Civilinėje byloje Nr. 2YT-8844-848/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04001-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.5.11.; 3.2.7.1. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 10 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Eglė Kriaučiūnienė 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. A. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys antstolis Marekas Petrovskis, uždaroji akcinė bendrovė „Skolos ir verslas“.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja L. A. (toliau - pareiškėja) kreipėsi su skundu dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų, kuriuo prašo: 1) panaikinti antstolio Mareko Petrovskio patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini); pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini); kitų statinių, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose turtas yra parduodamas už 40 400,00 Eur pradinę pardavimo kainą: 2) priimti patvarkymą, kuriuo varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) būtų atšauktos; 3) panaikinti antstolio Mareko Petrovskio 2020 m. gruodžio 30 d. patvarkymą dėl turto vertės nustatymo; 4) priimti patvarkymą paskirti pareiškėjos turto - žemės sklypo, unikalus N r. (duomenys neskelbtini); pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) rinkos vertės nustatymo pakartotinę ekspertizę ir tik atlikus profesionalų turto vertinimą turtą toliau pardavinėti iš varžytynių.

Pareiškėja nurodė, kad antstolio Mareko Petrovskio (toliau – antstolis) kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje antstolis atlieka priverstinį skolų išieškojimą iš pareiškėjos išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Skolos ir verslas“ (toliau – išieškotoja) naudai, išieškojimą nukreipiant į pareiškėjos turtą: žemės sklypą; pastatą - gyvenamąjį namą; pastatą - ūkinį pastatą; kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Antstolis, vykdydamas išieškojimą, vykdo šio turto varžytynes, kuriose turtas parduodamas už 40 400 Eur pradinę pardavimo kainą. Pareiškėjos įsitikinimu, antstolio vykdomojoje byloje areštuoto pareiškėjos turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, turto neįkainojus taip, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio normos. Turtas įvertintas neobjektyviai ir nepagrįstai bei dirbtinai sumažinant turto vertę. Pagal ekspertizę žemės sklypo pareiškėjai priklausančių dalių rinkos vertė yra 20 500,00 Eur, o gyvenamojo namo dalis yra 29 600,00 Eur. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenų banko duomenis, žemės sklypo, vidutinė rinkos vertė pagal 2020 m. rugsėjo 14 d. masinį vertinimą yra 59 000,00 Eur, o pastato - gyvenamojo namo, 2014 m. birželio 2 d. vertė yra 37 940,00 Eur. Pareiškėjos nuomone, šiuo metu Lietuvos rinkoje nekilnojamojo turto kainos, o ypač Kauno mieste, turi tendenciją kilti. Net masiniu vertinimu rinkos vertė ženkliai skiriasi nuo UAB „Verslavita“ atliktos ekspertizės. Todėl akivaizdu, kad vadovaujantis UAB „Verslavita“ nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio nustatyta turto vertė yra akivaizdžiai nepagrįsta ir dirbtinai sumažinta, o minėtas ekspertizės aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Todėl, pareiškėjai nurodžius šiuos ekspertizės akto trūkumus, antstolis turėtų ne formaliai atmesti pareiškėjos prašymą skirti pakartotinę turto ekspertizę, tačiau motyvuotai išsklaidyti pareiškėjos abejones paskiriant pakartotinę turto ekspertizę. Pareiškėja mano, kad antstolis šiai dienai turtą pardavinėja kaina, neatitinkančia realios padėties rinkoje, dėl ko tokie antstolio veiksmai privalo būti panaikinti.

