Civilinė byla Nr. 2-706-517/2023

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03460-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 2.4.2.9.1; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 6 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,

sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,

dalyvaujant ieškovui A. V., ieškovo atstovui advokatui Adolfui Remeikiui,

dalyvaujant atsakovei J. U., atsakovės atstovei advokatei Gitanai Šimkutei,

atsakovo Luminor BANK AS atstovei V. P.,

liudytojams A. A. V., L. O. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. patikslintą ieškinį atsakovei J. U. dėl nuosavybės, sukurtos bendrojoje jungtinėje partnerystės veikloje, priteisimo ir kreditavimo sutarties modifikavimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas

n u s t a t ė :

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose (toliau – ir teismas) gautas ieškovo A. V. patikslintas ieškinys atsakovei J. U., kuriuo prašoma: 1) pripažinti, kad ieškovas, gyvendamas partnerystėje ir veikdamas su J. U. pagal bendros jungtinės veiklos susitarimą – faktinę sutartį, kartu su ja sukūrė ir įgijo nuosavybės teisę į bendrai pastatytą gyvenamąjį namą ir bendrai pirktus žemės sklypus, kurių po 1/2 dalį, prašo priteisti ieškovui: 1/2 dalį gyvenamojo namo su kiemo įrenginiais (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30300 Eur vertės, 1/2 dalį 0,1200ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6200 Eur vertės, 1/2 dalį 0,1000ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5750 Eur vertės, 1/2 dalį 0,1000ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5750 Eur vertės, 1/2 dalį 0,0480ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),1650 Eur vertės, 1/2 dalį 0,0481ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1130 Eur vertės, 1/2 dalį l,9433 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10700 Eurų vertės, 1/2 dalį 0,3604ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2670 Eur vertės; 2) pareigoti Luminor Bank AS (Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) modifikuoti 2020 m. kovo 4 d. kreditavimo sutartį Nr. 9502-2020-149587, įrašant mane A. V. skolininku kartu su J. U. ir atitinkamai pakeičiant kredito grąžinimo sumas, terminus ir kt.; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas nuo 2005 m. rudens kartu su atsakove nesusituokę pradėjo gyventi Vilniaus miesto savivaldybės socialiniame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nors ieškovo gyvenamoji vieta deklaruota pas jo tėvus (duomenys neskelbtini), ten negyvena nuo 2005 m., kai pradėjo gyventi su atsakove. Per 17 kartu praleistų gyvenimo metų bendrai veikė susitarimų, jungtinės veiklos principais įsipareigoję bendram tikslui – šeimos kūrimui, nepažeisdami kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, vykdė bendrą jungtinę veiklą, įsigydami bendrus žemės sklypus, pasistatydami ir įrengdami bendrą gyvenamąjį namą, suprasdami bendraturčių tarpusavio atsakomybę, nes kartu augino ir atsakovės dukrą iš ankstesnių santykių, ir šalių bendrą dukrą. Šeimos tikslais vedė bendrą ūkį ir savo darbu bei uždirbtais pinigais, žiniomis ir supratimu kūrė bendrą turtą. Kadangi šalys gyveno Vilniaus miesto savivaldybės socialiniame būste, atsakovė siūlė, kad jie jį išsipirktų iš savivaldybės arba pirktų kitą butą, tačiau ieškovo svajonė buvo nuosavas namas su žeme šalia miesto, todėl pagal abipusį susitarimą su atsakove ieškovas 2012 -–2013 m. epizodiškai trumpam vyko į užsienį padirbėti ir paieškoti tolimesnių darbų, o 2014 m. išvyko dirbti ilgesniam laikotarpiui, kai galutinai susitarė, bendrai veikiant, pasistatyti nuosavą gyvenamąjį namą. Ieškant sklypo ir statant šalių bendrą namą, ieškovas su atsakove dėl to pastoviai tardavosi, tačiau niekada nebuvo jokių kalbų, kad jis skolintų atsakovei pinigus, nes gyveno kaip šeimoje – lygus su lygiu. Atsakovės teiginiai, kad žemės pirkimui ir namo statybai pakako tik jos vienos gautų piniginių lėšų, kad atsakovė turėjo tariamo jos mylimojo P. Y. G. materialinį palaikymą yra netiesa. P. Y. G. yra šalių dukters krikšto tėvas, o ne J. U. mylimasis. Melagingas aiškinimas apie tariamą jos mylimąjį yra sukurtas tikslu nepripažinti ieškinio, kai ieškovas kreipėsi į teismą. Ieškovas nurodo, kad dirbdamas Norvegijoje pastoviai į Lietuvą namo statybai pervesdavo pinigines lėšas. Nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2022 m. kovo 26 d. bendro žemės sklypo, bendro gyvenamojo namo, baldų įsigijimui, bendram gyvenimui šalių šeimoje į atsakovės vardu esamą sąskaitą (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje pervedė 1.023.000 NOK arba 110 517,15 Eur. Pinigus pervesdamas siekė pagerinti bendrą šalių gyvenimą šeimoje. Jų bendru susitarimu pirktą bendrą žemę ir statomą gyvenamąjį namą registravo atsakovės vardu, nes ieškovas ja pasitikėjo, ji gyveno Lietuvoje, o ieškovas dirbo Norvegijoje, todėl jam trūko laiko forminti ir vykdyti Lietuvoje gyvenamojo namo statybą savo vardu. Ieškinyje nurodo, kad šalių bendrosios veiklos pradžia yra 2005 m. ruduo, kai jie pradėjo kartu gyventi šeimoje ir vesti bendrą ūkį. Kartu gyvendami, bendrai veikdami – vesdami ir tvarkydami bendrą ūkį ieškovas su atsakove siekė vieno tikslo – gyventi šeimoje ir turėti bendrą šeimos turtą, todėl ieškovas į tai investavo savo laiką, dėmesį, jėgas ir meilę, o ir pinigų šalių šeimai bei atsakovei skyrė daugiau nei 110 517,15 Eur, kuriuos pervedė į atsakovės sąskaitą (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad jo ir atsakovės bendrą gyvenimą kartu, bendras šeimyninio gyvenimo išlaidas ir pajamas, susitarimą įsigyti bendrą turtą: žemės sklypus, gyvenamąjį namą, vykdyti bendrą ūkinę veiklą, kuriant bendrą turtą, įrodo prie ieškinio pridėtas šalių susirašinėjimas internetu, kai ieškovas dirbo Norvegijoje, Luminor banko sąskaitų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pajamų ir išlaidų išrašai, Vilniaus rajono teismo rūmuose atsakovės iškelta byla Nr. 2-7253-1141/2022 dėl priverstinio ieškovo iškeldinimo iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2023 m. kovo 14 d. raštas Nr. Dok-17201 ir kt.; policijos dokumentai, ieškovo prašomi apklausti liudytojai, atsakovės pateikti garso įrašai, daryti ieškovui gyvenant (duomenys neskelbtini), bei atsakovės atsiliepimai į šį mano ieškinį ir kiti įrodymai. Atsiliepime Vilniaus rajono rūmų teismui į atsakovės 2022 m. birželio 23 d. ieškinį (byla Nr. 2-7253-1141/2022) ieškovas išvardino baldus (virtuvės, miegamojo, vaiko, koridoriaus), televizorių, šaldytuvą, skalbimo mašiną, kavos ir ledų aparatus ir kitus buities daiktus, automobilius, ką pirko gyvendamas kartu su atsakove (duomenys neskelbtini), bei baldus ir kitą turtą, kurį įsigijo kartu gyvendami (duomenys neskelbtini). J. U., sutikdama su atsakovo 2022 m. liepos 21 d. atsiliepimu i jos ieškinį iškeldinti jį iš jų bendro gyvenamojo namo (Vilniaus rajono rūmų byla Nr. 2-7253-1141/2022), kuriame ieškovas konstatavo, kad 17 metų – nuo 2005 m. J. U. vykdė su juo bendrą jungtinę veiklą, teisme nebepalaikė reikalavimo iškeldinti jį iš jų bendro namo, todėl byla Nr. 2-7253-1141/2022 buvo nutraukta. Kreditą Luminor Banko AS Lietuvos skyriui, paimtą bendro gyvenamojo namo statybai ir įrengimui, šalys tarėsi grąžinti kartu gyvendami ir kurdami bendrą turtą. Pagal 2020 m. kovo 4 d. Kreditavimo sutartį Nr. 9502-2020-149587 šalys yra įsipareigoję 79 700 Eur būsto kreditą grąžinti iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), į kurią ieškovas siuntė pinigus dirbdamas Norvegijoje. Iš šios sąskaitos bankui grąžinamas kreditas ir palūkanos. Negrąžinta kredito suma 2023 m. birželio 1 d. sudaro 76 274,01 Eur. Ieškovas sutinka grąžinti būsto kredito dalį proporcingą jam priteisto būsto daliai. Ieškovo uždirbtais pinigais, esančiais šioje sąskaitoje, kaip rodo šios sąskaitos 2015-2022 m. išrašai, buvo pastatytas ir įrengtas gyvenamasis namas: namą stačiusiai UAB „ABM statyba” per kelis kartus 29 910 Eur buvo sumokėta pavedimais, o kiti mokėjimai buvo atliekami grynais pinigais. Statybos darbų vykdytojams ir atlikėjams įvairiomis datomis dar buvo sumokėta 26 000 Eur, kurie sąskaitos išraše vadinami išeinantys mokėjimai. Be to, 2018 m. birželio 4 d. buvo sumokėta 1 000 Eur už žemės sklypo pertvarkymo projektą, 2019 m. liepos 12 d. buvo sumokėta 840 Eur už architekto paslaugas, 2020 m. kovo 28 d. buvo sumokėta 755 Eur UAB „Elektara“ už darbus prie statomo namo, 2020 m. balandžio 16 d. buvo sumokėta 210 Eur už sklypo kadastrinius matavimus, 2020 m. gegužės 5 d. buvo sumokėta 205 Eur už pastato sandarumo bandymus. Sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo lapuose matyti, kad atsakovė iš šios sąskaitos 83 860 Eur išėmė grynais pinigais, kurie buvo panaudoti namo statybos ir gerbūvio darbams, namo įrangai, baldams pirkti, lauko aplinkos sutvarkymui, tvenkinio iškasimui. Atsakovė dirbo ne nuolat, kurį laiką gaudavo bedarbio pašalpas. Nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2017 m. balandžio 13 d. į atsakovės sąskaitą iš Norvegijos ieškovas pervedė 24 718,39 Eur, todėl 2017 m. liepos 13 d. už 23 400 pirko 2,3 ha žemės sklypą unikaliu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį 2019 m. balandžio 16 d. padalino į šiuos 6 (šešis) atskirus savarankiškus sklypus: 0,1200ha sklypą 12 400 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 0,1000ha sklypą 11 500 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 0,1000ha sklypą 11 500 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 0,0480 ha sklypą 3 300 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 0,0481 ha sklypą 2 260 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), l,9433ha sklypą 21 400 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. SK-12987 bendrai su atsakove įsigijo 0,3604 ha žemės sklypą 5 340 Eur vertės, kurio unikalus Nr. 4400-1713-2800, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė sąskaitoje Luminor banke (duomenys neskelbtini) ieškovo atsiųstas Norvegijos Kronas paversdavo Eurais, o tada ieškovo pinigus Eurais pervesdavo į kitą Luminor Banke jos turėtą sąskaitą (duomenys neskelbtini). Iš 2018 m. – 2022 m. atsiųstų pinigų į kitą atsakovės sąskaitą (duomenys neskelbtini) ji pervedė 63 800 Eur, iš kurių 5 200 Eur 2022 m. sausio 4 d. pavedimu grąžino M. Č. į jos sąskaitą SEB banke, nes buvo susitarę, kad skolinsis iš M. Č. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimui, o skolą grąžins, kai ieškovas perves pinigus iš Norvegijos. Atsakovės į bylą pateiktas 2021 m. rugsėjo 8 d. pakvitavimas dėl tariamos 6 000 Eur skolos yra surašytas nagrinėjant šį ieškinį teisme, todėl yra niekinis – surašytas atgaline data, kuriame atsakovė nenurodo, nei kodėl, nei kam ji turi grąžinti pinigus. Ieškovui būnant Norvegijoje, atsakovė siuntė jam Skype žinutes apie jo pinigais perkamus sklypus, statomo gyvenamojo namo projektą ir statybos darbų eigą, namo įrangos ir vidaus, baldų nuotraukas, prašymus siųsti namo statybai ir šeimai reikalingus pinigus ir t. t. Sąskaitos išrašai įrodo, kad Norvegijoje ieškovo uždirbtus pinigus naudojo jungtinės veiklos bendro gyvenimo reikmėms: 2017 m. birželio 29 d. už 3 100 Eur buvo nupirktas automobilis Toyota Corolla, kuriuo ir dabar naudojasi atsakovė, virš 800 Eur išleido atsakovei poilsiaujant Palangoje 2017 m. liepos mėnesyje, 2017 m. rugsėjo mėnesyje sumokėjo virš 5 000 Eur už atsakovės dukters iš ankstesnių santykių mokslą (duomenys neskelbtini) kolegijoje, 2017 m. rugsėjo 15 d. sumokėjo už atsakovės dukters iš ankstesnių santykių gyvybės draudimą, 2019 m. kovo 16 d. sumokėjo už atsakovės anglų kalbos kursus, be to mokėjo už atsakovės poilsines keliones užsienyje. Šalių bendras gyvenimas kardinaliai pasikeitė, kai ieškovo sunkiai uždirbtų ir sutaupytų lėšų banko sąskaita ištuštėjo, gyvenimas iširo dėl ieškovės J. U. pakitusio požiūrio į bendrai įsigytą ir kurtą turtą: įsigytą žemę, pastatytą ir įrengtą namą, pabaigus visus statybos darbus, nupirkus baldus ir 2021 m. įsikūrus jame. Atsakovė nuo 2022 m. pradžios ėmė kartas nuo karto užsiminti apie mūsų skyrimąsi, nors objektyvių priežasčių tam nebuvo, viskas buvo daroma bendru susitarimu gyvenimo sąlygų pagerinimui, ieškovo laikinas nebuvimas kartu su atsakove buvo numatytas, kai ieškovui teko sunkiai ir daug dirbti užsienyje, kad uždirbti lėšas žemės įsigijimui, namo statybai ir įrengimui, 10 arų tvenkinio iškasimui. Kai statybos buvo baigtos, namas įrengtas, aplinka sutvarkyta iš ieškovo sunkiai uždirbtų ir sutaupytų lėšų, atsakovė primygtinai pradėjo kalbėti apie skyrybas. Atsakovė ieškovui siūlė skirtis gražiuoju be jokių turto dalinimų, ir, jei jis nesutiksiąs, grasino sunaikinti jį melagingai kviečiamos policijos pagalba, ką ji ir darė. Atsakovės veiksmų prieš ieškovą pasėkoje jo sveikata stipriai sutriko, ieškovą kamuoja didžiulis stresas ir depresija, nebeliko noro kažką siekti ir kurti. Visą laiką jaučia nervinę įtampą, yra išsekęs ir nedarbingas, todėl šiuo metu niekur nedirba dėl labai prastos sveikatos būklės. Atsakovė 2023 m. sausio 19 d. atsiliepimu į ieškinį pateikė suklastoto 2021 m. rugsėjo 8 d. pakvitavimo – tariamo susitarimo nepatvirtintą kopiją, kuri yra niekinė. Pateikdama šią klastotę, atsakovė melagingai teigia, jog ieškovas su ja buvo sudaręs ir pasirašęs šį suklastotą susitarimą, kad nuo 2015 m. vasario iki 2021 m. rugsėjo namo statybai ieškovo siųsti 891 000 Norvegijos kronų neva buvo skirti ne jų bendro namo statybai, o šalių dukros išlaikymui. Tokio 2021 m. rugsėjo 8 d. tariamo susitarimo, kad nuo 2015 m. pinigus siuntė ne namo statybai ir sklypų pirkimui, ieškovas nesudarė ir nepasirašė. Akivaizdu, kad ši suklastota kopija „pagaminta“ ne 2021 m. rugsėjo 8 d., o atsakovei gavus ieškovo ieškinį tikslu nepripažinti jo ieškininių reikalavimų. Atsakovė melagingai teigia, kad ieškovas suplėšęs šio tariamo susitarimo originalą, kurio aplamai net nebuvo. Atsakovė, piktnaudžiaudama kompiuterizacija ir elektroninių ryšių galimybėmis, kuria klastotes, kurias teikia teismui tarsi tikrus įrodymus. Ne tik atsakovės kompiuteriu pagamintas tariamas 2021 m. rugsėjo 8 d. pakvitavimas susitarimas, bet ir atsakovės pateikti Swedbank banko išrašai yra melagingos klastotės. Gavus ieškovo ieškinį, atsakovės sukurti ir teismui pateikti netikri teiginiai ir pakvitavimai visiškai neįrodo realių įvykių ir pinigų buvimo, gavimo ar kitų faktų. J. U. manipuliuoja melaginga informacija bei šmeižia ieškovą, formuodama dukros absoliučiai neigiamą nuomonę apie jį. Kadangi šalys gyveno nesusituokę, prieš ieškovui išvykstant dirbti į užsienį, jis siekė apsaugoti mažametę dukrą nuo galimų įvairių nelaimingų atsitikimų pasekmių, todėl 2012 m. balandžio 27 d. pasirašė sutartį dėl šalių dukters išlaikymo, kur numatyta, kad ieškovas kas mėnesį mokės po 400 Lt dukters išlaikymui, tačiau gyvenant šeimoje ir šalių bendrai dukrai ir atsakovės dukrai iš ankstesnių santykių, ieškovas teikė neskaičiuojamą moralinį ir materialinį išlaikymą, kuo atsakovė buvo patenkinta ir niekada nesikreipė dėl prievartinio šios sutarties vykdymo pagal Vykdomąjį raštą. Tačiau, gavusi ieškovo ieškinį, atsakovė ėmė elgtis nesąžiningai: melagingai teigia, kad su ieškovu nebegyveno nuo 2012 m., kad ieškovas įsipareigojęs mokėti dukrai po 1 000 Lt, kad 1 (vieno) lito vertė prilygo 1 (vieno) euro vertei ir t. t. Atsakovės tikslas konkretus ir aiškus: visais įmanomais būdais išsunkti ieškovą iki paskutinio lašo finansiškai ir, kaip ji pati sako, išspirti ieškovą į gatvę nuogą basą, ką ji ir siekia padaryti (3 t., b. l. 107-111).

