Administracinė byla Nr. eI3-1615-809/2021

                                        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04266-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3

                                                        (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl įsakymo ir sprendimų panaikinimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. K-1007 „Dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktoriaus R. P. padaryto tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Įsakymas) bei Ministerijos 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą „Dėl komisijos narių nušalinimo“ Nr. (1.1.21.60E)10AD-254 (toliau – ir 2020 m. lapkričio 23 d. Sprendimas) ir 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą „Dėl komisijos narių nušalinimo“ Nr. (1.1.21.60E)10AD-271 (toliau – ir 2020 m. lapkričio 30 d. Sprendimas).

Pareiškėjas pažymėdamas ginčo faktines aplinkybes nurodo, jog Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. spalio 29 d. įsakymu Nr.V-2430 „Dėl komisijos galimai padarytam darbo pareigų pažeidimui tirti sudarymo“ sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą ir pateikė 2020 m. gruodžio 1 d. išvadą Nr. BR-639 „Tyrimo išvada dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktoriaus R. P. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada), su kuria pareiškėjas, be kita ko, supažindintas nebuvo. Remiantis minėta išvada Ministerija priėmė Įsakymą, kuriuo pripažino, kad pareiškėjas pažeidė: 1) Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 3 straipsnį, nes nebuvo vykdomas tinkamas informacijos Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinei sistemai (toliau – ir ULSVIS) teikimas, atnaujinimas, tvarkymas bei reikiamos informacijos teikimas trečiosioms šalims, neįgyvendinama numatyta pareiga: visas diagnozuotas užkrečiamąsias ligas ir išskirtus šių ligų sukėlėjus registruoti ULSVIS. Išvadoje nurodyta, kad dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC) vadovo neveikimo savalaikiai nebuvo tinkamai apdorojami, sisteminami ir teikiami kitoms institucijoms reikiami duomenys; 2) Sveikatos sistemos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5, 11 punktus, 59 straipsnį, nes NVSC neužtikrino įtvirtintų pareigų vykdymo, susijusių su užkrečiamųjų ligų informacijos valdymu, židinių ištyrimu, informacijos teikimo kitoms Lietuvos bei Europos institucijoms; direktorius vienasmeniškai nevykdydamas įsakymuose įtvirtintų pavedimų, savo veiksmais ignoravo ir nesilaikė norminių teisės aktų, sukuriančių teises ir pareigas visiems teisinio santykio dalyviams. Išvadoje nurodyta, kad valstybės lėšomis įsigytos sistemos naudojimas ir atnaujinimas nėra galimas tik dėl NVSC vadovo neveikimo ir netinkamo veikimo. Tokiu būdu buvo užkirstas kelias kitoms institucijoms tinkamai naudotis sistema, kurios informacija labai aktuali ir reikalinga pandemijos valdymui, nesudarytos duomenų teikimo sutartys su naudotojais, kuriems reikalinga aktuali informacija iš ULSVIS; 3) Sveikatos sistemos įstatymo 59 straipsnį, nes NVSC vadovas (pareiškėjas) nesilaikė įstatyminių nuostatų ir įsakymuose nustatytų veiksmų neatliko juose įtvirtintais terminais; 4) Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 3 straipsnio 5 punktą, 7 straipsnio 3 dalies 3 punktą, 12 straipsnį, 15 straipsnio 3 punktą, 15 straipsnio 14 punktą, nes žmonių užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros profilaktikos ir kontrolės priemones, siekiant mažinti šalies gyventojų sergamumą, mirtingumą ir invalidumą nuo jų, kai kurių užkrečiamųjų ligų likvidavimą, tinkamą pasirengimą ir reagavimą į iškilusias dėl užkrečiamųjų ligų grėsmes visuomenei, Visuomenės sveikatos priežiūros viešąjį administravimą pagal savo kompetenciją vykdo ir NVSCV, kuri pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nustatytą kompetenciją vykdo užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę; 5) Pareigybės aprašymo 4 punktą, 7.1 papunktį, 7.2 papunktį, 7.3 papunktį, 7.4 papunktį, 7.5 papunktį, 7.8 papunktį, 7.9 -7.16 papunkčius, 7.18-7.22 papunkčius, nes NVSC vadovo pozicija skirta centro darbui organizuoti bei atsakyti už centro veiklą įgyvendinant teisės aktų nuostatas. Ministro įsakymų ir įstatyminių nuostatų nevykdymas pažeidžia šį reikalavimą, o tai reiškia netinkamą NVSC darbo organizavimą, kontroliavimą bei NVSC darbo planavimą; 6) NVSC nuostatų 3, 9 punktus, 10.4, 10.10 papunkčius, 16, 18 punktus, nes nebuvo užtikrinamas pagrindinių NVSC tikslų įgyvendinimas, susijęs su užkrečiamųjų ligų profilaktika ir kontrole, netinkamai vykdomos funkcijos, susijusios su užkrečiamųjų ligų epidemiologine priežiūra, neperėmus tinkamai ULSVIS strigo atvejų ištyrimas ir protrūkių valdymas. Išvadoje konstatuota, kad taip NVSC direktorius neužtikrino tinkamos įstaigos darbo planavimo, organizavimo ir kontroliavimo; 7) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 5 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas, nes NVSC vadovas, neužtikrindamas ULSVIS esančių duomenų tinkamo tvarkymo, pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą teisėtumo principą; neužtikrindamas, kad asmens duomenys, esantys ULSVIS, būtų tikslūs ir prireikus atnaujinami, t. y. neužtikrindamas, kad būtų imamasi visų pagrįstų priemonių, kad asmens duomenys, kurie nėra tikslūs, atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinami arba ištaisomi, pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies d punkte įtvirtintą tikslumo principą; nesiimdamas atitinkamų techninių ar organizacinių priemonių, užtikrinančių tinkamą asmens duomenų saugumą, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo, pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtintą vientisumo ir konfidencialumo principą; neįgyvendinamas BDAR duomenų valdytojui nustatytų pareigų bei negebėdamas įrodyti, kad laikosi BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų, pažeidė 2 dalyje nustatytą atskaitomybės principą. NVSC vadovas realiai nevaldė ULSVIS ir neužtikrino BDAR 5 straipsnyje įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo principų; 8) Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 5 punktą, 33 straipsnio 1 dalį, 34 straipsnį, nes nebuvo užtikrinama sistemoje esančių asmens duomenų apsauga; NVSC yra paskirtas atsakingu už ULSVIS, teisiškai sistema priklauso NVSC, tačiau NVSC direktorius realiai sistemos nevaldė; 9) Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-19 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, 6, 7, 8, 9 punktus, 10.2 papunktį, 12, 14, 15, 18 punktus, 20-27 punktus, 29, 30, 31 punktus, nes NVSC yra ULSVIS sistemos valdytojas ir tvarkytojas bei asmens duomenų valdytojas, t. y., kaip atsakingas už technines ir organizacines priemones, skirtas užtikrinti ULSVIS saugą, neužtikrino tvarkomų asmens duomenų konfidencialumo, vientisumo ir prieinamumo, apsaugos nuo netyčinio arba neteisėto sunaikinimo, praradimo, pakeitimo, atskleidimo be leidimo ar neteisėtos prieigos prie jų ir nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo, taip pat saugų duomenų perdavimą kompiuteriniais tinklais; 10) Registrų ir valstybės informacinių sistemų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1263 „Dėl Registrų sąrašo reorganizavimo į Registrų ir valstybės informacinių sistemų registrą ir Registrų ir valstybės informacinių sistemų registro nuostatų patvirtinimo“, 15, 16, 19, 20, 24, 25, 44, 45, 46 punktus, nes NVSC vadovas privalėjo per 5 darbo dienas pateikti informaciją Registrų ir valstybės informacinių sistemų registrui. Informacija Registrų ir valstybės informacinių sistemų registrui pateikta tik 2020 m. rugsėjo 11 d.; 11) Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. V-1762 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-19 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ 2, 3 punktus, nes nebuvo įgyvendintos pareigos perimti ULSVIS valdytojo ir tvarkytojo ir asmens duomenų valdytojo teises ir pareigas, t. y. NVSC nuo 2020 rugpjūčio 5 d. bei nustatytai datai nepaskyrė Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos informacinės sistemos duomenų valdymo įgaliotinio, saugos įgaliotinio, informacinės sistemos administratoriaus.

Pareiškėjas, gavęs pranešimą apie galimai padarytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė paaiškinimą, su kuriuo pateikė ir nušalinimą atitinkamiems Komisijos nariams. Nušalinimas Komisijos nariams buvo reiškiamas motyvuojant tuo, kad minėti asmenys dalyvavo procesuose bei teikė siūlymus sprendimams, dėl kurių ir buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo nagrinėjimas pareiškėjo atžvilgiu, o tai leido pagrįstai abejoti Komisijos narių nešališkumu ir objektyvumu. Komisijos narių nušalinimas buvo grindžiamas elektroniniu susirašinėjimu. Pareiškėjo teiktas nušalinimas buvo išspręstas 2020 m. lapkričio 23 d. Sprendimu. Pakartotinis pareiškėjo prašymas nušalinti tuos pačius Komisijos narius buvo išspręstas 2020 m. lapkričio 30 d. Sprendimu.

Dėl Išvadoje ir Įsakyme konstatuoto Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 3 straipsnio pažeidimo nurodo, kad nei vienoje šio straipsnio nuostatoje nėra įtvirtinta pareiga teikti reikiamą informaciją trečiosioms šalims. Minėto įstatymo 2 dalies nuostata numato tik duomenų teikimą vadovaujančiai informacinės sistemos tvarkymo įstaigai. Įsakyme taip pat nenurodyta, kaip pasireiškė vadovo (pareiškėjo) neveikimas ir kokią tiesioginę įtaką vadovo neveikimas turėjo duomenų tinkamam apdorojimui, sisteminimui ir teikimui. Be to, NVSC negali būti atsakingas už ULSVIS veikimą, kadangi minėta informacinė sistema dar nėra perduota NVSC.

Dėl Sveikatos sistemos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies atitinkamų punktų pažeidimo nurodo, kad Iš Įsakymo nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Įsakyme nurodytus principus. Pažymi, kad šiuo atveju nebuvo galima reikalauti to, kas neįmanoma. Pareiškėjas negali būti baudžiamas už tai, ko nepadarė. Tokia situacija nėra suderinama su bendraisiais teisės principais bei pažeidžia teisinio tikrumo, apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių bei teisinės valstybės principus. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta už pareigų, susijusių su ULSVIS priežiūra, nevykdymu, tačiau, kaip jau minėta, ULSVIS nebuvo (ir nėra) perduota NVSC ne dėl NVSC kaltės, todėl, pareiškėjo teigimu, Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Neperdavus ULSVIS NVSC, pastarasis dėl objektyvių priežasčių negalėjo sudaryti duomenų teikimo sutarčių su naudotojais, kuriems reikalinga aktuali informacija iš ULSVIS. Be to, kaip teigia pareiškėjas, iš Įsakymo 1.2. punkto nėra aišku, kokių įsakymuose įtvirtintų pavedimų pareiškėjas nevykdė. Pareiškėjo teigimu, Įsakymas grindžiamas abstrakčiais teiginiais, o tai nėra suderinama su Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos teismų praktika.

