Baudžiamoji byla Nr. 1A-117-744/2017

                                                              Teisminio proceso Nr. 1-05-6-00011-2015-2

                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.18.8.2;

                                                              1.2.18.10; 2.1.2.3; 2.1.3.1; 2.1.7; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3;              

                                                        2.1.7.4.4; 2. 4.6.1.                           

                                                                                                  (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 6 d.

Šiauliai

               Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Alfredo Vilbiko ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Audronei Peleckienei,

dalyvaujant prokurorui Pauliui Andruškevičiui,

nuteistajai I. P. ir jos gynėjui advokatui Zigmantui Lipnevičiui,

išteisintojo J. V. B. gynėjui advokatui Ričardui Raliui,

               viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir nuteistosios I. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

               I. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį bei 220 straipsnio 1 dalį ir nuteista: pagal BK 222 straipsnio 1 dalį - 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio bauda; pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir I. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

               J. V. B. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

               civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš I. P. 3 528,47 Eur (tris tūkstančiai penki šimtai dvidešimt aštuoni eurai ir 47 centai) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus naudai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. I. P. nuteista už tai, kad, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), faktine vadove, realiai tvarkydama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, buhalterinę apskaitą bendrovės direktoriaus J. V. B. 2013 m, gruodžio 9 d. surašyto įgaliojimo pagrindu, tvarkė ją apgaulingai, nes apskaitos dokumentais neįformino ir neįrašė parduotų prekių ūkinių operacijų į 2014 m. ir 2015 m. sausio mėn. buhalterinę apskaitą, o būtent:

• 207,09 Eur pajamų, gautų iš J. V., G. P. ir I. M. už 10 papildomų vairavimo mokymo pamokų, iš kurių: J. V. už 2014 m. lapkričio, gruodžio ir 2015 m. sausio mėn. 6 pamokas sumokėjo 126 Eur, G. P. už 3 pamokas 2014 m. lapkričio, gruodžio mėn. sumokėjo 210 Lt (60,82 Eur), I. M. už 1 pamoką (2014 m. gruodis) sumokėjo 70 Lt;
• 2015 m. sausio mėn. apskaitoje neužfiksavo 1 149,08 Eur pajamų, gautų už vairavimo mokymo paslaugų suteikimą ir prekių pardavimą 49 asmenims, o būtent: iš E. M. 2,32 Eur, V. V. 95 Eur, K. Č. 40,55 Eur, G. P. 1,5 Eur, T. J. 1,50 Eur, G. N. 1,50 Eur, A. M. – G. 58,50 Eur, E. R. 1,50 Eur, T. E. 1,50 Eur, A. P. 28 Eur, V. D. 105 Eur, L. P. 3,50 Eur, D. L. 0,60 Eur, L. R. 27,51 Eur, R. B. 10,50 Eur, M. Č. 4,60 Eur, K. Č. 28 Eur, E. L. 63 Eur, R. T. 2,30 Eur, M. J. 9,20 Eur, I. P. 21 Eur, R. D. 42 Eur, A. A. 24 Eur, V. K. 100 Eur, E. M. 26 Eur, M. Ž. 4,60 Eur, V. R. 2,30 Eur, A. J. 1,80 Eur, V. Š. 42 Eur, A. S. 28 Eur, E. B. 1,50 Eur, A. G. 4,60 Eur, G. M. 1,50 Eur, K. D. 2,30 Eur, A. P. 100 Eur, L. P. 2,30 Eur, N. V. 21 Eur, I. Ž. 6,90 Eur, R. V. 3 Eur, V. Š. 8,70 Eur, T. K. 6,90 Eur, S. K. 21 Eur, D. B. 26,60 Eur, D. S. 105 Eur;
• Dėl vairavimo mokymo veiklos paslaugų ir parduotų prekių ūkinių operacijų už 1 356,17 Eur neįforminimo apskaitos dokumentais ir neįrašymo į 2014 m. ir 2015 m. sausio mėn. bendrovės buhalterinę apskaitą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m. ir 2015 m. sausio mėn.;
• Be to, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. buhalterinės apskaitos dokumentais neįformino ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė 4 076,69 Eur (14 076,00 Lt) pardavimo pajamų ir grynųjų pinigų priėmimo į kasą, taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 metus;
• Be to, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. bendrovės darbuotojams K. U., G. R. ir V. J. už darbą išmokėjo neįrašytą į bendrovės buhalterinę apskaitą papildomą 8881,20 Eur (30 665,01 Lt) atlyginimą; šių išmokėjimų nepagrindusi apskaitos dokumentais (atlyginimų mokėjimo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais) ir neparodžiusi 2014 m. buhalterinėje apskaitoje, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (darbo užmokestis - atlyginimo priskaičiavimo žiniaraščiu, pinigų išmokėjimas – kasos išlaidų orderiu), apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; dėl išmokėto darbo užmokesčio 8881,20 Eur (30 665,01 Lt), nepagrįsto apskaitos dokumentais ir neparodyto 2014 m. buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m.