Atsakovė, nesutikdama su patikslintu ieškiniu, pateikė atsiliepimą, nurodydama, kad susipažinusi su nauju ieškovo teismui pateiktu procesiniu dokumentu – trečiu patikslintu ieškiniu, matyti, kad ieškovas, išskyrus banko Luminor Bank AS (toliau – Bankas) procesinės padėties iš trečiojo asmens į atsakovą pakeitimą ir naujo reikalavimo: <...įpareigoti Luminor Bank AS (Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) modifikuoti 2020-03-04 kreditavimo sutartį Nr. 9502-2020-149587, įrašant mane A. V. skolininku kartu su J. U. ir atitinkamai pakeičiant kredito grąžinimo sumas, terminus ir kt....> pareiškimą, jokių kitų naujų faktinių aplinkybių, įrodymų ar reikalavimų, nei nurodė, nei pareiškė, todėl atsakovė, nesiplėsdama ir nesikartodama argumentų, nurodytų atsiliepimuose tiek į pradinį, tiek į antrą patikslintą ieškinį, nekartos ir tapačių faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų, kurie nurodyti ir Banko atsiliepime, nes jie visiškai sutampa su atsakovės nuomone bei jos ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išreikšta pozicija, nurodytomis faktinės aplinkybėmis bei teisiniais argumentais. Atsakovė tik pareiškia, kad pagrindų modifikuoti tarp jos ir Banko sudarytos kreditavimo sutarties, tuo labiau įpareigoti tai atlikti patį Banką nėra teisinio pagrindo, tad minėtas ieškovo reikalavimas iš esmės pareikštas Bankui, kaip atsakovui, yra nepagrįstas ir atmestinas. Dėl kitų, trečiame patikslintame ieškinyje nurodomų faktinių aplinkybių ir reikalavimų, kaip minėta anksčiau, atsakovė išsamiai pasisakė ankstesniuose atsiliepimuose bei prašo Teismo jais vadovautis sprendžiant ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Teismo prašoma ieškovo A. V. ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo atsakovės J. U. naudai bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas, patirtas už atstovo byloje atsakovei suteiktas teisines paslaugas, kurias patvirtinantys įrodymai bus pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės (3 t., b. l. 114).

