Civilinė byla Nr. e2A-2465-258/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09529-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. M. ir V. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. M. ir V. J. ieškinius atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Labek“ ir B. R. dėl mainų sutarties pripažinimo apsimestine ab initio, jos pripažinimo galiojančia pirkimo-pardavimo sutartimi ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo. Byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, dalyvauja Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaras M. K., Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, I. V. U., UAB „Ardemus“, UAB „Vystymo vizija“, G. T., E. V., S. O., I. V., K. B., T. K., K. J., V. V., A. P., R. L., H. U., S. M., J. V., S. D., UAB „NT draudimo grupė“, UAB „Synergy Finance“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovė V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama teismo pripažinti 2019 m. sausio 31 d. mainų sutartį, notarinio reg. Nr. MK-1125 (toliau – Mainų sutartis), sudarytą tarp atsakovų UAB „Labek“ ir B. R., apsimestine ab initio, pripažinti Mainų sutartį galiojančia pirkimo-pardavimo sutartimi ir perkelti ieškovei pirkėjos teises ir pareigas pagal 2019 m. sausio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį tarp UAB „Labek“ ir B. R. į 16/13726 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. (toliau – Žemės sklypas), nustatant, kad atsakovas B. R. pardavė, o ieškovė V. M. pirko 63/13726 dalis Žemės sklypo už 5 000 Eur, bei įpareigojant ieškovę V. M. atsakovui UAB „Labek“ per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti 63/13726 Žemės sklypo dalių kainą, t. y. 5 000 Eur.

2.       Ieškinyje ieškovė paaiškino, kad ji yra Žemės sklypo bendraturtė, jai nuosavybės teisių atkūrimo ir paveldėjimo pagrindu priklauso 984/13726 dalys Žemės sklypo. Žemės sklypas priklauso iš viso net 31 bendraturčiui, kurių didžioji dalis įgijo savo Žemės sklypo dalis nuosavybės teisių atkūrimo ir paveldėjimo pagrindu. Nurodė, kad tarp atsakovų B. R. ir UAB „Labek“ 2019 m. sausio 31 d. buvo sudaryta Mainų sutartis, patvirtinta Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaro M. K., kuria atsakovas B. R. perleido atsakovei UAB „Labek“ 63/13726 dalis Žemės sklypo mainais už transporto priemonę – beveik 10 metų senumo lengvąjį automobilį TOYOTA VERSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data – 2009 m. rugsėjo 22 d. (toliau ir – Automobilis). Ši transporto priemonė Lietuvos Respublikoje pirmą kartą įregistruota 2019 m. sausio 21 d., t. y. likus 10 dienų iki Mainų sutarties pasirašymo, apie jos pardavimą buvo viešai skelbiama www.autoplius.lt. Apie Mainų sutartį Žemės sklypo bendraturčiai nebuvo informuoti ir jiems nebuvo suteikta galimybė įgyti mainomą Žemės sklypo dalį, Mainų sutartis buvo gauta ieškovės atstovų 2019 m. kovo 25 d. iš valstybės įmonės Registrų centro. Atsakovė siekė įgyvendinti esminį savo tikslą – įgyti Žemės sklypo dalį tam, kad toliau galėtų apeinant pirmenybės teisę įgyti kitas Žemės sklypo dalis iš kitų bendraturčių ir kad išvengtų egzistuojančios grėsmės dėl teisių į Žemės sklypą netekimo. Tikroji atsakovų valia buvo sudaryti ne mainų, o Žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sandorį. Sudarant Mainų sutartį iš ieškovės, kaip bendraturtės, neteisėtai atimta jai įstatymo suteikta pirmenybės teisė pirkti Žemės sklypo dalis. Ši ieškovės teisė turi būti apginta, Mainų sutartį pripažįstant apsimestiniu sandoriu ab initio, ją kvalifikuojant galiojančia pirkimo-pardavimo sutartimi ir perkeliant ieškovei Žemės sklypo dalių pirkėjo teises ir pareigas.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2019 m. birželio 26 d. nutartimi prie šios civilinės bylos buvo prijungta kita civilinė byla Nr. e2-17559-960/2019 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams UAB „Labek“ ir B. R. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu. Ieškiniu ieškovas V. J. prašė teismo pripažinti Mainų sutartį apsimestiniu sandoriu, laikant, jog buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas pagal Mainų sutartį, nustatant, kad atsakovas B. R. pardavė, o ieškovas V. J. nupirko 63/13726 dalis Žemės sklypo, priteisiant atsakovei UAB „Labek“ iš ieškovo V. J. 5 000 Eur 63/13726 dalies Žemės sklypo kainą kaip kompensaciją už Automobilį, kuris paliktinas atsakovui B. R..

4.       Ieškinyje ieškovas paaiškino, kad jis kartu su kitais bendrasavininkais yra Žemės sklypo bendrasavininkas, 8438/13726 Žemės sklypo dalis priklauso Lietuvos Respublikai, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). Ši dalis Žemės sklypo 2002 m. lapkričio 19 d. Nuomos sutartimi buvo išnuomota UAB „Labek“. Kadangi UAB „Labek“ aptariamos Žemės sklypo dalies nenaudojo, NŽT Vilniaus miesto skyrius dar 2018 m. lapkričio19 d. raštu informavo, jog pradėjo procedūras dėl nuomos sutarties su UAB „Labek“ nutraukimo. Ieškovas taip pat nurodė, kad UAB „Labek“ įgijo 63/13726 dalis Žemės sklypo iš atsakovo B. R. 2019 m sausio 31 d. Mainų sutarties pagrindu. Šia sutartimi B. R. perdavė UAB „Labek“ nuosavybėn 63/13726 dalis Žemės sklypo mainais už UAB „Labek“ priklausiusį Automobilį. Pabrėžė, jog UAB „Labek“ Mainų sutarties objektu esantį Automobilį įsigijo iš užsienio tik 2019 m. sausio 21 d., kuomet Mainų sutartis sudaryta po 10 dienų. UAB „Labek“ veikla niekuomet nebuvo automobilių pirkimas/pardavimas, ji Automobilį įsigijo vienu tikslu – perleisti jį Mainų sutarties pagrindu atsakovui B. R.. Mainų sutartis buvo pasirinkta tam, jog būtų išvengtas kitų Žemės sklypo bendraturčių teisių apsaugos institutas – atsakovai, pasitelkdami Mainų sutartį, nesiekė įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, o realiai siekė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, taip eliminuojant imperatyvią pareigą taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnį, ko pasekmėje Mainų sutartis pripažintina apsimestiniu sandoriu. Kadangi pagal Mainų sutarties 2 punktą tiek 63/13726 Žemės sklypo dalies, tiek Automobilio kaina yra 5 000 Eur, pripažinus Mainų sutartį apsimestiniu sandoriu, laikant, jog buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, ir perkėlus ieškovui pirkėjo teises ir pareigas, iš ieškovo priteistina 5 000 Eur UAB „Labek“ kaip kompensacija už Automobilį, kuris paliktinas B. R..

5.       Atsakovė UAB „Labek“ pateikė atsiliepimus į ieškinius, kuriais su ieškiniais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovė nurodė, kad UAB „Labek“ yra nuo 1991 m. gegužės 29 d. įregistruotas, ūkinę komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo. Jis ūkinę komercinę veiklą vykdo nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo srityse, t. y. nuoma ir naudojimas nuosavo ar išnuomoto turto, gyvenamųjų namų ir butų, negyvenamųjų pastatų, įskaitant parodų sales, savitarnos sandėlių įrenginius, žemės, aprūpinimas namais ir butais ar apartamentais su baldais ar be baldų ilgesniam laikotarpiui, statybos projektų savoms reikmėms plėtra, gyvenamųjų automobilinių namelių aikštelių eksploatavimas. 2002 m. lapkričio 19 d. UAB „Labek“ ir NŽT Vilniaus miesto skyrius 99 metų terminui sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo dalies, esančios 13726 kv. m ploto žemės sklype Rygos ir Justiniškių g. sankirtoje, Vilniuje. Nuomos sutartis nėra nutraukta ar kaip nors kitaip sustabdytas jos galiojimas ir/ar sutartinių įsipareigojimų vykdymas, todėl Nuomos sutartis yra galiojanti. 2019 m. sausio 31 d. UAB „Labek“ ir B. R. sudarė Mainų sutartį, kuria atsakovas B. R. perleido jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą 63/13726 dalį Žemės sklypo, kurio paskirtis: kita, naudojimo būdas: Komercinės paskirties objektų teritorijos, bendras plotas: 13726 ha, atsakovei UAB „Labek“ mainais už UAB „Labek“ nuosavybės teise priklausantį Automobilį. Atsakovės teigimu, šalių, t. y. atsakovės UAB „Labek“ ir kito atsakovo B. R. ketinimai buvo sudaryti ne dvi pirkimo-pardavimo sutartis, o būtent vieną, labiau ekonomišką ir tikrąją šalių valią atitinkančią Mainų sutartį. Atsakovės teigimu, pardavęs ginčo Žemės sklypo dalį, prieš tai įvykdžius įstatymo reikalavimą pranešti apie ketinimą parduoti Žemės sklypo dalį bendraturčiams, atsakovas B. R. nebūtų pasiekęs norimo tikslo, t. y. įsigyti norimo automobilio, nes būtų patyręs didžiules išlaidas ir nebūtų gavęs sumos, reikalingos tam automobiliui įsigyti – anksčiau jis buvo sulaukęs pasiūlymo parduoti jam nuosavybės teise priklausančią Žemės sklypo dalį bendraturčiui tik apie už 2 500 Eur sumą. Mainų sutartį patvirtino notaras M. K., kuris ir aiškinosi šalių tikrąją valią – jam buvo pateikti visi Mainų sutarties sudarymui reikalingi dokumentai, atskleistos visos aplinkybės ir nurodyta tikroji atsakovų valia. Atsakovei UAB „Labek“ pasiūlius 63/13726 dalis Žemės sklypo perleisti jai mainais už Automobilį, toks pasiūlymas jam atrodė priimtinas ir naudingas, nes kaip nurodė pats atsakovas B. R., jis norėjo būtent tokios transporto priemonės, o pats nei laiko, nei reikiamų žinių ir įgūdžių, reikalingų įsigyjant automobilį neturėjo, juo labiau, kad jis gyvena net ne Vilniuje, o tai apsunkino jo galimybę įsigyti automobilį. Kai į atsakovą B. R. kreipėsi UAB „Labek“ dėl Žemės sklypo dalies įgijimo, atsakovas B. R. labai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad parduoti jam priklausančios Žemės sklypo dalies neketina, t. y. neketina sudaryti žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties, jį tenkintų tik mainų sutartis – keičiant Žemės sklypo dalį į automobilį, bei nurodė, kokios markės ir savybių automobilis jam reikalingas. Mainų sutartimi perleistu Automobiliu atsakovas B. R. naudojasi ir ketina ateityje naudotis, įrodymų, patvirtinančių esant priešingai, nėra. UAB „Labek“ nuo 2002 m. lapkričio 19 d. yra sudariusi Žemės sklypo dalies Nuomos sutartį, todėl ji buvo suinteresuota įgyti Žemės sklypo dalį tame sklype, ji siekė įgyti individualiais požymiais apibūdintą daiktą savo reikmėms. Pagal B. R. išreikštą valią jam buvo reikalingi ne pinigai už žemės sklypą, o automobilis. Dviejų sandorių sudarymas, t. y. iš pradžių žemės sklypo dalies pardavimas, o po to automobilio už gautus pinigus pirkimas, būtų pareikalavęs daugiau išlaidų (pranešimų siuntimui bendraturčiams, dviejų sandorių įforminimui), būtų buvęs ekonomiškai mažiau naudingas. Be to, jam būtų reikėję patirti papildomas laiko sąnaudas surandant tinkamą automobilį, juo labiau, kad B. R. neužsiima automobilių prekyba ir neturi patirties įvertinti techninę transporto priemonės būklę. Tuo tarpu UAB ,,Labek“ atstovą jis pažinojo ir juo pasitikėjo labiau nei viešoje erdvėje besiskelbiančiais automobilių prekeiviais. Tai, kad vienas iš Mainų sutarties objektų - transporto priemonė, buvo įgyta 10 dienų iki Mainų sutarties sudarymo, nėra ir negali būti vertinama kaip aplinkybė, įrodanti Mainų sutarties negaliojimą, nes ji nepaneigia šalių ketinimo mainyti daiktus. Atsakovas B. R. neketino parduoti Žemės sklypo dalies, nes jis buvo apsisprendęs ją mainyti į reikalingą daiktą. Apie ketinimą mainyti Žemės sklypo dalį bendraturtis neturi ir neprivalo informuoti kitų bendraturčių.

