VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 N U T A R T I S

2020 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, sekretoriaujant Justinai Mileišaitei, Maženai Lazurkevič, teismo posėdyje dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotam asmeniui J. D., atsakovei J. D. ir atstovui advokatui H. I., atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotiems asmenims I. Z., trečiajam asmeniui P. L. D., trečiojo asmens H. G. atstovui advokatui M. S., trečiojo asmens V. G. H. G. atstovui advokatui K.P. bei įgaliotam asmeniui J. G.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų J. D. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimo ir 2017 m. rugsėjo 21 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama ir Inspekcija) ieškinį atsakovams J. D. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys V. G., H. G., P. L. D.

                                                   n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojai J.D.2016-02-22 išduotą leidimą rekonstruoti Nr. LNS-01-160222-00200 (toliau vadinamas ir Leidimu); įpareigoti atsakovę J. D. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą pertvarkyti žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) (toliau vadinamas ir Žemės sklypu) pastatytą statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; per teismo nustatytą terminą atsakovei J.D. neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti per 3 mėnesius savo lėšomis pašalinti statybos, atliktos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), kuriai 2016-02-22 buvo išduotas leidimas rekonstruoti Nr. LNS-01-160222-00200, padarinius - t.y. išardyti pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir sutvarkyti statybvietę; nustatyti, kad atsakovei J. D. per 3 mėnesius savo lėšomis nepašalinus statybos, atliktos žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuriai 2016-02-22 buvo išduotas leidimas rekonstruoti Nr. LNS-01-160222-00200 padarinių, būtų skiriama 30 Eur bauda už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti neteisėtos statybos padariniai, pasibaigimo.

2.       Ieškovė nurodė, kad Žemės sklypas bendrosios nuosavybės teise priklauso V. G. (80/207 žemės sklypo), H. G. (154/1035 žemės sklypo), J. D. (241/1035 žemės sklypo), P. L. D.(16/69 žemės sklypo). Žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, plotas - 0,1035 ha. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 10/123758 matyti, kad žemės sklype pastatytas pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio užstatytas plotas - 149 kv. m., ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio užstatytas plotas - 10 kv. m., ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio užstatytas plotas 82 kv. m., ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio užstatytas plotas - 35 kv. m., bei kiti inžineriniai statiniai: betono takas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir lauko tualetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

3.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016-02-22 išdavė Leidimą, suteikiantį teisę statytojai (turinčiam statytojo teisę asmeniui) – J. D., pagal projektuotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)rekonstravimo projektą Nr. 2015-02-01-12-2 (parengtą 2015 m.) (toliau - projektas) rekonstruoti gyvenamosios paskirties (vieno buto) neypatingą statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

4.       Ieškovui išnagrinėjus prie prašymo išduoti leidimą pridėtus dokumentus, buvo nustatyta, kad projekte suprojektuotu statiniu yra viršijamas leistinas užstatymo tankumas. 2014-04-25 išduoti Specialieji architektūros reikalavimai Nr. PA-579 (toliau - Architektūros reikalavimai) kuriuose nurodyta, kad leistinas žemės sklypo tankis - iki 29 procentų. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo (toliau - Teritorijų planavimo įstatymas) įstatymo 2 straipsnio 40 punktas numato, kad užstatymo tankis, tai pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu.

5.       Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad rekonstruojant vienbutį gyvenamąjį namą, prie esamo pastato pristatomas priestatas, iš kurio patenkama į virš priestato dalies esamų patalpų projektuojamą antrą aukštą, taip pat nurodyta, kad vienbučio gyvenamojo namo užstatymo plotas po rekonstrukcijos - 205,60 kv. m. Įvertinus suprojektuoto statinio užstatymo plotą (205,60 kv. m.), bei jau esančių ūkinių pastatų (10 kv. m. + 82 kv. m. + 35 kv. m.) antžemine dalimi užstatomo ploto santykį su žemės sklypo plotu (0,1035 ha), matyti, kad viršijamas žemės sklype leistinas užstatymo tankis (iki 29 proc.), nes faktiškai užstatyta 32,1 proc. ((205,6 kv. m. + 10 kv. m. + 82 kv. m. + 35 kv. m)/1035). Tai esminis pažeidimas. 2016-07-22 atlikus statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimą, aktu Nr. LDIPA-00- 160722-00128 (versijos Nr. 1) konstatavo, kad leidimas išduotas neteisėtai, projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

6.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, patikrinusi ir pritarusi statybos projektui, taip pat išduodama leidimą atsakovei J. D., netinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas funkcijas, dėl ko buvo neteisėtai išduotas statybą leidžiantis dokumentas. 

7.       Atsakovė J. D. ir trečiasis asmuo P. L. D. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčijamas leidimas buvo išduotas 2016-02-22. Nekilnojamo daikto kadastrų matavimo byla sudaryta 2016-06-09, ir tuo metu užstatymo tankis buvo leistinose ribose. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija išduodama ginčijamą leidimą jokių teisės normų nepažeidė, leidimas yra išduotas teisėtai.

8.       Ieškovas apie aukščiau nurodytą patikrinimo aktą atsakovės neinformavo, apie tai atsakovė sužinojo gavus iš teismo ieškinį. Ieškovas pažeidė atsakovės teises ir teisėtus interesus bei lūkesčius, kadangi atsakovė galėjo pasinaudoti teise skųsti 2016-07-22 aktą Nr.LDIPA-00-160722-00128 Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

9.       Su atsiliepimu teikiamame 2016-07-12 Nekilnojamojo turto registro išraše toje pačioje grafoje nurodoma, jog duomenys patikslinti 2016-06-2, užsakymo Nr. 11693515, patikslinimas atliktas H. G. prašymu. Tame įraše nurodoma, jog toks patikslinimas galioja iki 2016-07-26. Teigia, kad bendrasavininkės H. G.  prašymu buvo patikslinti registro duomenys: t.y. pakeistas namo bendras plotas iš 300,37 kv. m. į 170,79 kv. m.; užstatymo plotas iš 209 kv. m. į 148,70 kv. m. Nekilnojamojo turto registras paaiškino, kad tokie pakeitimai buvo padaryti be atsakovės žinios ir H. G. prašymu bei vadovaujantis 2012-09-26 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1506-905/2012.  2012-09-26 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1506-905/2012 buvo pripažinta 2008-01-30 tinkamu naudoti akto Nr.(101)-11.4-207 dalis, kuria pripažintas tinkamu naudoti gyvenamasis namas lA-l/m, negaliojančia ir namo bendrasavininkai J. D. ir P. L. D. įpareigoti per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsigaliojimo paremti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. 

10.       Namo bendrasavininkė H. G. pateikė aukščiau paminėtą prašymą Nekilnojamojo turto registrui dėl atsakovei ir trečiajam asmeniui priklausančios namo dalies registrų įrašo pakeitimo, ką ir padarė nurodytas subjektas. Nekilnojamojo turto registro įrašai gali būti keičiami tik turto savininkų prašymu. Nekilnojamojo turto registras neteisėtai atliko duomenų pakeitimą. 2012-09-26 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr.2-1506-905/2012 pažymima, kad namo rekonstrukcija faktiškai jau buvo atlikta 2008 metais, rekonstrukcija įregistruota Nekilnojamojo turto registre nuo 2008-02-13. Teismo sprendimu, kuriuo atsakovė buvo įpareigota gauti statybą leidžiantį dokumentą, nebuvo panaikintas įrašas Nekilnojamojo turto registre.

