(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 16 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės
Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Jasilionienei,

dalyvaujant vertėjai I. N.,

pareiškėjui C. M., jo atstovui advokatui Ryčiui Satkauskui,

atsakovo atstovei M. R.,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovei J. V.,

liudytojai K. U.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo C. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

            1. Pareiškėjas C. M. Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde prašo: i) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); ii) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 24 d. prašymą; iii) priteisti bylinėjimosi išlaidas.  

2. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką tam, kad pateiktų prieglobsčio prašymą.
2021-10-26 Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo prašymą išnagrinėjo skubos tvarka ir sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiusti pareiškėją iš (duomenys neskelbtini) į Ganos Respubliką, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo, įvesti į CIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš (duomenys neskelbtini) dienos. 2022-06-06 Regionų apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą patenkinti pareiškėjo skundą iš dalies – pakeisti 2021-10-26 Migracijos departamento sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 3 punktą, sutrumpinant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį iki 3 metų, likusius skundo reikalavimus atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022-07-13 nutartimi administracinėje byloje eA-3297-552/2022 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Regionų apygardos administracinio teismo 2022-06-06 sprendimą nepakeistą.

2.2. Sprendimas nesuteikti prieglobsčio savaime nereiškia pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje neteisėtumo. Sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę nėra vykdomas jau treji metai. Pareiškėjui 2024-09-20 gimė sūnus E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis. Vaiko mama – (duomenys neskelbtini) pilietė K. U., a. k. (duomenys neskelbtini). Šeima gyvena kartu, vaiko mamai nuosavybes teise priklausančiame bute. Pareiškėjas 2022-12-13 sudarė darbo sutartį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) su UAB „Up Advisors“ (įm. k. 306008213), pareiškėjas šioje įmonėje dirba iki dabar, 2024-01-14 darbo sutartis tapo neterminuota.

2.3. Pasikeitus sprendime išsiųsti pareiškėją nurodytoms aplinkybės ir vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, ĮUTP) 128 str., pareiškėjas operatyviais veiksmais siekė įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir 2024-11-24 pateikė atsakovui prašymą persvarstyti sprendimą dėl jo išsiuntimo ir draudimo atvykti.

2.4. Atsakovas skundžiamu Sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – nurodė, kad pareiškėjas prašyme ir apklausoje nepateikė aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą peržiūrėti įsiteisėjusį sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo iš (duomenys neskelbtini). Tačiau įvertinus aplinkybių visumą ir geriausius vaiko interesus, nusprendė pakeisti 2021-10-26 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir sumažinti draudimo atvykti į laikotarpį iki 3 mėnesių.

2.5. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjo vaikas atskiriamas nuo savo tėvo. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis įtvirtina geriausių vaiko interesų prioriteto principą. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Šios individualios aplinkybės nebuvo nustatytos ir vertintos.

2.6. Pareiškėjas sukūrė šeimą Lietuvos Respublikoje su Lietuvos piliete, pareiškėjo sūnus turi Lietuvos pilietybę. Pareiškėjo buvimas Lietuvoje būtinas dėl vaiko globos, pareiškėjo vaiko motina, Lietuvos pilietė, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę liktų viena prižiūrėti pareiškėjo sūnaus ir savo dukros iš pirmos santuokos. Šios aplinkybės nevertintos. Net jei būtų nustatyta priešingai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad valstybėms narėms priimant sprendimus ir atliekant geriausių vaiko interesų vertinimą, aplinkybė, kad kitas iš tėvų iš tiesų gali ir yra pasirengęs vienas kasdien faktiškai prižiūrėti vaiką, yra svarbi, bet jos vienos nepakanka tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp vieno iš tėvų, trečiosios šalies piliečio, ir vaiko nėra tokio priklausomumo ryšio, kad vaikas būtų priverstas išvykti iš Sąjungos teritorijos, jeigu šiam trečiosios šalies piliečiui būtų atsisakyta suteikti teisę gyventi šalyje. Tokia išvada, siekiant užtikrinti atitinkamo vaiko interesą, turi būti daroma atsižvelgiant į visas nagrinėjamo atvejo aplinkybes, be kita ko, į vaiko amžių, fizinį ir emocinį išsivystymą, emocinio ryšio su kiekvienu iš tėvų laipsnį ir grėsmę, kurią išsiskyrimas su vienu iš tėvų, trečiosios šalies piliečiu, keltų šio vaiko raidai (šiuo klausimu žr. 2017 m. gegužės 10 d. Sprendimo Chavez?Vilchez ir kt., C?133/15, EU:C:2017:354, 70 ir 71 punktus). Atsakovas skundžiamu Sprendimu ne tik nevertino šių aplinkybių, bet priešingai, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus ir šeimos vienovę, rekomendavo pareiškėjui ir Lietuvos piliečiams – pareiškėjo sūnui ir vaiko mamai bei jos dukrai iš pirmos santuokos – išvykti į Ganos Respubliką.

