Civilinė byla Nr. 2S-16-910/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27802-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. sausio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Emu Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emu Group“ ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir J. B. dėl sutarties nutraukimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimo vykdymo tvarką iš restitucijos taikymo natūra į piniginę restituciją, ieškovei paliekant nuosavybės teise žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei nustatant jai pareigą atlyginti atsakovei teisės gauti piniginę išmoką už ginčijamą sklypą sumokant jo vertės ekvivalentą pinigais, laikant sumokėtus 57 924,03 Eur daliniu mokėjimu.
2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nuomone, procesas turėtų būti nutrauktas, nes analogiškas ieškovės prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo buvo išnagrinėtas, Vilniaus apygardos teismui 2019 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1119-661/2019 konstatavus, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimas jau yra įvykdytas.
3. Atsakovė J. B. atsiliepime į ieškovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės prašymas iš esmės tapatus tam, kuris jau buvo išnagrinėtas, todėl tokie ieškovės veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 21 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 2 d. sprendimu taikė restituciją ir priteisė ieškovei UAB „Emu group“ iš atsakovės J. B. 57 924,03 Eur, o atsakovei J. B. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, grąžino žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo grindžia tuo, kad atsakovė sprendimo nevykdo, turi kitų didelių įsiskolinimų, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nors pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo tenka ieškovei.
7. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1119-661/2019 konstatuota, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimas įvykdytas, todėl išnyko teisinis pagrindas keisti teismo sprendimą.
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 2 d. sprendimu patenkino ieškovės ieškinį ir nutraukė 2015 m. balandžio 27 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsigijo ginčo žemės sklypą. 2015 m. balandžio 27 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta ieškovės iniciatyva, tačiau ieškovė nagrinėjamu atveju prašo ne pakeisti teismo sprendimo vykdymą, o vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nutrauktą sutartį, t. y. nuosavybėn įsigyti ginčo žemės sklypą ir už jį atitinkamai sumokėti, o tai reiškia nutrauktos 2015 m. balandžio 27 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties vykdymą. Teismas sprendė, kad ieškovė, prašydama pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, iš esmės siekia naujos materialinės naudos – vykdyti nutrauktą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.
9. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimo vykdymo tvarką, todėl ieškovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti ieškovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. priimtas sprendimas yra įvykdytas. Antstolio Irmanto Gaidelio 2019 m. spalio 2 d. pažymoje Nr. S-19-8-27695 nurodyta, kad pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą piniginių lėšų neišieškota, skolininkė nevykdo teismo sprendimo. Kadangi antstolis Irmantas Gaidelis vykdė du skirtingus teismo sprendimus (Nr. 2-3911-603/2019 ir Nr. 2-1440-868/2017) dėl išieškojimo iš tos pačios skolininkės dėl dviejų atskirų vienodo dydžio skolų, teismas suklydo vertindamas šioje byloje priimto teismo sprendimo (ne)įvykdymą.
10.2. Šiuo atveju sprendimo vykdymo tvarkos nustatymas ir restitucijos taikymo būdo pakeitimas laikytinas būtinu pagal įstatymą, nes byloje priimtu teismo sprendimu neišspręstas klausimas dėl abipusės restitucijos užtikrinimo. Atsakovė teismo sprendimo nevykdė, nevykdo ir neketina vykdyti, todėl, nepakeitus sprendimo vykdymo tvarkos (restitucijos būdo), negalės būti užtikrintas įstatyme įtvirtintas imperatyvas, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką. Atsakovė, nesąžiningai naudojasi tuo, kad neturi jokio turto ir negyvena Lietuvoje, o dėl esamų didelių jos įsiskolinimų apskritai negalės įvykdyti teismo sprendimo.
10.3. Aiškindamas CPK 284 straipsnio normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame nurodyta tvarka. Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti tiek skolininko nesąžiningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimą, tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu. Tokiais atvejais bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-91-701/2019). Pirmosios instancijos teismas nurodyta kasacinio teismo praktika nesivadovavo, sudarydamas atsakovei sąlygas sprendimui nevykdyti.
10.4. Suformuota teismų praktika suponuoja išvadą, kad teismo sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama restituciją natūra pakeičiant į kompensavimą už turtą pinigais, t. y. pinigine kompensacija.
11. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, iš esmės palaikydama atsiliepime į ieškovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo išdėstytą poziciją, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimas jau yra įvykdytas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
15. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė UAB „Emu group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir J. B. dėl žemės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo.
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1445-868/2018 ieškovės ieškinį patenkino – nutraukė 2015 m. balandžio 27 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį; taikė restituciją ir priteisė ieškovei UAB „Emu group“ iš atsakovės 57 924,03 Eur, o atsakovei J. B. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, grąžino žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
17. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 2 d. išdavė išieškotojai UAB „Emu group“ vykdomąjį raštą.
18. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1445-868/2018 įvykdytas, todėl išnyko teisinis pagrindas keisti teismo sprendimo vykdymo tvarką.
19. Ieškovė, nesutikdama su šia teismo išvada, atskirajame skunde teigia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog teismo sprendimas šioje byloje nėra įvykdytas. Ieškovės nuomone, kadangi antstolis Irmantas Gaidelis vykdė du skirtingus teismo sprendimus dėl išieškojimo iš tos pačios skolininkės dėl dviejų atskirų vienodo dydžio skolų, teismas suklydo vertindamas šioje byloje priimto teismo sprendimo (ne)įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais ieškovės argumentais.
20. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 21 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3911-603/2017 patenkino ieškovės UAB „Emu group“ ieškinį atsakovei J. B. (buvusi pavardė R.), priteisdamas ieškovei iš atsakovės 57 924 Eur be pagrindo įgytą pinigų sumą, 4396,87 Eur palūkanų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Preliminarus sprendimas 2017 m. gegužės 21 d. įsiteisėjo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 23 d. išdavė išieškotojai UAB „Emu group“ vykdomąjį raštą.
21. Byloje nėra ginčo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 21 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3911-603/2017, kuriuo ieškovei iš atsakovės, be kita ko, buvo priteista 57 924 Eur be pagrindo įgyta pinigų suma, yra įvykdytas. Šią aplinkybę taip pat patvirtina byloje gautas patvarkymas, kuriuo antstolis grąžino vykdomąjį raštą. Tuo tarpu duomenų, kurie teiktų pagrindą išvadai, kad yra įvykdytas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1445-868/2018, kurioje kaip žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pasekmė taikyta restitucija ir ieškovei iš atsakovės priteista 57 924,03 Eur suma, byloje nepateikta. Priešingai, iš antstolio Irmanto Gaidelio 2019 m. spalio 2 d. pažymos Nr. S-19-8-27695 matyti, kad pagal šioje civilinėje byloje išduotą vykdomąjį dokumentą piniginių lėšų neišieškota, skolininkė nevykdo teismo sprendimo.
22. Nurodytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1445-868/2018 yra įvykdytas, laikytina nepagrįsta. Bylos duomenimis nustačius, kad ieškovė, vykdydama 2015 m. balandžio 27 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, 57 924,03 Eur dydžio įmoką iš viso atliko du kartus, pritartina ieškovės atskirajame skunde išdėstytai pozicijai, kad tokį netinkamą situacijos (teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo / neįvykdymo) vertinimą galėjo lemti tai, jog tas pats antstolis vykdė du atskirus teismo sprendimus dėl tokio paties dydžio skolos išieškojimo iš tos pačios skolininkės.
23. Kita vertus, vien tai, kad šioje byloje priimtas sprendimas nėra įvykdytas, savaime neteikia pagrindo ieškovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo vertinti kaip teisiškai pagrįstą.
24. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkindamas ieškovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, šį sprendimą, be kita ko, motyvavo tuo, kad ieškovė aptariamu atveju iš esmės prašo ne pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, o vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nutrauktą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. siekia nuosavybės teise įsigyti ginčo žemės sklypą ir už jį atitinkamai sumokėti. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimo vykdymo tvarką.
25. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, teigia, kad šiuo atveju sprendimo vykdymo tvarkos nustatymas ir restitucijos taikymo būdo pakeitimas laikytinas būtinu pagal įstatymą, nes byloje priimtu teismo sprendimu neišspręstas klausimas dėl abipusės restitucijos užtikrinimo. Ieškovės teigimu, atsakovė teismo sprendimo iki šiol nevykdė ir neketina vykdyti, ji neturi jokio turto ir negyvena Lietuvoje, o dėl esamų didelių įsiskolinimų atsakovė apskritai negalės įvykdyti teismo sprendimo. Ieškovės nuomone, nepakeitus sprendimo vykdymo tvarkos (restitucijos būdo), negalės būti užtikrintas įstatyme įtvirtintas imperatyvas, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės atskirojo skundo argumentais.
26. Civilinio proceso taisyklės reglamentuoja, kad teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti byloje pareikštų visų reikalavimų pagrįstumo klausimą, priimamas galutinis sprendimas; juo ginčas išsprendžiamas visiškai (CPK 260 straipsnis). Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Be to, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).
27. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmiau nurodytų taisyklių išimtis, pagal kurią teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
28. Ieškovės atskirajame skunde teisingai nurodyta, kad aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra konstatavęs, jog teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame nurodyta tvarka. Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti tiek skolininko nesąžiningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimą, tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu. Tokiais atvejais bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013).
29. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsigaliojus, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013; 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-91-701/2019).
30. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovė, vykdydama 2015 m. balandžio 27 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sutartyje nustatyta tvarka sumokėjo dalį perkamo žemės sklypo kainos – 57 924,03 Eur. Nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priimtuose sprendime ir nutartyje sprendė, kad yra pagrindas taikant restituciją priteisti iš atsakovės ieškovui jo sumokėtą 57 924,03 Eur dydžio įmoką, o atsakovėms grąžinti žemės sklypą.
31. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai nei atskirajame skunde teigia ieškovė, nurodyta teisės norma aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina, jog piniginė kompensacija galima tik tais atvejais, kai turto grąžinti natūra neįmanoma arba šalims nepriimtina dėl sutarties dalyko pasikeitimo. Analizuojamu atveju ieškovei iš atsakovės buvo priteistas ne turtas natūra, bet konkreti pinigų suma. Tuo tarpu ieškovė pateiktu prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo prašo nustatyti jai nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą, kartu įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovei piniginę išmoką už šį žemės sklypą. Pažymėtina, kad nei įstatymas, nei teismų praktika nenumato galimybės sprendimo vykdymo tvarką pakeisti taip, kad vietoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovui priteistos pinigų sumos ieškovui būtų nustatoma nuosavybės teisė į tam tikrą turtą.
33. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, ieškovė aiškiai nurodė, jog prarado suinteresuotumą įgyti nuosavybėn ginčo žemės sklypą, ir prašė grąžinti šalis į pradinę, iki sutarties sudarymo buvusią padėtį. Tuo tarpu prašydama pakeisti restitucijos būdą, ieškovė pakeitė savo pradinę poziciją ir šiuo metu siekia nuosavybės teise įgyti žemės sklypą, už jį atsakovei sumokėdama ekvivalentą pinigais, tuo iš esmės paneigdama sutarties nutraukimo teisines pasekmes ir restitucijos prasmę.
34. Aptariamu atveju ieškovė prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos (restitucijos būdo) pakeitimo iš esmės motyvuojamas tuo, kad atsakovė nevykdo ir, ieškovės nuomone, neįvykdys teismo sprendimo, kuriuo ji buvo įpareigota grąžinti ieškovei už žemės sklypą sumokėtą 57 924,03 Eur dydžio įmoką.
35. Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovė iki šiol geranoriškai neįvykdė teismo sprendimo, t. y. nesumokėjo ieškovei įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos sumos, nelaikytina išimtine aplinkybe, suponuojančia būtinybę pakeisti restitucijos būdą.
36. Kadangi atsakovė J. B. yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali turėti nuosavybės teisės į žemę, vykdant šioje byloje priimtą teismo sprendimą, Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į žemės sklypą vėl buvo įregistruota E. R. vardu, kurio turto paveldėtoja pagal 2013 m. gruodžio 5 d. papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 3712 yra atsakovė.
37. CK 5.75 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu žemę paveldi įpėdinis, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali turėti nuosavybės teisės į žemę, jis įgyja teisę tik į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemę. Žemė pagal įpėdinio pateiktą paveldėjimo teisės liudijimą parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka įpėdinio nurodytam pirkėjui arba aukcione. Gauta suma išmokama įpėdiniui, atskaičius pardavimo arba aukciono organizavimo išlaidas.
38. Taigi, nors pagal aptartą galiojantį teisinį reglamentavimą užsienio subjektai negali nuosavybės teise turėti žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje, tačiau gali ją paveldėti bendraisiais įstatyme nustatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra įgijusi teisę į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą ginčo žemės sklypą, ir toks paveldėjimo teisės liudijimas yra pagrindas jai kreiptis į kompetentingą instituciją bei pradėti žemės pardavimo procesą.
39. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė atsiliepime į pirminį ieškovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nurodė, jog yra pasiryžusi sumokėti ieškovei teismo priteistą pinigų sumą iš lėšų, kurios bus gautos pardavus ginčo žemės sklypą. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad šioje byloje priimto sprendimo įvykdymui užtikrinti ginčo sklypui yra įregistruotas areštas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
40. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės teiginiai, jog šioje byloje priimtas teismo sprendimas nėra ir negalės būti įvykdytas, nes atsakovė neturi jokio turto ir neketina vykdyti teismo sprendimo, ne tik nesudaro teisinio pagrindo pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarkos (restitucijos būdo), tačiau apskritai laikytini nepagrįstais, nes priverstinis teismo sprendimu ieškovei priteistos skolos išieškojimas gali būti atliekamas iš piniginių lėšų, gautų pardavus atsakovės paveldėtą ginčo žemės sklypą.
41. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Laima Ribokaitė