11.       Kadangi faktinė rekonstrukcija buvo atlikta 2008 m., 2012-09-26 teismo sprendimu atsakovė buvo įpareigota gauti statybą leidžiantį dokumentą, pastatų užstatymo tankis turėtų būti tikrinamas pagal tuo metu buvusį užstatymo tankį, kuris nėra didesnis nei leistinas. 2012-09-26 teismo sprendime savavališka rekonstruoto gyvenamojo namo dalis pripažinta savavališka statyba ne dėl užstatymo tankio pažeidimo, o dėl to, kad dalis rekonstruoto namo pateko ant valstybei priklausančios žemės dėl ko teko dalį namo nugriauti. Tai įrodo, jog rekonstravus gyvenamojo namo dalį, užstatymo tankis buvo išlaikytas, nes priešingu atveju, nurodytoje byloje būtų pasisakyta, kad savavališka statyba pripažintina ir dėl to, jog pažeistas užstatymo tankis.

12.       Atsakovė J.D. atlikdama rekonstrukciją, teisės aktų nepažeidė, užstatymo tankis sumažintas bendraturčių neteisėtais veiksmais, praėjus keleriems metams po namo rekonstrukcijos. Ieškovės atlikto patikrinimo aktas surašytas pagal 2016-07-12 Registrų centro duomenis, kurie buvo pakeisti H. G. iniciatyva. Pažymėjo, kad tankis viršytas tik 2 proc., ir tai nėra adekvati priemonė griauti pastatą. Nurodė, kad yra praleistas senaties terminas ir prašo ją taikyti.

13.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šioje byloje ieškovai kelia skirtingo pobūdžio reikalavimus: pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą, pašalinti statybos padarinius, skirti atsakovei baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną. Vienu iš reikalavimų prašoma pripažinti negaliojančiu statybą leidžiantį dokumentą, o toks reikalavimas pripažintinas esantis administracinio teisinio pobūdžio. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyti terminai.

14.       Ieškovui vykdant statybą leidžiančio dokumento patikrinimą nuo 2016 m. liepos 19 d., 14 val. iki 2016 m. liepos 20 d. 17 val., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos buvo žinoma, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys, o 2016 m. liepos 20 d. 17 val., pabaigus vykdyti statybą leidžiančio dokumento patikrinimą, laikytina, kad ieškovas buvo surinkęs pakankamai duomenų, kad padarytų išvadą, ar atitinkamas administracinis aktas galimai pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Todėl vėliausias momentas, nuo kurio turi būti skaičiuojamas Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas 1 mėnesio terminas skundui paduoti, yra 2016 m. liepos 20 d. Ieškinys paduotas 2016 m. rugpjūčio 23 d., todėl ieškovas praleido vieno mėnesio terminą

15.       J.D. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2014 m. balandžio 14 d. pateikė prašymą specialiesiems architektūros reikalavimams /specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams išduoti. Šio prašymo formą nustatė Specialiųjų architektūros reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų turinio ir išdavimo tvarkos aprašo 1 priedas. Minėtoje formoje yra nurodyta, kad už pateiktų dokumentų ir juose nurodytų duomenų tikrumą atsako statytojas (užsakovas) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija preziumavo, kad visi statytojos (atsakovės) J. D. pateikti dokumentai statybą leidžiančiam dokumentui gauti yra teisingi, tikri ir aktualūs.

16.        Vadovaujantis Statybos įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktu, pasirašydamas statinio projektą, statinio projektuotojas prisiima atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Savivaldybės tarnautojai, išdavę ginčijamą Statybą leidžiantį dokumentą, neturėjo pareigos ir pagrindo kvestionuoti su projektu pateiktų dokumentų tikrumo, teisingumo, aktualumo ir projektuotojo bei statytojo sąžiningumo ir neišduoti ginčijamo Statybą leidžiančio dokumento.

17.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (2015 m. spalio 20 d. bei 2008 m. vasario 13 d.). 2014-01-19 išduoti Specialieji architektūros reikalavimai Nr. PA-579, kaip ir 2011-05-05 J. J. išduoti Nr. AR-526, nustato reikalavimus sklypui: maksimalus reglamentuotas sklypo užstatymas - 29 proc., maksimalus užstatymo intensyvumas - 0,4. Pagal projekte pateiktus dokumentus užstatymo tankis ir intensyvumas atitinka reglamentus, nurodytas gyvenamojo namo ir priklausinių bendras užstatymo plotas yra 297,63 kv. m. Nuo statinių šiame sklype rekonstravimo projektų derinimo pradžios ūkinio pastato unik. Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklausantis V. G.) užstatymo plotas pasikeitė nuo 22 kv.m. iki 82 kv.m. Šios informacijos nepateikė statytoja ar kita suinteresuota pusė.

18.       3,1 proc. paklaida laikytina neesminiu ir mažareikšmiu nukrypimu nuo statybos techninių reglamentų ar specialiųjų architektūros reikalavimų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti visą statybą leidžiantį dokumentą (ar jo dalį) vien šiuo pagrindu.

19.       Trečiasis asmuo V. G. palaikė ieškinį ir nurodė, kad 2012-09-26 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu c/byloje Nr.2-1506-905/2012, kurio atsakovai byloje P. L. D. ir J. D. buvo įpareigoti per vienerius metus nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, reikalingus savavališkai pastatyto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybai įteisinti.

20.       Projektas buvo rengiamas ir Leidimas gaunamas vadovaujantis senais kadastrinių matavimų duomenimis. Atsakovė J. D.  siekiant gauti statybos leidžiantį dokumentą pateikė institucijai 2008-01-22 statinių dokumentus, kurie neatitiko tikrovės (žemės sklypo užstatymo intensyvumas pagal duomenys yra didesnis, negu jis buvo 2008 metais). Vilniaus miesto savivaldybės administracija, neatsižvelgdama į projekto bei kadastrinių matavimų bylos neatitikimus bei turėdama visus duomenis apie sklypo užstatymo tankio viršijimą nuo 2013 metų, priėmė sprendimą dėl statybos leidžiančio dokumento išdavimo pagal 2008 m. dokumentą, nors prieš tai jį buvo atmetusi (2015-11-15).

                                        II. Teismo sprendimo esmė

21.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir pripažino negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 22 d. atsakovei J. D. išduotą leidimą rekonstruoti Nr. LNS-01-160222-00200, įpareigojo atsakovę J. D. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini).  Teismas nusprendė, kad atsakovei J. D. per nustatytą terminą nepertvarkius statinio, įpareigoti ją per 3 mėn. savo lėšomis pašalinti statybos pagal 2016-02-22 išduotą leidimą rekonstruoti Nr. LNS-01-160222-00200, padarinius, t. y. išardyti pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis ir sutvarkyti statybvietę.

Teismas nusprendė atsakovei J. D.  per nustatytą terminą nepertvarkius statinio ir nepašalinus statybos padarinių, skirti jai 10 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti statybos padariniai, pabaigos, sumokant paskirtą baudą į ieškovo sąskaitą.

Kitoje dalyje ieškinį teismas atmetė.