2. Be to, I. P. nuteista už tai, kad, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), faktine vadove, realiai tvarkydama UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhalterinę apskaitą bendrovės direktoriaus J. V. B. 2013 m. gruodžio 9 d. surašyto įgaliojimo pagrindu, 2014 m., 2015 m. sausio mėn. tvarkydama ją apgaulingai, į metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2014 m. (forma duomenys neskelbtini) įrašė neteisingus duomenis apie patirtas darbo apmokėjimo sąnaudas, įskaitant socialinį draudimą ir įmokas į garantinį fondą, ir mokestinio laikotarpio rezultatą - nuostolį, tai yra prieš apmokestinimą nepadidino nuostolių, patirtų darbo apmokėjimo, Sodros 30,98% įmokų ir įmokų į garantinį fondą sąnaudomis 34 808,97 Lt, ir taip sumažino deklaruotą mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą. Šiuos žinomai neteisingus duomenis 2015 m. birželio 1 d. pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai (duomenys neskelbtini). Be to, į metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją už 2014 metus (forma duomenys neskelbtini) įrašė neteisingus duomenis apie darbuotojams išmokėtas apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų sumas, tai yra sumažino išmokėtų apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų išmokų sumą 8881,20 Eur (30 665,01 Lt), iš jų: V. J. - 5548,58 Eur (19158,15 Lt), K. U. - 1524,01 Eur (5262,11 Lt), G. R. - 1808,60 Eur (6 244,75 Lt). Nuo jų neapskaičiavo ir valstybės biudžetui nesumokėjo 6 053,29 Lt (1 753,15 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, 11 452,16 Lt (3 316,77 Eur) Valstybinio socialinio draudimo įmokų, 730,98 Lt (211,70 Eur) privalomo sveikatos draudimo įmokų ir 61,33 Lt (17,77 Eur) įmokų į garantinį fondą, iš viso – 18 297,76 Lt (5 299,39 Eur). Šiuos žinomai neteisingus duomenis 2015 m. vasario 1 d. pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai (duomenys neskelbtini).
3. J. V. B. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 21 straipsnį atsakingu už apskaitos organizavimą, neužtikrino, kad visos UAB  ,,(duomenys neskelbtini)“, ūkinės finansinės operacijos būtų įformintos apskaitos dokumentais ir įtrauktos į buhalterinę apskaitą, taip laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. aplaidžiai tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai yra: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, buhalterinę apskaitą jis patikėjo tvarkyti bendrovės personalo vadovei I. P., kuri apskaitos dokumentais neįformino ir neįrašė parduotų prekių ūkinių operacijų į 2014 m. ir 2015 m. sausio mėn. buhalterinę apskaitą, o būtent:

• 207,09 EUR pajamų, gautų 2014 m. lapkričio, gruodžio ir 2015 m. sausio mėn. iš J. V., G. P. ir I. M. už 10 papildomų vairavimo mokymo pamokų;
• 2015 m. sausio mėn. apskaitoje neužfiksavo 1 149,08 Eur pajamų, gautų už vairavimo mokymo paslaugų suteikimą ir prekių pardavimą 49 asmenims, o būtent: gautų pajamų iš E. M., V. V., K. Č., G. P., T. J., G. N., A. M.-G., E. R., T. E., A. P., V. D., L.P., D. L., L. R., R. B., M. Č., K. Č., E. L., R. T., M. J., I. P., R. D., A. A., V. K., E. M., M. Ž., V. R., A. J., V. Š., A. S., E. B., A. G., G. M., K. D., A. P., L. P., N. V., I. Ž., R. V., V. Š., T. K., S. K., D. B., D. S.;
• Dėl vairavimo mokymo veiklos paslaugų ir parduotų prekių ūkinių operacijų neįforminimo apskaitos dokumentais ir neįrašymo į 2014 m. ir 2015 m. sausio mėn. bendrovės buhalterinę apskaitą, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimai, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimai, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, nuostatomis;
• Dėl ūkinių operacijų už 1 356,17 Eur neįforminimo dokumentais ir neįrašymo į apskaitą, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m. ir 2015 m. sausio mėn.;
• Be to, UAB  ,,(duomenys neskelbtini)“ personalo vadovė I. P., kuriai jis patikėjo tvarkyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, buhalterinę apskaitą, 2014 metais buhalterinės apskaitos dokumentais neįformino ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė 4 076,69 Eur (14 076 Lt) pardavimo pajamų ir grynųjų pinigų priėmimo į kasą, taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimai, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 metus;
• Be to, UAB  „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadovė I. P., kuriai jis patikėjo tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. bendrovės darbuotojams K. U., G. R. ir V. J. už darbą bendrovėje išmokėjo neįrašytą į bendrovės buhalterinę apskaitą papildomą 8881,20 Eur (30 665,01 Lt) atlyginimą ir šių išmokėjimų nepagrindė apskaitos dokumentais (atlyginimų mokėjimo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais) ir neparodė 2014 m. buhalterinėje apskaitoje, taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimai, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimai,  kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (darbo užmokestis - atlyginimo priskaičiavimo žiniaraščiu, pinigų išmokėjimas – kasos išlaidų orderiu), apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, nuostatomis. Be to, nuo 8 881,20 Eur (30 665,01 Lt) papildomų išmokėjimų buvo neapskaičiuoti ir valstybės biudžetui nesumokėti mokesčiai, iš viso 5 299,39 Eur (18 297,76 Lt);
• Dėl išmokėto darbo užmokesčio 8881,20 Eur (30 665,01 Lt), nepagrįsto apskaitos dokumentais ir neparodyto 2014 m. veiklos buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)” turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m.,