6.       Atsakovas B. R. pateikė atsiliepimus, kuriais su ieškiniais nesutiko. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. sausio 31 d. su UAB „Labek“ sudarė Mainų sutartį, kuria perleido jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą 63/13726 dalį Žemės sklypo, kurio bendras plotas: 1,3726 ha, atsakovei UAB „Labek“ mainais už atsakovei nuosavybės teise priklausantį Automobilį. Atsakovo vertinimu, tai, kad vienas iš Mainų sutarties objektų – Automobilis, buvo įgytas 10 dienų iki Mainų sutarties sudarymo, nėra ir negali būti vertinama kaip aplinkybė įrodanti Mainų sutarties negaliojimą, nes ji nepaneigia šalių ketinimo mainyti daiktus, todėl ši aplinkybė nesudaro pagrindo Mainų sutartį pripažinti negaliojančia. Atsakovo teigimu, šiuo sandoriu išreikštoji atsakovų valia atitiko tikruosius šalių ketinimus – jam Mainų sutarties sudarymas buvo vienintelė naudinga išeitis. Pažymėjo, jog kai kurie bendraturčiai siūlė pirkti iš jo jam priklausančią Žemės sklypo dalį tik už 2 500 Eur, tokie pasiūlymai jam buvo nuostolingi. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju yra labai daug Žemės sklypo bendraturčių, daugumos bendraturčių gyvenamosios vietos adresai jam yra nežinomi – jis buvo kreipęsis į notarų biurą dėl Žemės sklypo pardavimo ir sužinojo, kad vien pranešimų išsiuntimas visiems bendraturčiams yra brangus, dėl ko jis patirtų dideles išlaidas, lyginant su jam priklausančios Žemės sklypo dalies verte. Jam taip pat buvo žinoma, kad kai kurie bendraturčiai pardavė žemės sklypus, tačiau dėl jų sudarytų sandorių vyksta teisminiai procesai dėl sandorių kainos, dėl ko jis baiminosi, kad pats nepakliūtų į tokią situaciją. Teigė, kad savo asmeninių poreikių tenkinimui jau seniai norėjo ir siekė įsigyti transporto priemonę, tačiau gyvendamas kaime neturėjo galimybės ir laiko skirti automobilio paieškoms, be to, jis neturėjo ir žinių, kad galėtų įvertinti parduodamų automobilių kokybę, todėl kai kuriems bendraturčiams ir aplinkiniams prasitarė, kad mainytų savo Žemės sklypo dalį į jam tinkantį automobilį. Apie tai jis prasitarė ir UAB „Labek“ atstovui A. K., kuris ir sutiko tokio automobilio paieškoti. Atsakovas, neturėdamas supratimo ir žinių apie transporto priemones ir pasitikėdamas UAB „Labek“ atstovu A. K., jam nupirkus automobilį ir pasiūlius perleisti turimą Automobilį mainais už Žemės sklypo dalį, su tokiu pasiūlymu sutiko, toks pasiūlymas jam buvo logiškiausias ir priimtiniausias. Atsakovo teigimu, pardavęs ginčo Žemės sklypo dalį, prieš tai įvykdžius įstatymo reikalavimą pranešti apie ketinimą parduoti Žemės sklypo dalį bendraturčiams, jis nebūtų pasiekęs norimo tikslo – įsigyti norimą automobilį, nes būtų patyręs didžiules išlaidas ir nebūtų gavęs tokios sumos, reikalingos tam automobiliui įsigyti. Mainų sutartį patvirtino notaras, kuris ir aiškinosi šalių tikrąją valią, jam buvo pateikti visi Mainų sutarties sudarymui reikalingi dokumentai, atskleistos visos aplinkybės ir atskleista tikroji atsakovų valia. Sudarius Mainų sutartį, buvo pasiektas mainų sutarties tikslas – Automobiliu jis naudojasi ir ketina ateityje naudotis, nėra įrodymų, patvirtinančių esant priešingai. Iš šio sandorio kylančios pasekmės – įgyta transporto priemonė asmenine atsakovo B. R. nuosavybės teise, naudojimasis šia transporto priemone iki šiol ir tebesant šios transporto priemonės savininku, įrodo tikrąją atsakovų valią sudarant sutartį ir kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė, tai yra Mainų sutartį, o ne pirkimo-pardavimo sutartį. Tai, atsakovo vertinimu, akivaizdžiai paneigia teiginius, jog Mainų sutartimi buvo pridengtas kitas sandoris ir, kad po sandorio sudarymo neatsirado šalių deklaruojamo sandorio teisinių padarinių. Be to, nėra jokių aplinkybių, patvirtinančių egzistuojant faktą, jog jis būtų suinteresuotas tuo, jog UAB „Labek“ kažkokiu tai būdu apeitų ieškovų pirmenybės teisę, jam buvo svarbūs tik jo asmeniniai interesai, tik Mainų sandoris jam buvo naudingiausiais ir geriausiai atitiko jo valią, nes Žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sandoris jam būtų nuostolingas.

7.       Trečiasis asmuo notaras M. K. pateikė atsiliepimą į ieškovės V. M. ieškinį, kuriuo prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir priimti sprendimą teismo nuožiūra. Paaiškino, kad prieš jam tvirtinant Mainų sutartį, valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose buvo patikrinti duomenys, turintys esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui, t. y. nustatyta, kad 63/13726 dalis Žemės sklypo nuosavybės teise priklauso atsakovui B. R. ir transporto priemonė atsakovui UAB „Labek“, apribojimų disponuoti turtu ar turto areštų nėra, atsakovė UAB „Labek“ yra teisėtai įsteigtas ir tinkamai įregistruota Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, atsakovas B. R. yra veiksnus. Mainų sutarties tvirtinimui buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, tvirtinant sutartį Turto areštų registre atliktos paieškos duomenimis nei viena iš Mainų sutarties šalių nebuvo įrašyta Turto areštų aktų registre. Tvirtinant sandorį šalys neatskleidė jokios kitos informacijos, dėl kurios sutarties nebūtų galima tvirtinti, aplinkybės, dėl kurių nebūtų galima tvirtinti sandorio, jam taip pat nebuvo žinomos. Kadangi sandorio sudarymas nepažeidė jokių įstatymo reikalavimų bei sandorio šalių valia buvo sudaryti būtent mainų sutartį, Mainų sutartis buvo patvirtinta.

8.       Trečiasis asmuo NŽT pateikė atsiliepimą į ieškinius, kuriuo prašė nagrinėti bylą teismo nuožiūra vadovaujantis atsiliepime išdėstytais motyvais. Pažymėjo, jog jai nėra nustatyta pareiga (kompetencija) vertinti privačių subjektų sudaryto sandorio teisėtumą. Kita vertus, Mainų sutartį kvalifikavus kaip pirkimo-pardavimo sandorį galimai turėtų būti konstatuojama, jog atsakovai nesilaikė teisės aktuose nustatytos pareigos pasiūlyti bendraturčiams (inter alia Lietuvos Respublikai) pirkti ginčo Žemės sklypo dalį.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 8 d. sprendimu ieškovų V. M. ir V. J. ieškinius atmetė.

