Civilinė byla Nr. e2-5625-470/2021
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01913-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.;
(S)
3.2.7.1.; 3.2.6.6.3.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N u t a r t i s
2021 m. lapkričio 3 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Kaunas“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Ajurveda visiems“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano Būstas Kaunas“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė individuali įmonė (toliau – IĮ) „Ajurveda visiems“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) ,,Mano Būstas Kaunas“ per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos administruoto daugiabučio namo buvimo vietoje ieškovei pateikti: 1) savo veiklos, susijusios su administruotu daugiabučiu namu (adresas: (duomenys neskelbtini)), ataskaitą; 2) pateikti administravimo metu rengtus ir saugotus dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, šiuos dokumentus: daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) sąrašas pagal VĮ Registrų centras ir patalpų savininkų pateiktus duomenis; nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla; daugiabučio namo techninės priežiūros žurnalas; daugiabučio namo kasmetinės apžiūros aktai; šilumos punkto instrukcijos, priežiūros žurnalai, paskutinio šilumos sistemos praplovimo aktai, šilumokaičio cheminio valymo aktai, sistemos ir šilumos punkto įrenginių hidraulinio bandymo aktai, namo šilumos mazgo parengties aktai bei pastato šildymo sistemos ir karšto vandens sistemos aprašai; kaupiamųjų lėšų suvestinė; daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašas; ilgalaikis bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planas; daugiabučio namo priežiūros ūkinis finansinis planas; dokumentai, susiję su žemės sklypu, esančiu prie daugiabučio namo; valomos teritorijos planas; daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų priimtų sprendimų dokumentacija; kita pagal teisės aktus parengta ir/ar turima dokumentacija; 3) perduoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sukauptas lėšas; 4) perduoti valstybinę vėliavą, raktus nuo skydinių, punktų, mazgų ir pan., taip pat grąžinti viską, ką atsakovė UAB „Mano Būstas Kaunas“ gavo ir/ar turėjo vykdydama administratorės pareigas; 5) atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per 3 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skirti 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną; 6) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė sutiko, kad teismas atsakovės atžvilgiu byloje priimtų sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai.
Atsakovė 2021 m. rugsėjo 28 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad jai pateiktas ieškinys buvo perduotas teisininkui, kuris parengė atsiliepimą į minėtąjį ieškinį, tačiau dėl įmonėje gaunamos korespondencijos gausos bei darbuotojų kaitos, atsakovės teisininko parengtas atsiliepimas į ieškinį nebuvo išsiųstas teismui. Teismas priėmė akivaizdžiai neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, dėl to nepanaikinus sprendimo už akių ir neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės, įsiteisėtų sprendimas, tokiu būdu būtų pažeista atsakovės teisė į efektyvią teisminę gynybą. Ieškinyje nurodyta, kad 2021-04-19 vykusio daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu namo bendraturčių dauguma nusprendė sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Apie susirinkimą, sprendžiant tik iš į bylą pateikto susirinkimo protokolo, neva buvo paskelbta 2021 m. balandžio 5 d. namo skelbimų lentoje, taip pat neva namo bendraturčiai apie planuojamą susirinkimą buvo informuoti rašytiniais pranešimais, įdedant juos į pašto dėžutes ar išsiunčiant registruotu paštu, tačiau kartu su ieškiniu pastarieji įrodymai (skelbimas, rašytinių pranešimų apie planuojamą susirinkimą įteikimo aktas ir/ar registruotos pašto siuntos įrodymai) nepateikiami, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pirmiausia, apie planuojamą susirinkimą namo bendraturčiai informuoti nebuvo. Atsakovė, kaip namo administratorius, taip pat nebuvo niekada informuota apie kokio nors susirinkimo organizavimą, nėra gavusi pranešimo apie neva organizuojamą susirinkimą ir jame