2.7. Atsakovo išvada, kad įpareigojimas pareiškėjui išvykti iš šalies ir draudimas atvykti 3 mėn. laikotarpį nepažeidžia geriausio vaiko interesų yra nepagrįsta. Teiginiai, kad vaiko motinos artimieji gali pasirūpinti vaiku, o motina gali gauti finansinę paramą iš valstybės ir kreiptis į krizinėse situacijose esantiems tėvams padedančias nevyriausybinės organizacijas yra nepagrįsti ir negali būti vertinami kaip tinkamas vaiko interesų vertinimas. Būtent tokie atsakovo argumentai tik patvirtina, kad išsiuntus iš šalies, pareiškėjo šeima atsidurtų krizinėje situacijoje. Pareiškėjas išlaiko Lietuvos piliečių šeimą, dirba, mokosi lietuvių kalbos, siekia legalizuoti buvimą Lietuvos Respublikoje šeimos pagrindu. Reikalavimas išvykti iš šalies ir grįžti po 3 mėn. pažeidžia viešojo administravimo principus ir yra neproporcingas.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė ir teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad:

3.1. Pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs (duomenys neskelbtini) valstybės sieną neleistinoje vietoje 2021 m., buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Pateikė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas išnagrinėjęs jo prieglobsčio prašymą 2021-10-26 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė: nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti asmenį iš (duomenys neskelbtini) į Ganos Respubliką; uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš (duomenys neskelbtini) dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš (duomenys neskelbtini) dienos.

3.2. Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą Sprendimą įvertino visas jam žinomas ir pareiškėjo pateiktas aplinkybes, kurios taip pat yra nustatytos Įstatymo 128 ir 130 straipsniuose, bei Kriterijų vertinimo tvarkos apraše. Taigi priimant Sprendimą buvo įvertintos pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, kurios be kita ko nurodytos Direktyvos 2008/115/EB 5 straipsnyje.

3.3. Pareiškėjas niekada nėra turėjęs leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ir jam išsiuntimas ir uždraudimas paskirtas ne dėl viešosios tvarkos ar valstybės saugumo priežasčių. Pažymėtina, kad ginčijamame Sprendime yra aiškiai nurodomos priežastys ir motyvai, kuriais vadovaujantis buvo padarytos išvados dėl jam taikomo išsiuntimo ir uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką. 

3.4. Sprendime yra labai plačiai įvertintini pareiškėjo nepilnamečio vaiko interesai. Įvertintas pareiškėjo ir vaiko tarpusavio ryšiai, amžius, gyvenimo aplinkybės, šeimos sukūrimo aplinkybės ir kt., bei įvertinus aplinkybių visumą ir geriausius vaiko interesus atsirado pagrindas pareiškėjo uždraudimą atvykti į Lietuvos Respubliką mažinti iki 3 mėnesių. Šis terminas yra protingas ir proporcingas, atitinkantis Įstatymo nuostatas ir Kriterijų vertinimo tvarką bei pareiškėjo skunde akcentuojamas Direktyvos 2008/115/EB ir Vaiko teisių konvencijos nuostatas.

3.5. Vaiko gimimo faktas nereiškia, kad sprendimas, kuriuo pareiškėjas išsiunčiamas iš (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas ar nepagrįstas. Be to, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui vaikas gimė 2024-09-20, o 2021-10-26 Migracijos departamento sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-07-13 LVAT nutartimi pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, konstatuotina, kad šeima buvo sukurta tuo metu, kai susiję asmenys žinojo, kad vieno iš jų imigracinė padėtis buvo tokia, kad šeimos gyvenimo tęsimas valstybėje nuo pradžių bus rizikingas. Vadovaujantis EŽTT praktika, tai reiškia, kad pareiškėjo išsiuntimas sudarytų EŽTK 8 straipsnio pažeidimą tik išimtinėmis aplinkybėmis, tuo tarpu jokių nagrinėjamam klausimui reikšmę turinčių išimtinių faktinių aplinkybių pareiškėjas savo skunde nenurodo, o aplinkybės, kurias nurodė savo prašyme persvarstyti sprendimą dėl išsiuntimo, buvo įvertintinos Sprendime. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjo nepilnametis vaikas yra pasinaudojęs laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise, todėl pareiškėjas nėra laikytinas Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariu.