Atsiliepimu į pirminį ieškovo ieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo, atsakovė nurodė, kad įvertinus ieškovo argumentus bei keliamus reikalavimus atsakovė pareiškia, jog ieškovas meluoja, o ieškinį teismui pateikė kerštaudamas atsakovei, kad pastaroji 2022 m. liepos 2 d. įvykusio konflikto metu iškvietė jam policijos pareigūnus ir apie jo netinkamą elgesį informavo Vaiko teisių apsaugos tarnybą, o taip pat pagrasino imtis tolimesnių teisinių veiksmų dėl jo netinkamo elgesio tiek su atsakove, tiek su jų vaiku, uždraudžiant pastarajam bendrauti su dukra. Pažymėtina, kad 2022 m. sausio mėn. ieškovui epizodiškai grįžtant į Lietuvą iš Norvegijos ir svečiuojantis pas atsakovę su dukra, jo elgesyje vėl buvo pradėta pastebėti akivaizdūs pasikeitimai – nepaaiškinamas agresyvumas, perteklinis alkoholio vartojimas, lošimas azartiniais lošimais, piniginių statymų darymas, kas, galimai ir suponavo ieškovo neprognozuojamą elgesį, dėl ko iš esmės atsakovė dar 2011 metais nutraukė santykius su ieškovu. O tai, kad ieškovas, meluodamas bei iškraipydamas faktines aplinkybes dėl neva bendro ūkio vedimo ir bendro nekilnojamo turto įgijimo, bei tai, jog nepagrįstai kreipėsi teisminės gynybos, patvirtina atsakovės žemiau nurodomos faktinės aplinkybės bei kartu su atsiliepimu teikiami rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovės teiginius. Atsakovė atsakingai pareiškia, kad niekada nevedė su ieškovu bendro ūkio, neturėjo jokių susitarimų dėl bendros jungtinės veiklos bei tikslų kurti bendrąją jungtinę nuosavybę. Atsakovė neprieštarauja, kad 2008 metais palaikė su ieškovu romantiškus santykius, ko pasėkoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra, tačiau atsakovė niekada su juo negyveno kartu, nevedė bendro ūkio. Priešingai, atsakovei pastojus, ieškovas suabejojo atsakovės meile, atsidavimu bei paliko ją vieną lauktis vaiko, o vėliau atsisakė net pripažinti savo vaiką, ko pasėkoje dukrai nebuvo suteikta ieškovo, kaip vaiko tėvo, pavardė, dukrai suteikiant jos motinos – atsakovės pavardę. Gimus šalių dukrai, ieškovas tik epizodiškai apsireikšdavo atsakovės namuose, kaskart žadėdamas vesti atsakovę ir rūpintis bendru vaiku, suteikti joms materialinę paramą, vyrišką globą ir meilę. Atsakovė, tikėdama ieškovu, jam atleisdavo, tačiau ieškovas savo pažadų nepildė, o ir prievolės tinkamai rūpintis nepilnamete dukra, taip pat jokių pastangų nerodė, kadangi ieškovas yra priklausomas nuo lošimo azartiniais žaidimais, lažybų ir visus pinigus iš esmės pralošdavo. Atsakovės ir ieškovo santykiai, kaip poros, galutinai nutrūko 2011 metų rugpjūčio mėn., kuomet atsakovė antrą kartą pastojo nuo ieškovo ir laukėsi antro bendro vaiko, tačiau ieškovas pareikalavo nėštumą nutraukti. Atsakovė, supratusi, kad ieškovas nepasikeis ir niekada nepildys savo pažadų bei savo pareigų, nei kaip sutuoktinis, nei kaip įstatyminis atstovas, 2011 m. spalio 12 d., atsižvelgiant į savo šeimyninę ir materialinę padėtį, nėštumą nutraukė, o, atsigavusi nuo patirto šoko ir streso, bei į tai, kad ieškovas visiškai nesirūpina mažametės dukrytės materialiniu išlaikymu, 2012 metų pradžioje ėmėsi teisinių veiksmų dėl tokio išlaikymo dukros naudai priteisimo, ko pasėkoje abipusiu nuolaidų būdu ieškovas ir atsakovė sudarė bei pasirašė 2012 m. balandžio 27 d. sutartį dėl dukters gyvenamosios vietos su motina – atsakove nustatymo bei išlaikymo priteisimo, kurią kartu su 2012 m. balandžio 30 d. prašymu pateikė tvirtinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui, ką patvirtina pridedama sutartis, 2012 m. balandžio 30 d. prašymas bei 2012 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3187-912/2021. Tiek sutartyje dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tiek prašyme teismui bei pačioje teismo nutartyje – ieškovo faktinis gyvenamosios vietos adresas nurodytas, kaip (duomenys neskelbtini), kuris visiškai sutampa ne tik su dabartine ieškovo faktine gyvenamąja vieta, bet ir su kitais, atsakovės teismui teikiamais, dokumentais, kas taipogi leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovas ir atsakovė niekada negyveno kartu, nevedė bendro ūkio, o tai, kad atsakovė kreipėsi teisminės gynybos dėl materialinio išlaikymo vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, patvirtina nesant buvus tarp ieškovo ir atsakovės ir susitarimo dėl bendros veiklos vykdymo. Pažymėtina, kad atsakovė susitaikė su ta mintimi, jog ieškovas yra bendro vaiko tėvas ir toleravo ieškovą tik tiek, kiek to reikėjo vaiko interesams užtikrinti. Atsakovė neneigia tos aplinkybės, kad bendravo su ieškovu, tarėsi su juo kai kuriais gyvenimiškais klausymais, klausdavo patarimų ir pan., tačiau su ieškovu nepalaikė jokių romantinių (artimų) santykių, nes atsakovė nuo 2014 metų jau bendravo ir iki šiol romantiškus santykius palaiko su prancūzu P. Y. G., kas buvo žinoma ir pačiam ieškovui. Atsakovė taip pat neneigia tos aplinkybės, jog ieškovas, grįždamas iš Norvegijos į Lietuvą, epizodiškai likdavo atsakovės namuose, tačiau tik tam, kad galėtų bendrauti su dukra ir dalyvauti jos gyvenime. Atsakovė, dukrai prašant, net gi pati inicijuodavo ieškovo trumpalaikius pasibuvimus jos namuose, nes nuo 2015 metų pradžios iki 2022 m. liepos mėn. ieškovo elgesys tiek vaiko, tiek atsakovės atžvilgiu leido pagrįstai manyti jo noro būti geru ir rūpestingu tėvu savo vaikui pagrįstumu, kadangi ieškovas sąžiningai vykdė savo prisiimtus įsipareigojimus tinkamai rūpintis ir materialiai remti savo vaiką, bendravo su mergaite, visapusiškai dalyvavo jos gyvenime, nes, kaip nurodyta žemiau, tam buvo akivaizdus pagrindas, tačiau atsakovės ir ieškovo draugiškas bendradarbiavimas vardan vaiko interesų ir draugiškas santykių, galima sakyti kaip brolio ir sesers, puoselėjimas, niekaip negali reikšti bendro ūkio vedimą, o tuo labiau esant bet kokiam susitarimui siekti bendrų tikslų kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę. Tai, kad ieškovas meluoja ir tai, kad tarp šalių nebuvo jokio susitarimo dėl bendro ūkio vedimo, patvirtina ir tai, jog ieškovas į Norvegiją uždarbiauti išvyko ne 2014 metais, o 2012 m. gegužės – birželio mėn., ir išvyko į užsienį ieškovas ne dėl to, kad neva uždirbti šeimai pinigų, kaip pats nurodo ieškinyje, o dėl to, kad tuo metu nuo pat gimimo nemokėjo vaikui išlaikymo, buvo prasiskolinęs ir prasilošęs. Tai, kad ieškovas tuo metu jau gyveno Norvegijoje įrodo paties ieškovo atsakovei 2012 m. liepos 2 d. siųstas elektroninis laiškas su ieškovo nuotraukomis iš Norvegijos bei teismui teikiama elektroninio dokumento kopija, datuota 2013 m. spalio 11 d., adresuota ieškovui dėl kelių mokesčio Norvegijoje iki 2013 m. lapkričio 6 d. susimokėjimo.  Ieškovas ir atsakovė neturėjo jokių tarpusavio susitarimų bei nepalaikė jokių santykių ir šią aplinkybę patvirtina tai, jog, nepaisant teismo nutarties dėl materialinio išlaikymo vaikui teikimo, 2012 metais ieškovui išvykus dirbti ir gyventi į Norvegiją, pastarasis iki pat 2015 metų vasario mėn. visiškai nesirūpino dukra bei neteikė jai išlaikymo, ko pasėkoje susidarė nemažas įsiskolinimas už išlaikymo neteikimą, kuris 2015 m. vasario mėn. siekė net 4 911 Eur, kas atitinkamai sudarė 42 070 NOK. Kadangi atsakovė suprato, kad ginču ir pykčiu nieko nepasieks, dėjo visas pastangas tam, kad atstatytų draugiškus santykius su ieškovu, kad pastarasis ne tik pradėtų bendrauti su vaiku, geranoriškai pradėtų dalyvauti jos auklėjime, padengtų susidariusį įsiskolinimą už išlaikymo neteikimą, bet ir prisidėtų prie didesnių dukros išlaikymo kaštų, kuriuos suponavo mergaitės sveikata ir nuo pat gimimo jai diagnozuotos ligos, dėl ko, jai nuo gimimo yra būtinas ilgalaikis ir pastovus gydymas specialistų priežiūra, reabilitacijos, papildomi užsiėmimai, geresnis maistas ir t. t. Atsakovė, prižiūrėdama ir rūpindamasi viena vaikais, neįstengė sugeneruoti, todėl, paminusi savo savigarbą, kreipėsi į ieškovą materialinės pagalbos, kuris, atsakovės didžiai nuostabai, neatsisakė padėti ir geranoriškai sutiko padengti susidariusį įsiskolinimą už išlaikymo neteikimą bei toliau teikti papildomą išlaikymą dukrai, taip reikalingą jos gydymui ir priežiūrai, o atsakovė, atsidėkodama ieškovui už jo supratingumą, nedarė jokių kliūčių jo bendravime su dukra bei tokį bendravimą palaikė ir skatino, kaip nurodyta aukščiau. Tai, kad visos piniginės lėšos, gautos atsakovės iš ieškovo pavedimais, buvo panaudotos išimtinai dukros gydymui, patvirtina teismui teikiamas ieškovo atsakovei 2021 m. rugsėjo 8 d. išduoto ir jo asmeniškai pasirašyto pakvitavimo – susitarimo, kopija. Iš dokumento turinio matyti, kad ieškovas pareiškia, jog <...Aš, A. V., a. k (duomenys neskelbtini) pareiškiu, jog besąlygiškai sutinku ir neprieštarauju, kad pinigai pervesti J. U. nuo 2015 m. vasario mėn. Iki 2021 rugsėjo 8 d., bendru sutarimu yra panaudoti dukros D. U. išlaikymui, gydymui ir reabilitacijai, bei pareiškiu, kad J. U. dėl šių pinigų, kas sudaro 891000 tuk. NOK, panaudojimo dukros poreikiams, pretenzijų neturiu ir ateityje nereikšiu. ..>. Atsakovė neturi galimybės pateikti teismui dokumento originalo, kadangi ieškovas, 2022 m. liepos 2 d. tarpusavio konflikto metu apimtas įniršio, kuomet jam buvo priminta apie jo atsakovei išduotą dokumentą ir pretenzijų atsakovei nepagrįstumo, dokumento originalą atėmė ir suplėšė, tačiau atsakovė turėjo pasidariusi šio dokumento kopiją, kurią teismui ir teikia, kaip įrodymą dėl ieškovo ieškinyje nurodytų piniginių lėšų panaudojimo dukros gydymui, o ne jų panaudojimo bendrai nuosavybei sukurti, kaip tą teigia ieškovas. Pažymėtina, kad nei viename pavedime ieškovas nenurodė ir pinigų pavedimo paskirties, kas taip pat atsakovei leido pagrįstai manyti, kad gaunamos pajamos yra skirtinos išimtinai dukros poreikiams patenkinti – išlaikymui, gydymui, reabilitacijai ir pan., kaip ieškovas ir atsakovė buvo sutarę iš anksčiau. Tarp ieškovo ir atsakovės, išskyrus jo suteiktą atsakovei 6 000 Eur dydžio paskolą penkerių metų laikotarpiui, nebuvo jokių kitų susitarimų, kurių pagrindu atsakovė būtų įsigijusi bendrai žemės sklypus ir pastačiusi gyvenamą namą. Priešingai, iš teismui atsakovės teikiamų žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarčių kopijų, atsakovės išrašų iš banko sąskaitos bei kitų rašytinių įrodymų, matyti, kada ir kokiu pagrindu atsakovė įsigijo ginčo turtą. 2017 metais atsakovė, vyriausiajai dukrai pradėjus gyventi savarankišką gyvenimą, nusprendė, kad jai su šalių dukra būtina keisti gyvenamą vietą ir pradėjo ieškotis žemės sklypo, kur galima būtų pastatyti nedidelį gyvenamą namą, atitinkantį atsakovės ir jos dukros poreikius. Kadangi atsakovė tuo metu turėjo gerai apmokamą darbą ir pakankamai pajamų kreditui gauti, bei turėdama P. Y. G. palaikymą, 2017 m. balandžio 13 d. Pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įsigijo ginčo turtą – žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), už bendrą 24 000 Eur kainą. Šio sklypo įsigijimui atsakovė panaudojo vyresniosios dukros 2017 m. balandžio 6 d. paskolintus 4 300 Eur, ką patvirtina pridedamas išrašas iš Atsakovės banko sąskaitos, 1700 Eur nuosavų lėšų bei P. Y. G. jai duotas pinigines lėšas bendrai 18 000 Eur sumai, ką patvirtina jo išduotas pakvitavimas, jog tai yra tikslinė dovana atsakovei ir pastarasis niekada nereikš pretenzijų dėl pinigų grąžinimo. Įsigijus minėtą žemės sklypą, atsakovė inicijavo jo padalinimą į mažesnius žemės sklypus, o 2018 metų pabaigoje – 2019 metų pradžioje, pasirašiusi statybų rangos sutartį, viename iš atidalintų sklypų, pradėjo ir gyvenamo namo statybas. Pažymėtina, kad gyvenamojo namo statyboms finansuoti buvo panaudotos P. Y. G. laikotarpiu nuo 2019 m lapkričio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d. atsakovei atsiųstos piniginės lėšos bei iš banko Luminor bankas 2020 m. kovo 4 d. kreditavimo sutarties Nr. 9502-2020-149587 pagrindu gautas 79 700 Eur dydžio kreditas, ką patvirtina atsakovės teismui teikiamas išrašas iš banko sąskaitos bei kreditavimo sutarties kopija. Kaip matyti, minėtas kreditas buvo tikslinis – ginčo namui statyti ir išmokamas dalimis, kas atsakovei leido atsakingai planuotis jo statybas bei kaštus. Pažymėtina, kad piniginių lėšų, gautų tiek iš P. Y. G., tiek iš kreditavimo sutarties pagrindu išmokėtos pinigų sumos, visiškai pakako gyvenamojo namo statyboms ir jo įrengimui, nes atsakovės poreikiai nebuvo ypatingi, kas leido greitu laiku į jį įsikelti. Būsto apstatymui – tai yra baldų įsigijimui atsakovė panaudojo ne ieškovo pinigines lėšas, kaip pastarasis nurodo ar to norėtų, bet taip pat iš P. Y. G. laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. gautas pinigines lėšas, ką patvirtina atsakovės teikiamas banko išrašas. Kaip ir aukščiau minėto ginčo sklypo įsigijimui, taip ir kitam ginčo turtui – žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti atsakovė panaudojo ne ieškovo pinigus, o iš atsakovės draugės – M. Č. gautus, kaip paskolą, 5 000 Eur, kurią pastarajai grąžino 2022 m. sausio 4 d., kuomet pinigus, kaip paskolą jau gavo iš ieškovo. Atsakovė neneigia tos aplinkybės, kad tarėsi su ieškovu dėl galimybės įsigyti ginčo turtą, o pastarasis pažadėjo atsakovei paskolinti pinigų turimai skolai refinansuoti, ką ir patvirtina ieškovo 2021 m. rugsėjo 8 d. pakvitavimas – susitarimas, 2021 m. spalio 29 d. atsakovei pervesti 60 000 NOK, kas atitinkamai sudaro apie 6 000 Eur bei atsakovės ieškovui išduotas 2021 m. rugsėjo 8 d. pakvitavimas, kuriuo atsakovė įsipareigojo jai suteiktą 6 000 Eur paskolą grąžinti penkerių metų laikotarpyje, kas neginčijamai parodo, kad tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo jokių susitarimų ir dėl šio žemės sklypo įsigijimo bendrojon nuosavybėn (1 t., b. l. 114-117).