svarstytinus klausimus. Abejonių dėl sudarytos namo jungtinės veiklos sutarties teisėtumo ir ieškovės pateikto reikalavimo kelia ir tai, jog pateikdama 2021 m. birželio 7 d. prašymą Nr. 21-06-07/01, ieškovė atsakovei pateikė balsavimo raštu protokolo kopiją. Minėto susirinkimo metu neva bendraturčių dauguma namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi pasirinko UAB „Santermita“, su kuria buvo sudaryta Namo administravimo, eksploatavimo, komunalinių ir kitų paslaugų teikimo sutartis. Lieka neaišku, kokia iš tiesų buvo tikroji namo bendraturčių valia dėl namo valdymo formos. Tiek organizuojant namo susirinkimą bei tuo pačiu metu balsavimą raštu namo bendrasavininkai buvo tyčia klaidinami dėl jiems priklausančios nuosavybės valdymo būdo. Atsakovė buvo paskirta daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratore, kuriai neteisėti ieškovės veiksmai, pasireiškę faktiniu namo esamo administratoriaus pakeitimu į kitą administratorių – UAB „Santermita“ panaudojant jungtinės veiklos sudarymo faktą, atėmė teisinę galimybę toliau administruoti namą. Tai, kad atsakovė iki perdavimo akto pasirašymo dienos atlieka jai paskirtas funkcijas (vykdo įsipareigojimus) įtvirtina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, kurių 7.11 punkte įtvirtinta, kad iki perdavimo akto pasirašymo dienos administratorius per 30 dienų nuo administravimo pabaigos privalo pateikti savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą savivaldybės vykdomajai institucijai, patalpų savininkams ir namo bendrojo naudojimo objektų valdymą perimančiam asmeniui, perduoti turtą jo buvimo vietoje, patalpų savininkų sukauptas lėšas, pagal Nuostatų 4 punktą rengtus ir saugotus dokumentus, taip pat grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir (ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas; perdavimas įforminamas perdavimo aktu, kurį pasirašo perduodančios ir priimančios šalių atstovai; iki perdavimo akto pasirašymo dienos administratorius atlieka jam priskirtas funkcijas. Iš išdėstytų faktinių aplinkybių (atsakovė kaip namo administratorius nebuvo niekada informuota apie kokio nors susirinkimo organizavimą, nėra pranešimo apie neva organizuojamą susirinkimą ir jame svarstytinus klausimus, be to, ir pats susirinkimas nebuvo galimas dėl COVID - 19 pandemijos pagrindu paskelbto karantino ir draudimo būriuotis) matyti, kad sudarant jungtinės veiklos sutartį nebuvo laikytasi aukščiau nurodytų normų. Šiuo atveju buvo sudaryta neteisėta (niekinė) jungtinė veiklos sutartis. Tikėtina, jog susirinkime dalyvavo ir UAB „Santermita“ atstovas, kuris su ieškove 2021 m. liepos 7 d. sudarė Namo administravimo, eksploatavimo, komunalinių ir kitų paslaugų teikimo sutartį Nr. 21-07-15/01, kurios pagrindu suteikė sau teisę perimti namo administravimą. Tikrasis susirinkimo bei jungtinės veiklos sutarties organizatorius buvo UAB „Santermita“, kuri turėjo aiškiai apibrėžtą ketinimą perimti namo administravimą. Jungtinės veiklos sutartimi buvo susitarta ne dėl jungtinės veikos sutarties pagrindu bendrojo naudojimų objektų valdymo sąlygų ir tvarkos, o dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo ir tokiu būdu buvo nesilaikyta CK nuostatų dėl administratoriaus keitimo. Dėl šios priežasties sudarytą jungtinės veiklos sutartį yra pagrindas pripažinti prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms kaip apsimestinę sutartį, sudarytą sandoriui dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus keitimo pridengti. Esant išdėstytų aplinkybių visumai yra pagrindas pripažinti jungtinės veiklos sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Šiuo atveju gyventojų valia buvo imituojama dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo ir tikrasis tikslas buvo pakeisti atsakovę į UAB „Santermita“. Tuo tarpu pasirašant jungtinės veiklos sutartį apskritai nėra būtina pasirinkti administratorių, o gyventojai gali valdyti bendrojo naudojimo objektus patys. Visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pagrįstai manyti, kad jos gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Ieškovė atsiliepime į pareiškimą prašė atsakovės prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovei paskirti 3000 Eur baudą, pusę nuodytos sumos skiriant ieškovei IĮ „Ajurveda