tai yra, J. V. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

4. Teismas, išteisindamas J. V. B., padarė išvadą, kad jis nėra BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu, nes jis, tiek atsižvelgiant į Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, tiek įvertinus bylos duomenis, buvo atsakingas tik už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne už tvarkymą, ir šią pareigą, teismo nuomone, atliko tinkamai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad J. V. B. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžio dalį dėl J. V. B. išteisinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį - pripažinti J. V. B. kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 15 MGL (564,90 Eur) dydžio baudą. Taip pat prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus naudai ir priteisti šį ieškinį solidariai iš J. V. B. ir I. P.. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.
1. Skunde nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl J. V. B. išteisinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina ir jo atžvilgiu priimtinas naujas - apkaltinamasis nuosprendis. Prokurorės nuomone, teismas, išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje esančius duomenis, juos įvertino neteisingai, todėl teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
2. Pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog J. V. B. yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas, todėl turi ne tik įgaliojimus valdyti įmonę, ją atstovauti, savo vardu priimti sprendimus, bet ir prisiima daugybę su įmonės valdymu susijusių pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei kituose teisės aktuose, tarp jų, ir Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytas pareigas tinkamai bei sąžiningai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą. Prokurorė nesutinka su teismo išvada, jog išteisintasis tinkamai atliko savo pareigas organizuodamas įmonės buhalterinę apskaitą. Iš bylos medžiagos matyti, jog jis surašė 2013 m. gruodžio 9 d. įgaliojimą, kuriuo įgaliojo personalo vadovę I. P. atstovauti įmonę (duomenys neskelbtini) banke ,,(duomenys neskelbtini)“,, teikti dokumentus, tvirtinti dokumentų kopijas, atsiimti dokumentus, pasirašyti pateikiamus dokumentus (1 t., 97 b. l), tačiau šiame galiojime nieko neminima apie buhalterinės apskaitos tvarkymo funkcijas, ką pripažino ir teismas.
3. Skunde nurodo, kad 2014 ir 2015 metais I. P., dirbdama personalo vadove, priimdavo pinigus iš bendrovės klientų, surašydavo atitinkamus dokumentus, išmokėjo atlyginimus darbuotojams - tai darė pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, t. y. apskaitos dokumentais neįformino ir neįrašė į apskaitą konkrečių ūkinių operacijų, trims bendrovės darbuotojams mokėjo neoficialų, apskaitos dokumentais nepagrįstą ir buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotą atlyginimą bei, siekdama, jog bendrovė išvengtų mokesčių į biudžetą, Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamose deklaracijose nurodė neteisingus duomenis apie darbuotojams išmokėtus atlyginimus. Nors bendrovėje buvo oficialiai įdarbinta buhalterė K. B., tačiau realiai apskaitą tvarkė personalo vadovė I. P., turėdama nekonkretų bendrovės vadovo J. V. B. įgaliojimą, kuriame nebuvo aptarti buhalterinės apskaitos tvarkymą liečiantys klausimai. Be to, I. P. šią veiklą vykdė nesant jos darbinę veiklą reglamentuojančių pareiginių nuostatų.
4. Prokurorės tvirtinimu, netgi tada, kai vadovas nesidomi įmonės veikla, tai neatleidžia jo nuo atsakomybės dėl įstatymuose nustatytų pareigų neatlikimo ar netinkamo jų atlikimo. Vertindama byloje surinktą medžiagą, prokurorė nurodo, kad J. V. B. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo bei gaudavo pastovų darbo užmokestį, domėjosi įmonės veikla, su I. P. minimaliai aptardavo buhalterinius dokumentus. Iš kaltinamojo J. V. B. parodymų prokurorė daro išvadą, jog jis nebuvo visiškai nusišalinęs nuo įmonės reikalų: dirbo bendrovėje, buvo atsakingas už darbo sritį, susijusią su pirminiu vairuotojų mokymu, sekė jiems sudarytų programų laikymąsi ir už tai gaudavo atlyginimą, žinojo, kokiu principu buvo apskaičiuojamas atlyginimas instruktoriams. Atsižvelgdama į J. V. B. parodymus, prokurorė tvirtina, kad jis nebuvo formalus bendrovės direktorius, kaip nusprendė teismas, o, turėdamas atitinkamą išsilavinimą, turėjo žinoti, kad jo, kaip direktoriaus, pareiga yra tinkamai suorganizuoti buhalterinę apskaitą įmonėje. Todėl, prokurorės nuomone, šiuo atveju aiškiai nesureguliuodamas I. P. bei bendrovėje dirbančios buhalterės darbinių funkcijų, susijusių su apskaita, įmonės veiklos eigoje iš esmės nesidomėdamas, kaip realiai ta apskaita tvarkoma, nusišalindamas nuo šios bendrovės veiklos srities, J. V. B. veikė nepakankamai atidžiai, t. y. veikė nerūpestingai. Dėl jo aplaidumo tinkamai nesuorganizavus įmonės buhalterinės apskaitos vedimo bei I. P. veiksmų, tvarkant apskaitą apgaulingai, prokurorės tvirtinimu, kilo pasekmės: už atitinkamą laikotarpį iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, apeliantė tvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. V. B. netinkamai ir nekokybiškai atliko savo pareigą dėl įmonės buhalterinės apskaitos suorganizavimo, neužtikrino tinkamos bei teisingos apskaitos, t. y. tvarkė ją aplaidžiai ir jo veiksmai (neveikimas), vykdant įmonės direktoriaus pareigą tinkamai suorganizuoti buhalterinę apskaitą, atitinka BK 223 straipsnio 1 dalies dispoziciją, jis yra BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas.
5. Be to, prokurorė akcentuoja ir 2015 m. lapkričio 26 d. specialisto išvadą Nr. 5-4/97, kurioje nurodyta, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. DC-574) 21 straipsnį, už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, o pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (2008 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1633 redakcija) 27 straipsnį, už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku atsako įmonės vadovas. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir specialistė N. S.. Pažymi, kad nors J. V. B. įgaliojimu perleido dalį savo funkcijų kitam asmeniui, tačiau jam ir toliau buvo mokamas darbo užmokestis ir jis, būdamas vadovu, turėjo žinoti, ką kas veikia įmonėje, todėl jis atsako už padarytus pažeidimus. Nurodo, kad iš specialistės paaiškinimų ir kitų bylos duomenų matyti, jog J. V. B. nebuvo perleidęs I. P. visų savo, kaip bendrovės vadovo, funkcijų, nes pats kaltinamasis teisme nurodė, kad jis su I. P. bei R. B. bendrovėje buvo pasiskirstę konkrečias veiklos sritis.
6. Nurodo, kad pripažinus J. V. B. kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, keistina ir teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio, kadangi bendrovėje, kuriai vadovavo J. V. B., buvo nustatyti pažeidimai, susiję su darbo užmokesčio priskaičiavimu ir išmokėjimu įmonės darbuotojams, buvo neapskaičiuoti ir biudžetui nesumokėti atitinkami mokesčiai. VSDFV Šiaulių skyriaus civilinis ieškinys dėl 3 528,47 Eur turtinės žalos atlyginimo turėtų būti priteistas solidariai iš J. V. B. ir I. P..