22.       Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimu metu užstatymo tankio viršijimo fakto šalys neneigė ir aplinkybė, kad nuokrypis egzistuoja ir kad tai laikytina pažeidimu, nuginčyta nebuvo, todėl atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, patikrinusi ir pritarusi statybos projektui, statybą leidžiantį dokumentą, t.y. 2016-02-22 leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius)/ atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-01-160222-00200 atsakovei J. D. išdavė neteisėtai. Nepriklausomai nuo tankio nuokrypio dydžio, nuo fakto, kad nėra nustatytos didelės neigiamos pasekmės ar padariniai aplinkai ar visuomenės interesams, pažeidimas yra nustatytas, todėl leidimas negali būti laikomas išduotu nepažeidžiant teisės normų reikalavimų, todėl naikintinas.

23.       Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą statyba gali būti įteisinta tik tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat pagal bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

24.       Ieškovė nenurodė, kad egzistuotų apskritai statybą draudžiančios sąlygos, prašo įpareigoti atsakovę J. D. per 6 mėnesius reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją ir gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį, todėl teismas turi teisinį pagrindą suteikti atsakovei galimybę įteisinti neteisėtą statybą, o trečiojo asmens V. G.  argumentas dėl to, kad jau buvo skiriamas terminas neteisėtos statybos padarinių šalinimui (bendrai 3 metai ir 4 mėnesiai) ir reikalavimas įpareigoti ieškovą atlikti neteisėtos statybos padarinių šalinimo procedūrą atmestinas, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė nėra pasyvi, o proceso eigą įtakoja šalių interesų gynyba. Jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą.

25.       Teismas atmetė  atsakovų argumentą dėl praleisto senaties termino, nes LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 str.1 d. 8 p., reglamentuojančiu, jog prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai, todėl konstatuotina, kad ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi nepraleidęs senaties termino.

26.       Teismo nustatytas terminas parengti projektinę dokumentaciją ir ją įteisinti Statybos įstatymo 27 straipsnio nustatyta tvarka turėtų būti realus, atspindintis statytojui būtinų atlikti procedūrų apimtį, todėl atsakovei nustatytinas šešių mėnesių terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį. Jeigu per nustatytą terminą atsakovė neįvykdys šių sąlygų, pasibaigus 6 mėnesių terminui, ji įpareigotina savo lėšomis pašalinti statybos padarinius, t. y. išardyti pastatytas ar perstatytas statinio dalis ir sutvarkyti statybvietę.

27.       2017 m. rugsėjo 21 d. papildomu sprendimu teismas nusprendė priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų J.D. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos po 670 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens H. G. naudai už advokato teisinę pagalbą, priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų J. D. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 43,32 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

                                III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

28.       Atsakovė J.D. pateikė apeliaicnį skundą, kurio prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti Apeliantės teigimu, ieškovė nepagįstai teigė, kad šiuo atveju taikomas 2 mėnesių terminas kreiptis į teismą, kadangi neva tai numato Statybos įstatymo 23 str. Statybos įstatymo 23 str. l d. 4 p. nustato, jog dėl neteisėtai priimtų su statyba susijusių administracinių sprendimų panaikinimo šiuos sprendimus priėmusiems subjektams inspekcija turi teisę teikti privalomuosius nurodymus; per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo, per 2 mėnesius nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo panaikinimo ar dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą. Ieškovė atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai jokio privalomojo nurodymo neteikė ir dėl tos priežasties kreipimosi į teismą terminas yra vienas mėnesis, ir toks terminas yra praleistas šioje byloje, dėl ko ieškinys atmestinas. Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 8 p. nustato, kad šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais inspekcija (ieškovė) gali kreiptis į teismą. Prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai. Praleidus kreipimosi į teismą nustatytą terminą, jis gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ABTĮ) nustatyta tvarka. Akivaizdu, jog 2 mėnesių terminas taikomas tais atvejais, kai kreipiasi institucija (šiuo atveju patikrinimas buvo atliekamas ne institucijos, kuri surašė atitinkamą dokumentą) konstatuojantį nustatytus pažeidimus, o ne fizinio asmens-namo bendrasavininkės H.G. skundo pagrindu prašymas patvirtinti deklaraciją 2016-06-29 „Infostatyba“, kuris buvo atmestas dėl gauto skundo).

29.       Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-09-26 sprendime civilinėje byloje Nr.2-1506- 905/2012, konstatavo, jog namo rekonstrukcija (ginčo objektas, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir kurį šioje byloje prašoma panaikinti) baigta 2008 metais, t.y. prieš beveik 10 metų.

30.       Statybos inspekcijos viršininko 2014-01-08 įsakymu Nr.lV-5 „Dėl Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ patvirintų taisyklių (toliau – Taisyklės) 46 p. „Skundų ir pranešimų nenagrinėjimo atvejai“, 46.9. p. nustatyta, kad dėt viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo - jei nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieneri metai ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas seniau kaip prieš 3 metus, išskyrus atvejus, kai dėl jo išdavimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas, tokie skundai nenagrinėjami. Nagrinėjamu atveju namo bendrasavininkės H.G. skundas iš viso negalėjo būti nagrinėjamas.

31.       Taisyklių 48.2.p. nustato, jog skundo ar pranešimo nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis ar veikė nesąžiningai, skundo nagrinėjimas nutraukiama. Po 2008 m. namo rekonstrukcijos, bendrasavininkai su ieškovės pagalba 2012 m. įteisino ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ženkliai padidinus pastato plotą, o tai reiškia ir tuo pačiu padidinus užstatymo tankį (užstatymo tankis buvo padidintas nuo 22 kv.m iki 82 kv.m, t.y užstatymo tankis ūkinio pastato padidėjo 60 kv.m). Tai, kad išduodant ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą, buvo labai kruopščiai tikrinami visi dokumentai, net kelis kartus Vilniaus miesto savivaldybė teikė ieškovei nurodymus pašalinti trūkumus, įrodo, jog ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas tik pašalinus visus atsakovo nurodytus trūkumus.

32.       Užstatymo tankis viršytas (leistinas 29 procentai, o faktiškai yra 32,1 procento). Užstatymo tankis viršija 3,1 procento (32,1 kv.m.). Norint sumažinti užstatymo tankį reikia nugriauti antžeminę pastato dalį. Nugriauti antžeminę pastato dalį nenugriaunant pastato (pastatas yra 2 aukštų) yra neįmanoma. Skundžiamo teismo spendimo, kuriame nurodyta pertvarkyti statinį (jo nenugriaunant) įvykdyti nėra galimybės, kadangi atlikta rekonstrukcija antžemines pastato dalies sudaro 36,41 kv.m. o reikia pašalinti 32,10 kv.m.- tai yra beveik visa antžemines pastato dalies atlikta rekonstrukcija. Pagal teismų praktiką savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo

33.       Tiek namo rekonstrukcijos metu 2008 m., tiek ginčo statybos leidimo išdavimo metu 2016 m. tiek ir šiuo metu užstatomas plotas nepadidėjo, rekonstrukcija nedidino gyvenamojo namo bendro ploto, užstatymo ploto, todėl nedidėjo ir užstatymo tankis (užstatymo tankis padidėjo dėl trečiųjų asmenų 2012 m. įteisinto ūkinio pastato, kurio plotas 82 kv.m).