Dėl Sveikatos sistemos įstatymo 59 straipsnio pažeidimo nurodo, kad pareiškėjui iš esmės nėra aišku, kokiuose įsakymuose ir kokių veiksmų pareiškėjas neatliko.

Dėl Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 3 straipsnio 5 punkto, 7 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 12 straipsnio, 15 straipsnio 3 punkto, 15 straipsnio 14 punkto pažeidimo nurodo, kad šiais punktais nurodoma, jog NVSC nevykdė viešojo administravimo funkcijų, tačiau nėra aišku, kurių viešojo administravimo funkcijų NVSC nevykdė ir kaip tas nevykdymas pasireiškė.

Dėl Pareigybės aprašymo 4 punkto, 7.1, 7.2, 7.3, 7.4, 7.5, 7.8 papunkčių, 7.9 -7.16 papunkčių, 7.18-7.22 papunkčių nurodo, kad iš Įsakymo taip pat nėra aišku, kaip pasireiškė netinkamas NVCS darbo organizavimas, kontroliavimas bei planavimas.

Pažymi, kad nors Įsakyme konstatuotas nuostatų 10.10 papunkčio pažeidimas, tačiau nėra aišku, kaip pareiškėjas pažeidė šiame punkte įtvirtintą NVCS atliekamą funkciją, t. y., kokiuose Europos Sąjungos institucijų komitetų ir darbo grupių, tarptautinių ir nacionalinių darbo grupių veikloje NVSC nedalyvavo. Be to, Įsakymo 1.6. punktas dubliuojasi su Įsakymo 1.5. punktu, o kadangi du kartus konstatuotas netinkamas NVSC darbo planavimas, organizavimas ir kontroliavimas, tai suteikia pagrindą konstatuoti ir non bis in idem principo pažeidimą.

Nesutikdamas su Įsakyme konstatuotu Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 5 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatų pažeidimu nurodo, kad NVSC 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (13 16.1.1 E)2-49453 kreipėsi į Ministeriją ir į Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą (toliau – ir ULAC), informuodamas, kad kol Informacinė sistema nėra perduota (nėra pasirašytas priėmimo ir perdavimo aktas) NVSC negali užtikrinti šios sistemos veikimo, asmens duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo. Tuo pagrindu prašė įpareigoti ULAC pereinamuoju laikotarpiu užtikrinti informacinės sistemos nepertraukiamą veikimą, asmens bei kitų duomenų apsaugą. Pažymi, kad 2020 m. spalio 1 d. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir NKSC) raštu Nr. (4.1 E) 6K-611 „Dėl užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos saugos nuostatų derinimo“ buvo suderinti ir 2020 m. spalio 7 d. NVSC direktoriaus įsakymu Nr. VKE-443 „Dėl užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos (ULSVIS) saugos nuostatai; 2020 m. spalio 12 d. NKSC pateikti derinti ULSVIS saugos dokumentai – Saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklės, Veiklos tęstinumo valdymo planas ir Naudotojų administravimo taisyklės. 2020 m. spalio 29 d. buvo gautos NKSC pastabos, pagal kurias dokumentai buvo koreguojami. Tai pat NVSC su 2020 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr.(08 1.9 E)2-65799 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos“ kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – ir VDAI) bei informavo apie susidariusią situaciją bei apie tai, kad NVSC neturi galimybės įgyvendinti Bendrajame duomenų apsaugos reglamente duomenų valdytojui nustatytų pareigų ir atskaitomybės principo. NVSC 2020 m. spalio 9 d. raštu Nr. (15 11.4 E)2-78733 „Pranešimas apie asmens duomenų saugumo pažeidimą“ kreipėsi į VDAI dėl asmens duomenų saugumo pažeidimo, nurodydamas, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. įsigaliojo Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. liepos 31 d. įsakymas Nr. V-1762 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-19 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl ULSVIS), kuriuo paskirtas kitas Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos valdytojas ir tvarkytojas – NVSC. ULAC buvo pavesta perduoti ULSVIS, tačiau iki šiol informacinė sistema nėra perduota NVSC. ULSVIS patalpinta UAB „BAIP“ administruojamose tarnybinėse stotyse. NVSC taip pat kreipėsi į ULAC, UAB „BAIP“ bei apie situaciją informavo Ministeriją atitinkamais raštais, tačiau šiai dienai ULSVIS teisėtam valdytojui nėra perduotas ir asmens duomenų saugumo pažeidimas nėra suvaldytas. Taigi, už BDAR principų laikymąsi pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju negali būti atsakingas dėl ne nuo jo priklausančių objektyvių priežasčių.

Dėl Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 5 punkto, 33 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio pažeidimo nurodo, kad Įsakyme nėra nurodyta, kad NVSC būtų neteisėtai sunaikinęs ar pakeitęs, sugadinęs, neteisėtai pasisavinęs vidaus administravimo informaciją (10 straipsnio 5 punktas), todėl neaišku, kokiu būdu pareiškėjas galėjo pažeisti informacijos saugumo principą. Pabrėžia, kad NVCS iki šiol nėra perduota ULSVIS, todėl NVSC negalėjo pažeisti nurodytų teisės aktų nuostatų.

Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-19 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, 6, 7, 8, 9 punktų, 10.2 papunkčio, 12, 14, 15, 18 punktų, 20-27 punktų, 29, 30, 31 punktų pažeidimų nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu informacinė sistema yra neperduota, todėl NVSC dėl objektyvių priežasčių negali teikti duomenų suinteresuotoms įstaigoms. Visgi, NVSC deda visas įmanomas pastangas siekiant sukontroliuoti šią situaciją. Apie šią situaciją Ministerija buvo informuota NVSC 2020 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. (01 1.9 E)2-58203 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos perdavimo“.

Dėl Registrų ir valstybės informacinių sistemų registro nuostatų 15, 16, 19, 20, 24, 25, 44, 45, 46 punktų pažeidimo nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. buvo pakeista informacija interneto svetainėje www.registrai.lt, valdomoje Informacinės visuomenės plėtros komiteto. Pažymi, jog jokie terminai. per kuriuos informacinės sistemos valdytojas privalėtų pakeisti šioje sistemoje esančią informaciją, nėra nustatyti. Registrų ir informacinių sistemų registre esanti informacija niekaip nekeičia Ministerijos įsakymais ar kitais teisės aktais patvirtintų informacinių sistemų nuostatais įtvirtintų faktų ar datų. Tai nėra registras, kurio pagrindu nustatomas valdytojo pasikeitimas ar pan. To nenustato Vyriausybės 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1263 „Dėl Registrų sąrašo reorganizavimo į Registrų ir valstybės informacinių sistemų registrą ir Registrų ir valstybės informacinių sistemų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti nuostatai.

Dėl Įsakymo dėl ULSVIS 2, 3 punktų pažeidimo nurodo, kad NVSC nėra perėmusi ULSVIS valdytojo teisių ir pareigų ne dėl nuo NSVC priklausančių priežasčių. Pareiškėjas neįgyvendino pareigos nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. paskirti Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos duomenų valdymo įgaliotinį, saugos įgaliotinį, informacinės sistemos administratorių dėl to, jog Ministerijos įsakyme nebuvo nurodyti terminai, per kuriuos minėti asmenys turi būti paskirti. Pabrėžia, kad paskirti atsakingus asmenis buvo ruošiamasi nedelsiant po ULSVIS perdavimo, tačiau, kaip jau minėta, informacinė sistema iki šiol nėra perduota. Tik įsitikinus, kad sistemos perdavimas greitai neįvyks, atsakingi asmenys NVSC direktoriaus įsakymu buvo paskirti 2020 m. rugpjūčio 21 d. Atkreipia dėmesį, kad neperėmus sistemos, už jos priežiūrą atsakingi asmenys neturi galimybės vykdyti savo funkcijų, o sistemų saugos dokumentams rengti NVSC įsteigta atskira pareigybė, todėl šių darbų atlikti atskirų NVSC vidaus teisės aktų išleisti nereikia.