10.       Teismas iš atsakovo B. R. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatė, kad atsakovas B. R., įvertinęs turimos dalies Žemės sklype dydį ir pobūdį, jam dėl turimos nuosavybės į šią dalį Žemės sklypo kylančius rūpesčius (kylančius ginčus tarp bendraturčių, ką liudija ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kt.), nusprendė perleisti nuosavybę į jam priklausančią dalį Žemės sklype. Dėl reikalavimų, keliamų įstatymo perleidžiant nuosavybės teisę į dalį Žemės sklypo, atsakovas B. R. kalbėjosi su notaru, advokatu, iš kur sužinojo apie jam kaip bendraturčiui įstatymo įtvirtintą pareigą pranešti visiems Žemės sklypo bendraturčiams apie ketinimą parduoti jo dalį Žemės sklype per notarą, jam pasirinkus nuosavybės teisę perleisti pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu, taip pat tokio reikalavimo netaikymą pagal įstatymą tuo atveju, kai jam priklausančią dalį Žemės sklype jis perleidžia mainų sandorio pagrindu. Įvertinęs iki tol gautus pasiūlymus iš Žemės sklypo bendraturčių jam priklausančią Žemės sklypo dalį pirkti už ne didesnę nei 2 500 Eur sumą, kuri jo netenkino, būtinybę pirkimo-pardavimo sandorio atveju patirti papildomas išlaidas dėl būtinumo siųsti pranešimus Žemės sklypo bendraturčiams, atsakovas B. R. pasirinko nuosavybės teisę į dalį Žemės sklypo perleisti Mainų sutarties pagrindu. Kadangi jam tuo metu buvo reikalingas tvarkingas ir talpus Automobilis, pasikalbėjęs su atsakovės UAB „Labek“ atstovu, jis pasiūlė atsakovei sudaryti mainų sutartį, kuria jis jam priklausančią Žemės sklypo dalį perleis už talpų ir tvarkingą automobilį, kurio vertė atitiks jo Žemės sklypo dalies vertę pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Atsakovė, apsvarsčiusi atsakovo B. R. pasiūlymą, su juo sutiko, surado ir įsigijo talpų ir tvarkingą automobilį už atitinkamą sulygtą vertę, kurį apžiūrėjęs atsakovas B. R. sutiko perleisti jam priklausančią Žemės sklypo dalį už Automobilį. Byloje surinkti įrodymai neginčijamai liudija, kad Mainų sutarties pagrindu atsakovas B. R. įgijo Automobilį nuosavybės teise, jį įregistravo savo vardu, juo faktiškai naudojasi iki šiol ir yra juo patenkintas. Atitinkamai už perleistą Automobilį Mainų sutarties pagrindu atsakovė UAB „Labek“ įgijo atsakovui B. R. priklausiusią Žemės sklypo dalį.

11.       Teismas nurodė, kad nei aplinkybė, kad UAB „Labek“ Automobilį įsigijo nuosavybės teise 10 dienų iki Mainų sutarties sudarymo, nei aplinkybė, kad B. R. buvo laisvas ieškoti jam tinkamo automobilio rinkoje pats, į ką apeliavo ieškovų atstovai teismo posėdžio metu, niekaip nepaneigia aplinkybės, kad atsakovų vidinė valia atitiko išorinę jų valią. Atsakovas B. R. Mainų sutarties sudarymo dieną siekė perleisti nuosavybės teisę į jam priklausančią Žemės sklypo dalį už konkretų atsakovės UAB „Labek“ nuosavybės teise valdomą Automobilį, atitinkamai atsakovė UAB „Labek“ siekė perleisti jos nuosavybės teise valdomą Automobilį atsakovui B. R. už jį įgydama nuosavybės teisę į Žemės sklypo dalį, kurią turėjo atsakovas B. R.. Mainų sutartis šį abiejų atsakovų siekį pavertė realiu, sukūrė atitinkamas teisines pasekmes.

12.       Teismas nurodė, kad atsakovo B. R. bylos nagrinėjimo teisme metu atskleisti įstatymo leidžiamo nuosavybės teisės į Žemės sklypo dalį perleidimo būdo pasirinkimo motyvai – siekis perleisti nuosavybės teisę į Žemės sklypo dalį tokiu būdu, kuris jam nesukurtų papildomų nuostolių, o būtų ekonomiškai naudingas, ką atitinka šalių sudaryta Mainų sutartis, ja sukurtos pasekmės, niekaip negali būti siejamas su piktnaudžiavimu teise. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovai iki Mainų sutarties sudarymo būtų siūlę atsakovui B. R. perleisti nuosavybės teisę į dalį Žemės sklypo jiems už 5 000 Eur ar didesnę sumą. Priešingai, ieškovų ieškinyje dėstomos kitos aplinkybės, susijusios ne su Žemės sklypo bendraturčiu iki Mainų sutarties sudarymo – atsakovu B. R., o su atsakove UAB „Labek“, leidžia teigti, kad ieškovų netenkina tai, kad nuosavybės teisę į Žemės sklypo dalį įgijo būtent atsakovė UAB „Labek“. Teismas sprendė, kad asmens, tame tarpe UAB „Labek“, siekis nuosavybės teise valdyti Žemės sklypo dalį savaime negali būti laikomas neteisėtu ir pažeidžiančiu kitų asmenų, galimai taip pat pageidaujančių įgyti nuosavybės teisę į tą patį daiktą, teises ir įstatymo saugomus interesus. Teismas nurodė, kad svarbu yra tai, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka teigti, kad atsakovė UAB „Labek“ ar atsakovas B. R., sudarydami Mainų sutartį, būtų nesąžiningai, be teisinio pagrindo siekę apeiti ieškovų pirmenybės teisę įgyti dalį Žemės sklypo, įtvirtintą CK 4.79 straipsnio 1 dalyje. Byloje surinkti įrodymai liudija, kad atsakovas B. R., pageidaudamas perleisti nuosavybės teisę į jam priklausančią dalį Žemės sklypo ir neturėdamas jį tenkinančio pasiūlymo iš Žemės sklypo bendraturčių, tame tarpe ieškovų, pasirinko kitą įstatymo leistiną būdą – mainus, perleisti jam priklausančią nuosavybės teisę į Žemės sklypą asmeniui, kuris Mainų sutarties sudarymo dieną turėjo jo pageidaujamą daiktą – Automobilį.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13.       Apeliaciniu skundu ieškovė V. M. apeliaciniu skundu prašo:

13.1.                       ieškovę V. M. byloje pakeisti jos procesinių teisių perėmėju UAB „NT draudimo grupė“; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-08 sprendimą toje dalyje, kurioje teismas atmetė ieškovės V. M. ieškinį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės V. M. (teismui patvirtinus ieškovės procesinių teisių perėmimą – ieškovės UAB „NT draudimo grupė) ieškinį tenkinti; 

13.2.                       ieškovui V. J. taip pat pateikus apeliacinį skundą dėl 2021-06-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo panaikinimo, 2021-06-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą c. b. Nr. e2-211-819/2021 panaikinti, ir priimti naują sprendimą – abiejų ieškovų ieškinius tenkinti lygiomis dalimis;

13.3.                       priteisti iš atsakovų UAB „Labek“ ir B. R. ieškovės V. M. (teismui patvirtinus ieškovės procesinių teisių perėmimą – ieškovės UAB „NT draudimo grupė) naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14.       Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

14.1.                       Šiuo metu dėl Nuomos sutarties nutraukimo vyksta civilinė byla (tai nurodyta ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujančios Lietuvos Respublikai, atsiliepime, ir teismo sprendime). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog jau 2018 m. atsakovė UAB „Labek“ suprato, jog yra didelė tikimybė, kad Nuomos sutartis su ja bus nutraukta, ir atitinkamai atsakovei buvo ir yra itin aktualus bent minimalios Žemės sklypo dalies įgijimas, kuris leistų jai supirkinėti iš kitų bendraturčių Žemės sklypo dalis apeinant pirmenybės teisę.

14.2.                      Atsakovė jau buvo įgijusi 2002-11-28 valstybinės ne žemės ūkio paskirties pirkimo-pardavimo sutartimi Žemės sklypo dalis iš Lietuvos Respublikos, tačiau ši pirkimo-pardavimo sutartis 2006-01-30 LAT nutartimi c. b. Nr. 3K-3-1/2006 buvo pripažinta neteisėta ir negaliojančia.

14.3.                      Atsakovų sudaryto mainų sandorio esmė ir tikslas buvo išvengti turto bendraturčių, taip pat ir ieškovės, pirmenybės teisės įgyvendinimo, užkertant jiems kelią įsigyti turto dalį. Tai patvirtina bylos aplinkybės, kurių teismas nepagrįstai nevertino kaip reikšmingų ir patvirtinančių Mainų sandorio apsimestinumą. Atsakovė automobilį, kuris vėliau buvo išmainytas į ginčo Žemės sklypo dalis, įgijo tik 2019-01-18, t. y. prieš 13 dienų iki Mainų sutarties sudarymo (2019-01-31) (tai patvirtina ieškovės kartu su 2019-10-14 pranešimu pateikti dokumentai). Iš atsakovo įstatų matyti, jog šios juridinio asmens veiklos tikslas yra nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas; nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas. Taigi atsakovės veikla nėra ir nebuvo automobilių pirkimas-pardavimas ir atsakovės neturi išskirtinės patirties šioje srityje. Tai patvirtina, jog automobilis buvo nereikalingas pačiai atsakovei ir buvo įgytas tik siekiant sudaryti Mainų sutartį su atsakovu B. R.. Tokiu būdu atsakovė siekė įgyvendinti esminį savo tikslą – įgyti Žemės sklypo dalį tam, kad toliau galėtų apeinant bendraturčių pirmenybės teisę įgyti kitas Žemės sklypo dalis iš kitų bendraturčių ir kad išvengtų egzistuojančios grėsmės dėl teisių į Žemės sklypą netekimo.

14.4.                      Skundžiamame sprendime pats teismas pripažino atsakovų procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimais nurodytas aplinkybes, jog atsakovas B. R. derinosi su notaru ir advokatu dėl galimo Žemės sklypo dalių pardavimo ir sužinojo, jog siekiant išvengti turto perleidimo bendraturčiams, turėjo būti sudaromas ne pirkimo-pardavimo sandoris. Dėl to buvo nuspręsta sudaryti Mainų sutartį ir atsakovė surado ir įsigijo automobilį (ką ir patvirtina automobilio įgijimas prieš pat Mainų sutarties sudarymą). Tai reiškia, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovai net neslėpė ir aiškiai pripažino, jog Mainų sutartis buvo apsimestinė ir toks modelis pasirinktas tik tam, kad būtų apeita bendraturčių pirmenybės teisė įgyti Žemės sklypų dalis. Taigi, atsakovai dar prieš automobilį įgyjant atsakovei akivaizdžiai jau buvo suderinę, jog atsakovė UAB „Labek“ įgis automobilį tik tam, kad vėliau jį išmainytų atsakovui B. R.. Netgi civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovai taip ir nepaaiškino, kodėl atsakovas B. R. automobilio negalėjo įgyti ne iš atsakovės UAB „Labek“, o kito juridinio asmens, t. y. pirminio pardavėjo, kodėl tą reikėjo daryti per atsakovę UAB „Labek“, tuo labiau, kad nėra jokių duomenų apie atsakovus siejančius išskirtinius artimus ir pasitikėjimo santykius, o automobilius galima įgyti visoje Lietuvos Respublikoje ir tokių viešų skelbimų yra daug.