34.       Teismas iš viso nevertino pagrindinio motyvo, jog ieškovas ginčo statybos leidimo teisėtumą tikrino pagal negaliojančią Nekilnojamojo turto registro 2016-08-11 pažymą. Nekilnojamojo turto registro duomenys buvo atstatyti ir iki šiol nėra panaikinti. Pagal ginčo statybos leidimo išdavimo metu galiojančią Nekilnojamojo turto registro pažymą užstatymo tankis nebuvo viršytas.

35.       Užstatymo tankis sumažintas žemės sklypo bendraturčių neteisėtais veiksmais ir dėl tos priežasties neteisinga įpareigoti atsakovę nugriauti gyvenamojo namo rekonstruotą dalį dėl to, kad kitas bendrasavininkas pažeidė įstatymus savavališkai bendro naudojimo žemėje pasistatęs atsakovės sutikimo 82 kv. m. ūkinį pastatą, kuris pripažintinas savavališka statyba.

36.       Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime prašė atsakovės J. D.  apeliacinį skundą atmeti ir nurodė, kad ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi nepraleidęs ieškinio senaties termino.

37.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad namo bendrasavininkės skundas turėjo būti nenagrinėjamas, kadangi patenka į nenagrinėjimo atvejus numatytus Taisyklėse. Pirmoje instancijoje klausimas dėl Inspekcijos galimybių atlikti leidimo teisėtumo patikrinimą, ar skundo nagrinėjimo nebuvo keliamas. minėtos skundų nagrinėjimo taisyklės apskritai nėra taikytinos kilusio ginčo atveju. Statybos leidimo teisėtumo patikrinimas buvo atliktas tikrinant įsiteisėjusio Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Ne. 2-1506-905/2012 įvykdymą, vadovaujantis Statybos padarinių šalinimo pagal teismo sprendimą organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2013-06-05 įsakymu Nr. 1V-91. Todėl apeliacinio skundo argumentai, dėl Taisyklių taikymo atmestini.

38.       Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1506-905/2012 gyvenamojo namo statyba, t.y. bendrojo ploto padidinimas 129,58 kv.m. kapitaliai remontuojant buvo pripažinta savavališka statyba, įpareigojant atsakovus šalinti šiuos padarinius. Gyvenamojo namo bendrojo ploto padidinimui 129,58 kv. m. (nuo 170,79 iki 300,37 kv. m.) buvo būtini tiek statinio projektas, tiek statybos leidimas (taip pat statinio kadastrinių matavimų byla), tačiau atsakovai šių dokumentų neturėjo, todėl šiuo minėtu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas sprendimu ieškinys buvo tenkintas, o atsakovai J. D. ir P. L. D. įpareigoti per vienerius metus teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti reikiamus dokumentus savavališkai statybai įteisinti. Šio įpareigojimo neįvykdžius ir negavus statybą leidžiančio dokumentai atsakovai buvo įpareigoti per 6 mėnesių terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Įvertinus šį įsiteisėjusį teismo sprendimą, teigti, kad 2008 m. faktiškai atliekant statybos darbus, nebuvo pažeisti teisės aktai, nėra teisinio pagrindo. 

39.       Atsakovė aplinkybės, kad ginčijamu leidimu leista rekonstruoti statinį viršijant sklypo užstatymo tankumą neginčija ir pateiktu apeliaciniu skundu, tik nurodo aplinkybes, dėl kurių galimai buvo viršytas tankumas, tačiau kilusio ginčo atveju šios aplinkybės neturi teisinio pagrindo sprendimo teisėtumui. Neesminiais laikomi nukrypimai, nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828, 31 punkte (50.3 papunktis). Nustatyto pažeidimo nėra pagrindo laikyti mažareikšmiu.

40.       Tretysis asmuo H. G. prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir nurodė. kad užstatymo tanko viršijimas nelaikomas neesminiu ar mažareikšmiu nukrypimu nuo projekto. Iki šiol Nekilnojamojo turto registre galioja įrašas apie 2008 metais atliktus statybos darbus. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-09-26 sprendimu nustatyta, kad 2008 metais atlikti statybos darbai neteisėti. Iš neteisės teisė neatsiranda, apeliantė siekia įtesinti neteisėtus darbus.

41.       Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-1005-392/2013 pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, giriančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, L. D.ir J. D., dėl statybos pripažinimo savavališka, savavališkai pastatytos statinio dalies nugriovimo ir pripažinimo tinkamu naudoti akto pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-09-26 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino negaliojančia gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti akto dalį, kuria gyvenamasis namas 1A 1/m, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas tinkamu naudoti; 2) pripažino gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies dėl rekonstruoto 129,58 kv. m. bendro ploto statybą savavališka; 3) įpareigojo atsakovus P. L. D. ir J. D. per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, reikalingus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai įteisinti. Neįvykdžius šių įpareigojimų, per šešis mėnesius nuo nurodyto vienerių metų termino pabaigos pašalinti savavališkos statyboš padarinius ir sutvarkyti statybvietę.

42.       Faktinė namo, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija buvo atlikta bei įregistruota Nekilnojamojo turto registre 2008 metais. Taigi atsakovai kreipėsi dėl skundžiamo statybą leidžiančio dokumento išdavimo vykdydami minėtą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-09-26 sprendimą. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-09-26 sprendimu pripažino rekonstruoto gyvenamojo namo statybą savavališka bei 2008-01-30 pripažinimo tinkamu naudoti akto dalį negaliojančia. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2016 m. spalio 24 d. sprendimu pažymėjo, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-09-26 sprendimu nesprendė 2008-01-30 pripažinimo tinkamu naudoti akto dalies negaliojimo pasekmių ir jokių susijusių įpareigojimų (keisti nekilnojamojo turto registre ar kadastre nustatytus duomenis) nenustatė. Taigi prieš išduodant šioje byloje ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą, Nekilnojamojo turto kadastre ir registre buvo įregistruotas gyvenamasis pastatas, (duomenys neskelbtini), kurio užstatymo plotas ar bendras plotas buvo toks pat, koks buvo ir po rekonstrukcijos (t.y. užstatymo plotas ir bendras plotas iš esmės nekito).

43.       Užstatomas plotas tiek iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, tiek po statybą leidžiančio dokumento išdavimo nepadidėjo. Įvertinus projektinę dokumentaciją bei Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenis, akivaizdu, kad namo rekonstrukcija nedidino gyvenamojo namo bendro ploto, užstatymo ploto, todėl atitinkamai nedidino ir užstatymo tankio. Teismas skundžiamame sprendime visiškai neatsižvelgė į duomenis ir atsakovų argumentus, kad nuo statinių šiame sklype rekonstravimo projektų derinimo pradžios ūkinio pastato unik. Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklausantis V. G.) užstatymo plotas pasikeitė nuo 22 kv. m. iki 82 kv. m., taigi ūkinio pastato išplėtimas lėmė susidariusią situaciją. Šioje byloje ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas nekeitė (nedidino) sklypo užstatymo tankumo, todėl jis negali būti naikinamas, motyvuojant tuo, kad po jo išdavimo sklypo užstatymo tankumas viršija leistiną sklypo užstatymo tankumą.

