(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Šulco ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei, prašydamas priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą dėl netinkamo medicininių paslaugų teikimo.
2. Ieškovas nurodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Ieškovo tvirtinimu, jam nėra užtikrinamos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, todėl nuolat patiria neturtinę žalą. Ieškovas teigė, kad 2020 m. gruodžio mėnesį jis tikėtinai užsikrėtė COVID-19 infekcija ir sirgo apie dvi savaites, tačiau tuo metu jam nebuvo suteikta galimybė patekti pas gydytoją, per visą sirgimo laiką gavo tik vieną vaistą – vieną Ibuprofen tabletę, nors jautė ligos padarinius. Ieškovo tvirtinimu, minėtu laikotarpiu jam skaudėjo dešinį šoną, krūtinę, ausį, buvo bloga bendra savijauta.
3. Ieškovo manymu, jis yra (virusinė kepenų liga) nešiotojas. Nors ilgą laiką ieškovas bandė patekti pas Marijampolės pataisos namų medikus, vis būdavo užrašomas į registracijos žurnalą, bet pas medikus nepatekdavo. Pasak ieškovo, 2021 m. sausio 11 d. jis išsireikalavo, jog būtų pristatytas pas medikus, tačiau nuvykus į medicinos punktą slaugytoja pranešė, kad nėra gydytojo, kad slaugytoja neturi teisės duoti vaistų be gydytojo leidimo, be to, slaugytoja ieškovo nusiskundimų neįrašė į ieškovo sveikatos kortelę.
4. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2019 m. lapkričio mėn. kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninės infektologą, kadangi pradėjo jausti (virusinė kepenų liga) simptomus, ir jam buvo atliktas kraujo tyrimas. Ieškovo tvirtinimu, po vizito pas gydytoją jis nežinojo, ar jam nustatyta (virusinė kepenų liga) diagnozė, ar paskirtas gydymas. Ieškovas pabrėžė, kad nors dokumentai rodo, jog diagnozė nustatyta ir ieškovas 2020 m. lapkričio 17 d. nuotoliniu būdu konsultuotas infekcinių ligų gydytojo, tačiau iš tiesų ieškovas niekada nebuvo konsultuotas nuotoliniu būdu. Ieškovo teigimu, jis apie nustatytą diagnozę ir paskirtą gydymą sužinojo tik gavęs Seimo kontrolieriaus išvadą.
5. Ieškovas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia ir aplinkybe, kad 2020 m. sausio mėn. jį konsultavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikos) III lygio gydytojas urologas bei paskyrė operacinį gydymą. Ieškovo teigimu, minėta operacija buvo paskirta atlikti tik 2021 m. lapkričio mėn., o realiai atlikta 2022 m. kovo 7 d.
6. Atsakovė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei taikyti 30 dienų ieškinio senaties terminą asmeniui kreiptis į teismą, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą. Atsakovė nesutiko, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsakovė akcentavo, kad užpildytuose ieškovo medicinos dokumentuose buvo užfiksuoti paciento nusiskundimai ir gydytojų diagnozės, atlikti tyrimai, paskirtas gydymas. Atsakovės aiškinimu, ginče dėl žalos, atsiradusios teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, asmens sveikatos istorija yra tinkamas ir pakankamas rašytinis įrodymas, sprendžiant apie paciento sveikatos būklę ir jam suteiktas paslaugas.
7. Atsakovės teigimu, ieškovas nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ieškovo sveikatos būklė pablogėjo dėl tam tikrų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Atsakovės įsitikinimu, ieškovo sveikatos būklės pablogėjimo nepatvirtina jokie byloje esantys dokumentai ar kiti įrodymai. Atsakovė akcentavo, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje operacija ieškovui nebuvo atlikta dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo šios ligoninės veiklos. Atsakovė akcentavo aplinkybę, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir informacija apie paslaugas teikiama, kai dėl jų kreipiasi pats pacientas.
8. Atsakovės vertinimu, ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis nėra individualizuotas, grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais, nepateikta jokių žalą patvirtinančių įrodymų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 24 d. sprendimu ieškovo M. K. ieškinį atmetė.
10. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. atlikinėjo bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje, po to bausmę atlikti perkeltas į Marijampolės pataisos namus. Byloje nustatyta, kad ieškovas pas gydytoją G. K. lankėsi 2020 m. lapkričio 5 d. ir lapkričio 24 d., o nuo 2021 m. kovo 1 d. (gydytojui grįžus į darbą po nedarbingumo laikotarpio) iki 2021 m. liepos 2 d. ieškovas dėl įvairių sveikatos sutrikimų kreipėsi į gydytoją septynis kartus (ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino apsilankymų pas gydytoją faktą).
11. Be to, teismas nustatė, kad 2019 m. lapkričio 28 d. ieškovas buvo konsultuotas infektologo, kuris medicininiuose dokumentuose padarė įrašą „dieta po tyrimų. Rekomenduojama vengti hepatotoksinių medžiagų, krauju plintančių ligų profilaktika“. 2020 m. lapkričio 17 d. nuotoliniu būdu atliktas ieškovo sveikatos būklės įvertinimas, ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 29 d. atliktu tyrimu nustatytas (virusinė kepenų liga), reikalinga atlikti tyrimus, gydymas neskirtas. 2021 m. liepos 20 d. infekcinių ligų gydytoja medicininiuose dokumentuose nurodė, kad 2021 m. liepos 9 d. ieškovui buvo atlikti tyrimai, diagnozė – (virusinė kepenų liga), gydytas nebuvo, rekomenduojama tęsti gydymą hepatoprotektoriais. 2021 m. spalio 21 d. gydytojo radiologo ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad po tyrimo patvirtintas (virusinė kepenų liga, 0 stadija). Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Komisija) sprendime nurodyta, kad 2021 m. spalio 26 d. pateiktoje infektologo išvadoje joks gydymas priešvirusiniais vaistais neskiriamas, kadangi nustatyta tik 0 stadija, o gydymas pradedamas tik nuo 2 stadijos.
12. Analizuodamas byloje esančius įrodymus dėl gydytojo urologo ieškovui rekomenduotos operacijos, teismas nustatė, kad 2020 m. sausio 24 d. ieškovas buvo konsultuotas gydytojo urologo Kauno klinikų konsultacinėje poliklinikoje. Ieškovui buvo numatytas operacinis gydymas 2020 m. balandžio 9 d., tačiau dėl prasidėjusios COVID-19 pandemijos ir sustabdytų planinių operacijų, operacija neįvyko. 2021 m. liepos 8 d. ieškovas buvo pasiųstas urologo konsultacijai Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, o 2021 m. rugpjūčio 17 d. – urologo konsultacijai Kauno klinikų konsultacinėje poliklinikoje. Konsultacijos įraše nurodyta, kad Kauno klinikose ieškovui 2021 m. lapkričio 3 d. numatyta (urologinė operacija). Su šia operacijos data ieškovas supažindintas pasirašytinai, tačiau operacija neatlikta, ją atšaukus Kauno klinikoms. Operacija ieškovui atlikta 2022 m. kovo 7 d.
13. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2021 m. birželio 22 d. pažymoje „Dėl M. K. skundo prieš laisvės atėmimo vietų ligoninę“ nustatyti šie galimi pažeidimai teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas: nepagrįstai ilgai nesuteikiamas gydytojo urologo rekomenduotas operacinis gydymas; ieškovas netinkamai informuojamas apie nustatytą diagnozę ir paskirtą gydymą.
14. Teismo sprendime nurodyta, kad ieškovas 2021 m. spalio 28 d. pateikė Komisijai prašymą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos, padarytos dėl netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų ar jų neteikimo 2019–2021 metų laikotarpiu, atlyginimo. Komisija 2021 m. gruodžio 7 d. nusprendė netenkinti ieškovo prašymo dėl žalos atlyginimo, nes nenustatyta, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmais (neveikimu) buvo padaryta žala ieškovui.
15. Įvertinęs šioje byloje ieškovo išdėstytus argumentus, teismas nustatė, kad neturtinės žalos atsiradimą ieškovas sieja su sveikatos priežiūros paslaugų teikimo poreikiu 2020–2021 metų laikotarpiu, todėl teismas taikė būtent tuo laikotarpiu galiojusias ginčo išsprendimui aktualių tesės aktų redakcijas.
16. Teismas akcentavo, jog tam, kad galėtų būtų tenkinamas ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmiausia turi būti nustatyta, ar teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui, ar jų laiku nesuteikiant, buvo pakenkta ieškovo sveikatai.