Atsakovė pateikdama atsiliepimą į pirmąjį patikslintą ieškinį taip pat nurodė, kad iš pateiktų ieškovo skaičiavimų, atliktų pavedimų (jų dydžių ir laiko tarpo) ir byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė asmeninėse sąskaitose esančias pinigines lėšas turėjo ir galėjo valdyti savo nuožiūra, nes visų pirma, nei vienas ieškovo pavedimas nebuvo tikslinis, nurodant pavedimo paskirtį; antra – iki 2015 m. vasario 19 d., kuomet ieškovas atliko savo pirmąjį 10 000 NOK dydžio pavedimą, kas atitinkamai sudarė 1 000 Eur, ieškovas, įskaičius šią pirmąją jo įmoką, tik padengė dalį savo skolos atsakovei, kadangi vis dar buvo skolingas atsakovei už išlaikymo dukrai neteikimą; trečia – net gi, atmetant tą faktą, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo žodinis susitarimas dukros išlaikymui teikti po 1 000 Lt, o įvedus Lietuvoje eurą – po 1 000 Eur per mėnesį, ką ieškovas akivaizdžiai neigia, atsikirsdamas į atsakovės argumentus dėl ieškovo išduoto atsakovei pakvitavimo, tačiau akivaizdu, kad netgi vertinant teismo priteistas pingines sumas, ieškovas savo įsipareigojimą tinkamai ir laiku teikti išlaikymą dukrai pradėjo vykdyti tik po 2017 m. balandžio 5 d., kuomet pervedė atsakovei 145 000 NOK, kas atitinkamai sudarė 14 500 Eur, kurie buvo atsakovės taip įskaityti į įsiskolinimą už prievolės išlaikyti dukrą pažeidimą ir netinkamą vykdymą, kuris bendrai jau tai dienai sudarė 9 890 Eur, kas atitinkamai sudarė 98 900 NOK. Taigi akivaizdu, kad ginčo turtui – tai yra ginčo žemės sklypui įsigyti likusios sumos visiškai nepakaktų. Ieškovo argumentą, jog neva jo uždirbtais pinigais buvo pastatytas ir įrengtas gyvenamas namas, kadangi jį stačiusiai UAB „ABM statyba“ per kelis kartus buvo sumokėta 29 910 Eur, kitiems statybos darbams įvairiomis datomis sumokėta 26 000 Eur, paneigia tai, jog, pirma, atsakovei gyvenamojo namo statybai pilnai finansuoti pakako piniginių lėšų, gautų iš banko Luminor Bank, antra – atsakovei suteikto 79 700 Eur dydžio kreditas pagal teismui atsakovės į bylą pateiktą  2020 m. kovo 4 d. kreditavimo sutartį Nr. 9502-2020-149587, ne tik buvo tikslinis – ginčo namui statyti ir išmokėtas dalimis, kas atsakovei leido atsakingai planuotis jo pagerinimo kąštus. Vertinant vien tik šiuos oficialius įrodymus akivaizdu, kad ieškovo atsakovei siųstos piniginės lėšos nebuvo panaudotos ir gyvenamojo namo statyboms, kaip tai teigia ieškovas. Tai, kad gyvenamojo namo statybų eigoje atsakovė galimai ir panaudojo pinigines lėšas, ieškovo skirtas dukrai, nedaro ieškinio pagrįstu bei nesuteikia ieškovui teisės reikalauti pripažinti ginčo turtą bendrąją daline nuosavybe, kadangi atsakovė buvo laisva disponuoti savo nuožiūra asmeninėse sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, o panaudotas pinigines lėšas, skirtas vaiko priežiūrai ir išlaikymui, padengiant iš gauto kredito ir/ arba nuosavo nuožiūra; trečia, atsakovė visada buvo darbinga ir gaudavo pastovias pajamas, ką galima patvirtinti ar paneigti duomenimis iš Sodros paskyros. Atsakovė buvo nedarbinga tik nedidelį laiko tarpą – nuo 2021 m. gruodžio 10 d. iki 2022 rugpjūčio  30 d., tačiau ir tuo metu gaudavo beveik 800 Eur dydžio bedarbio pašalpą, kurios visiškai pakako kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti ir pragyventi. Be to, atsakovė visą laiką turi savo mylimojo P. Y. G. moralinį ir materialinį palaikymą, o ir ieškovas iki 2022 m. kovo 25 d. laikėsi sutartinių įsipareigojimų tinkamai ir laiku išlaikyti savo nepilnametę dukrą bei savo prievolę vykdė sąžiningai, tad akivaizdu, kad ieškovo argumentai neva atsakovė neturėjo pajamų bei gyveno iš jo pinigų, yra nepagrįsti. Atsakovė neginčija, jog susirašinėjo su ieškovu ir siuntė jam nuotraukas, tačiau minėtos žinutės bei nuotraukos buvo siunčiamos ieškovui pasididžiuoti savo pasiekimais arba nuomonei vienu kitu gyvenimišku klausymu sužinoti, kadangi tuo metu tarp šalių buvo draugiški santykiai. Tokių pačių nuotraukų ir prašymų dėl patarimų atsakovė yra siuntusi ne tik ieškovui, bet ir kitiems draugams, tačiau tai nereiškia, kad ir jie gali arba turi teisę pretenduoti į ginčo turtą bei tapti bendrasavininkais. Vertinant pateiktą susirašinėjimą, nuotraukas ir lyginant jį su ieškovo argumentais bei keliamais reikalavimais, yra keistas būtent paties ieškovo elgesys jo požiūriu į ginčo turtą, nes akivaizdu, kad ieškovas, nagrinėjamu atveju, visiškai nerodė jokios iniciatyvos dėl turto įsigijimo, derybų, sutarčių sąlygų, kreditų, pačių statybų eigos, įrengimo ir kt. klausymais. Ieškovo pateikti duomenys – nuotraukos, susirašinėjimai ir t. t. liudija tai, kad ieškovas, pats asmeniškai, niekada nedalyvavo visame procese, tame tarpe ir statybų eigoje, nesidomėjo naudojamomis medžiagomis, įrangos kokybe ir t. t., kaip tai yra būdinga šeimos nariui, ypatingai vyrui, o tuo labiau tam, kuris 100 procentų finansuoja savo svajonių namo, kaip patikslintame ieškinyje teigia pats ieškovas, statybomis ir įrenginėjimu, aplinkos gerbūvio sukūrimu. Tokį ieškovo elgesį galima tik patvirtinti tuo, kad pastarajam visiškai nerūpėjo atsakovės vardu įsigijimas ginčo turtas, nes šalys nevedė bendro ūkio, nesiekė įsigyti bendrai turto, o piniginės lėšos, gautos iš ieškovo nebuvo naudojamos ginčo turtui, kadangi tarp šalių egzistavo susitarimas, vėliau įtvirtintas ieškovo išduotame pakvitavime. Atsakovė papildomai teikia teismui išlikusį atsakovės ir ieškovo susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad ieškovo pateiktos žinutės išimtos iš konteksto ir interpretuojamos sau palankesniu būdu, nes akivaizdu, kad žinutės, kuriose atsakovė prašo ieškovo pinigų, nepatvirtina to fakto, kad pinigai prašomi namo statybai, priešingai, nei teigia ar interpretuoja pats ieškovas, tai atsakovės pateikiami įrodymai, kad pinigai buvo prašomi vaiko išlaikymui (3 t., b. l. 33-36).  

Atsakovė pateikdama atsiliepimą į antrąjį patikslintą ieškinį papildomai nurodo, kad ieškovas klaidina teismą, teigdamas, jog atsakovė sutikdama su atsiliepimu į ieškinį dėl iškeldinimo, nebepalaikė ieškinio, nes neva pripažino argumentus dėl bendros jungtinės veiklos vykdymo. Atsakovė atsisakė ieškinio, kadangi išnyko ieškinio pagrindas ir dalykas. Atsakovė nurodo, kad šalys nesitarė bendrai imti kreditą namo statyboms, kadangi ieškovas nedalyvavo kredito paėmimo ir suteikimo procese. Tuo atveju, jei šalys būtų vedusios bendrą ūkį bei tariusios dėl kredito paėmimo bendram turtui sukurti, akivaizdu bei logiška, kad tokiu atveju abi šalys dalyvautų tokiame procese bei priimtų bendrus sprendimus (3 t., b. l. 83-84).

