Civilinė byla Nr. e2A-121-798/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00492-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.15; 2.1.2.4.1.5; 2.6.7; 3.3.1.18.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Z. ieškinį atsakovei P. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė L. Z. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti   2017 m. kovo 28 d. sandorį, kuriuo ieškovė L. Z. sūnui P. Z. pervedė                    48 000 Eur, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (lot. ab initio), taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės P. J., atstovaujamos įstatyminės atstovės J. J., 48 000 Eur, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2017 m. pradžioje pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 48 000 Eur kainą. 2017 m. kovo 28 d. ieškovė savo sūnui P. Z. pervedė gautus 48 000 Eur į jo banko sąskaitą ir mokėjimo paskirtyje nurodė, kad tai dovana. Tačiau realių ketinimų dovanoti pinigų ji neturėjo, o pinigų sūnui reikėjo verslui vystyti. Taigi, leido sūnui naudotis pinigais. 2021 m. balandžio 20 d. ieškovės sūnus netikėtai mirė. Ieškovė nori atgauti sūnui pervestus pinigus, tačiau to padaryti negalinti, nes nėra sūnaus turto paveldėtoja. P. Z. turėjo dukrą P. J., tačiau, jam esant gyvam, tėvystė nustatyta nebuvo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 3 d. priėmė sprendimą, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. Z. yra P. J. tėvas, o P. J. yra P. Z. dukra. Sprendimas įsiteisėjo 2022 m. vasario 3 d. Testamentų registro duomenimis P. J. 2022 m. kovo 22 d. priėmė ieškovės sūnaus P. Z. palikimą. Atsakovės įstatyminė atstovė J. J. nesutinka grąžinti ieškovei 2017 m. kovo 28 d. sūnui P. Z. pervestus pinigus (48 000 Eur). Kadangi ieškovė neturėjo tikslo sūnui pinigus padovanoti, o juos paskolino, prašo nurodytą sumą priteisti iš P. J.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. 

4.       Ieškovė prašo teismui nustačius, kad sutartis tarp ieškovės ir jos sūnaus P. Z. nebuvo dovanojimo, laikyti šiuos teisinius santykius paskoliniais teisiniais santykiais ir priteisti iš atsakovės ieškovės sūnui pervestą pinigų sumą, kaip skolą. Teismas pabrėžė, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtinto, jog P. Z. ir ieškovę siejo dovanojimo teisiniai santykiai. Tai neginčijamai įrodo ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (P. Z. ir ieškovės pasirašytos dovanojimo sutartys). Nagrinėjant bylą pagal ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, nustatyta, kad neegzistuoja vienas iš paskolos teisinių santykių būtinųjų elementų – paskolos gavėjo (nagrinėjamu atveju P. Z.) įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjai (ieškovei) tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas. Priešingai, į bylą pateiktos dovanojimo sutartys patvirtina, kad P. Z. pinigus iš ieškovės priėmė savo nuosavybėn be jokių išlygų ar išimčių („galutinai“, sutarčių 3 punktas). Taigi, teismas sprendė, kad tarp ieškovės ir P. Z. buvusius teisinius santykius vertinti kaip paskolos teisinius santykius nėra pagrindo. Todėl nėra pagrindo ir priteisti 48 000 Eur sumą ieškovei iš atsakovės, kaip P. Z. skolą.

5.       Ieškovė ieškiniu reiškė dar vieną alternatyvų reikalavimą, t. y. priteisti jai iš atsakovės                      48 000 Eur kaip be pagrindo įgytą turtą. Byloje nustačius, kad pinigai P. Z. buvo perduoti dovanojimo sutarčių pagrindu ir ieškovė savo galimai pažeistas teises gina šias dovanojimo sutartis ginčydama, taikyti be pagrindo įgyto turto grąžinimo institutą nėra teisinio pagrindo, todėl šis ieškovės reikalavimas taip pat atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas.