14.5.                      Atsakovai pasirinko nelogišką ir komplikuotą kelią – iš pradžių dirbtinai sukurti atsakovei UAB „Labek“ būsimų mainų objektą, kurio jis neturėjo, o paskui jį išmainyti į atsakovo B. R. turimas Žemės sklypo dalis. Atitinkamai ginčo mainų sandorio esmė buvo ne išvengti kelių pirkimo–pardavimo sandorių, o būtent išvengti ieškovės, kaip bendraturtės, pirmenybės teisės įgyvendinimo. Atitinkamai teismas nepagrįstai nurodo apie sandorio ekonominę logiką – akivaizdu, kad Mainų sutarties atveju to nebuvo, nes atsakovas B. R. galėjo, nepažeisdamas bendraturčių pirmenybės teisės, perleisti savo Žemės sklypo dalis bendraturčiams, o ne trečiajam asmeniui – atsakovei UAB „Labek“, prieš tai dirbtinai sukuriant pagrindą mainams (t. y. atsakovei UAB „Labek“ įgyjant automobilį, kuri atsakovas B. R. galėjo įgyti tiesiogiai).

14.6.                      Atsakovui B. R. siekiant perleisti Žemės sklypo dalį kitam bendraturčiui (o jau vien ieškinių šioje byloje pateikimas liudija, kad bendraturčius aiškiai domina Žemės sklypo dalių įsigijimas), atsakovui B. R. net nebūtų reikėję siųsti pranešimų visiems bendraturčiams, nes turtą perleidžiant bendraturčiams nėra reikalavimo siųsti pranešimus visiems bendraturčiams. Negana to, tokiu atveju kaip tik būtų sumažinta civilinio ginčo rizika (nes bendraturčiai tarpusavyje pirmenybės teisės neturi), kuri kilo sudarius apsimestinį sandorį. Atitinkamai nei teismas, nei atsakovai nepagrindė Mainų sutarties logikos. Tuo pačiu pirkimo-pardavimo sutartis taip pat būtų sudaroma notarine tvarka (kaip ir mainų sutartis), todėl sudarant tokią sutartį nebūtų ir daugiau kaštų, o automobilio pirkimo-pardavimo sutarčiai notarinio patvirtinimo nereikia.

14.7.                      Mainomas objektas (automobilis) atsakovo buvo įgytas prieš pat Mainų sutarties sudarymą, automobilis buvo 10 metų senumo, rida 188150 km, jis nepasižymi jokiomis išskirtinėmis ypatybėmis, kas lemtų, jog būtent šis automobilis turėjo būti įgytas būtent iš atsakovo mainų pagrindu. Viešai prieinamų talpių automobilių (ką akcentavo atsakovas B. R.) pasiūlymų yra daug. Tuo labiau, kad atsakovė UAB „Labek“ šio automobilio net neturėjo (tai reiškia, jog atsakovė UAB „Labek“ net negalėjo pasiūlyti išskirtinio mainų objekto) ir įgijo tik tam, kad jį išmainyti.

14.8.                      Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas B. R. neturėjo tenkinančio pasiūlymo iš kitų bendraturčių ar kad ieškovai iki Mainų sutarties sudarymo būtų siūlę atsakovui B. R. perleisti nuosavybės teisę į dalį Žemės sklypo jiems už 5 000 Eur ar didesnę sumą. Atsakovas B. R. bendraturčiams niekuomet nesiuntė pranešimo parduoti Žemės sklypo dalis už 5 000 EUR, atitinkamai bendraturčiai teisės aktų numatyta tvarka niekuomet tokio pasiūlymo iš atsakovo B. R. negavo. Todėl bendraturčiai ir negalėjo pareikšti savo sutikimo įgyti Žemės sklypo dalis už numatytą kainą. Tai tik patvirtina, kad bendraturčių pirmenybės teisė įgyti Žemės sklypų dalis buvo pažeista.

14.9.                      Teismų praktikoje situacijos, kai turtas įgyjamas ir po to jis išmainomas į bendrąja nuosavybe esančio turto dalį, vienareikšmiškai pripažįstamos kaip pažeidžiančios bendraturčių teises ir tokie mainų sandoriai pripažįstami apsimestiniais, ir kvalifikuojami pirkimo-pardavimo sutartimis. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartyje c. b. Nr. e2A-415-186/2018 taip pat buvo nagrinėjamas iš esmės analogiškas klausimas. Pagal minėtos civilinės bylos aplinkybes atsakovai sudarė mainų sutartį, pagal kurią vienas atsakovas įgijo nuosavybės teisę į kitam atsakovui priklausiusias žemės sklypų dalis ir sumokėjo mainomų daiktų kainų skirtumą, o kitas atsakovas įgijo nuosavybės teisę į butą, kurį pirmasis atsakovas buvo įgijęs prieš šešias dienas iki ginčijamos mainų sutarties sudarymo. Teismas padarė išvadą, jog mainų sutarties šalių tikroji valia buvo sudaryti žemės sklypų dalių pirkimo-pardavimo sutartį.

14.10.                      CK 4.79 str. 3 d. numatyta, kad jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Kadangi Mainų sutartis turi būti pripažinta apsimestine ir pažeidžianti bendraturčių pirmenybės teisę, atitinkamai ieškovei turi būti perkeltos pirkėjos teisės ir pareigos pagal 2019 m. sausio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį į 63/13726 dalis Žemės sklypo, nustatant, kad atsakovas B. R. pardavė, o ieškovė pirko 63/13726 dalis Žemės sklypo už 5000 EUR. Kadangi atsakovas B. R. įgijo automobilį ir juo naudojasi, ieškovė laikosi pozicijos, kad ginčo atveju šalių interesus labiausiai atitiks toks restitucijos būdas: ieškovė turėtų būti įpareigota atsakovui per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti 63/13726 Žemės sklypo dalių kainą, numatytą Mainų sutartyje, t. y. 5000 EUR, o automobilis paliktinas atsakovui B. R..

15.       Apeliaciniu skundu V. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-211-819/2021 ir priimti naują sprendimą ieškovo V. J. ieškinį tenkinti visiškai; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

15.1.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai neteisingai vertino šalių veiksmus ir motyvus, kurie akivaizdžiai patvirtina, jog atsakovai siekė sudaryti Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo, o ne Mainų sutartį, t. y. atsakovui B. R. svarbiausias kriterijus perleidžiant Žemės sklypo dalį buvo tik finansinė nauda, o ne konkretus ginčo automobilis. Atsakovai pirma susitarė dėl sandorio sudarymo mechanizmo, kuris vėliau buvo įgyvendintas sudarant du atskirus sandorius (automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir vėliau Mainų sutartį).

15.2.                      Atsakovo B. R. tikroji valia buvo parduoti turimą Žemės sklypo dalį kaip įmanoma geresnėmis finansinėmis sąlygomis, o ne gauti konkretų automobilį. Vienintelis motyvas, kodėl buvo ieškoma būdų apeiti Žemės sklypo bendraturčius, taip pat yra finansinis – anot B. R. pranešimas bendraturčiams apie parduodamą bendrą turtą per notarą laikantis CK 4.79 str. 2 dalies reikalavimų yra neproporcingai brangus. Tačiau įstatymų numatytų pareigų vykdymo kaštai negali būti pagrindu pateisinti neteisėtą Mainų sandorį. Pranešimas bendraturčiams per notarą apie parduodamą bendrą turtą visada kainuos atitinkamą sumą, tačiau nepaisant to, tokia pareiga yra numatyta ir ji privalo būti vykdoma. Laikantis tokios logikos, kokios laikosi atsakovai ir pirmosios instancijos teismas, vien tuo (pranešimo bendraturčiams pateikimo kaštais) galima pateisinti tariamą mainų sandorį kaip finansiškai naudingesnį pardavėjui. Tokia pozicija akivaizdžiai prieštarauja CK 4.79 straipsniui ir jo tikslui suteikti bendraturčiams pirmenybės teise įsigyti parduodamą bendrą turtą.

15.3.                      Įvertinus Žemės sklypo bendraturčių, dalyvaujančių šioje civilinėje byloje skaičių (23) mokestis notarui sudarytų 161,00 Eur (galimai mokestis būtų dar mažesnis, kadangi visiems bendraturčiams būtų siunčiamas analogiškas trumpas pranešimas). Iš to, kas nurodyta, matyti, jog išlaidos pranešimams bendraturčiams per notarą pateikti yra labai nežymios net ir lyginant su Mainų sutartyje nurodyta Žemės sklypo verte (5.000,00 Eur).

15.4.                      Ne pirkėjai, o pardavėjas turi pareigą siūlyti bendraturčiams įsigyti parduodamą bendrą turtą. Todėl skundžiamo teismo sprendimo motyvai, susiję su tuo, kad B. R. neturėjo jį tenkinančio pasiūlymo iš kitų bendraturčių, yra neteisėtas. Tik tuo atveju, kai atsakovas B. R. įstatymų nustatyta tvarka būtų pateikęs pasiūlymą, būtų galima pamatyti, kurie bendraturčiai būtų sutikę įsigyti Žemės sklypo dalį pasiūlyme nurodytomis sąlygomis. Ieškovas būtų sutikęs mokėti ir didesnę sumą už parduodamą ginčo Žemės sklypo dalį, t. y. 5.000,00 Eur plius notaro pranešimų siuntimo išlaidas. B. R. neabejotinai žinojo ar turėjo žinoti, kad Žemės sklypo bendrasavininkai pageidauja įsigyti jo turimą Žemės sklypo dalį, tačiau neteisėtai siekė turtą parduoti būtent atsakovei UAB „Labek“.

15.5.                      Vertinant atsakovo B. R. tikrąją valią taip pat yra svarbu ir tai, kad B. R. net nebuvo svarbi automobilio markė ir modelis. Atsakovo B. R. pageidautini automobilio bruožai buvo šie: (i) talpus; (ii) tvarkingas; (iii) vertė atitinka jo Žemės sklypo dalies vertę pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis.

16.       Ieškovė V. M. atsiliepime į ieškovo V. J. apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – abiejų ieškovų ieškinius tenkinti lygiomis dalimis. Atsiliepime nurodo, kad CK 4.79 str. 3 d. numatyta, kad jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Kadangi Mainų sutartis turi būti pripažinta apsimestine ir pažeidžianti bendraturčių pirmenybės teisę, taip pat ji turi būti pripažinta galiojančia pirkimo-pardavimo sutartimi, atitinkamai turi būti perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos pagal 2019-01-31 pirkimo-pardavimo sutartį į 63/13726 dalis žemės sklypo. Tačiau kadangi abu ieškovai teismo prašo ieškinius tenkinti ir jiems perkelti pirkėjo teises, todėl šis reikalavimas turi būti patenkintas lygiomis dalimis.