Atsakovas Luminor Bank AS pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Luminor bankas pareiškia, kad su ieškovo reikalavimais, kurie turi tiesioginės įtakos Banko teisėms pareigoms, nesutinka visiškai, prašo šioje apimtyje juos arba palikti nenagrinėtais, arba atmesti kaip iš esmės nepagrįstus. Likusioje apimtyje prašome spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad Luminor bankas su atsakove sudarė 2020 m. kovo 4 d. kreditavimo sutartį Nr. 9502-2020-149587 (toliau – Kreditavimo sutartis), kuria Luminor bankas suteikė kredito gavėjai, t. y. atsakovei vienasmeniškai kreditavimą gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) statyti. Kreditavimo sutarties vykdymo užtikrinimui Luminor bankui buvo įkeistas šis Atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas (toliau – Įkeistas turtas): gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 0,1200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Luminor bankas neturi sutartinių teisinių santykių su ieškovu, taip pat neturi duomenų apie ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykius (jei tokie ir buvo, bankas juose nedalyvavo). Bankui nėra įkeistas kitas ieškinyje nurodomas atsakovei priklausantis turtas. Ieškiniu prašoma pripažinti, kad ieškovas ir atsakovė, esą gyvendami partnerystėje nuo 2005 m. vykdė bendrą jungtinę veiklą pagal jungtinės veiklos sutartį bei tokiu būdu lygiomis dalimis įgijo šiuo metu atsakovės vardu registruotą turtą, tame tarpe ir įkeistą turtą. Po to, kai Luminor bankas pateikė nagrinėjamoje byloje savo ankstesnius paaiškinimus, ieškovas dar kartą (jau trečią kartą) pateikė į bylą patikslintą ieškinį, kuriuo suformulavimo naują reikalavimą, t. y. papildomai prašo modifikuoti tarp Luminor banko ir atsakovės sudarytą Kreditavimo sutartį, įtraukiant į prievolę ir ieškovą. Patikslinto ieškinio dalykas nėra aiškiai suformuluotas, kadangi jame nėra aiškiai nurodoma, ar prašoma kredito prievolę modifikuoti į dalinę, ar į solidariąją prievolę, taip pat nenurodoma ir kokias kitas Kreditavimo sutarties sąlygas ir kokiu būdu prašoma pakeisti. Ieškovas neprašo faktiškai atidalyti Įkeistą turtą pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, todėl pastarasis klausimas peržengia pareikšto Ieškinio / Patikslinto ieškinio ribas. Luminor bankui, suteikiant kreditavimą, nebuvo atskleista, kad atsakovė veikia ne vienasmeniškai, o jungtinės veiklos ar kitais pagrindais. Jeigu kokie susitarimai ir buvo sudaryti tarp ieškovo ir atsakovės (ko bylos medžiaga nepatvirtina), darytina išvada, kad Luminor bankas informuotas apie tokius susitarimus ir įjuos įtrauktas nebuvo. Kitu atveju neatmestina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė būtų buvę įtraukti į Kreditavimo sutartį kaip bendraskoliai. Ieškovas nurodo, neva tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai, tačiau šių teisinių santykių tariamas atsiradimas nėra pagrįstas jokiais bylos duomenimis. Ieškovas tik deklaratyviai teigia, esą buvo bendras (žodinis) susitarimas. Negana to, atsakovė neigia šią aplinkybę bei pateikia tai paneigiančius įrodymus. Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnis numato, kad proceso šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovas šiuo atveju nepateikė jokių teiginius pagrindžiančių įrodymų (pvz., jungtinės veiklos sutarties arba įgaliojimo veikti visų partnerių vardu), kai tuo metu civiliniame procese galioja principas, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodinėti privalo tas, kuris teigia, o ne tas, kuris neigia. Luminor bankui nebuvo atskleista ir bankas neturi duomenų, kokie tarpusavio susitarimai siejo ieškovą ir atsakovę, tačiau akivaizdu, kad šiuose susitarimuose Luminor bankas nedalyvavo ir šie susitarimai, net jei buvo sudaryti, banko niekaip nesaisto. Lygiai taip pat Luminor bankas neturi duomenų ir nemato pagrindo pasisakyti, kokiu pagrindu ar tikslais galėjo būtų pervedamos piniginės lėšos atsakovei (dovanojimas, paskola, išlaikymas, ar kt.). Ieškovas piniginių lėšų tiesiogiai bankui niekada nepervedė, ir bankas jokių piniginių lėšų iš Ieškovo sąskaitos niekada nenuskaitė. Taip pat pažymėtina, kad šie Luminor banko argumentai jau buvo išdėstyti jo 2023 m. birželio 9 d. atsiliepime, į kurį reaguojant į buvo pateiktas Patikslintas ieškinys. Nepaisant to, Patikslintame ieškinyje apskritai nėra atsiliepiama į šiuos Banko argumentus, kas leidžia manyti, kad arba Ieškovas pripažįsta ir sutinka su Banko argumentais, arba iš esmės negali jų paneigti (kas šiuo atveju yra – tas pats). Tuo metu Kreditavimo sutarties turinys akivaizdžiai paneigia tokios galimybės egzistavimą. Luminor bankui niekada buvo pateiktas įgaliojimas, jungtinės veiklos sutartis ar kitaip atskleista, kad atsakovė galimai veikia visų partnerių vardu tariamos jungtinės veiklos pagrindu. Taigi ieškinyje nurodomos aplinkybės, esą tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai vertintinos kaip neįrodytos. Pagaliau, pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Luminor bankas supranta, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta jokia rašytinės formos jungtinės veiklos sutartis. Taigi net jeigu – hipotetiškai kalbant – ir galėjo būti sudarytas koks nors jungtinės veiklos „susitarimas“ (ko bylos duomenys nepagrindžia), akivaizdu, kad bet kuriuo atveju toks jungtinis „susitarimas“ būtų negaliojantis ab initio. Luminor banko vertinimu, Patikslinto ieškinio dalykas nėra aiškiai suformuluotas, kadangi jame nėra nenurodoma, ar prašoma kredito prievolę modifikuoti į dalinę, ar solidariąją prievolę, taip pat kokias kitas Kreditavimo sutarties sąlygas ir kokiu būdu yra prašoma pakeisti. Iš šios formuluotės Luminor bankas gali tik spėti, kad prašoma modifikuoti Kreditavimo sutartį į dalinę prievolę proporcingai Jam tenkančia turto dalimi. Kreditą Luminor Banko AS Lietuvos skyriui, paimtą bendro gyvenamojo namo statybai ir įrengimui, tarėmės grąžinti kartu gyvendami ir kurdami bendrą turtą. Pagal 2020 m. kovo 4 d. Kreditavimo sutartį Nr. 9502-2020-149587 esame įsipareigoję 79 700 Eur būsto kreditą grąžinti iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), į kurią siuntė pinigus dirbdamas Norvegijoje. Iš šios sąskaitos bankui grąžinamas kreditas ir palūkanos. Negrąžinta kredito suma 2023 m. birželio 1 d. sudaro 76 274,01 Eur. Ieškovas nurodo sutinkantis gražinti būsto kredito dalį proporcinga man priteisto būsto daliai. Toks prašymas Bankui nėra suprantamas ar juo labiau priimtinas. Kreditavimo sutartis negali būti modifikuota kredito sutarčių šalių lygmeniu, nes nėra bendro šių sutarčių šalių sutarimo dėl pakeitimų (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bet koks susitarimas dėl sutarties pakeitimo yra sandoris, kuriuo modifikuojamos pirminiu susitarimu nustatytos sandorio šalių teisės ir pareigos (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 6.154 straipsnio 1 dalis). Esminis tokio sandorio (sutarties) elementas yra sandorio šalių valia (CK 1.63 straipsnio 3, 6, 7 dalys, 6.159 straipsnis). Vieno asmens valia yra pakankama tik vienašaliams sandoriams sudaryti. Jeigu sandoris pagal savo prigimtį yra dvišalis arba daugiašalis, tokiam sandoriui sudaryti būtina visų šalių suderinta valia. Tai atsispindi ir CK 6.223 straipsnis, reglamentuojančiame sutarties pakeitimą, šio straipsnio pirmoji dalis nurodo, jog sutartis gali būti pakeista tik visu šalių susitarimu. Luminor bankas pasikartoja, kad Kreditavimo sutartis buvo sudaryta tik su atsakove. Ieškovas nėra ir niekada nebuvo sutartinių santykių su Luminor banku šalimi. Nors iš savo pusės Luminor bankas ir neatmeta galimybės įtraukti ieškovą į prievolę, kaip solidarų skolininką (jeigu paaiškėtų, kad tenkinami kreditingumo reikalavimai), pažymėtina, kad toks kredito sutarties pakeitimas paveiktų ir atsakovės, kaip kredito sutarties šalies, teisinę padėtį, taigi yra būtinas ir jos pritarimas. Toks atsakovės pritarimas neišreikštas, taigi nėra galimybės atlikti ir Ieškovo kreditingumo vertinimo ar modifikuoti pačią sutartį (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Luminor bankas supranta, kad Patikslintu ieškiniu ieškovas pats prašo modifikuoti Kreditavimo sutartį vienašališkai kaip numatyta CK 6.223 straipsnio 2 dalyje. Vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti keičiama tik išimtiniais atvejais, jeigu kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį, taip pat jeigu tokią galimybę numato sutartis ar įstatymas (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1-2 punktai). Nė vienos iš šių aplinkybių ieškovas nepagrindė ir dėl jų apskritai nepasisakė. Taigi Ieškinys atmestinas kaip iš esmės nepagrįstas (CK 6.223 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nesilaikė ir išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, kas yra savarankiškas atsisakymo priimti ieškinį / jo palikimo nenagrinėtu pagrindas. Pažymėtina, kad ieškovas pareikšdamas naują reikalavimą dėl Kreditavimo sutarties modifikavimo nesilaikė CK 6.223 straipsnio 3 dalies reikalavimo, kad ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį arba per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis ne teismo tvarka į Luminor banką bei atsakovę dėl Kreditavimo sutarties modifikavimo (Luminor bankas būtų pasirengęs svarstyti sutarties modifikavimo klausimą, jeigu būtų gautas bendras ieškovo ir atsakovės prašymas). Taigi šis Patikslinto ieškinio reikalavimas dėl Kreditavimo sutarties modifikavimo turi būti paliktas nenagrinėtu (3 t., b. l. 115-117).

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, papildomai nurodydamas, kad su atsakove pažįstama nuo seno, 2005 m. vasaros pradėjo puoselėti romantiškus santykius. Neilgai trukus apsigyveno kartu atsakovės nuomojamame bute. (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Kartu gyveno iki tol, kol jis išvyko į užsienį, siekiant pagerinti materialines šeimos gyvenimo sąlygas. Toks buvo tarpusavio susitarimas su atsakove. Pirmiausia išvyko 2012 metais trumpesniam laikotarpiui, 2014 metais – išvyko jau ilgesniam laiko tarpui, kadangi rado nuolatinį darbą. Mėnesinės pajamos vidutiniškai siekė 2 500 Eur. Nuo 2014 metų pradėjo siųsti pinigus atsakovei pagal finansines galimybes, pinigus siųsdavo į atsakovės sąskaitą, esančią Luminor banke. Atsakovė apsidrausdama, kreipėsi į teismą dėl vaiko išlaikymo, tam, kad jiems išsiskyrus, vaikas būtų ir toliau jo išlaikomas. Kadangi kartu gyveno, biudžetas buvo tvarkomas bendrai, atskirų pavedimų vaiko išlaikymui neskirdavo. Atsakovei pirmas pavedimas buvo atliktas 2014 metų pradžioje, tačiau pavedimo paskirtyje papildomų duomenų nenurodydavo. Sumos buvo kintamos, nepastovios, mažiausia suma, kurią pervedė atsakovei 500 Eur. Pervedami pinigai turėjo būti skiriami pragyvenimui, vaikui, iki tol, kol nebuvo įgytas sklypas. Kai įsigijo sklypą, pervedamos sumos padidėjo, kadangi pinigų reikėjo darbams, kurie buvo vykdomi atskirais etapais. Pasitikėjo atsakove, kiek ji pasakydavo, kad reikia, tokią sumą ir pervesdavo. Atsakovė nurodydavo ir konkrečius darbus, kuriuos tuo metu reikia atlikti. Buvo siųstos ir nuotraukos, ir kalbėta vaizdo konferencijos būdu. Nusipirko vieną sklypą, kurį po to išskaidė į atskirus sklypus, kuriuose būtų galimybė vykdyti statybos darbus pagal galiojusius reikalavimus. Jie tarėsi ir dėl to, kurį sklypą pirkti. Dėl kreditavimo sutarties jam tapo žinoma tuo pačiu laikotarpiu, nes atsakovė neslėpė, kad skolinosi papildomus pinigus. Kadangi pasitikėjo atsakove, todėl sutiko, kad turtas būtų registruotas jos vardu. Neigia, kad su atsakove sudarė atskirą susitarimą dėl vaiko išlaikymo, skolintų pinigų. Atsakovės pateikta dokumento kopija nieko neįrodo, kadangi tai visiška klastotė. Apie dukros sveikatos problemas, kurias pateikė atsakovė jam iki šiol nebuvo žinoma, atsakovė niekada nesakė, kad dukra turi rimtų sveikatos problemų. Nemano, kad tokios sumos tik dukros išlaikymui yra adekvačios pagal esamą situaciją. Pripažįsta, kad atsakovė turi draugą prancūzą, su kuriuo bendravo iki jų pažinties, tačiau dėl draugiškų santykių, minėtas asmuo buvo pasirinktas dukros krikštatėviu. Iš minėto asmens atsakovė taip pat skolinosi pinigų statyboms su sąlyga, kad minėti pinigai bus grąžinti, kadangi jis pats atsiųsdavo pinigus po atlyginimo. Atsakovė taip pat buvo dirbanti, dirbo padavėja, po to tapo vadybininke. Iš atsakovės gaunamų lėšų sunkiai būtų pavykę sutaupyti, tai taip pat buvo priežastis, kodėl jis išvyko į užsienį. 2022 m. balandžio 1 d. atsakovė iškvietė policijos pareigūnus, kai jam išėjus į lauką, atsakovė užrakino duris, ir jis pradėjo belstis. Jai atidarius duris, jie pradėjo bartis, po ko ir buvo iškviesti policijos pareigūnai. Pripažįsta, kad yra žaidęs azartinius žaidimus, tačiau tai truko tik vienu periodu, kol nustojo tai daręs ir po to nebelošė, supratęs, kad tai nieko gero neduos. 2022 m. liepos 2 d. taip pat įvyko konfliktas su atsakove po to, kai po vakarinio pasisėdėjimo su atsakovės brolio šeima, jie tiesiog apsižodžiavo, apsistumdė, tačiau jokių muštynių nebuvo. 2022 m. rugsėjo 22 d. atsakovė vėl kreipėsi į policijos pareigūnus, kadangi jis buvo namo kieme, tiesiog norėdamas pasiimti savo daiktus. Mano, kad vyresniosios dukros paskolinti pinigai, tai pinigai, kuriais vaikas buvo draustas, kitų pinigų nelabai gali būti. Už statybos darbus buvo mokama ir pavedimais, ir grynaisiais, todėl pinigus reikėjo išgryninti atsakovei. Už paskutinio sklypo įsigijimą atsakovė sumokėjo 25 000 Eur, bent jau taip sakė jam.