6.       Teismas konstatavo, kad ieškovės pozicija byloje dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo nėra nuosekli. Pradiniame ieškinyje ieškovė teigė nežinanti, kodėl pervedant pinigus sūnui nurodė „DOVANA“, nes neturėjo tikslo pinigus jam dovanoti. Kita vertus, reikalavimo sandorį pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo ar dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytą sandorį ar kitais teisiniais pagrindais, kai sandoris negalioja dėl jį sudariusios šalies valios trūkumo, ieškovė byloje nereiškė. Vėliau ieškovė poziciją pakeitė ir ginčo teisinius santykius prašė vertinti dovanojimo teisiniais santykiais, o dovanojimo sutartį laikyti negaliojančia dėl to, kad sandoris nebuvo patvirtintas notarine tvarka ir taikyti restituciją. Nagrinėjant bylą ieškovė laikėsi pozicijos, kad jos galimai pažeistų teisių gynimo būdą turi parinkti teismas, pagal jos deklaruotą siekį – susigrąžinti sūnui P. Z. pervestus 48 000 Eur. Teismas vertino, kad tokia ieškovės pozicija akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Byloje surinkti objektyvūs duomenys (rašytiniai įrodymai) leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad P. Z. ir ieškovę siejo dovanojimo teisiniai santykiai, o iš esmės ginčo tarp šalių dėl to nėra.

7.       Ieškovė reikalavimą pripažinti 48 000 Eur pervedimą sūnui laikyti negaliojančiu nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais civilinėse bylose Nr. 3K-7-288/2009 ir Nr. e3K-3-89-915/2019. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytos civilinės bylos (Nr. 3K-7-288/2009 ir              Nr. e3K-3-89-915/2019) iš esmės skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis nuo nagrinėjamo ginčo.

8.       Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir jos sūnaus (P. Z.) buvo sudarytos keturios dovanojimo sutartys, kiekvienos iš kurių suma yra 12 000 Eur. Tokioms dovanojimo sutartims pakako paprastos rašytinės formos. Ieškovė byloje nei įrodė, nei įrodinėjo, kad toks dovanojimo sutarčių įforminimas būtų neatitikęs jos tikrosios valios ir / arba dovanojimo sutarčių šalys (ieškovė ir jos sūnus P. Z.) būtų turėję kitokių, nei atspindėta dovanojimo sutartyse, ketinimų. Atsižvelgiant į tai, kad dovanojimo sutartys buvo sudarytos tarp artimų asmenų (motinos ir sūnaus), ieškovei nepaneigus savo ketinimų padovanoti sūnui dovanojimo sutartyse nurodytas sumas ir nenustačius, kad sudarydamos dovanojimo sandorius paprasta rašytine forma šalys būtų siekę tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, kas sudarytų pagrindą ex officio (savo iniciatyva) teismui taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir  CK) 1.81 straipsnio nuostatas, o įstatymo leidėjas neįpareigoja sandorį sudaryti notarine forma, jei, atsižvelgiant į jo sumą, galima rašytinė sandorio forma ir dėl to  ieškovės reikalavimas pripažinti 2017 m. kovo 28 d. pinigų pervedimą į sūnaus P. Z. banko sąskaitą negaliojančiu CK 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu atmestinas. Atitinkamai nėra pagrindo nagrinėjamu atveju ir taikyti restituciją, grąžinant ieškovės sūnui P. Z. keturiomis dovanojimo sutartimis padovanotus 48 000 Eur. Kitoks vertinimas neatitiktų                    CK 1.5 straipsnyje įtvirtinto teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovės laisva valia pasirinktas teisėtas dovanojimo teisinių santykių įforminimo būdas (paprasta rašytine forma) negali lemti ir nelemia poreikio ginti niekuo nepagrįstus ieškovės lūkesčius atsiimti dovanotus pinigus iš apdovanotojo įpėdinių.

9.       Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės siekis susigrąžinti sūnui padovanotus pinigus, prieštarauja dovanojimo sutarties institutui (pati ieškovė tarp jos ir sūnaus susiklosčiusius teisinius santykius laikė dovanojimo teisiniais santykiais). Dovanotojo teisė nuginčyti dovanojimo sandorį yra įtvirtina specialiomis teisės aktų nuostatomis, tačiau ieškovė byloje neįrodinėjo sąlygų, kurios lemtų dovanojimo panaikinimą. Todėl ieškovės ieškinį atmetė. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Apeliaciniame skunde ieškovė L. Z. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo          2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Ieškovė sutinka su tuo, kad nurodytas santykis tarp ieškovės ir jos sūnaus P. Z. kvalifikuotinas dovanojimo teisiniu santykiu.

