Civilinė byla Nr. e2-524-881/2023
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00097-2023-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Karpis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Karpis“ skundas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lukšių pieninė“ 2023 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkime priimto sprendimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Lukšių pieninė“.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Karpis“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti UAB „Lukšių pieninė“ 2023 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimą dėl bendrovės bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka, nutraukti UAB „Lukšių pieninė“ bankroto procesą ne teismo tvarka, pradėtą 2023 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimo pagrindu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja nurodė, kad vienintelis jos akcininkas R. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 90 procentų UAB „Marijampolės pieno konservai“ akcijų, o UAB „Marijampolės pieno konservai“ priklauso 100 procentų atsakovės akcijų. Taigi, pareiškėja yra asmuo, kuri turi netiesioginę atsakovės kontrolę (per UAB „Marijampolės pieno konservai“ akcijas). Po R. K. mirties Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT11351-512/2019 jo paveldimo turto, tarp jų ir 140 721 vienetų pareiškėjos akcijų, suteikiančių 100 procentų balsų pareiškėjos visuotiniame akcininkų susirinkime, administratoriumi buvo paskirtas H. K.. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-783-618/2022 buvo pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT11351-512/2019 administratoriumi paskirtas H. K., vietoje kurio, iki bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas R. K. palikimo įpėdiniams, palikėjo paveldimo turto palikimo administratoriumi paskirtas advokatas E. L.. Pareiškėja yra ne tik netiesioginė atsakovės akcininkė, bet ir jos kreditorė. Pagal UAB „Karpis“ ir UAB „Lukšių pieninė“ 2016 m. gruodžio 16 d. sudarytą neginkluotos objektų apsaugos sutartį už suteiktas apsaugos paslaugas laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. sausio 22 d. atsakovė yra skolinga pareiškėjai 5 564,44 Eur. Atsakovė 2022 m. gruodžio 22 d. pranešimu informavo pareiškėją apie sutarties nutraukimą. Pagal sutarties 6.3.2 punktą, sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai, kitą šalį įspėjus raštu prieš vieną mėnesį. Taigi, atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2023 m. sausio 22 d., o pagal tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą UAB „Lukšių pieninė“ skolos likutis 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 31 363,20 Eur. Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-1563-632/2023 pareiškėjai priteista 31 363,20 Eur skola už laikotarpį iki 2022 m. gruodžio 31 d., atsakovė šią skolą apmokėjo 2023 m. sausio 18–19 d., tačiau už atsakovės suteiktas paslaugas nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 22 d. atsakovė su pareiškėja iki šiol neatsiskaitė. Pareiškėja iš pranešimų spaudoje sužinojo, kad 2023 m. vasario mėn. buvo surengtas atsakovės kreditorių susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta inicijuoti atsakovės bankrotą ne teismo tvarka. Patikrinus šią informaciją Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos internetiniame puslapyje paaiškėjo, kad atsakovės kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas atsakovės bankroto bylos iškėlimo klausimas ne teismo tvarka, vyko 2023 m. vasario 10 d., o atsakovės nemokumo administratore buvo paskirta UAB „Valnetas“ įgaliotas asmuo G. A.. Pareiškėja 2023 m. vasario 22 d. kreipėsi į atsakovės nemokumo administratorę, prašydama pateikti informaciją, kokių asmenų iniciatyva buvo inicijuotas UAB „Lukšių pieninė“ 2023 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimas, pateikti pranešimą(-us) apie 2023 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimo sušaukimą; 2023 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimus; informaciją apie atsakovės turtą; informaciją apie UAB „Lukšių pieninė“ kreditorius, jų reikalavimų dydį ir kt. Šią informaciją ir prašomų dokumentų kopijas buvo prašoma pateikti iki 2023 m. vasario 23 d. 16:00 val. Nemokumo administratorė iki nustatyto termino jokio atsakymo nepateikė, todėl pareiškėja 2023 m. vasario 23 d. pakartotinai kreipėsi į nemokumo administratorę, prašydama pateikti nurodytą informaciją iki 2023 m. vasario 24 d. 12:00 val. 2023 m. vasario 24 d. nemokumo administratorė atsakė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 12 straipsniu, 41 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, gauti kreditorių reikalavimai (tarp jų – UAB „Karpis“) bus vertinami ir teikiami