Ieškovo atstovas advokatas Alfonsas Remeikis teismo posėdžio metu paaiškino, kad išklausius ieškovo gyvenimo istorijos, papasakotos ieškovo nuoširdžiai, galima daryti išvadą, kad ieškovas su atsakove kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, nusipirko žemės sklypą, sutarė statyti namą, t. y. gyveno kartu kaip šeima. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas gyveno ginčo name, pati atsakovė neneigė, kad jie kartu gyveno. Teismo prašė ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant visas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovas meluoja, jo argumentai yra nepagrįsti jokiais įrodymais. 2005 m. pradėjo bendrauti su ieškovu, iki tol buvo pažįstami taip pat. (duomenys neskelbtini) jiems gimė bendra dukra, jų santykiai pašlijo, kadangi ieškovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, lošti, negrįžti į namus. 2011 m. pastojus antrą kartą, paklausus, ar ieškovas ves atsakovę, pastarasis paaiškino, kad jau yra vedęs. Supratusi, kad viena trijų vaikų neišlaikys, neštumą nutraukė. 2011 m. atsakovės ir ieškovo keliai išsiskyrė, kadangi nebeliko pasitikėjimo, ieškovas nesirūpino ir jų turima bendra dukra. 2012 m. kreipėsi į teismą dėl dukros išlaikymo, tačiau ne siekiant apsidrausti, o todėl, kad ieškovas prisidėtų prie dukros išlaikymo. 2012 m. ieškovas, kai buvo išvykęs į užsienį, su savo žmona įsigijo žemės sklypą. Su ieškovu 2012 m. vėl pradėjo daugiau bendrauti, reikėjo pagalbos dėl dukros išlaikymo, kadangi dukra turėjo labai rimtų problemų dėl dantų, juos reikėjo tvarkyti, norint, kad vaikas neliktų be dantų. Tai kainavo daug lėšų, vaikas gavo dideles dozes stiprių vaistų. Dėl nuolatinių lankymųsi pas gydytojus, sunku buvo dirbti pastovų darbą. Vaikui taip pat nustatytas judesio raidos sutikimas. 2015 m. prašė ieškovo pinigų, kadangi dukrai buvo būtina reabilitacija, o ji pati neišgalėjo visko pamokėti. Teko ieškoti būdų, kaip susitarti su ieškovu, kad jis padėtų finansiškai ir galiausiai mokėtų vaiko išlaikymą. Ieškovas, išvykęs į užsienį, jautėsi saugus nuo teismo sprendimo vykdymo, kadangi pašaipiai sakydavo, kad jam būnant ne Lietuvoje, ji su vykdomuoju raštu nieko negaus. 2016 m. vyresniajai dukrai sukakus 18 metų, suprato, kad reikia ieškotis naujo būsto. Buvusioje darbovietėje tikslingai siekė gauti didesnį atlyginimą, tam, kad galėtų gauti banko paskolą. 2017 m., pasitarusi su dukra ir draugu, kuris gyvena Prancūzijoje ir jai visad padėjo, susirado sklypą, jį įgijo ir 2020 m. birželio 23 d. namo statybos buvo baigtos ir jos su dukra ten persikėlė gyventi. 2021 m. iš užsienio grįžo ieškovas, pradėjo priekaištauti dėl dukrai siųstų pinigų, dėl ko buvo pasirašytas pakvitavimas dėl automobilio pirkimo. Su ieškovu kilus konfliktui, ji buvo priversta kviesti policiją. Su ieškovu buvo kilęs ne vienas konfliktas, kai ieškovas prieš ją fiziškai smurtavo. Po to atsirado ieškinys dėl iškeldinimo, nes ieškovas buvo nepageidaujamas jos su dukra namuose. Ieškovas nei piršto nepajudino dėl namų, o dabar teigia, kad tai jo namai. Iki 2011 m. tikėjosi gyventi su ieškovu, kartu norėjo turėjo bendrus namus, pasistatyti namą, tačiau ieškovo elgesys nesikeitė, jis toliau girtuokliavo. 2008 m. kartu su ieškovo tėvu, kaip laiduotoju, paėmė paskolą, ketino įsigyti sklypą Utenoje, tačiau liko apgauti, o ieškovas paskolos pinigus išleido savo nuožiūra, ji turėjo viena pati grąžinti paskolą. Po 2011 metų jokių bendrų planų su ieškovu nebeliko nei gyventi, nei įsigyti bendrą turtą. Tarėsi su ieškovu, kad dukrai mokės po 1 000 Eur, nes dukros išlaikymas buvo brangus. Tarėsi žodžiu, nes nesitikėjo, kad reikės atsidurti teisme. Mediacijos metu buvo kalbėta, kad priteisiama minimali suma, o esant poreikiui ieškovas mokės daugiau. Mano, kad ieškovas į užsienį išvyko, nes pasidarė nebepatogu gyventi pas tėvus. Su ieškovu buvo susitarimas tik dėl to, kad siųs pinigus vaikui. Jokio kito susitarimo su ieškovu nebuvo. 2015 m. vasario mėnesį ieškovas pradėjo nuolat siųsti pinigus. Ieškovas buvo skolingas vaikui. Ji pati nuolat dirbo, gaudavo pajamas, atlyginimas buvo įvairus, tai atsispindi Sodros išrašuose. 24 000 Eur už sklypą ji sumokėjo už pinigus, gautus iš draugo, gyvenančio Prancūzijoje (18 000 Eur) ir dukros, kuri jau buvo dirbanti (4 300 Eur). Ieškovui siuntė sklypo, namo statybos, jo įrengimo duomenis, nuotraukas, nes, kai ieškovas 2015 metais pradėjo prisidėti prie dukros išlaikymo, jų santykiai tapo draugiškesni. Ieškovas netikėjo, kad ji gali pati nusipirkti žemę ir pasistatyti namą. 2021 m. iš draugės M. Č. skolinosi pinigus paskutinio žemės sklypo įsigijimui, draugė pasirašė pakvitavimą, kad pinigus grąžino. Pinigai pavedimu buvo persiusti pavedimu 4 000 Eur, o 1 000 Eur paskolino grynaisiais. Ji viena rūpinosi statybomis, sklypo pirkimu, viena bendravo su pirkėjais, su statybininkais, ieškovas niekaip prie to nėra prisidėjęs. Ėmė iš banko paskolą, kurios didžiąja dalimi užteko namo statyboms padengti, taip pat padėjo draugas iš Prancūzijos. Teismo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.  