6. Apeliaciniu skundu nuteistoji I. P. prašo panaikinti nuosprendžio dalį, pagal kurią ji pripažinta kalta ir jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, o civilinį ieškinį atmesti.
1. Nurodo, kad pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. rugsėjo 2 d. įstatus, bendrovės vienintelis akcininkas ir savininkas bei vadovas yra steigėjas J. V. B., kuris neturi teisės perįgalioti. Pažymi, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. gruodžio 9 d. įgaliojimą ji nebuvo paskirta tokia vadove, kuri turėtų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 20 straipsnyje ar įstatuose numatytas pareigas, jai nebuvo suteikti tokie įgaliojimai, kurie numatyti bendrovės steigimo dokumentuose ar Buhalterinės apyskaitos įstatyme, todėl ji nėra ir negali būti nusikaltimų, numatytų BK 220, 222 ar 223 straipsniuose, subjektu. Atkreipia dėmesį, kad ji bendrovėje dirbo tik personalo vadove, turi tik pedagoginį išsilavinimą ir visiškai nesupranta Buhalterinės apskaitos įstatymo.
2. Taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta tyčia jos veiksmuose, o tai, kad ji savo kaltę pripažino, neužtenka jos veiksmus kvalifikuoti kaip nusikalstamus, kadangi, pasak apeliantės, nusikalstamos veikos konstatavimui reikalinga nustatyti nusikalstamos veikos požymius.
3. Apeliantė taip pat teigia, kad teismas pažeidė procesines teisės normas, nes nesivadovavo nustatytomis aplinkybėmis ir padarė išvadas, kurios visai neatitinka bylos aplinkybių. Atkreipia dėmesį, kad ji nagrinėjimo teisme metu ne kartą parodė, kad buhalterinės apyskaitos nesupranta, visas klaidas, jeigu tokios yra, padarė dėl to, kad ji tokio darbo nesuprato, visus duomenis užrašydavo tokius, kokius surašė buhalterė. Pažymi, kad nors teismas aprašomąja dalimi nustatė, jog ji dalinai prisipažino, tačiau, pasak apeliantės, kalta ji prisipažino tik dėl to, ką padarė, o, ar tai nusikalstama veika, ar ne, ji nesupranta. Pasak apeliantės, teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje ir visiškai nukrypo nuo BPK 301 straipsnio reikalavimų, tuo pažeisdamas procesines teisės normas.
4. I. P. teigimu, teismas nepagrįstai tenkino civilinį ieškinį.
7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras Paulius Andruškevičius prašė prokurorės apeliacinį skundą dėl J. V. B. pripažinimo kaltu tenkinti, o nuteistosios I. P. apeliacinį skundą atmesti. Išteisintojo J. V. B. gynėjas advokatas Ričardas Ralys prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, dėl nuteistosios I. P. apeliacinio skundo paliko spręsti teismui. Nuteistoji I. P. ir jos gynėjas advokatas Zigmantas Lipnevičius prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, dėl prokurorės skundo nuteistoji I. P. paliko spręsti teismui, o jos gynėjas prašė skundą atmesti.