tvirtinti, o bendrovės kreditoriai jiems įstatymo suteiktas teises įgys po finansinių reikalavimų patvirtinimo. Neinformavus pareiškėjos (kreditorės) apie vyksiantį atsakovės kreditorių susirinkimą, kuriame buvo sprendžiamas bankroto iškėlimo klausimas ne teismo tvarka, buvo padarytas esminis proceso pažeidimas. Bendrovės neteisminis bankrotas iškeltas pažeidžiant imperatyviąją pareigą informuoti pareiškėją (atsakovės kreditorę) apie ketinimą vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka. Neteisminiu bankrotu yra siekiama visai kitų tikslų, pavyzdžiui, bendrovės likvidaus turto realizavimo su H. K. susijusiems asmenims. Iš viešų duomenų matyti, kad H. K. 2022 m. spalio mėn. pabaigoje kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su prašymu pakeisti pareiškėjos akcijų administratorių E. L. į UAB „Valnetas“ (civilinės bylos Nr. e2YT-2077-965/2023). Taigi, H. K., kuris yra atsakovės 100 procentų akcininko UAB „Marijampolės pieno konservai“ generalinis direktorius ir kuris Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi pripažintas esančiu interesų konflikte bei nušalintas nuo paveldimo turto administratoriaus pareigų, pareiškėjos įmonių grupės bei atskirų įmonių valdymo klausimais nuolat siūlo to paties asmens (UAB „Valnetas“) kandidatūrą. Aplinkybė, kad UAB „Valnetas“ buvo paskirta bendrovės bankroto administratore, leidžia teigti, kad atsakovės bankroto byla inicijuota išimtinai H. K. iniciatyva, o UAB „Valnetas“ tikėtinai veikia H. K. asmeniniais, o ne bendrovės ir jos kreditorių interesais. Susipažinus su atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentais už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovė 2023 m. vasario 10 d. atitiko nemokios įmonės sąlygą, kaip ji suprantama pagal JANĮ. Bendrovės turtas 2021 m. gruodžio 31 d. iš viso sudarė 13,071 mln. Eur, kai mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 11,656 mln. Eur, t. y. įsipareigojimai neviršijo į balansą įrašyto turto vertės. Net 6,187 mln. Eur atsakovės trumpalaikių įsipareigojimų sudarė įmonių grupės įmonėms mokėtinos sumos. Bendrovės direktoriaus metiniame pranešime nurodoma, kad 2022 metais buvo planuojamos 23,580 mln. Eur pardavimų pajamos, prognozuotas net 10,06 procentų pelningumas (2,372 mln. Eur). Taigi, 2021 m. gruodžio 31 d. nebuvo jokių indikacijų apie atsakovės finansinės padėties pablogėjimą, nekalbant apie atsakovės nemokumą, priešingai – 2022 m. prognozuoti ženkliai geresni finansiniai rezultatai (pardavimo pajamų augimas nuo 19,4 mln. Eur iki 23,580 mln. Eur) ir teigiami pelningumo pokyčiai. Atsakovės 2021 m. finansiniai duomenys kelia pagrįstų abejonių, ar 2023 m. vasario 10 d. galėjo būti keliama atsakovės bankroto byla, kadangi pareiškėjai nėra žinomos jokios aplinkybės, kurios galėjo lemti drastišką atsakovės finansinių rezultatų sumažėjimą ir neatitikimą 2022 m. prognozėms, nurodytoms atsakovės direktoriaus metiniame pranešime.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
4. Teismas konstatavo, kad pranešimo parengimo metu (2023 m. sausio 17 d.), t. y. dieną, kuomet buvo užfiksuotos atsakovės skolos kreditoriams, pareiškėja buvo atsakovės kreditorė, kadangi pagal Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-1563-632/2023 priteistą skolą (31 363,20 Eur) atsakovė pareiškėjai sumokėjo tik 2023 m. sausio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 6479, o procesines palūkanas ir žyminį mokestį (241,02 Eur) 2023 m. sausio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 6486. Taigi, atsakovė 2023 m. sausio 17 d. pareiškėjai buvo skolinga ne mažiau kaip 31 604,22 Eur, neskaitant pareiškėjos suteiktų apsaugos paslaugų pagal sutartį. Atsakovės kreditorių susirinkimo dieną – 2023 m. vasario 10 d. – pareiškėja taip pat buvo atsakovės kreditorė, nes už 2023 m. sausio 1–22 d. suteiktas paslaugas (iki sutarties nutraukimo) pareiškėja 2023 m. sausio 31 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą serija KRP Nr. 0001701 už 5 564,44 Eur. Nors suinteresuoto asmens nemokumo administratorė ir ginčija pareiškėjos suteiktų paslaugų faktą, tačiau pastaroji pateikė įrodymus, kad tokias paslaugas ji suteikė (PVM sąskaita faktūra už 2023 m. sausio 1–22 d. suteiktas paslaugas, 2023 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis, susitarimai dėl darbo sutarčių nutraukimo). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėja nuo pranešimo apie sutarties nutraukimą dienos nebevykdė paslaugų teikimo ar kad savo turto apsaugą vykdė pati atsakovė, dėl to jos teiginiai laikytini neįrodytais. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad pareiškėja, vadovaujantis JANĮ 55 straipsnio 2 dalies 2 punktu, turi teisę teikti skundą dėl atsakovės 2023 m. vasario 10 d. įvykusiame kreditorių susirinkime priimtų sprendimų.