Antstolis 2021 m. kovo 8 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos (skolininkės)
skundą. Patvarkyme nurodė, kad vykdydamas 2011 m. gegužės 17 d. Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1677-264/2011 dėl 7 831,55 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojos UAB „Skolos ir verslas“ naudai, vadovaujantis CPK 681 straipsniu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti. Ekspertui UAB „Verslavita“ pateikus namų valdos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto vertės, antstolis vadovaujantis CPK 681 straipsnio 4 dalimi 2020 m. gruodžio 30 d. patvarkymu dėl turto vertės nustatymo nustatė areštuoto turto vertę 50 500,00 Eur. Pareiškėjai (skolininkei) nepasiūlius turto pirkėjo, nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. kovo 3 d. paskelbtos turto varžytynės, varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomosios bylos duomenimis nei skolininkė, nei kiti suinteresuoti asmenys nereiškė prieštaravimų dėl eksperto parinkimo. Antstolis areštuoto turto vertę nustatė pagal ekspertizės akto išvadą. Antstolio teigimu, tiek skolininkė, tiek išieškotoja turi būti suinteresuoti teisingos turto vertės nustatymu, todėl turi aktyviai dalyvauti turto vertės nustatymo procese tiek skiriant turto vertinimo ekspertą, tiek jam užduodant atitinkamus klausimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja antstolio veiksmus apskundė tada, kai jau buvo paskelbtos ir į pabaigą einančios turto viešosios varžytynės. Antstolio nuomone, turto vertintojo nustatyta turto vertė, kuri netinka skolininkei, nepateikiant jokių pagrįstų įrodymų dėl nustatytos turto vertės, nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės teisėtumu bei pagrįstumu. Vykdomojoje byloje pateiktas ekspertizės aktas turi didesnę įrodomąją galią, nei pareiškėjos pateikti subjektyvūs teiginiai apie galimą kitą turto vertę. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių turto vertintojo nustatytos turto vertės nepagrįstumą. Vien pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai dėl netinkamo turto vertinimo nesudaro pagrindo abejoti nustatytos turto vertės teisingumu ar eksperto kompetencija. Nesant pagrindo abejoti dėl nustatytos turto vertės ir atlikto turto vertinimo teisėtumo, antstolis neturėjo pareigos skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, todėl prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Suinteresuotas asmuo UAB „Skolos ir verslas“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėja bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2021 m. balandžio 16 d. paskelbiant pranešimą (CPK 443 straipsnio
5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas atmestinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) rašytinės medžiagos nustatyta, kad antstolis Marekas Petrovskis vykdo 2011 m. gegužės 17 d. Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą
Nr. 2-1677-264/2011 dėl 7 831,55 Eur skolos ir palūkanų, 8,05 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojos UAB „Skolos ir verslas“ (pradinė išieškotoja bankrutuojanti UAB „Dviragis“) naudai. 2015 m. gruodžio 28 d. antstolis vykdomojoje byloje surašė turto arešto aktą (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 60-59, 63-62). 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymu dėl turto vertinimo (ekspertizės) paskyrimo turto vertei nustatyti paskirta skolininkei dalinės nuosavybės teise priklausančio turto: 1282/3684 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/3 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/3 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/3 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ekspertizė turto vertei nustatyti, kurią pavesta atlikti UAB „Verslavita“ (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 79). 

2020 m. gruodžio 29 d. antstolio kontoroje, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), gautas UAB „Verslavita“ namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nustatyta 1282/3684 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/3 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/3 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/3 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vertė 50 500,00 Eur. 2020 m. gruodžio 30 d. antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto vertės nustatymo bei 2021 m. vasario 1 d. priėmė skundžiamą patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 137, 142). Pradinė skolininkei priklausančio turto pardavimo kaina – 40 400,00 Eur (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 142). 2021 m. kovo 1 d. antstolio kontoroje gautas pareiškėjos (skolininkės) skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo nesutinkama su turto įkainojimu (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 145-148). 2021 m. kovo 8 d. patvarkymu antstolis atsisakė skundą tenkinti ir perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 149-150).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.).

Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CKP 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Teismas pažymi, kad vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Tačiau visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui
(CPK 682 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą, ar antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti skolininkės skundą, būtina nustatyti, ar egzistuoja vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų, t. y. skolininkės pateikti prieštaravimai dėl atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės yra tokie, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, ir tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę.