visiems“, atstovaujančiai namo butų savininkams Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, iš atsakovės priteisti šioje byloje patirtų teisinių paslaugų išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad atsakovė, nurodydama atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priežastis – įmonėje gaunamos korespondencijos gausa bei darbuotojų kaita, dėl kurios atsakovės teisininko parengtas atsiliepimas į ieškovės pateiktą ieškinį nebuvo išsiųstas teismui, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Atsakovė nepateikė įrodymo, kad įmonėje aktualiu momentu įvyko tam tikra darbuotojų kaita ir, kad pasikeitęs darbuotojas buvo būtent tas, kurio kompetencijai priklausė atsiliepimo į ieškinį teismui pateikimo funkcijos atlikimas. Pareiškime nėra nurodytos jokios aplinkybės, kurios galėtų turėti bent menkiausios įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nepateikti jokie reikšmingi įrodymai. Ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, susijusios su Jungtinės veiklos sutarties sudarymu ir atsakovės vykdyto administravimo pasibaigimu nuo šio momento. Jungtinės veiklos sutartis yra galiojanti ir įregistruota viešame registre. VĮ Registrų centre, sprendžiant Jungtinės veiklos sutarties įregistravimo klausimą, buvo patikrinta, ar kiekvienas sutartį pasirašęs asmuo yra daugiabučio namo buto savininkas arba bendraturtis ir buvo nustatyta, jog egzistuoja taikytinose CK normose numatyta dauguma Jungtinės veiklos sutarčiai sudaryti, todėl sutartis buvo registruota. Jungtinės veiklos sutartis nenuginčyta ir neginčijama, nes atitinkamas reikalavimas teisme nėra pareikštas iki šiol. Atsakovei, kaip buvusiam administratoriui, net nėra suteikta teisė ginčyti butų savininkų sudarytą Jungtinės veiklos sutartį. Atsakovė pareiškime kvestionuoja Jungtinės veiklos sutarties teisėtumą, tačiau tos aplinkybės, kurias nurodo atsakovė yra įrodinėtinos aplinkybės, kurių buvimą ar nebuvimą turi konstatuoti teismas, išnagrinėjęs atitinkamą teisme pareikštą reikalavimą. Jungtinės veiklos sutarties pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento nėra pagrindo: ši sutartis sudaryta asmenų, turinčių teisę ją sudaryti, sutarties sudarymo faktas išviešintas įstatymo nustatyta tvarka ir sutartis vykdoma. Atsakovė pareiškime nurodo teiginius apie gyventojų suklaidinimą ir suklydimo įtakoje gyventojų pasirašytą Jungtinės veiklos sutartį. Tokiu būdu atsakovė tą pačią sutartį vertina ir kaip niekinį, ir kaip nuginčijamą sandorį, pati neapsispręsdama dėl pasirinktino sutarties negaliojimo pagrindo. Butų savininkams yra suteikta laisvė patiems spręsti kaip jie nori valdyti savo bendrą dalinę nuosavybę, kokius paslaugų teikėjus pasirinkti, kurias funkcijas atlikti patiems ir t. t. Vienas iš tokių butų savininkų laisvo apsisprendimo išraiškos formų yra teismui kartu su pareiškimu pateiktas dokumentas apie UAB „Santermita“ pasirinkimą namo sutartiniu administratoriumi, su kuriuo buvo sudaryta teismui byloje pateikta atlygintinų paslaugų sutartis. Butų savininkų išreikšta valia turi būti gerbiama, ji negali būti paneigta remiantis subjektyviu buvusio administratoriaus (atsakovės) verslo interesu. Būtent savo verslo ir pajamų apsaugos interesais atsakovė inicijuoja dabartinius betikslius teisminius procesus. Atsakovė galimai tikisi gauti administravimo pajamas už visą bylinėjimosi laikotarpį, nors tam nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Atsakovė neteikia jokių paslaugų, kadangi visas reikalingas bendros nuosavybės administravimo paslaugas Jungtinės veiklos sutarties dalyviai perka iš laisvai samdomų šių paslaugų tiekėjų. Atsakovės atstovė pokalbio telefonu su viena iš Jungtinės veiklos sutarties dalyvių metu patvirtino, kad atsakovė jokių administravimo paslaugų šiam daugiabučiam namui neteikia. Atsakovės elgesys po to, kai jos vykdytas administravimas pasibaigė įstatyme numatytu pagrindu ir šio administravimo pabaigą įrodantis dokumentas (Jungtinės veiklos sutartis) buvo išviešintas viešajame registre, neatitinka savigynos sąlygų. Atsakovė, siekdama apginti pažeidžiamą jos teisę administruoti gyvenamąjį namą, turėjo imtis teisėtų priemonių, o ne savavališkai nuspręsti nevykdyti teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju atsakovės administravimas