17. Teismas nusprendė, kad iš byloje esančių įrodymų (medicininių išrašų, gydytojo G. K. atsiliepimo į ieškovo skundą, Komisijos sprendimo ir kt.) nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovui nebuvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, ar jos buvo teikiamos netinkamai ir tai pakenkė ieškovo sveikatai. Nustatyta, kad Marijampolės pataisos namuose (nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d.) ieškovas pas gydytoją lankėsi gana dažnai (2020 metais – du kartus, nuo 2021 m. kovo 1 d. iki liepos 2 d. – septynis kartus), o tai leidžia teigti, kad sveikatos priežiūros paslaugos ieškovui buvo nesunkiai prieinamos.
18. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad urologo rekomenduota operacija ieškovui buvo atlikta ne 2020 m. balandžio 9 d., o tik 2022 m. kovo 7 d., nėra pagrindas pripažinti, jog buvo netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, nes: 1) ieškovas, atvykęs į Marijampolės pataisos namus ir lankydamasis pas gydytoją, nepranešė gydytojui apie neįvykusią jam rekomenduotą operaciją (tą tvirtina gydytojas ir tai paneigiančių duomenų byloje nėra), 2) ieškovui rekomenduotą operaciją turėjo atlikti ir atliko ne Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojai, o Kauno klinikų gydytojai, kurie kelis kartus atšaukė numatytas operacijų datas, t. y. operacijos atlikimas užsitęsė ne dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojų netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Be to, byloje nėra įrodymų, kad dėl užsitęsusio operacijos atlikimo buvo kaip nors pakenkta ieškovo sveikatai (nėra duomenų, kad ieškovas būtų prašęs paspartinti operacijos atlikimą, vadinasi, galima manyti, jog ieškovas nejautė diskomforto, skausmų ir pan.), o to nenustačius, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovui galėjo atsirasti neturtinė žala.
19. Sprendime teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovas galbūt nebuvo laiku informuotas apie nustatytą (virusinė kepenų liga) diagnozę (nesuteiktas dietinis maitinimas), taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog tuo buvo pakenkta ieškovo sveikatai. Teismo vertinimu, pats informavimo ar neinformavimo apie ligą faktas negali pakenkti (nepakenkia) asmens sveikatai (išskyrus tam tikras išimtis, kai pranešimas apie sunkią (nepagydomą) ligą gali neigiamai paveikti asmens sveikatą). Be to, tai nėra sveikatos priežiūros paslaugos suteikimas (nesuteikimas). Šiuo atveju žala ieškovui galėjo atsirasti, jeigu dėl nustatytos diagnozės ieškovui buvo reikalingas gydymas, kuris nebuvo suteiktas. Teismas nustatė, kad ieškovui atlikus tyrimus, galutinė diagnozė nustatyta – (virusinė kepenų liga, 0 stadija). Esant tokiai diagnozei, gydymas priešvirusiniais vaistais neskiriamas, kadangi nustatyta tik 0 stadija, o gydymas pradedamas tik nuo 2 stadijos. Byloje nesant įrodymų, kad dėl nustatytos ligos ieškovui turėjo būti skirtas tam tikras gydymas, teismas padarė išvadą, jog neinformavimas apie ligą nepakenkė ieškovo sveikatai.
20. Skundžiamame sprendime teismas taip pat pripažino, kad nėra pagrindo atnaujinti ieškovo praleistą 30 dienų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą, o tokio termino praleidimas sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
21. Apeliaciniame skunde ieškovas M. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą ir patenkinti ieškinį – priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
21.1. Nei Marijampolės pataisos namų, nei Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnai neužtikrino ir iki šiol neužtikrina ieškovui paslaugų, susijusių su sveikatos priežiūra, prieinamumo, todėl nurodytuose pataisos namuose atlikdamas bausmę ieškovas sistemingai patiria neturtinę žalą.
21.2. Tiek tarptautiniuose, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti teikiamos tokios pat asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims, o tais atvejais, kai tokių reikiamų paslaugų negali suteikti laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos, paslaugos gali būti teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose.