               Apeliaciniai skundai atmestini.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
9. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Dėl prokurorės skundo

10. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.
11. Prokurorės apeliaciniame skunde iš esmės ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo konstatuota, kad J. V. B. nėra BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu, nes, kaip konstatavo apylinkės teismas, jis buvo tik formalus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pats tiesiogiai buhalterinės apskaitos netvarkė, tam bendrovėje buvo įdarbinta buhalterė K. B., kuri tvarkė buhalterinę apskaitą, o pastarajai finansinius dokumentus teikė J. V. B. įgaliotas asmuo – I. P., kuri taip pat atliko pinigų rinkimo funkciją, teikė ataskaitas bei deklaracijas valstybinėms institucijoms, atlikinėjo kitas funkcijas.
12. Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, išteisindamas J. V. B., tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, o teismo išvados pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išteisinamasis nuosprendis J. V. B. dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo priimtas remiantis tiek kaltinamųjų, tiek liudytojų (UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, šios įmonės klientų) parodymais, specialisto išvadomis bei pačios specialistės parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, rašytine bylos medžiaga. Teismas motyvuotai pagrindė savo sprendimą ir tinkamai įvertino įrodymų visumą, jų tarpusavio sąsają, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, ir padarė teisėtas bei pagrįstas išvadas, kad J. V. B. nepadarė veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje.
13. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl aplaidžių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu.
14. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą, arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotajai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsniai). Teismų praktikoje laikoma, kad vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-406-895/2015).
15. Prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog išteisintasis buvo tik formalus bendrovės vadovas. Prokurorės nuomone, tai, kad J. V. B. vadovavo įmonei ir buvo atsakingas už tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, patvirtina faktas, jog jis dirbo bendrovėje ir gavo pastovų atlyginimą, domėjosi įmonės veikla, imant paskolas pasirašydavo sutartis su banku, buvo atsakingas už pirminį vairuotojų paruošimą, sekė jų paruošimo programų laikymąsi, žinojo atlyginimų skaičiavimo instruktoriams principą.
16. Tačiau analizuojant, ar J. V. B., būdamas teisėtu įmonės vadovu, realiai atliko vadovo funkcijas, faktiškai nenustatyti jokie vadovavimą įmonei patvirtinantys jo veiksmai. Iš liudytojų (įmonės darbuotojų) K. U. (vairavimo instruktoriaus) (3 t., 71-72 b. l.), G. R. (vairavimo instruktoriaus) (3 t., 73 b. l.), T. K. (administratorės) (3 t., 89 b. l.), K. B. (buhalterės) (3 t., 99 b. l.) parodymų matyti, kad įmonės vadovais jie laikė I. P. ir R. B., kurie jiems davė tiesioginius nurodymus: su R. B. instruktoriai derėdavosi dėl atlyginimo, I. P. mokėjo atlyginimus, pasirašinėjo įmonės veiklai būtinus dokumentus, įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymui buhalterei pateikdavo reikalingus dokumentus. Kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbusiems instruktoriams tiesioginius nurodymus davė ir visi klausimai buvo derinamai ne su J. V. B., o su R. B., matyti ir iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojais V. J. ir A. J. parodymų, kurie buvo pagarsinti teisminio nagrinėjimo metu (3 t., 107 b. l.). Minėti liudytojai taip pat parodė, kad jiems nurodymus duodavo R. B., jis mokėjo darbo užmokestį, kartais darbo užmokestį mokėdavo ir I. P. (1 t., 89-90, 112-113 b. l.). Kad J. V. B. pažinotų kaip vadovą nenurodė ir liudytojais byloje apklausti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ klientai. Liudytojai I. M. (3 t., 89 b. l.), J. V. (3 t., 107 b. l.), G. V. (3 t., 137 b. l.) teismui parodė, kad dėl mokslo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ jos bendravo tik su I. P.. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad po visais oficialiais UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentais – mokymo sutartimis, darbo sutartimis, įmonės metinėmis finansinėmis ataskaitomis ir kt., nėra J. V. B. parašo  (1 t., 21 b. l.). Kad J. V. B. buvo nusišalinęs nuo bendrovės valdymo teismui nurodė ir specialistė N. S. (3 t., 120 b. l.).
17. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. V. B. buvo tik formalus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas, tačiau faktiškai neatliko jokių UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovo funkcijų, nepasirašinėjo su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veikla susijusių dokumentų, t. y. neatliko veiksmų, kurie priklauso uždarosios akcinės bendrovės vadovo kompetencijai. Kaip nurodė ir pats išteisintasis, jis įmonėje buvo atsakingas tik už tai, kad būtų laikomasi KET reikalavimų mokant vairuotojus pagal sudarytas programas, t. y. buvo atsakingas už dėstomų programų atitikimą norminiams aktams (3 t., 126 b. l.), kurios, teismo nuomone, tikrai negali būti tokios funkcijos, kurios priskiriamos įmonės vadovavimui. Ir nors prokurorė skunde remiasi ir I. P. paaiškinimais teisme apie tai, kad J. V. B. domėjosi įmonės veikla ir jie aptardavo buhalterinius dokumentus, išteisintasis pasirašydavo sutartis su bankais, tačiau iš tų pačių įrodymų matyti ir tai, kad J. V. B., kaip direktoriaus parašas būdavo tik ant tų dokumentų, ant kurių I. P. neturėjo teisės pasirašyti pagal jai J. V. B. suteiktą įgaliojimą, o visur kitur, kur galėjo, dokumentus pasirašydavo I. P. (3 t., 128 b. l.). Tai leidžia daryti išvadą, kad J. V. B. kai kurių dokumentų pasirašymą lemdavo tų dokumentų nustatyta pasirašymo tvarka, o ne jo, kaip vadovo, neformalus priskirtų funkcijų vykdymas. O tai, kad I. P. teismui nurodė, jog ji dėl įmonės veiklos pasitardavo su J. V. B., aukštesnio teismo nuomone, taip pat negali laikoma išteisintojo vadovavimu įmonei, nes, kaip nustatyta byloje, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra šeimos verslas, todėl pokalbiai, pasitarimai šeimos narių tarpe apie šeimos narių verslą yra natūralus dalykas. Be to, iš ikiteisminio tyrimo metu duotų I. P. parodymų matyti, jog tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ji iš karto nurodė, kad direktorius J. V. B. bendrovės valdyme nedalyvavo, ką pakartojo ir papildomos apklausos metu (1 t., 169, 177 b. l.).
18. Esant šioms aplinkybėms, aukštesnio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. V. B. nepripažino BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu ir priėmė jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, nes jis, tiek atsižvelgus į Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, tiek įvertinus bylos duomenis, buvo tik formalus įmonės vadovas, nusišalinęs nuo vadovavimo jai ir, organizuodamas buhalterinės apskaitos tvarkymą, surašytu įgaliojimu šias funkcijas buvo perdavęs kitam įmonės darbuotojui – personalo vadovei I. P. (1 t. 97 b. l.). Be to, kaip jau buvo minėta, J. V. B., nors ir būdamas formalus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, vadovas, tačiau pavesdamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus pagal darbo sutartį dirbančiam buhalteriui, iš esmės įgyvendino Buhalterinės apskaitos įstatymo jam nustatytą pareigą organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą.
19. Atsižvelgdama į minėtus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes padarė teisingą išvadą, jog J. V. B. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto  BK 223 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, todėl tenkinti prokurorės skundo šioje dalyje nėra jokio pagrindo. Kadangi J. V. B. nepadarė jokios nusikalstamos veikos, tuo pačiu jo veiksmais nebuvo padaryta ir turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, todėl kaip nepagrįstas atmestinas ir prokurorės skundas dalyje dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui padarytos turtinės žalos priteisimo iš J. V. B..