baigėsi įvykus įstatyme nustatytiems reikšmingiems juridiniams faktams, o atsakovės, kaip buvusio administratoriaus, veiksmai, kuriais ji siekia nepagrįstai išlaikyti pasibaigusio administravimo funkcijos vykdymą, pripažintini neteisėtais. Butų savininkai patys rūpinasi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, taigi, butų savininkai tinkamai užtikrina įstatyminiu reguliavimu numatyto administravimo tikslo įgyvendinimą. Atkreipė dėmesį, kad kartu su pareiškimu atsakovė turėjo pateikti visus turimus įrodymus, susijusius su byla, tačiau to nepadarė. Ieškovės nuomone atsakovė sąmoningai ir tikslingai teismui pateikė nepagrįstą pareiškimą, tokiu būdu vilkindama teismo sprendimo įvykdymą, nesąžiningai siekdama išimtinai savo interesų patenkinimo ir asmeninės finansinės naudos. Toks atsakovės elgesys nėra vienkartinis atvejis, kadangi atsakovė nuolat atlieka piktnaudžiavimo teise veiksmus. Atsakovė teikia administravimo paslaugas ne vienam daugiabučiam namui. Ši veikla yra atsakovės verslas, todėl atsakovei yra žinomas administravimo teisinis reglamentavimas. Atsakovė galimai tikisi nepagrįstai ir neteisėtai reikalauti administratorės paslaugų apmokėjimo iš daugiabučio namo butų savininkų, nors atsakovei nustatytas administravimas yra pasibaigęs. Atsakovei turėtų būti paskirta 3000 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę nuodytos sumos skiriant ieškovei, atstovaujančiai namo butų savininkams Jungtinės veiklos sutarties pagrindu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalį tuo atveju, kai atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tokiu atveju, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai, ar atsiliepimo nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, teisminės gynybos principu, nurodytu CPK 7 straipsnyje.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2021 m. rugpjūčio 18 d. (CPK 123 straipsnio 2 dalis, 175¹ straipsnio 10 dalis). Terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2021 m. rugsėjo 1 d. Atsakovė atsiliepimo per nustatytą terminą nepateikė, pratęsti terminą atsiliepimui pateikti taip pat neprašė, todėl teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. priėmė sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Atsakovė teigia, kad atsiliepimo teismui nepateikė dėl įmonėje gaunamos korespondencijos gausos bei darbuotojų kaitos, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad įmonėje aktualiu momentu įvyko tam tikra darbuotojų kaita ir, kad pasikeitęs darbuotojas buvo būtent tas, kurio kompetencijai priklausė atsiliepimo į ieškinį teismui pateikimo funkcijos atlikimas, taip pat nepateikė ir jos minimo teisininko parengto atsiliepimo į ieškinį, kuris nebuvo išsiųstas teismui. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai, o taip pat bendradarbiauti su byloje dalyvaujančiais asmenimis ir teismu bei imtis priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. To reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kooperacijos principai (CPK 7 straipsnis ir 8 straipsnis). Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji prarado galimybę laiku pateikti atsiliepimą dėl įmonėje gaunamos korespondencijos gausos bei darbuotojų kaitos, savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu panaikinti teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, todėl pripažintina, kad atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė be svarbių priežasčių.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. pateikti atsiliepimą, į pateikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo apimtį, sudėtingumą, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad atsakovė netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, nenurodė argumentų, kurie galėtų būti pakankamu pagrindu pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis, ji savo valiniais veiksmais (neveikimu) nulėmė tokios situacijos susidarymą. Termino atsiliepimui paduoti praleidimą nulėmė subjektyvios – nuo atsakovės valios ir veiksmų priklausančios – priežastys, kurios vertintinos kaip atsakovės verslo procesų nesuvaldymas ir procesinių pareigų nevykdymas ar aplaidus jų vykdymas dėl pačios atsakovės kaltės, todėl pagrindo panaikinti teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės nėra.
CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 – 2 punktuose reglamentuota, kad teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, reikalinga konstatuoti bent vieną iš įstatyme numatytų sąlygų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo svarbiausia sąlyga yra įrodymų, turinčių įtakos priimti sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pateikimas (2006 m. rugsėjo 21 d. Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. 35/03-11/06). Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų kelti abejonę priimto sprendimo, kuriuo galimai buvo pažeistos atsakovės teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovė sprendimo už akių, kuriuo ji įpareigota ieškovei perduoti savo veiklos, susijusios su administruotu daugiabučiu namu, esančiu (duomenys neskelbtini), ataskaitą, administravimo metu rengtus ir saugotus dokumentus, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų priimtų sprendimų dokumentaciją, savininkų sukauptas lėšas, valstybinę vėliavą, raktus nuo skydinių, punktų, mazgų ir pan., taip pat grąžinti viską, ką ji gavo ir turėjo vykdydama administratorės pareigas, pagrįstumą ir teisėtumą skundžia kvestionuodama Jungtinės veiklos sutarties teisėtumą, tačiau tos aplinkybės, kurias nurodo atsakovė yra įrodinėtinos aplinkybės, kurių buvimą ar nebuvimą turi konstatuoti teismas, išnagrinėjęs atitinkamą teisme pareikštą reikalavimą. Jungtinės veiklos sutarties pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento nėra pagrindo: ši sutartis sudaryta asmenų, turinčių teisę ją sudaryti, sutarties sudarymo faktas išviešintas įstatymo nustatyta tvarka ir sutartis vykdoma, o ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, susijusios su Jungtinės veiklos sutarties sudarymu ir atsakovės vykdyto administravimo pasibaigimu nuo šio momento.
Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą, į tai, kad pagal byloje esančius įrodymus nėra pagrindo daryti išvados dėl priimto sprendimo už akių neteisingumo ar nepagrįstumo, atsakovės prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
Ieškovė IĮ „Ajurveda visiems“ prašo atsakovei UAB ,,Mano Būstas Kaunas“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti 3000 Eur baudą, pusę nuodytos sumos skiriant ieškovei IĮ „Ajurveda visiems“, atstovaujančiai namo butų savininkams Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, nes atsakovė sąmoningai ir tikslingai teismui pateikė nepagrįstą pareiškimą, tokiu būdu vilkindama teismo sprendimo įvykdymą, nesąžiningai siekdama išimtinai savo interesų patenkinimo ir asmeninės finansinės naudos, tikėdamasi administratorės paslaugų apmokėjimo iš daugiabučio namo butų savininkų, nors atsakovei nustatytas administravimas yra pasibaigęs.
Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012). Teismas nenustatė akivaizdžių atsakovės piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis atvejų, todėl ieškovės prašymas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo atsakovei netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti šioje byloje papildomai patirtas teisinių paslaugų išlaidas – 484,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą. Ieškovės prašymas tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovės papildomai 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsniu, 290–291 straipsniais,
n u t a r i a :
Netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Kaunas“ pareiškimo dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-4746-470/2021.
Ieškovės individualios įmonės „Ajurveda visiems“ prašymą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano Būstas Kaunas“ atmesti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Kaunas“, juridinio asmens kodas 305174520, 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei individualiai įmonei „Ajurveda visiems“, juridinio asmens kodas 302309258.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Snaigė Juknevičienė