44.       Už savivaldybei pateiktų dokumentų ir juose nurodytų duomenų tikrumą atsako statytojas (užsakovas) įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija preziumavo, kad visi statytojos (atsakovės) J. D. pateikti dokumentai statybą leidžiančiam dokumentui gauti yra teisingi, tikri ir aktualūs. Savivaldybės tarnautojai, išdavę ginčijamą Statybą leidžiantį dokumentą, neturėjo pareigos ir pagrindo kvestionuoti su projektu pateiktų dokumentų tikrumo, teisingumo, aktualumo ir projektuotojo bei statytojo sąžiningumo. Iš to seka, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo pagrindo neišduoti ginčijamo Statybą leidžiančio dokumento.

45.       Specialiuosiuose architektūros reikalavimuose leistinas žemės sklypo tankis buvo 29 proc., o įvertinus faktinį sklypo užstatymą, buvo nustatytas 32,1 proc. tankis. 3,1 proc. paklaida laikytina neesminiu ir mažareikšmiu nukrypimu nuo statybos techninių reglamentų ar specialiųjų architektūros reikalavimų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti statybą leidžiantį dokumentą vien šiuo pagrindu.                                

46.       Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat pateikė antrą apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-21 papildomą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir priimti naują sprendimą - trečiojo asmens H. G. prašymą dėl papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu atmesti. Netenkinus pirmojo prašymo, prašome sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į patenkintų ir nepatenkintų ieškinio reikalavimų dalį.

47.       Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad teismas priimdamas papildomą sprendimą pirmosios instancijos teismas tik pripažino, jog trečiojo asmens H. G. atstovo advokato M. S. prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo pagrįstas ir jį patenkino visiškai priteisdamas iš atsakovių lygiomis dalimis 670 Eurų bylinėjimosi išlaidų ir šiuo klausimu plačiau nepasisakė. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuomone, byla nėra sudėtinga, nereikalingos specialios žinios rengiant tokio pobūdžio skundą, skundo parengimas nereikalavo didelių laiko ir žinių sąnaudų, todėl teismas nepagrįstai priteisė visas trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.

48.       Ieškovo ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti skirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Taigi priteistos bylinėjimosi išlaidos Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu privalo būti mažinamos, kadangi proceso dalyvio išlaidavimas buvo perteklinis, neracionalus ir nepagrįstas, o tokių išlaidų atlyginti atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, manytina, neprivalo.

49.       Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime prašė atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-01 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1618-807/2017 palikti nepakeistą, dėl 2017-09-21 papildomo sprendimo teisėtumo spręsti savo nuožiūra. Nurodė, kad ginčijamo leidimo išdavimo metu taikomi jo išdavimo metu galiojantys teisės aktai ir vertinama faktinė situacija esanti šio leidimo išdavimo metu – byloje įrodyta, kad ginčo leidimu leidus rekonstruoti gyvenamąjį namą buvo viršijamas žemės sklype leistinas užstatymo tankis.

50.       Nepriklausomai nuo tankio nuokrypio dydžio, nuo fakto, kad nėra nustatytos didelės neigiamos pasekmės ar padariniai aplinkai ar visuomenės interesams, pažeidimas yra nustatytas, todėl leidimas negali būti laikomas išduotu nepažeidžiant teisės normų reikalavimų, todėl naikintinas. Nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad prieš išduodant ginčijamą statybos leidimą, Nekilnojamojo turto kadastre ir registre buvo įregistruotas gyvenamasis pastatas (duomenys neskelbtini), kurio užstatymo plotas ar bendras plotas buvo toks pat, koks buvo ir po rekonstrukcijos. Skaičiuojant sklypo užstatymo tankumą skaičiuotinas leidimo išdavimo metu sklype jau esančių statinių užstatyto plotų sumos, bei projekte nurodyto (t.y. būsimo gyvenamojo namo užstatyto ploto) santykis su žemės sklypo plotu. Projektiniuose sprendiniuose nurodyta, kad po rekonstrukcijos gyvenamojo namo užstatymo plotas bus 205,60 kv. m, todėl būtent šie duomenys, o ne Nekilnojamojo turto registre jau įregistruoti gyvenamojo namo duomenys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) skaičiuotini siekiant nustatyti sklypo užstatymo tankumą.

        Teisėjų kolegija

        k o n s t a t u o j a:

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

51.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

                                        Dėl ieškinio senaties ir Inspekcijos patikrinimo teisėtumo

52.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad Inspekcija praleido ABTĮ 29 straipsnyje numatytą sutrumpintą 1 mėnesio terminą statybą leidžiančiam dokumentui ginčyti. Teigia, kad Inspekcija nepagrįstai vadovavosi specialiame įstatyme numatytu 2 mėnesių terminu, todėl prašo skundžiamą sprendimą panaikinti.

53.       Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su Inspekcijos argumentais dėl ieškinio senaties termino taikymo. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 10 straipsnis reglamentuoja Inspekcijos teises ir pareigas atliekant statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimą, o taip pat tikrinimo procedūrą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Inspekcija statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą tikrina pagal Inspekcijos metinius veiklos planus, taip pat viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių  pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu. Šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodyta, kad Inspekcijos pareigūnas nustatęs, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai, priima sprendimą kreiptis į teismą dėl jo panaikinimo. Taigi Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą. Prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos (Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Pagrįstas teiginys, jog tuo atveju, kai į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo kreipiasi valstybinės priežiūros institucija, taikytinas ne bendrasis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, tačiau specialiame įstatyme (Priežiūros įstatyme) įtvirtintas specialusis dviejų mėnesių terminas.

54.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 41 punktas konkrečiai numatė, kad Inspekcija, nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Inspekcijos dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto ar kt.), pasirašymo dienos kreipiasi į: bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti statybos padarinius, kai statyba yra pradėt arba į administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas.

55.       Teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamame ginče minėtas dviejų mėnesių terminas skaičiuotinas nuo dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai – 2016-07-22 statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akto Nr.LDIPA-00-160722-00128. Į teismą buvo kreiptasi 2016-08-23, todėl konstatuotina, kad specialus dviejų mėnesių terminas kreiptis į teismą praleistas nebuvo. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atsakovų argumentą dėl praleisto senaties termino atmetė ir nurodė, kad ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi nepraleidęs senaties termino.

56.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad namo bendrasavininkės H.G. skundas turėjo būti nenagrinėjamas, kadangi patenka į nenagrinėjimo atvejus numatytus Taisyklėse. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl skundų nagrinėjimo taisyklių taikymo pažeidžia nurodytas civilinio proceso normas, kadangi pirmoje instancijoje klausimas dėl Inspekcijos galimybių atlikti leidimo teisėtumo patikrinimą, ar skundo nagrinėjimo nebuvo keliamas.

57.       Be to, Inspekcija pagrįstai nurodė, kad Taisyklės apskritai nėra taikytinos kilusio ginčo atveju. Ginčijamo Statybos leidimo teisėtumo patikrinimas buvo atliktas tikrinant įsiteisėjusio Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1506-905/2012 įvykdymą, vadovaujantis Statybos padarinių šalinimo pagal teismo sprendimą organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2013-06-05 įsakymu Nr. 1V-91. Apeliacinio skundo argumentai, dėl skundų nagrinėjimo taisyklių (Tasyklių) taikymo nepagrįsti.