Pabrėžia, kad tiek Komisija, tiek Ministerija nevertino ir netyrė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, išdėstytų jo paaiškinimuose apie tikrąsias įvykių aplinkybes, kurios patvirtina, jog pareiškėjas nepadarė jokių teisės aktų pažeidimų. Priešingai, nei nurodo atsakovė, pareiškėjo, kaip NVSC aktyvius veiksmus įrodo sekančios aplinkybės. NVSC 2020 m. rugpjūčio 1 (šeštadienį) iš Ministerijos gavo ir NVSC Dokumentų valdymo sistemoje užregistravo informaciją dėl Įsakymo dėl ULSVIS. 2020 m. rugpjūčio 3 d. NVSC Dokumentų valdymo sistemoje buvo paskirti atsakingi vykdytojai, nedelsiant organizuotas numatomų NVSC veiksmų aptarimas. Kadangi NVSC atsakingi vykdytojai nesulaukė jokios informacijos iš ULAC, tą pačią dieną telefoninio ryšio priemonėmis susisiekė su ULAC, kuris nurodė, jog informacijos apie šį dokumentą neturi. Apie tokią situaciją NVSC telefonu pranešė Ministerijai ir tik po aktyvių NVSC veiksmų, 2020 m. rugpjūčio 4 d. antroje dienos pusėje ULAC gavo informaciją iš Ministerijos dėl Įsakymo dėl ULSVIS. Rengdamasis tinkamam ULSVIS valdymui 2020 m. rugpjūčio 4 d. NVSC viešojo pirkimo būdu sudarė ULSVIS galimybių tyrimo paslaugų pirkimo sutartį bei tą pačią dieną – informacinės sistemos duomenų analizės paslaugų pirkimo sutartį. 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (13 16.1.1 E) 2-49453 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos“ NVSC informavo Ministeriją, kad su ULSVIS susiję dokumentai, techninė įranga ar prieigos prie serverių NVSC nėra perduotos, neveikia tam tikros ULSVIS sistemos posistemės, todėl NVSC specialistai negali atlikti savo pareigų (teikti duomenų). Taigi, Ministerijai buvo pateikta informacija, kad NVSC negali užtikrinti šios sistemos veikimo dėl asmens duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo. ULAC nesiėmus jokių veiksmų dėl Įsakymo dėl ULSVIS vykdymo, NVSC 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (01 16.1.1 E)2-51051 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos perdavimo“ kreipėsi į ULAC dėl dokumentų ir informacijos perdavimo bei pateikė prašymą, kuriuo prašė užtikrinti asmens ir kitų duomenų saugumą (iki sistema bus perduota NVSC). Taip pat šiuo raštu ULAC buvo informuotas, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d., 14 val. NVSC atvyks į ULAC susipažinti su informacine sistema bei aptarti informacinės sistemos perdavimo žingsnius. Šio rašto kopija buvo išsiųsta ir Ministerijai. 2020 m. rugpjūčio 12 d., 14 val. NVSC atsakingi asmenys kartu su DTS solutions atstovais nuvyko į ULAC, tačiau susidūrė su akivaizdžiu ULAC vadovų nenoru bendradarbiauti bei teikti bet kokią informaciją apie informacinę sistemą. Atitinkamai, 2020 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. (01 1.9E)2-52605 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos“ NVSC pakartotinai kreipėsi į ULAC bei UAB „BAIP“, vykdančią ULSVIS programinės įrangos priežiūros ir aptarnavimo paslaugas bei informacinės sistemos techninės ir programinės įrangos palaikymo bei programų atnaujinimo paslaugas, su raginimu skubiai iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. perduoti informacinę sistemą bei visas galiojančias sutartis. Prie šio rašto buvo pridėtas ir informacinės sistemos perdavimo-priėmimo akto projektas. Rašto kopija pateikta ir Ministerijai. ULAC nesiėmus jokių veiksmų, NVSC 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (01 1.9E)2-53788 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos perdavimo“ dar kartą kreipėsi į ULAC su prašymu iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. perduoti informacinę sistemą. 2020 m. rugpjūčio 21 d. NVSC direktoriaus įsakymu Nr.VKE-363 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos saugos įgaliotinio, administratoriaus ir duomenų valdymo įgaliotinio paskyrimo“ buvo paskirti informacinės sistemos saugos įgaliotinis, administratorius ir duomenų valdymo įgaliotinis. Kadangi ULAC nevykdė jokių NVSC prašymų, NVSC su 2020 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. (01 1.9 E)2-58203 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos perdavimo“ kreipėsi tiesiogiai į Ministeriją prašydamas imtis priemonių, kad jai pavaldus ULAC vadovas vykdytų Ministerijos pavedimus. Šiuo raštu NVSC dar kartą informavo Ministeriją, kad dėl apsunkintos prieigos prie ULSVIS posistemių, NVSC negali tinkamai vykdyti savo funkcijų (negalint laiku pateikti duomenų, apsunkinamas operatyvus užkrečiamųjų ligų židinių ištyrimas ir protrūkių identifikavimas, todėl NVSC negali užtikrinti tinkamos užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros). Taip pat NVSC informavo Ministeriją, kad dėl šios situacijos sutriko informacijos teikimas į Europos užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros tinklus, pavyzdžiui TESSY, todėl yra grėsmė, kad Lietuva neįvykdys savo tarptautinių įsipareigojimų. NVSC su 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr.(01 11.4 E)2-60284 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos perdavimo“ dar kartą kreipėsi į ULAC, ragindamas nedelsiant perduoti informacinę sistemą. Taip pat NVSC su 2020 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. (01 1.9 E)2-63139 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos“ pakartotinai kreipėsi ir į UAB „BAIP“, dėl skubaus sutarčių, susijusių su ULSVIS ar informacijos apie jas, perdavimo. Taip pat pasiūlė perimti sutartis. Ši įmonė buvo informuota apie galimas pasekmes ir BDAR nuostatų galimo pažeidimo. NVSC su 2020 m. rugsėjo 5 d. raštu (01 1.9 E)2-63208 „Dėl duomenų iš Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos poreikio“ kreipėsi į ULAC, prašydamas pateikti duomenų iš informacinės sistemos, kurie reikalingi jų veiklai vykdyti, poreikį. Iš ULAC 2020 m. rugsėjo 10 d. buvo gautas atsakymas Nr. 1-129462, kad neteiks NVSC informacijos, nes kreipėsi į teismą dėl Ministerijos įsakymų teisėtumo. NVSC su 2020 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr.(08 1.9 E)2-65799 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos“ kreipėsi į VDAI, informuodamas apie susidariusią situaciją bei tai, kad NVSC neturi galimybės įgyvendinti BDAR duomenų valdytojui nustatytų pareigų ir atskaitomybės principo. 2020 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. (15 11.4 K)2-66963 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos saugos nuostatų derinimo“ su Nacionalinio kibernetinio saugumo centru buvo pradėti derinti informacinės sistemos duomenų saugos nuostatai. Nuostatai buvo suderinti 2020 m. spalio 1 d. raštu Nr. 1-138305. NVSC su 2020 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (04 6.1 E)2-72241 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos“ išsiuntė UAB „BAIP“ dvišalio susitarimo dėl 2019 m. rugsėjo 5 d. priežiūros ir aptarnavimo paslaugų sutarties Nr. VP20190905-1 pakeitimo projektą. 2020 m. spalio 2 d. raštu Nr. (04 6.1 E)2-75398 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos“ NVSC informavo Ministeriją, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. tarp UAB „BAIP“ ir ULAC sudaryta sutartis Nr. puz0037352 dėl Informacinės sistemos techninės ir programinės įrangos palaikymo bei programų atnaujinimo paslaugų negalėjo būti sudaryta, kadangi nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. ULAC jau nebuvo Informacinės sistemos valdytojas ir tvarkytojas. Tą pačią dieną NVSC raštu apie tokią situaciją informavo ir ULAC bei UAB „BAIP“. NVSC direktoriaus 2020 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. VKE-443 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos saugos nuostatų patvirtinimo“ buvo patvirtinti informacinės sistemos duomenų saugos nuostatai. NVSC su 2020 m. spalio 12 d. raštu Nr. (15 11.4 E)2-79215 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos saugos dokumentų derinimo“ Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui pateikė derinimui Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisykles; Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos veiklos tęstinumo valdymo planą; Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos naudotojų administravimo taisykles. NVSC 2020 m. spalio 22 d. raštu Nr. (04 6.1 E)2-85268 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos“ informavo ULAC, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. tarp UAB „BAIP“ ir ULAC sudaryta sutartis Nr. puz0037352 dėl Informacinės sistemos techninės ir programinės įrangos palaikymo bei programų atnaujinimo paslaugų negalėjo būti sudaryta, nes ULAC jau nebuvo informacinės sistemos valdytojas ir tvarkytojas, todėl NVSC neturi teisinio pagrindo trišaliam susitarimui tarp NVSC, ULAC ir UAB „BAIP“ dėl Informacinės sistemos perdavimo. NVSC direktoriaus 2020 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. VKE-484 „Dėl darbo grupės sudarymo techninei specifikacijai ir pirkimo sąlygoms parengti“ buvo sudaryta darbo grupė Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos modernizavimo techninėms specifikacijoms ir pirkimo sąlygų rengimui. Atkreipia dėmesį, kad Sveikatos apsaugos viceministro 2020 m. spalio 20 d. pavedime Nr. 17-122 „Dėl informacijos pateikimo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui“ buvo nurodyta, kad iki šio momento ULAC ULSVIS nėra perdavęs ir pratęsė ULAC terminą Informacinei sistemai perduoti pavesdamas ULAC direktoriui, o jam nesant, jį pavaduojančiam asmeniui, ne vėliau nei iki 2020 m. spalio 20 d. darbo dienos pabaigos, perduoti ULSVIS kaip tai įtvirtinta Įsakyme dėl ULSVIS 3.2 papunktyje. ULAC iki 2020 m. spalio 20 d. darbo dienos pabaigos neperdavus informacinės sistemos NVSC, NVSC 2020 m. spalio 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl termino atnaujinimo ir įpareigojimo ULAC vykdyti Ministerijos įsakymą bei perduoti informacinę sistemą NVSC. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI2-5425-426/2020 nurodė, jog pareiškėjas (NVSC) nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, operatyviai ir aktyviai siekė savo pažeistų teisių gynimo, todėl tenkino NVSC prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjo teigimu, nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti Įsakymą ir juo paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Pareiškėjas nepadarė jokių pažeidimų, kurie nurodyti Įsakyme ir už pačios Ministerijos ir ULAC neveikimą negali atsakyti drausmine tvarka. Priešingai, nei nurodyta Įsakyme, pareiškėjo vadovaujamas NVSC veikė aktyviai, bendradarbiavo su kitomis institucijomis, tame tarpe ir su Ministerija, t. y. nedelsiant informuodavo apie visas kliūtis, kurios trukdė perimti informacinę sistemą, nuolat teikė aktualią informaciją, prašė pagalbos, tačiau būtent Ministerija ignoravo visus ir bet kokius NVSC prašymus. Vienintelė institucija, kuri galėjo užtikrinti ULSVIS perdavimą, tai – Ministerija, kuriai ULAC yra tiesiogiai pavaldus. Be to, Įsakymu buvo paskirta trečia pagal griežtumą tarnybinė nuobauda, nesant tam jokių pagrindų.

Dėl 2020 m. lapkričio 23 d. Sprendimo neteisėtumo nurodo, jog šis sprendimas priimtas vadovaujantis išimtinai tik Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 9 punkto nuostatomis, net nenurodant kokiomis konkrečiomis minėto punkto nuostatomis vadovautasi priimant sprendimą. Vien tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog šis sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyviąsias VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl yra neteisėtas ir naikintinas. Aprašo 9 punkto nuostata yra pernelyg plati, todėl Ministerijos nuoroda į Aprašo 9 punktą, siekiant pagrįsti 2020 m. lapkričio 23 d. Sprendimo priėmimo pagrįstumą, nėra pakankama motyvacija VAĮ 10 straipsnio 5 dalies kontekste. Minėtas sprendimas yra nemotyvuotas, juo nebuvo atsakyta į pareiškėjo nurodytus argumentus, kuriais buvo grindžiamas nušalinimas. Nurodyti šio sprendimo trūkumai, pareiškėjo nuomone, laikytini esminiais.

Dėl 2020 m. lapkričio 30 d. Sprendimo neteisėtumo nurodo, kad pareiškėjas, teikdamas pakartotinį nušalinimą Komisijos nariams, nurodė, jog Komisijai jau buvo atsakyta į užduotus klausimus, tačiau Komisija pakartotinai uždavė tuos pačius klausimus pareiškėjui, kas rodo akivaizdų Komisijos šališkumą, savo pareigų aplaidų vykdymą, bei patvirtina, jog Komisijos nariai yra neobjektyvūs. Šiame sprendime nenurodytas tokio sprendimo teisinis pagrindas, kas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti ir šį sprendimą. Pareiškėjas prašo panaikinti sprendimus ir perduoti iš naujo svarstyti klausimą dėl Komisijos narių nušalinimo.

Dėl procedūrinių pažeidimų nurodo, kad 2020 m. lapkričio 23 d. Sprendime nebuvo nurodyta apskundimo tvarka, taip pat abiejų sprendimų registracijos numeriai yra tapatūs, kas rodo, jog pareiškėjo pareiškimai dėl nušalinimo buvo nagrinėjami formaliai ir atmestinai.

Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Dėl ginčo faktinių aplinkybių nurodo, kad Įsakymo dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo 2 punkte nustatyta, kad NVSC nuo 2020 rugpjūčio 5 d. perduodamos ULSVIS valdytojo ir tvarkytojo ir asmens duomenų valdytojo teisės ir pareigos. Taigi, nuo 2020 rugpjūčio 5 d. ULSVIS yra valdoma NVSC, vadovaujantis Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-19 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir ULSVIS nuostatai) 9 punktu. Būtent NVSC nuo šios datos tapo ULSVIS valdytojas ir tvarkytojas bei asmens duomenų valdytojas, t. y. atsakingas už technines ir organizacines priemones skirtas užtikrinti ULSVIS saugą, tvarkomų asmens duomenų konfidencialumą, vientisumą ir prieinamumą, apsaugą nuo netyčinio arba neteisėto sunaikinimo, praradimo, pakeitimo, atskleidimo be leidimo ar neteisėtos prieigos prie jų ir nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo, taip pat saugų duomenų perdavimą kompiuteriniais tinklais; užtikrinant, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2016/679 32-36 straipsniuose nustatytų prievolių, atsižvelgiant į asmens duomenų tvarkymo pobūdį, bei turi kitas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme ir ULSVIS nuostatuose nustatytas teises ir pareigas. Įsakymo dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo 3.1 papunkčiu pavesta NVSC direktoriui paskirti ULSVIS informacinės sistemos duomenų valdymo įgaliotinį, saugos įgaliotinį, informacinės sistemos administratorių. ULSVIS nuostatų pakeitimo 3 punktu ULAC pavesta iki 2020 rugpjūčio 4 d. perduoti NVSC ULSVIS dokumentus, techninę įrangą, ar prieigas.

NVSC siekdamas optimizuoti užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą ir supaprastinti informacijos perdavimo procesus parengė Įsakymo dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo projektą, kuriuo pasiūlė pakeisti ULSVIS valdytoją ir tvarkytoją, siekiant optimizuoti užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą, supaprastinti informacijos perdavimo procesus ir sutaupyti valstybės biudžeto lėšų. Pagrindas NVSC inicijuoti Įsakymo dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo rengimą buvo Ministro 2020 m. gegužės 8 d. pavedimas Nr. 17-62, kuriuo buvo pavesta NVSC vadovui įvertinti ULSVIS nuostatas ir pateikti pasiūlymus įsakymo projekto pakeitimui bei parengti pakeitimą. ULSVIS perėmimo/perdavimo terminai pavedime nebuvo nustatyti.

NVSC parengtas teisės akto projektas buvo užregistruotas Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) 2020 m. birželio 25 d. reg. Nr. 20-9536. Akto projektas vėliau buvo perduotas derinti atitinkamiems subjektams. NVSC derinimo rašte nurodė, kad pagrindinis ULSVIS informacijos teikėjas ir pirminis ataskaitų apie užkrečiamąsias ligas rengėjas yra NVSC, o dabartinis ULSVIS tvarkytojas ULAC atlieka tik tarpininko vaidmenį, gautą iš NVSC informaciją teikdamas tretiesiems asmenims. Todėl pakeitus ULSVIS tvarkytoją būtų užtikrintas tiesioginis, efektyvesnis ir operatyvesnis informacijos teikimas suinteresuotoms šalims, išvengta bereikalingo kelių įstaigų funkcijų dubliavimo. Teisės aktas, NVSC prašymu, buvo rengiamas ypatingos skubos tvarka, nors ULSVIS perėmimo/perdavimo terminas buvo numatytas tik rugpjūčio 4-5 dienomis.

Ministerijos teigimu, atsižvelgiant į tai, kad Įsakymo dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo rengėjas buvo NVSC, pats pareiškėjas pasirašė teisės akto projekto teikimą, todėl jam, kaip NVSC vadovui, buvo žinomos derinamo teisės akto sąlygos ir terminai, buvo pakankamai ilgas laiko tarpas, nuo teisės akto derinimo pradžios iki teisės akte nurodyto termino pasirengti sklandžiam ULSVIS perėmimui bei tinkamo funkcionavimo užtikrinimui. Tuo labiau, kad Įsakymo dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo 3 punkte nurodyti asmenys ULSVIS turėjo būti paskirti 2020 rugpjūčio 5 d.

Nurodo, jog pasirašius Įsakymą dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo pareiškėjas nesikreipė į Ministeriją ir neinicijavo Įsakymo dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo, tikslu pakeisti/pratęsti terminą ir/ar stabdyti ir/ar atsidėti teisės akto įsigaliojimą. Jei būtų buvęs išreikštas poreikis keisti ULSVIS nuostatų perėmimo terminą ar kitas Įsakymo dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo sąlygas, Ministerija tokį prašymą būtų svarsčiusi ir tai būtų buvęs būdas koreguoti terminus, jei jie buvo netinkamai pasirinkti. NVSC pasiruošti tinkamam ULSVIS perėmimui turėjo daug laiko. Nors NVSC vykdė susirašinėjimą su Ministerija, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų Įsakymo dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo vykdymui. 

Pažymi, kad NVSC 2020 m. spalio 9 d. raštu informavo Ministeriją apie tai, kad negali pašalinti ULSVIS sutrikimų, nes minėta sistema neperduota NVSC. Ministerijos Visuomenės sveikatos departamentas 2020 m. spalio 16 d. organizavo pasitarimą dėl ULSVIS perdavimo (protokolas Nr. LP-251), kuriame dalyvavo NVSC, Ministerijos atstovai, viceministras. 2020 spalio 16 d. vykusio susitikimo su NVSC atstovais metu pažymėta, kad realūs ULSVIS perėmimo veiksmai nebuvo atlikti. NVSC informavo, kad neturi pozicijos, kokios informacinės sistemos techninės specifikacijos turi būti. Ministerijos teigimu, NVSC net ir praėjus 2 mėnesiams nuo to momento, kai yra ULSVIS tvarkytojas ir valdytojas, ULSVIS nevaldė, realūs perėmimo darbai nebuvo atlikti, nėra sprendimo, kokia sistema turėtų/galėtų būti perkama, bei nebuvo sisteminio vadovavimo (paskirto atsakingo asmens) ULSVIS perėmimo darbams. Ministerija pasiūlė NVSC kreiptis į Kibernetinio saugumo centrą prie Krašto apsaugos ministerijos, užpildant kibernetinio incidento pranešimo formą, svarstant apie galimybes ULSVIS perdavimo klausimus NVSC spręsti teismine tvarka bei NVSC paskirti asmenis techninėms specifikacijoms rengti ir pradėti pirkimo sąlygų rengimą ULSVIS modernizavimo (kūrimo) paslaugoms įsigyti. NVSC tik po aktyvaus Ministerijos siūlymo, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su 2020 m. spalio 21 d. raštu Nr.(04 6.2 E)2-84431, prašydama atstatyti praleistą terminą prašymo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, teismui pateikimui.

Ministerijos Visuomenės sveikatos departamentas 2020 m. spalio 26 d. organizavo pasitarimą, kuriame dalyvavo NVSC, Ministerijos atstovai. NVSC informavo, kad komisija dėl ULSVIS perėmimo nėra sudaryta, tačiau planuojama artimiausiu metu paskirti atsakingus asmenis.

Atsižvelgiant į tai buvo priimta išvada, kad NVSC nevaldo ULSVIS esančios informacijos bei nėra tinkamai perėmęs ULSVIS taip, kaip įtvirtinta Įsakymo dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo 3.2 papunktyje. Pažymi, kad visi veiksmai, susiję su atsakingų asmenų už ULSVIS paskyrimu, pirkimai dėl ULSVIS perėmimo studijų ir analizių pateikimo turėjo būti atlikti iki sistemos perėmimo. Pats sistemos neperdavimo faktas nepanaikina fakto, kad sistemos perėmimo dieną NVSC vadovas buvo visiškai nepasiruošęs ULSVIS perėmimui, neturėjo jokio veiksmų plano, kaip turėtų tai vykti, todėl darytina išvada, jog veikė tiesiog spontaniškai arba raginamas Ministerijos.

Ministras, įvertinęs Ministerijos Visuomenės sveikatos departamento 2020 m. spalio 29 d. Tarnybiniame pranešime Nr. BR-580 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos perdavimo“ (toliau – Tarnybinis pranešimas) nurodytas aplinkybes, sudarė komisiją, kuriai pavedė įvertinti galimą R. P., kaip NVSC direktoriaus, tarnybinį nusižengimą ir pateikti atlikto tyrimo išvadą. Komisija 2020 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 10AD-242 informavo NVSC direktorių apie Komisijos vykdomą tyrimą, pateikė pranešimą apie galimai atliktą šiurkštų tarnybinį nusižengimą, pasiūlė pateikti paaiškinimus ir buvo pakviestas į Komisijos posėdį. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 16 d. raštu pateikė rašytinius pasiaiškinimus, kartu su kuriais pateikė ir prašymą nušalinti atitinkamus Komisijos narius. Pareiškėjo pateiktas prašymas dėl nušalinimo buvo pripažintas nemotyvuotu, nes jame tik nurodyta, kad teikiamas nušalinimas dėl galimo šališkumo, pridėti elektroniniai laiškai, tačiau jokio nurodyto narių šališkumo ir/ar suinteresuotumo jie nepatvirtino. Pareiškėjas tik nurodė, kad šie asmenys buvo koordinuojantys ULSVIS perėmimo procesą, teikė siūlymus dėl NVSC veiksmų, todėl gali būti šališki. Ministro 2020 m. lapkričio 23 d. rezoliucija nušalinimas buvo pripažintas nepagrįstu. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2020 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 10AD-254. Pažymi, kad Ministerijoje nebuvo sudaryta jokia darbo grupė, kuri koordinuotų Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos perdavimą. Pareiškėjas be oficialių paklausimų konsultavosi tiek elektroniniu paštu, tiek telefonu su skirtingais Ministerijos darbuotojai daugeliu klausimu, todėl motyvuotam nušalinimui faktas, kad yra buvęs susirašinėjimas su dalimi Komisijos narių skirtingais darbiniais klausimais, negali būti laikomas pagrindu motyvuotam nušalinimui. Antrasis pareiškėjo prašymas nušalinti Komisijos narius taip pat buvo pripažintas nemotyvuotu. Atsižvelgdamas į tai, Ministras 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėją informavo, kad Ministro sprendimas dėl nušalinimo nekeičiamas.

Komisija, susipažinusi su surinkta medžiaga bei vertindama faktą, kad tyrimo atlikimo metu ULSVIS nėra perimta, t. y. Įsakyme dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo nurodyti veiksmai neatlikti, priėmė Išvadą.

Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad, kol nebuvo perduota ULSVIS sistema, pareiškėjas negalėjo paskirti atsakingų asmenų. Įsakymu dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo įtvirtinta konkreti data veiksmų atlikimui, todėl atmestini teiginiai, kad atsakingų asmenų paskyrimo data gali būti siejama su perdavimu. Iš pareiškėjo pateiktų paaiškinimų taip pat nėra aišku, kaip pareiškėjas, kaip NVSC vadovas, kontroliavo šio įsakymo vykdymą, kadangi visi veiksmai atlikti jau po Įsakymo dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo įsigaliojimo ir jame nustatytu terminu nebuvo atlikti. NVSC, būdamas Įsakymo dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo rengėju, turėjo pakankamai laiko pasirengti ir iki 2020 rugpjūčio 5 d. datos paskirti visus atsakingus asmenis.

Pažymi, kad teisė kreiptis į teismą dėl neveikimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 28 straipsnio 2 dalimi, turi būti realizuota per du mėnesius nuo skundžiamo neveikimo atlikimo termino pabaigos. Teismas praleistą terminą pateikti skundą atnaujino, o tai tik patvirtina, kad terminas, koks numatytas ABTĮ, buvo praleistas.

Nurodo, kad iš pateiktų paaiškinimų raštu bei žodžiu Komisijai nekilo abejonių, kad pareiškėjas, kaip NVSC direktorius, neužtikrino Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 3 straipsnio nuostatų įgyvendinimo. Nebuvo vykdomas tinkamas informacijos ULSVIS teikimas, atnaujinimas, tvarkymas, bei reikiamos informacijos teikimas trečiosioms šalims, neįgyvendinama numatyta pareiga – visas diagnozuotas užkrečiamąsias ligas ir išskirtus šių ligų sukėlėjus registruoti ULSVIS. Būtent dėl NVSC vadovo neveikimo nebuvo tinkamai apdorojami, sisteminami ir teikiami kitoms institucijoms reikiami duomenys, o tai suteikia pagrindą teigti, kad buvo keliama reali grėsmė visų šalies gyventojų sveikatai.

Pažymi, kad Įsakymas dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo nėra panaikintas, ar atidėtas jo įsigaliojimo terminas, tai yra galiojantis teisės aktas, nustatantis pareigas NVSC. NVSC neužtikrindamas ULSVIS esančių duomenų tinkamo tvarkymo taip pat pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, d, f punktus bei 2 dalį. NVSC vadovas faktiškai nevaldo ULSVIS ir neužtikrina BDAR 5 straipsnyje įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo principų. Pareiškėjas taip pat nesilaikė terminų, numatytų Registrų ir valstybės informacinių sistemų registro nuostatuose, nes apie ULSVIS valdytojo ir tvarkytojo pasikeitimus pranešė 2020 m. rugsėjo 11 d., o turėjo pranešti iki 2020 m. rugpjūčio 7 d.

Nors NVSC vadovas pats informavo Ministeriją, kad stringa prieiga prie ULSVIS posistemių, todėl NVSC negali laiku pateikti duomenų, nes ULSVIS neperduotas NVSC, tačiau, Ministerijos teigimu, būtent NVSC direktorius (NVSC Nuostatų 16 punktas) planuoja, organizuoja, kontroliuoja centro darbą ir atsako už centro veiklos tikslų pasiekimą ir funkcijų atlikimą; užtikrina, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų.

Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju NVCS vadovo veiksmai vertintini kaip netinkamas veikimas, tiek ir neveikimas. Neveikimas tiesiogiai sietinas su pareiškėjo, kaip įstaigos vadovo atsakingo už tinkamą įstaigos veiklą, pavestų funkcijų netinkamu, aplaidžiu vykdymu. Pažeisti teisės aktų reikalavimai pareiškėjui buvo žinomi. Pareiškėjo paaiškinime nėra pateikta dokumentų ar įrodymų, jog įsakymuose suformuotos pareigos ir įpareigojimai būtų įvykdyti tinkamai ir ULSVIS perimta, o atsakingi asmenys paskirti 2020 m. rugpjūčio 5 d. dienai. Pateiktuose paaiškinimuose išdėstytus pažeidimus pareiškėjas iš esmės pripažino, nurodydamas, kodėl neveikė taip, kaip nustato teisės aktai, bei nurodydamas, kad jam yra žinomi reikalavimai, bet jų negali vykdyti dėl pateikiamų paaiškinimuose priežasčių, arba mano, kad terminai, kuriais paskyrė atsakingus už ULSVIS asmenis yra „protingi terminai“. Pareiškėjas nenurodė, kaip ketina taisyti nustatytus įsakymų nuostatų pažeidimus ir užtikrinti tinkamą ULSVIS valdymą. Tai patvirtina, kad pareiškėjas, kaip vadovas, sąmoningai ir sistemingai nevykdė teisės aktuose įtvirtintų imperatyvių įpareigojimų, neužtikrino Ministro įsakymo vykdymo, netinkamai koordinavo ir kontroliavo Įsakymo dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo vykdymą.

Atsižvelgiant į tai, kad darbo pareigų pažeidimas laikytinas trunkamojo pobūdžio laiko atžvilgiu, bei pareiškėjui buvo teikiamos rekomendacijos kaip spręsti susidariusią situaciją, suteikta papildomo laiko trunkamojo pažeidimo padarinių pašalinimui, bet pareiškėjas net ir po pakartotinių raginimų nesiėmė veiksmų tinkamam ULSVIS perėmimui, NVSC vadovo neveikimas vertintinas kaip nuolatinis, trunkamojo pobūdžio ir atitinka tarnybinio nusižengimo požymius. Pareiškėjo neveikimo tęstinumą įrodo ir tai, kad atsakingi asmenys NVSC direktoriaus įsakymu buvo paskirti 2020 m. rugpjūčio 21 d., taip pat tai, kad Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos saugos nuostatai suderinti su atsakingomis institucijomis buvo tik 2020 m. spalio 1 d. raštu Nr. 1-138305. Darbo grupė Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos modernizavimo techninėms specifikacijoms ir pirkimo sąlygų rengimui taip pat buvo sudaryta tik 2020 m. spalio 26 d., t. y. po Ministerijos nuotolinio susitikimo su NVSC atstovais. Pažymi, kad pareiškėjas, kaip įstaigos vadovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsakingas, nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant laiku perimti sistemą ir atlikti visus su tuo susijusius veiksmus – atsakingų asmenų paskyrimą, registrų informacijos pakeitimą, asmens duomenų apsaugos reikalavimų užtikrinimą, dokumentų teismui parengimą, nors turėjo pareigą elgtis teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Ministerijos 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. K-1007 „Dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktoriaus R. P. padaryto tarnybinio nusižengimo“ bei Ministerijos 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo „Dėl komisijos narių nušalinimo“ Nr. (1.1.21.60E) 10AD-254 ir 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo „Dėl komisijos narių nušalinimo“ Nr. (1.1.21.60E) 10AD-271 teisėtumo ir pagrįstumo.

        Ministerijos Visuomenės sveikatos departamento 2020 m. spalio 29 d. Tarnybinio pranešimo Nr. BR-580 pagrindu Sveikatos apsaugos ministras sudarė komisiją (pagrindas – 2020 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. V-2430), kuriai pavedė įvertinti Ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, atlikti tyrimą dėl R. P., kaip NVSC direktoriaus, tarnybinio nusižengimo ir pateikti atlikto tyrimo išvadą.

        Pareiškėjas apie jo veiklos atžvilgiu pradėtą tyrimą buvo informuotas Ministerijos 2020 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. (1.1.41-141) 10AD-242, kuriame nurodyta, jog tyrimas pradėtas tuo pagrindu, kad jis, kaip NVSC vadovas, neužtikrino ULSVIS tinkamo perėmimo, atitinkamai ir joje esančių duomenų valdymo, Įsakyme dėl ULSVIS nustatytais terminais ir tvarka. Pranešime taip pat nurodyta, kad tuo pareiškėjas, būdamas NVSC vadovu, galimai pažeidė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 3 straipsnį; Sveikatos sistemos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5, 11 punktus, 59 straipsnį; Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 3 straipsnio 5 punktą, 7 straipsnio 3 dalies 3 punktą, 12 straipsnį, 15 straipsnio 3 punktą, 15 straipsnio 14 punktą; 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2119/98/EB 6 straipsnį, 11 straipsnį; Pareigybės aprašymo 4, 7.1, 7.2, 7.3, 7.4, 7.5, 7.8, 7.9 -7.16 papunkčių, 7.18-7.22 papunkčių nuostatas; NVSC nuostatų 3, 9, 10.4, 10.10, 11, 14, 15, 16, 18.2, 18.3 papunkčius; BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas; Tarybos rekomendaciją (ES) 2020/1475 2020 m. spalio 13 d. dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją; Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 5 punktą, 33 straipsnio 1 dalį, 34 straipsnį; Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-19 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, 6-9 punktus, 10.2 papunktį, 12, 14, 15, 18 punktus, 20-27 punktus, 29-31 punktus; Registrų ir valstybės informacinių sistemų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1263 „Dėl Registrų sąrašo reorganizavimo į Registrų ir valstybės informacinių sistemų registrą ir Registrų ir valstybės informacinių sistemų registro nuostatų patvirtinimo“, 15, 16, 19, 20, 24, 25, 44, 45, 46 punktus; Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. V- 1762 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V- 19 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ 2, 3 punktus. Atsižvelgiant į pranešime nurodytas aplinkybes pareiškėjas buvo paprašytas pateikti rašytinius paaiškinimus bei paaiškinimus pagrindžiančius įrodymus.

        Pareiškėjas dėl Ministerijos 2020 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. (1.1.41-141) 10AD-242 nurodytų aplinkybių pateikė 2020 m. lapkričio 16 d. ir 2020 m. lapkričio 25 d. paaiškinimais.

        Komisija konstatavo, kad pareiškėjas, būdamas atsakingas už NVSC, o nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. jau ir būdamas ULSVIS valdytojas bei asmens duomenų valdytojas ir tvarkytojas (teisinis pagrindas – Įsakymo dėl ULSVIS 9 punktas), neužtikrino ULSVIS sistemos tinkamo perėmimo, t. y. neatliko Įsakyme dėl ULSVIS nustatytų veiksmų. Komisija pripažino pareiškėją padariusį tarnybinį nusižengimą ir pasiūlė į pareigas priimančiam asmeniui (šiuo atveju Ministrui) skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 33 straipsnio 3 dalies 2 punkte – papeikimą.

