(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė,

dalyvaujant pareiškėjai V. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. D., M. L., I. L. ir A. C. skundus atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo ir atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui - kalėjimui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :             

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundais (b. l. 1-4, 101-110), kuriuose prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo ir atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo neišmokėtas darbo užmokesčio dalis: V. D. nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d., M. L., I. L. ir A. C. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Ginčo laikotarpiu pareiškėjai:

V. D. nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. ėjo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniosios prižiūrėtojos pareigas (C lygio 3 kategorija, antra kvalifikacinė kategorija). 2006 m. spalio 1 d. jai suteiktas vyresniosios prižiūrėtojos laipsnis, kuris 2010 m. sausio 22 d. prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno I rangui. (b. l. 1).

M. L. nuo 2002 m. rugsėjo 9 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ėjo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigas (C lygio 2 kategorija). 2006 m. rugsėjo 15 d. jam buvo suteiktas pareiginis prižiūrėjo laipsnis, kuris nuo 2010 m. sausio 22 d. buvo prilygintas pataisos jausnesniojo pareigūno II rangui (b. l. 44, 102).

I. L. nuo 2008 m. sausio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ėjo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus priežiūrėtojos pareigas (C lygio 2 kategorija). 2008 m. gegužės 13 d. jai buvo suteiktas pareiginis prižiūrėtojos laipsnis, kuris nuo 2010 m. sausio 22 d. prilygintas pataisos jausnesniojo pareigūno III rangui (b. l. 48, 102).

A. C. nuo 2008 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m. rugpjūčio 5 d. ėjo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigas (C lygio 2 kategorija). Nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ėjo Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo pareigas (C lygio 3 kategorija). 2009 m. kovo 16 d. jam buvo suteiktas pareiginis prižiūrėtojo laipsnis, kuris nuo 2010 m. sausio 22 d. buvo prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangui (b. l. 52, 102).

Lietuvos Respublikos Seimui 2009 m. liepos 17 d. priėmus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) pakeitimus, nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai bei priedai už kvalifikacinę klasę. Šis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio (pareiginės algos (koeficientų) ir priedų už kvalifikacinę klasę) sumažinimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinio Teismo) 2013 m. liepos 1 d. nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. nepagrįstai buvo sumažintos ir dėl to neteisėtai neišmokėtos jo darbo užmokesčio dalys.

Pareiškėja V. D. teismo posėdyje palaikė savo skundą ir vadovaudamasi jame išdėstytais motyvais prašė jį patenkinti.

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimuose į skundus (b. l. 11-18, 59-66) pripažino, kad, taikant iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusias VTĮ nuostatas, pareiškėjams buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis.

Atsakovo atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reglamentavimo taikymo, priteisimo.

Remiantis atsakovės atstovo ir atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo pateiktomis pažymomis, pareiškėjams neišmokėtos darbo užmokesčio dalys:

V. D. nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. – 6000,15 Lt (b. l. 19-21).

M. L. nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 2833,06 Lt (b. l. 67-70).

I. L. nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 2844,96 Lt (b. l. 75-77).

A. C. nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 2886,47 Lt (b. l. 71-74).

Statutiniams valstybės tarnautojams kaip ir valstybės tarnautojams be išlygų taikomos VTĮ nuostatos, reglamentuojančios darbo užmokesčio apmokėjimą (4 straipsnio 2 dalis).

Šio įstatymo 23 straipsnis nustato, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis VTĮ 25 straipsniu valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą; 4) už diplomatinį rangą; 5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

2008 m. lapkričio 6 d. buvo priimta Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo Nr. X-1791 nuostata, numatanti didesnius nei ginčo metu priedo už rangą koeficientus. Reikia pabrėžti, kad ši nuostata pagal faktinį teisinį reguliavimą statutiniams valstybės tarnautojams nebuvo taikoma iki 2014 m. sausio 1 d. Įstatymų leidėjas teisinį reguliavimą, susijusį su priedo už rangą koeficiento dydžiu, koregavo apdairiai, t. y. iki ginčo teisinio reguliavimo nuostatų faktinio taikymo. Pastebėtina, kad nebuvo pagrindo tikėtis, kad didesni koeficientai bus taikomi anksčiau nei nuo 2009 m. liepos 1 d. (2008 m. lapkričio 6 d. Įstatymo Nr. X-1791 2 str.). Tuo metu pirmieji teisinio reguliavimo pokyčiai, perspėję apie įstatymų leidėjo pasikeitusius ketinimus, paaiškėjo dar 2008 m. gruodžio 23 d., kai įstatymu palankesnių nuostatų įsigaliojimas buvo atidėtas iki 2010 m. sausio 1 d. Šis teisinis kontekstas patvirtina, kad palankesnių teisinio reguliavimo nuostatų neįsigaliojimas negali būti vertinamas kaip aplinkybė, kurios pareiškėjams nebuvo įmanoma numatyti. Teismo nuomone, nagrinėjamas teisinis kontekstas suteikė pakankamų galimybių prisitaikyti prie pasikeitusios padėties. Juolab atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas nepakeitė esminių teisinio reguliavimo sąlygų. Priedas už rangą yra viena iš sudedamųjų pareigūnų darbo užmokesčio dalių, dideliu mastu nelemianti visuminio darbo užmokesčio dydžio (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1688-822/2015).

VTĮ 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010 m. birželio 30 d. įstatyme Nr. XI-944, 2011 m. lapkričio 22 d. įstatyme Nr. XI-1721, 2012 m. gruodžio 20 d. įstatyme Nr. XII-114) nuo 2009 m. gegužės 1 d. buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. VTĮ 1 priedas buvo dar kartą pakeistas (2009 m. liepos 17 d. įstatymu Nr. XI-363) dar kartą sumažinant pareiginės algos koeficientus 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams, taip pat nustatant sumažintus priedų už kvalifikacinę klasę dydžius. 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmus VTĮ 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą  Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d., buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009 m. gegužės 1 d. Vidaus tarnybos pareigūnams mokami pareiginės algos priedai už kvalifikacinę kategoriją ir turimus laipsnius ginčijamu laikotarpiu nebuvo mažinami.

Nagrinėjamu laiku pareiškėjams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies pagrindas buvo teisinis reguliavimas, kurį įvertino Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas), kuriame  pripažino, kad pareiginės algos koeficientų ir priedų už kvalifikacines klases sumažinimas buvo nepagrįstas, kadangi tokiu teisiniu reglamentavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad įstatymų leidėjui iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia, atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo išaiškinimą, priėmė VTĮ 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems už darbą buvo apmokama iš valstybės ar savivaldybės lėšų. Minėtą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą pateikti buvo numatyta iki 2014 m. gegužės 1 d., tačiau vėliau šis terminas pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d.

Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Teismas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, Grąžinimo įstatymo nuostatas, konstatuoja, kad pareiškėjų dėl neproporcingo darbo užmokesčio sumažinimo patirti praradimai turėtų būti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą. Toks neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmo taikymas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. administracinėse bylose Nr. A-669-602/2016 ir                A-668-602/2016 suformuotą teismų praktiką, kur išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad „patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu“. Nagrinėjamu atveju nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos nėra jokio pagrindo.

Pareiškėjai skundo reikalavimus kėlė Lietuvos valstybei. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigūnams), po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaujantis buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakove pripažino instituciją, kurioje valstybės tarnautojas (pareigūnas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju jau galiojant nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmui atmestinas pareiškėjų reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.

Pažymėtina, kad nors ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo                           Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiškėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminą, todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjų V. D., M. L., I. L. ir A. C. skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                         Irena Paulauskienė