17.       Atsakovas B. R. atsiliepimu į ieškovo V. J. apeliacinį skundą prašo apelianto V. J. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:

17.1.                       Atsakovas nesutinka su apelianto skunde nurodytais teiginiais bei argumentais, kuriais iš esmės grindžia visą apeliacinį skundą, jog tikroji atsakovų valia buvo sudaryti ne Mainų, o Žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sandorį, taip apeinant kitų bendraturčių teises. Pažymi, kad apeliantas V. J. klaidingai interpretuoja faktus, savo teiginius niekuo nepagrindžia, remiasi tik spėliojimais, klaidingais faktų interpretavimais ir nepateikdamas logiškų argumentų. Teismo posėdžio metu atsakovas B. R. paaiškino, kad jam buvo reikalingas automobilis, jis pasidomėjo UAB „Labek“ A. K., iš pažįstamų sužinojo, kad jis yra sąžiningas, patikimas, taip įgijo pasitikėjimą juo, kartą prasitaręs jam apie tai, kad ieško automobilio, nutarė su juo bendrauti, aptartos buvo visos smulkmenos, aptarė rinkos kainą, pažadėjo asmeniškai iš savų lėšų padengti remontą, jei automobiliui kas atsitiktų. Automobilis buvo reikalingas, nes nuosavas sugedo. Paaiškino, kad jam reikėjo tokio automobilio, kad galėtų persivežti obuolius, bulves, kažkokius padargus, atsivežti medžiagas konstrukcijoms, markė automobilio nebuvo tiek svarbi, svarbu, kad automobilis būtų gerai prižiūrėtas. Automobiliu naudojasi iki šiol; notaras klausė dėl valios, savo valia neabejojo, sandoriu yra labai patenkintas.

17.2.                      Teismas visapusiškai ir teisingai įvertino įrodymus ir atskleidė tikrąją atsakovų valią sudarant Mainų sutartį. Atsakovo B. R. bylos nagrinėjimo teisme metu atskleisti įstatymo leidžiamo nuosavybės teisės į Žemės sklypo dalį perleidimo būdo pasirinkimo motyvai, o būtent siekis perleisti nuosavybės teisę į Žemės sklypo dalį tokiu būdu, kuris jam nesukurtų papildomų nuostolių, o būtų ekonomiškai naudingas, ką atitinka šalių sudaryta Mainų sutartis, ja sukurtos pasekmės, niekaip negali būti siejamas su piktnaudžiavimu teise. Atsakovas B. R., pageidaudamas perleisti nuosavybės teisę į jam priklausančią dalį Žemės sklypo ir neturėdamas jį tenkinančio pasiūlymo iš Žemės sklypo bendraturčių, tame tarpe ieškovų, pasirinko kitą įstatymo leistiną būdą – mainus, perleisti jam priklausančią nuosavybės teisę į Žemės sklypą asmeniui, kuris Mainų sutarties sudarymo dieną turėjo jo pageidaujamą daiktą – automobilį.

17.3.                      Nei aplinkybė, kad UAB „Labek“ automobilį įsigijo nuosavybės teise 10 dienų iki Mainų sutarties sudarymo, nei aplinkybė, kad atsakovas B. R. buvo laisvas ieškoti jam tinkamo automobilio rinkoje pats, į ką apeliavo ieškovų atstovai teismo posėdžio metu, niekaip nepaneigia aplinkybės, kad atsakovų vidinė valia atitiko išorinę jų valią. Atsakovo B. R. bylos nagrinėjimo teisme metu atskleisti įstatymo leidžiamo nuosavybės teisės į Žemės sklypo dalį perleidimo būdo pasirinkimo motyvai – siekis perleisti nuosavybės teisę į Žemės sklypo dalį tokiu būdu, kuris jam nesukurtų papildomų nuostolių, o būtų ekonomiškai naudingas, ką atitinka šalių sudaryta Mainų sutartis, ja sukurtos pasekmės, niekaip negali būti siejamas su apsimestinumu ir siekiu apeiti kitų bendraturčių pirmumo teises sudarant pirkimo-pardavimo sutartį.

18.1.                      Šiuo atveju yra labai svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018). Ši praktika būtent ir atitinka šioje byloje nustatytas aplinkybes ir teismo padarytas išvadas. Atsakovo siekiamas sandorio tikslas būtent ir buvo sudaryti Mainų sutartį. Mainų sutartimi atsakovas B. R. perleido atsakovui UAB „Labek“ 63/13726 dalis Žemės sklypo mainais už transporto priemonę, šia transporto priemone atsakovas ir dabar automobiliu naudojasi, ir ketina ateityje naudotis, nėra įrodymų, patvirtinančių esant priešingai. Sandorio pasekmės ir visos civilinės bylos aplinkybės ir įrodymai teismo buvo tinkamai ir visapusiškai įvertinti, jie patvirtina, kad atsakovai sudarė būtent Mainų sutartį, todėl teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

19.                      Atsakovas B. R. atsiliepimu į ieškovės V. M. apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:

19.1.                      Atsakovas nesutinka su ieškovės V. M. skunde nurodytais teiginiais bei argumentais, jog tikroji atsakovų valia buvo sudaryti ne Mainų, o Žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sandorį. Ieškovė (apeliantė) klaidingai interpretuoja faktus, savo teiginius niekuo nepagrindžia, remiasi tik spėliojimais, klaidingais faktų interpretavimais ir nepateigdama logiškų argumentų, prašo panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

19.2.                      Atsakovas B. R. nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu, niekada nėra pripažinęs, kaip kad teigia ieškovė skunde, jog Mainų sutartis buvo apsimestinė ir toks modelis pasirinktas tik tam, kad būtų apeita bendraturčių pirmenybės teisė įgyti Žemės sklypų dalis. Atsakovas B. R. neturėjo jokio intereso apeiti kitų bendraturčių teises, jis siekė savo tikslų jam naudingomis ir priimtinomis sąlygomis, o įstatymas, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, nedraudžia sudaryti mainų sutarties. Tarp atsakovų 2019 m. sausio 31 d. ji ir buvo sudaryta, būtent Mainų sutartis (notarinio registro Nr. MK-1125), kurios jis ir siekė. Ši sutartis, išsiaiškinus tikrąją atsakovų valią, buvo patvirtinta Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaro M. K., notarui nekilo jokių abejonių dėl tikrosios sandorio šalių valios. Sandoriu išreikštoji atsakovų valia atitiko tikruosius šalių ketinimus.

19.3.                       B. R., kai kurie bendraturčiai siūlė pirkti iš jo jam priklausančią žemės sklypo dalį tik už 2 500 Eur. Tokie pasiūlymai akivaizdžiai buvo nuostolingi atsakovui. Svarbu paminėti, kad šiuo atveju yra labai daug šios žemės sklypo bendraturčių, daugumos bendraturčių gyvenamosios vietos adresai atsakovui yra nežinomi. Atsakovas buvo kreipęsis į notarų biurą dėl žemės sklypo pardavimo ir sužinojo, kad vien pranešimų išsiuntimas visiems bendraturčiams yra brangus, atsakovas patirtų dideles išlaidas, lyginant su jam priklausančios žemės sklypo dalies verte.

19.4.                      Mainų sutarčiai sudaryti yra sutarties šalių ketinimų perleisti vieną turimą konkretų daiktą ir įsigyti kitą, kurį turi kita sutarties šalis, sutapimas, kaip ir yra šiuo atveju. Tokiu atveju sudarant Mainų, o ne dvi pirkimo-pardavimo sutartis, sutaupoma laiko ir lėšų. Taigi, Mainų esmė – išvengti kelių atskirų pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo, kai šio sandorio šalys turi turtą, kuris dėl savo individualių savybių tinkamas ir norimas įgyti kiekvienos iš sandorio šalių. Tai kartu paneigia ir ieškovės teiginį, jog šiuo atveju nebuvo jokios būtinybės sudaryti Mainų sutarties, tokiu būdu apeinant ieškovės pirmenybės teisę.

19.5.                      Šioje byloje nėra jokių aplinkybių, patvirtinančių egzistuojant faktą, jog atsakovas B. R., būtų suinteresuotas tuo, jog atsakovas UAB „Labek“ kažkokiu tai būdu apeitų ieškovės pirmenybės teisę. Atsakovui B. R. buvo svarbūs tik jo asmeniniai interesai, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, tik Mainų sandoris jam buvo naudingiausiais, nes žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sandoris jam būtų nuostolingas.

19.6.                      Ieškovė iškraipo atsakovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus teigdama, kad Mainų sutarties objektas neva buvo specialiai sukurtas, yra priešingai, B. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam buvo reikalingas automobilis su didele bagažine, kad galėtų pervežti ūkio reikmenis, todėl automobilis jam buvo pasiūlytas mainais į 63 kvadratinių metrų sklypą, pagal vertę automobilis prilyginamas to sklypo registro kainai, tada ir buvo sudaryta Mainų sutartis. šalys siekė ekonomiškai pagrįsto sandorio, teismų praktika tokio sandorio nedraudžia, ieškovų nurodomoje praktikoje yra visiškai kitos aplinkybės ir jų negalima lyginti su nagrinėjama byla.

19.7.                      Automobilio B. R. nepardavė, juo ir toliau naudojasi. Mainų sutartyje tiksliai išreikšta šalių valia mainyti daiktus, nurodant tiksliai mainomus daiktus, vertę ir kitas būtinas sutarties sąlygas. Atsižvelgiant į kainą įvyko lygiaverčiai mainai, o tai nesudaro pagrindo konstatuoti tariamojo sandorio faktą. Šios aplinkybės tik patvirtina logišką įvykių seką, atsakovų, kaip Mainų sutarties šalių ketinimų ir tikslų sutaptį, vidinės valios atitiktį išorinei, įtvirtintai, inter alia, ginčo sutartyje. Mainų sutartį patvirtino notaras, notarui buvo pateikti visi šios sutarties sudarymui reikalingi dokumentai, atskleista tikroji šalių (atsakovų) valia, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių esant priešingai. Visos civilinės bylos aplinkybės ir įrodymai teismo buvo tinkamai ir visapusiškai įvertinti, ir nepatvirtina Mainų sutarties apsimestinumo, todėl pagrįsto ir teisėto sprendimo nėra jokio pagrindo naikinti.

20.                      Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo dėl apeliacinių skundų pagrįstumo spręsti vadovaujantis atsiliepime išdėstytais motyvais. Atsiliepime nurodo, kad pagal Kasacinio teismo praktiką, jog apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštąjį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2012). Tokiu atveju turi būti taikomos sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taisyklės, jis turi atitikti bendruosius to sandorio sudarymo reikalavimus bei nepažeisti kitų įstatymų reikalavimų, kaip antai neprieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015).