        Ministras, vadovaudamasis VTĮ 33 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 2 punktu, taip pat susipažinęs su Komisijos 2020 m. gruodžio 1 d. išvada Nr. BR-639 „Tyrimo išvada dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktoriaus R. P. tarnybinio nusižengimo“ priėmė Įsakymą, kuriuo pripažino, kad pareiškėjas padarė Tyrimo išvadoje nurodytą pažeidimą ir tuo pažeidė:

        Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 3 straipsnį, nes nebuvo vykdomas tinkamas informacijos ULSVIS teikimas, atnaujinimas, tvarkymas, bei reikiamos informacijos teikimas trečiosioms šalims; NVSC vadovas neužtikrino NVSC pavestos pareigos – visas diagnozuotas užkrečiamąsias ligas ir išskirtus šių ligų sukėlėjus registruoti ULSVIS; dėl tokių NVSC vadovo veiksmų (neveikimo) nebuvo tinkamai apdorojami, sisteminami ir teikiami kitoms institucijoms reikiami duomenys, o tai susiję su keliama realia grėsmė visų šalies gyventojų sveikatai;

        Sveikatos sistemos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5, 11 punktus, 59 straipsnį, nes NVSC neužtikrino įtvirtintų pareigų, susijusių su užkrečiamųjų ligų informacijos valdymu, židinių ištyrimu, informacijos teikimo kitoms Lietuvos bei Europos institucijoms, vykdymo; direktorius vienasmeniškai nevykdydamas įsakymuose įtvirtintų pavedimų, tokiais savo veiksmais ignoravo ir nesilaikė norminių teisės aktų; NVSC vadovo sprendimas nevykdyti įsakymuose nustatytų įpareigojimų nustatytais terminais nesuderinamas su Ministerijos vykdoma valstybės politika sveikatos apsaugos srityje; valstybės lėšomis įsigytos sistemos naudojimas ir atnaujinimas nebuvo galimas tik dėl NVSC vadovo neveikimo ir netinkamo veikimo; nebuvo sudaromos duomenų teikimo sutartys su naudotojais, kuriems reikalinga aktuali informacija iš ULSVIS; NVSC vadovas nesilaikė įstatyminės nuostatos ir įsakymuose nustatytų veiksmų neatliko nustatytais terminais.

        Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 3 straipsnio 5 punktą, 7 straipsnio 3 dalies 3 punktą, 12 straipsnį, 15 straipsnio 3 punktą, 15 straipsnio 14 punktą, nes NVSC, kartu su kitomis įmonėmis pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nustatytą kompetenciją vykdo užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę;

        Pareigybės aprašymo 4, 7.1, 7.2, 7.3, 7.4, 7.5, 7.8, 7.9 -7.16 papunkčių, 7.18-7.22 papunkčių nuostatas, nes NVSC vadovas, kurio pareiga, įgyvendinant teisės aktų nuostatas, organizuoti centro veiklą, nevykdė Ministro įsakymų ir įstatyminių nuostatų;

        NVSC nuostatų 3, 9, 10.4, 10.10, 16, 18, punktus, nes nebuvo užtikrinamas pagrindinių NVSC tikslų įgyvendinimas, susijęs su užkrečiamųjų ligų profilaktika ir kontrole; netinkamai vykdomos funkcijos, susijusios su užkrečiamųjų ligų epidemiologine priežiūra; tinkamai neperėmus ULSVIS strigo atvejų ištyrimas ir protrūkių valdymas; tokiais savo veiksmais (neveikimu) NVSC direktorius neužtikrino tinkamos įstaigos darbo planavimo, organizavimo ir kontroliavimo;

        BDAR 5 straipsnio nuostatas, nes NVSC vadovas, realiai nevaldydamas ULSVIS, neužtikrino ULSVIS esančių duomenų tinkamo tvarkymo; kad asmens duomenys, esantys ULSVIS, būtų tikslūs ir prireikus atnaujinami; nesiėmė atitinkamų techninių ar organizacinių priemonių, užtikrinančių tinkamą asmens duomenų saugumą, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo; neįgyvendino BDAR duomenų valdytojui nustatytų pareigų;

        Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 5 punktą, 33 straipsnio 1 dalį, 34 straipsnį, nes neužtikrino sistemoje esančių asmens duomenų apsaugos; teisiškai ULSVIS priklauso NVSC, tačiau NVSC direktorius realiai sistemos nevaldo;

        Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-19 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ 6-9 punktus, 10.2 papunktį, 12, 14, 15, 18 punktus, 20-27 punktus, 29-31 punktus, nes NVSC, būdamas ULSVIS sistemos valdytoju ir tvarkytoju bei asmens duomenų valdytoju, neužtikrino tvarkomų asmens duomenų konfidencialumo, vientisumo ir prieinamumo, apsaugos nuo netyčinio arba neteisėto sunaikinimo, praradimo, pakeitimo, atskleidimo be leidimo ar neteisėtos prieigos prie jų ir nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo, taip pat saugaus duomenų perdavimo kompiuteriniais tinklais; NVSC turi teisę ir pareigą duomenis iš ULSVIS teikti suinteresuotoms įstaigoms vadovaujantis teisės aktais arba pagal duomenų teikimo sutartis;

        Registrų ir valstybės informacinių sistemų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1263 „Dėl Registrų sąrašo reorganizavimo į Registrų ir valstybės informacinių sistemų registrą ir Registrų ir valstybės informacinių sistemų registro nuostatų patvirtinimo“, 15, 16, 19, 20, 24, 25, 44, 45, 46 punktus, nes NVSC vadovas privalėjo per 5 darbo dienas pateikti informaciją Registrų ir valstybės informacinių sistemų registrui, tačiau šių veiksmų per nustatytą terminą neatliko; informacija Registrų ir valstybės informacinių sistemų registrui pateikta tik 2020 m. rugsėjo 11 d.;

        Įsakymo dėl ULSVIS 2, 3 punktus, nes neįgyvendino pareigos perimti ULSVIS valdytojo ir tvarkytojo ir asmens duomenų valdytojo teises ir pareigas nuo 2020 rugpjūčio 5 d. bei nustatytai datai nepaskyrė Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos duomenų valdymo įgaliotinio, saugos įgaliotinio, informacinės sistemos administratoriaus. Minėti asmenys buvo paskirti 2021 m. rugpjūčio 21 d.

        Įsakymu už padarytus pažeidimus pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

        Pareiškėjas iš esmės nesutikdamas su kilusio ginčo aplinkybių vertinimu ir priimtu Įsakymu, su skundu kreipėsi į teismą.

        Pareiškėjas prašo panaikinti Ministerijos 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą „Dėl komisijos narių nušalinimo“ Nr. (1.1.21.60E)10AD-254 ir 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą „Dėl komisijos narių nušalinimo“ Nr. (1.1.21.60E) 10AD-271.

        Pareiškėjas pagrįsdamas savo poziciją dėl atsakovės atlikto, galimai neteisėto, veiklos tyrimo, nurodo procedūrinį pažeidimą, kuris, pareiškėjo manymu, tuo atveju, jei būtų pripažintas kaip pagrįstas, būtų pagrindu pareiškėjo atliktą tyrimą pripažinti neteisėtu iš esmės.

        Kaip nurodo pareiškėjas, Įsakymas buvo priimtas, nepaisant to, kad pareiškėjas net du kartus pareiškė nušalinimą Komisijos nariams, tačiau Ministerija skundžiamais 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimais nepagrįstai nenušalino Komisijos narių.

        Nustatyta, kad pareiškėjas, gavęs pranešimą apie galimai padarytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą, 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė savo paaiškinimą, kuriame pareiškė ir nušalinimą Komisijos nariams: Komisijos pirmininkui Ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktoriui A. Š., Ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjai A. A., Ministerijos Teisės skyriaus patarėjai V. B., Ministerijos patarėjui L. K. ir Ministerijos patarėjai N. V.. Pakartotinį prašymą nušalinti minėtus Komisijos narius pareiškėjas suformulavo ir 2020 m. lapkričio 25 d. paaiškinimuose. Pareiškėjas nušalinimą Komisijos nariams pareiškė remiantis tuo, kad minėti asmenys dalyvavo ULSVIS perėmimo procesuose, buvo koordinuojantys ULSVIS procesą bei teikė siūlymus sprendimams dėl kurių ir buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo nagrinėjimas pareiškėjo atžvilgiu, o tai leido pagrįstai abejoti šių Komisijos narių nešališkumu ir objektyvumu. Atsisakymų tenkinti pareiškėjo prašymus pagrindas – prašymuose nurodytų aplinkybių nepagrįstumas.

        Susipažinus su į bylą pateikta pareiškėjo ir minėtų Komisijos narių susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiaga pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad Ministerijos įsakymu buvo sudaryta ULSVIS perdavimą koordinuojanti grupė, į kurios sudėtį įėjo pareiškėjo nurodyti asmenys. Vien faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas susirašinėjo su kitais Ministerijos darbuotojais jam aktualiais darbiniais klausimais, galimo vėlesnio šių asmenų šališkumo ir neobjektyvumo, pareiškėjo atžvilgiu, neįrodo. Pareiškėjas prašymuose dėl Komisijos narių nušalinimo taip pat nedetalizavo, kaip konkrečiai pasireiškė (-ia) minėtų Komisijos narių šališkumas pareiškėjo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, pagrindų panaikinti Ministerijos 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą „Dėl komisijos narių nušalinimo“ Nr. (1.1.21.60E)10AD-254 ir 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą „Dėl komisijos narių nušalinimo“ Nr. (1.1.21.60E) 10AD-271 nėra.

        Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ginčas yra kilęs dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui, sprendžiant pareiškėjo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Valstybės tarnybos įstatymas, kuris įtvirtina pagrindinius valstybės tarnautojų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką.

        VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) nustatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 3 dalį, už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų. VTĮ 34 straipsnyje įtvirtinta tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka, kuri detalizuojama Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarime Nr. 977.

        Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-520-2635/2012).

        Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, privalo patikrinti, ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-63-1836/2008; 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4-678/2004, skelbtą 2006 m. Apibendrinime). Nenustačius tarnautojo kaltės negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai – esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta tarnybinė nuobauda pripažįstama neteisėta ir nepagrįsta (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-63-1836/2008; 2009 m. spalio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1076/2009).

        Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Todėl, kaip ir nagrinėjamu atveju, sprendžiat, ar skundžiamu Įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovė laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

        Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, yra nurodęs, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs, vertinant juos socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-62-773/2011, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-62-2207/2011).

        Bylos medžiaga nustatyta, jog siekiant optimizuoti užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą ir supaprastinti informacijos perdavimo procesus, Sveikatos apsaugos ministras priėmė 2020 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. V-1762 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-19 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Įsakymas dėl ULSVIS), kuriuo pakeitė Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-19 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“. Įsakymo dėl ULSVIS 2 punkte reglamentuota, jog ULSVIS valdytojo ir tvarkytojo asmens duomenų valdytojo teisės ir pareigos perduodamos NVSC nuo 2020 rugpjūčio 5 d. Pagal Įsakymo dėl ULSVIS 9 punktą, NVSC teisiškai tapus ULSVIS valdytoju ir tvarkytoju bei asmens duomenų valdytoju, jis atitinkamai tapo atsakingu už technines ir organizacines priemones, skirtas užtikrinti ULSVIS saugą, tvarkomų asmens duomenų konfidencialumą, vientisumą ir prieinamumą, apsaugą nuo netyčinio arba neteisėto sunaikinimo, praradimo, pakeitimo, atskleidimo be leidimo ar neteisėtos prieigos prie jų, nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo, taip pat už saugų duomenų perdavimą kompiuteriniais tinklais, už Reglamento (ES) 2016/679 32-36 straipsniuose nustatytas prievoles, atsižvelgiant į asmens duomenų tvarkymo pobūdį bei įgijo kitas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme ir ULSVIS nuostatuose nustatytas teises ir pareigas. Įsakymo dėl ULSVIS 3.1 papunkčiu NVSC direktoriui pavesta paskirti ULSVIS informacinės sistemos duomenų valdymo įgaliotinį, saugos įgaliotinį, informacinės sistemos administratorių, o ULAC pavesta iki 2020 rugpjūčio 4 d. perduoti NVSC ULSVIS dokumentus, techninę įrangą, prieigas.