10.2.                      Ieškovė siekė, kad dovanojimo sandoris būtų pripažintas negaliojančiu                                  CK 1.93 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. CK 6.469 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos. Taigi, teismas nepagrįstai laikė galiojančiomis ieškovės bylos nagrinėjimo metu pateiktas keturias dovanojimo sutartis, sudarytas 2017 m. vasario mėnesį, kurių bendra dovanojimo suma yra 48 000 Eur.

10.3.                      Ieškovės įsitikinimu, aukščiau nurodytos 2017 m. vasario mėnesį sudarytos keturios pinigų dovanojimo sutartys yra niekinės ir negalioja, o tokių sandorių teisines pasekmes bei sandorių faktą pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti ex officio. Nekyla abejonių, kad 2017 m. vasario 1 d., 2017 m. vasario 8 d., 2017 m. vasario 15 d. ir 2017 m. vasario 20 d. pinigų dovanojimo sutartyse nurodytos pinigų sumos bendrai buvo pervestos vienu mokėjimu 2017 m. kovo 28 d. – 48 000 Eur. Nurodytos faktinės aplinkybės bei kasacinio teismo išaiškinimai leidžia padaryti neabejotiną išvadą, kad visos keturios 2017 m. vasario mėnesį sudarytos dovanojimo sutartys turi būti vertinamos kaip vienas sandoris. 2017 m. kovo 28 d. atliktas 48 000 Eur dovanojimas neatitiko tokiam sandoriui keliamos privalomos notarinės formos reikalavimo. Taigi, dovanojimo sutartys turėtų būti pripažintos negaliojančiomis bei pritaikyta restitucija.

11.       Atsiliepime į ieškovės L. Z. apeliacinį skundą atsakovė P. J., atstovaujama įstatyminė atstovės J. J., prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Ieškovė neginčija pačių dovanojimo sutarčių ir nenurodo jų ydingumo. Byloje pateiktos sutartys patvirtina ieškovės L. Z. valią padovanoti pinigus sūnui. Akivaizdu, kad ieškovė keturiomis dovanojimo sutartimis dovanojo mirusiajam P. Z. kiekviena sutartimi po 12 000 Eur, o 2017 m. kovo 28 d. mokėjimo pavedimu visus dovanotus pinigus pervedė į apdovanotojo sąskaitą.

11.2.                      Raštiškų dovanojimo sutarčių sudarymas patvirtina tai, kad ieškovei buvo žinoma pinigų dovanojimo sutarčių sudarymo tvarka. Ieškovei nebuvo jokių kliūčių, norint padovanoti pinigus sūnui, sudaryti vieną sandorį, kuris atitiktų įstatymo reikalavimus. Tačiau ji tokio sandorio nesudarė. Ieškovė nepateikia jokių argumentų ir faktinių duomenų, kodėl jos sudarytos dovanojimo sutartys yra niekinės ir negalioja.

11.3.                      Ieškovė šioje byloje, kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, nenurodė ir neįrodė, kad sudarydama keturias dovanojimo sutartis būtų turėjusi kokį nors tikslą priešingą viešajai tvarkai ar gerai moralei.

11.4.                      Atsakovės teigimu, ieškovė be pagrindo tapatina pinigų pervedimo sandorį su keturiomis pinigų dovanojimo sutartimis. Pats dovanotų pagal keturias dovanojimo sutartis pinigų pervedimas vienu mokėjimo apdovanotajam tėra tik padovanotų pinigų sumų perdavimas (pervedimas) apdovanotajam. Įstatymas nedraudžia kelias dovanas perduoti apdovanotajam vienu metu. Vien pats faktas, kad pinigai po kiekvienos sutarties nebuvo perduoti apdovanotajam nesudaro pagrindo spręsti, jog tokios sutartys yra negaliojančios. Šiuo atveju pats pinigų perdavimo faktą įrodo tik tai, kad dovanojimo sutartys buvo visiškai įvykdytos.