21.3. Teismas nepasisakė dėl Seimo kontrolieriaus išvadoje išreikšto susirūpinimo, kad 2020 m. sausio mėn. gydytojas urologas rekomendavo ieškovui operacinį gydymą, tačiau operacija buvo paskirta tik 2021 m. lapkričio mėn., tačiau ir numatytu laiku operacija neatlikta, nebuvo nustatyta ir kita operacijos atlikimo data.
21.4. Marijampolės pataisos namų šeimos gydytojas ilgą laiką turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir tuo laikotarpiu nebuvo ieškovui užtikrintas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas Marijampolės pataisos namuose.
21.5. Tai, kad ieškovui ilgą laiką nebuvo atlikta urologinė operacija, bei tai, jog ieškovas ilgą laiką nebuvo informuotas apie (virusinė kepenų liga) diagnozę, gali būti pripažįstama nežmonišku ir asmens orumą žeminančiu elgesiu.
21.6. Dėl netinkamo medicininių paslaugų teikimo ir gydymo neskyrimo ieškovo sveikatos būklė tolygiai blogėja, jis patiria neigiamus išgyvenimus, nepilnavertiškumo jausmą, kenčia fizinį skausmą, virškinimo sutrikimus, silpnumą, tai yra patiria neturtinę žalą, kuria vertina 10 000 Eur suma.
21.7. Ieškovas ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi buvo įsitikinęs, jog byla turėtų būti iškelta ir nagrinėjama administracinių ginčų teisenos tvarka.
22. Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į apeliacinį skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais į skundą:
22.1. Teismas objektyviai išanalizavo ieškovo ir atsakovės atstovų argumentus, į bylą pateiktus įrodymus ir sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis bei teismine praktika.
22.2. Teismas nustatė, kad iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovui nebuvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, ar jos buvo teikiamos netinkamai, o tai pakenkė ieškovo sveikatai.
22.3. Apeliaciniame skunde abstrakčiai kartojami pirmosios instancijos teisme nurodyti ieškovo teiginiai ir nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Apeliantas apsiriboja nesutikimu su teismo sprendimu ir iškelia tariamas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
22.4. Apeliacinis skundas neatitinka Civilinio proceso kodekse nustatytų reikalavimų tokiam procesiniam dokumentui.
23. Lietuvos valstybės atstovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau Valstybinė ligonių kasa) atsiliepime į apeliacinį skundą su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Teismo sprendimas neatnaujinti praleisto ieškinio senaties termino yra motyvuotas ir teisiškai pagrįstas.
23.2. Valstybinė ligonių kasa nuo 2020 m. liepos 11 d. atstovauja valstybę bylose dėl žalos, padarytos pacientų sveikatai, atlyginimo. Valstybinė ligonių kasa nėra įgaliota atstovauti valstybę, kai ginčijami Marijampolės pataisos namų ar Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmai, kuriais nepadaryta žala paciento sveikatai (pavyzdžiui, skundo argumentai dėl kalinio orumo pažeidimo, nežmoniško elgesio).
23.3. Apeliantas reikalauja, kad ilgas urologinės operacijos neatlikimo laikas būtų pripažintas nežmonišku ir asmens orumą žeminančiu elgesiu, tačiau byloje nėra įrodyta, jog užsitęsęs operacijos atlikimo laikas kaip nors pakenkė ieškovo sveikatai (sukėlė sveikatos sutrikimą), todėl teismas tinkamai taikė žalos atlyginimą pacientų sveikatai reglamentuojančio įstatymo normas.
23.4. Reikalavimas priteisti žalos atlyginimą dėl to, kad ieškovas nebuvo laiku informuotas apie nustatytą (virusinė kepenų liga) diagnozę, grindžiamas ne realiu sveikatos būklės pablogėjimu (sutrikimu), o tik spėjama, galbūt atsirasiančia žala.
23.5. Apelianto teiginiai, kad jam iki šiol neužtikrinama asmens sveikatos priežiūra, apskritai negali būti apeliacijos šioje byloje dalyku.
23.6. Dalis ieškovo nurodytų aplinkybių (pavyzdžiui, kad ieškovas jautėsi žeminamas ir kankinamas) yra nesusijusios su sveikatos sužalojimu, todėl nevertintinos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pacientų sveikatai padarytą žalą.
