Civilinė byla Nr. 2-117/2014

Teismo proceso Nr. 2-57-3-00371-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 122.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 30 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-603-123/2014 pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei DNB bankui, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Neto“, trečiajam asmeniui notarei L. P. dėl hipotekos nekilnojamajam turtui išregistravimo.

            Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Byloje ginčas yra kilęs dėl hipotekos panaikinimo.

              Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

              Pareikštu ieškiniu ieškovė B. P. prašė išregistruoti iš hipotekos registro svetimo turto hipoteką ieškinyje nurodytam nekilnojamam turtui bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui AB DNB bankui pradėti ir vykdyti išieškojimą iš 0,0404 ha ploto žemės sklypo, pažymėjimas plane B(74), B1(90), K(41/395), L(199/1918), viso žemės sklypo plotas 0,4004 ha, (duomenys neskelbtini), pastato – sublokuoto gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), 1/8 dalies žemės sklypo, pažymėjimas plane B (67 kv. m.), B1 (90 kv. m.), I (174/1336 kv. m.), viso žemės sklypo plotas 0,2625 ha, (duomenys neskelbtini), pastato – sublokuoto gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini). Pastarasis prašymas buvo atmestas tiek Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d., tiek Lietuvos apeliacinio 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimis.

              2013 m. spalio 22 d. ieškovė pateikė teismui ieškinio papildymą (pagrindo patikslinimą ir išplėtimą) ir prašymą – analogišką suformuluotam ieškinyje, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė, kad tuo atveju, jeigu ginčo turtas bylos nagrinėjimo metu būtų realizuotas, galimai palankus teismo sprendimas liktų neįgyvendinamas. Grėsmės egzistavimą patvirtina ieškovės 2013 m. rugsėjo 18 d. ir 2013 m. spalio 7 d. gauti notaro pranešimai dėl priverstinio skolos išieškojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

              Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 24 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

              Teismas nurodė, kad faktinė situacija, buvusi Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarčių priėmimo metu nepakito. Notaro pranešimai dėl priverstinio skolos išieškojimo nepaneigia fakto, kad išieškojimo iš įkeisto ieškovės turto už BUAB „Neto“ prievoles atsakovui AB DNB bankui sustabdymas neproporcingai pažeistų jo, kaip hipotekos kreditoriaus, teises ir interesus. Išieškojimo sustabdymas reikštų, kad yra apribojamos atsakovo AB DNB banko teisės, numatytos kredito sutartyse. Teismo vertinimu prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės labiau apribotų atsakovo teises, nei tai būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams įgyvendinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

              Atskiruoju skundu ieškovė B. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Vienintelė apeliantei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo sąlyga yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – išieškojimo iš turto sustabdymas. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti apeliantės prašymą remdamasis sutarčių, kurių šalimi apeliantė, nėra sąlygomis. Taipogi buvo neatsižvelgta į tai, jog apeliantė pateikė papildomus įrodymus ir argumentus, pagrindžiančius ieškinio pagrįstumą.

              2. Įkeisto turto bendra vertė viršijo 29 mln. Lt, atsakovo kreditorinis reikalavimas – 8,7 mln. Lt, tačiau pardavus visą įkeistą turtą dar liko nepadengta 1,5 mln. Lt skolos dalis. Atsakovas neveikė apdairiai ir rūpestingai spręsdamas dėl įkeisto turto realizavimo, pažeidė apeliantės interesą, kad pirmiausia būtų realizuotas skolininko turtas bei realizuotas už protingą kainą, t.y. ginčo turto hipoteka pasibaigė dėl CK 4.1941 straipsnio, 4.195 straipsnio 3 dalies imperatyvių nuostatų pažeidimo. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog atsakovas siekia patenkinti reikalavimą iš svetimo turto hipotekos dengiant skolą, kuri atsirado ne iš įkeisto turto statybos finansavimo, kad nebuvo jokio ekonominio poreikio ir verslo logikos antriniam ginčo turto įkeitimui už prievolę pagal 2007 m. sausio 8 d. Kredito linijos sutartį.

              3. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis neturi prejudicinės galios ne tik bylos nagrinėjimui, bet ir vėlesniam apeliantės prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, pasikeitė faktinės aplinkybės: pradėtas priverstinis išieškojimas, papildytas ieškinio pagrindas, įrodinėjamos papildomos aplinkybės bei pateikti nauji įrodymai.

              Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas AB DNB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį nepakeistą. Jis teigia, kad apeliantės prašymas dėl analogiškų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau buvo atmestas šioje byloje tiek apygardos, tiek Lietuvos apeliacinio teismo. Nėra jokio faktinio pagrindo teigti, kad būtų pasikeitę faktinės aplinkybės ir atsiradęs pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios neabejotinai neproporcingai pažeistų hipotekos kreditoriaus teises ir teisėtus interesus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Šio apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką sudaro klausimai, ar pirmosios instancijos teismo išvada, jog pritaikius ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – sustabdžius išieškojimą iš ginčo turto, būtų neproporcingai apribotos atsakovo kaip hipotekos kreditoriaus teisės, yra teisėta bei padaryta tinkamai įvertinus faktines aplinkybes.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Šios nuostatos aiškinimo ir taikymo praktikoje, formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo, išskiriama, kad teismas spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, o būtent – grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Turto valdymo projektai“ v. Fjordtrade AS, bylos Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „Vėtrūna“ v. UAB „KG Constructions“ ir kt., bylos Nr. 2-2476/2013).

              Dėl ieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo

              Byloje ieškovė prašo išregistruoti iš hipotekos registro turto, kuri ji įgijo 2008 m. lapkričio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimis (t. 1, b. l. 5-10) iš atsakovo BUAB „Neto“, hipoteką. Šis reikalavimas ieškinyje grindžiamas tuo, kad ieškovė už įgytą turtą su pardavėju atsiskaitė visiškai, todėl jo hipoteka laikytina pasibaigusia CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pateikti įrodymai tvirtina, kad minėtų pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo metu ginčo turtas buvo įkeistas atsakovui AB DNB bankui. Pastarasis 2008 m. lapkričio 26 d. davė sąlyginius sutikimus dėl turto pardavimo ir hipotekos atsisakymo, jeigu už juos gautos lėšos bus pervestos į atsakovo BUAB „Neto“ specialiąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, jo paskolų atsakovui AB DNB bankas dengimui.

              Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, kuria buvo nagrinėjama, ar Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 25 d. nutartimi pagrįstai atsisakė taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė pareikštų reikalavimų, t.y. nepateikė įrodymų, kad už ginčo turtą buvo atsiskaityta pagal atsakovo AB DNB bankas išankstines sąlygas. Po šios nutarties priėmimo ieškovė 2013 m. spalio 22 d. pateikė Klaipėdos apygardos teismui Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio dalyko papildymą. Nurodytame procesiniame dokumente ieškovė ne tik suformulavo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet ir papildė ieškinio pagrindą, o ne dalyką, t.y. de jure pakeitė ieškinio pagrindą (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Ieškovė paaiškino, kad ginčo turto hipoteka turėtų būti išregistruota remiantis dviem naujais pagrindais: 1) pagal CK 4.1941 straipsnį, 4.195 straipsnio 3 dalį, kadangi atsakovo AB DNB bankas reikalavimų patenkinimui turėjo pakakti pagrindinio skolininko atsakovo BUAB „Neto“ turto; 2) nebuvo jokio ekonominio poreikio ir verslo logikos antriniam ginčo turto įkeitimui. Naujai suformuluotam ieškinio pagrindui pagrįsti ieškovė įrodymų, neskaitant jos asmeninių samprotavimų (pvz., patvirtinančių atsakovui AB DNB bankas įkeisto turto realią rinkos vertę, faktą, jog atsakovas AB DNB bankas pirmiausia skolos išieškojimą nukreipė ne į atsakovui UAB „Neto“ priklausantį įkeistą turtą), nepateikė. Tokios aplinkybės implikuoja, jog ieškinio pagrindo pakeitimas nesąlygoja išvados esą ieškovė preliminaraus ieškinio pagrįstumo doktrinos požiūriu tinkamai pagrindė ieškinio reikalavimus tikslu byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodytas faktas turi esminę reikšmę sprendžiant apie poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

              Dėl šalių interesų pusiausvyros taikant laikinąsias apsaugos priemones

Ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslas nustatyti status quo būklę priverstinio skolos išieškojimo iš ginčo turto procese. Taigi pritaikius tokias laikinąsias apsaugos priemones neapibrėžtam laikui būtų suvaržyta atsakovo AB DNB banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teisė patenkinti savo kreditorinį reikalavimą iš įkeistų daiktų. Pagal pirmiau nurodytas aplinkybes ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas akivaizdžiai pažeistų ieškovės ir atsakovo AB DNB bankas interesų pusiausvyrą, pastarojo nenaudai.

Tuo atveju, jeigu išnagrinėjus bylą iš esmės vis dėlto būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, jos interesai būtų apsaugoti, kadangi atsakovui AB DNB bankui bylos nagrinėjimo metu užbaigus priverstinio skolos išieškojimo iš ginčo turto procedūras ieškovė įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į nuostolių atlyginimą.

Nepasitvirtinus atskirojo skundo argumentams, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

          Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                    Rasa Gudžiūnienė