 m. spalio 1 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pas trečiuosius asmenis esančių skolininko piniginių lėšų arešto, kuriuo buvo areštuotos skolininkui V. I. priklausančios išmokėti piniginės lėšos 45055,74 Eur sumai, pritaikyti apribojimai, todėl darytina išvada, kad atliktas ginčo atsiskaitymas, kai 2019-10-04 (įvykdytas 2019-10-07) mokėjimo pavedimu ieškovė sumokėjo atsakovei 10000 Eur, pažeidė V. I. gautinoms lėšoms antstolio A. A. patvarkymu nustatytus apribojimus ir CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką.  

           Kaip nurodo ieškovė, supratusi, kad pažeidė V. I. gautinoms lėšoms patvarkymu nustatytus apribojimus, 2019-10-11 (įvykdytas 2019-10-14) pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10000 Eur į trečiojo asmens antstolio A. A. depozitinę sąskaita, o 2019-10-24 (įvykdytas 2019-10-25) lėšų pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) į antstolio depozitinę sąskaita pervedė likusius 16421 Eur. Iš viso ieškovė pervedė 46421 Eur: 20000 Eur atsakovei ir 26421 Eur antstoliui A. A., nors ieškovės prievolė trečiajam asmeniui V. I. buvo 36421 Eur. Teismas vertina, kad ieškovė atsakovei yra permokėjusi 10000 Eur.

           Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai, leidžia padaryti išvadą, kad ginčo pavedimas yra niekinis ir negalioja.

          Sandoris, kuris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis, t. y. jis negalioja nuo jo sudarymo momento ir negali sukurti teisinių padarinių nepriklausomai nuo to, ar jis yra vienašalis, ar dvišalis, ar daugiašalis (CK 1.78 str. 1 d.). CK 1.80 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai įtvirtintos tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmės – kiekviena šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką pagal jį yra gavusi, o ši taisyklė galioja ir vienašalio sandorio pripažinimo niekiniu atveju. Tokiu atveju konstatavus, kad ginčo sandoris yra niekinis ir objektyviai negalėjo sukurti jokių teisėtų padarinių, atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ieškovė pati atliko mokėjimo pavedimą, taigi, atsakovė pavedimo neatliko ir nėra sandorio šalimi, ji apskritai neatliko jokių veiksmų, kuriais siektų sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas, todėl ji neturi atsakyti pagal pareikštus reikalavimus. Ieškovės vienašalio sandorio (2019-10-04 mokėjimo (įvykdyto 2019-10-07) teisinis įvertinimas, pripažinus jį niekiniu, negali pažeisti jokių atsakovės teisėtų lūkesčių, nes teisei bei jos tikslams prieštaraujančio rezultato siekimas negali sukurti teisėtų lūkesčių, kad tokie siekiai bus ginami įstatymo. Pripažinus ginčo pavedimą negaliojančiu dėl jo prieštaravimo imperatyviomis teisės normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), taikytina restitucija visa apimtimi.  Atsakovės nurodytas argumentas ir jos sąžiningumas šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes byloje ginčijamas vienašalis sandoris.

           Teismas atmeta atsakovės nurodytus argumentus, kad ieškovė antstolio A. A. 2019-10-01 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo jau po ginčijamo mokėjimo atlikimo, kadangi nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys šią aplinkybę. Priešingai, ieškovė teismui pateikė iš antstolio gautą voką, iš kurio matyti, kad patvarkymas išsiųstas 2019-10-02, o A g, AB gautas 2019-10-04.

            Atsakovės argumentą, jog antstolio patvarkymas ieškovei nebuvo privalomas, nes jis adresuotas ne jai, o trečiajam asmeniui A g, AB, teismas atmeta taip pat kaip teisiškai nereikšmingą, kadangi pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Trečiasis asmuo A g, AB pagal su ieškove 2018-12-06 sudarytą valdymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) teikia ieškovei buhalterinės apskaitos organizavimo paslaugas, į kurias įeina mokėjimų atlikimas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovę ir A g, AB sieja sutartiniai teisiniai buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo santykiai, patvarkymas adresuotas buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui tampa privalomas ir asmeniui, kurio naudai tvarkoma apskaita. A g, AB negalėjo nepaisyti patvarkyme numatytų draudimų, nes būtent ji tvarkė ieškovės apskaitą ir turėjo teisę valdyti ieškovės sąskaitoje esančias lėšas, tarp jų ir V. I. gautinas lėšas.

            Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė, veikdama kaip rūpestingas ir atidus verslo subjektas (ūkininkė), turėjo numanyti apie prastą V. I. finansinę padėtį, vengimą atsiskaityti su kitais kreditoriais ir galimą bankrotą, kadangi 2019-09-23 trečiasis asmuo V. I. kartu su atsakove pateikė ieškovei patikslintą prašymą, kuriuo paprašė ieškovės skolą V. I. pervesti į kitą atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o jau 2019 m. spalio 1 d. pranešimais V. I. informavo savo kreditorius (tarp bankrutuojančio asmens V. I. kreditorių yra ir atsakovė K. K.) apie ketinimą pateikti teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) rašytiniai duomenys) - tokios aplinkybės suponuoja atsakovės pareigą pasidomėti, kodėl trečiasis asmuo V. I. jam priklausantį įsiskolinimą iš ieškovės norėjo gauti tokiu būdu (pagal su atsakove pasirašytus prašymus), juolab, kad trečiasis asmuo V. I., sužinojęs apie trečiųjų asmenų UAB „D a“ ir J. L. ketinimus išieškoti skolą per antstolius, 2019-08-28 kartu su atsakove pateikė ieškovei prašymą, kuriuo paprašė ieškovės skolą V. I. pervesti į atsakovės sąskaitą Nr(duomenys neskelbtini), o  2019-09-23 trečiasis asmuo V. I. kartu su atsakove pateikė ieškovei patikslintą prašymą ieškovės skolą V. I. pervesti jau į kitą atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 

              Skolininkės atsiskaitymą pripažinus niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, tarp sandorio šalių taikytina restitucija ir ginčo lėšos – 10000 Eur, kurias atsakovė gavo iš ieškovės, priteistinos iš atsakovės ieškovei (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis).                   

           Sutinkamai su CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

           Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 1925 Eur bylinėjimosi išlaidos (225 Eur žyminio mokesčio ir 1700 Eur advokato pagalbai apmokėti) (CPK 93 straipsnis).

          Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „D a“ atsiliepimu prašė priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas ir byloje pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 484 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį tenkinus visiškai, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „D a“ iš atsakovės priteistinos 484 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).

          Patenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybei priteistinos 27,69 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Pripažinti 2019 m. spalio 4 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (įvykdytas 2019 m. spalio 7 d.) ieškovės žemės ūkio bendrovės „A. Ž.“ 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) mokėjimą atsakovei K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), niekiniu ir negaliojančiu ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei žemės ūkio bendrovės „A. Ž.“, juridinio asmens kodas 165666499, 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1925 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini),  484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „D a“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini),  valstybės naudai 27,69 Eur (dvidešimt septynis eurus 69 centus) bylinėjimosi išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                                   [pasirašyta elektroniniu parašu] Teresė Klimienė