23.7. Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nėra individualizuotas ir neatitinka teisės aktų dėl žalos pacientų sveikatai atlyginimo reikalavimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, taip pat nenustatė sąlygų, kurioms esant reikėtų peržengti apeliaciniame skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
Dėl paciento teisių (ne)pažeidimo
25. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad 2020 m. sausio mėn. jį konsultavo Kauno klinikų gydytojas urologas ir rekomendavo (paskyrė) operacinį gydymą, tačiau dėl epidemiologinės situacijos ir valstybėje paskelbto karantino operacija nebuvo atlikta. Apeliantas tvirtino, kad operacijos data dar kartą buvo numatyta 2021 m. lapkričio mėn., tačiau operacija nebuvo neatlikta ir, ieškovo žiniomis, tuo metu nebuvo paskirta kita operacijos data. Be to, apeliaciniame skunde akcentuojama, kad ieškovas nebuvo informuotas apie (virusinė kepenų liga) diagnozės nustatymą ir paskirtą gydymą. Ieškovas aiškina, kad negydomas (virusinė kepenų liga) komplikuojasi į (lėtinė kepenų liga), o po to – į galimą onkologinį susirgimą.
26. Gydytojų civilinė atsakomybė yra profesinės civilinės atsakomybės rūšis, ji išskirtinė neteisėtų veiksmų pobūdžiu. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Be to, gydytojo veiksmų neteisėtumas, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti konstatuojamas esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad vertinant, ar egzistuoja neteisėti veiksmai, kaip sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlyga, turi būti atsakyta į klausimą, ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, o sprendžiant dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti įvertinta, ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo veiksmai atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą ir maksimalių pastangų kriterijų. Gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, bet ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai bei kvalifikuotai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 ir joje nurodytą praktiką).
28. Komisijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendime nurodyta, kad, M. K. teigimu, jis 2019 m. sausio mėn. kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninės infektologą, nes pradėjo jausti (virusinė kepenų liga) simptomus, ieškovui buvo atliktas kraujo tyrimas, tačiau tyrimo rezultatų ieškovas negavo. Komisija iš gydymo įstaigos pateiktos medicininės dokumentacijos nustatė, kad ieškovas konsultuotas gydytojo infektologo 2021 m. liepos 20 d. ir 2021 m. spalio 21 d. atlikus pakartotinį kraujo tyrimą, atlikus FibrScan tyrimą rasti pakitimai, būdingi (kepenų būklė). Komisija nustatė, kad 2021 m. spalio 26 d. pateiktoje infektologo išvadoje joks gydymas priešvirusiniais vaistais ieškovui neskirtas, kadangi nustatyta 0 stadija, o gydymas pradedamas tik nuo 2 stadijos. Ieškovas šioje byloje nepateikė duomenų, galinčių pagrįsti, kad gydytojo infektologo 2021 m. spalio 26 d. išvada buvo klaidinga ir kad ieškovui turėjo būti paskirtas koks nors gydymas vaistais ar kitu būdu (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nesant objektyvių duomenų, kad 2021 metais (ar, kaip teigė ieškovas, 2019 metais) ieškovui be pagrindo nebuvo paskirtas gydymas dėl (virusinė kepenų liga) , teisėjų kolegija priėjo prie išvados, jog ieškovas neįrodė savo teiginių dėl gydytojų neteisėto neveikimo, pasireiškusio susirgimo (virusinė kepenų liga) negydymu ieškovo nurodytu laikotarpiu.
29. Komisijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendime nurodyta, kad M. K. į šeimos gydytoją kreipėsi du kartus – 2020 m. lapkričio 5 d. ir 2020 m. lapkričio 24 d. dėl kitų sveikatos problemų, nesusijusių su gydytojo urologo numatyta operacija. Komisija taip pat nustatė, kad 2020 m. sausio 24 d. ieškovas buvo konsultuotas Kauno klinikų gydytojo urologo ir jam 2020 m. balandžio 9 d. numatytas operacinis gydymas, tačiau operacija neįvyko dėl prasidėjusios COVID-19 pandemijos ir sustabdytų planinių operacijų. Komisija nustatė, kad 2021 m. liepos 8 d. ieškovas buvo nusiųstas gydytojo urologo konsultacijai Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, o 2021 m. rugpjūčio 17 d. gydytojo urologo konsultacijai Kauno klinikose. Komisijos sprendime nurodyta, kad pagal įrašus pateiktame gydytojo konsultacijos išraše matyti, kad Kauno klinikose M. K. 2021 m. lapkričio 3 d. numatyta (urologinė būklė), tačiau operacija neatlikta. Komisija konstatavo, kad abu kartus operacija M. K. neatlikta dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus darbuotojų. Komisija taipogi atkreipė dėmesį, kad tokio pobūdžio operacijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra atliekamos. Komisijos vertinimu, žala M. K. sveikatai nebuvo padaryta.