11.5.                      Mano, kad ieškovės, kaip dovanotojos, veiksmai, siekiant susigrąžinti padovanotus pinigus prieštarauja pačiam dovanojimo sutarties institutui, nes dovaną (dovanas) galima susigrąžinti tik įstatymo numatytais atvejais. Be to, lieka neaišku, kodėl ieškovė siekia susigrąžinti pinigus po 4 metų. Iki sūnaus mirties ieškovė nei karto nepareikalavo sūnaus pinigus grąžinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

12.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK                        320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK                   329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl sandorių negaliojimo ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai. 

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

14.       Byloje nustatyta, kad 2017 m. vasario 1 d. pinigų dovanojimo sutartimi L. Z, padovanojo sūnui P. Z. 12 000 Eur, o pastarasis dovaną priėmė. 2017 m. vasario 8 d. pinigų dovanojimo sutartimi L. Z. padovanojo sūnui P. Z. 12 000 Eur, o pastarasis dovaną priėmė. 2017 m. vasario 15 d. pinigų dovanojimo sutartimi L. Z. padovanojo sūnui P. Z. 12 000 Eur, o pastarasis dovaną priėmė. 2017 m. vasario 20 d. pinigų dovanojimo sutartimi L. Z. padovanojo sūnui P. Z. 12 000 Eur, o pastarasis dovaną priėmė.

15.       Iš L. Z. banko sąskaitos akcinėje bendrovėje (toliau – ir AB) „Swedbank“ išrašo nustatyta, kad L. Z. 2017 m. kovo 28 d. pervedė P. Z. 48 000 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydama „DOVANA“.

16.       Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2021 m. balandžio 20 d. mirė P. Z. 

17.       2021 m. gegužės 26 d. L. Z. kreipėsi į Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro notarę D. J., prašydama pranešti P. Z. įpėdiniams, priėmusiems palikimą, kad ji (ieškovė) reikalauja iš įpėdinių grąžinti jai 48 000 Eur.

18.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. e2YT-1093-930/2022 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. Z., miręs 2021 m. balandžio 20 d., yra nepilnametės P. J. tėvas, o P. J. yra mirusiojo P. Z. dukra.

19.       2022 m. birželio 8 d. P. J. išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į paveldimą turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1/95 dalį negyvenamosios patalpos – parkingo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); transporto priemonę LEXUS LS 430, valst.                      Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę BANELLI TRE 899K, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); pinigines lėšas                  AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); pinigines lėšas Paysera LT, uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); pinigines lėšas Revolut Payments, UAB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini)  ir Nr. (duomenys neskelbtini); neišmokėtą ligos išmoką Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriuje; gyventojų pajamų mokesčio permoką Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų.

Dėl teismo pareigos ex officio spręsti dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis

20.       Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė sutiko, jog nurodytas teisinis santykis tarp ieškovės ir jos sūnaus P. Z. kvalifikuotinas dovanojimo teisiniu santykiu, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentų dalyje, kurioje teismas analizavo ar tarp šalių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai ir ar ginčijamas lėšas ieškovės sūnus laikytinas gavęs be pagrindo.

21.       Ieškovė, nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, kad jos vertinimu, 2017 m. vasario mėnesį sudarytos keturios pinigų dovanojimo sutartys yra niekinės ir negalioja ir tokių sandorių teisines pasekmes bei sandorių faktą pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti ex officio. 2017 m. vasario 1 d., 2017 m. vasario 8 d., 2017 m. vasario               15 d. ir 2017 m. vasario 20 d. pinigų dovanojimo sutartyse nurodytos pinigų sumos bendrai buvo pervestos vienu mokėjimu 2017 m. kovo 28 d. – 48 000 Eur. Ieškovės manymu, visos keturios 2017 m. vasario mėnesį sudarytos dovanojimo sutartys turi būti vertinamos kaip vienas sandoris. 2017 m. kovo 28 d. atliktas 48 000 Eur dovanojimas neatitiko tokiam sandoriui keliamos privalomos notarinės formos reikalavimo. Taigi, dovanojimo sutartys turėtų būti pripažintos negaliojančiomis bei taikytina restitucija.

22.       Pasisakydama dėl teismo pareigos ex officio spręsti dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis ). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šias nuostatas, pažymėta, kad suinteresuotumas – savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK      5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018, 38 punktas).

23.       Pagal CK 6.227 straipsnio 1 dalį teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė. Pažymėtina, kad ši materialiosios teisės norma papildomai pagrindžia, kad teisminė gynyba (pripažįstant sutartį negaliojančia) gali būti taikoma tik tokiam asmeniui, kurio teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar pažeidžiamas (ginčijama sutartimi). CK 6.227 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas ex officio gali konstatuoti absoliutaus sutarties negaliojimo faktą ir jo teisines pasekmes, tačiau šios normos taikymo aspektu būtina akcentuoti, kad tokios galimybės įgyvendinimas nėra savitikslis – pirmiau įvardyti veiksmai gali būti atlikti teismo iniciatyva tik tada, jeigu jų atlikimas yra būtinas, siekiant apginti asmens pažeistą subjektinę teisę ar viešąjį interesą, ir gali sukelti atitinkamas materialiąsias teisines pasekmes (apginti pažeistąją teisę).

24.       Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad norint pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018 72 punktas, 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-89-915/2019).

25.       Susipažinusi su ieškovės į bylą pateiktais procesiniais dokumentais bei teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė nepagrindė (neįrodė), jog laisva valia rašytinių dovanojimo sutarčių su sūnumi sudarymas pažeidė jos, kaip dovanotojos, materialiąsias teises ir pareigas. Apibendrinant argumentus, nurodytina, kad ieškovė nepagrindė sąlygų, kurios būtinos teisminei gynybai jos reikalaujamu būdu taikyti, t. y. neįrodė, jog turi tam tikrą materialiąją subjektinę teisę (ar teisėtą interesą), susijusią su ginčo dalyku bei jos laisva valia dovanoti pinigus buvo pažeista arba paveikta arba vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačius būtinybės ginti ieškovės teises arba viešąjį interesą, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva konstatuoti absoliutaus sutarties negaliojimo fakto. Priešingą išvadą byloje taip pat nesudaro pagrindo daryti ieškovės apeliaciniame skunde nurodomi nesutikimo su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu argumentai.

Dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu

26.       Nesutikdama su pirmosios instancijos skundžiamu sprendimu, apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog nagrinėjant bylą ieškovė laikėsi pozicijos, kad jos galimai pažeistų teisių gynimo būdą turi parinkti teismas, pagal jos deklaruotą siekį – susigrąžinti sūnui P. Z. pervestus 48 000 Eur. Teismas nusprendė, kad tokia ieškovės pozicija akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai dėl CPK 13 straipsnyje įtvirtinto dispozityvumo principo aiškinimo ir taikymo.

27.       Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą, ir faktinį ieškinio pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016, 16 punktas).

28.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinyje ieškovas turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui. Tačiau nuo faktinio ieškinio pagrindo reikia skirti teisinį ieškinio pagrindą – ginčo santykiui taikytinas materialiosios teisės normas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vadinasi, ginčo šalys gali pasiūlyti teismui ginčo teisinę kvalifikaciją, tačiau, kaip pažymėta pirmiau, šalių nurodytas ieškinio teisinis pagrindas teismui nėra privalomas. Teismas, spręsdamas ginčą, privalo konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje               Nr. e3K-3-89-915/2019).

29.       Nagrinėjamo ginčo atveju, vien ieškovės siekis susigrąžinti sūnui perduotus pinigus, negali būti vertinamas kaip tinkamai suformuluotas ieškinio dalykas. Minėta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Šio ginčo atveju ieškovė kelis kartus keitė savo poziciją dėl sūnui perduotų pinigų, ji vadino tai – dovanojimu, paskola ir be pagrindo įsigytomis lėšomis. Nors iš esmės yra aišku kokio suformuluotu ieškinio dalyku materialiojo teisinio rezultato ieškovė siekia (susigrąžinti savo laisva valia sūnui dovanotus pinigus), tačiau kiekvieno iš ieškovės nurodyto teisinio santykio įrodinėjimui, vertinimui ir kvalifikavimui yra taikomi skirtingi materialiosios teisės institutai. Nors apeliantė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentus dalyje dėl ieškinio dalyko (ne)tinkamo suformulavimo, pažymėtina, kad teismas pasisakė dėl visų apeliantės nurodomų teisinių santykių ir jų galimo taikymo nagrinėjamoje byloje, t. y. tiek dėl dovanojimo, tiek dėl paskolos, tiek ir be pagrindo įsigytų lėšų instituto taikymo. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės teisė į tinkamą teisminę gynybą nagrinėjamo ginčo atveju nebuvo pažeista.

30.       Ieškovė siekė, kad dovanojimo sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.93 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, nes įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Taigi, teismas nepagrįstai laikė galiojančiomis ieškovės bylos nagrinėjimo metu pateiktas keturias dovanojimo sutartis, sudarytas 2017 m. vasario mėnesį, kurių bendra dovanojimo suma yra 48 000 Eur.

31.       Dovanojimo sutarties atveju dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtą ar turtinę teisę nuosavybėn, o apdovanotasis išreiškia savo valią dovaną priimti. Dovanojimo sutartis yra ne tik neatlygintinė, vienašalė, bet ir realinė, laikoma sudaryta perdavus dovanojamą daiktą, o įsipareigojimas padovanoti turtą ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-684/2015; 2017 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-701-2017; 29 punktą).

32.       Sandoriai, taigi ir sutartys, sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato privalomos rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK                          1.72 straipsnio 1 dalis). CK 1.73 straipsnyje išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, o CK 1.74 straipsnyje – sandoriai, kurie turi būti sudaryti notarine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK nustato privalomą notarinę formą. Vieni iš tokių sandorių yra dovanojimo sutartys, kurių formą reglamentuojančiame CK 6.469 straipsnyje nustatyta, kad sutartis, kai dovanojama didesnė kaip vieno tūkstančio penkių šimtų eurų suma, turi būti rašytinės formos, o nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos.

33.       Remiantis CK 1.93 straipsnio, kuriame įtvirtintas vienas iš sandorio negaliojimo pagrindų, t. y. įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo, nuostatomis, įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis); įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Taigi sandoriai, kuriems įstatymas nustato privalomą notarinę formą ir kurie sudaryti jos nesilaikant, negalioja. Kaip jau nurodyta aukščiau, dovanojimo sutartims, kuriomis dovanojama suma yra didesnė kaip                    14 500 Eur, įstatymu yra keliami atitinkami formos reikalavimai, t. y. sutartys turi būti sudaromos notarinės formos. Šių formos reikalavimų nesilaikymas daro tokias dovanojimo sutartis negaliojančias (CK 1.93 straipsnio 3 dalis, 6.469 straipsnio 2 dalis).

34.       Nagrinėjamo ginčo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant visapusiškai išsiaiškinti dovanojimo sandorių teisėtumą turi būti tiriami ir vertinami tikrieji šalių ketinimai bei sutarčių sudarymo aplinkybės. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti dovanojimo sandorių laikotarpius bei aplinkybes dėl kurių ieškovė, sudariusi keturias dovanojimo sutartis, apdovanotojui perdavė vieną sumą vienu pavedimu bei kokios aplinkybės lėmė, kad buvo sudaryta ne viena notarinė, o keturios rašytinės dovanojimo sutartys.

35.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė keturiomis rašytinėmis dovanojimo sutartimis (po 12 000 Eur) pinigus sūnui P. Z. padovanojo, o sūnus dovaną iš mamos L .Z. priėmė. Be to, šalys susitarė, kad nuosavybės teisė į pinigus be jokių išlygų ar išimčių visiškai ir galutinai pereina P. Z. nuo sutarčių pasirašymo momento. Pinigai P. Z. perduoti 2017 m. kovo 28 d. pavedimu į pastarojo banko sąskaitą viena suma. Mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta, kad tai yra dovana sūnui. Šias aplinkybes byloje patvirtinta tiek apeliantės, tiek ir jos sūnaus banko išrašai. Iš esmės jų neginčija ir pati ieškovė. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad nurodytas pavedimas neatitiko tikrosios šalių valios. Vien tas faktas, kad apeliantė šioje byloje sutiko su dovanojimo teisinių santykių egzistavimu rodo, jog jos tikroji valia buvo neatlygintinai perduoti sūnui tam tikras pinigų sumas kaip dovaną. Ieškovė procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad sūnui P. Z. pinigai buvo reikalingi verslui vystyti. Ieškovė nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių argumentų, galinčių patvirtinti, kad dovanojimo sutarčių įforminimas kitaip nei rašytinėmis sutartis, būtų neatitikęs tikrosios šalių valios, jog tiek dovanotoja, tiek ir apdovanotasis būtų turėję kitokių ketinimų nei tai yra nurodyta ginčo dovanojimo sutartyse. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir esant tokiai situacijai, kai šalys nesilaikė įstatyme nustatytos notarinės formos dėl galutinio lėšų perdavimo, teisėjų kolegijos vertinimu, toks pinigų perdavimas savaime nelaikytinas negaliojančiu, jeigu šalys aiškiai ir nedviprasmiškai parodė, kad abi siekė sudaryti dovanojimo sutartį, nes prieš tai sudarė keturias pinigų dovanojimo sutartis, kurioms pakako tik rašytinės formos.