Dėl užstatymo tankio skaičiavimo kriterijų ir užstatymo tankio vertinimo

58.       Sprendžiant ginčą esminę reikšmę turi klausimas, ar statinio statybos teisėtumas turi  įtakos skaičiuojant užstatymo tankį. Prejudicinę reikšmę ginčo šalims turinčioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, teismas nagrinėjo civilinę bylą pagal V. G. ieškinį atsakovams J. D. ir P. L. D. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, H. G. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuriuo buvo prašoma teismo leisti ieškovui be atsakovų sutikimo pertvarkyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) pagal A. L. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau - prejudicinė byla).

59.       Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai prejudicinėje  byloje ieškinį atmetė, konstatavę, kad remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo nuostatomis didžiausias leistinas ginčo žemės sklypo užstatymo tankis yra 29 procentai, o faktinis užstatymo tankis – 33,50 procento; dėl to įgyvendinus ieškinio pagrindu esantį projektą didžiausias leistinas žemės sklypo, kuris atitektų ieškovo nuosavybėn įgyvendinus jo siūlomą atidalijimo variantą, užstatymo tankis galėtų siekti 40 procentų, o didžiausias leistinas žemės sklypo, kuris atitektų likusiems bendraturčiams, užstatymo tankis (apskaičiuotas interpoliacijos būdu) – 34,40 procento. Teismai toje byloje faktinį žemės sklypo užstatymo plotą nustatė įskaičiuodami atsakovės savavališkai atliktos rekonstrukcijos darbais padidintą pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotą, kadangi tas užstatymas yra įteisintas šioje byloje ginčijamu statybą leidžiančiu dokumentu.

60.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas prejudicinėje byloje priimtoje 2019-11-14 nutartyje taip pat pažymėjo, kad Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad miestų ir miestelių teritorijose savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės valdos projektais žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios įstatymo nuostatos aiškiai patvirtina, jog žemės sklypo atidalijimo galimybė yra siejama, inter alia (be kita ko), su reikalavimu užtikrinti, kad, įgyvendinus žemės valdos projekto (žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas priskiriamas žemės valdos projektams (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 2 punktas) sprendinius, nebūtų pažeidžiamas leistinas ar nepakistų faktinis užstatymo tankis, jeigu jis faktiškai jau yra viršytas. Vadinasi, faktinio užstatymo tankio padidėjimas, kitaip negu argumentuoja trečiasis asmuo, yra įstatymo lygmeniu pripažįstamas juridinis faktas, sudarantis pagrindą riboti bendraturčio teisę atidalyti savo žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

61.       Nuosavybės teisė, be kitų pagrindų, gali būti įgyjama, pagaminant naują daiktą, inter alia, pastatant statinį (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), tačiau ne bet kokia statyba suponuoja nuosavybės teisės į statinį, kaip ši teisė suprantama pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį, atsiradimą. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės į statinį aptariamu įstatymo pagrindu atsiradimas yra siejamas su statinio statybos teisėtumu, t. y. nuosavybės teisės objektas gali būti tik toks statinys, kuris yra pastatytas įstatymų nustatyta tvarka. CK 4.103 straipsnio 1 dalis nurodo, jog tais atvejais, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, draudžiama naudotis ar disponuoti tokiu statiniu (jo dalimi). Teisėjų kolegija nurodo, jog draudimas įgyvendinti nuosavybės teisę į neteisėtai pastatytą statinį arba, kitaip tariant, nuosavybės teisės į neteisėtai pastatytą statinį nepripažinimas, kaip statybos neteisėtumas suprantamas pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį, yra visuotinai pripažįstamo principo, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, išraiška. Plėtojant šiuos argumentus, pažymėtina, kad neteisėta statinio statyba teisine prasme nesukelia statytojui pozityvių materialiųjų teisinių padarinių (kokios nors naudos, kuri suteiktų statytojui teisiškai pripažįstamą satisfakciją), inter alia, tokios statybos padariniai, kaip neteisėtų veiksmų rezultatas, negali turėti įtakos klausimui dėl (ne)teisėtai pastatytais statiniais užstatyto žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išspręsti. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatavo, kad faktinis užstatymo tankis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 40 dalies ir 20 straipsnio 6 dalies 3 punkto prasme aiškintinas kaip teisėtai pastatytų pastatų ir stogą turinčių inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatyto ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu. Toks aiškinimas reiškia, kad, sprendžiant, ar egzistuoja įstatymo nustatytas pagrindas faktinio užstatymo tankio pokyčio aspektu riboti teisės atidalyti žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą, turi būti tiriami ir vertinami teisėtai pastatytais statiniais užstatyto ploto ir žemės sklypo ploto faktinis santykis (t. y. užstatymo tankis, nustatytas rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą) ir potencialus santykis (t. y. užstatymo tankis, egzistuosiantis įgyvendinus projekto sprendinius).

62.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad ši teismo nagrinėjama byla dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo turi esminę reikšmę jo nagrinėtam ginčui dėl žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taigi, nuo to, ar teismas šioje byloje įteisins ar neįteisins atsakovės savavališkai atliktą pastato rekonstrukcija ir juo pažeidžiamą maksimalų žemės sklypo užstatymo tankį, priklausys bendro žemės sklypo bendrasavininkų teisė atsidalinti iš bendrosios nuosavybės.

63.       Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad toks Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas reiškia, kad šioje byloje ginčijamas statybos leidimas pažeidžia ne tik privalomas statybos normas (STR nustatytą didžiausią žemės sklypo užstatymo tankį), bet ir žemės sklypo savininkų nuosavybės teises. Taigi atsakovų teiginiai, kad 3,1 proc. žemės sklypo užstatymo tankio viršijimas yra paklaida, kad tai laikytina neesminiu ir mažareikšmiu nukrypimu nuo statybos techninių reglamentų, kad tik dėl to nėra jokio teisinio pagrindo naikinti statybą leidžiantį dokumentą, kad byloje neva nėra nustatyti jokie teritorijų planavimo dokumentų pažeidimai ir neva nėra duomenų, kad atsakovė (statytoja) buvo nesąžininga, yra akivaizdžiai nepagrįsti.

64.       Šiuo atveju yra pažeidžiamos imperatyvios Teritorijų planavimo įstatymo ir statybos techninio reglamento normos, o tuo pačiu žemės sklypo bendraturčių teisės ir teisėti interesai, kadangi teisė atsidalinti iš bendrosios nuosavybės yra nuosavybės teisės turinio dalimi, o nagrinėjamu atveju, anot kasacinio teismo, bendraturčio teisės atsidalinti priklausys nuo to, ar bus pažeidžiamas žemės sklypo užstatymo tankis: jeigu savavališkas statinys bus įteisintas, atidalijimo projektas negalės būti tvirtinamas dėl imperatyvios Teritorijų planavimo įstatymo normos pažeidimo, o jeigu nebus, tai žemės sklypas galės būti atidalintas pagal parengtą projektą. Taigi paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis paneigia apeliantų teiginius, kad savavališkais statybos darbais pažeistas žemės sklypo užstatymo tankis yra kažkokia tai paklaida, kad tai mažareikšmis pažeidimas, kuris neva nesukelia jokių neigiamų pasekmių.