30. Ieškovas nesutinka su Komisijos sprendime padaryta išvada, kad dėl 2021 metais du kartus atšauktos gydytojo urologo paskirtos ieškovui planinės operacijos žala paciento sveikatai neatsirado. Ieškovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl Seimo kontrolieriaus išvados šiuo klausimu.
31. Į bylą pateiktoje Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2021 m. birželio 22 d. pažymoje Nr. 4D-2021/1-48 „Dėl M. K. skundo prieš Laisvės atėmimo vietų ligoninę“ (toliau ir – Seimo kontrolieriaus pažyma) išreikštas susirūpinimas situacija, kai 2020 m. sausio mėn. gydytojo urologo paskirta operacija vis dar nebuvo atlikta 2021 m. vasario mėn. Seimo kontrolieriaus pažymoje nėra konstatuotas gydytojų veiksmų neteisėtumas atšaukiant operaciją ar nustatant operacijos laiką 2021 m. laikotarpiu. Tad ieškovo nurodytas rašytinis įrodymas nepaneigia Komisijos padarytos išvados, kad žala M. K. sveikatai dėl paskirtos planinės operacijos atšaukimo nebuvo padaryta. Apeliaciniame skunde taip pat nepateikta duomenų, kad ieškovas būtų patyręs žalą sveikatai dėl gydytojų veiksmų (neveikimo) paskiriant operaciją ir (ar) vėliau atšaukiant operaciją pagal numatytą datą. Byloje nepaneigta Komisijos nustatyta operacijos ieškovui Kauno klinikose atšaukimo priežastis – numatyta operacija 2021 metais abu kartus atšaukta dėl COVID-19 pandemijos metu buvusių apribojimų. Pastebėtina ir tai, jog teigdamas, kad smarkiai pablogėjo jo sveikatos būklė, ieškovas nekonkretizavo tokio teiginio, nenurodė, kaip pasireiškė sveikatos būklės pablogėjimas 2021 metais neatlikus urologinės operacijos. Byloje ieškovas neįrodė, kad gydytojų veiksmai teikiant jam sveikatos priežiūros paslaugas (gydytojui urologui paskyrus operacinį gydymą, nustatant operacinio gydymo datą ir kt.), buvo neteisėti ir dėl jų ieškovo sveikatai padaryta žala.
32. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, formuluojama išvada, kad ieškovas įrodymais nepagrindė savo teiginių apie jam netinkamai suteiktas (nesuteiktas) sveikatos priežiūros paslaugas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovui neįrodžius visų būtinųjų gydytojų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (konkrečiai – gydytojų neteisėtų veiksmų bei žalos fakto), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
Dėl valstybės atsakomybės atsiradimo sąlygų
33. Apeliacinis skundas, be kita ko, grindžiamas ir argumentais, siejamais su valdžios institucijų (Marijampolės pataisos namų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų) veikimu (neveikimu), nesiimant priemonių užtikrinti reikiamos medicininės pagalbos ieškovui teikimą. Ieškovo tvirtinimu, jam nebuvo užtikrintas ir iki šiol nėra užtikrinamas paslaugų, susijusių su sveikatos priežiūra, prieinamumas, todėl atlikdamas bausmę pataisos namuose, ieškovas ir toliau sistemingai patiria neturtinę žalą. Be to, ieškovas akcentavo, kad Marijampolės pataisos namų administracijos pateikti įrašai apie gydytojo nebuvimą (dėl nedarbingumo) patvirtina, jog ieškovas ilgą laiką negalėjo patekti pas šių pataisos namų šeimos gydytoją.
34. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).
35. Į bylą pateiktas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimas, kuriuo atmestas M. K. 2020 m. lapkričio 3 d. skundas. Tame sprendime padaryta išvada, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus padalinyje, esančiame Marijampolės pataisos namuose, buvo organizuojamas atsižvelgiant į esamą situaciją ir būtinosios pagalbos poreikį. Teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra duomenų, kad M. K. administracinių bylų teisenos tvarka būtų skundęs nurodytą Kalėjimų departamento sprendimą.