21.                      Ieškovas V. J. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo tenkinti ieškovės V. M. teisių perėmėjo apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – abiejų ieškovų (V. M. teisių perėmėjo ir V. J.) ieškinius tenkinti lygiomis dalimis. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

21.1.                      Skundžiamame sprendime buvo nepagrįstai nurodoma Mainų sandorio ekonominė logika (pranešimų bendraturčiams išsiuntimo kaštų išvengimas). Tuo atveju, kai bendras turtas perleidžiamas kitam bendraturčiui, tai pranešimų siųsti visiems bendraturčiams nereikia. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2009. Taigi, Mainų sutarties teisėtumas visiškai be pagrindo buvo grindžiamas ekonomine logika (pranešimų bendraturčiams išsiuntimo kaštų išvengimu), kadangi tokių pranešimų siųsti net neprivaloma. Taip pat sutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, patvirtinančiais aplinkybę, kad atsakovės UAB „Labek“ tikslas buvo pažeidžiant pirmumo teisę įgyti Žemės sklypo dalis.

21.2.                      Sutiktina su tuo, kad ieškovams pareiškus iš esmės analogiškus reikalavimus (ir apeliacinius skundus), jų reikalavimai turėtų būti tenkinami lygiomis dalimis. Patenkinus abiejų ieškovų ieškinius lygiomis dalimis turėtų būti laikoma, kad ieškovai bylą laimėjo 100 proc., o atsakovai bylą pralaimėjo 100 proc. ir privalo atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d.).

22.                      Atsakovė UAB „Labek“ atsiliepimu į apeliantų V. M. ir V. J. apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:

22.1.                       Dėstydama faktines aplinkybes apeliantė labai plačiai pasisako dėl CK 4.79 str. 1 d. nuostatos turinio. Tačiau jos argumentai dėl minimos nuostatos turinio yra ydingi. Nurodomoje nuostatoje numatyta bendraturčio pirmenybės teisė įgyti parduodamas bendro turto dalis, priešingai nei teigia apeliantė, neriboja nei bendraturčio teisės pasirinkti kitus nei pirkimas-pardavimas savo turimos turto dalies perleidimo būdus, nei sutarčių laisvės principo - perleisti savo turimą turto dalį kitais pasirinktais būdais.

22.2.                       CK 4.79 str. nuostata, numatanti bendraturčių pirmumo teises galioja tik bendrosios nuosavybės pirkimo-pardavimo atveju, o mainų, dovanojimo, ar kitokio sandorio atveju negalioja. Atitinkamai bendraturčio pirmenybės teisės numatymas bendrosios dalinės nuosavybės pardavimo atveju nenumato teisės riboti kito bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio teisė savo nuožiūra pasirinkti kitus nuosavybės perleidimo būdus. Aiškinant kitaip, netektų prasmės CK 4.78 str. įtvirtintos bendraturčio teisės. Šiuo atveju, ginčo žemės sklypo dalis buvo perleista mainų sutarties pagrindu. Apeliantams pirmumo teisė įsigyti atsakovės nuosavybę nekilo, nes tokia teisė numatyta tik perleidžiant dalį bendroje nuosavybėje pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Todėl apeliantės argumentai, kad „apie Mainų sutartį Žemės sklypo bendraturčiai nebuvo informuoti ir jiems nebuvo suteikta galimybė įgyti mainomą Žemės sklypo dalį“ bei interpretacijos, kad sudarydamas Mainų sutartį atsakovė negalėjo pažeisti bendraturčių pirmumo teisės įsigyti ginčo žemės sklypo dalį yra akivaizdžiai nepagrįsti.

22.3.                       Nuomos sutarties vykdymo ir/ar nutraukimo klausimas neturi jokio teisinio reikšmingumo nagrinėjamai bylai, nes negali nei patvirtinti, nei paneigti ginčijamos Mainų sutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Beje, ir pati apeliantė nepateikė jokių argumentų kokį teisinį ryšį įrodinėjant Mainų sutarties apsimestinumą turi nuomos sutarties sudarymo faktas, ar kitoje byloje nagrinėjamas dėl nuomos sutarties kilęs ginčas. Apeliantės dėstomi samprotavimai bei vertinimai, kad UAB ,,Labek“ buvo aktualus Ginčo žemės dalies įsigijimas, kad neva leistų supirkinėti Žemės sklypo dalis iš kitų bendraturčių, viena vertus, yra tik apeliantės prielaida, o samprotavimas nėra faktinis duomuo todėl iš viso neatitinka įrodymo sampratos.

22.4.                       Apeliantės nesąžiningumą patvirtina ir jos melagingi teiginiai, kad UAB ,,Labek“ tęsia kažkokius neteisėtus veiksmus Žemės sklypo savininkų atžvilgiu. Apeliantė nenurodė nei vieno neteisėto bendraturčių atžvilgiu atlikto UAB ,,Labek“ veiksmo, kuris būtų konstatuotas teismų sprendimais.

22.5.                       Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Apeliantė, kvestionuodama mainų sandorio šalių valią ir teigdama, jog mainų sutartis pridengia pirkimo – pardavimo sandorį, šių aplinkybių jokiais objektyviais įrodymais nepatvirtino, o rėmėsi tik tam tikromis prielaidomis, grįstomis kitokiu įrodymų vertinimu, nei skundžiamą sprendimą priėmęs teismas.

22.6.                       Atsakovas B. R. tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu vienareikšmiškai patvirtino, kad jo valia buvo ne parduoti ginčo Žemės sklypo dalį, o ją išmainyti į jam reikalingą automobilį. Atsakovas B. R. detaliai paaiškino ir jo valios sudaryti mainų sandorį priežastis. Pagal nagrinėjamu atveju byloje nustatytas faktines aplinkybes pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad išreikštoji atsakovų UAB „Labek“ ir B. R. valia atitiko tikruosius šalių ketinimus, kadangi atsakovų siekiamas sandorio tikslas būtent ir buvo sudaryti Mainų sutartį, o ne dvi atskiras pirkimo-pardavimo sutartis. Juk tokia ir yra mainų sutarties esmė ir prasmė. Abiejų šalių valia sudaryti mainų sandorį sutapo.

22.7.                       Pasisakydamas dėl apeliantės V. M. argumento, kad vienas iš Mainų sutarties objektų – transporto priemonė, buvo įgyta 13 dienų prieš Mainų sutarties sudarymą, nėra ir negali būti vertinama, kaip aplinkybė įrodanti Mainų sutarties apsimestinumą. Todėl vien šios aplinkybės nepakanka Mainų sutartį pripažinti negaliojančia. Beje, joks teisės aktas nenumato ir nereglamentuoja kiek laiko turi trukti šalių derybos dėl mainų sutarties sudarymo Apeliantės nurodomoje Kasacinio teismo nutartyje – 2009-09-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-7-288/2009, nors ir nurodoma, kad vienas iš kriterijų vertinant sandorio apsimiestinimą gali būti aplinkybė, kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiką sudaro kelis sandorius, tačiau nagrinėjamos bylos ir apeliantės minimos išnagrinėtos bylos ratio decidendi skiriasi.

22.8.                       Atmestini apeliantės V. M. argumentai, kad atsakovai iš anksto buvo suderinę, jog UAB ,,Labek“ įsigys automobilį tam, kad jį galėtų išmainyti į atsakovo ginčo žemės sklypo dalį. Jokių susitarimų, ar įsipareigojimų, kad UAB ,,Labek“ nupirks automobilį ir tuomet bus sudaryta mainų sutartis atsakovai nesudarė. Atitinkamai nėra jokių duomenų, kad atsakovai vėliau būtų derinę kokius nors klausimus, susijusius su automobilio pirkimu. Atsakovė UAB ,,Labek“ neneigia, kad įsigijo automobilį, tačiau atsakovas B. R. neturėjo jokio įsipareigojimo jį mainyti. Todėl UAB „Labek“ jį įsigijo savo rizika.

22.9.                       Apeliantė V. M. tik sukūrė versiją, kokia turėjo būti atsakovų valia, kaip atsakovai turėjo mąstyti, sukūrė jos pageidaujamą atsakovų elgesio modelį, tačiau vien todėl, kad atsakovų elgesys neatitiko apeliantės pageidavimų, nepatvirtina nei jų elgesio neteisėtumo, nei apsimestinumo. Nei atsakovo sprendimas mainyti, o ne parduoti ginčo žemės sklypo dalį, nei apsisprendimas įsigyti automobilį iš bendrovės ,,Labek“, o ne savarankiškai ieškoti skelbimuose, nei kiti apeliantės kritiškai vertinami šio atsakovo veiksmai nėra nei nelogiški, nei neteisėti, nei nesąžiningi ar neprotingi.

22.10.                      Nesutinka su apelianto V. J. argumentu, kad atsakovas neįrodinėjo finansinių kaštų, dėl kurių jam neapsimokėjo sudaryti pirkimo-pardavimo sandorio. Visų pirma, savaime suprantama, kad notaro paslaugos už pranešimų išsiuntimą yra mokamos, taip pat kainuoja ir Gyventojų registro tarnybos duomenys apie deklaruotą gyvenamąją vietą, be to, kad tinkamai įvykdyti bendraturčių informavimo pareigą, kiekvienas atsakingas asmuo kreipiasi ir dėl teisinės pagalbos suteikimo, kuri yra taip pat mokama. Antra, pats apeliantas pripažįsta, kad atsakovas būtų patyręs išlaidas bendraturčių informavimui, todėl ši aplinkybė papildomai ir neturi būti įrodinėjama (CPK 182 str. 1 p., 5 p.). Be to, neginčytina, kad vieno sandorio forminimo kaštai neabejotinai yra mažesni nei dviejų sandorių.

22.11.                      Apeliantas nemini, kad atsakovui buvo labai svarbu ir patikimas automobilio pardavėjas, kad paaiškėjus daikto trūkumams galėtu į jį kreiptis dėl trūkumu pašalinimo, taip pat, kad automobilis būtu tinkamas važinėti kaimo keliais. Akivaizdu, kad ne visi automobiliai pasižymi šiomis savybėmis. Kita vertus, būtent nurodomos automobilio savybės apžiūrėjus automobilį ir lėmė atsakovo valią jį mainyti, įvertinus, kad toks sandoris yra ir naudingesnis ir racionalesnis nei pirkimo-pardavimo sandoris.