65.       Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad rekonstruojant vienbutį gyvenamąjį namą prie esamo pastato pristatomas priestatas, iš kurios patenkama į virš priestato dalies esamų patalpų projektuojamą antrą aukštą, taip pat nurodyta, kad vienbučio gyvenamojo namo užstatymo plotas po rekonstrukcijos - 205,60 kv. m. Inspekcijai įvertinus suprojektuoto statinio užstatymo plotą (205,60 kv. m.), bei ginčo sklype jau esančių ūkinių pastatų (10 kv. m. + 82 kv. m. + 35 kv. m.) antžemine dalimi užstatomo ploto santykį su žemės sklypo plotu (0,1035 ha), matyti, kad viršijamas žemės sklype leistinas užstatymo tankis (leidžiama iki 29 proc.) tuo tarpu faktiškai užstatyta 32,1 proc. ((205,6 kv. m. + 10 kv. m. + 82 kv. m. + 35 kv. m)/1035).

66.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad užstatymo tankio nuokrypis sudaro 3,1 proc. Teismas pagrįstai sutiko su Inspekcijos argumentu, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, patikrinusi ir pritarusi statybos projektui, statybą leidžiantį dokumentą, t.y. 2016-02-22 leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius)/ atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-01-160222-00200 atsakovei J. D. išdavė neteisėtai. Įvertinus šias teismo nustatytas faktines aplinkybes, kurios nebuvo nuginčytos pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nepriklausomai nuo tankio nuokrypio dydžio, nuo fakto, kad nėra nustatytos didelės neigiamos pasekmės ar padariniai aplinkai ar visuomenės interesams, pažeidimas yra nustatytas, todėl leidimas negali būti laikomas išduotu nepažeidžiant teisės normų reikalavimų, todėl naikintinas.

67.       Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad Inspekcija tikrindama statybos leidimą vadovavosi negaliojančia Nekilnojamojo turto registro  2016-08-11 pažyma, bei tai, kad 2008 m. buvo išlaikytas sklypo užstatymo tankumas. Pirmiausia pažymėtina, kad kaip jau minėta, skaičiuojant sklypo užstatymo tankumą skaičiuotinas leidimo išdavimo metu sklype jau esančių statinių užstatyto plotų sumos, bei projekte nurodyto (t.y. būsimo gyvenamojo namo užstatyto ploto) santykis su žemės sklypo plotu. Projektiniuose sprendiniuose nurodyta, kad po rekonstrukcijos gyvenamojo namo užstatymo plotas bus 205,60 kv. m, todėl būtent šie duomenys, o ne Nekilnojamojo turto registre jau įregistruoti gyvenamojo namo duomenys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) skaičiuotini siekiant nustatyti sklypo užstatymo tankumą.

68.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė J. D. taip pat teigė, kad užstatymo tankio viršijimą lėmė ir bandraturčių H. G. ir V. G. neteisėtai registruota 82 kv.m. ploto ūkinio pastato rekonstrukcija, todėl ieškovai P. L. D. ir J. D. teismo prašė: 1) panaikinti 2012 m. liepos 31 d. deklaraciją apie ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), statybos užbaigimą/paskirties keitimą (toliau – ir Deklaracija); 2) panaikinti pirmiau nurodyto Pastato teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; 3) pripažinti negaliojančiomis 2013 m. vasario 1 d. ir 2016 m. birželio 28 d. dovanojimo sutarčių dalis dėl nuosavybės teisių į Pastatą perleidimo. P. L. D. ir J. D. nurodė, kad Deklaracijoje nurodyti neteisingi duomenys (Pastato matmenys neatitinka statybos leidime nurodytų matmenų, statant ir įregistruojant Pastatą viršytas leistinas maksimalus Žemės sklypo užstatymo tankis, Pastato baigtumas – 96 proc.), todėl ji yra neteisėta ir turi būti panaikinta. Tokios Deklaracijos pateikimas pažeidžia ieškovų interesus, nes dėl Pastato statybos buvo viršytas leistinas maksimalus Žemės sklypo užstatymo tankis ir ieškovai negali įteisinti tame pačiame Žemės sklype esančio savo gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos.

69.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. liepos 2 d. nutartimi (Civilinė byla Nr. 3K-3-61-403/2020) ieškovų P. L. D. ir J. D. ieškinį dėl Deklaracijos panaikinimo atmetė. Tai gi nurodytoje prejudicinę reikšmę turinčioje byloje nepaneigtas H. G. ir V. G. registruoto 82 kv.m. ploto ūkinio pastato rekonstrukcijos teisėtumas. Be to, šioje byloje priimtame  pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendime (Vilniaus miesto apylinkės teismo bylos Nr. 2-75-905/2018) konstatuota aplinkybė, jog ginčo ūkinio pastato statybos (rekonstrukcijos) darbai atlikti-užbaigti 1998 metais, t. y. nuo nurodyto laikotarpio jokių statybos-rekonstrukcijos darbų šiame pastate neatlikinėta, kad ginčo deklaracija surašyta 2012 metais. Šios aplinkybės leidžia nagrinėjamoje byloje spręsti, kad atsakovams išduodant ginčijamą leidimą ir atliekant rekonstrukcijos darbus užstatymo tankio duomenys dėl kitų statinių užimamų plotų nekito.

Pažeidimo vertinimas mažareikšmiškumo aspektu

70.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad Inspekcijos ieškinyje nurodyti leidimo neteisėtumo pagrindai laikytini mažareikšmiais pažeidimais. Priežiūros įstatymo 10 straipsnio 8 dalis numatė, kad Inspekcijos pareigūnas jeigu nustatyti techninio pobūdžio ar mažareikšmiai procedūriniai pažeidimai priima sprendimą pateikti statybą leidžiantį dokumentą išdavusiam viešojo administravimo subjektui privalomąjį nurodymą per jame nurodytą, bet ne ilgesnį negu vieno mėnesio terminą pašalinti nustatytus pažeidimus; kitu atveju - jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai priima sprendimą kreiptis į teismą dėl jo galiojimo panaikinimo.

71.       Statybą leidžianti dokumentą išdavusi Vilniaus miesto savivaldybės administracija teigė, kad 3,1 proc. žemės sklypo užstatymo tankio viršijimas yra paklaida, kuri laikytina neesminiu ir mažareikšmiu nukrypimu nuo statybos techninių reglamentų ar specialiųjų architektūros reikalavimų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti statybą leidžiantį dokumentą (ar jo dalį) vien šiuo pagrindu. Vilniaus miesto savivaldybės administracija teigė, kad sklype, (duomenys neskelbtini), nėra galiojančių detaliųjų planų, o pastatas (duomenys neskelbtini), nepatenka į Kultūros vertybių registrą, byloje neva nėra nustatyti jokie teritorijų planavimo dokumentų pažeidimai ar neatitikimai aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė (statytoja) buvo nesąžininga. Didelių neigiamų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams dėl mažareikšmio faktinio sklypo tankio neatitikimo taip pat byloje nėra nustatyta. Atsižvelgdama į pažeidimo tariamą mažareikšmiškumą, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija teigė, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus pašalinti statybos padarinius.

72.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu faktinio užstatymo tankio – 33,50 procento viršijimas 4,50 procentinio punkto lemia virš 40 kv.m. užstatyto ploto 10,35 arų bendro ploto sklype, todėl negali būti vertinamas kaip mažareikšmis ar leistina paklaida.