36. Byloje esančioje Seimo kontrolieriaus pažymoje nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 17 d. M. K. ų šeimos gydytojas, tačiau gydytojo įrašų nebuvimas Marijampolės pataisos namų administracijos pateiktuose „Nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalo“ įrašuose patvirtina, jog M. K. ilgą laiką negalėjo patekti pas Marijampolės pataisos namų šeimos gydytoją, todėl sveikatos priežiūros paslaugos jam nebuvo prieinamos. Be to, skundo tyrimo metu nustatyta, kad Marijampolės pataisos namų šeimos gydytojas ilgą laiką turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl Seimo kontrolieriui kilo abejonių dėl sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimo šio gydytojo nedarbingumo laikotarpiu. Seimo kontrolierius nusprendė M. K. skundą dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų veiksmų (neveikimo), netinkamai organizuojant sveikatos priežiūros prieinamumų, pripažinti pagrįstu, o Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriui pateiktos rekomendacijos: a) imtis priemonių, kad M. K. kuo skubiau būtų užtikrintas gydytojo paskirtas gydymas ir užtikrinti tinkamą bei savalaikę sveikatos priežiūrą; b) imtis priemonių, kad nuteistieji (suimtieji), tarp kurių ir M. K., būtų supažindinami su nustatytomis diagnozėmis, paskirtu gydymu ir kita informacija, susijusia su jų sveikata ir gydymu.
37. Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus Marijampolės pataisos namuose šeimos gydytojo 2021 m. lapkričio 10 d. atsiliepime, pateiktame Komisijai, patvirtinta, kad šeimos gydytojas dėl nedarbingumo nedirbo nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. vasario 28 d. Šeimos gydytojas nurodė, kad 2021 m. liepos 2 d. konsultuodamas M. K., e.sveikatos sistemoje rado įrašą apie 2020 m. lapkričio 17 d. teiktą gydytojo infektologo nuotolinę konsultaciją, tačiau nei šeimos gydytojas, nei M. K. apie minėtą įrašą dėl nuotolinės konsultacijos anksčiau nežinojo. Šeimos gydytojo nuomone, gydytoja infektologė, tikriausiai reaguodama į ieškovo skundus, įvertino 2019 m. lapkričio 28 d. atliktų tyrimų duomenis, ir dėl to buvo padarytas 2020 m. lapkričio 17 d. įrašas elektroninėje sistemoje. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose šioje byloje taip pat teigė, kad nei 2020 m. lapkričio 17 d., nei kitu laiku nuotolinė konsultacija jam nebuvo suteikta. Byloje esančiame 2020 m. lapkričio 17 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme, sudarytame Laisvės atėmimo vietų ligoninės infekcinių ligų gydytojo, nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 17 d., 9.31 val. M. K. suteiktos paslaugos, priskiriamos tipui „kita“, pacientas aptarnaujamas nuotoliniu būdu, dispanserizuotas dėl (virusinės kepenų ligos santrumpa), informacija apie tyrimą; būklė neįvertinta, atliktų laboratorinių ir instrumentinių tyrimų informacija – 2019 m. lapkričio 29 d. tyrimas.
38. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui teko ilgai laukti patekimo pas reikiamą medicinos specialistą, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje nėra sudarytos sąlygos teikti medicinos paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir laisvėje esantys asmenys pas reikiamus specialistus nepatenka iš karto, jiems taip pat tenka tam tikrą laiką laukti specialistų konsultacijų. Asmuo, teigdamas, kad laisvės atėmimo vietoje jam nesudaryta galimybė dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, turi pagrįsti, jog būtent tuo metu, kai jis norėjo, bet negalėjo būti konsultuojamas gydytojų specialistų, paūmėjo jo ligos, kilo sveikatos problemų ar kitokių nepatogumų ar tokio asmens sveikatos istorijoje yra užfiksuotos tokios būklės, kurioms esant, turėjo būti nedelsiant teikiama medicinos pagalba. Vien tik asmens noras vykti pas gydytojus, nesant tam priežasčių, nesudaro pagrindo jį iš karto siųsti pas specialistus, o to nepadarius, konstatuoti neteisėtus pataisos namų darbuotojų veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2501-662/2020 78 punktą).