Atsakovės atstovė advokatė Gitana Šimkutė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti bendrąja daline nuosavybe turtą, kurį, šalims neva gyvenant kartu, ieškovas įsigijo už atsakovei į jos asmeninę sąskaitą pervestas pinigines lėšas 110 100 Eur sumoje laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2022 m. kovo 26 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimo pripažinti ginčo turtą bendrąja daline šalių nuosavybe negrindė ir kitomis faktinėmis aplinkybėmis, kad jis prisidėjo prie šio turto įgijimo ar jo išlaikymo (pvz., mokėtų dalį pradinio įnašo, paskolos, turto draudimo įmokų ir pan.) ar turtas atsakovės vardu įregistruotas tik formaliai, tačiau įrodinėja, kad ginčo turtas buvo įgytas, padalintas, pastatytas ir įrengtas jo asmeninėmis lėšomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo pačiu ieškovas įrodinėja, kad iš šios piniginės sumos neva ne tik buvo įgytas turtas, bet ieškovas iš šios sumos išlaikė ir savo nepilnametę dukrą, prisidėjo neva prie kitų šeimos poreikių tenkinimo, baldų įgijimo, paslaugų apmokėjimo ir t. t., tačiau į užduotą esminį klausymą šioje byloje: <... kokia piniginių lėšų dalimi Ieškovas prisidėjo prie kiekvieno ginčo turto įsigijimo, jo išlaikymo, paslaugų, baldų įsigijimo bei kokia dalimi Ieškovas prisidėjo prie vaiko išlaikymo?...>, tai ieškovas ne tik, kad nepateikė tokių įrodymų byloje, bet ir nesugebėjo tiksliai įvardinti, kokia dalimi piniginių lėšų ieškovas prisidėjo prie kiekvieno iš ginčo turto įsigijimo bei vaiko išlaikymo, nors įstatymiškai pareiga įrodyti jo dalyvavimą bendrosios dalinės nuosavybės sukūrime atitenka išimtinai ieškovui ir kaip matyti – šios pareigos ieškovas neįvykdė, nes akcentą byloje dėjo į visai nereikšmingą dalyką – visą procesą įrodinėjo, nuo kada iki kada pradėjo, baigė ir vėl pradėjo neva vesti bendrą ūkį su atsakove, kas nagrinėjamu atveju remiantis anksčiau minėtu ir vadovaujantis nurodyta teismų praktika – yra nereikšminga aplinkybė, kadangi netgi bendro ūkio vedimas nėra pagrindas pripažinti ginčo turtą bendrąja daline nuosavybe, nes dėl kiekvieno turto atskirai ieškovas privalėjo įrodyti savo įnašo dydį. Atsakovė neginčija to fakto, kad ieškovas pervedinėjo atsakovei pinigines lėšas, ir tai, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2022 m. kovo 26 d. gavo iš Ieškovo 110 517 Eur, tačiau šios piniginės lėšos nebuvo panaudotos bendram turtui įsigyti, kadangi tarp šalių ir nebuvo tokio susitarimo. Atsakovė taip pat neprieštarauja tam faktui, kad yra pasinaudojusi ieškovo dukros išlaikymui skirtomis piniginėmis lėšomis, sumokant vienus ar kitus mokesčius, pavedimus ir t. t., tačiau akivaizdu, kad panaudota suma bendrai 9 810 Eur sumai, kas tesudaro 9 procentus bendrai ieškovo atsakovei pervestos piniginės sumos, vertinant su jų panaudojimo paskirtimi – žemės sklypo pertvarkymu, architekto paslaugomis ir t. t., negali būti pripažintina esant buvus susitarimui jungtinės veiklos pagrindu bei bendro turto sukūrimu asmeninėmis lėšomis, nes minėta suma, sumokėta už paslaugas, teiktas ginčo turtui sukurti yra akivaizdžiai per maža, kad pripažinti faktą, jog tarp ieškovo ir atsakovės iš tikrųjų buvo susitarimas ginčo turtą įsigyti bendrai ir bendromis lėšomis, kaip tai teigia arba norėtų, jog būtų ieškovas. Priešingai, iš pateiktų ieškovo skaičiavimų, atliktų pavedimų (jų dydžių ir laiko tarpo) ir byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė asmeninėse sąskaitose esančias pinigines lėšas turėjo ir galėjo valdyti bei gautas įmokas, skirstyti savo nuožiūra, nes visų pirma – nei vienas ieškovo pavedimas nebuvo tikslinis, nurodant jų pavedimo paskirtį; antra – iki 2015 m. vasario 19 d., kuomet ieškovas atliko savo pirmąjį 10 000 NOK dydžio pavedimą, kas atitinkamai sudarė 1 000 Eur, ieškovas, įskaičius šią pirmąją jo įmoką, tik padengė dalį savo skolos atsakovei, kadangi vis dar buvo skolingas atsakovei už išlaikymo dukrai neteikimą; trečia – net gi, atmetant tą faktą, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo žodinis susitarimas dukros išlaikymui teikti po 1 000 Lt, o įvedus Lietuvoje eurą – po 1000 Eur per mėnesį, ką ieškovas akivaizdžiai neigia, vis tiek ieškovas savo įsipareigojimą tinkamai ir laiku teikti išlaikymą dukrai pradėjo vykdyti tik po 2017 m. balandžio 5 d., kuomet pervedė atsakovei 145 000 NOK, kas atitinkamai sudarė 14 500 Eur, kurie buvo atsakovės taip pat įskaityti į įsiskolinimą už prievolės išlaikyti dukrą pažeidimą ir netinkamą vykdymą, kuris bendrai jau tai dienai sudarė 9 890 Eur, kas atitinkamai sudarė 98 900 NOK. Taigi akivaizdu, kad ginčo turtui – tai yra ginčo žemės sklypui, už 23 400 Eur įsigyti likusios sumos visiškai nepakaktų. Pažymėtina, kad šio sklypo įsigijimui be atsakovės ir neva ieškovo priklausančių piniginių lėšų – 4 000 Eur priklausė ir atsakovės vyriausiajai dukrai. Taigi, vertinant išdėstytą, teismui nusprendus, kad 2,3 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris 2019 m. balandžio 16 d. buvo padalintas į 6-is mažesnius turto vienetus, vis tik buvo įgytas bendrosios dalinės nuosavybės pagrindu, tai tokiu atveju net gi atmetus nurodytus teisinius argumentus, ieškovas galimai galėtų pretenduoti tik 1/5 dalį ginčo turto (23 400 Eur sklypo kaina - 9890 Eur išlaikymas - 4000 Eur dukros paskola=9510 Eur/2=4755 Eur, kas atitinkamai sudaro tik 20 procentų įgyto turto kainos, tačiau ieškovas net neįrodinėjo, kuria dalimi prisidėjo prie šio ginčo turto įgijimo, kuris vėliau buvo padalintas į kelis savarankiškus turtinius vienetus. Tai, kad ieškovas neprisidėjo jokia pinigų suma prie ginčo turto įsigijimo patvirtina ir ieškovo atsakovei išduotas pakvitavimas dėl piniginių lėšų panaudojimo, iš kurio matyti, kad dukros išlaikymui bendru susitarimu buvo skiriama daugiau nei 1 000 Lt per mėnesį, o įvedus euro valiutą – 1 000 Eur. Ši aplinkybė parodo, jog sandorio sudarymo dienai ieškovas faktiškai vis dar buvo skolingas atsakovei už išlaikymo neteikimą, o savo įsiskolinimą pagal tarpusavio susitarimą faktiškai padengė tik po 2020 m. balandžio 7 d. Pažymėtina, kad ieškovas iki šiol nenuginčijo byloje esančio pakvitavimo ir jame nurodyto Šalių susitarimo, parašo tikrumo ir t. t., taigi dokumentas yra galiojantis, kol nėra pripažinta priešingai. Ieškovo argumentą, jog neva jo uždirbtais pinigais buvo pastatytas ir įrengtas gyvenamas namas, paneigia į bylą pateikta kreditavimo sutartis bei kiti gyvenamo namo statybą pagrindžiantys dokumentai – rangos sutartis, sąmatos, paraiška kreditui gauti, iš kurių matyti, kad rangos sutartyje ir sąmatose nurodyta namo statybos kaina absoliučiai sutampa su kreditavimo sutartyje nurodyto kredito išmokėjimo terminais ir dydžio. Priešingų įrodymų, kad neva namo statybos kaina buvo žymiai didesne ar, kad pastarasis prisidėjo prie jo sukūrimo, statybų, įrengimo ir t. t. Ieškovas taip pat ir nepateikė. Taigi, nesant priešingų duomenų, darytina pagrįsta prielaida, kad namo statyboms absoliučiai pakako iš banko gauto kredito, todėl ieškovui nėra pagrindo pripažinti šiame turte ir jo dalies, taigi šioje dalyje ieškinys taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas. Analogija taikytina ir dėl likusio ginčo sklypo, o būtent dėl žemės sklypo atsakovės įgyto 2021 m. lapkričio 25 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, turinčio 0,3604 ha už bendrą 5340 Eur sumą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš Teismui į bylą pateiktų duomenų - pinigų pervedimo, pakvitavimo bei trumpųjų sms žinučių matyti ir šio ginčo turto įsigijimui atsakovė panaudojo ne ieškovo pinigus, o iš atsakovės draugės – M. Č. gautus, kaip paskolą, 5 000 Eur, kurią pastarajai grąžino 2022 m. sausio 4 d., kuomet pinigus, kaip paskolą jau pakvitavimo pagrindu gavo iš ieškovo. Ieškovas neginčijo ir šių aplinkybių. Taigi, ir šis ginčo turtas pripažintinas asmenine atsakovės nuosavybe, o ieškovo argumentai ir ieškinys atmestini, kaip nepagrįsti. Ieškovas patikslintą ieškinį grindžia ne tik atliktais pavedimais, bet ir tuo, kad neva patikslintame ieškinyje transkribuotos atsakovės trumposios žinutės bei nuotraukos, fiksuotos Skype internetinėje pokalbių programėlėje laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 26 d. iki 2021 m. kovo 23 d., tačiau atsakovei nesuprantama, kuria žinute ar nuotrauka yra įrodoma arba patvirtinama, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos pagrindu įgyjamo ginčo turto ir/ ar bendro ūkio vedimo. Pažymėtina, kad atsakovė neginčija, jog susirašinėjo su ieškovu ir siuntė jam nuotraukas, tačiau minėtos žinutės bei nuotraukos buvo siunčiamos ieškovui pasididžiuoti savo pasiekimais arba nuomonei vienu kitu gyvenimišku klausymu sužinoti, kadangi tuo metu tarp šalių buvo draugiški santykiai. Tokių pačių nuotraukų ir prašymų dėl patarimų atsakovė yra siuntusi ne tik ieškovui, bet ir kitiems draugams, tačiau tai nereiškia, kad ir jie gali arba turi teisę pretenduoti į ginčo turtą bei tapti bendrasavininkais. Priešingai, nei teigia ieškovas, tai vertinant pateiktą susirašinėjimą, nuotraukas ir lyginant jį su Ieškovo argumentais bei keliamais reikalavimais, yra keistas būtent paties ieškovo elgesys jo požiūriu į ginčo turtą, nes akivaizdu, kad Ieškovas, nagrinėjamu atveju, visiškai nerodė jokios iniciatyvos dėl turto įsigijimo, derybų, sutarčių sąlygų, kreditų, pačių statybų eigos, įrengimo ir kt. klausimais. Ieškovo pateikti duomenys – nuotraukos, susirašinėjimai ir t. t. liudija tai, kad ieškovas, pats asmeniškai, niekada nedalyvavo visame procese, tame tarpe ir statybų eigoje, nesidomėjo naudojamomis medžiagomis, įrangos kokybe ir t. t., kaip tai yra būdinga šeimos nariui, ypatingai vyrui, o tuo labiau tam, kuris 100 procentų finansuoja savo svajonių namo, kaip patikslintame ieškinyje teigia pats ieškovas, statybomis ir įrenginėjimu, aplinkos gerbūvio sukūrimu. Tokį ieškovo elgesį galima tik patvirtinti tuo, kad pastarajam visiškai nerūpėjo atsakovės vardu įsigijimas ginčo turtas, nes šalys nevedė bendro ūkio, nesiekė įsigyti bendrai turto, o piniginės lėšos, gautos iš ieškovo nebuvo naudojamos ginčo turtui, kadangi tarp šalių egzistavo susitarimas, vėliau įtvirtintas ieškovo išduotame pakvitavime. Tai, kad tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo jokio susitarimo patvirtina ir ta aplinkybė, jog ieškovas per visą tą laikotarpį, kurį neva vedė su atsakove bendrą ūkį, o tai bendrai sudaro nei daug, nei mažai – beveik 20 metų, iki šiol nesugebėjo pateikti nei vienos savo darytos nuotraukos su šeimos šventėmis, vaiko gimtadieniais, gyvenimiškais įvykiais, bendromis atostogomis, romantiškomis akimirkomis, meilės prisipažinimais ir t.t., nes iš tikrųjų to negali padaryti, kadangi tokių įrodymų ir neturi, nes šalys nevedė bendro ūkio, kaip šeima, kaip tai teigia ieškovas. Tai, kad atsakovė prašė ieškovo pinigų, atsakovė taip pat neginčija, nes pinigai nebuvo prašomi namo statyboms, kaip tai teigia ieškovas. Pateiktas atsakovės ir ieškovo susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad ieškovo pateiktos žinutės išimtos iš konteksto ir interpretuojamos sau palankesniu būdu, nes akivaizdu, kad minėta žinutė: <....man reikia pinigų...> arba <...man reikia pinigų, A....> nepatvirtina to fakto, kad pinigai prašomi namo statyboms, o priešingai, nei teigia ar interpretuoja pats ieškovas, tai atsakovės pateikti papildomi įrodymai – atsakovės ir ieškovo susirašinėjimas patvirtina tą faktą, kad tokio pobūdžio žinutės visada buvo siunčiamos prašant pinigų vaiko poreikiams, kurie dėl sveikatos būklės, taikomo gydymo, reabilitacijų būtinumo, maisto ir t. t., akivaizdžiai yra kitokie, nei visiškai sveiko vaiko, o esant vienai bei ypatingai vykdant tokios apimties projektą (statybas ir pan.) yra pakankamai sudėtinga taipogi vienai pasirūpinti materialiai dar ir vaiku, kas savaime suprantama, jog suponavo nurodytų žinučių pateikimą ieškovui, nes, kaip minėta aukščiau – ieškovas pastoviai pažeidinėjo tarpusavio susitarimą tinkamai ir laiku mokėti 1 000 Eur dydžio išlaikymą dukrai, ką neginčijamai patvirtina paties ieškovo pavedimai, pakvitavimas bei kiti rašytiniai įrodymai, kurie nebuvo ieškovo paneigti. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad ieškovas nepateikė duomenų ir įrodymų, kuria dalimi pastarasis asmeniškai prisidėjo prie kiekvieno turtinio vieneto įsigijimo kuriant bendrąją dalinę nuosavybe, todėl daryti pagrįstą išvadą dėl ieškovo bendrosios dalinės nuosavybės nėra nei faktinių, nei teisinių pagrindų, todėl ieškovo ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas. Dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti banką modifikuoti kreditavimo sutartį, pripažįstant ieškovą bendraskoliu bei perskaičiuoti įmokų dydžius, terminus ir pan., pažymėtina, kad tam taip pat nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo, kadangi iš ne teisės negali kilti teisė, todėl ir šis ieškovo reikalavimas pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas. Dėl šio ieškovo reikalavimo taip pat prašo vadovautis akivaizdžiai nepagrįstai atsakovu į bylą patraukto banko atsikirtimais bei teisiniais argumentais. Teismui atmetus ieškovo ieškinį, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovo Luminor BANK AS atstovė V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko atsiliepime nurodytus argumentus, prašo reikalavimą palikti nenagrinėtu, kadangi ieškovas nesilaikė išankstinės kreipimosi dėl kreditavimo sutarties modifikavimo tvarkos. Sudarant kreditavimo sutartį, su banku bendravo tik su atsakove, apie jungtinės veiklos sutartį bankas nebuvo informuotas. Ieškovo ieškininis reikalavimas nepagrįstas, neaiškus jo prašymo turinys. Prašo ieškinį dalyje dėl kreditavimo sutarties palikti nenagrinėta arba atmesti kaip nepagrįstą.

Liudytojas A. A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad susidariusi situaciją kelia nerimą. Sūnus – ieškovas ir atsakovė santykius pradėjo 2005 metais, kurie baigėsi 2022 metais, kai sūnui, grįžus iš Norvegijos, jis buvo paprasčiausiai išvarytas. Ieškovas buvo sudaręs santuoką anksčiau, su žmona išvyko į Ameriką, ten išsiskyrė. Kai pradėjo santykius su atsakove, ieškovas jau buvo nutraukęs santuoką su žmona. Ieškovas su atsakove nuo 2005 metų gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, buvo šeima. Ieškovas supažindino su atsakove kaip su gyvenimo drauge, jie lankydavosi svečiuose kartu. Buvo pasidalinę planais dėl nuosavo būsto įsigijimo. Jis pats padėjo paimti paskolą, būdamas laiduotoju. Sūnus pagal individualią veiklą dirbdavo statybose. 2014 metais sūnus išvyko į Norvegiją, susiradęs pastovų darbą. Sūnus į užsienį išvyko, kadangi jis buvo sutaręs su atsakove, kad ji lieka Lietuvoje, o jis užbirbs pinigus ir pasistatys bendrus namus. Jų santykiuose buvo visko, atvažiuodavo, pavakarodavo ir pas juos. Sūnus rūpinosi šeima. Sūnaus siųsti pinigai atsakovei buvo skirti bendro namo statybai, tam, kad išeitų iš socialinio būsto. Sūnus visus uždirbus pinigus skirdavo namo statymui, šeimos poreikiams. Su atsakove bendravo ir sūnui būnant užsienyje, atsakove atvažiuodavo pas juos, kartu bendraudavo su sūnumi telefonu. Pas jį garaže buvo laikomi daiktai (pjūklai, trimeriai, puodai, visokie instrumentai, lauko baldai), kuriuos sūnus kaupė, pirko būsimam namui, kurį sūnus statėsi kartu su atsakove. Kai namas jau buvo pastatytas, atsakovė pati atvažiuodavo pasiimti minėtus daiktus, nes jai jie buvo reikalingi. Vykdant statybas, atsakovė nuo jo asmeniškai slėpė statybas, vengė pasakoti apie vykstančius darbus. Su atsakove bendraudavo draugiškai, ji su vaikais užsukdavo pas jį į sodą, pasiimdavo daržovių. Jam yra tekę girdėti apie atsakovės draugą iš Prancūzijos, nes jis yra jo anūkės krikštatėvis, tačiau pats jo nėra matęs. Taip pat jis yra matęs atsakovei prancūzo rašytus laiškus. Sūnus toleravo atsakovės santykius su prancūzu, sakydamas, kad jie draugiškai bendravo. Atsakovė namus statėsi iš sūnaus siųstų pinigų, kadangi iš atsiųstų 110 000 Eur buvo galima kažkokius darbus atlikti. Sūnus mokėjo vaiko išlaikymą pagal teismo sprendimą. Sūnaus santykiai su atsakove pašlijo, nes juo buvo naudojamasi, atsakovei tereikėjo pinigų iš jo.