22.12.                      Apeliantas klaidingai nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018-07-05 nutartyje, civilinės bylos Nr. e2A-415-186/2018, analogiškoje byloje, kai UAB ,,Geruda“ nupirko butą ir jį išmainė į žemės sklypus, pripažino sandorį apsimestiniu dėl to, kad mainų objektą – Butą ši įmonė įsigijo tik prieš šešias dienas iki sandorio. Tačiau, iš tikrųjų, sandoris buvo pripažintas apsimestiniu ne dėl to, kad mainu objektas Butas buvo įsigytas prieš mainu sandorio sudarymą, o dėl to, kad buvo konstatuota, jog iš tikrųjų šalys sudarė ne mainų, o pirkimo-pardavimo sandorį. Tokią išvadą nurodomoje byloje teismas padarė konstatavęs visiškai kitokias faktines aplinkybes nei nagrinėjamoje byloje: nurodomoje byloje buvo nustatyta, kad įsigytas Butas nebuvo bendrovei reikalingas jokiu tikslu (24 p.), nagrinėjamoje byloje UAB ,,Labek“ atstovas paaiškino, kad vienas iš automobilio įsigijimo tikslu – naudoti jį įmonės veikloje. Beje, logiška, kad įmonės veikloje įprastai automobilis yra reikalingas, priešingai nei butas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovų apeliaciniai skundai tenkinami.

23.                      Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl ieškovės V. M. pakeitimo jos procesinių teisių perėmėja UAB „NT draudimo grupė“

24.                      Ieškovė V. M. su apeliaciniu skundu pateikė 2021-02-26 pirkimo-pardavimo sutarties kopiją ir Nekilnojamojo turto registrų duomenų bazės išrašą, iš kurių matyti, kad ieškovė V. M. perleido savo turimas Žemės sklypo dalis kitam bendraturčiui (byloje dalyvaujančiam trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis) UAB „NT draudimo grupė“. Ieškovė prašo pakeisti ją jos procesinių teisių perėmėju UAB „NT draudimo grupė“.

25.                      Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

26.                      Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovė V. M. perleido savo turimas žemės sklypo dalis UAB „NT draudimo grupė“ ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, sprendžia, kad UAB „NT draudimo grupė“ pagrindė savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 3 dalis). Todėl prašymas dėl ieškovės pakeitimo tenkintinas ir ieškovė V. M. keistina nauja ieškove – UAB „NT draudimo grupė“. Toliau tekste ieškove vadinama UAB „NT draudimo grupė“.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

27.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre yra registruotas 1,3726 ha žemės sklypas Vilniuje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v. Adresas šiam objektui nėra suteiktas. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovui V. J. priklauso 63/13726 dalis Žemės sklypo 2014 m. lapkričio 5 d. dovanojimo sutarties Nr. 3847 pagrindu, ieškovei V. M. – 984/13726 dalis Žemės sklypo 2007 m. rugsėjo 17 d. paveldėjimo teisės liudijimų Nr. 3199, 3201 pagrindu. Atsakovei UAB „Labek“ nuosavybės teise priklauso 63/13726 dalis Žemės sklypo, kurią ji įgijo iš atsakovo B. R. 2019 m. sausio 31 d. mainų sutarties Nr. KM-1125 pagrindu (ginčo sutartimi). Atsakovas B. R. 63/13726 dalis Žemės sklypo nuosavybės teise valdė iki Mainų sutarties sudarymo 2010 m. kovo 4 d. Apskrities viršininko sprendimo Nr. 2.4-01-8056 pagrindu. Į bylą įtraukti tretieji asmenys yra Žemės sklypo bendraturčiai.

28.                      Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių apsimestinio sandorio negaliojimą, bendraturčio pirmenybės teisę pirkti parduodamą bendrosios nuosavybės dalį, aiškinimo ir taikymo.

Dėl mainų sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu

29.                      Apsimestinio sandorio negaliojimo sąlygos, tokio sandorio teisinės pasekmės apibrėžtos CK 1.87 straipsnyje. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2006; kt.). Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis), t. y. galioja tas sandoris, kurio padarinių siekė jo šalys.

30.                      Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp atsakovų B. R. ir UAB „Labek“ 2019 m. sausio 31 d. buvo sudaryta Mainų sutartis, patvirtinta Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaro M. K., kuria atsakovas B. R. perleido atsakovei UAB „Labek“ 63/13726 dalis Žemės sklypo mainais už transporto priemonę –automobilį TOYOTA VERSO, kurio pirmosios registracijos data – 2009 m. rugsėjo 22 d.. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apie Mainų sutartį Žemės sklypo bendraturčiai nebuvo informuoti. Ieškovai UAB „NT draudimo grupė“ ir V. J. dviejose skirtingose bylose pateikė ieškinius prašydami panaikinti Mainų sutartį kaip apsimestinį sandorį, šią sutartį pripažinti pirkimo - pardavimo sutartimi, pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį perkelti kiekvienam iš ieškovų. Vilniaus miesto apylinkės teisme bylos pagal nurodytų ieškovų ieškinius buvo sujungtos. Apeliacinės instancijos teisme ieškovai prašo abiejų ieškovų ieškinius tenkinti lygiomis dalimis ir perkelti jiems pirkėjo teises lygiomis dalimis.

31.                      Teisėjų kolegija pažymi, jog tuo atveju, kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spręsdamas tokį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien analizuoti rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas svarbus sutarčių aiškinimo principas – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; kt.).

32.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovui B. R. buvo reikalingas tvarkingas ir talpus automobilis, pasikalbėjęs su atsakovės UAB „Labek“ atstovu, jis pasiūlė atsakovei sudaryti mainų sutartį, kuria jis jam priklausančią Žemės sklypo dalį perleis už talpų ir tvarkingą automobilį, kurio vertė atitiks jo Žemės sklypo dalies vertę pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Sprendime taip pat nurodoma, kad atsakovė UAB „Labek“, apsvarsčiusi atsakovo B. R. pasiūlymą, su juo sutiko, surado ir įsigijo talpų ir tvarkingą automobilį už atitinkamą sulygtą vertę, kurį apžiūrėjęs atsakovas B. R. sutiko perleisti jam priklausančią Žemės sklypo dalį už automobilį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka išvadai, kad atsakovė UAB „Labek“ ar atsakovas B. R., sudarydami Mainų sutartį, būtų nesąžiningai, be teisinio pagrindo siekę apeiti ieškovų pirmenybės teisę įgyti dalį Žemės sklypo, įtvirtintą CK 4.79 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. 

33.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, neįtikina ginčijamo mainų sandorio realumu, tikrumu, t. y. jog šalys iš tiesų susitarė dėl mainų sutarties sudarymo (vidinės šalių valios sąlyga). Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovės UAB „Labek“ siekis buvo įgyti Žemės sklypą. Šiai atsakovei taip pat buvo žinoma, kad Žemės sklypas atsakovui B. R. priklausė kartu su kitais bendraturčiais, o UAB „Labek“ neturi pirmumo teisės įsigyti Žemės sklypą. Iš šalių paaiškinimų apie poreikį sudaryti Mainų sutartį, matyti, kad jie Mainų sutartį nusprendė sudaryti turėdami tik vieną mainomą daiktą – Žemės sklypą – tačiau neturėdami kito daikto, į kurį Žemės sklypas būtų išmainytas. Tą šalys padarė tik po to, kai buvo išsiaiškinti atsakovo B. R. poreikiai, t. y. koks automobilis jam reikalingas ir kokiomis savybėmis jis turi pasižymėti.

34.                      Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog prielaida mainų sutarčiai sudaryti – sutarties šalių ketinimų perleisti vieną turimą konkretų daiktą ir įsigyti kitą, kurį turi kita sutarties šalis, sutapimas. Tokiu atveju sudarant mainų, o ne dvi pirkimo-pardavimo sutartis, sutaupoma laiko ir lėšų. Šalių siekį už perleidžiamą daiktą gauti ne pinigus, bet kitą daiktą gali lemti įgyjamo daikto ypatybių priimtinumas ar kitos objektyvios bei subjektyvios priežastys. Mainų sandorio sudarymas yra itin aktualus tais atvejais, kai sandorio šalių pagrindinis siekis – ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios ir priimtinos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-421/2015).

35.                      Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Labek“ surado žemės sklypo savininko poreikius atitinkantį automobilį ir tik tada sudarė Mainų sutartį. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovais, kad tikrasis atsakovų sudaryto mainų sandorio esmė ir tikslas buvo išvengti turto bendraturčių, taip pat ir ieškovės, pirmenybės teisės įgyvendinimo. Be to, atsakovės UAB „Labek“ pozicija dėl automobilio įsigijimo nėra nuosekli. Atsakovė UAB „Labek“ savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad savaime suprantama, kad įmonės veikloje automobilis yra reikalingas daiktas, tačiau pirmosios instancijos teisme aplinkybės, kad automobilį pirko savo poreikiams net neįrodinėjo. Priešingai, savo atsiliepimuose į ieškinius abu atsakovai nurodė, kad automobilis įmonės vardu buvo perkamas tik tam, kad atitiktų atsakovo B. R. poreikius ir būtų išmainytas į  Žemės sklypą. Be to, faktas, kad automobilis buvo nupirktas prieš 13 dienų iki Mainų sutarties sudarymo, įrodo, kad automobilis buvo nereikalingas atsakovei UAB „Labek“ veikloje, o įgytas tik siekiant sudaryti Mainų sutartį su atsakovu B. R.. 

36.                      Pagal nagrinėjamu atveju byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad ginčo mainų sutartimi atsakovo B. R. gautas už perleistą nekilnojamojo turto dalį kilnojamasis daiktas, t. y. automobilis, pasižymėjo tokiomis išskirtinėmis savybėmis, kurios galėtų paaiškinti atsakovo elgesį aptartoje situacijoje, t. y. jo interesą įsigyti būtent šį konkretų daiktą. Atsakovas B. R., tvirtindamas, kad mainų sandoris jam buvo naudingesnis nei pirkimas–pardavimas, nurodė, kad jis neužsiima automobilių prekyba ir neturi patirties įvertinti techninę transporto priemonės būklę. Tačiau tokie argumentai nėra įtikinami, nes UAB „Labek“ taip pat nėra automobiliais prekiaujanti įmonė ir nėra duomenų apie jos patirtį perkant ar parduodant automobilius. Kaip teisingai ieškovai nurodo atsakovės įstatai patvirtina, kad šios juridinio asmens veiklos tikslas yra nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas, kas neįrodo, kad įmonė yra kompetentinga vertinti automobilių techninę būklę. Į bylą pateikti duomenys apie atsakovo B. R. turėtus automobilius (VĮ Regitra duomenimis atsakovas nuo 2000 m. yra turėjęs 5 automobilius) (el. bl.t. 8, b. l. 3-5), patvirtina, kad Mainų sutartimi įgyjamas automobilis nebuvo jam pirmasis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su atsakovais, kad atsakovė UAB „Labek“ turėjo specialių žinių ar automobilių įsigijimo srityje buvo pranašesnė už atsakovą B. R..