3.6. Pareiškėjas nei prašyme, nei skunde nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, kodėl 3 mėnesių draudimo laikotarpis atvykti į Lietuvos Respubliką yra toks neproporcingas ar sukeliantis žalą jam ir jo vaikui. Tuo tarpu pareiškėjo skundo teiginiai, jog jo vaiko motina per apklausa patvirtino, kad būtų priversta išvykti su vaikų į pareiškėjo kilmės valstybę, atmestini kaip klaidingi, nes pareiškėjas skunde iškreipia apklausos metu duotus pareiškėjo vaiko motinos paaiškinimus. Apklausos metu pareiškėjo vaiko motina nurodė, jog esant situacijai, kai vaiko tėvas turėtų išvykti iš Lietuvos, dėl jam taikyto išvykimo, ji vyktų kartu su juo, tačiau nenurodė, kad būtų priversta išvykti. Priešingai, iš jos apklausos metu pateiktų paaiškinimų galima daryti išvadą, kad ji pati savarankiškai ir savanoriškai galimai pasirinktų vykti kartu su pareiškėju. Be to, pareiškėjo vaiko motina nurodė, kad jeigu vyktų į vaiko tėvo kilmės valstybę, tai apsirengtų tautinį drabužį, ir apie tai jau yra kalbėjusi ir su vaiko tėvo seserim, kuri žadanti jai pasiūti tautinį drabužį, t. y. šios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad ji nėra ir nebus verčiama išvykti, o tai bus išskirtinai jos asmeninis apsisprendimas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir VTAT Skyrius) rašytiniuose paaiškinimuose teismui nurodo, jog byloje pareikšti reikalavimai, o taip pat ir jų išsprendimas, neturi įtakos Tarnybos teisėms ar pareigoms, tačiau pažymi, jog sprendimo, kuriuo pareiškėjas būtų įpareigotas išvykti iš Lietuvos, įgyvendinimas neatitiktų jo nepilnamečio vaiko geriausių interesų, nes visos valstybės turi imtis reikiamų priemonių, kad vaikai galėtų gyventi kartu su savo tėvais ir jiems būtų užtikrinta ir suteikta derama apsauga bei parama.

5. Teismo posėdžio metu liudytoja K. U. pažymėjo, kad taip pat turi antrą vaiką 5 m. mergaitę. Nurodė, kad yra pasiėmusi paskolą ir moka būsto paskolą, kuriame gyvena šeima.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

6. Ginčas šioje administracinėje byloje yra kilęs dėl Migracijos departamento 2025 m. balandžio 14 d. Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Šis administracinis Sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl Migracijos departamento 2021-10-26 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš (duomenys neskelbtini) ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, persvarstymo.

7. Nustatyta, kad Migracijos departamentas išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą 2021-10-26 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė: nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti asmenį iš (duomenys neskelbtini) į Ganos Respubliką; uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš (duomenys neskelbtini) dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš (duomenys neskelbtini) dienos..

8. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022-06-06 sprendimu pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, t. y. pakeistas Migracijos departamento 2021-10-26 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punktas ir jis išdėstytas taip: uždrausti C. M. atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš (duomenys neskelbtini) dienos. Likusi pareiškėjo skundo dalis atmesta.

8.1. LVAT 2022-07-13 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3297-552/2022 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

9. Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjo pateiktą prašymą dėl Migracijos departamento 2021-10-26 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies dėl pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti panaikinimo.

9.1. Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 14 d. Sprendime nurodė, kad:

Pareiškėjo pateikti dokumentai nepaneigia Migracijos departamento 2021-10-26 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjas pagrįstai, vadovaujantis  Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išsiųstas iš (duomenys neskelbtini);

Minėtame laikotarpyje, kuomet pareiškėjui buvo suteikta teisė likti, gimė sūnus, pareiškėjas gyvena su sūnumi ir jo motina, t. y. atsirado šeiminiai ryšiai. Tačiau vien tik fakto, jog atsirado šeiminiai ryšiai, neužtenka. Būtina vertinti ir kitas su tuo susijusias aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad šeiminius ryšius pareiškėjas ir  vaiko motina kūrė žinodami apie pareiškėjui priimtus neigiamus sprendimus dėl pareiškėjo pateikto prašymo suteikti prieglobstį;

Vertinant pareiškėjui skirtino uždraudimo terminą atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjui pagrįstai skirtas išsiuntimas ir uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką dėl Jūsų neteisėtų veiksmų, kurie pripažintini pavojingais ir sukėlusiais didelio masto pasekmes, neturite galiojančio kelionės dokumento, nors pagal pareiškėjo ir vaiko motinos teiginius pareiškėjas mokosi lietuvių kalbos, bet nepakankamai, kas leistų spręsti apie pareiškėjo siekį integruotis į Lietuvos bendruomenę, nepateikti duomenys patvirtinantys pareiškėjo plačius socialinius ryšius, ekonominiai ryšiai su Lietuva nelaikytini ilgalaikiais, Lietuvoje gimė pareiškėjo sūnus (gim. 2024-09-20), 2025-01-15 apklausos metu pareiškėjas ir vaiko motina teigė, kad gyvena kartu, pareiškėjas padeda rūpintis šeimos gerove. Įvertinus aplinkybių visumą ir geriausius vaiko interesus atsirado pagrindas pareiškėjo uždraudimą atvykti į Lietuvos Respubliką mažinti iki 3 mėnesių. Šis terminas yra protingas ir proporcingas, atitinkantis Įstatymo nuostatas ir Kriterijų vertinimo tvarką.

9.2. Sprendimas iš esmės grindžiamas (duomenys neskelbtini) įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 128 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuriomis įtvirtinta, jog priimant įpareigojimą išvykti iš (duomenys neskelbtini), sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš (duomenys neskelbtini), atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.

10. Teismas pažymi, jog minėtoje normoje nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama tiek priimant įpareigojimą išvykti iš (duomenys neskelbtini), sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę ar išsiųsti užsienietį iš (duomenys neskelbtini), tiek ir peržiūrint Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo bei draudimo atvykti. Taip pat turi būti atsižvelgiama į Migracijos departamento prie (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintą Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarką (toliau – ir Tvarka). Tvarkos 45 punktas, be kita ko, numato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis arba socialinių, ekonominių ar kitų svarbių ryšių su Lietuvos Respublika turinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį ir kuris buvo išsiųstas, nustatomas perpus trumpesnis draudimo atvykti laikotarpis, nei nurodyta Tvarkos 44 punkte, jeigu Tvarkos 44 punkte nurodytas draudimo atvykti laikotarpis nulemtų realių, ilgalaikių ir neigiamų pasekmių atsiradimą šiems užsieniečio ryšiams.

11. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir skundžia jį teismui, esminiais argumentais nurodydamas aplinkybes, kad jo individuali situacija po Migracijos departamento 2021-10-26 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo dėl jo išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką iš esmės pasikeitė, dėl to buvo pateiktas prašymas dėl Migracijos departamento 2021-10-26 sprendimo persvarstymo.

12.

13. Byloje neginčijamai nustatyta, jog po Migracijos departamento 2021-10-26 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo, pareiškėjo situacija, vertinant jo individualią padėtį šeiminių santykių kontekste yra kardinaliai pasikeitusi. Pareiškėjui 2024-09-20 gimė sūnus E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis. Vaiko mama – (duomenys neskelbtini) pilietė K. U., a. k. (duomenys neskelbtini). Šeima gyvena kartu, vaiko mamai nuosavybes teise priklausančiame bute. Pareiškėjas 2022-12-13 sudarė darbo sutartį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) su UAB „Up Advisors“ (įm. k. 306008213), pareiškėjas šioje įmonėje dirba iki dabar, 2024-01-14 darbo sutartis tapo neterminuota.

14. Kompetentinga institucija VTAT Skyrius teismui rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog Tarnybos atstovė lankėsi pareiškėjo gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo metu nustatyta, kad pareiškėjas su mažamečiu sūnumi E. M. ir vaiko motina K. U. gyvena dviejų kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su šeima gyvena K. U. nepilnametė dukra K. U., gimusi (duomenys neskelbtini). Butas švarus ir tvarkingas, turi visus patogumus, nuosavybės teise priklauso K. U.. Mažametis E. M.as gyvena viename kambaryje su tėvais; kambaryje yra lovytė ir visi būtini daiktai vaikui. Nepilnametė K. U. turi atskirą kambarį. Apsilankymo metu nepilnamečių vaikų teisių pažeidimų nenustatyta. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjo ir K. U. šeimoje nepilnamečių vaikų teisių pažeidimų neužfiksuota. Šias aplinkybes patvirtina ir pareiškėjo bei liudytojos K. U. paaiškinimai, kurie yra nuoseklūs, todėl teismui abejoti jais nėra pagrindo. Byloje nepaneigti kitais įrodymais vaiko motinos paaiškinimai, jog vaiką tėvas prižiūri, pareiškėjas dirba bei išlaiko šeimą.