36.       Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį teismas vienos šalies prašymu gali patvirtinti sandorį, kuris sudarytas nesilaikant notarinės formos. Atitinkamai, vadovaujantis sutarčių teisėje esančiais konsensualizmo, neformalumo ir favor contractus (sutarties naudai) principais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis), šalys, aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšdamos savo valią, gali dovanojimo sandorį, sudarytą nesilaikant privalomos notarinės formos, patvirtinti (įforminti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023).  

37.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tikruosius šalių ketinimus ir valią atspindi ir apeliantės neveikimas nuo 2017 metų iki sūnaus mirties, t. y. tik po sūnaus mirties (po ketverių metų) ieškovė norėjo priimti palikimą savo vardu, o vėliau reikalavo atsakovės įstatyminės atstovės ginčo pinigus jai grąžinti. Byloje nėra nei vieno priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymo, t. y. ieškovės siekį pinigus susigrąžinti kol ieškovės sūnus dar buvo gyvas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovei nepavyko įrodyti, kad ją ir sūnų siejo paskolos teisiniai santykiai. Taigi, šiuo atveju yra darytina išvada, kad ieškovė siekia šioje byloje ne apginti jos pažeistą teisę, o susigrąžinti pinigus iš savo nepilnametės anūkės, kuri įstatymuose numatytais pagrindais šią sumą paveldėjo po tėvo P. Z. staigios mirties.

38.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad dovanojimo sutartys buvo sudarytos tarp artimų asmenų (motinos ir sūnaus), ieškovei nepaneigus savo ketinimų padovanoti sūnui dovanojimo sutartyse nurodytas sumas ir nenustačius, kad sudarydamos dovanojimo sandorius paprasta rašytine forma šalys būtų siekę tikslo, priešingo viešajai tvarka ar gerai moralei, o įstatymo leidėjas neįpareigoja sandorį sudaryti notarine forma, jei, atsižvelgiant į jo sumą, galima rašytinė sandorio forma, ir konstatavo, jog ieškovė, kaip dovanotoja, jos pažeistos teisės nagrinėjamoje byloje neįrodė, todėl jos ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami.

39.       Apibendrindama nurodytą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šalių ginčą nagrinėjamoje byloje išsprendė teisingai, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias dovanojimo sutarčių formas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės valia padovanoti sūnui pinigus keturiomis rašytinėmis sutartimis nebuvo paneigta. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo išspręsti šį ginčą kitaip, nei jį yra išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

40.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartimi ieškovei L. Z. buvo atidėtas dalies už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio (845 Eur) sumokėjimas iki sprendimo (nutarties) apeliacinėje instancijoje priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, iš ieškovės valstybės naudai priteistina nesumokėta už apeliacinį skundą žyminio mokesčio dalis (CPK              93 straipsnio 1 dalis).

41.       Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės L. Z. atsakovės P. J. naudai 1 742,40 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

42.       CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų                     8.11 punktą, maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju sudaro 2 314,65 Eur sumą.

43.       Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad ieškovės apeliacinis skundas yra atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, bei į tai, kad atsakovės P. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, sprendžia, kad iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 1 742,40 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.  

Priteisti iš ieškovės L. Z.  (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 845 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti atsakovei P. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. Z.  (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 742,40 Eur Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt du eurus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                        Asta Radzevičienė

                Antanas Rudzinskas

Vigintas Višinskis