5. Be to, teismas nusprendė, kad pareiškėja į teismą su skundu kreipėsi 2023 m. vasario 24 d., t. y. nepraleidusi įstatyme nustatyto 14 dienų termino. Apie 2023 m. vasario 10 d. vykusį kreditorių susirinkimą, kuriame buvo nuspręsta inicijuoti atsakovės bankrotą ne teismo tvarka, jai tapo žinoma iš pranešimų spaudoje.
6. Tačiau teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos UAB „Karpis“ balsai nebūtų nulėmę kitokio ginčijamo kreditorių sprendimo priėmimo, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti. Teismas nustatė, kad pareiškėja pranešimo parengimo dieną (2023 m. sausio 17 d.) turėjo 31 603,22 Eur dydžio finansinį reikalavimą, pranešimo išsiuntimo dieną (2023 m. sausio 19 d.) 241,02 Eur finansinį reikalavimą, skundžiamo sprendimo priėmimo metu (2023 m. vasario 10 d.) 5 564,44 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Pagal JANĮ 11 straipsnio 3 dalį, sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka reikėjo surinkti ne mažiau kaip 3/4 (75 proc.) visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų. Iš atsakovės pateikto kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo nustatyta, kad atsakovė 2023 m. sausio 19 d. turėjo 20 kreditorių, kurių bendra finansinių reikalavimų suma sudarė 12 789 026,62 Eur, taigi, šiuo atveju reikėjo surinkti ne mažiau nei 9 591 769,97 Eur ((12 789 026,62 Eur) × 75 proc. / 100 proc.) balsų, o už skundžiamą sprendimą balsavo 12 712 582,54 Eur arba 99,4 procentai visų bendrovės kreditorių. Tai reiškia, kad pareiškėjos (net ir skaičiuojant didžiausią pareiškėjos skolą 2023 m. sausio 17 d. 31 604,22 Eur) dalyvavimas kreditorių susirinkime ir balsavimas „prieš“, skundžiamo sprendimo priėmimui jokios lemiamos įtakos nebūtų turėjęs.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėja UAB ,,Karpis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismo atsisakymas panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą dėl bankroto procedūros ne teismo tvarka pradėjimo prieštarauja kasacinio teismo praktikai dėl JANĮ 55 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo, pagal kurią privaloma informuoti visus kreditorius apie šaukiamą kreditorių susirinkimą dėl bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo, o šios imperatyvios pareigos nevykdymas, neatsižvelgiant į neinformuotų kreditorių reikalavimų dydį bei įtaką kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimui, yra pakankamas pagrindas pripažinti tokį kreditorių susirinkimo sprendimą neteisėtu bei jį panaikinti.
7.2. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad pirmajam kreditorių susirinkimui, kurio metu svarstomas esminis klausimas dėl bankroto iškėlimo atsakovei ne teismo tvarka, yra keliami itin griežti reikalavimai, kurių pagrindinis yra informuoti apie šaukiamą kreditorių susirinkimą visus be išimties kreditorius, nepriklausomai nuo jų reikalavimo dydžio.
7.3. Bendrovės vardu pasirašytus procesinius dokumentus į bylą teikė neįgaliotas asmuo. 2023 m. kovo 8 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti kreditorių susirinkimo sprendimų dėl bendrovės bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka galiojimą ir vykdymą bei uždrausti bendrovei, jos kreditoriams bei nemokumo administratoriui priimti ir vykdyti bet kokius sprendimus ir(ar) atlikti veiksmus, susijusius su tolesniu bendrovės bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymu. Vadinasi, sustabdžius kreditorių susirinkimo sprendimo dėl bendrovės bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka galiojimą ir vykdymą, bendrovės nemokumo administratorius neteko įgaliojimų veikti bendrovės vardu, įgyvendinti valdymo organo teises ir pareigas.
