Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-787-1082/2019
Teisminio proceso Nr.1-01-1-11938-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3;
1.2.25.4.1; 2.1.14; 2.3.6.4.6
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 10 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,
sekretoriaujant Rasai Švėgždienei,
dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei,
nukentėjusiajam V. K.,
kaltinamajam M. M. ir jo gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Ramanauskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
n u s t a t ė :
M. M. 2019 m. kovo 23 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW 325 CI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 punkto reikalavimus – (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties (duomenys neskelbtini) namu Nr. (duomenys neskelbtini), nesustojo ir nepraleido jam iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusio pėsčiojo V. K. bei jį kliudė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiojo V. K. sveikata – jam nustatyti veido ir dešinės čiurnos sričių sumušimai, pasireiškę nenurodyto pobūdžio (tikėtina muštine) viršutinės lūpos srities žaizda ir dešinio šeivikaulio tolimojo galo lūžiu.
Kaltinamasis M. M. pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), leistinu greičiu važiavo automobiliu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Matomumas buvo geras. Jis važiavo antra juosta, o kita juosta buvo užstatyta automobiliais. Jis iš tolo apsižvalgė ir važiavo, nieko nesimatė, kad pėsčiasis laukia prie perėjos, nes mašina buvo pastatyta. Nukentėjusysis ėjo jam iš dešinės pusės, šaligatviu. Pėsčiąjį jis pamatė praktiškai ties ta mašina, kuri jam užstojo kelią, pirmoje juostoje. Pamatė jį tada, kai nebegalima buvo išvengti situacijos, kai iki pėsčiųjų perėjos buvo likę gal 5 m. Tada kaltinamasis iškart suko vairą į kairę pusę, stabdė, kad išvengtų susidūrimo, į pėsčiąjį trenkėsi priekiniu sparnu. Pėsčiasis atsitrenkė į mašiną keliu. Sustabdęs mašiną, rado pėsčiąjį parkritusį, pamatė, kad šiam bėga kraujas iš nosies, pastarasis sakė, kad skauda koją, jis buvo sąmoningas. Jam pagelbėjo kiti vairuotojai, iškvietė greitąją, policiją. Po įvykio padėjo, valė kraują V., parvežė jį namo iš ligoninės. Tokia situacija jam buvo pirmą kartą. Nukentėjusiojo jis atsiprašė, iš nukentėjusiojo kitų reikalavimų nebuvo, nukentėjusysis jam atleido. Mano, kad taip gali būti bet kam, bet jis po įvykio tapo atsargesnis ir labai gailisi dėl įvykio. Automobilis, kuriuo jis važiavo, yra jo, bet draustas mamos vardu. Jam žinoma, kad draudimas viską dengia, bet tuo nepasidomėjo. Jam žinoma apie nukentėjusiojo patirtas išlaidas. Jis pats nesisiūlė sumokėti, nes manė, kad draudimas sumokės. Jeigu draudimas nemokės, jis padės nukentėjusiajam išlaidas padengti kiek galės, jei bus nukentėjusiojo prašymas.
Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Iš nukentėjusiojo V. K. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2019 m. kovo 23 d., apie 14.30 val. priėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš tai jis buvo išgėręs apie 2 litrus alaus, tačiau aplinkoje orientavosi normaliai. Priėjęs prie perėjos matė, kad kairėje pusėje, pirmoje eismo juostoje, prieš pat perėją stovi paliktas automobilis. Atstumas nuo šio stovinčio automobilio priekio iki pėsčiųjų perėjos buvo labai nedidelis. Įžengė į pėsčiųjų perėją, į pirmą eismo juostą. Tuo metu iš kairės pusės, (duomenys neskelbtini) gatvės antra eismo juosta pravažiavo automobilis, kurį jis praleido. Tada pasižiūrėjo vėl į kairę pusę, tačiau iš tos pusės važiuojančių automobilių nebematė, todėl ėjo toliau. Tik įžengęs vieną žingsnį į antrą eismo juostą, pajuto smūgį į krūtinę. Jį dešinės pusės šoniniu veidrodėliu kliudė iš kairės pusės važiavęs automobilis. Nuo smūgio pargriuvo ant važiuojamosios dalies, prie jo pribėgo jį partrenkusio automobilio vairuotojas. Buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri išvežė jį į ligoninę. Ten jam buvo nustatytas dešinės kojos čiurnos lūžis, kirstinė lūpos žaizda, įvairūs kūno sumušimai, stipriai sumušta krūtinės dešinė pusė. Eismo įvykio kaltininkas, kurio vardas M., jam sakė, kad jo nepastebėjo. M. jo atsiprašė, nuolat pasiskambina, paklausia apie sveikatą. Informuotas, kad dėl patirtos žalos atlyginimo turi kreiptis į draudimo bendrovę. Jokių pretenzijų eismo įvykio kaltininkui neturi ir civilinio ieškinio nereikš. Patirtą žalą jam apmokės draudimo bendrovė (b. l. 23-24).