39. Apeliaciniame skunde ieškovas nenurodė, kad Marijampolės pataisos namų šeimos gydytojo nedarbingumo laikotarpiu siekė patekti pas šeimos gydytoją ir jam tokia galimybė nebuvo sudaryta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovo sveikatos būklė buvo tokia, jog reikėjo nedelsiant teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Nenustačius aplinkybės, kad ieškovas pagrįstai siekė patekti pas šeimos gydytoją ar kitą medicinos specialistą, tačiau jam tokia galimybė nebuvo sudaryta, nėra sąlygų konstatuoti Marijampolės pataisos namų ar Laisvės atėmimų vietos ligoninės darbuotojų neteisėtų veiksmų, kuriais būtų užkirstas kelias ieškovui apsilankyti pas kitą šeimos gydytoją ar specialistą Marijampolės pataisos namų šeimos gydytojo nedarbingumo laikotarpiu.
40. Kaip jau minėta, ieškovas neteisėto veikimo jo atžvilgiu pasireiškimu įvardijo ir aplinkybę, kad jis nebuvo informuotas apie e.sveikatos sistemoje 2020 m. lapkričio 17 d. padarytą įrašą, susijusį su jo sveikatos būkle. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – Pacientų teisių įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas, jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti, o šios informacijos teikimo tvarką nustato sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. Pacientų teisių įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad informacija apie paciento sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę negali būti pacientui pateikiama prieš jo valią, o atsisakymą informacijos pacientas turi aiškiai išreikšti ir patvirtinti parašu. Pagal Pacientų teisių įstatymo 7 straipsnio 1 dalį paciento pageidavimu jam turi būti pateikti jo medicinos dokumentai. Šiame straipsnyje nurodytų medicinos dokumentų pateikimas pacientui gali būti ribojamas, jeigu juose esanti informacija pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei, o sprendimą neišduoti pacientui medicinos dokumentų priima gydantis gydytojas. Apie sprendimo neišduoti medicinos dokumentų priėmimą ir jo motyvus pažymima medicinos dokumentuose. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja nuostatą, kad pacientams informacija apie jų medicinos dokumentų įrašus, sveikatos priežiūros įstaigoje teikiamas paslaugas teikiama pacientų iniciatyva, t. y. kai pacientai kreipiasi su prašymu suteikti informaciją. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų domėjęsis savo sveikatos būkle, siekdamas patikrinti e.sveikatos sistemoje esančius įrašus, bet jam tokia galimybė Marijampolės pataisos namų ar Laivės atėmimo vietų ligoninės darbuotojų veiksmais (neveikimu) nebuvo sudaryta. Atsižvelgiant į tai, kad tiek paciento teisė į informaciją, tiek paciento teisė į nežinojimą apie savo sveikatos būklę, diagnozę, gydymą ir kt., yra įgyvendinamos paciento aktyviais veiksmais (pareiškiant pageidavimą, pavirtinant raštu ir t. t.), yra pagrindas daryti išvadą, jog byloje nenustačius tokios ieškovo iniciatyvos pasireiškimo, Marijampolės pataisos namų ar Laisvės atėmimo vietų ligoninės aktyvių veiksmų nebuvimas, sietinas su pranešimu apie ieškovo e.sveikatos sistemoje atsiradusį naują įrašą, nelaikytinas neteisėtu neveikimu.
41. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teigti, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninė ir (ar) Marijampolės pataisos namai atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtai neveikė), nesiimdami priemonių užtikrinti reikiamos medicininės pagalbos ieškovui suteikimą.
Dėl kitų skundo argumentų ir bylos procesinės baigties
42. Apeliaciniame skunde, be kita ko, išdėstyti teiginiai dėl pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai iš esmės išanalizavus ir įvertinus apeliacinio skundo argumentus dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir padarius išvadą, kad ieškinys teisingai atmestas dėl tokio reikalavimo nepagrįstumo, ieškinio senaties termino praleidimo teisinių padarinių ar tokio termino atnaujinimo sąlygų analizė ir vertinimas yra nereikšmingi ir neturi įtakos procesinei bylos baigčiai.
43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija formuluoja išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Gintaras Pečiulis
Irmantas Šulcas
Aldona Tilindienė