8. Atsakovė UAB „Lukšių pieninė“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
8.1. Pareiškėja nėra sąžininga, gindama tariamai pažeistas teises. Pareiškėja turi kitus tikslus nei apginti savo tariamai pažeistas teises. Šiuo metu vyksta daug teisminių procesų, kuriuose pareiškėja moka nepagrįstai dideles sumas advokatams. Šioje byloje pirmosios instancijos teisme pareiškėja prašė priteisti 12 688,87 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8.2. Pareiškėja nėra bendrovės kreditorė ir tai pagrindžia byloje pateikti įrodymai, todėl ji neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą su skundu.
8.3. Atsakovė neprivalėjo informuoti pareiškėjos apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, nes iki susirinkimo pareiškėjos reikalavimas buvo apmokėtas.
8.4. Net jei atsakovė ir turėjo pareigą informuoti pareiškėją, pareiškėjos dalyvavimas neturėtų jokios įtakos dėl priimtų sprendimų.
8.5. Lietuvos apeliacinis teismas naujausioje praktikoje teigia, kad ginčijant kreditorių susirinkimų sprendimus, finansinio reikalavimo dydis yra aktualus.
8.6. Pareiškėja neginčija kitų kreditorių susirinkimo sprendimų. 3–iuoju kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl kreditorių finansinių reikalavimų dydžio, tačiau tarp jų pareiškėjos finansinio reikalavimo nėra.
8.7. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis pritaikytas draudimas yra susijęs su tolimesniu nemokumo procedūros vykdymu, tačiau nėra nukreiptas į atstovavimą teisme.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
11. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos UAB „Karpis“ skundas dėl bankrutuojančios UAB „Lukšių pieninė“ 2023 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkime priimto sprendimo panaikinimo (dėl UAB „Lukšių pieninė“ bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka), teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas nustatė, kad pareiškėja tiek pranešimų apie šaukiamą UAB „Lukšių pieninė“ 2023 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimą rengimo dieną (2023 m. sausio 17 d.), tiek kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo dieną (2023 m. vasario 10 d.) buvo laikoma įmonės kreditore, bet apie šaukiamą kreditorių susirinkimą nebuvo informuota. Nepaisant to, teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos (kreditorės) turimą finansinį reikalavimo dydį bei bendrą įmonės kreditorių finansinių reikalavimų dydį, nusprendė, jog pareiškėjos (net ir skaičiuojant didžiausią pareiškėjos skolą 2023 m. sausio 17 d., t. y. 31 604,22 Eur) dalyvavimas susirinkime ir balsavimas „prieš“, skundžiamo sprendimo priėmimui jokios lemiamos įtakos nebūtų turėjęs. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pagal JANĮ 55 straipsnio 4 dalį, pagal kurią privaloma informuoti visus kreditorius apie šaukiamą kreditorių susirinkimą dėl bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo, o šios imperatyvios pareigos nevykdymas, neatsižvelgiant į neinformuotų kreditorių finansinių reikalavimų dydį bei įtaką kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimui, yra pakankamas pagrindas pripažinti tokį kreditorių susirinkimo sprendimą neteisėtų bei jį panaikinti. Su šiais pareiškėjos teiginiais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.
13. JANĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka laikomas priimtu, jeigu jam pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 (trys ketvirtadaliai) visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną. Teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat, jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis). Taigi, JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje yra reglamentuotas kreditorių susirinkimo (ne)teisėtumo vertinimas procedūriniu ir turinio aspektu.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, patikrinama, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, kadangi šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą, nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012).
15. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs minėtas JANĮ nuostatas, yra išaiškinęs, kad reikalavimas įstatyme nustatyta tvarka informuoti visus kreditorius, nepriklausomai nuo jų turimų finansinių reikalavimų dydžio, inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą, yra nustatytas pačiam juridiniam asmeniui ir yra imperatyvus. Tik tinkamas įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos informuoti kreditorius apie ketinamą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka laikymasis gali užtikrinti tokios procedūros teisėtumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-578-450/2021, 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-775-881/2022).
16. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bankroto procesas visų pirma yra kolektyvinis procesas, iš esmės vykstantis be teismo kontrolės, todėl informuoti visus kreditorius inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą yra ypač svarbu, kadangi šio proceso metu bankrotas vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu ir visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime. Realus informavimas apie ketinimą kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo yra būtina veiksmingo nemokumo problemų sprendimo sąlyga, vėliau užtikrinanti tai, kad priimti sprendimai atitiks daugumos kreditorių valią, o kreditorių įtraukimas į nemokumo procesą ankstyvoje nemokumo proceso stadijoje gali ne tik padėti išvengti nemokumo, pavyzdžiui, priėmus sprendimą skolininkę įmonę restruktūrizuoti, bet ir, esant tam tikroms sąlygoms, paskatinti kreditorius ieškoti kitų finansinių problemų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021).