Liudytoja L. O. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovo teta. Jai yra žinoma, kad sūnėnas, t. y. ieškovas, gyveno kartu su atsakove, jie buvo šeima, visi tarpusavyje bendravo, svečiuodavosi vieni pas kitus. Ieškovas visada reiškė vieną norą – sukurti su atsakove gražų šeimyninį gyvenimą. Ieškovas kartu su atsakove planavo bendrai pirkti žemės sklypą ir statytis namą, kadangi iki tol gyveno mažame socialiniame būste. Tuo tikslu ieškovas planavo vykti į užsienį užsidirbti. Ji pati atsakovą ragino vykti į užsienį uždirbti pinigų. Tuo metu, kai ieškovas buvo užsienyje, santykiai su atsakove nenutrūko, susitikdavo rečiau, tačiau palaikė draugiškus santykius, buvo susitikę ir ieškovo tėvų sode. Iki šiol manė, kad ieškovo ir atsakovės santykiai buvo geri, jai buvo žinoma, kad ieškovui būnant užsienyje, jis su atsakove bendravo, apie tai pasakojo pats ieškovas. Ieškovas pervesdavo pinigus atsakovei tiek dukros išlaikymui, tiek ir kitiems poreikiams. Namas pastatytas iš ieškovo uždirbtų pinigų, nes atsakovės pajamos nebuvo tokios didelės, kad pakaktų pajamų pastatyti namą. Jie bendrai kūrė savo gerbūvį. Jai taip pat žinoma, kad atsakovė turi draugą prancūzą, kuris galėjo kažkiek remti atsakovę finansiškai, tačiau vargu, ar tos paramos būtų užtekę namo statybai. Ji pati atsakovės šiuo metu gyvenamame name nėra lankiusis, iki šiol jai nebuvo žinoma apie ieškovo ir atsakovės konfliktus, nesutarimus. Jų bendravimas nutrūko, kai prasidėjo ieškovo ir atsakovės nesutarimai, ieškovui grįžus iš Norvegijos.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas su atsakove 2005 metais užmezgė romantiškus santykius. (duomenys neskelbtini) jiems gimė bendra dukra. Kartu gyveno atsakovei priklausančiame socialiniame būste. 2014 metais ieškovas išvyko gyventi ir dirbti užsienį – Norvegijos Karalystę. 2017 m. balandžio 13 d. atsakovė pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 171-175), kurį padalino į šešis atskirus žemės sklypus. Pagal 2018 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą statybos rangos sutartį Nr. ABC17/18/08/02 atsakovė su UAB „ABM statyba“, kuria rangovas įsipareigojo savo rizika sudarytoje sutartyje numatyta tvarka atsakovei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statybos priežiūros, rangos darbus pagal suderintą sąmatą, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus nustatyta tvarka ir terminais (3 t., b. l. 40-43). 2020 m. kovo 4 d. atsakovė sudarė kreditavimo sutartį 79 700 Eur sumai su Luminor banku (3 t. b. l. 89-94), pagal kurią bankas kreditą ar jo dalį išmoka po to, kai kredito gavėjas (šiuo atveju) atsakovė pateikia reikalingus dokumentus kredito išmokėjimui. Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui sudaryta Sutartinė hipoteka (3 t., b. l. 95-99). Iš Luminor banko išrašų nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2022 m. kovo 26 d. atsakovei pervedė 110 517,15 Eur. 2021 m. lapkričio 25 d. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad su atsakove kartu gyveno kaip šeima iki 2022 m., tuo tarpu atsakovė – santykiai nutrūko 2011 metais.

Dėl nuosavybės, suskurtos bendrojoje jungtinėje partnerystės veikloje, priteisimo

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019). Taigi, santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams.

Faktą, kad nesusituokusius kartu gyvenančius asmenis (sugyventinius) sieja jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai, kurių pagrindu siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, pakanka nustatyti, jog šalys bendrai gyvena, kartu tvarko ūkį, asmeninėmis lėšomis, darbu kuria bendrą turtą ir panašiai. Ir tai įrodinėjama visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).

Bylos duomenimis ginčo, kad bylos šalys laikotarpiu nuo 2005 metų iki 2011 metų kartu gyveno ir turėjo artimus šeiminiams tarpusavio santykius (vedė bendrą ūkį), rūpinosi bendra buitimi ir gerino gyvenimo sąlygas (abu tarėsi įsigyti nekilnojamąjį turtą), nėra, todėl šiuo laikotarpiu juos siejo faktiniai jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai. Dėl laikotarpio nuo 2011 metų iki 2022 metų bylos šalys pateikia skirtingus vertinimus, kaip jie suprato jų tarpusavio bendravimą. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu liudytoja L. O. D. parodė, kad su ieškovu, kurio teta ji yra, ir atsakove bendravo, kai jie dar gyveno atsakovei priklausančiame socialiniame būste, tačiau apie bendravimą vėliau, kai buvo perkami žemės sklypai, statomas gyvenamasis namas, liudytoja nepasisakė, paminėdama, kad jos ir atsakovės susitikimai būdavo labiau atsitiktiniai ir reti. Tačiau bet kuriuo atveju, pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą aktualią teismų praktiką, aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Vadinasi, nuosavybės teisės atsiradimas jungtinės veiklos teisinių santykių pagrindu skiriasi nuo nuosavybės teisės į santuokos metu sutuoktinių įgytą turtą atsiradimo. Sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016). Taigi vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise. Todėl, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Todėl net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2014 metais išvyko uždarbiauti š Norvegijos Karalystę, su atsakove bendravo mobiliojo ryšio ir vaizdo ryšio priemonėmis, ką patvirtina ir neneigia nei viena iš bylos šalių. Aplinkybę, kad atsakovė neslėpė nuo ieškovo informacijos nei apie nusipirktą žemės sklypą, nei apie statomą namą ir jame vykdomus darbus, teisme taip pat nebuvo ginčijama. Iš ieškovo pateiktų susirašinėjimų su atsakove nustatyta, kad ieškovas žinojo apie einamuosius statybos darbus. Taip pat byloje neginčijamas ir faktas, kad ieškovas atsakovei laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2022 m. kovo 26 d. pervedė 110 517,15 Eur.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis).Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ieškovo tėvas ir teta teismo posėdžio metu paliudijo, kad ieškovas kartu su atsakove planavo įsigyti naujus namus, o būtent pasistatyti naują gyvenamąjį namą, tačiau jie nežinojo, kas mokėjo pradinį įnašą namui įsigyti, nieko negalėjo pasakyti apie banko paskolą ir kaip buvo tvarkomi su namo statybomis susiję dokumentai. Šie liudytojai teikė parodymus tik apie ieškovo siųstus atsakovei pinigus ir jų bendrą gyvenimą atsakovei priklausiusiame socialiame būste, pavienius susitikimus ir ieškovo įgytus ir atsakovei perduotus darbo įrankius, lauko baldus. Šiame kontekste pažymėtina, jog pats ieškovas savo reikalavimo pripažinti ginčo žemės sklypus ir gyvenamąjį namą bendrąja daline šalių nuosavybe negrindė faktinėmis aplinkybėmis, kad jis prisidėjo prie šio turto įgijimo ar jo išlaikymo (pvz., kad jis mokėjo dalį pradinio įnašo, paskolos, turto draudimo įmokų ir pan.) ar kad žemės sklypai ir gyvenamasis namas atsakovės vardu įregistruotas tik formaliai. Jis įrodinėjo, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo įgytas, įrengtas už jo laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2022 m. kovo 26 d. atsiųstus pinigus atsakovei. Byloje nėra jokių objektyvios kilmės įrodymų apie ieškovo indėlį įsigyjant ginčo nekilnojamąjį turtą. Šį turtą atsakovė įgijo asmeninėmis ir pasiskolintomis lėšomis (CPK 185 straipsnis). Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies. Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016,). Sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).

Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016).

Kaip nurodė ieškovas patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu, atsakovei nuo 2015 m. vasario 19 d. siuntė atsakovei pinigus tiek jų bendro vaiko išlaikymui, tiek nekilnojamojo turto įgijimui, tačiau teismo posėdžio metu liudytojas A. A. V., kuris yra ieškovo tėvas, nurodė, kad apie vykdomas gyvenamojo namo statybas, jų eigą, atliekamus ir planuojamus darbus jis nieko nežinojo, taip pat nesilankė nei ginčo žemės sklypuose, nei gyvenamajame name. Atsižvelgiant į tai, kad kritiškai vertinami ieškovo argumentai, kad nuosavų namų įsigijimas buvo jų bendras tikslas ir siekis, nes ieškovui būnant užsienyje ir nesant jo realios savalaikės fizinės pagalbos statybų objekte, niekas iš jo šeimos narių atsakovei nepadėjo ir nesisiūlė padėti, kas rodo, kad tarp bylos šalių šeimos narių tarpusavio santykiai nebuvo tokie tamprūs, kaip įrodinėja ieškovas. Be kita ko, ieškovo ir liudytojų argumentai, kad ieškovas ir atsakovė gyveno kaip šeima, viską darė bendrai bendram tikslui pasiekti – įsigyti bendrus namus, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką, teismo taip pat vertintini kritiškai, kadangi nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).

Atsakovė neneigia, jog ieškovas savo lėšomis, t. y. siųstomis piniginėmis lėšomis vaikui, kurias ji pagal poreikį disponavo ir ginčo nekilnojamojo turto įgijimui, įrengimui, prisidėjo prie ginčo nekilnojamojo turto įgijimo ir įrengimo, tačiau šis ieškovo indėlis nėra pakankamas, kad būtų konstatuotas šalių siekis įgyti ginčo nekilnojamąjį turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, be to, lygiomis dalimis. Pažymėtina, kad asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių siekį šį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat ir kiekvieno iš narių įnašo dydį.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė įgijo 2017 m. balandžio 13 d. už 24 000 Eur. Atsakovė pateikė teismui duomenis, kad minėtą pinigų sumą ji surinko dalimis, t. y. 4 000 Eur pasiskolino iš dukros 1 700 Eur turėjo susitapiusi, 18 000 Eur jai padovanojo draugas, kuris surašė pakvitavimą, patvirtindamas, kad pinigus atsakovei davė. Ieškovas teismui pateikė banko išrašus, iš kurių nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2017 m. balandžio 13 d. atsakovei yra pervedęs 23 200 Eur, kurių, atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovui priteistas išlaikymas vaikui, neužteko padengti žemės sklypo pirkimo sumos, o kokia tiksliai suma ieškovas prisidėjo prie žemės sklypo pirkimo ieškovas nenurodė. Dėl atsakovės 2021 m. įgyto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad atsakovė pateikė teismui duomenis, jog pinigus minėto sklypo įsigijimui ji gavo pasiskolinusi iš draugės, ką patvirtina byloje esanti rašytinė bylos medžiaga. Tuo tarpu ieškovas negalėjo įrodyti, kokia dalimi prisidėjo prie minėto žemės sklypo pirkimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Luminor bankas, įvertinęs atsakovės pateiktus duomenis, įvertinęs jos gaunamas pajamas, 2020 m. kovo 4 d. sudarė su atsakove kreditavimo sutartį, pagal kurią kreditas buvo tikslinis – statybai ir išmokamas dalimis.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kokie konkrečiai įrodymai galėtų patvirtinti buvus susitarimą dėl bendro turto daline nuosavybės teise įgijimo, tačiau svarbu atsižvelgti į turto, kuris yra ginčo objektas, t. y. dėl kurio įrodinėjama buvus susitarimą jį įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, specifiką. Tokio objekto specifiškumas lemia ir įrodymų ypatumus, jų apimtį. Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypų ir gyvenamojo namo, kurie įgyti notarinės formos sandoriu, sumokant nustatytą kainą. Nors konkretaus bendro gyvenimo metu įgyto turto objekto nuosavybės forma, nurodyta šio turto įgijimo sandoryje ir Nekilnojamojo turto registre, nėra lemiama aplinkybė sprendžiant dėl sugyventinių bendro gyvenimo metu įgyto turto nuosavybės, ši aplinkybė yra reikšminga teismams sprendžiant dėl atitinkamo susitarimo tarp šalių turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 34 punktas). Žemės sklypai ir gyvenamasis namas gali būti pripažįstami bendru sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę.

Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis aktualia teismų praktika, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė šalių susitarimo sukurti bendrąją dalinę ginčo turto nuosavybę. Teisme taip pat nebuvo įrodyta, kad bylos šalys iki pat 2022 m. vedė bendrą ūkį ir gyveno šeimyninį gyvenimą, t. y. kad juos siejo faktiniai jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, juolab, kad tarp šalių buvo sudarytas  susitarimas įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Neįrodžius tokio susitarimo, nėra ir CK 3.90 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo pripažinti, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo su kiemo įrenginiais (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30 300 Eur vertės, ½ dalis 0,1200ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6 200 Eur vertės, ½ dalis 0,1000ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5 750 Eur vertės, ½ dalis 0,1000ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5 750 Eur vertės, ½ dalis 0,0480ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 650 Eur vertės, ½  dalis 0,0481ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 130 Eur vertės, ½  dalis l,9433ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 700 Eurų vertės, ½  dalis 0,3604ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 670 Eur vertės.

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad ieškovo ieškinys atmestinas, todėl dėl kitų ieškinyje keliamų reikalavimų teismas nebepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

Atsakovės atstovavimo išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais (3 t., b. l. 124-127, 2 t., b. l. 14-20). Todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teiktų procesinių dokumentų ir jų priedų apimtį, kiekį, teismų praktikos ir teisės normų analizę, teismo posėdžių trukmę, atsižvelgiant į tai, kad prašomas priteisti advokato teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), atsakovo prašymas priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti tenkintinas visiškai, bei iš ieškovo atsakovei priteistina 4 036,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas šioje byloje patyrė taip pat 38,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 036 Eur (keturis tūkstančius trisdešimt šešis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38,78 Eur (trisdešimt aštuoni eurai 78 ct) pašto išlaidų valstybei už procesinių dokumentų įteikimą (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas                                                      Rinaldas Adamonis