2021 m. kovo 1 d. antstolio kontoroje gautas pareiškėjos (skolininkės) skundas, jame išsakyti prieštaravimai dėl nustatytos turto vertės, kuriuo buvo prašoma panaikinti antstolio priimtą patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo, panaikinti patvarkymą dėl turto vertės nustatymo ir priimti patvarkymą paskirti pareiškėjos (skolininkės) turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo pakartotinę ekspertizę ir tik atlikus profesionalų turto vertinimą turtą toliau pardavinėti iš varžytinių. Nagrinėjamu atveju skolininkė nesutinka su antstolio priimtais patvarkymais dėl turto vertės nustatymo ir varžytinių paskelbimo, kadangi mano, kad nustatyta pareiškėjos turimo turto vertė neatitinka tikrosios rinkos kainos. Jai priklausančio turto įvertinimas atliktas neobjektyviai ir nepagrįstai bei dirbtinai sumažinant turto vertę. Pareiškėjos nuomone, vidutinė jai priklausančio turto rinkos vertė pagal 2020 m. rugsėjo 14 d. masinį vertinimą tiek žemės sklypo, tiek pastatų yra didesnė, negu nurodoma pateiktame ekspertizės akte. Nors pareiškėja ir nurodo, kad jai priklausančio turto rinkos kaina neatitinka tikrosios rinkos kainos, ji nepagristai ir dirbtinai sumažinta, ir dėl to pateiktas UAB „Verslavita“ ekspertizės aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas, tačiau kartu su skundu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad atlikta ekspertizė būtų neteisinga, ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad turto vertė nustatyta netinkamais metodais ar ja būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė. Pareiškėja taip pat nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, kurie galėtų patvirtinti neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Teismo vertinimu, ekspertizės akte nurodyta areštuoto turto vertė yra tikslesnė ir labiau pagrįsta, nei masinio vertinimo būdu nustatyta rinkos vertė. Individualusis turto vertinimas atliekamas atsižvelgiant į individualias vertinamo turto savybes tam tikrą dieną, jis vertinamas atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu. Kadangi šiuo atveju turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Vertinimą rengė kompetentingas asmuo, turintis specialiųjų žinių pagal nustatytą metodiką, todėl laikoma, kad pateiktas namų valdos ekspertizės aktas turi oficialaus rašytinio įrodymo galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), didesnę įrodomąją galią, ir laikomas teisingas, kol jis nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010, 2006 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007). Turto vertintojo nustatyta vertė, kuri netinka skolininkei, nepateikiant jokių pagrįstų įrodymų dėl nustatytos turto vertės, nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės teisėtumu ir pagrįstumu.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymas paskirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti ir pavedimas ją atlikti UAB „Verslavita“, nebuvo apskųstas, nušalinimai ekspertui pareikšti nebuvo. Darytina išvada, jog skolininkė sutiko su vertintojos kandidatūra, kuriai buvo pavesta atlikti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Kreditorė 
UAB „Skolos ir verslas“, taip pat, dėl įkainojimo prieštaravimų nereiškė, su juo sutiko. Turto vertintoja, nustatydama pareiškėjai (skolininkei) priklausančio turto vertę, turtą vertino lyginamuoju metodu. Iš ekspertizės akto matyti, kad, atliekant vertinimą, buvo išsamiai ištirtas pats vertinamas nekilnojamasis turtas, atsižvelgiant į jo tipą, paskirtį, dislokacijos ir fizines savybes, be to, buvo atrinkti, atsižvelgus į jų paskirtį, sandorių laiką, buvimo vietą, plotą bei kitus reikšmingus duomenis, analogiško ir panašaus turto objektai ir vertinti į vertinamą turtą labiausiai panašūs objektai. Iš ekspertizės akte pateiktų foto nuotraukų taip pat matyti, kad turto vertintoja turėjo galimybę įvertinti ir pastatų išorės, ir vidaus būklę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestini pareiškėjos argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Jokių konkrečių teisės normų pažeidimų, teigdama, kad ekspertizės aktas yra neteisėtas, pareiškėja nenurodė. Pareiškėjos iškeltos abejonės dėl jai priklausančio turto vertės nustatymo tinkamumo nėra pagrįstos. Be to, ginčydama areštuoto turto vertę, skolininkė nepateikė įrodymų, paneigiančių ekspertizės akte nurodytą turto vertę, nenurodė argumentų, kurie patvirtintų, jog ekspertė netinkamai taikė lyginamąjį metodą turto rinkos vertei nustatyti. Pareiškėjos antstoliui pateiktas skundas, kuriame išsakyti prieštaravimai dėl turto vertės grindžiamas tik pačios pareiškėjos nuomone, todėl laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Pažymėtina, jog CPK 644 straipsnio 4 dalis numato skolininkui pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Ta aplinkybė, kad skolininkė iki šiol nėra pasiūliusi savo pirkėjo, pageidaujančio pirkti turtą už jos nurodytą didesnę kainą, patvirtina, kad pagal ekspertizės aktą nurodyta turo vertė yra reali ir atitinka rinkos vertę. Situacija, kai pati skolininkė neieško ir nepaveda kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, patvirtina, kad skolininkė nėra suinteresuota operatyviais vykdymo veiksmais, nes formaliais pagrindais skundžia iš esmės teisėtus ir pagrįstus antstolio patvarkymus. Taigi, teismas daro išvadą, jog skolininkė nepagrindė skunde pateiktų prieštaravimų dėl ko turėtų būti skiriama pakartotinė ekspertizė, o nurodyti motyvai prieštaravimuose nesudaro pagrindo abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu.

Teismas, taip pat, patikrina ar nėra kito pagrindo ekspertizės skyrimui, t. y. paties antstolio abejonės dėl turto vertės. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuomonės, kad antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia jam abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010). Antstolis, nustatęs, jog namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktas yra išsamus, ekspertizė buvo atlikta naudojant lyginamąjį metodą, t. y. vertinamą turtą lyginant su analogiško ar panašaus turto objektais ir vertinant į vertinamą turtą labiausiai panašius objektus, apskaičiuota turto vertė pagrįsta rinkos duomenimis, įvertintos visos turto vertę įtakojančios sąlygos bei ypatybės, pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti turto vertintojos nustatyta ginčo objektų rinkos verte ir nustatyta kaina. Teismas pažymi, kad vykdomojoje byloje Nr. 0123-1101011 esantys įrodymai dėl pareiškėjai priklausančios turto vertės, t. y. UAB „Verslavita“ namų valdos ekspertizės aktas
Nr. (duomenys neskelbtini), nekelia abejonių areštuoto turto vertės tinkamu nustatymu.

Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad neteisėtų antstolio veiksmų nenustatyta, antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių CPK normų, nagrinėjamu atveju išlaikyta vykdymo šalių interesų pusiausvyra, antstolis teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjai skunde nenurodžius jokių konkrečių teisinių argumentų ir faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti antstolio priimtų patvarkymų dėl turto vertės nustatymo ir varžytinių paskelbimo neteisėtumą ar nepagrįstumą, pareiškėjos skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Byloje dalyvaujantys asmenys neprašė ir nepateikė įrodymų dėl šioje civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos nepriteistinos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

n u t a r i a :

        atmesti pareiškėjos L. A. skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                            Eglė Kriaučiūnienė