37.                      Atsakovas B. R. savo procesiniuose dokumentuose taip pat nurodo, kad jis buvo kreipęsis į notarų biurą dėl žemės sklypo pardavimo ir sužinojo, kad vien pranešimų išsiuntimas visiems bendraturčiams yra brangus, atsakovas patirtų dideles išlaidas, lyginant su jam priklausančios žemės sklypo dalies verte. Šis atsakovas paaiškino, kad Mainų sutarties sudarymas jam buvo palankesnis sandoris. Be to, atsakovas pažymėjo, kad B. R., kai kurie bendraturčiai siūlė pirkti iš jo jam priklausančią žemės sklypo dalį tik už 2 500 Eur, kas jam nebuvo naudinga.  Pasisakydama dėl šių argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, kokie bendrasavininkai siūlė atsakovui kaip žemės savininkui parduoti sklypą nėra reikšminga. Atsakovas, turėdamas informacijos, kad iš jo ne turimo žemės sklypo bendraturtis siekia įsigyti žemės sklypą už 5000 Eur, privalėjo šią kainą pasiūlyti kitiems bendraturčiams. Tik tuo atveju, jei nebūtų norinčių įsigyti už nurodytą sumą, jis galėjo parduoti Žemės sklypą kitam asmeniui, t. y. ne bendraturčiui. Taip pat aplinkybė, kad siųsti pasiūlymus bendraturčiams atsakovui atrodė brangi paslauga, nesudaro vertinti, kad nebuvo bendraturčių pirmumo teisės pažeidimo.

38.                      Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovų sudaryta mainų sutartis vertintina kaip apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant pridengti kitą, t. y. ginčo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį, kuris su atsakove UAB „Labek“ galėjo būti sudarytas tik tokiu atveju, jeigu ieškovai kaip bendraturčiai tiek ir kiti bendraturčiai, nebūtų siekę įgyvendinti įstatyme įtvirtintos jų pirmenybės teisės pirkti bendrąja nuosavybe parduodamą žemės sklypo dalį ta kaina ir kitomis sąlygomis, kuria ji parduodama (CK 4.79 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad apsimestinio mainų sandorio šalių tikroji valia buvo pirkti - parduoti ginčo nekilnojamąjį turtą, tą patvirtina šalių atlikti veiksmai rengiantis sudaryti ginčijamus sandorius: reikiamo automobilio suradimas žemės sklypo savininkui turint tikslą ji išmainyti į ginčo Žemės sklypą, mainų sandorio sudarymas praėjus 13 dienų nuo automobilio įsigijimo. Taigi, atsakovas UAB „Labek“ pasitelkdami Mainų sutartį nesiekė įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, o realiai siekė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, taip eliminuojant imperatyvią pareigą taikyti CK 4.79 straipsnį.

39.                      Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Tai reiškia, kad nereikalaujama visiško teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog byloje pateiktų įrodymų pagrindu ir šalių paaiškinimų pagrindu, konstatuotina esant labiau tikėtinu faktą, jog ginčijamas mainų sandoris buvo apsimestinis – sudarytas siekiant pridengti pirkimo - pardavimo santykius, pagal kurią atsakovas B. R. pardavė Žemės sklypą atsakovei UAB „Labek“ už 5 000 Eur.

Dėl mainų sandorio negaliojimo teisinių pasekmių

40.                      CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamą sandorį reglamentuojančios taisyklės. Pagal CK 1.87 straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Tokie asmenys gali pareikšti ieškinį dėl apsimestinio sandorio, pažeidžiančio jų teises, negaliojimo, ir prašyti taikyti apsimestinio sandorio negaliojimo teisines pasekmes. Konkrečiu atveju nustačius, kad sandoris yra apsimestinis, neigiamos tokio sandorio pasekmės tenka sandorio šalims. Sąžiningi tretieji asmenys negali nukentėti dėl neteisėtų kitų asmenų veiksmų. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad atsakovų sudarytas mainų sandoris yra apsimestinis ir kad juo siekta pridengti pirkimo - pardavimo sandorį, mainų sutartis kvalifikuotina kaip pirkimo - pardavimo sutartis.

41.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad CK 4.79 straipsnyje nustatyta pirmenybės teisė bendraturčiui įsigyti parduodamą daikto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, yra daiktinė turtinė teisė, įgyvendinama kaip privaloma ir esminė sąlyga, kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį bendrojoje nuosavybėje. Šia įstatymine teise sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių ir pakeisti nuosavybės teisės rūšį, nes dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti vieną daiktą yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį, šią dalį įsigijus kitam bendraturčiai ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad iš CK 4.79 straipsnio 3 dalies turinio matyti, jog perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti šią dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2005).

42.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymėta ir tai, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, jog šio būdo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo. Dėl to, taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutą, netaikomos CK 1.80 straipsnio 2-4 dalyse, 4.96 straipsnyje nustatytos sandorio negaliojimo ir turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007).

43.                      Padarius išvadą, jog mainų sandoris buvo apsimestinis, juo siekiant pridengti pirkimo - pardavimo santykius, tuo pačiu pažeidžiant įstatyminę bendraturčių pirmenybės teisę, darytina išvada, kad negalėjo būti sudarytas ir mainų sandoris.

44.                      Ieškovai CK 4.79 straipsnio pagrindu prašo perkelti jiems pirkėjo teises ir pareigas pagal nurodytą pirkimo-pardavimo sandorį ir priteisti iš jų 5 000 Eur už Žemės sklypą. Ieškovė UAB „NT draudimo grupė“ nurodo, kad ginčo atveju šalių interesus labiausiai atitiks toks restitucijos būdas: ieškovai turėtų būti įpareigoti atsakovui per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti 63/13726 Žemės sklypo dalių kainą, numatytą Mainų sutartyje, t. y. 5000 EUR, o automobilis paliktinas atsakovui B. R.. Teisėjų kolegija su tokiu ieškovės nurodomu restitucijos taikymo būdu sutinka. Nurodytas būdas, teisėjų kolegijos vertinimu, geriausiai atitiks šalių interesus, o bendraturčiai bus įgyvendinę savo pirmumo teisę įsigyti jiems bendrąja nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo dalis.

45.                      Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, ieškovams lygiomis dalimis perkeltinos pirkėjo teisės ir pareigos pagal 2019 m. sausio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį tarp UAB „Labek“ ir B. R. į 16/13726 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)  Vilniaus m. k.v. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos, ieškovams nustatomas 10 dienų terminą nuo sprendimo priėmimo dienos sumokėti atsakovei UAB „Labek“ nurodytas sumas.

Dėl procesinės bylos baigties

46.                      Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir kartu netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias su apsimestinio sandorio negaliojimu susijusias teisines pasekmes. Remiantis tuo, skundžiamas sprendimas panaikinamas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovų ieškiniai tenkinami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme

47.                      Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad yra priimamas naujas sprendimas, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už ieškinį, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atskirąjį skundą ieškovė UAB „NT draudimo grupė“ (V. M. teisių perėmėja) sumokėjo 189 Eur žyminio mokesčio (b. l. 51, t. 1), įrodymų apie turėtas advokatės pagalbos išlaidas nepateikė (b. l. 50, 96, t. 1). Už ieškinį ieškovas V. J. sumokėjo 113 Eur žyminį mokestį (b. l. 118, t. 1), įrodymų apie turėtas advokato pagalbos išlaidas nepateikė (b. l. 133, t. 1). Ieškovei UAB „NT draudimo grupė“ iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama 189 Eur, t. y. po 94,50 Eur. Ieškovui V. J. iš atsakovų lygiomis dalimis 113 Eur, t.y. po 56,50 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme

48.                      Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „NT draudimo grupė“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 113 Eur žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą išlaidų (CPK 98 straipsnis) ir 1 959,29 Eur už apeliacinio skundo ir atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos ieškovei UAB „NT draudimo grupė“ priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 1036,14 Eur ((1959,29+113)/2).

49.                      Ieškovas V. J. sumokėjo 113 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad jo apeliacinis skundas tenkinamas, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama po 56,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

50.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad valstybė patyrė 320,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi ieškovų ieškinys tenkinamas, šios išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų, t. y. po 160,24 Eur (CPK 96 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

51.                      Tenkinus ieškinius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei UAB „Labek“ paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovę V. M. byloje pakeisti jos procesinių teisių perėmėja UAB „NT draudimo grupė“, j. a. k. 300131351.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų UAB „NT draudimo grupė“ ir V. J. ieškinius tenkinti.

Pripažinti 2019 m. sausio 31 d. mainų sutartį, notarinio reg. Nr. MK-1125, sudarytą tarp atsakovų UAB „Labek“ ir B. R., apsimestine ab initio; laikyti šį mainų sandorį pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria B. R. pardavė, o UAB „Labek“ nupirko 16/13726 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)Vilniaus m.; perkelti ieškovams UAB „NT draudimo grupė“, j. a. k. 300131351, ir V. J. nurodyto turto pirkėjo teises ir pareigas lygiomis dalimis į 16/13726 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. bei priteisti iš ieškovų UAB „NT draudimo grupė“, j. a. k. 300131351, ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Labek“, j. a. k. 110014316,  lygiomis dalimis 5 000 Eur (po 2 500 Eur) nustatant, jog ši pinigų suma sumokėtina per 10 dienų terminą nuo sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti ieškovei UAB „NT draudimo grupė“, j. a. k. 300131351, iš atsakovo B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „Labek“, j. a. k. 110014316, lygiomis dalimis 189 Eur, t. y. po 94,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „Labek“ lygiomis dalimis 113 Eur, t. y. po 56,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 160,24 Eur  išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Priteisti iš atsakovės UAB „Labek“, j. a. k. 110014316,  valstybės naudai 160,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Išaiškinti, kad priteistos sumos valstybei turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Taikytas byloje laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovei UAB „NT draudimo grupė“, j. a. k. 300131351, iš atsakovo B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „Labek“, j. a. k. 110014316,  lygiomis dalimis 2072,29 Eur , t. y. po 1036,14 Eur, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „Labek“, j. a. k. 110014316,  lygiomis dalimis 113 Eur, t. y. po 56,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                Rita Kisielienė

Danutė Kutrienė

Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė