Civilinė byla Nr. 3K-3-275/2007 (S)

                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:  

                                                                        35.3.1; 75.7; 116.10.2

                  

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2007 m. birželio 22 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Algio Norkūno,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. – S. kasacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. – S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo; tretieji asmenys: AB bankas „Nord/LB Lietuva“ (dabar AB bankas „DnB Nord“), V. S., antstolis V. S., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

           

            Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

 

Ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė priimti papildomą sprendimą ir nustatyti ieškovės ir atsakovo kreditorinių įsiskolinimų bankui AB bankas „NORD/LB Lietuva“ (dabar pavadinimas AB bankas „DnB NORD“) ir V. S. dalis, pripažinti nurodytas skolas kreditoriams asmeninėmis atsakovo skolomis, nekeičiant 2006 m. birželio 8 d. teismo sprendimu nustatytos sutuoktinių atsakomybės prieš trečiuosius asmenis, t. y. kreditorius. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas 2006 m. birželio 8 d. sprendimu išsprendė santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo klausimus, tačiau teismas dėl dalies ieškinyje pareikštų reikalavimų nepasisakė, t. y. neišsprendė reikalavimų dėl skolų padalijimo pagal dvi paskolos sutartis su banku ir paskolos sutartį su kreditoriumi V. S., nenustatė pagal šias sutartis kiekvienam sutuoktiniui priklausančių įsipareigojimų dalies. Teismo sprendime nurodyta, kad kredito gavėjų atsakomybė pagal 2005 m. balandžio 28 d. ir 2005 m. gegužės 16 d. kreditavimo sutartis su banku yra solidarioji ir ši atsakomybė nekeičiama; ieškovės įsipareigojimai V. S., išvardyti 2005 m. lapkričio 3 d. teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje, nekeičiami, juos prisiėmė ir toliau vykdys ieškovė. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad turi būti atsižvelgta į tą aplinkybę, kad pats atsakovas pripažino skolą V. S. savo asmenine skola, skoliniai įsipareigojimai bankui taip pat turi būti pripažįstami asmeninėmis atsakovo skolomis, nes lėšos buvo naudojamos tik jo interesais.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

Pirmosios instancijos teismas 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ieškovės pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė. Teismas konstatavo, kad priimant 2006 m. birželio 8 d. teismo sprendimą buvo išspręsti visi ieškovės reikalavimai, dalis reikalavimų patenkinta, o kita dalis, t. y. dėl mokėtinų 19 360,32 Lt skolų AB bankui „DnB NORD“ ir V. S. priskyrimo atsakovui, buvo atmesti. Teismas nurodė, kad pagal CPK 277 straipsnį papildomą sprendimą galima priimti, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, nebuvo išspręstas. Kadangi visi pareikšti reikalavimai, nurodyti ieškinyje ir patikslintame ieškinyje, buvo išnagrinėti, tai teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo nėra.

Apeliacinės instancijos teismas 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi ieškovės atskirojo skundo netenkino, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė pateiktu prašymu dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo faktiškai prašo pakeisti priimtą teismo sprendimą dėl tos dalies, kuria nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra solidariai atsakingi bankui pagal prisiimtus įsipareigojimus ir kad ieškovės įsipareigojimai V. S., išvardyti 2005 m. lapkričio 3 d. teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje,  nekeičiami, juos prisiėmė ir vykdys toliau ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė byloje nebuvo pareiškusi reikalavimo padalyti tarp šalių skolinius įsipareigojimus, t. y. nustatyti, kokia yra kiekvieno iš buvusių sutuoktinių skolos dalis bendroje skolos sumoje atskiriems asmenims, todėl teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad byloje liko neišspręstas kuris nors iš reikalavimų, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus (CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutartyje pažymėta, kad ieškovė, pagal solidariąją atsakomybę atlyginusi kitam skolininkui tenkančią skolos dalį, turi teisę reikalauti šios dalies grąžinimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad teismas, dalydamas turtą, įvertino, jog ieškovė prisiėmė skolinį įsipareigojimą V. S., todėl, nesant ieškovės reikalavimo pripažinti šią skolą asmenine atsakovo skola ir reikalavimo pripažinti šalių pareigą lygiomis dalimis atlyginti skolinius įsipareigojimus bankui ar nustatyti šalių turtinius įsipareigojimus konkrečiomis sumomis, neturėjo pagrindo svarstyti šių aplinkybių.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis panaikinti ir bylą dėl papildomo sprendimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasatorė nurodo, kad teismai, atsisakydami priimti papildomą sprendimą dėl neišspręsto reikalavimo dėl skolų, kaip vienintelio sutuoktinių turto, padalijimo, pažeidė CK 3.59 straipsnio ir CPK 376 straipsnio 3 ir 4 dalių, 385 straipsnio 1 dalies, 277 straipsnio nuostatas. Kasaciniame skunde pažymėta, kad remiantis bendraisiais Civiliniame ir Civilinio proceso kodeksuose nustatytais šeimos teisės principais, nutraukiant santuoką, toje pačioje byloje kartu būtina išspręsti ir visus, susijusius su santuokos nutraukimu klausimus, taip pat ir turto padalijimo. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą iš anksto jai priteisti mokėtinas skolas, nes laikė, kad negali būti taikomas CK 3.128 straipsnis, tačiau kartu pripažino, kad lieka solidarioji sutuoktinių atsakomybė, vadinasi, teismas motyvuojamojoje dalyje tik pasisakė, kad ieškovės prašomas skolų padalijimo būdas yra negalimas, tačiau nenurodė, kad tai ieškovės skolos, kad būtų galima skųsti tokį sprendimą. Teismas, nepadalijęs dalies skolų tarp sutuoktinių, o tik nurodęs, kad atsakomybė prieš kreditorius lieka solidari, pažeidė CK 3.59 straipsnį. Tai reiškia, kad vienas iš buvusių sutuoktinių, įvykdęs solidariąją prievolę, vėl kels klausimą dėl dalies solidariojoje prievolėje nustatymo, tai yra iš esmės dėl turto padalijimo, o tai neatitinka bendrojo šeimos teisės principo, kad visi turtiniai klausimai tarp sutuoktinių turi būti išsprendžiami iki galo santuokos nutraukimo byloje. Dėl to teismas, nepriklausomai nuo to, ar santuokos nutraukimo byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl sutuoktinių skolų padalijimo, privalėjo padalyti šias skolas tarp sutuoktinių, kad, atsiskaičius su kreditoriumi, būtų aišku, kokią skolos dalį turi teisę regreso tvarka reikalauti buvę sutuoktiniai vienas iš kito, kokios yra kiekvieno iš jų dalys solidariojoje prievolėje. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nuomonė, jog, nesant ieškovės reikalavimo pripažinti skolas atsakovo asmeninėmis, ar pripažinti šalių pareigą lygiomis dalimis atlyginti skolinius įsipareigojimus ar nustatyti, kad turtiniai įsipareigojimai yra konkretūs, neturėjo pagrindo svarstyti šių aplinkybių, yra nepagrista ir nemotyvuota. Visų pirma, tai tokius reikalavimus ieškovė buvo pareiškusi ir dėl jų davė paaiškinimus teisme, todėl teismo išvados prieštarauja nustatytoms byloje aplinkybėms.

Trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas pateiktame atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinio skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamas teismų nutartis. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad ieškovė ir atsakovas pagal kreditavimo sutartis yra solidarieji skolininkai sutarties pagrindu (solidariųjų skolininkų daugetas pagal CK 6.5 - 6.6 straipsnius), todėl nėra jokio teisinio pagrindo santuokos nutraukimo byloje „dalyti prievoles kreditoriams". Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis), o skolininkas prievolėje gali būti keičiamas tik kreditoriaus sutikimu (CK 6.116 straipsnio 2 dalis, 6.50 straipsnis). Santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių - solidariųjų skolininkų pagal sutartį - pareigai atsakyti kreditoriui už tinkamą prievolės įvykdymą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

Šalių santuoka, sudaryta 1999 m. gruodžio 2 d., buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės 2006 m. birželio 8 d. teismo sprendimu. Teismas, pasisakydamas dėl šalių santuokoje įgyto turto, konstatavo, kad šalių atsakomybė pagal 2005 m. balandžio 28 d. ir 2005 m. gegužės 16 d. kreditavimo sutartis su banku yra solidari ir ši atsakomybė nekeičiama; ieškovės įsipareigojimai V. S. pagal paskolos sutartį, išvardyti 2005 m. lapkričio 3 d. teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje, nekeičiami, juos prisiėmė ir toliau vykdys ieškovė.

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą teisės taikymo aspektu keliami teisės normų, reglamentuojančių papildomo sprendimo priėmimą, taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, remdamasis CK 3.59 straipsniu, turėjo padalyti šalių skolas, nustatyti kiekvienam sutuoktiniui tenkančią skolos dalį, o ne tik pažymėti, kad šalys lieka solidariai atsakingos kreditoriams; teismas neišsprendė šio klausimo, todėl privalėjo priimti papildomą sprendimą. Papildomo sprendimo priėmimo galimybė nustatyta CPK 277 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas. CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas priima papildomą sprendimą, jeigu nenusprendė dėl kurių nors ieškovo ar savarankiškus reikalavimus pareiškiančio trečiojo asmens reikalavimų, taip pat atsakovo priešinių reikalavimų. Šiuo pagrindu papildomas sprendimas gali būti priimamas, kai byloje pareiškiami ne vienas, o keli reikalavimai ir neišspręstų reikalavimų pagrįstumo klausimas buvo nagrinėjamas teisme, šalys dėl jų teikė įrodymus ir davė paaiškinimus. Papildomo sprendimo esmė yra ta, kad juo taisomos teismo sprendimu padarytos klaidos, papildomas sprendimas neturi būti priimamas tais klausimais, kurių neturėjo spręsti sprendimą priėmęs teismas ar kurie yra išspręsti. Nagrinėjamoje byloje teismai atsisakė priimti papildomą sprendimą, konstatavę, kad visi pareikšti reikalavimai byloje yra išspręsti. Dėl skolinių sutuoktinių įsipareigojimų fiziniam asmeniui teismas pasisakė, kad sutuoktinių skola asmeniui, priteista iš ieškovės, vykdytina pagal teismo nutartį, priimtą kitoje byloje dėl skolos priteisimo. Skolą fiziniam asmeniui ieškovė prašė pripažinti atsakovo asmenine skola, teismas plačiau dėl šios skolos prigimties nepasisakė, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog ieškinį dėl dalies reikalavimų atmeta, iš to išplaukia, kad teismas pasisakė ir dėl šio ieškovės reikalavimo, todėl prievolė nurodytam fiziniam asmeniui laikytina solidariąja sutuoktinių prievole (Civilinė byla Nr. 2-03626-592/2005, teismo posėdžio protokolas, teismo patvirtinta taikos sutartis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas, pagrindiniame sprendime nurodydamas, kad sutuoktinių prievolės pagal kreditavimo sutartis su banku, yra solidarios ir atsakomybė pagal šias prievoles nekeičiama, pagrįstai nedalijo prievolės kiekvienam sutuoktiniui. Santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį - pareigai atsakyti kreditoriams. Kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas pagal CK 3.59 turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidariosios prievolės subjektai) CK 3.109, 6.6, 6.8 straipsnių prasme, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 6.116 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), todėl bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygos gali būti keičiamos tik įstatymo nustatyta tvarka – raštišku visų sutarties šalių susitarimu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis; kreditavimo sutarčių bendrosios dalies 40 punktas). Kreditorius dėl skolos padalijimo nesutinka. Pažymėtina, kad bendraskolis, įvykdęs solidariąją pareigą, turi teisę pareikšti atgręžtinius reikalavimus kitiems bendraskoliams (CK 6.9 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismų išvada, jog nėra teisinio pagrindo priimti papildomą sprendimą dėl ieškovės nurodytų reikalavimų, yra pagrįsta tinkamu CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymu ir pagrindinio sprendimo vertinimu. Be to, ieškovė, manydama, jog teismas netinkamai taikė byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms materialinės ar procesinės teisės normas, turėjo teisę skųsti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka (CPK 301, 306 straipsniai), tačiau pažymėtina, kad teismo sprendimas, dėl kurio prašoma priimti papildomą sprendimą, apeliacine tvarka nebuvo skųstas.

Remdamasi aptartais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl CK 3.59 straipsnio, CPK 277 straipsnio taikymo nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo naikinti ar keisti teismų priimtas nutartis (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistas.       

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                 Pranas Žeimys

                                                                                                                     

Janina Januškienė

         

Algis Norkūnas