Iš liudytojos I. A. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2019 m. kovo 23 d. apie 14.30 val. ji sėdėjo automobilyje „VW Touran“, priekinėje keleivio sėdynėje, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvės pirmoje eismo juostoje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), priekine dalimi į šiaurę. Priekyje jų automobilio buvo nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Prieš pat perėją, priekyje jų automobilio, stovėjo lengvasis automobilis. Šis automobilis stovėjo pažeisdamas KET reikalavimus, nes jo priekinė dalis buvo arčiau nei 5 metrai iki perėjos. Jų automobilis stovėjo šiam automobiliui iš galo. Sėdėdama ji matė, kad nuo parduotuvės (duomenys neskelbtini) pusės ateina vyriškis, jis ėjo link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Priėjęs prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos vyriškis sustojo ant šaligatvio prie pat važiuojamosios dalies krašto. Jis apsidairė į abi pusės. Ar tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojančių automobilių, ji nematė. Matė, kad apsidairęs vyriškis pradėjo bėgti per perėją. Jo bėgimo tempas nebuvo didelis, jis buvo toks, kaip būtų bėgęs ristele. Kai vyras buvo iki vidurio saugumo salelės perbėgęs apie 70 procentų važiuojamosios dalies, t. y. jau buvo įbėgęs į antrą eismo juostą, ji staiga pamatė antra eismo juosta važiuojantį automobilį ir tuo pačiu momentu vyriškis pakilo į orą. Matė, kad automobilio vairuotojas prieš pėsčiųjų perėją visiškai nestabdė. Įvykus eismo įvykiui, ji išlipo iš automobilio ir priėjo prie nukentėjusio žmogaus. Tuo metu vyriškį partrenkusio automobilio vairuotojas jau buvo išlipęs iš automobilio. Vairuotojas dar norėjo nukentėjusįjį pakelti, tačiau ji liepė neliesti jo ir kviesti greitąją pagalbą. Greitosios pagalbos automobilis labai greitai atvažiavo į įvykio vietą (b. l. 36-37).
Iš liudytojos V. R. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2019 m. kovo 22 d. vakare pasistatė šviesiai žydros spalvos automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją apie 5 metrus iki jos. Ten paliktas automobilis stovėjo iki kitos dienos, t. y. iki 2019 m. kovo 23 d., kuomet su draugu grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir jos draugas apie 17.30 val. – 18.00 val. minėtą jos automobilį nuvairavo į kitą vietą. Tos pačios dienos vakare jai draugė atsiuntė į telefoną nuorodą su „15 min“ straipsniu, kuriame buvo aprašytas eismo įvykis, įvykęs 2019 m. kovo 23 d. apie 14.30 val., ties (duomenys neskelbtini) namu Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, kurio metu buvo partrenktas pėsčiasis. Straipsnyje rašė, kad vairuotojui matomumą užstojo jos automobilis, kuris buvo pastatytas arčiau nei 5 metrai iki perėjos (b. l. 31-32).
Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano matyti, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Priekiu į šiaurę stovi apgadintas automobilis „BMW 325 CI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuo nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos į šiaurę iki automobilio galinės ašies 3 metrai, nuo kairės pusės priekinės ir galinės ašies iki skiriamosios juostos vakarinio krašto 0,5 m. Nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos plotis 4 m, ilgis 9,8 m, ji pažymėta kelio ženklais Nr. 533 ir 534 „Nereguliuojama pėsčiųjų perėja“. Nuo nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pietinės pusės link pietų, priekiu į šiaurę stovi automobilis be vairuotojo, jo dešinės pusės priekinė ašis 0,2 m iki dešiniojo bortelio, galinė 0,3 m, nuo automobilio priekio iki pėsčiųjų perėjos pietinio krašto 3,8 m atstumas (b. l. 8-11, 14-17).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apgadintas automobilio „BMW 325 CI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, automobilio padangos skirtos važiuoti vasaros sezonu (b. l. 12-13).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. K. nustatyti veido ir dešinės čiurnos sričių sumušimai, pasireiškę nenurodyto pobūdžio (tikėtina muštine) viršutinės lūpos srities žaizda ir dešinio šeivikaulio tolimojo galo lūžiu; sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 39-40).
Iš fotonuotraukos matyti, jog joje užfiksuota, jog įvykio metu kaltinamasis M. M. buvo blaivus (b. l. 17).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2019 m. kovo 23 d. 15.15 val. paimtame nukentėjusiojo V. K. kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija – 2,18 ‰ (b. l. 42).
Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad automobilio „BMW 325 CI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta, šis draudimas galioja iki 2019 m. rugpjūčio 24 d. (b. l. 21).
Kaltinamasis M. M. pripažįsta kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas automobilį pažeidęs KET 30 punkto reikalavimus ir taip sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta V. K. sveikata. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys jo kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.
Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, aukščiau aptartų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma – nukentėjusiojo V. K., liudytojų I. A. ir V. R. apklausų, apžiūrų protokolų, specialistų išvadų duomenys – patvirtina, kad kaltinamasis M. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį pažeidė KET 30 punkto reikalavimus – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo ir nepraleido jam iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusio nukentėjusiojo V. K. bei jį kliudė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta V. K. sveikata. Nėra abejonių, kad M. M. atliktieji kaltinime nurodytieji veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą bei nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, kurio sunkumas konstatuotas specialisto išvadoje. Iš jos matyti, kad nukentėjusiajam V. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Abejoti šia teismo išvada ar ją pateikusio specialisto kompetencija teismas neturi pagrindo. Kadangi nukentėjusiojo sveikata nesunkiai sutrikdyta kaltinamajam pažeidžiant kelių eismo taisykles bei tuo sukeliant eismo įvykį, tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Teismui pateiktas kaltinamojo M. M. ir nukentėjusiojo V. K. pasirašytas prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. 2019-05-22 prašyme nurodyta, kad M. M. kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo pripažįsta visiškai, kaltinamasis su nukentėjusiuoju V. K. susitaikė, jo nuoširdžiai atsiprašė, turtinę ir neturtinę žalą visiškai atlygino bei suteikė visą nukentėjusiojo prašomą pagalbą, nukentėjusysis kaltinamajam atleido, jokių turtinių bei neturtinių pretenzijų neturi ir neturės. Šį prašymą teismo posėdžio metu palaikė kaltinamasis, jo gynėjas bei nukentėjusysis.
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. To paties straipsnio 2 dalis dar numato, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.
Šioje byloje kaltinamasis padarė vieną nesunkų, neatsargų baigtą nusikaltimą. Jis neteistas (teistumas išnykęs), įvykio metu nebuvo baustas administracine tvarka, dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Kaip matyti, nuo pat tyrimo pradžios M. M. savo kaltę pripažino visiškai, ją pripažino ir teisme duodamas parodymus, tai atsispindi ir teismui pateiktame kaltinamojo ir nukentėjusiojo prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis teisme parodė besigailintis dėl savo elgesio, atsiprašęs nukentėjusiojo ir su juo susitaikęs. Nukentėjusysis V. K. teismo posėdžio metu taipogi patvirtino susitaikęs su M. M., parodė, jog pastarasis jo atsiprašęs ir jis šiam atleidęs, jis jokių turtinių reikalavimų kaltinamajam dėl jokios žalos neturi. Pastarosios aukščiau nurodytos, byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą teismui manyti, jog kaltinamasis M. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo manymu, manyti priešingai nesąlygoja jokie byloje esantys objektyvūs duomenys.
Teismas atkreipia dėmesį, kad nors nukentėjusysis V. K. byloje nepareiškė jokio turtinio reikalavimo kaltinamojo atžvilgiu, jis patvirtino dėl kaltinime nurodyto įvykio turėjęs išlaidų medikamentinėms priemonėms (vaistams, ramentams). Nepaisant to, nukentėjusysis teisme išreiškė savo valią neteikti šioje byloje civilinio ieškinio ir jokių turtinių reikalavimų kaltinamajam nesuformulavo, nurodė, jog dėl minėtų išlaidų ketina kreiptis į draudimo bendrovę. Nukentėjusiajam nepareiškus jokių turtinių reikalavimų kaltinamajam bei paneigus jų turėjimą M. M. šiuo metu, kaltinamajam nėra pagrindo nesamo nukentėjusiojo reikalavimo vykdymui ar susitarimo dėl nesamo reikalavimo jam sudarymui. Atitinkamai teismas neturi pagrindo konstatuoti šiuo atveju nesant BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos sąlygos dėl žalos atlyginimo ar susitarimo dėl jos atlyginimo ar pašalinimo. Be to, kaltinamasis M. M. teismo posėdžio metu įsipareigojo, draudimui neatlyginus nukentėjusiajam V. K. kaltinime nurodyto įvykio metu patirtos žalos, esant V. K. prašymui – padėti nukentėjusiajam padengti jo patirtas išlaidas. Nukentėjusysis tokiai kaltinamojo išreikštai pozicijai prieštaravimų neišreiškė.
Įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms ir nesant šio straipsnio 2 dalyje numatytų BK 38 straipsnio 1 dalies taikymui kelią užkertančių pagrindų, kaltinamasis M. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jam su nukentėjusiuoju V. K. susitaikius, o baudžiamoji byla nutrauktina.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo M. M. valstybės naudai išieškotinos 5,70 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
M. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais bei tvarka ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išieškoti iš M. M. 5,70 Eur (penkis eurus 70 centų) proceso išlaidų už pašto išlaidas valstybei.
Išaiškinti M. M., kad tuo atveju, jeigu jis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.
Teisėja Rita Dirkė