15. Teismas pažymi, kad Sprendime šios aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos, taip pat nebuvo vertinama, kad pareiškėjo draugė K. U. turi dar vieną vaiką, todėl byloje nepaneigti skundo argumentai, jog priimant Sprendimą, nebuvo atsižvelgta į geriausius vaikų interesus, neįvertintos aplinkybės dviejų dėl mažamečių dviejų vaikų poreikių, jų amžiaus, fizinių ir emocinių poreikių užtikrinimo.

15.1. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad pareiškėjas nėra sudaręs santuokos su savo nepilnamečių vaikų motina negali būti pagrindu atsisakyti persvarstyti anksčiau priimtą sprendimą, kai akivaizdu, jog pareiškėjo šeiminė situacija yra iš esmės pasikeitusi, kai bylos duomenys patvirtina, jog šeima gyvena kartu, kartu prižiūri ir rūpinasi vaikais. Todėl yra pagrindo manyti, jog Sprendimas nėra proporcingas prioritetinio vaikų interesų užtikrinimo požiūriu.

15.2. Teismo vertinimu, taip pat svarbios aplinkybės, kad Sprendimo priėmimo metu nebuvo įtraukta Vaiko teisių apsaugos tarnyba tyrimo metu; be to, nei bylos duomenimis, nei Sprendime pateiktu vertinimu visiškai neaišku, kodėl draudimo atvykti laikotarpis pareiškėjui sumažintas nuo 3 metų iki 3 mėnesių. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pateikti duomenys apie mokamą būsto paskolą, taigi paskolą yra pasiėmusi pareiškėjo draugė, bet pareiškėjo teigimu jis draugei duoda pinigus, o draugė K. U. atlieka mokėjimus bankui. Atitinkamai, šiuos papildomus duomenis turėtų įvertinti Migracijos departamentas.

16. LVAT yra priėmęs 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-4104-602/2024; 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-2042-662/2024; 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1160-789/2025, kurių faktinės aplinkybės panašios į nagrinėjamu atveju susidariusią pareiškėjo situaciją, todėl nagrinėjamam atvejui aktualūs LVAT priimti sprendimai administracinėse bylose.

16.1. Pagal EŽTT praktiką Konvencijos 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr. EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimų Nr. 9214/80, 9473/81, 9474/81), 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje Ahmut prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 21702/93), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti įvertinta, ar tarp asmenų egzistuoja artimas ryšys; ar asmenys yra sukūrę savo namus, kiek laiko gyvena kartu bei ar nėra aplinkybių, kurios paneigtų faktinio šeimos gyvenimo egzistavimą. Be to, teismas turi nustatyti, ar asmenys gali pasinaudoti šeimos susijungimo teise ir kitoje šalyje (žr. EŽTT 2001 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą byloje Boultif prieš Šveicariją (pareiškimo Nr. 54273/00), 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99).

Taigi kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui.

16.2. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pažymima, kad valstybės – Konvencijos dalyvės – turi teisę išsiųsti užsienio piliečius iš šalies, jei tai reikalinga viešosios tvarkos užtikrinimui, tačiau tokie sprendimai, jei jie gali apriboti Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies garantuojamas teises, turi būti būtini demokratinėje visuomenėje ir proporcingi siekiamam teisėtam tikslui (žr., pvz., 1997 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Mehemi prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 25017/94).

16.3. LVAT praktikoje konstatuota, jog sprendimas nepakeisti užsieniečiui leidimo laikinai gyventi ir uždrausti asmeniui atvykti terminuotai ar neterminuotai į šalį, kurioje gyvena jo šeima (sutuoktinis, vaikai, tėvai ir kt.), dėl viešosios tvarkos ar valstybės saugumo priežasčių, jei toks sprendimas pažeidžia proporcingumo principą, taip pat gali pažeisti ir Konvencijos 8 straipsnio nuostatas (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1465/2008, 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4617-492/2018).