Dėl nuteistosios I. P. skundo

20. Iš nuteistosios I. P. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji, prašydama ją išteisinti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, t. y. pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, be to į metinę šios įmonės pelno mokesčio deklaraciją už 2014 metus (forma PLN204) buvo įrašyti neteisingi duomenys apie patirtas darbo apmokėjimo sąnaudas ir šie žinomai neteisingi duomenys 2015 m. birželio 1 d. buvo pateikti elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, o taip pat į metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją už 2014 metus (forma FR0573) buvo įrašyti neteisingi duomenys apie darbuotojams išmokėtas apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų sumas ir šie žinomai neteisingi duomenys 2015 m. vasario 1 d. buvo pateikti elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau teigia, kad ji nėra tinkamas apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektu, o tuo pačiu jai negali kilti atsakomybė ir už neteisingą duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimą.
21. Tokį teiginį apeliantė grindžia tuo, jog ji 2013 m. sausio 9 d. įgaliojimu buvo įgaliota atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje, VĮ Registrų centras, AB banke ,, (duomenys neskelbtini)“, teikti dokumentus, tvirtinti dokumentų kopijas, atsiimti dokumentus, pasirašyti teikiamus dokumentus, tačiau nebuvo įgaliota vadovauti visai įmonės veiklai, įmonėje dirbo tik personalo vadove. Apeliantė taip pat nurodo, kad turi tik pedagoginį išsilavinimą ir, jos teigimu, visiškai nesupranta buhalterinės apskaitos. Be to, nurodo ir tai, kad apylinkės teisme nebuvo nustatyta jos tyčia padaryti jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. 
22. Teisėjų kolegija tokius nuteistosios I. P. apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Minėtame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus (pvz. dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai nustatyti šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-422-303/2015, 2K-508-976/2015).
23. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Įmonės vadovas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Taigi, nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013).
24. Nagrinėjamoje byloje atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Padaryti pažeidimai ir dėl jų kilę padariniai aprašyti 2015 m. lapkričio 26 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 5-4/97 (1 t., 132-141 b. l.), kurioje konstatuota, kad dėl ūkinių operacijų už 1 356,17 Eur neįforminimo dokumentais ir neįrašymo į apskaitą, nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 metus ir 2015 metų sausio mėnesį, taip pat dėl išmokėto darbo užmokesčio 30 665,01 Lt, nepagrįsto apskaitos dokumentais ir neparodyto 2014 metų veiklos buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 metus.
25. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog dėl tyrimo metu nustatytų įstatymo pažeidimų kilo specialisto išvadoje nustatyti padariniai, nes, esant daliai neteisingų pirminių dokumentų ir neįforminant ūkinių operacijų apskaitos dokumentais, negali būti teisinga buhalterinė apskaita, o būtent joje atsispindi įmonės veikla, jos turtas, nuosavas kapitalas, turimi įsipareigojimai ir pan.
26. Dėl nuteistosios I. P. apeliacinio skundo argumentų, kad ji nebuvo įmonės įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka įpareigota tvarkyti buhalterinę apskaitą, jos netvarkė, tam neturi tinkamo išsilavinimo ir net nesupranta buhalterinės apskaitos, pažymėtina, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika – apgaulingas apskaitos tvarkymas – gali pasireikšti ir neveikimu, sąmoningu buhalterinės apskaitos netvarkymu, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimu apskaitos dokumentuose, kas šiuo atveju ir nustatyta, t. y. nuteistoji, gaudama pajamas už jos faktiškai vadovaujamos įmonės suteiktas vairavimo mokymo paslaugas ir parduotas prekes, šių ūkinių operacijų buhalterinės apskaitos dokumentuose neužregistravo, o išmokėdama papildomą darbo užmokestį, jo taip pat neapskaitė 2014 metų buhalterinėje apskaitoje. Nors I. P. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įstatų nustatyta tvarka nebuvo įpareigota tvarkyti šios įmonės buhalterinės apskaitos, tačiau pažymėtina, kad 2013 m. gruodžio 9 d. jai įmonės direktoriaus J. V. B. buvo surašytas įgaliojimas atstovauti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), AB banke ,,(duomenys neskelbtini)“, teikti dokumentus, tvirtinti dokumentų kopijas, atsiimti dokumentus, pasirašyti pateikiamus dokumentus (1 t., 97 b. l.), kurio pagrindu I. P. faktiškai ir vadovavo šiai įmonei, tai yra veikė šios įmonės vardu, jos naudai ir interesais, turėjo teisę įmonės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą. Apie faktą, jog I. P. faktiškai vadovavo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, patvirtinančius duomenis (įrodymus) aukštesnysis teismas pasisakė nutarties 16 ir 17 punktuose, todėl pakartotinai jų nemini. Teismas konstatuoja, jog anksčiau nurodytais duomenimis visiškai paneigta nuteistosios I. P. versija, kad ji nebuvo faktinė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovė ir tuo pačiu nebuvo atsakinga už teisingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad J. V. B. buvo tik formalus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o faktinis vadovavimas įmonei 2013 m. gruodžio 9 d. įgaliojimo pagrindu buvo pavesta nuteistajai I. P..