17. Nagrinėjamoje byloje ginčo, kad apeliantas pareiškėjai pranešimo ar pasiūlymo dėl UAB „Lukšių pieninė“ bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo nesiuntė. Nors atsakovė, atsikrisdama į pareiškėjos skundą, pirmosios instancijos teisme teigė, kad pareiškėja nėra įmonės kreditorė, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nusprendė, jog vis tik atsakovės kreditorių susirinkimo dieną – 2023 m. vasario 10 d. – pareiškėja taip pat buvo atsakovės kreditore, nes už 2023 m. sausio 1–22 d. suteiktas paslaugas 2023 m. sausio 31 d. išrašė atsakovei 5 564,44 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė, kuri pati atskirojo skundo neteikė, atsiliepime į skundą laikosi pozicijos, kad pareiškėja nėra bendrovės kreditorė, tačiau pateikia tik deklaratyvius teiginius, niekaip nepaneigdama pareiškėjos byloje pateiktų įrodymų (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad būtent juridiniam asmeniui įstatyme įtvirtina imperatyvi pareiga informuoti visus kreditorius apie inicijuojamą neteisminę bankroto procedūrą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijamų įrodymų apie pareiškėjos (kreditorės) informavimą dėl neteisminės bankroto procedūros pradėjimo nepateikė. Esant nustatytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog neteisminė bankroto procedūra buvo pradėta nepažeidžiant imperatyvių įstatymo nuostatų, todėl, atsisakydamas panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, priėmė neteisėtą nutartį.
19. Papildomai pažymima, kad atsakovės atsiliepime nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-103-881/2023 šiuo atveju negali būti taikoma, nes nesutampa nagrinėjamos bylos ir nurodytos nutarties ratio decidendi (sprendimo pagrindimas). Nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-103-881/2023 buvo nustatyta, kad finansinis reikalavimas į bendrovę nebuvo išlikęs ginčijamo nutarimo priėmimo dieną. Nagrinėjamu atveju priešingai – byloje buvo nustatyta, kad pareiškėja buvo ir yra atsakovės kreditorė.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
20. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino JANĮ teisės normas, todėl nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė, neinformavusi pareiškėjos (kreditorės) apie ketinimą iškelti bendrovei bankroto bylą ne teismo tvarka, nepažeidė imperatyvių įstatymo nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą, pripažinti 2023 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimą negaliojančiu ir UAB „Lukšių pieninė“ bankroto procesą ne teismo tvarka nutraukti.
21. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 5 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
22. Tenkinus pareiškėjos atskirąjį skundą, perskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, ir paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, kurias šalys patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
23. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atlyginti 12 956,87 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė už advokatų teisines paslaugas (skundo, prašymo bankroto administratoriui dėl dokumentų bei informacijos pateikimo, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rašytinių paaiškinimų, atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimas ir teisinės konsultacijos). Be to, pareiškėja sumokėjo 268 Eur žyminį mokestį. Įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius, taip pat suteiktų paslaugų bei bylos apimtį, byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pareiškėjai priteistinų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme dydis mažinamas iki 2 000 Eur ir pareiškėjai iš atsakovės priteisiama iš viso 2 268 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
24. Pareiškėja pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 683,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė už advokato teisines paslaugas. Įvertinęs Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pareiškėjai iš atsakovės priteisiama 760 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas ir 55 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už atskirąjį skundą.
25. Iš viso pareiškėjai iš atsakovės priteisiama 3 083 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
26. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė už atskirąjį skundą sumokėjo didesnę sumą nei nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi, pareiškėjai grąžinama 37,50 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Karpis“ atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Pripažinti negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės „Lukšių pieninė“ 2023 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimą dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Lukšių pieninė“ bankroto proceso ne teismo tvarka ir uždarosios akcinės bendrovės „Lukšių pieninė“ bankroto procesą ne teismo tvarka nutraukti.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Karpis“, juridinio asmens kodas 140248684, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lukšių pieninė“ 3 083 Eur (tris tūkstančius aštuoniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Grąžinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Karpis“, juridinio asmens kodas 140248684, 37,50 Eur (trisdešimt septynių eurų ir 50 centų) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2023 m. gegužės 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 8330.
Teisėja Vilija Mikuckienė