17. Pažymėtina, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, nevertino, ar pareiškėjas kelia grėsmę vienam iš pagrindinių visuomenės interesų – viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokių duomenų nepateikta ir nagrinėjant bylą teisme. Taigi atsakovo nebuvo nustatyta, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja visai visuomenei svarbus interesas (vertybė), dėl kurio yra būtina riboti pareiškėjo teisę į šeimos gyvenimą.

Migracijos departamentas tiek Sprendime, tiek teismo posėdžio metu jo atstovė akcentavo, jog pareiškėjas sistemingai ignoruoja (duomenys neskelbtini) institucijų priimtus sprendimus, vengia bendradarbiauti su institucijomis, tačiau byloje nėra įrodymų apie tai, kad pareiškėjas atsisakytų bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, slapstytųsi ar kitaip trukdytų įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo, taigi pareiškėjas yra mažamečio vaiko tėvas, todėl nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į geriausius vaikų interesus.

18. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai, kas turi būti nurodyta administraciniame sprendime, be kita ko, ir administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

        LVAT yra ne kartą pažymėjęs, jos esminė individualaus administracinio akto (dabar – administracinio sprendimo) pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2294/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad skundžiamas 2025 m. balandžio 14 d. Sprendimas yra administracinis sprendimas, kurį priimdamas Migracijos departamentas veikė kaip viešojo administravimo subjektas ir todėl privalėjo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., pvz., (duomenys neskelbtini) Konstitucijos 5 str. 3 d. nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (žr., pvz., Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį), iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

18.1. Teismo vertinimu, remiantis LVAT praktika, Migracijos departamentas priimdamas skundžiamą Sprendimą turėjo atlikti išsamesnį šeiminių ryšių vertinimą, tačiau susiklosčiusios pareiškėjo situacijos neindividualizavo šeimyninių ryšių prasme – nebuvo atsižvelgta į individualią šeimos situaciją – į tai, kad pareiškėjo šeimoje yra auginami du mažamečiai vaikai, kuriems yra būtina nuolatinė suaugusiųjų priežiūra, neatsižvelgta į pareiškėjo, kaip tėvo ryšį su vaikais, nei su vaikų motina, nei į šeimos gyvenimo sutrikdymą ir kt. aplinkybes. Darytina išvada, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą tinkamai neatsižvelgė į trečiosios šalies piliečio vaiko interesus, šeimos gyvenimą, netinkamai aiškino ĮUTP 128 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatytos aplinkybės, į kurias būtina atsižvelgti priimant sprendimą išsiųsti užsienietį iš (duomenys neskelbtini) (tiek ir jį persvarstant). 

18.2. Skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas negali būti laikomas teisėtu, kadangi jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), tai sudaro pagrindą laikyti neteisėtu ir panaikinti (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo C. M. 2024 m. lapkričio 24 d. prašymą.

19. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas prašo atlyginti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad pareiškėjo interesus pagal 2024-11-21 atstovavimo sutartį teisme atstovavo advokatas Rytis Satkauskas. Už advokato pagalbą rengiant skundą, atstovaujant teisme pareiškėjas patyrė 1 148,50 Eur išlaidų, kurias patvirtina išrašytos sąskaitos 2024-11-22 RL Nr. (duomenys neskelbtini).

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas (duomenys neskelbtini) civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose (duomenys neskelbtini) teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).

Sąskaitos už teisines paslaugas buvo surašyta 2024-11-22 RL Nr. (duomenys neskelbtini) (2024 m. IV ketvirtis; 2025 m. II ketvirtis), todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2024 m. IV ketvirčio; 2025 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2111,03 Eur). Nagrinėjamu atveju 1 148,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, patirta pareiškėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neviršija.

Atsižvelgiant į bylos išsprendimo rezultatą, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1 148,50 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme suma. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas už skundo pirmosios instancijos teismui padavimą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio, ši suma taip pat priteistina iš atsakovo pareiškėjo naudai.

19.1. Pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti ir maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą, taip pat tai, jog šioje byloje sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, konstatuotina, jog pareiškėjas patyrė 1 171 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos pareiškėjui iš atsakovo (ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalys).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, (duomenys neskelbtini) įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo C. M. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo C. M. 2024 m. lapkričio 24 d. prašymą.

Priteisti pareiškėjui C. M. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 171 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt vieną) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos          Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

                                                                                                Agnė Stankevičienė

                                                                                                Fausta Vitkienė