27. Ir nors nuteistoji I. P. kaltę dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ginčija ir teigia, kad įmonėje dirbo tik personalo vadove, turi tik pedagoginį išsilavinimą ir visiškai nesupranta buhalterinės apskaitos, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad I. P. sąmoningai nepateikė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei visų buhalterinės apskaitos dokumentų, nepateikė duomenų apie papildomas pajamas bei išlaidas, kurios dėl to nebuvo apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje. Byloje nėra jokių duomenų, kad buhalterė būtų netinkamai suvedusi jai I. P. pateiktus finansinius dokumentus ar kitaip būtų netinkamai atlikusi savo, kaip buhalterės, pareigas. Bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad I. P. valdė įmonės grynuosius pinigus, nes ji priimdavo pinigus iš klientų bei mokėdavo atlyginimus, t. y., būdama atsakinga už personalą, pagal įgaliojimą įpareigota atstovauti įmonę valstybinėse institucijose, atsakinga už tinkamą dokumentų pateikimą buhalterei, pažeisdama buhalterinės apskaitos įstatymus, tyčia, siekdama nuslėpti grynųjų pinigų gavimo bei didesnio darbo užmokesčio išmokėjimo faktus, apgaulingai tvarkė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes buhalterinėje apskaitoje nebuvo parodytos faktiškai įvykusios ūkinės operacijos ir išmokėti didesni darbo užmokesčiai.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, konstatuodamas, kad I. P. veikė tyčia, teisinės klaidos nepadarė. Ir nors, kaip nepagrįstai nurodo apeliantė, apylinkės teismo sprendime nėra nustatytos aplinkybės, kad ji veikė tiesiogine tyčia, tačiau iš nuosprendyje padarytų teismo išvadų matyti, kad teismas, spręsdamas apie tyčios buvimą I. P. veiksmuose, vertino tai, kad buvo padaryti net keli buhalterinės apskaitos pažeidimai, jie nebuvo vienkartinio ir atsitiktinio pobūdžio, į apskaitą neįtraukimas gautų pajamų už suteiktas paslaugas, taip pat  tikrovės neatitinkančių duomenų apie išmokėtus darbo užmokesčius sąmoningas pateikimas buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui (apie tai jam nežinant) dėl jų įtraukimo į UAB ,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą rodo, kad I. P. suvokė, jog taip bus iškraipyta bendrovės buhalterinė apskaita, ir to norėjo, nes įmonės veikloje disponavo neatskaitytomis lėšomis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės – turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-526/2011 ir kt.).
29. Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistoji I. P., būdama UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ faktine vadove (veikdama šios įmonės vardu, jos naudai ir interesais, turėdama teisę įmonės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą) 2013 m. gruodžio 9 d. jai įmonės direktoriaus J. V. B. surašyto įgaliojimo pagrindu, tyčia, siekdama nuslėpti pajamas bei išvengti mokesčių, apskaitos dokumentais neįformino ir buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendyje nurodytų pajamų bei darbuotojams išmokėjo neapskaitytą darbo užmokestį, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 metus ir 2015 metų sausio mėnesį.
30. Nuteistoji I. P. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuteista ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, kadangi ji, būdama UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ faktine vadove (veikdama šios įmonės vardu, jos naudai ir interesais, turėdama teisę įmonės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą) 2013 m. gruodžio 9 d. jai įmonės direktoriaus J. V. B. surašyto įgaliojimo pagrindu (kuriame, beje, tiesiogiai buvo numatyta jos teisė atstovauti įmonę Valstybinėje mokesčių inspekcijoje), tyčia, apgaulingai tvarkydama įmonės buhalterinę apskaitą ir siekdama išvengti mokesčių, į metinę šios įmonės pelno mokesčio deklaraciją už 2014 metus (forma PLN204) įrašė neteisingus duomenis apie patirtas darbo apmokėjimo sąnaudas ir šiuos žinomus neteisingus duomenis 2015 m. birželio 1 d. pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, o taip pat į metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją už 2014 metus (forma FR0573) įrašė neteisingus duomenis apie darbuotojams išmokėtas apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų sumas ir šiuos žinomai neteisingi duomenys 2015 m. vasario 1 d. pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.
31. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. BK 220 straipsnyje nustatytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtys yra formalios. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Tyčios turinį pagal BK 220 straipsnį sudaro tai, kad kaltininkas suvokia, jog pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, ir to nori.
32. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistoji I. P. daliai įmonės darbuotojų mokėjo neoficialų darbo užmokestį, kurio, kaip jau buvo minėta, neįrašė į darbo užmokesčio žiniaraščius ir neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, o po to neteisingus duomenis apie patirtas darbo apmokėjimo sąnaudas bei darbuotojams išmokėtas apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų sumas įrašė į metinę įmonės pelno mokesčio deklaraciją už 2014 metus (forma PLN204) bei metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją už 2014 metus (forma FR0573) ir šias deklaracijas elektroninio deklaravimo būdu pateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. I. P., pateikdama Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai aukščiau minėtas deklaracijas, suvokė, kad jose pateikia neteisingus duomenis apie įmonės patirtas darbo apmokėjimo sąnaudas bei darbuotojams išmokėtas apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų sumas, ir to norėjo, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
33. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl to, kad nuteistoji I. P., apgaulingai tvarkydama įmonės buhalterinę apskaitą, išmokėjo darbuotojams buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį – 30 665,01 Lt (8881,20 Eur), nesumokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui 11452,16 Lt (3316,77 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 730,98 Lt (211,70 Eur) privalomojo sveikatos draudimo įmokų, tai yra nuteistosios I. P. nusikalstamais veiksmais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui buvo padaryta 12 183,14 Lt (3528,47 Eur) turtinė žala (1 t., 201-202 b. l.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistosios I. P. priteisė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui 3528,47 Eur žalos atlyginimo.
34. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

               Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

               Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir nuteistosios I. P. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai                                                                                     Ernesta Montvidienė

                                                                                   Alfredas Vilbikas

                                                                                   Laisvydas Zederštremas