73.       Pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintas „Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos“ taisykles mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais laikoma teisės aktų reikalavimų pažeidimai, nepadarę žalos viešajam interesui ir kitiems konkrečia teisės norma saugomiems interesams arba kuriais padaryta žala labai nedidelė, nurodyti Taisyklių 50 punkte (pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalį). Šių taisyklių 50 punkte buvo įtvirtinta, kad mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais laikomi: naujo nesudėtingo statinio statyba ar nesudėtingo statinio rekonstravimas neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto dokumento, išskyrus nurodytus atvejus (50.1 papunktis); teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, statybą, išskyrus nurodytus atvejus (50.2 papunktis); pažeidimai, kai statinio projekte nurodyti statinio bendrieji rodikliai neatitinka faktinių rodiklių, tačiau nukrypimai laikytini neesminiais. Neesminiais laikomi nukrypimai, nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828, 31 punkte (50.3 papunktis); atvejai, kai viešojo administravimo subjektų veiksmais, administraciniais sprendimais buvo pažeistos taisyklės, padaryti procedūriniai pažeidimai, neturintys įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui, sprendimo pagrįstumui, nesukėlė žalos konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms (valstybės valdymo tvarkai ir pan.), asmenų teisėms ir teisėtiems interesams arba ta žala yra labai nedidelė, atlikti pažeidimai jau ištaisyti ir pan. (50.4 papunktis).

74.       Teisės aktuose nėra įtvirtintos galimybės nukrypti nuo leistino užstatymo tankio, taigi net ir menkiausias nuokrypis nuo leistino tankio, laikytinas esminiu pažeidimu, dėl kurio leidimas laikomas išduotu neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai pažymėjo, kad nepaisant to, jog nėra nustatytos didelės neigiamos pasekmės ar padariniai aplinkai ar visuomenės interesams, pažeidimas yra nustatytas, todėl leidimas negali būti laikomas išduotu nepažeidžiant teisės normų reikalavimų, todėl naikintinas.

Dėl ginčo statinio pertvarkymo

75.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantei nėra aišku, kodėl teismas įpareigojo ne nugriauti pagal panaikintą leidimą rekonstruotą statinį, o tik jį pertvarkyti. Statybos įstatymo 281 straipsnyje buvo nurodyta, kad jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Inspekcija kreipiasi į teismą, kuris savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, bei 1) įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas; 3) leidžia šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus; 4) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šios dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų. Statybos įstatymo 281 straipsnio 3 dalis numatė, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį.

76.       Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 punktu statyba – tai veikla, kurios tikslas pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ IV skyriaus nuostatas, yra išskiriamos šios statinio statybos rūšys: 1) naujo statinio statyba; 2) statinio rekonstravimas; 3) statinio remontas: 3.1) statinio kapitalinis remontas; 3.2) statinio paprastasis remontas; 4) statinio griovimas (7 punktas). Atitinkamai, minėtas Statybos įstatymo 281 straipsnis reglamentuoja neteisėtos statybos padarinių šalinimą vienu iš įstatyme numatytų būdų – naujos statybos atveju statytojas įpareigojamas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, o neteisėtos rekonstrukcijos atveju, padarinių šalinimas įgyvendinamas pertvarkant, išardant pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir jeigu būtina, sutvarkant statybvietę.

77.       Statybos įstatymo 2 str. 95 d. įtvirtintas statinio griovimo apibrėžimas – tai statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio (jo dalies) konstrukcijas (išskyrus statinio

rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus). Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 9.5 p., statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos. Įvertinus tai akcentuotina, kad statinio griovimas galimas tik naujos statybos atveju griaunant visą statinį, tuo tarpu nagrinėjamu atveju buvo vertinamas leidimo rekonstruoti statinį teisėtumas, todėl teismas pagrįstai įpareigojo pertvarkyti statinį. Atsižvelgiantį į išdėstytą teisinę reglamentaciją darytina pagrįsta išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.

78.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes nurodytas minėtame įstatyme suteikė galimybę apeliantei pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gauti naują teisėtą statybą leidžiantį dokumentą, ir pertvarkyti statinį taip, kad jis nepažeistų teisės aktų reikalavimų, tame tarpe ir teritorijų planavimo dokumentų (užstatymo tankumo) bei atitiktų pertvarkytą projektą.

                        Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Vilniaus miesto savivaldybės

79.       Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti 2017-09-21 papildomą sprendimą dalyje dėl išlaidų priteisimo iš jos ir priimti naują sprendimą – trečiojo asmens prašymą dėl išlaidų priteisimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu atmesti. Nurodo, kad byla nebuvo sudėtinga, nebuvo reikalingos specialios žinios skundo parengimui, taip pat nereikėjo didelių laiko ir žinių sąnaudų. Taip pat nurodo, kad proceso dalyvio išlaidavimas buvo perteklinis, neracionalus ir nepagrįstas, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija šių išlaidų atlyginti neprivalo. Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinis skundas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.

80.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

81.       Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau - Rekomendacijos) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Kaip ir minėta, Teismas Sprendime neaptaria klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir būtinumo, taigi net nėra aptariami aukščiau nurodyti klausimai dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atitikties Rekomendacijoms, bylos sudėtingumui ir advokato darbo ir laiko sąnaudoms.

82.       CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

83.       Viso proceso pirmosios instancijos teisme metu trečiojo asmens V. G.  elgesys buvo tinkamas - laiku pateikiami procesiniai dokumentai, vykdomi teismo nurodymai, teikiami išsamūs ir įrodymais pagrindžiami paaiškinimai dėl faktinių aplinkybių, pateikiamas Ieškovės teisinis ginčo situacijos vertinimas. CPK nustato galimybę mažinti bylinėjimosi išlaidas tik esant netinkamam ir nesąžiningam elgesiui proceso metu (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

84.        Be to, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo tinkamas atsakovas Pirma, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Statybos įstatymas) (redakcija, galiojusi leidimo išdavimo metu) 23 straipsnio 17 dalies 1 punktas numatė, kad šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytų statinių projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją visais atvejais turėjo tikrinti savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas. Antra, statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 20 punktas), o savivaldybės administracija, vykdydama šią funkciją, turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, kad būtų užtikrintas teisėtumas civiliniuose teisiniuose santykiuose. Trečia, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, tačiau šiuo atveju leidimo išdavimas nebuvo pagrįstas pirmiau minėtomis nuostatomis ir pažeidė imperatyvias statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normas.

85.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tinkamas atsakovas, turintis materialinį teisinį suinteresuotumą.

86.       V. G. šioje byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu kaip žemės sklypo, kuriame yra atsakovės savavališkai rekonstruotas pastatas bendraturtis. Civilinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme V. G. patyrė 254,10 eurų bylinėjimosi išlaidas, kurios susideda iš advokato K. P. atstovavimo Vilniaus apygardos teismo 2018-10-18 posėdyje, taip pat po civilinės bylos atnaujinimo teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų, kuriuose išdėstyta pozicija dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (susijusiose bylose) nustatytų aplinkybių ir kasacinės instancijos teismo pateiktų išaiškinimų reikšmės nagrinėjamoje byloje. Trečiajam asmeniui V. G. iš atsakovų priteisimos jo apeliacinės instancijos teisme patirtas 254,10 eurų bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p ., 302 str.,

                                                n u t a r i a :

Atsakovų J. D. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą bei 2017 m. rugsėjo 21 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti trečiajam asmeniui V. G. iš atsakovų J. D. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos po 127 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai                                                         Andrius Ignotas

                                                                        Jelena Šiškina

                                                                         Rūtos Veniulytė - Jankūnienė