        Byloje nėra ginčo, kad NVSC nei iki Įsakyme dėl ULSVIS nurodyto termino, kuris, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. I-8-822/2021 pripažintas prieštaraujančiu teisinės valstybės principui (Įsakymo dėl ULSVIS 3.2 papunktis), nei vėliau (iki skundo teismui pateikimo dienos) ULSVIS valdytojo ir duomenų tvarkytojo teisių ir pareigų, kaip tai įtvirtinta Įsakymo dėl ULSVIS 9 punkte, šiame įsakyme nustatytais terminais ir tvarka, realiai neperėmė. Taip pat Įsakyme dėl ULSVIS nustatytais terminais ULAC NVSC neperdavė ULSVIS esančių duomenų, dokumentacijos, techninės įrangos, prieigų. Ministerija ULSVIS neperėmimą tiesiogiai sieja su pareiškėjo, kaip NVSC vadovo, atsakingo už tinkamą įstaigos veiklą, sąmoningu ir sistemingu Įsakyme dėl ULSVIS įtvirtintų imperatyvių įpareigojimų nevykdymu (aplaidžiu vykdymu).

        Taigi, vertinant, ar pareiškėjui Įsakymu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, nagrinėjamo ginčo kontekste esminga nustatyti, ar, kaip nurodo atsakovė, pareiškėjo sąmoningas ir jau aukščiau minėtas nuostatas pažeidžiantis neveikimas (pasyvumas) lėmė Įsakyme dėl ULSVIS NVSC įtvirtintų reikalavimų ir su tuo susijusių kitų, automatiškai atsirandančių, įsipareigojimų neįvykdymą. Todėl sprendžiant klausimą dėl paskirtos nuobaudos pagrįstumo, analizuotini ne tik dėl ULSVIS neperėmimo galimai atsiradę padariniai (nuostoliai), tačiau ne mažiau svarbu išnagrinėti pareiškėjo elgesio pobūdį, kaltę, jos formą, kitų asmenų įtaką Įsakyme nurodytiems pažeidimams bei kitas svarbias aplinkybes, tam, kad būtų įsitikinta atsakovės konstatuotų pažeidimų pagrįstumu.

        Nustatyta, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad jis, būdamas NVSC vadovu, Įsakyme dėl ULSVIS nurodytais terminais ir tvarka neperėmė ULSVIS, t. y., nors nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. juridiškai tapo ULSVIS teisių ir pareigų valdytojas, tačiau šios sistemos duomenų, kitos dokumentacijos, realiai neperėmė. Neperėmus ULSVIS NVSC nevykdė kitų įsipareigojimų, susijusių su sistemos duomenų apdorojimu, saugojimu, naudojimu, perdavimu ir pan. Taip pat už tai, kad pareiškėjas, kaip NVSC vadovas, neatliko kitų organizacinių darbų, kurie, kaip nurodo atsakovė, buvo būtini prieš ULSVIS perėmimą, siekiant užtikrinti sklandų sistemos veikimą (nesavalaikis sistemos duomenų valdymo įgaliotinio, saugos įgaliotinio, informacinės sistemos administratoriaus paskyrimas; informacijos centriniam registratoriui pateikimas).

        Pareiškėjas neginčija, kad NVSC ULSVIS esančios informacijos nėra realiai perėmęs, tačiau nurodo, kad šios sistemos duomenų realus perėmimas neįvyko ne dėl pareiškėjo, kaip NVSC vadovo, sąmoningo ar /ir sistemingo neveikimo.

        Nustatyta, kad Įsakymo dėl ULSVIS pagrindu NVSC ULSVIS valdytoja ir duomenų tvarkytoja de jure (teisiškai) tapo nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. NVSC apie Įsakymo dėl ULSVIS priėmimą oficialiai tapo žinoma 2020 m. rugpjūčio 3 d. (informacija apie Įsakymo dėl ULSVIS priėmimą NVSC buvo gauta ir Dokumentų valdymo sistemoje užregistruota 2020 m. rugpjūčio 1 d. (šeštadienis)). Kaip skunde nurodo pareiškėjas, dar tą pačią dieną – 2020 m. rugpjūčio 3 d. NVSC telefonu susisiekė su ULAC, tačiau kuriai, kaip vėliau paaiškėjo, apie Įsakymo dėl ULSVIS priėmimą nebuvo žinoma. Rengdamasis tinkamam ULSVIS valdymui NVSC 2020 m. rugpjūčio 3 d. Dokumentų valdymo sistemoje paskyrė atsakingus vykdytojus ir organizavo numatomų NVSC veiksmų aptarimą. 2020 m. rugpjūčio 4 d. viešojo pirkimo būdu sudarė ULSVIS galimybių tyrimo paslaugų pirkimo sutartį bei tą pačią dieną – informacinės sistemos duomenų analizės paslaugų pirkimo sutartį. Realiam ULSVIS duomenų perdavimui neįvykus, NVSC 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (13 16.1.1 E) 2-49453 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos“ informavo Ministeriją, kad su ULSVIS susiję dokumentai, techninė įranga ar prieigos prie serverių NVSC nėra perduotos, nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. neveikia tam tikros ULSVIS sistemos posistemės, todėl NVSC specialistai negali atlikti savo pareigų (suvesti duomenų). Kol ULSVIS sistema nėra perduota prašė užtikrinti sistemos darbų nepertraukiamumą ir joje esančių duomenų apsaugą. ULAC jokių veiksmų neatlikus NVSC 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (01 16.1.1 E)2-51051 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos perdavimo“ kreipėsi į ULAC dėl dokumentų ir informacijos perdavimo iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. bei pateikė prašymą užtikrinti asmens ir kitų duomenų saugumą (iki sistema bus perduota NVSC). Rašte nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d., 14.00 val., NVSC atvyks į ULAC susipažinti su informacine sistema bei aptarti informacinės sistemos perdavimą. NVSC atsakingiems asmenims 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuvykus į ULAC, nei informacija, nei dokumentai nebuvo pateikti. NVSC 2020 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. (01 1.9E)2-52605 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos“ kreipėsi į ULAC bei UAB „BAIP“, su raginimu skubiai iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. perduoti informacinę sistemą bei visas galiojančias sutartis. Prie rašto pridėjo ir informacinės sistemos perdavimo-priėmimo akto projektą. Sistema iki nurodyto laiko nebuvo perduota, todėl NVSC su 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (01 1.9E)2-53788 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos perdavimo“ pakartotinai kreipėsi į ULAC, su prašymu iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. perduoti ULSVIS prijungimo vardus, slaptažodžius, sutartis ir kt. ULAC neįvykdžius NVSC prašymų, NVSC su 2020 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. (01 1.9 E)2-58203 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos perdavimo“ kreipėsi tiesiogiai į Ministeriją prašydamas imtis priemonių, kad Ministerijai pavaldus ULAC vadovas vykdytų Ministerijos pavedimus. Rašte nurodė, jog negali perimti ULSVIS, nes ULAC sistemos neperduoda. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ULAC Programinės įrangos priežiūros ir aptarnavimo paslaugas bei ULSVIS techninės ir programinės įrangos palaikymo bei programų atnaujinimo paslaugas teikia UAB „BAIP“, todėl ULSVIS perdavimui užtektų tik pakeisti galiojančių sutarčių šalį iš ULAC į NVSC, perimti prisijungimo prie ULSVIS administratoriaus, kitų būtinų vartotojų prisijungimo duomenis ir kitus duomenis ir dokumentus. Tokiu būdu ULSVIS perdavimas galėtų būti įvykdytas per kelias dienas. Taip pat NVSC Ministeriją informavo ir apie tai, kad dėl susidariusios situacijos sutriko informacijos teikimas į Europos užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros tinklus, todėl yra grėsmė, kad Lietuva neįvykdys savo tarptautinių įsipareigojimų. NVSC su 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr.(01 11.4 E)2-60284 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos perdavimo“ pakartotinai kreipėsi į ULAC, ragindamas nedelsiant perduoti informacinę sistemą. NVSC su 2020 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. (01 1.9 E)2-63139 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos“ NVSC pakartotinai kreipėsi į UAB „BAIP“, dėl skubaus sutarčių, susijusių su ULSVIS ar informacijos apie jas, perdavimo. Rašte įmonė buvo informuota apie galimas pasekmes ir BDAR nuostatų galimo pažeidimo. NVSC su 2020 m. rugsėjo 5 d. raštu (01 1.9 E)2-63208 „Dėl duomenų iš Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos poreikio“ kreipėsi į ULAC, prašydamas pateikti duomenų iš informacinės sistemos, kurie reikalingi jų veiklai vykdyti, poreikį. Taip pat ULAC buvo informuotas, kad negavus atsakymo, bus laikoma, kad tokių duomenų jiems nereikia. Atsakydamas ULAC 2020 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 1-129462 informavo, kad neteiks NVSC informacijos, nes kreipėsi į teismą dėl Ministerijos įsakymų teisėtumo. NVSC 2020 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr.(08 1.9 E)2-65799 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos“ kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, informuodamas apie susidariusią situaciją bei apie tai, kad NVSC neturi galimybės įgyvendinti BDAR duomenų valdytojui nustatytų pareigų ir atskaitomybės principo. NVSC 2020 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. (15 11.4 K)2-66963 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos saugos nuostatų derinimo“ su Nacionalinio kibernetinio saugumo centru pradėjo derinti informacinės sistemos duomenų saugos nuostatus. Nuostatai buvo suderinti 2020 m. spalio 1 d. raštu Nr. 1-138305. NVSC 2020 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (04 6.1 E)2-72241 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos“ išsiuntė UAB „BAIP“ dvišalio susitarimo dėl 2019 m. rugsėjo 5 d. priežiūros ir aptarnavimo paslaugų sutarties Nr. VP20190905-1 pakeitimo projektą. NVSC direktoriaus 2020 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. VKE-443 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos saugos nuostatų patvirtinimo“ buvo patvirtinti informacinės sistemos duomenų saugos nuostatai. NVSC 2020 m. spalio 12 d. raštu Nr. (15 11.4 E)2-79215 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos saugos dokumentų derinimo“ pateikė Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui derinimui Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisykles; Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos veiklos tęstinumo valdymo planą; Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos naudotojų administravimo taisykles. NVSC 2020 m. spalio 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu įpareigoti ULAC vykdyti Įsakymą dėl ULSVIS ir perduoti informacinę sistemą NVSC. NVSC direktoriaus 2020 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. VKE-484 „Dėl darbo grupės sudarymo techninei specifikacijai ir pirkimo sąlygoms parengti“ buvo sudaryta darbo grupė Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos modernizavimo techninėms specifikacijoms ir pirkimo sąlygų rengimui.

        Iš apartų faktinių aplinkybių, reikšmingų vertinant pareiškėjo, kaip NVSC vadovo, veiksmus po Įsakymo dėl ULSVIS įsigaliojimo, akivaizdu, kad ULSVIS perėmimas neįvyko ne dėl pareiškėjo kaltės. Informacinės sistemos ir kitų reikalingų dokumentų NVSC neperdavimas buvo sąlygotas kitų subjektų, turinčių pareigą perduoti ULSVIS, pasyviais veiksmais. Tuo tarpu pareiškėjo, kaip NVSC vadovo, veiksmų, siekiant ULSVIS perėmimo esamoje faktinėje situacijoje, teismas neturi pagrindo vertintini kaip neaktyvių (sąmoningo neveikimo). NVSC per visą laikotarpį nuo tapimo ULSVIS duomenų valdytoja ir tvarkytoja, t. y. du mėnesius sistemingai siekė ULSVIS duomenų perėmimo bendradarbiavimo su Ministerija, ULAC ir kt. institucijų pagrindu, tačiau ULSVIS esantys duomenys, kita dokumentacija iki skundo teismui pateikimo dienos NVSC nebuvo perduota. Tai, kad ULSVIS neperėmimas buvo sąlygotas ne NVSC pasyviais veiksmais patvirtina ir kita faktinė aplinkybė (šioje byloje iš esmės nenagrinėtina), jog ULAC jau 2020 m. rugpjūčio 18 d., t. y. iš karto po NVSC kreipimosi dėl sistemos perdavimo, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Įsakymą dėl ULSVIS bei įsakymą, kuriuo buvo pakeisti ULAC nuostatai, atsižvelgiant į Įsakymo dėl ULSVIS priėmimą. ULAC prieštaravo įsakymams iš esmės, nes, kaip skunde nurodė ULAC, priėmus naujus nuostatus buvo panaikintos vienos iš esminių centro funkcijų (Informacinės sistemos Liteko duomenys, administracinė byla Nr. eI3-832-596/2021). Taigi, kaip matyti iš ULAC veiksmų (skundo teismui padavimas), ULAC ketinimo perduoti ULSVIS esančius duomenis, dokumentus NVSC, galimai iki skundo išnagrinėjimo teisme, neturėjo. Atitinkamai ir pareiškėjo susirašinėjimas su ULAC, prašant laikytis Įsakyme dėl ULSVIS nustatytų reikalavimų, nebuvo rezultatyvus. Taigi, į bylą pateikta rašytinė medžiaga iš esmės paneigia atsakovės skundo argumentus ir priimtas išvadas, kad NVSC, viso ULSVIS perėmimo proceso metu, nesiėmė aktyvių veiksmų tinkamam ULSVIS perėmimui, o NVSC vadovo neveikimas vertintinas kaip nuolatinis, trunkamojo pobūdžio pažeidimas.

        Priešingai, nei nurodo atsakovė, NVSC kreipimasis į teismą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (administracinė byla Nr. eI2-1078-426/2021) vertintinas kaip NVSC aktyvus veikimas, nors šią priemonę pats pareiškėjas ir įvertino kaip šalutinę, tačiau ne kaip aplinkybė, patvirtinanti pareiškėjo neveikimą. Nors, kaip teigia atsakovė, pareiškėjas iki Įsakymo dėl ULSVIS įsigaliojimo turėjo daug laiko, todėl galėjo tinkamai pasiruošti ULSVIS perėmimui, tačiau, kaip patvirtina bylos medžiaga, ULSVIS perėmimas neįvyko ne dėl NVSC neatliktų išankstinių veiksmų, tačiau dėl kitų nuo NVSC nepriklausančių objektyvių priežasčių (kito subjekto veiksmų (neveikimo)).

        Atsakovės argumentai, kad pareiškėjas galėjo kreiptis dėl Įsakyme dėl ULSVIS terminų pratęsimo, paremti tik prielaidomis, nes, kaip matyti iš bendros atsakovės pozicijos, ULSVIS duomenų, dokumentų perdavimas NVSC turėjo įvykti įsakyme nustatytais terminais. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, jog ULAC ir NVSC viena kitai nepavaldžios įstaigos, tačiau abi yra pavaldžios Ministerijai, todėl Ministerija, kuriai iš esmės buvo žinoma ULSVIS duomenų perėmimo eigą, galėjo pati inicijuoti terminų pratęsimą ar savalaikiai imtis kitų administracinių priemonių. Tai, kad dalį veiksmų pareiškėjas, kaip NVSC vadovas, atliko būdamas paragintas Ministerijos, pareiškėjo neveikimo nepatvirtina, o Ministerijos aktyvūs veiksmai, nagrinėjamo ginčo kontekste, taip pat ir statuso aspektu, nelaikytini išskirtine aplinkybe. Pažymėtina, kad į viešojo administravimo subjekto pareigą laikytis viešojo administravimo principų įeina ir Ministerijos pareiga, kai jai pavaldžios institucijos nevykdo, ar netinkamai vykdo savo pareigas, imtis aktyvių veiksmų, siekiant kuo tiksliau nustatyti ir (ar) atkurti visas esmines ir reikšmingas aplinkybes ir ši, teismo vertinimu, rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos centrinei valstybės institucijai (šiuo atveju Ministerijai) nustatymas.

        Atsakovė nors ir pabrėžia, kad NVSC jokių veiksmų, susijusių su ULSVIS realiu perėmimu neatliko, tačiau iš bylos medžiagos visumos darytina išvada, kad NVSC veiksmai, ULSVIS perėmimo procese, buvo pakankamai aktyvūs, o realių veiksmų atlikimas nebuvo įmanoma ne dėl NVSC veiksmų. Pareiškėjas neturėjo galimybės realiai perimti ULSVIS, todėl pareiškėjas negali būti nubaustas už veiksmų neatlikimą, kurių atlikti objektyviai neturėjo galimybės. Adekvačiai pasisakytina ir dėl kitų pareiškėjo pažeidimų, kaip tai, kad pareiškėjas, būdamas ULSVIS duomenų valdytoju ir tvarkytoju, neužtikrino ULSVIS esančių duomenų tinkamo tvarkymo, duomenų saugumo, nevaldė ULSVIS esančios informacijos, jos neperdavė tretiesiems asmenims ir kt. NVSC neperėmusi ULSVIS duomenų, dokumentų, realiai negalėjo užtikrinti ULSVIS esančios esančios informacijos saugumo bei administravimo, nes neturėjo prieigos prie duomenų.

        Byloje nėra ginčo, kad NVSC ULSVIS saugos ir duomenų valdymo įgaliotinius paskyrė bei informaciją Registrų centrui pateikė po Įsakymo dėl ULSVIS įsigaliojimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš bylos medžiagos nėra pagrindo išvadai, kad atsakingų asmenų už ULSVIS nepaskyrimas iki Įsakymo dėl ULSVIS įsigaliojimo, duomenų Registrų centrui pavėluotas perdavimas buvo sąlygotas išskirtinai pareiškėjo pasyviu, niekuo nepagrįstu neveikimu. Nagrinėjamo ginčo kontekste (įvertinus nustatytų aplinkybių visumą) teismas neturi pagrindo abejoti, kad minėtų veiksmų savalaikiam neatlikimui, kaip nurodo pareiškėjas, esminės įtakos turėjo būtent susiklosčiusios situacijos neapibrėžtumas. Tuo labiau, kad, kaip nurodė ir pareiškėjas, atsakingų už ULSVIS asmenų (ULSVIS saugos įgaliotinis, administracinis ir duomenų valdymo įgaliotinis) paskyrimas, esant adekvačiai situacijai, nebūtų reikalavęs jokių papildomų resursų, taigi, minėti asmenys būtų paskirti per vieną dieną. Pažymėtina, jog minėtų veiksmų neatlikimas nebuvo kliūtis ULSVIS perėmimui, byloje taip pat nėra duomenų, kad šių veiksmų neatlikimas būtų sukėlęs kitus neigiamus padarinius. Teismo vertinimu, atsakingų asmenų už ULSVIS savalaikis nepaskyrimas, duomenų Registrų centrui pavėluotas perdavimas, nagrinėjamo ginčo kontekste, vertintini kaip mažareikšmiai (formalaus pobūdžio) pažeidimai, nesukėlę neigiamų pasekmių (nebuvo ULSVIS neperėmimo pagrindu), todėl tarnybinės nuobaudos paskyrimas, už šiuos pažeidimus, būtų neproporcinga priemonė tarnybinio nusižengimo sunkumui (VTĮ 32 straipsnio 1 d.).

        VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Iš šio apibrėžimo matyti, kad priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dvejomis formomis, aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų. Iš byloje nagrinėjamos tarnybinės nuobaudos pobūdžio matyti, kad pareiškėjas yra kaltinamas tarnybinį nusižengimą padaręs neveikimu (Ministro įsakymų nevykdymu).

        Teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei, kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šie neveikimo požymiai nulemia ir įrodinėjimo dalyką – ar asmuo priešingą teisei veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar šią veiką padarė nesant tokių aplinkybių. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad nustačius, jog valstybės tarnautojas neturėjo objektyvios galimybės laiku ir tinkamai atlikti jam pavestas užduotis, daroma išvada, kad valstybės tarnautojo kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo nėra įrodyta (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1112/2009).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisijos atlikto tyrimo metu surinkta medžiaga neįrodo, kad būtent dėl pareiškėjo, kaip NVSC vadovo, sąmoningo neveikimo nebuvo perimta ULSVIS, nebuvo vykdomas tinkamas informacijos ULSVIS saugumas, teikimas, atnaujinimas, tvarkymas, reikiamos informacijos teikimas trečiosioms šalims, neįgyvendinta pareiga visas diagnozuotas užkrečiamąsias ligas ir išskirtus šių ligų sukėlėjus registruoti ULSVIS ir kt. Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės laiku ir tinkamai atlikti Ministerijos įsakymuose įtvirtintus įpareigojimus ir su tuo susijusias kitas užduotis, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo nėra įrodyta, o tuo pagrindu skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas buvo paskirta nesant tam teisinio pagrindo ir neįrodžius tarnybinio nusižengimo sudėties. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Įsakymas naikintinas ir pareiškėjo skundas šioje dalyje tenkintinas.

        Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 str. 1, 2 dalimis, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

        Pareiškėjo R. P. skundą patenkinti iš dalies.

        Panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. K-1007 „Dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktoriaus R. P. padaryto tarnybinio nusižengimo“.

        Kitoje dalyje pareiškėjo R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

        Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                    Eglė Žulytė-Janulionienė